Byla 2A-2620-611/2014
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Z. K. ir R. S. bei atsakovo L. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių Z. K. ir R. S. ieškinį atsakovams L. S. ir UAB „Eigila“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4ieškovės kreipėsi į teismą, ieškiniu prašė solidariai iš atsakovų priteisti 25 654,89 Lt žalai atlyginti, t.y. kiekvienai ieškovei po 12 827,45 Lt, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Varėnos rajono apylinkės prokuratūroje 2008-09-15 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.55-2-00018-08 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos (vagystės) padarymo, pagal ieškovių pareiškimus dėl joms priklausančiame žemės sklype ( - ) iškirsto 30 arų miško, kurio metu nustatyta, kad nuosavybės teise ieškovėms priklauso 5,1607 ha ūkio žemės sklypas, esantis ( - ), kuriame iškirstas 0,03 ha miško plotas, gretimame žemės sklype Nr.39 iškirstas 0,26 ha miško plotas. Tyrimo metu nustatyta, kad miško kirtimas žemės sklype Nr.39 vyko turint leidimus Nr.A043075 ir A043076 miškui kirsti, tačiau, neteisėtai ir be jokio pagrindo miško dalis iškirsta ir ieškovių sklype, įtarimai pareikšti L. S. pagal BK 229 str. (dėl tarnybos pareigų neatlikimo) bei UAB „Eigila“ direktoriui A. Š. pagal BK 178 str. 1 d. (dėl vagystės). Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad atsakovas L. S. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros kontroliuojamoje teritorijoje parengė bendrasavininkėms B. M. ir O. Z. priklausančiam miško miškotvarkos projektą, kuris Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūroje registruotas 2008-01-18 (Nr. 31550). Pažymi, kad iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad bendrasavininkėms B. M. ir O. Z. priklausantis miško sklypas, besiribojantis su ieškovėms nuosavybės teise priklausančiu sklypu, nebuvo pažymėtas aiškiomis ribinėmis linijomis, t.y. atsakovas L. S., kaip projekto autorius, parengė projektą nesant aiškioms ribinėms linijoms, dėl ko dalis suprojektuotų kirtimų pateko ir į kaimyninę ieškovių miško valdą. Pagal šį projektą atsakovas UAB „Eigila“, jo direktorius A. Š. ir jo pavedimu dirbę asmenys neteisėtai, be jokio pagrindo ir leidimo 2008 metų balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, išskirto ieškovėms nuosavybės teise priklausančio sklypo 0,30 ha plote 128 medžius, kurių, remiantis Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2008-07-01 pažyma Nr.362, stiebų tūris 125,64 kubiniai metrai, o likvidinis medžių tūris - 114,67 kubiniai metrai. Iškirstų medžių vertė 25 654,89 Lt, toks yra ieškovių patirtos žalos dydis, kurią atsakovai pagal CK 6.247, 6.248, 6.249 bei 6.279 str. turi atlyginti solidariai.

5Atsakovas UAB „Eigila“ su ieškovių ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas tiek dėl L. S., tiek dėl A. Š. buvo nutrauktas, kadangi jo metu buvo surinkti visi duomenys, pagrindžiantys, jog jie nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėtų kilti civilinė atsakomybė. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu 2012-08-30 buvo atlikta medžių rastų (rastos medienos) apžiūra, kuri patvirtino, kad miško masyve, esančiame ( - ) sandėliuojama 176 vnt. įvairaus ilgio ir medienos rūšių rąstų. Todėl ieškovių reikalavimas atlyginti 25 654,89 Lt turtinę žalą yra nepagrįstas, nes ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Sapiegiškių k., Varėnos raj. šalia ieškovių sklypo sandėliuojama 176 vnt. įvairaus ilgio ir medienos rūšių rąstai nuosavybės teise priklauso būtent ieškovėms, t.y. iškirsta mediena iš ieškovių nebuvo paimta ir jos turėjo visas teises ja disponuoti. Rašytiniai įrodymai, kuriais grindžiama ieškovių patirta turtinė žala, gali būti vertinama tik kaip duomenys, patvirtinantys ieškovių iškirstos, bet turimos medienos pinigine verte, o ne kaip patirta turtinė žala. Teigia, kad UAB „Eigila“, kuris teisėtai vykdė veiklą, turėdamas visus dokumentus ir leidimus kirsti mišką, negali solidariai atsakyti dėl kitų asmenų neteisėtai atliktų veiksmų, kas lėmė ieškovėms priklausiusio miško iškirtimą.

