Byla e2-4933-772/2018
Dėl kelio servituto nustatymo, dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą byloje, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Jonas Stubrys,

2posėdžio sekretorė Ona Baronienė,

3dalyvaujant ieškovei J. A., jos atstovei advokatei G. S., atsakovei B. G., institucijos duodančios išvadą byloje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - ir NŽT) atstovei D. A.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovei B. G. dėl kelio servituto nustatymo, dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą byloje, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašė nustatyti atsakovei J. G. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype (tarnaujančiame daikte), unikalus Nr. ( - ) kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ), Šiaulių r. sav., 541 kv. m plote, pagal UAB ,,Altagis“ 2018 m. gegužės mėnesį parengtą Kelio servituto planą privažiavimui į J. A. garažą esanti žemės sklype (viešpataujantis daiktas) ( - ) Šiaulių raj., unikalus Nr. ( - ) kelio servitutą - su teisę bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis į ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantį garažo boksą Nr. 2., ir priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

7Nurodoma, kad nenustačius kelio servituto, ieškovė ir kiti garažų savininkai negali laisvai privažiuoti ieškovei į priklausantį garažo boksą Nr. 2, kuriuo ieškovė naudojasi nuo 1990-05-24. Nors šiuo metu tėra atlikti, patvirtinti bei įregistruoti tik tarnaujančio daikto kadastriniai matavimai, tačiau ateityje bus atlikti ir viešpataujančio daikto kadastriniai matavimai. Į žemės sklype esantį garažo boksą tėra tik vienas pravažiavimo kelias, kuriuo ieškovė ir kiti garažų savininkai naudojasi jau seniai pagal nusistovėjusį pravažiavimo kelią. Susitarti su atsakove gera valia dėl kelio įvažiavimui į garažus, nustatant kelio servitutą, nepavyko, todėl servitutas nustatytinas teismo sprendimu. Kelio servitutą prašoma nustatyti toje dalyje kur B. G. žemės sklypas, ribojasi su UAB ,,Kuršėnų vandenys“ patikėjimo teise valdomu žemės sklypu. Kelio servitutas tarnautų ir kitų garažų savininkų, kuriuos šioje byloje atstovauja ieškovė naudai, nes užtikrintų ir jų patekimą į šį sklypą.

8Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus, nurodė, kad ieškovė nesutinka mokėti atsakovei jokios kompensacijos ir atmeta jos pateiktą kelio servituto planą, kadangi tokio pločio keliu negali važiuoti transporto priemonės, nesant pakankamo pločio kelio neįmanoma normaliai naudotis garažų boksais pagal jų paskirtį, o jos parengtas projektas - planas atitinka tokiems atvejams keliamus reikalavimus ir pagal jį turi būti nustatytas servitutas.

9Atsakovė B. G. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu visiškai nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad tam, jog ieškovė ir kiti garažų savininkai galėtų patekti į savo garažus, esančius valstybinės žemės sklype, ji teikia savo servitutinio kelio projekto planą. Kitaip tariant tam, kad ieškovė galėtų patekti į savo valstybinės žemės sklype esantį garažą, jai ir kitiems garažų savininkams nėra būtina bloginti atsakovės žemės sklypą ji neproporcingai dalinant į atskiras dalis ir tokiu būdu suvaržyti atsakovės daiktines teises didesne apimtimi nei yra būtina viešpataujančio daikto naudojimui pagal paskirtį. Šiuo metu ieškovės naudojamo kelio, einančio per atsakovės žemės sklypą, plotis tėra šiek tiek daugiau nei 3 metrai. Ieškovė neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad daiktinę teisę galėtų įgyvendinti, neapribojant atsakovės teisių labiau nei tai yra būtina.

10Atsakovė, atskirsdama šį ieškovės pasiūlymą, į bylą pateikė rašytinį įrodymą (savo pasiūlytą servituto kelio projektą), ir argumentus kuriuose nurodoma, kad ieškovės pasiūlymas nepriimtinas dėl to, kad jos siūlomas kelias mažina atsakovės valdomo žemės sklypo plotą, palikdamas laisvą žemės sklypo dalį prie jo ribos su UAB ,,Kuršėnų vandenys“ valdomo žemės sklypo ribos. Taip pat nesutiko su ieškovės argumentu dėl jos siūlomo kelio pločio, kadangi jis atitinka teisės aktais (CK 4.119 str. 2 d.) nustatytą reikalavimą. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju įvertinus, jog vienas kelio kraštas eina palei UAB ,,Kuršėnų vandenys“ tvorą, yra racionali išeitis atsižvelgiant į kelio plotį kuris yra 4,62 m. Todėl ir žiemos metu irgi bus galimybė eksploatuoti nurodyto pločio kelią, atsižvelgiant į įvažiavimą į garažų teritoriją tarp esamų pastatų. Tai, kad atsakovės siūlomoje kelio vietovėje yra šlaitas, reljefas iškilęs, nėra kliūtis eksploatuoti tokį kelią. Atsakovės siūlomas servituto kelias nedalinti jos žemės sklypo į atskiras dalis, kaip to nori pagal savo planą ieškovė ir leistų ateityje išvengti naujų ginčų tarp kaimynų. Taip pat atsakovei nereikėtų įrenginėti naujų tvorų ir negadintų žemės sklype išklotų trinkelių. Atsakovė nesutiko, kad jos siūlomas kelias yra neracionalus, ilgesnis, sudėtingas dėl stataus kampo užsukimo. Mano, kad kelio patekimo į garažus esančius žemės sklype vieta, jau yra nusistovėjusi atsižvelgiant į dabartinį naudojimąsi keliu.