6Atsakovas L. S. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas Nr.55-2-00018-08 buvo nutrauktas, nustačius, jog L. S. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Nors šiame nutarime nurodyta, kad atsakovo veikoje yra požymiai pažeidimo, numatyto ATPK 61 str.1 d. (Miškotvarkos projektų sudarymo tvarkos pažeidimas), tačiau atsakovas nebuvo patrauktas administracinėm atsakomybėn pagal šį straipsnį. Teigia, kad atsakovui nekyla prievolė atlyginti ieškovių patirtą žalą, kadangi jo atžvilgiu neegzistuoja nei viena deliktinė atsakomybės taikymo sąlyga. Atsakovas projektą parengė UAB „Eigila“ pagal direktoriaus A. Š., kuris pateikė atsakovui visą projekto rengimui reikalingą dokumentaciją, užsakymą. Atsakovui paklausus, ar yra pažymėtos miško ribos, direktorius paaiškino, kad miške ant medžių yra patašymai. Atsakovas, nuvykęs į mišką, apžiūrėjo miško ribas, rado patašymus, kuriuos papildomai pažymėjo raudonos spalvos dažais. Taigi, rengdamas projektą ir išvesdamas ribą tarp miško sklypų, rėmėsi medžių žievės patašymais, kurie žymi aiškią ribinę liniją Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių 3 p. prasme. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad atsakovas pažeidė Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių 5 p., kadangi projektą rengė, buvus pažymėtai aiškiai miško valdos ribas žyminčiai linijai. Rengiant projektą, jau buvo atlikti miško kadastriniai matavimai, žemės sklypo ribos buvo suderintos su kaimyninio sklypo savininkais. Kadastrinių matavimų pagrindu miško sklype buvo pažymėtos sklypo ribos medžių patašymais. Atsakovui nebuvo jokio pagrindo netikėti atliktų kadastrinių matavimu tikslumu bei teisingumu. Taip pat nurodo, kad yra visiškai neaišku, pagal kokią metodiką ieškovės apskaičiavo 25 654,89 Lt iškirstų medžių vertę.

7Bylos nagrinėjimo metu įvyko procesinis teisų perėmimas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi mirusioji ieškovė A. R. pakeista jos teisių perėmėja R. S..

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovėms Z. K. ir R. S. iš atsakovo L. S. po 3663,50 Lt žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3 663,50 Lt sumą nuo 2013-04-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, po 110 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovių Z. K. ir R. S. atsakovui UAB „Eigila“ lygiomis dalimis 4 358,75 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo L. S. į valstybės biudžetą 120,64 Lt bylinėjimosi išlaidų.

10Teismas konstatavo, kad atsakovas L. S., kaip projekto autorius, parengė projektą nesant aiškioms ribinėms linijoms, todėl dalis suprojektuotų kirtimų pateko ir į kaimyninę ieškovių miško valdą. Aplinkybę, kad L. S. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-09-01 įsakymu Nr.D1-406 patvirtintų Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių 5 p. (redakcija galiojusi ginčo projekto rengimo metu) nuostatas, pagrindžia galiojantis ir neginčijamas Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010-05-18 įsakymas Nr.87-10-V, kuriuo pripažintas negaliojančiu 2008-01-18 patvirtintas vidinės miškotvarkos projektas, motyvuojant, jog L. S. pažeidė Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių 5 punktą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas L. S. pats patvirtino, kad vietomis nebuvo riboženklių ir jis netikslino atstumo tarp valdos ribos ir patašymų, tačiau parengė projektą ir jį pateikė gauti leidimams kirsti mišką, tuo pažeisdamas ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Būtent remiantis šiuo projektu Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūroje buvo išduoti leidimai Nr.A043075 ir A043076 miškui kirsti ir byloje nekilo ginčas, ar kirstinius medžius tinkamai pažymėjo inžinierius S. Ž. ar UAB „Eigila“ iškirto neatžymėtus medžius. Tokiu atveju konstatavo, kad dėl L. S. neteisėtų veiksmų ir kaltės (neatsargumo) buvo padaryta žala ieškovių turtui (CK 6.247 str., 6.249 str. 1 d.).

11Teismo nuomone, ieškovės nepateikė teismui pakankamai įrodymų, pagrindžiančių UAB „Eigila“ veiksmų neteisėtumą ar kaltę. Byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog UAB „Eigila“ vykdė kirtimo darbus žinodama, kad medžiai yra ieškovių valdoje.

12Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ieškovių pateiktoje pažymoje dėl žalos dydžio nenurodoma, kodėl nesivadovaujama LR Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 521 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“, galiojusiu žalos padarymo ir jos nustatymo metu. Ieškovės taip pat nenurodo, kodėl negrindžia reikalavimo šiuo teisės aktu. Varėnos rajono agentūra paskaičiavo, jog savavališkai iškirtus medieną miško savininkui padaryta 7 327 Lt dydžio žala, kuri apskaičiuota minėto nutarimo Nr.521 pagrindu. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju orientacinis kriterijus, nulemiantis atlygintinų nuostolių dydį, yra žalos padarymo metu galiojęs minėtas LR Vyriausybės 2002-04-12 nutarimas Nr.521, kuriuo remiantis apskaičiuota žala sudaro 7 327 Lt, atsižvelgiant į ieškovėms priklausančias sklypo, kuriame neteisėtai iškirstas miškas, dalis, joms priteisė po 3 663,50 Lt žalai atlyginti.

13Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat nurodė, kad ieškinį patenkinus iš dalies, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pagrįstai reikalavo žalos atlyginimo, tačiau nepakankamai pagrindė žalos dydį, teisinga ir protinga yra nepriteisti ieškovėms ir atsakovui L. S. iš priešingos šalies išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tuo pačiu iš atsakovo L. S. priteisti ieškovėms po 110 Lt žyminio mokesčio (3 663,50 Lt x 3 %) ir į valstybės biudžetą 120,64 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; kadangi nepagrįsti reikalavimai atsakovo UAB „Eigila“ atžvilgiu, iš ieškovių priteisė lygiomis dalimis 4 358,75 Lt išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Ieškovės Z. K. ir R. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė iš dalies ieškovių ieškinį bei priteisė iš ieškovų atsakovo UAB „Eigila“ naudai 4 358,75 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti, ir priimti naują sprendimą: ieškovų ieškinį tenkinti visa apimtimi ir priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Eigila“ ir L. S. ieškovėms 25 654,89 Lt turtinės žalos, paskirstant jį tarp ieškovių lygiomis dalimis, priteisiant kiekvienai po 12 827,45 Lt ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už šią sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, priteisiant solidariai iš atsakovų ieškovėms visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas ir atmetant atsakovo UAB „Eigila“ reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo arba sumažinant atsakovui UAB „Eigila“ priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. ieškovių patirtą žalą lėmė bendri atsakovų veiksmai ir jų visetas, iki žalos atsiradimo atsakovų bendrai vykdytas nenutrūkstamas procesas, kuris prasidėjo nuo miškotvarkos projekto rengimo ir baigėsi neteisėtu ieškovių miško iškirtimu. UAB „Eigila“ kaip miškotvarkos projekto užsakovas ir naudos gavėjas organizavo miško kirtimą, koordinavo kirtimo darbus. UAB „Eigila“ nevykdė pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo generalinio delikto doktrina, įtvirtinta CK 6.263 str. 1 d., kuri numato, kad bet koks žalos padarymas laikomas deliktu, jeigu žalos padaręs asmuo neįrodo esant aplinkybių, dėl kurių jo civilinė atsakomybė negalima.
  2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino B. K. parodymų, nurodant, kad pirmą kartą atvykus į ieškovių sklypą, kai buvo sužinota apie miško kirtimą, riboženklių, skiriančių ieškovių sklypą nuo gretimų sklypų, nebuvo, tačiau atvykus po savaitės į kirtimo vietas, tokie riboženkliai jau buvo pastatyti. Tikėtina, kad riboženkliai buvo nuimti iki ginčo miškotvarkos projekto rengimo, o tą padarė UAB „Eigila“ ir su juo susiję asmenys.
  3. Ieškovės pateikė įrodymus, pagrindžiančius realius jų patirtus nuostolius: Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktą apvaliosios medienos produkcijos tūrio įvertinimą pagal kelmus bei Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos skelbtus duomenis apie apvaliosios medienos kainas 2008 m. balandžio mėnesį. Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovės patyrė būtent 25 654,89 Lt turtinę žalą. Be to, vertinga mediena, iškirsta ieškovių sklype, po kirtimų dingo, vietoje jos atvežta nevertinga mediena, kuri taip pat išvežta nežinomų asmenų, galimai UAB „Eigila“ atstovų.
  4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovių atsakovui UAB „Eigila“ net 4358,75 Lt bylinėjimosi išlaidų. Šioje byloje ieškovių ieškinys turėjo būti patenkintas visa apimtimi, todėl atsakovui UAB „Eigila“ bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteistos. Net ir nusprendus, kad iš ieškovių turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovui UAB „Eigila“, jų dydis neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų bei LR Teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų dydžių.