11Teismo posėdyje atsakovė nesutiko su ieškiniu, tačiau 2018-09-28 pateikė pasiūlymą sudaryti byloje taikos sutartį pagal jos pateiktą servituto kelio projektą, nurodydama, kad nėra būtinybės ieškovės naudai nustatyti servitutą ir tokiu būdu pernelyg suvaržyti atsakovės daiktines teises, kadangi gali būti ir toks kelias, kuris užtikrina ieškovei ir kitiems garažų savininkams galimybę patekti į valstybės žemės sklype esančius garažus. Taip pat prašė teismo patvirtinus jos pateiktą servituto kelio projektą, įpareigoti ieškovę ir kitus garažų savininkus mokėti atsakovei jos nurodyto dydžio piniginę kompensaciją.

12Institucija, duodanti išvadą byloje Nacionalinė žemės tarnyba per teismo nustatytą terminą pateikė preliminarią išvadą, o įrodymų tyrimo pabaigoje ir galutinę išvadą dėl šalių ginčo, nurodydama šiuos argumentus.

13Nacionalinė žemės tarnyba teikia išvadą, kad Ieškovė pagrįstai reikalauja nustatyti kelio servitutą 0,0541 ha ploto žemės sklypui (kadastro Nr. ( - ), esančio ( - ), nes į ieškovei ir kitiems savininkams nuosavybės teise priklausančius garažus, esančius pastate (unikalus Nr. ( - )), esančiame 0,1499 ha ploto valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. ( - ), adresas: ( - ) m., Šiaulių rajono sav.) įsirengti jokio kito įvažiavimo kitoje vietoje (per kitus besiribojančius žemės sklypus) šiuo metu galimybės nėra. Nenustačius servituto yra neįmanoma normaliomis sąnaudomis Ieškovei ir nekilnojamojo daikto (pastato - garažo, kurio unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - )) savininkams naudoti pagal paskirtį daikto (CK 4.126 straipsnio 1 dalis), nes minėtų garažų savininkai neturi kitos galimybės patekti į jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas garažuose, faktiškai į patalpas patenka tik per žemės sklypą, esantį ( - ) mieste.

14Ieškovės į civilinę bylą pateiktas servitutų planas yra parengtas kvalifikaciją turinčio matininko pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nurodyta tiksli prašomo nustatyti servituto vieta (nurodytos servituto ribų posūkio taškų koordinatės), plotas - 73 kv. m, todėl pagal tokį planą teismas gali priimti sprendimą nustatyti kelio servitutą.

15Atsakovė B. G. į civilinę bylą pateikė MB „Altagis“ matininko V. M. 2018-05-28 parengtą žemės sklypo servituto nustatymo planą, kuriame nurodyta siūlomo nustatyti servituto vieta pažymėta taškais 1-2-9-10-11-8, nustatytas plotas - 91 kv. m 0,0541 ha ploto žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančiame ( - ) mieste. Nacionalinė žemės tarnyba teikia išvadą, kad atsakovės B. G. pateiktas servituto nustatymo planas yra parengtas kvalifikaciją turinčio matininko, parengtas teisingai ir pagal jį yra galimybė priimti sprendimą nustatyti kelio servitutą. Atsakovės pateiktame plane apie 1 metro pločio ir 17,22 metrų ilgio atkarpoje nuo 541 kv. m. ploto žemės sklypo ribos, pažymėtos posūkio taškais 1-2 (sutampančios su tvora) yra šlaitas, todėl pravažiavimas automobiliais, nenukasus ir tinkamai nesutvirtinus šlaito, faktiškai būtų galimas atitinkamai siauresne nei plane nurodyta 4,62 metro pločio juosta.

16Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. CK. 4.124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais - administracinis aktas.

17CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Daikto savininkas ar valdytojas gali kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu (CK 4.126 straipsnio 2 dalis),

18CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Ieškovė ir atsakovė pateikdamos servitutų nustatymo planus, nenurodė siūlomos/ prašomos kompensacijos dydžio, kelio priežiūros ir remonto tvarkos.

19Kompensacija už prarastą galimybę naudotis žemės sklypu pagal pagrindinę paskirtį ir naudojimo būdą apskaičiuojama pagal Metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Nuo 2017-11-01 galiojančios Metodikos redakcijos 9 punkte nustatyta, kad vienkartinės ar periodinės kompensacijos dalis, mokama už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą (Nk), apskaičiuojama pagal formulę: Nk = Sp x Vk x Kn, šioje formulėje: Sp - žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais), Vk - vidutinė žemės sklypo rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523, nustatyta tvarka; Kn - žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, laipsnis. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 1. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, iš dalies negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 0,5.

20B. G. žemės sklypui (kadastro Nr. ( - )) kompensacijos dydis Nk jei servitutas būtų nustatomas 0,0073 ha plote, būtų apskaičiuojamas taip: 0,0073 ha x 89649 Eur (4850 Eur/ 0,0541 ha, apskaičiuojama 1 ha vidutinė rinkos vertė pagal verčių žemėlapius) x 1 (koeficientas lygus vienetui, nes pati savininkė šia žemės sklypo dalimi nebeturės galimybės naudotis pagal žemės sklypo pagrindinę paskirtį ir naudojimo būdą, visada turės užtikrinti, kad per šią žemės sklypo dalį būtų užtikrintas pravažiavimas bet kuriuo paros metu) = 654,44 Eur. Tokią sumą įprasta išmokėti ne per ilgesnį kaip 15 metų laikotarpį.

21B. G. žemės sklypui (kadastro Nr. ( - ) kompensacijos dydis Nkjei servitutas būtų nustatomas 0,0091 ha plote, būtų apskaičiuojamas taip: 0,0091 ha x 89649 Eur x koef. 1 = 815,80 Eur.

22Nacionalinė žemės tarnyba pažymi, kad ši kompensacijos apskaičiavimo Metodika yra privaloma tik valstybinės žemės patikėtiniams, nustatantiems servitutą administraciniu aktu, teismas gali nustatyti ir kitokį teisingą kompensacijos dydį, tačiau visais atvejais kompensacija negali būti mažesnė nei savininko mokamas kasmetinis žemės mokestis už atitinkamą žemės sklypo dalį, nes mažesnė kompensacija neatlygintų minimalių tarnaujančiojo daikto savininko patiriamų išlaidų.

23Teismo posėdyje institucijos atstovė pakartojo galutinėje išvadoje nurodytus motyvus ir pripažino, kad abu siūlomi servitutinio kelio variantai yra lygiaverčiai.

24Teismas 2018-06-19 atliko vietos apžiūrą dalyvaujant bylos dalyviams ir teismo darbuotojui, kurios metu buvo padarytos vietos foto nuotraukos.

25Teismas konstatuoja:

26ieškovės ieškinys atsakovei tenkintinas iš dalies.

27Dėl kelio servituto būtinumo ir jo nustatymo teismo sprendimu.

28Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).

29Byloje yra nustatytos aplinkybės, kad šalys nesutaria tiek dėl pačio servituto reikalingumo (būtinumo), tiek dėl jo turinio (konkrečios kelio vietos). Šios aplinkybės yra patvirtinamos byloje esančiais šalių procesiniais dokumentais, jų pateiktais skirtingais kelio servituto variantais. Jau pats kreipimasis į teismą ir visose proceso stadijose esančios šalių iš esmės priešingos pozicijos bei tai, kad jie iki šiol servituto nenustatė sandoriu, taikos sutartimi, nedalyvavo mediacijoje (administraciniu aktu servitutas taip nėra nustatytas) leidžia teigti, kad šalys laisva valia neketina nusistatyti servituto, t. y. tarp šalių yra nesutarimas, kuris yra kaip viena iš būtinųjų sąlygų priverstiniam servituto nustatymui.

30Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-10-12 išrašo matyti, kad ieškovė ir kiti tretieji asmenys (materialine prasme) nuosavybės teise valdo valstybės žemės sklype pastatytus garažus (67-68 b. l.). Garažų savininkams valstybės perduoto valdymui žemės sklypo kadastriniai matavimai nėra atlikti. Taip pat paminėta, jog ieškovė ir kiti garažų savininkai patenka į garažų boksus per atsakovės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (10-14 b. l.). Kitos galimybės patekti į garažus jie neturi. Byloje esantys rašytiniai dokumentai pagrindžia ieškovės nurodomą aplinkybę, jog jai ir kitiems garažų savininkams yra būtinas privažiavimas prie garažų boksų per atsakovės valdomą žemės sklypą. Teismo vertinimu būtinybė ieškovei turėti kelią, kuriuo ji ir kiti asmenys transporto priemonėmis galėtų įvažiuoti į valstybės žemės sklype, kurio kadastro Nr. ( - ), esančius garažus atitinka protingumo kriterijų, nes esant pastatams (ir garažų boksams), kuriais jų savininkai naudojasi nuo 1990 m. gegužės mėnesio ir į kuriuos šiuo metu tėra tik vienas kelias vedantis per atsakovei priklausantį žemės sklypą, pagal visiems suprantamus šiuolaikinius standartus naudojantis garažų boksais yra būtina užtikrinti pakankamo pločio kelią (pravažiavimą). Pažymėtina, kad byloje nekyla ginčas dėl aplinkybės jog ir dabar esantis bei naudojamas kelias atsakovės sklypo pakraštyje yra tinkamas naudojimui ir toliau.

31Teismas vietos apžiūros metu taip pat patikrino ar yra kokia nors kita galimybė ieškovei ir kitiems pastatų valdytojams transporto priemonėmis patekti į anksčiau nurodytą žemės sklypą, tačiau nustatyta, kad kitos tokios galimybės kol kas nėra. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir išvažiuojamojo teismo posėdžio metu apžiūrėjus žemės sklypus bei įvertinus situacijos vietą natūroje, nustatyta, jog atsakovės žemės sklypas netoli nuo dabar naudojamo kelio ribojasi su šalia esančiu ir patikėjimo teise valdomu UAB ,,Kuršėnų vandenys“ žemės sklypu, kuris yra aukščiau už atsakovės žemės sklypą ir kuriuos skiria tvora. Todėl svarstytinas patekimas per esamą ir jau naudojamą kelią į ieškovės garažą, tuo pačiu atsižvelgiant į servituto nustatymo ypatybes. Todėl vertintinas ir atsakovės pateiktas servituto kelio projektas, kuris praktiškai irgi gali būti įgyvendinamas. Be to, sutiktina ir su atsakovės nuomonę, kad servituto keliu neturi būti labiau bloginamos jos daiktinės teisės į žemės sklypą, nei to reikia konkrečioje situacijoje. Ieškovės pateiktas servituto kelio projektas priešingai atskiria dalį atsakovės žemės sklypo, kuri nebus naudojama nei kelio poreikiams, nei tenkins atsakovės poreikius. Todėl pripažintina, kad atsakovės parengtas kelio projektas yra ne tik praktiškesnis, bet ir labiau atitinkantis servituto turinį bei yra realus ir racionalus. Todėl teismas daro išvadą, jog atitinkamai iš šalių pateiktų servituto kelio projektų, atsakovės pateiktas planas yra tinkamesnis.

32Dėl servituto turinio.

33Įsitikinus servituto būtinumu, sprendžiama dėl jo turinio, t. y. tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimų apimties. Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą pagal paskirtį, t. y. suvaržymas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo, to, kurį apriboja, daikto savininkui ir užtikrinti viešpataujančiojo daikto savininkui galimybę juo naudotis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Druskininkų vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. V. Z., bylos 3K-3-118/2012) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).