16Atsakovas L. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą dalyje, kuria nuspręsta iš atsakovo L. S. ieškovėms priteisti po 3663,50 Lt bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir po 110 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 120,6 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį atsakovo L. S. atžvilgiu atmesti, priteisti iš ieškovių atsakovo L. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad rengdamas miškotvarkos projektą, L. S. rėmėsi medžių žievės patašymais, kurie buvo aiškūs, žymėjo aiškią ribinę liniją Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių 3 punkto prasme. Ribos buvo pažymėtos medžių patašymais, kitos miško valdos ribos nebuvo. Riboženkliai, skirtingai nei padaryti medžių patašymai, buvo ne visi, bet atsakovas jų nelietė, neišrovė ir neperkėlinėjo. Tie riboženkliai, kurie buvo, sutapo su medžių patašymais žymima miško valda, vietomis jų nebuvo, tačiau byloje svarbu tai, kad aiškią miško valdos ribą žymėjo patašyti medžiai. Ne apeliantas, kaip miškotvarkos projekto autorius, bet miškotvarkos projekto užsakovai (miško savininkai) turėjo pasirūpinti aiškia ir tikslia miško valdos riba. Į apelianto, kaip projektuotojo pareigas, neįeina pareiga spręsti, ar miško valdos ribos teisingos, jas permatuoti.
  2. Miškotvarkos projektas buvo suderintas su Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros vyresniuoju specialistu S. S., užregistruotas ir patvirtintas Valstybinės miško tarnybos. Jokių pastabų dėl parengto projekto nebuvo pateikta. Taigi, apelianto nuomone, miškotvarkos projektus suderinę ir patvirtinę asmenys atsakingi už atitinkamai derinimo arba tvirtinimo metu tikrinamų miškotvarkos projekto sprendimų ir/ar procedūrų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Atsakomybė šiuo atveju turi kilti miškotvarkos projektą suderinusiems ir patvirtinusiems asmenims. Žalą turi atlyginti valstybė. Be to, leidimai miškui kirsti išduoti biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentų pagrindu, o biržės matavimus atliko ir pažymėjo kirstinius medžius inžinierius S. Ž., todėl civilinė atsakomybė tenka ir jam.
  3. Ieškovės apie neva joms padarytą žalą sužinojo 2008 m. balandžio mėnesį, tačiau ieškinys dėl žalos atlyginimo pateiktas praėjus beveik 5 metams po šio sužinojimo fakto. Taigi, trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, yra suėjęs (CK 1.125 str. 8 d.).

17Ieškovės atsiliepimu į atsakovo L. S. apeliacinį skundą prašo atsakovo L. S. apeliacinį skundą atmesti ir palikti apelianto skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį nepakeistą, tenkinti ieškovių apeliacinį skundą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. atsakovas L. S. teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad vietomis nebuvo riboženklių ir jis netikslino atstumo tarp valdos ribos ir patašymų. Būtent remiantis šiuo projektu buvo išduoti leidimai miškui kirsti. Akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais apeliantas nevykdė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai bei laikytos tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui.
  2. Ieškovių žalą lėmė bendri atsakovų veiksmai ir jų visetas iki žalos atsiradimo. UAB „Eigila“ taip pat nevykdė pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad nepadarytų žalos ieškovėms, nebuvo apdairus ir rūpestingas.
  3. Ieškovės nėra praleidusios ieškinio senaties termino, kadangi tik sužinojusios apie pažeistas teises kreipėsi į teisėsaugos institucijas, pradėjusias ikiteisminį tyrimą. Be to, nedelsdamos pareiškė civilinį ieškinį. CK 1.126 str. 1 d. numato, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Pirmosios instancijos teisme apeliantas ieškinio senaties taikyti neprašė.
  4. Apelianto atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nepradėta suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senačiai, o ne dėl to, kad jo veiksmuose nebuvo ATPK 61 str. pažeidimo sudėties požymių. Be to, apeliantas jau yra baustas už ATPK 61 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, kad leidžia teigti, kad atsakovai siekia pasisavinti kitiems asmenims priklausantį mišką.