34Teismas nagrinėjamoje byloje turi du kelio servituto turinio variantus bei šalių argumentus dėl jų. Teismas, detaliai išanalizavęs ieškovės pateiktą 2018 m. gegužės mėnesį UAB Altagis parengtą kelio servituto projektą bei atsakovės pateiktą 2018-05-28 irgi to paties UAB Altagis parengtą kelio servituto projektą, įvertinęs abiejų šalių argumentus dėl jų pranašumų ir trūkumų, sprendžia, kad tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo principą labiau atitinka, teismui jį pakoregavus jo įgyvendinimą, atsakovės pasiūlytas variantas. Nors atsakovės pateiktas variantas nėra kaip priešieškinio reikalavimas, tačiau tai esminės reikšmės neturi, kadangi atsakovė turi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalyje numatytas teises teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, todėl jos pateiktas kelio servituto projektas (planas) atitinka naudojimąsi suteiktomis proceso šalies teisėmis.

35Šiuo metu atsakovei priklausančiu žemės sklypu ir per jį einančiu keliu naudojasi ieškovė bei kiti garažų (statinių) savininkai, nors šis kelias nėra teisiškai pripažintas, t. y. neturi jokio teisinio statuso. Ieškovės siūlomas kelio servituto variantas yra paremtas būtent šia aplinkybe, kad tariamai jau esamas kelias tik jį įteisinus yra patogesnis jai ir kitiems garažų (statinių) savininkams. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog ieškovės siūlomas kelio variantas atskiria ir dalį atsakovei priklausančio žemės sklypo, kuri netenka praktinės reikšmės, darytina išvada, jog toks jos siūlomo kelio variantas yra ne racionalus žemės sklypo savininkės atžvilgiu (71 b. l.), Be to vietos apžiūros metu teismas įsitikino, kad ieškovė ir kiti garažų savininkai naudodamiesi dabartiniu neįteisintu keliu daro žala atsakovei, kuomet važiuoja per sklypo dalį kurioje yra paklotos trinkelės (98 b. l.). Taip pat niekuo nepagrįsta ieškovės nurodoma aplinkybė, kad pagal atsakovės pateiktą projektą dėl servituto kelio jos žemės sklype, nebus galima juo naudotis, kadangi tam įtakos turi tarnaujančio sklypo riboje esantis žemės šlaitas, besiribojantis su UAB ,,Kuršėnų vandenys“ patikėjimo teise valdomu žemės sklypu (98 b. l.). Šį ieškovės nurodyta aplinkybė nėra nepašalinama kliūtis, siekiant išspręsti šalių ginčą. Todėl pažymėtina, kad atsakovės pateiktas kelio servituto per jos sklypą projektas yra praktiškai įgyvendinamas ir labiau atitinkantis jos interesus (97 b. l.). Todėl ieškovė ir kiti garažų savininkai norėdami naudotis servituto keliu irgi privalo savo darbu ar lėšomis prisidėti prie jo suformavimo natūroje pagal atsakovės pateiktą projektinį pasiūlymą. Iš atsakovės pateikto servituto kelio projekto seka, kad viešpataujančiu žemės sklypu besinaudojantys garažų savininkai neturės kliūčių patekdami į savo garažų boksus, kadangi ir įvažiavimas į juos nėra platus, tai yra iki 2,80 m. (98 b. l.). Iš paminėto, seka, kad teismas neprivalo vadovautis ieškovės pateiktu servituto kelio projektu, kuris labiau varžo atsakovės daiktinę teisę naudojantis jai savo žemės sklypu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir kiti garažų savininkai, teismo sprendimui įsiteisėjus iš karto negalės naudotis teismo sprendimu nustatomu servituto keliu pagal atsakovės projektinį pasiūlymą, dėl to jiems nustatytinas ir pereinamasis laikotarpis. Per šį laikotarpį kaip jau anksčiau yra nurodęs teismas, servituto turėtojai privalo įsirengti tinkamą kelią pravažiavimui iki jų garažų. Teismo nustatomo servituto turinys, tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimų apimtis, turi atitikti tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo principą ir esamu keliu negali būti toliau naudojamasi pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.

36Be jau paminėto ieškovės argumento dėl esančio kelio praplatinimo, pagal jos pateiktą kelio servituto variantą, ieškovė dar nurodė, kad prašomu kelio servitutu atsakovės nuosavybės teisės būtų ribojamos minimaliai, atsakovės gyvenimo privatumas nebūtų pažeistas, ji realių nuostolių dėl kelio servituto nepatirs. Tačiau su tokiais ieškovės motyvais teismui nėra pagrindo sutikti, kuo teismas įsitikino atlikęs vietos apžiūrą. Šiuo atveju dėl ieškovės prašomo nustatyti servituto kelio ne tik pasikeičia atsakovės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, susijusi su jame esančio pastato būsima ūkine veikla, o taip pat sumažėja atsakovės sklypo vertė, pablogėja ir kitos veiklos sąlygos. Nors ieškovė nurodo atsakovės siūlomo varianto trūkumus: kelio vietovėje yra šlaitas, reljefas iškilęs, tai pavaizduota sklypo nuotraukose, tačiau kaip jau minėta, tai nėra esminės ar nepašalinamos kliūtys. Nukasant šlaitą ir jį sutvirtinus nebūtų pakenkta kaimyninio sklypo tvorai. Atsakovės pasiūlytoje kelio vietoje įmanoma praplatinti įvažiavimo vietą, todėl ir įmanoma būtų iš tokio kelio įsukti į garažų teritorijoje esančius boksus lengvajam automobiliui, atsižvelgiant ir į paminėtą tarp pastatų esantį vartų plotą. Nors ieškovė savo procesiniame dokumente akcentuoja tai, kad kelio servitutas yra patogesnis pagal jos pateiktą projektinį pasiūlymą, tačiau pati atsakovė geriau žino kaip jai naudoti savo sklypą, žino savo poreikius, todėl pripažintina, kad ieškovės akcentuojamas kelio servituto projektas nėra racionalus visais požiūriais.

37Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu vizualiai įvertinus situaciją nenustatyta jokių kelio įrengimui trukdančių reljefo formų pagal atsakovės projektą ir tą patvirtina byloje esančios fotonuotraukos. Taip pat nustatyta, kad ieškovei ir kitiems garažų (pastatų) savininkams, nebūtų kliūčių įsirengiant kelią pagal atsakovės projektinį pasiūlymą. Be to, pagal nagrinėjamos situacijos vieta kuomet ieškovė ir kiti garažų savininkai įsirengė boksus, kintančio reljefo sklype, leidžia teismui daryti išvadą, kad jų savininkai patys pasirinko naudotis esančiu sklypu, todėl su tuo susiję tam tikri kelio įrengimo kaštai yra ne trūkumas, o natūralus ir neišvengiamas dalykas. Todėl ieškovei ir kitiems garažų (pastatų) savininkams įsirengiant kelią savo lėšomis ir nukasant dalį žemės paviršiaus ploto, negali būti laikoma reljefo formų naikinimu ar žalojimu, nes tai būtų daroma tikslingai, pagal teismo sprendimą – įrengiant transporto priemonėms važiuoti tinkamą kelią į sklypą, kuriame yra ieškovės ir kitų savininkų garažai (pastatai), t. y. šlaito pritaikymas transporto priemonių važiavimui yra privalomai vykdytina sudėtinė servituto turinio ir teismo sprendimo dalis. Vien ta aplinkybė, kad reikės nukasti (išlyginti) dalį reljefo nepaneigia pačio kelio būtinybės, t. y. kelio įrengimo būdas negali būti laikomas svarbesniu už pačio kelio įrengimo konkrečioje vietoje būtinybę, nepažeidžiant tarnaujančio žemės sklypo savininkės teisių ir teisėtų interesų.

38Pažymėtina, kad atsakovė irgi negali daryti jokių kliūčių kelio įrengimui. Todėl teismas sprendžia, kad yra būtinybė teismo iniciatyva įtraukti į teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir naujo kelio įrengimo terminą, o pereinamuoju laikotarpiu paliekant ieškovei ir kitiems savininkams teise naudotis esamu keliu. Tam įtakos turi ir 2018-10-04 teismo posėdžio metu netiesioginis atsakovės pripažinimas, kad ieškovei yra būtinas servitutas.

39Dėl kitų ieškovės nurodomų argumentų, kritikos atsakovės pasiūlytam variantui, kad nukasant šlaitą būtų pakenkta kaimyninio sklypo tvorai, pasiūlytoje kelio vietoje neįmanoma būtų įvažiuoti į garažų teritoriją lengvajam automobiliui, pažymėtina, jog šie ieškovės samprotavimai yra nepagrįsti, daugiau yra susiję su ieškovės siekiu nustatyti kelio servitutą jos norimoje vietoje. Teismui, lyginant du šalių pasiūlytus variantus, matyti, kad kelio plotis nesikeičia ir todėl minėti ieškovės motyvai yra atmestini.

40Apibendrindamas tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovės pasiūlytas variantas yra labiau atitinkantis servituto turinio reikalavimus ir neturi tam tikrų trūkumų požymių, kurie matyti ieškovės projekto variante. Nors abu projektinius pasiūlymus šalims parengė tas pats matininkas, tačiau atsakovei parengtas planas ginčo atveju yra pripažintinas labiau išbaigtu ir atitinkančiu esamą situaciją.

41Pastebėtina, kad vienas iš principų ,,servitutibus civiliter utendum est“ dėl servituto numato, jog juo dera naudotis rūpestingai. Tai reiškė, kad įgyvendinantis servituto teisę asmuo privalo gerbti svetimą nuosavybę, varžyti ją kiek įmanoma mažiau ir tik tiek, kiek tai reikalinga jo poreikiams patenkinti. Šis principas taip pat nurodo, kad servitutą turintis subjektas privalo jį įgyvendinti tenkindamas būtiniausius poreikius, o ne siekdamas sukelti nepatogumų servitutu apsunkinto daikto savininkui.

42Dėl servituto turinio nustatant kelio servituto plotį.

43Abiejų šalių pateiktuose projektuose yra siūlomas 4,62 metrų pločio kelias, šią aplinkybę grindžiant būtinybe, kad juo važiuos lengvosios mašinos. Tokio pločio keliu turi galimybę važiuoti ir kitos transporto priemonės, tačiau kaip jau teismas yra nurodęs gali būti apsunkintas kitų transporto priemonių, išskyrus lengvuosius automobilius, įvažiavimas į garažų teritoriją, atsižvelgiant į atstumą tarp pastatų (vartų). Todėl kalbėti apie didesnio pločio kelio servitutą yra netikslingą, o be to kito pločio kelio servitutas suvaržytų atsakovės daiktines teises didesne apimtimi nei yra būtina viešpataujančio daikto naudojimui pagal paskirtį. Todėl teismas šią atsakovės ir Institucijos nurodyta aplinkybę laiko pagrįsta. Pagal logiką nėra jokio tikslo turėti kito pločio kelią (įvažiavimui į garažų teritoriją), nes ir iki šio įvažiavimo galėtų atvažiuoti ir didesnių gabaritų transportas. Nors sprendime vartojama sąvoka kelias, tačiau teismas realiai sprendžia dėl servituto turinio, t. y. ar ieškovės poreikius tenkins tarnaujančiajam daiktui nustatyti tam tikros apimties ar dydžio suvaržymai, kurie turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo daikto savininkui (atsakovei). Sprendime vartojama sąvoka kelias (tiksliau tai žemės plotis, tinkamas pravažiavimui) suprantama plačiąja prasme ir vien tai, kad įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose taip pat vartojama kelio sąvoka, tai nereiškia, kad teismas projektuoja viešąjį kelią ar gatvę ir yra įpareigotas laikytis projektuotojams keliamų reikalavimų. Teismas sprendžia, kad racionalus ir tinkamas, tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo principą atitinkantis kelio (pravažiavimo) plotis yra 4 metrai. Tai atitinka ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.119 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu. Teismo vertinimu tokio pločio kelias (4,62 m.) pagal pateiktus projektus užtikrins ne tik galimybę pravažiuoti lengviesiems automobiliams, bet ir esant reikalui, gaisro gesinimo mašinoms iki įvažiavimo į garažų teritoriją. Tikėtina, kad ir 4,62 m pločio keliu, darant posūkį pagal atsakovės pateiktą projektą nesunkiai bus galima įvažiuoti į garažų teritoriją, todėl pripažintina, jog ieškovės noras, kad į garažų teritoriją galima būtų patekti pagal jos pateiktą projekto variantą yra nepagrįstas. Ieškovė ir kiti garažų savininkai turi suvokti, jog kelio servitutas turi būti planuojamas taip, kad kuo mažiau sukeltų nepatogumų ir atsakovei. Be to ir ieškovė pateikė teismui kelio projektą, kuriame nurodytas platesnis kelias nei 4 m. ir kuris atitinka jo eksploatavimui keliamus reikalavimus.

44Dėl servituto atlygintinumo.

45Ieškovė savarankišku ieškinio reikalavimu teismo prašo nustatyti jai ir kitiems nekilnojamųjų daiktų valdytojams kelio servitutą per atsakovės asmeninės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, tačiau ieškinyje nieko nepasisakė dėl kompensacijos už naudojimąsi juo. Kaip jau teismas yra nurodęs, ieškovės ir kitų savininkų garažai yra valstybės valdomame žemės sklype, tačiau jo kadastriniai matavimai nėra iki šiol atlikti. Pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios nepateikė teismui į bylą ir savarankiško reikalavimo dėl servituto atlygintinumo. Tačiau atsakovės 2018-08-28 sutikime dėl galimybės nagrinėjamoje byloje sudaryti taikos sutartį pagal jos pateiktą servituto kelio projektą ji nurodė, kad ieškovė ir kiti garažų savininkai turėtų atsakovei mokėti piniginę kompensaciją už naudojimąsi kelio servitutu. Pirmiausia, pripažintina, toks atsakovės prašymas į bylą pateiktas įrodymų tyrimo pabaigoje. Šis prašymas nors ir pridėtas prie bylos, tačiau jis nelaikytinas savarankišku procesiniu dokumentu iš kurio kyla pasekmės kitam bylos dalyviui, tai yra ieškovei. Antra, ieškovė pateikė teismui ieškinį savo vardu, o tik po to kiti garažų savininkai kaip bendraturčiai sutiko, kad ji atstovautų ir jų interesus teisme tik materialine, o ne procesine prasme, kadangi jie nebuvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis nesant ieškovės prašymo. Trečia, nors proceso metu visi bylos dalyviai išsakė savo nuomonę dėl šio atsakovės pageidavimo, tačiau nesant tam teisinio pagrindo jis negali būti svarstomas narinėjamoje byloje, kadangi tokiu atveju turi dalyvauti visi garažų ir kitų viešpataujančiame žemės sklype esančių pastatų savininkai, o ne tik ieškovė. Tik tuomet gali būti išspręstas klausimas dėl servituto atlygintinumo. Ketvirta, tik teismui išsprendus šalių ginčą, įsiteisėjus teismo sprendimui, kurio pagrindu viešame registre būtų įregistruotas servituto kelias, atsiranda pagrindas atsakovės reikalavimui dėl piniginės kompensacijos jai priteisimo. Todėl šis atsakovės prašymas kaip neatitinkantis materialinių ir procesinių teisės normų nuostatų nagrinėjamoje byloje negali būti išspręstas.

46Pastebėtina, kad dauguma daiktinės teisės normų yra imperatyvios, todėl pirmiausia išspręstinas kelio servituto klausimas, o tik po to šalims nesusitarus gera valia, gali būti sprendžiamas klausimas dėl servituto atlygintinumo.

47Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas servituto nustatymo klausimas, o šalių nuomonė dėl kelio vietos išsiskyrė, kas irgi turi įtakos paliekant atsakovei teisę į servituto atlygintinumą ateityje. Pažymėtina, kad nors atsakovės prašymas dėl kompensacijos priteisimo ir nesprendžiamas, tai nereiškia, kad tokia kompensacija iš vis yra negalima. Šiuo atveju galioja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat ir ieškovė, bei kiti garažų savininkai turi laikytis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Preliminariu teismo vertinimu ieškovė kaip ir kiti garažų savininkai, savo nuožiūra dar garažų statybos metu pasirinko važiavimo trajektoriją per šiuo metu atsakovei priklausantį žemės sklypą. Tiek anksčiau važiuodami laisvai valstybinės žemės plotu, tiek vėliau per atsakovės asmeninį žemės sklypą (tai yra jį pritaikydami važiavimui) į savo garažus, jie negali juo naudotis neatlygintinai, nes tuo pažeistų galiojančių teisės aktų reikalavimus ir kito asmens teises bei teisėtus interesus (CK 4. 129 str.). Tokia preliminari teismo išvada daroma, atsižvelgiant į aplinkybes, kad jau yra nustatyta būtinybė transporto priemonėmis patekti į garažus, esančius valstybės žemės sklype. Taip pat kaip jau teismas yra nurodęs ieškovė ir kiti bendraturčiai naudojasi valstybės žemės plotu, kuris nėra galutinai suformuotas ir nėra priskirtas jokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Teismas bylos atveju neturi jokio teisinio pagrindo ar priemonių paspartinti Nacionalinę žemės tarnybą inicijuoti ir parengti ieškovei bei kitiems savininkams reikalingo žemės sklypo suformavimą, be to, toks klausimas byloje nekeliamas ir nenagrinėjamas.

48Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad bylą nagrinėja ieškovės pareikšto reikalavimo ribose, kur realiai yra sprendžiamas tik dėl kelio servituto nustatymo, reikalingo transporto priemonių įvažiavimui į garažus, atitinkamai atsižvelgiant į abiejų bylos šalių interesus. Teismas, nors ir preliminariai pasisako apie tai, kad ieškovės ir kitų garažų savininkų važiavimas servituto keliu nepažeis atsakovės teisių ir teisėtų interesų, tačiau tuo pačiu ir nepanaikiną jos teisėto reikalavimo dėl piniginės kompensacijos jai priteisimo.