18Atsakovas L. S. atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą prašo ieškovių apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės savo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

19Atsakovas UAB „Eigila“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo L. S. apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra, priteisti iš ieškovių UAB „Eigila“ patirtas papildomas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. UAB „Eigila“ sutinka su apelianto argumentais, kad atsiradę nuostoliai turi būti atlyginti leidimus mišką kirsti išdavusių institucijų, t.y. žalą turi atlyginti valstybė.
  2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė apeliantui galimybę pasinaudoti CK 6.280 str. 1 d. nuostatomis, susijusiomis su atgręžtinio reikalavimo teisę į padarytą žalą valstybės institucijoms.
  3. UAB „Eigila“ veikė pakankamai apdairiai ir ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad būtų galima kirsti mišką, kurį įsigijo. Šiuo atveju buvo gauti visi leidimai, atlikti matavimai ir pažymėtas miškas natūroje, dėl ko UAB „Eigila“ neturėjo pagrindo nekirsti žemės sklypų.

20Atsakovas UAB „Eigila“ atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą prašo ieškovių apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą toje dalyje, kuria nuspęsta atmesti ieškovių ieškinį atsakovo UAB „Eigila“ atžvilgiu ir jam priteistos bylinėjimosi išlaidas, palikti nepakeistą, priteisti patirtas papildomas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. ieškovės nenurodo, kokius teisės aktus UAB „Eigila“ pažeidė, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad UAB „Eigila“ vykdė darbus žinodama, kad medžiai yra kito sklypo valdoje ar kad buvo iškirsti nepažymėti medžiai. Be to, ieškovės savo teiginių nepagrindė jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. UAB „Eigila“ veikė pakankamai apdairiai ir ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad būtų galima kirsti mišką, kurį įsigijo. Šiuo atveju buvo gauti visi leidimai, atlikti matavimai ir pažymėtas miškas natūroje, dėl ko UAB „Eigila“ neturėjo pagrindo nekirsti žemės sklypų. Miško kirtimo metu nebuvo nei vienos abejonės dėl miško kirtimo teisėtumo.
  2. Leidimai, kuriuos išdavė LR Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento specialistas S. S., yra nepanaikinti ir turintys juridinę galią.
  3. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės nepaaiškino, kodėl ieškovės nesinaudojo joms priklausiusia mediena. Teismas visiškai pagrįstai neišrėmė ieškovių nurodytais neinformatyviais teiginiais, kad nukirsta vertinga mediena išvežta. Be to, nagrinėjamu atveju orientacinis kriterijus, nulemiantis atlygintinų nuostolių dydį, yra žalos padarymo metu galiojęs LR Vyriausybės 2002-04-12 nutarimas Nr.521, kurio pagrindu apskaičiuota žala sudaro 7 327 Lt.
  4. UAB „Eigila“ patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka LR Teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85 patvirtintus dydžius dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Be to, atsakovo atstovo darbo vieta yra Kaune, todėl advokatas atstovauti klientą turėjo vykti į Vilnių. Nagrinėjamas ginčas suponavo atstovo būtinybę įsigilinti į teisės aktus reglamentuojančius miško kirtimą, miško kirtimo procedūrą, atitinkamų institucijų kompetenciją ir iškirstos medienos žalos apskaičiavimą.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

22Apeliaciniai skundai netenkinami.

23Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl ieškovių ir atsakovo apeliacinių skundų argumentų.

24Byloje nustatyta, kad ieškovėms asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso 5,1607 ha miško žemės sklypas, esantis ( - ). Šis sklypas ribojasi su kitu 5,1607 ha žemės sklypu, nuosavybės teise priklausančiu A. M., L. M. ir O. Z.. Šalys neginčija, kad 2008 m. balandžio mėnesį UAB „Eigila“, kirsdamas A. M., L. M. ir O. Z. priklausantį mišką, iškirto ir ieškovių 0,03 ha miško ploto. Miškas buvo kertamas turint leidimus Nr.A043075 ir A043076, o šie leidimai išduoti remiantis atsakovo L. S. parengtu ir patvirtintu 2008-01-18 vidinės miškotvarkos projektu. Šalys sutinka, kad ieškovėms priklausanti miško dalis iškirsta nepagrįstai. Ieškovių teigimu, už neteisėtai iškirstą jų miško dalį atsakingi UAB „Eigila“ ir L. S. solidariai, o ieškovių patirta žala sudaro ne 7 327 Lt sumą, kurią priteisė pirmosios instancijos teismas, tačiau – 25 654,89 Lt. Tuo tarpu atsakovas L. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra visų sąlygų jo civilinei atsakomybei atsirasti, jis elgėsi teisėtai, o atsiradusius ieškovių nuostolius turi atlyginti ne jis, kaip miškotvarkos projekto autorius, bet leidimus kirsti mišką išdavusios institucijos. Teisėjų kolegija nei su ieškovių, nei su atsakovo apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nesutinka dėl žemiau išdėstytų motyvų.

25Dėl L. S. apeliacinio skundo argumentų

26Pagal CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas neveikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2006-09-1 įsakymu Nr.D1-406 patvirtintų Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių 5 p. (redakcija, galiojausi ginčo miškotvarkos projekto rengimo metu) numatė, kad vidinės miškotvarkos projektų rengimas finansuojamas valstybės, miškų valdytojų ir savininkų lėšomis. Vidinės miškotvarkos projektai privačioms miško valdoms ar jų grupėms rengiami, kai šių valdų nuosavybė įregistruota Nekilnojamojo turto registre, o miško valdos vietoje pažymėtos aiškiomis ribinėmis linijomis. Atsakovas nesutinka pažeidęs minėto teisės akto nuostatą, teigdamas, kad jis rėmėsi medžių patašymais, kurie buvo aiškūs, žymėjo aiškią ribinę liniją Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių 3 punkto prasme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Vidinės miškotvarkos projekto rengimo taisyklių 3 punktą aiški ribinė linija – miško valdos ribas natūroje žyminti linija, kurioje 1–1,5 m atstumu nuo valdos ribos į šios miško valdos pusę iškirsti medžiai ir krūmai arba iškirstas pomiškis ir trakas bei su ribine linija besiribojantys medžiai pažymėti dažais ar žievės patašymu iš ribinės linijos pusės. Įvertinus minėtą nuostatą, akivaizdu, kad vien tik medžių žievės patašymai dar neatitinka aiškios ribinės linijos, kadangi papildomai turi būti ir 1-1,5 m atstumu nuo valdos ribos į šios miško valdos pusę iškirsti medžiai ir krūmai ar iškirstas pomiškis ir trakas, ribinė linija, tuo tarpu, duomenų apie tokius elementus byloje nėra, jų atsakovas L. S. taip pat nenurodė. Priešingai, atsakovas L. S. bylos nagrinėjimo ir apeliaciniame skunde neneigia, kad kitos miško valdos ribos nebuvo, apeliaciniame skunde taip pat patvirtinto, jog tam tikrose vietose riboženkliai buvo nuimti. Taigi, nors ir sutiktina su apeliantu, kad jis nėra atsakingas už riboženklių priežiūrą, vis dėlto, jis, kaip savo srities profesionalas, matydamas, kad tam tikrose žemės sklypų vietose riboženklių nėra ir suprasdamas, kokias pasekmes gali sukelti pagal netinkamas sklypo ribas sudarytas miškotvarkos projektas, nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, parengė miškotvarkos projektą nesant aiškių miško valdos ribinių linijų. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, pastebėjęs riboženklių trūkumą, netikslino atstumo tarp valdos ribos ir patašymo, nors pagal Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių 4 p. turėjo teisę gauti duomenis, reikalingus projekto rengimui tiek iš miškų valstybės kadastro duomenų bazės, Nekilnojamojo turto registro, Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamento, tiek ir iš miško valdytojų, kuriems buvo rengiamas miškotvarkos projektas. Papildomai pažymėtina ir tai, jog LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktorius 2010-05-18 įsakymu „Dėl miškotvarkos projekto pripažinimo (Reg.Nr.31550) negaliojančiu“ taip pat konstatavo, kad L. S. parengė B. M. ir O. Z. priklausančiam miško sklypui miškotvarkos projektą, nesant aiškioms ribinėms linijoms, dėl ko dalis suprojektuotų kirtimų pateko ir į kaimyninę ieškovių miško valdą. Tokiu būdu atsakovas L. S. pažeidė Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių 5 punkto nuostatas (t. I, b.l. 56). Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nebuvo pradėta, taip pat nepaneigia Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių pažeidimo, kadangi tokia byla nebuvo pradėta tik dėl to, kad buvo suėjęs senaties terminas.

27Pagal Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių 28 p. privačių miškų vidinės miškotvarkos projektus derina Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų rajonų agentūrų miškų pareigūnai, o tvirtina ir registruoja kadastre Valstybinė miškotvarkos tarnyba. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, žalos padarymo metu pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatus būtent šiai institucijai buvo priskirta pareiga kontroliuoti, ar laikomasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, teisės aktų numatytais atvejais išduoti leidimus miškui kirsti, teisės aktų numatytais atvejais derinti privačių miškų vidinės miškotvarkos projektus (Nuostatų 8.19, 8.20, 8.23 p.). Nagrinėjamu atveju ieškovės jokių reikalavimų minėtoms institucijoms ar pareigūnams nekėlė, tačiau tai nekliudo atsakovui L. S., įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, pasinaudoti CK 6.280 str. 1 d. ir 2 d. nuostatomis bei regreso tvarka reikalauti visos ar tam tikros dalies žalos atlyginimo iš valstybės institucijų, atsakovo nuomone, netinkamai atlikusių savo funkcijas.

28Atkreiptinas apelianto L. S. dėmesys, kad remiantis CPK 312 str., apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad apeliantas ieškinio senatimi, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neatsikirtinėjo, neprašė jos taikyti, todėl apeliaciniame skunde išdėstyti tokie jo argumentai nėra vertinami ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

29Dėl ieškovių apeliacinio skundo argumentų

30Ieškovės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik atsakovas L. S. yra atsakingas už joms atsiradusią žalą ir siekia civilinėn atsakomybėn patraukti UAB „Eigila“. Tačiau ieškovės nepateikia jokių įrodymų, galinčių patvirtinti šio asmens neteisėtus veiksmus ir kaltę. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Eigila“ miško kirtimą atliko, turėdamas parengtus leidimus Nr.A043075 ir A043076 miškui kirsti, šio fakto ieškovės neginčija. Minėta, kad šie leidimai buvo išduoti pagal L. S. parengtą miškotvarkos projektą, kuris neatitiko miško valdos ribų, tuo tarpu UAB „Eigila“ neturėjo pareigos tikrinti miško leidimų teisėtumo, žemės valdų sklypų duomenų ar jų ribų. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas UAB „Eigila“ žinojo, jog kertami medžiai yra ieškovių žemės sklype, ar kad šis atsakovas būtų iškirtęs nepažymėtus medžius, kitose nei leidimuose nurodytose vietose. Tokių aplinkybių ieškovės taip pat net neįrodinėjo. Liudytojo B. K. teiginiai, jog iškirtus mišką riboženklių nebuvo, tačiau atvykus po savaitės į kirtimo vietas, riboženkliai jau buvo pastatyti, dar nepatvirtina ieškovių teiginių, kad būtent UAB „Eigila“ atstovai šiuos riboženklius nuėmė ar žinojo, kad neteisėtai kerta mišką ieškovių sklype. Įvertinus visa tai, ieškovių reikalavimai atsakovo UAB „Eigila“ atžvilgiu dėl žalos atlyginimo laikytini nepagrįstais ir todėl pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmesti.

31Ieškovės savo žalą grindžia 2008-07-01 Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktu apvaliosios medienos produkcijos tūrio įvertinimu pagal kelmus Nr.362 ir Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos skelbtais duomenimis apie apvaliosios medienos kainas 2008 m. balandžio mėnesį (t. I, b.l. 50-55). Tačiau pagal LR Miškų įstatymo 23 str. 1 d. (redakcija, galiojusi žalos atsiradimo metu), fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. LR Vyriausybė, be kita ko, vadovaudamasi šiomis nuostatomis, 2002-04-12 nutarimu Nr.521 patvirtino Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžius, o šiame nutarime nustatyta, kad žala, fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padaryta miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams, atlyginama būtent pagal šiuo nutarimu patvirtintus dydžius (nutarimo 3.2 p.). Pagal LR Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr.521 patvirtintus Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžius, žalos dydį lemia neteisėtai iškirstų medžių kiekis, jų skersmuo ir amžius, rūšis, neteisėtos veikos miške pobūdis (1–4.3 punktai). Taigi, nepagrįsti ieškovių žalos skaičiavimai remiantis ne šiais rodikliais, bet medienos tūriu pagal kelmus ir apvaliosios medienos kainas. Nagrinėjamu atveju Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūra paskaičiavo, kad savavališkai iškirtus medieną ieškovėms padaryta 7 327 Lt dydžio žala, kuri ir buvo apskaičiuota minėto nutarimo Nr.521 pagrindu. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad neteisėtu miško kirtimu padarytos žalos atlyginimo bylose miškų pareigūnų pateikti duomenys pripažįstami tinkamais įrodymais šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-472/2004). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir priteisė pagal LR Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr.521 patvirtintus Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžius apskaičiuotą žalą ieškovėms, todėl pastarųjų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai atmetami.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis Nr.2-104/2013). Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad atsakovo UAB „Eigila“ patirtos su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme susijusios išlaidos buvo sąlygotos ieškovių inicijuoto teisminio proceso, kuris baigėsi pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovių reikalavimus UAB „Eigila“ atžvilgiu. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovių UAB „Eigila” 4358,75 Lt bylinėjimosi išlaidų. Minėtos išlaidos atitinka LR Teisingumo ministro 2004-04-03 Nr.1R-85 įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 ir 8 punktus, todėl įvertinus šios bylos nagrinėjimo trukmę, teiktų procesinių dokumentų kiekį, apimtį ir bylos sudėtingumą, laikytina, kad UAB „Eigila“ 4358,75 Lt bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir teisėtai priteistos iš ieškovių.

34Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad kasacinio teismo, o taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui, sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, Nr. 4968/99, 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, A n. 288, p; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2010;2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-462/2011 ir kt.), dėl kitų ieškovių ir atsakovo L. S. apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į jį išdėstytų argumentų papildomai nepasisako, kadangi jie iš esmės neturi teisinės reikšmės ginčui.

35Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės bei materialinės teisės normas, teisingai įvertino bylos įrodymus ir padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas. Atsakovo L. S. ir ieškovių apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (CPK 320 str.), todėl jų apeliaciniai skundai netenkinami (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

36Atmetus atsakovo L. S. ir ieškovių apeliacinius skundus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.). UAB „Eigila” patyrė 2129,60 Lt dydžio teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimų į apeliacinius skundus surašymą, tačiau šias išlaidas siekia prisiteisti tik iš ieškovių. Vis dėlto, ieškovės negali būti atsakingos už UAB „Eigila” bylinėjimosi išlaidas, patirtas atsiliepiant į L. S. apeliacinį skundą, todėl UAB „Eigila” neprašant šių išlaidų priteisti iš L. S., iš ieškovių atsakovui UAB „Eigila” priteistinos tik bylinėjimosi išlaidos, patirtos UAB „Eigila” rengiant atsiliepimą į ieškovių apeliacinį skundą, t.y. 1064,80 Lt (po 532,40 Lt iš kiekvienos ieškovės) (t. II, b.l. 145) (CPK 93 str.).

37Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

38Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39Priteisti iš ieškovių Z. K. ir R. S. po 532,40 Lt (penkis šimtus trisdešimt du litus, 40 ct) iš kiekvienos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atsakovui UAB „Eigila“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. ieškovės kreipėsi į teismą, ieškiniu prašė solidariai iš atsakovų... 5. Atsakovas UAB „Eigila“ su ieškovių ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 6. Atsakovas L. S. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė priteisti iš... 7. Bylos nagrinėjimo metu įvyko procesinis teisų perėmimas, Vilniaus miesto... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas konstatavo, kad atsakovas L. S., kaip projekto autorius, parengė... 11. Teismo nuomone, ieškovės nepateikė teismui pakankamai įrodymų,... 12. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ieškovių pateiktoje... 13. Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat nurodė, kad ieškinį patenkinus... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Ieškovės Z. K. ir R. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės... 16. Atsakovas L. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 17. Ieškovės atsiliepimu į atsakovo L. S. apeliacinį skundą prašo atsakovo L.... 18. Atsakovas L. S. atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą prašo ieškovių... 19. Atsakovas UAB „Eigila“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo... 20. Atsakovas UAB „Eigila“ atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą prašo... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 22. Apeliaciniai skundai netenkinami.... 23. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 24. Byloje nustatyta, kad ieškovėms asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį... 25. Dėl L. S. apeliacinio skundo argumentų... 26. Pagal CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius... 27. Pagal Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių 28 p. privačių... 28. Atkreiptinas apelianto L. S. dėmesys, kad remiantis CPK 312 str.,... 29. Dėl ieškovių apeliacinio skundo argumentų... 30. Ieškovės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik atsakovas... 31. Ieškovės savo žalą grindžia 2008-07-01 Lietuvos nepriklausomų medienos... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 33. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi... 34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad kasacinio teismo, o taip pat ir... 35. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 36. Atmetus atsakovo L. S. ir ieškovių apeliacinius skundus, jų patirtos... 37. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 38. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti... 39. Priteisti iš ieškovių Z. K. ir R. S. po 532,40 Lt (penkis šimtus...