49Dėl bylinėjimosi išlaidų.

50Ieškovė asmeniškai patyrė 50,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kadangi į bylą pateikti jas įrodantys dokumentai (95-96 b. l.). Kitų išlaidų ieškovė nepatyrė, nes jai VGTPT Šiaulių skyriaus 2017-11-27 sprendimu nagrinėjamoje byloje yra teikiama antrinė teisinė pagalbą, todėl ji 100 proc. yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (23-24 b. l.). Valstybės išlaidos teikiant ieškovei teisinę pagalbą byloje yra 907,54 Eur (113 b. l.). Atsakovė nepateikė teismui į bylą jokių duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

51Ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, todėl ne visos jos ir valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš atsakovės.

52Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 2 dalį teismas turėtų bylinėjimosi išlaidas paskirstyti pagal laimėjimo - pralaimėjimo santykį. Akivaizdu, kad nėra galimybės aritmetiškai apskaičiuoti kokia dalimi šalys laimėjo ar pralaimėjo, todėl teismas šiuo atveju taiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalį, numatančią, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalys laisva valia nesudarė servituto sandorio, taikos sutarties, nedalyvavo mediacijoje, būtent tai nulėmė šalių bylinėjimąsi ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Valstybės įgaliotos institucijos parduodamos atsakovei dabartinį jos valdomą žemės sklypą irgi administraciniu aktu neišsprendė kelio servituto klausimo.

53Iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad ieškovė registruota pašto siunta siuntė atsakovei rašytinį dokumentą, kuriuo siūloma šalių sutarimu nustatyti kelio servitutą per pastarajai priklausantį žemės sklypą (5-6 b. l.). Iš į bylą pateiktų dokumentų seka išvada, kad vietos savivaldos institucija ir NŽT jau po žemės sklypo pardavimo atsakovei, tai yra pavėluotai ėmėsi spręsti klausimą dėl kelio servituto nustatymo (15-22 b. l.). Pažymėtina, kad atsakovė tokiomis ieškovės pasiūlytomis sąlygomis neprivalėjo sutikti ar tartis, nes ieškovės vadinamas pasiūlymas labiau atitiko pastarosios, o ne sklypo savininkės interesus. Kadangi ieškovė minėtu raštu nebuvo pateikusi jokio projektinio pasiūlymo ir nurodžiusi jokių esminių aplinkybių dėl galimo susitarimo, net nepasiūlė ir neužsiminė apie teisingą atlyginimą už servitutą, todėl atsakovė neprivalėjo žinoti ir nežinojo ieškovės planų dėl kelio servituto vietos, todėl atsakovė pagrįstai nereagavo į taip vadinamą ieškovės pasiūlymą. Dėl paminėto teismas daro išvada, kad dėl pačios ieškovės užimtos pozicijos, atsakovė neprivalo atlyginti ieškovei jos asmeninių išlaidų (50 Eur), o valstybei atlygintinos išlaidos (907,54 Eur) mažintinos 50 proc., priteisiant iš atsakovės 453,77 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalis). Tokiai teismo išvadai įtakos turi ir ta aplinkybė, jog bylos nagrinėjimo trukmei įtakos turėjo ir pačios atsakovės prašymai dėl ko išaugo ir bylinėjimosi išlaidos (34, 107 b. l.).

54Atsakovės B. G. pralaimėjimo esmę sudaro tai, kad teismas, priverstinai nustato servituto būtinumą ir kelio servitutą (nors ir ne pagal ieškovės pasiūlytą variantą). Tačiau atsakovės laimėjimo esmę sudaro tai, kad kelio servituto turinys nustatytas pagal jos pasiūlytą variantą. Teismas laiko, kad esminiai bylinėjimosi objektai šioje byloje yra du: servituto būtinumas ir jo turinys. Atsakovė yra laimėjusi viename iš dviejų objektų, todėl iš jos valstybės naudai priteistina tik 50 proc. pastarosios turėtų bylinėjimosi išlaidų (453,77 Eur), taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalį.

55Teismo procesas buvo inicijuotas ir tęsėsi daugiausiai dėl ieškovės užimtos pozicijos, todėl atsižvelgiant į pašto išlaidų dydį (5,12 Eur) ir jų padalinimą tarp šalių, jos iš jų valstybei nepriteistinos remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnio 2 dalimi.

56Tuo pačiu išaiškintina šalims, kad jos teismo sprendimui įsiteisėjus, privalo šį procesinį dokumentą kartu su servituto kelio projektu, įregistruoti VĮ Registrų centras Šiaulių filiale.

57Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 5 dalimi, 259 straipsniu, 265-270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.126 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

58Ieškovės ieškinį atsakovei tenkinti iš dalies.

591. Nustatyti atsakovei B. G., asmens kodas ( - ) asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype (tarnaujančiame daikte), unikalus Nr. ( - )kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ), Šiaulių raj., kelio servitutą pagal UAB ,,Altagis“ matininko V. M. 2018-05-28 parengtą žemės sklypo servituto nustatyto planą, kuris yra neatskiriama šio teismo sprendimo dalis.

602. Nustatyti, kad kelio servitutas suteikia teisę bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis į ieškovei J. A., asmens kodas ( - ) ir kitiems savininkams, nuosavybės teisėmis priklausantį garažo boksą (viešpataujantis daiktas), unikalus Nr. ( - )kadastrinio numerio nėra, esantį J. Basanavičiaus g., Kuršėnai, Šiaulių r. Ieškovė ir kiti savininkai įpareigojami savo lėšomis nukasti, išlyginti šlaitą ir jį sutvirtinti ar kitokiu būdu jį pritaikyti transporto priemonių važiavimui, nepakenkiant gretimo žemės sklypo tvorai ir aplinkinių sklypų turtui. Anksčiau nurodytus veiksmus įsirengiant servituto kelia ieškovė ir kiti garažų savininkai privalo atlikti iki 2019-06-01.

613. Pripažinti atsakovei B. G. materialinę teisę į piniginę kompensaciją iš ieškovės ir kitų garažų savininkų, kaip atlyginimą už tai, kad jos sklype ieškovės ir kitų asmenų naudai yra nustatytas kelio servitutas.

624. Atmesti ieškovės J. A., asmens kodas ( - ), prašymą dėl jos patirtų išlaidų priteisimo iš atsakovės B. G., asmens kodas ( - )

635. Likusius ieškovės ieškinio reikalavimus atsakovei atmesti.

646. Priteisti iš atsakovės B. G., asmens kodas ( - ) valstybės naudai 453,77 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus 77 ct) bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina atsiųsti paštu į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų raštinę arba atnešti į 101 kab., arba pateikti per EPP sistemą.

657. Išaiškinti šalims, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, jos procesinį dokumentą privalo įregistruoti VĮ Registrų centras Šiaulių filiale.

66Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Jonas Stubrys,... 2. posėdžio sekretorė Ona Baronienė,... 3. dalyvaujant ieškovei J. A., jos atstovei advokatei G. S., atsakovei B. G.,... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašė nustatyti atsakovei... 7. Nurodoma, kad nenustačius kelio servituto, ieškovė ir kiti garažų... 8. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinyje nurodytus... 9. Atsakovė B. G. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į... 10. Atsakovė, atskirsdama šį ieškovės pasiūlymą, į bylą pateikė... 11. Teismo posėdyje atsakovė nesutiko su ieškiniu, tačiau 2018-09-28 pateikė... 12. Institucija, duodanti išvadą byloje Nacionalinė žemės tarnyba per teismo... 13. Nacionalinė žemės tarnyba teikia išvadą, kad Ieškovė pagrįstai... 14. Ieškovės į civilinę bylą pateiktas servitutų planas yra parengtas... 15. Atsakovė B. G. į civilinę bylą pateikė MB „Altagis“ matininko V. M.... 16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje... 17. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas... 18. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę... 19. Kompensacija už prarastą galimybę naudotis žemės sklypu pagal pagrindinę... 20. B. G. žemės sklypui (kadastro Nr. ( - )) kompensacijos dydis Nk jei... 21. B. G. žemės sklypui (kadastro Nr. ( - ) kompensacijos dydis Nkjei servitutas... 22. Nacionalinė žemės tarnyba pažymi, kad ši kompensacijos apskaičiavimo... 23. Teismo posėdyje institucijos atstovė pakartojo galutinėje išvadoje... 24. Teismas 2018-06-19 atliko vietos apžiūrą dalyvaujant bylos dalyviams ir... 25. Teismas konstatuoja:... 26. ieškovės ieškinys atsakovei tenkintinas iš dalies.... 27. Dėl kelio servituto būtinumo ir jo nustatymo teismo sprendimu.... 28. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio... 29. Byloje yra nustatytos aplinkybės, kad šalys nesutaria tiek dėl pačio... 30. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko... 31. Teismas vietos apžiūros metu taip pat patikrino ar yra kokia nors kita... 32. Dėl servituto turinio.... 33. Įsitikinus servituto būtinumu, sprendžiama dėl jo turinio, t. y.... 34. Teismas nagrinėjamoje byloje turi du kelio servituto turinio variantus bei... 35. Šiuo metu atsakovei priklausančiu žemės sklypu ir per jį einančiu keliu... 36. Be jau paminėto ieškovės argumento dėl esančio kelio praplatinimo, pagal... 37. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu vizualiai įvertinus situaciją... 38. Pažymėtina, kad atsakovė irgi negali daryti jokių kliūčių kelio... 39. Dėl kitų ieškovės nurodomų argumentų, kritikos atsakovės pasiūlytam... 40. Apibendrindamas tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovės... 41. Pastebėtina, kad vienas iš principų ,,servitutibus civiliter utendum est“... 42. Dėl servituto turinio nustatant kelio servituto plotį.... 43. Abiejų šalių pateiktuose projektuose yra siūlomas 4,62 metrų pločio... 44. Dėl servituto atlygintinumo.... 45. Ieškovė savarankišku ieškinio reikalavimu teismo prašo nustatyti jai ir... 46. Pastebėtina, kad dauguma daiktinės teisės normų yra imperatyvios, todėl... 47. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas servituto nustatymo klausimas, o... 48. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad bylą nagrinėja... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 50. Ieškovė asmeniškai patyrė 50,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kadangi į... 51. Ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, todėl ne visos jos ir valstybės... 52. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 2 dalį... 53. Iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad ieškovė registruota... 54. Atsakovės B. G. pralaimėjimo esmę sudaro tai, kad teismas, priverstinai... 55. Teismo procesas buvo inicijuotas ir tęsėsi daugiausiai dėl ieškovės... 56. Tuo pačiu išaiškintina šalims, kad jos teismo sprendimui įsiteisėjus,... 57. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93... 58. Ieškovės ieškinį atsakovei tenkinti iš dalies.... 59. 1. Nustatyti atsakovei B. G., asmens kodas ( - ) asmeninės nuosavybės... 60. 2. Nustatyti, kad kelio servitutas suteikia teisę bet kuriuo paros ir metų... 61. 3. Pripažinti atsakovei B. G. materialinę teisę į piniginę kompensaciją... 62. 4. Atmesti ieškovės J. A., asmens kodas ( - ), prašymą dėl jos patirtų... 63. 5. Likusius ieškovės ieškinio reikalavimus atsakovei atmesti.... 64. 6. Priteisti iš atsakovės B. G., asmens kodas ( - ) valstybės naudai 453,77... 65. 7. Išaiškinti šalims, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, jos procesinį... 66. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių...