Byla e2A-1006-603/2018
Dėl servituto žemės sklypui nustatymo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus ir Jūros Marijos Strumskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. L. ir E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. L. ir E. L. ieškinį atsakovams A. S. ir L. S. dėl servituto žemės sklypui nustatymo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovai prašė nustatyti atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), 31 kv. m. dalyje, pažymėtoje matininko Š. P. parengtame 2016 m. birželio 8 d. žemės sklypų servitutų nustatymo plane raidėmis S1, S2, S3, S4 ir taškais 10, 21, 22, 8, 8, 10, kelio ir komunikacijų servitutą dėl viešpataujančiojo daikto – ieškovams priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, jas naudoti ir aptarnauti. Prašo priteisti atsakovams kompensaciją už nustatytą servitutą – teisę naudotis ieškovams priklausančio žemės sklypo dalimi; įpareigoti ieškovus savo lėšomis per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti betoninių trinkelių kelio dangą, šios trinkelių dangos priežiūrą priskiriant visoms šalims po lygiai.

72.

8Ieškovai nurodė, kad šalims priklauso du šalia esantys žemės sklypai. Kiekviena iš šalių savo sklype yra pasistačiusios gyvenamuosius namus. Atsakovų gyvenamojo namo statyba formaliai nėra baigta, tačiau namas yra tinkamas naudoti. Žemės sklypų ribos, konfigūracija ir privažiavimo bendrais sodų bendrijos keliais apspręsti jų suformavimo metu ir sprendiniai pažymėti sodų bendrijos generaliniame plane. Plane numatytas bendras privažiavimas į šalių žemės sklypus vietoje, pažymėtoje tašku Nr. 47, suformuojant atitinkamai bendrojo naudojimo kelių įsikišimą į abu žemės sklypus. Ieškovai 2008 metais atliko žemės sklypo tiksliuosius matavimus, žemės sklypo ribos suderintos su atsakovais – ieškovai sutiko patraukti bendrą žemės sklypų ribą labiau į savo žemės sklypą, kad atsakovams priklausantis pagalbinis statinys visa apimtimi atsidurtų jų žemės sklype. Ieškovų žemės sklypo riba sutapatinta su bendrojo naudojimo kelio dalies, įsiterpiančios į šalių žemės sklypus, riba, taip suformuojant kuo taisyklingesnių formų žemės sklypus. Šiame plane taip pat įtvirtintas kitas šalių susitarimas – sutarta privažiavimui į žemės sklypus faktiškai naudojamą žemės plotą palikti tokios pat paskirties, nepriklausomai nuo to ploto statuso ar priklausomybės nuosavybės teise. Atsakovai savo sklypo tiksliuosius matavimus atliko 2009 m. Atsakovų sklypo plane suformuotas mažesnio ploto įvažiavimas. Ieškovams apie atsakovų žemės sklypo ribų matavimus tapo žinoma 2015 m., kai atsakovai sukalė kuolus, žymėdami savo sklypo ribas. Pažymėjo, kad esamu pravažiavimu naudojasi tiek ieškovai, tiek atsakovai, o pravažiavimas apima taip pat abiejų šalių žemės sklypų dalis. Ieškovai nurodo, kad nė prie vienos kitos ieškovų žemės sklypo vietos neprieina sodų bendrijos bendrojo naudojimo keliai, naujo kelio įrengimas būtų neekonomiškas ir neracionalus.

93.

10Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad prie žemės sklypų privažiuojama 4 metrų pločio sodininkų bendrijos „Miniatiūra“ bendro naudojimo keliu iš sodininkų bendrijai „Pavasaris“ priklausančio bendro naudojimo 6 metrų pločio kelio. Teigė, kad ieškovai gali naudotis jiems nustatytu 4,38 m x 3,50 m įvažiavimu, servituto nustatymas nėra būtinas, jo nustatyti vien dėl ieškovų patogumo negalima.

114.

12Trečiasis asmuo prašė spręsti ginčą teismo nuožiūra. Nurodė, kad jam yra užtikrintos teisės eksploatuoti ir prižiūrėti dujotiekį ir dujotiekio įrenginį, esančius atsakovų žemės sklype. Pažymėjo, kad ieškovai nenurodo daikto, dėl kurio būtų nustatomas komunikacijų servitutas, taip pat nepateikia argumentų, kodėl ieškovams reikalingas komunikacijų servitutas.

135.

14Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas nurodė, kad atsakovai, formuodami savo žemės sklypą, turėjo nurodyti, kad pravažiavimo ilgis su ieškovų žemės sklypu yra 12,70 metrų. Ieškovai sutiko, kad dalis bendro įvažiavo atitektų atsakovų žemės sklypui, tačiau mano, kad kelio naudmenos turėtų išlikti visam laikui, todėl prašo nustatyti kelio servitutą. Ieškovai mano, kad kito įvažiavimo įrengimas butų netinkamas. Atstovas nurodė, kad ieškovai iš bendro naudojimo kelio iš karto sukti į savo sklypą negali, nes kelio plotis yra tik 4 metrai, jo nepakanka.

156.

16Ieškovas R. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad servitutas reikalingas patekimui į ieškovų sklypą. Kitos alternatyvos nėra, nes tai reikalautų nugriauti tvorą, nupjauti medžius, padaryti naują kelią. Net pridėjus papildomus 50 centimetrų, patekimas į sklypą tarnyboms būtų neįmanomas. Siūlo atsakovams kompensuoti servitutą kelio dangos įrengimu.

177.

18Atsakovas A. S. nurodė, kad ieškovai gali sukti į savo kiemą iš bendro kelio. Sutiko ieškovams suteikti papildomus 50 centimetrus kelio, kad jie galėtų patogiau pasukti į savo kiemą. Nustačius servitutą, atsakovas negalėtų pilnai apsitverti savo teritorijos, pasistatyti vartų.

198.

20Ieškovų atstovas teigė, kad servituto nustatymas nedaro įtakos atsakovų teisėms. Kadangi servitutas būtų nustatomas mažam žemės plotui, kurio paskirtis nebūtų keičiama, mano, kad pakankamas atlyginimas atsakovams būtų ieškovų siūlomas kelio išgrindimas.

219.

22Atsakovų atstovė teigė, kad servitutas gali būti nustatomas tik išimtinais atvejais, o šiuo atveju ieškovai gali pasidaryti kitą įvažiavimą į savo kiemą. Vien tai, kad ieškovams būtų patogiau naudotis atsakovų teritorija, nesudaro pagrindo servituto nustatymui.

23II.

24Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2510.

26Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo R. L. 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovų A. S., ir L. S. naudai, iš ieškovės E. L. 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovų A. S. ir L. S. naudai.

2711.

28Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalims priklauso du šalia esantys žemės sklypai. Kiekviena iš šalių savo sklype yra pasistačiusios gyvenamuosius namus. Ieškovai į savo sklypą patenka per atsakovų sklypo dalyje esantį kelią. Ieškovai prašo nustatyti šio kelio ir komunikacijų servitutą, tačiau atsakovai su tuo nesutinka, teigdami, jog ieškovai į savo sklypą gali patekti ir be nustatyto servituto.

2912.

30Teismas vertino, kad ieškovų prašomas nustatyti servitutas nėra būtinas, nes yra prašomas nustatyti siekiant didesnio patogumo, neteisingai argumentuojant, kad nėra kitų galimybių ieškovams įvažiuoti į jų žemės sklypą. Ieškovai teigė, kad servituto nustatymas nesukels atsakovams nepatogumų, nepakeis jų teisių, nes šalys tokiu būdu ginčo keliuku naudojasi jau daugybę metų, be to, atsakovai ir toliau planuoja juo naudotis. Teismas pažymėjo, jog tai, kad atsakovai ir toliau naudosis jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype esančiu keliuku, nesuponuoja atsakovų pareigos leisti juo naudotis ir kitiems asmenims, taip pat nepagrindžia servituto nustatymo būtinybės. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, jog nustačius kelio servitutą atsakovų žemės sklype, atsakovai negalės naudoti žemės sklypo dalies pagal paskirtį, pilnai aptverti savo žemės sklypo ir įstatyti vartų.

3113.

32Ieškovai taip pat argumentavo, kad naujo įvažiavimo sukūrimas daug kainuotų, tektų perkelti vartus, pertvarkyti jų žemės sklype esančią žaliąją zoną, kuri sumažėtų. Teismas sprendė, kad toks ieškovų argumentas yra savanaudiškas, nes siekiama susitvarkyti gerbūvį kito žemės sklypo savininkų sąskaita. Nors ieškovai teigė, kad naujo įvažiavimo įrengimas būtų neproporcingai brangus, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, taigi teismas laikė šį ieškovų teiginį neįrodytu.

3314.

34Ieškovai teigė, jog nėra kito būdo patekti į jiems priklausantį žemės sklypą, tačiau atsakovai su tuo nesutiko. Pagal galiojantį sodininkų bendrijos „Miniatiūra“ suplanavimo projektą – generalinį planą, prie šalims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų privažiuojama 4 m pločio sodininkų bendrijos „Miniatiūra“ bendro naudojimo keliu. Privažiavimo kelias į žemės sklypus suprojektuotas suformuojant bendro naudojimo 4 m pločio kelio įsikišimą, kuris generalinio plano grafinėje dalyje pažymėtas sodininkų bendrijos teritorijos ribos posūkio tašku Nr. 47, nenumatant kelio servituto. Teismas vertino, kad bendro naudojimo 4 metrų pločio kelio įsikišimas suformuotas būtent tam, kad į savo žemės sklypus galėtų patekti tiek ieškovai, tiek atsakovai.

3515.

36Atsakovai teigė, kad ieškovai gali patekti į savo sklypą 4 m pločio sodininkų bendrijos „Miniatiūra“ bendro naudojimo keliu, iš jo iš karto sukdami į savo sklypą. Ieškovai teigė, kad iš bendro kelio sukti į sklypą gali neužtekti vietos, negalima automobiliu saugiai atlikti posūkio. Teismas pažymėjo, kad mažiausias automobilių privažiavimo plotis yra 3,5 m, o šiuo atveju kelio plotis yra 4 m. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai siūlė ieškovams suteikti papildomus 50 cm pravažiavimui, kad jiems būtų galima kuo patogiau įsukti į savo žemės sklypą, tačiau ieškovai su tuo nesutiko, kas leido teismui padaryti išvadą, jog ieškovai prašo nustatyti servitutą ne dėl to, kad jo nenustačius negali patekti į savo kiemą, o tik dėl didesnio patogumo. Teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė, jog nėra galimybės patekti į jų sklypą iš bendro naudojimo kelio. Tai, kad naujas įvažiavimas būtų mažiau patogus, nėra pagrindas servituto nustatymui. Teismas nurodė, kad servitutas negali būti nustatomas tik dėl didesnio šalies patogumo, todėl sprendė, jog kelio servituto nustatymas neproporcingai pažeistų atsakovų teises, nes jis būtų nustatomas ne dėl to, kad ieškovai negali tinkamai naudotis savo žemės sklypu.

3716.

38Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovų žemės sklype yra dujotiekio įvado įvadinė spinta ir eina požeminis dujotiekis. Atsakovų žemės sklypui, vadovaujantis Apskrities viršininko 2010 m. vasario 26 d. įsakymu Nr.2.3-2124-(30), yra nustatytos bei nuo 2010 m. kovo 8 d. įregistruotos dujotiekių apsaugos zonos (specialiosios žemės naudojimo sąlygos). Tai patvirtina, kad nustatant servitutą įvažiavimui į objektą dujotiekių apsaugos zonoje, būtina laikytis tam tikrų techninių reikalavimų, kas rodo, kad sklypas jau apsunkintas. Teismui nustačius žemės dalies sklypo servitutą ir komunikacijų servitutą, ieškovų daiktas taptų viešpataujančiu daiktu atsakovų žemės sklypo dalies atžvilgiu. Ieškovams suteikus teisę naudotis atsakovų žemės sklypo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu) arba apribojus atsakovų teisę naudotis žemės sklypo dalimi, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ negalės ateityje įrengti, eksploatuoti ir prižiūrėti elektros/dujų skirstomųjų tinklų teismo nustatytose komunikacijų servituto ribose.

3917.

40Ieškovai nepagrindė, kad servituto nustatymas yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas ieškovams patekti į jiems priklausantį sklypą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad yra kitas būdas ieškovams patekti į savo sklypą. Ieškovai, įgyvendindami savo nuosavybės teisę neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti nepagrįstai neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų, taip pat neįrodė, nepateikė apskaičiavimų, kad įvažiavimas per savo žemės sklypą būtų neekonomiškas, techniniu požiūriu komplikuotas, siauras ir staigiai vingiuojantis.

41III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4218.

43Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su pirmos instancijos teismo sprendimu ieškovai nesutinka, nes jis priimtas neteisingai įvertinus faktines aplinkybes ir netinkamai pritaikius teisės aktus. Teigia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog siūlomas nustatyti servitutas yra išskirtinai dėl ieškovų patogumo. Teismas, pasisakydamas, kad ieškovams įvažiavimas į jų žemės sklypą užtikrintas, suformuojant bendro naudojimo 4 m pločio kelio įsikišimą, kuris generalinio plano grafinėje dalyje pažymėtas sodininkų bendrijos teritorijos ribos posūkio tašku Nr. 47, ir pabrėždamas, kad atsakovai sutiko su servitutu, jei jo plotas jų žemės sklype neviršytų 50 cm įsikišimo, pats paneigė savo argumentus, kad yra kažkokia kita galimybė įvažiuoti į ieškovų žemės sklypą, kad nėra būtinumo nustatyti servitutą. Alternatyvios galimybės nėra, yra tik tos pačios galimybės realizavimo apimties klausimas. Jei atsakovai nurodė, kad galimas ir kitas sprendimas dėl tos apimties, tai būtent jie turėjo pateikti alternatyvų planą, įrodyti tą alternatyvą. Teismo argumentas, kad būtent ieškovai turi paneigti atsakovų abstrakčius pamastymus, kad kažkur pridėjus 50 cm, visi klausimai bus išspręsti, reiškia netinkamą įrodinėjimo naštos paskirstymą, nes ieškovams nurodyta įrodyti to, kas neįmanoma – kad bet koks kitas sprendinys dėl įvažiavimo suformavimo nėra galimas.

4419.

45Teigia, kad nuoroda į generalinį planą yra nepagrįsta, nes jame nubraižytos sklypų ribos neatitinka tos situacijos, kuri yra šiuo metu faktiškai, t. y. pagal generalinio plano grafinę dalį ieškovų ir atsakovų žemės sklypų tarpusavio riba nebuvo sutapatinta su kelio įsikišimo riba – ji atsirėmė su to įsikišimo galine riba statmenai, maždaug 1/3 tos ribos palikdama ribotis su ieškovų žemės sklypu, o maždaug 2/3 - su atsakovų žemės sklypu ir nėra galimybės nustatyti kokių konkrečiai duomenų tas pravažiavimas, nes to kelio įsikišimo matmenys iš viso nenurodyti. Teigia, kad net jeigu ir būtų pažymėti tie matmenys, jie būtų aktualūs tik iš dalies, nes kitų ribų koordinatės pasikeitę ir būtent dėl atsakovų veiksmų, jų žemės sklypo ribų koordinačių vietos keitimo atsakovų naudai ieškovų žemės sklypo ir valstybinės žemės sklypo, skirto bendriesiems keliams, sąskaita. Teigia, kad nėra pagrindo vadovautis generaliniu planu. Geriausiu atveju tai gali būti tik kaip tam tikro sprendinio grafinis atvaizdavimas, kuris patvirtina dabartinę situaciją kaip neatitinkančią to sprendinio ir tuo pačiu sąlygojančią servituto nustatymą. Tuos pakeitimus patvirtina vien atsakovų žemės sklypo ribų pakitimai, kas sąlygojo kitokius to bendrojo kelio įsikišimo matmenis ir konfigūraciją. 2009 m. vasario 10 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „GEO PLANUM“ matininko G. J. sudarytame atsakovų žemės sklypo plane, kuris registruotas Nekilnojamojo turto registre, atsakovų žemės sklypo ribos ilgis nuo kelio įsikišimo iki kito žemės sklypo yra 27,08 m, o kitoje pusėje esanti riba 28,08 m (8,95+19,13), kai pagal generalinio plano grafinę dalį tos ribos atitinkamai yra 30,22 m (17,13+13,09) ir 31,10 m (12+19,10) ilgio, t. y. tos ribos keliais metrais ilgesnės, kas patvirtina nurodytus argumentus ir kitų įrodymų duomenis, kad prašomo nustatyti servituto vietoje buvo valstybinės žemės sklypas, kurio paskirtis – bendrojo naudojimo keliai sodų bendrijos teritorijoje.

4620.

47Būtent, kaip ieškovas R. L. ir paaiškino bylos nagrinėjimo metu, šios aplinkybės ir lėmė, kad ieškovai sutiko su atsakovų prašymu pastumti jų žemės sklypo ribą ne tik prie pat jų žemės sklypo ribos, paimant įvažiavimui naudojamą teritoriją, bet tą ribą pastumti labiau į ieškovų žemės sklypo vidų, t. y. ją sutapatinti su kelio įsikišimo riba, taip formaliai susiaurinant įvažiavimą į ieškovų žemės sklypą. Ieškovai tam sutikimą davė su sąlyga, kad nebus keičiamas esamos įvažiavimo į jų žemės sklypą teritorijos statusas, ji ir toliau bus naudojama kaip bendras įvažiavimas į žemės sklypus. Sutikimą ieškovai išreiškė parašu ant 2009 m. vasario 10 d. UAB „GEO PLANUM“ matininko G. J. sudaryto atsakovų žemės sklypo plano, kuris registruotas Nekilnojamojo turto registre, ir jame yra pažymėti pravažiavimo į ieškovų sklypą naudmenys. Tokio neformalaus susitarimo šalys laikėsi iki atsirado jų nesutarimas dėl naudojimosi tuo įvažiavimu ir dėl to iškilusio būtinumo to įvažiavimo naudojimą tokiai paskirčiai formalizuoti, įforminti servitutu.

4821.

49Nurodo, kad ieškovų teiginius patvirtina ir trečiojo asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikti dokumentai dėl dujotiekio, kuris taip pat įrengtas prašomo nustatyti servituto teritorijoje, projektavimo – pateiktas dujotiekio planas ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. sausio 30 d. sutikimas patvirtina, kad dujotiekis buvo projektuojamas ir įrengiamas valstybinės žemės sklypuose ir kiek tai susiję su šalių turimais žemės sklypais, tuo metu tas valstybinės žemės sklypas užėmė teritoriją, kuriai ieškiniu prašoma nustatyti servitutą – teritoriją iki pat dujų paskirstymo į šalių žemės sklypuose esančius namus punkto, kuris fiksuotas antstolės A. P. 2016 m. birželio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, o matininko Š. P. sudarytame 2016 m. birželio 8 d. žemės sklypų servitutų nustatymo plane pažymėtas tašku 21, t. y. siūlomo servituto planas iš esmės atitinka dujotiekio projekte pavaizduotą valstybinės žemės sklypo, skirto keliams, plotą.

5022.

51Aplinkybė, kad minėtam dujotiekio projektavimui ir įrengimui nebuvo reikalingi ir tuo pačiu renkami privačių asmenų, tarp jų ir atsakovų, sutikimai, patvirtina, kad prašomo nustatyti servituto teritorija tapo atsakovų žemės sklypo dalimi tik po 2009 m. vasario 10 d. UAB „GEO PLANUM“ matininko G. J. atsakovų žemės sklypo plano parengimo ir jo pagrindu nustatytų kadastro duomenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

5223.

53Teigia, kad būtent atsakovai, siekdami naudos sau (suformuoti žemės sklypą tokio ploto, kuris nurodytas nuosavybės dokumentuose), prie savo žemės sklypo ploto prijungė valstybinės žemės sklypo, skirto keliams, dalį, žinodami, kad ta teritorija ieškovų naudojama įvažiuoti į jų žemės sklypą. Kad būtent toks įvažiavimas faktiškai egzistuoja ir yra racionalus abiejų šalių nuomone, atitinka ir teritorijų planavimo, architektūrinius ir žemės sklypų formavimo reikalavimus, patvirtina tiek 2009 m. vasario 10 d. UAB „GEO PLANUM“ matininko G. J. sudarytas atsakovų žemės sklypo planas, kuriame atvaizduoti kelio į abu žemės sklypus naudojimo naudmenys (šis planas registruotas Nekilnojamojo turto registre), tiek atsakovų namo statybos projekto dalis (lapas su užstatymo techniniais ekonominiais rodikliais), kurioje įvažiavimas į abiejų šalių žemės sklypus pavaizduotas taip, kaip jis nurodytas servituto nustatymo plane.

5424.

55Nurodo, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškiniu prašomas nustatyti servitutas neracionalus ar nepagrįstas. Būtent atsakovai turėjo teikti naujus dokumentus su naujais sprendiniais, kurie patvirtintų visų aukščiau minėtų dokumentų sprendinių, pagal kuriuos ir buvo rengiamas ieškinys, nepagrįstumo ar alternatyvos jiems. Atsakovai nepateikė kito servituto plano, teismas taip pat tokios galimybės nesvarstė, nors netiesiogiai ir pripažino servituto būtinumą. Pažymi, kad atsakovai nurodė persigalvoję dėl dabartinio įvažiavimo naudojimo abiejų šalių interesais dėl to, kad tarp šalių kilo konfliktas tik iš dalies susijęs su bendro įvažiavimo naudojimu. Teigia, kad servitutas tik įtvirtintų esamas naudojimo sąlygas, jų nekeis ir neįtakos, jos faktiškai tokiomis išliks ir nenustačius servituto, tačiau ieškovų teisinė padėtis bus neapibrėžta.

5625.

57Teigia, kad net ir pridėjus atsakovų siūlomus 50 cm, kai važiuojamoji dalis bus be laisvų zonų, ne tiesios trajektorijos, o atsakovas planuoja papildomai pastatyti vartus su tvora, niekaip neatitinka saugaus ir techniškai pagrįsto kelio reikalavimų. Reikalavimas šiek tiek patraukti esamą įvažiavimą, lemia neracionalų žemės naudmenų naudojimą ir sprendimą dėl įvažiavimo įrengimo, nes vos kelių metrų patraukimas niekaip nepagerins atsakovų padėties, iš esmės nepakeis egzistuojančių tos teritorijos naudojimo sąlygų, tuo labiau, kad atsakovų planai statyti vartus ar tai tvorą yra tik idėjų lygyje. Priešingai, tai pakenktų abiejų šalių gyvenamosios aplinkos kokybei, nes dalis esamos žaliosios zonos būtų panaikinta, joje įrengiant kelią, kas būtų papildomas taršos šaltinis. Ir tokį sprendimą lėmė ne ieškovų siekimas naudos, o objektyvios aplinkybės. Ieškovai sutiktų mainais į servitutą suteikti ir atsakovams kokią nors naudą, tačiau nei teismas, nei atsakovai nenurodė sprendimo kaip tai realiai galėtų būti įgyvendinama.

5826.

59Nurodo, kad nenustačius servituto, atsakovų žemės sklypo naudojimo sąlygos nepagerės (nepasikeis) toje dalyje vien dėl to, kad servituto zonoje yra dujotiekis ir darbams jo zonoje keliami griežti reikalavimai, nepriklausomai nuo to, ar šioms komunikacijoms nustatytas servitutas. Atsakovai ten negalės statyti statinių, įskaitant inžinierinius.

6027.

61Nurodo, kad teismo deklaruojami atsakovų interesų pažeidimai, pasireikšiantys negalėjimu sklypą apsitverti tvora, įsirengti vartus ant žemės sklypo ribos, paneigiami taikomo teisinio reguliavimo dėl statybų tokiose vietose. Tas teisinis reguliavimas aktualus ne tik dėl dujotiekio, kuris savaime draudžia statybas jo apsaugos zonoje, bet ir dėl reikalavimų statybų atveju laikytis atstumo iki kito žemės sklypo ribos. Tvoros ir vartų statyba atsakovo žemės sklype reikš statybas šalia ieškovų žemės sklypo ribos ir bus reikalingas ieškovų sutikimas, jo davimas išimtinai priklauso nuo ieškovų valios, nes tokie veiksmai savaime yra jų teisių pažeidimas ir tik jie gali spręsti, ar leisti savo teises pažeisti. Ieškovams nesutikus su tokiomis statybomis, jos negalimos. Ieškovams neturint tinkamo ir saugaus įvažiavimo į savo žemės sklypą tokio sutikimo davimas neįmanomas.

6228.

63Teismas taip pat neatsižvelgė ir nepasisakė dėl neleistino poveikio kitam kaimyniniam žemės sklypui, kurio savininkai Baranovai pasisakė nesutinkantys su statybomis (kelio infrastruktūros) įrengimu, nesilaikant minimalių teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Teismas šių argumentų nenagrinėjo, faktiškai sprendė už šiuos asmenis, kas pagal aukščiau minėtą teismų praktiką negalima, be to, nebuvo galima spręsti dėl šių asmenų teisių ir pareigų jų neįtraukus į civilinės bylos nagrinėjimą, o sprendimas nepaisyti jų teisių reiškia teismo sprendimą dėl asmenų, kurie neįtraukti civilinės bylos nagrinėjimą, sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.

6429.

65Nurodo, kad ieškovų pateiktu servituto planu sprendžiami abiejų šalių interesai, baigiama tinkamai suformuoti žemės sklypų naudojimo sąlygas, kas nebuvo tinkamai padaryta nustatant atsakovų žemės sklypo kadastro duomenis, todėl yra pagrindas panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti.

6630.

67Įvertinus tai, kad civilinė byla nagrinėjama remiantis senais dokumentais dėl naudojimosi šalių žemės sklypais aplinkybių ir jų ribų bei kitų duomenų nustatymo, dokumentų duomenis reikia derinti su pateikta faktinės situacijos vizualine medžiaga (nuotraukomis/priedais prie antstolės A. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo), tie duomenys skirtinguose dokumentuose skirtingi, operatyviau ir tiksliau šias faktines aplinkybes išsiaiškinti, nagrinėjant žodinio proceso tvarka (t. y. dalyvaujant šalims).

6831.

69Ieškovai prašo civilinę bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, o išnagrinėjus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ir tenkinti ieškinį: 1. nustatyti atsakovams A. S. ir L. S., bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (( - )) 31 kv. m dalyje, pažymėtoje matininko Š. P. parengtame 2016 m. birželio 8 d. žemės sklypų servitutų nustatymo plane raidėmis S1, S2, S3, S4 ir taškais 10, 21, 22, 8, 8, 10, kelio ir komunikacijų servitutą dėl viešpataujančiojo daikto – ieškovams R. L. ir E. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (( - )), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, jas naudoti ir aptarnauti; 2. priteisti atsakovams A. S. ir L. S. kaip solidariems kreditoriams iš ieškovų kaip R. L. ir E. L. kompensaciją už servituto nustatymą – teisę naudotis R. L. ir E. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (( - )) 14 kv. m ploto dalimi, pažymėta matininko Š. P. parengtame 2016 m. birželio 8 d. žemės sklypų servitutų nustatymo plane žymėjimu S5 ir taškais 10, 9, 12, 23, 24, 10, pravažiavimui į atsakovams A. S. ir L. S., bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kadastro vietovės pavadinimas ( - )) su teise važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, jas naudoti ir aptarnauti, taip pat įpareigoti ieškovus R. L. ir E. L. savo lėšomis įrengti per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos betoninių trinkelių kelio dangą 45 kv. m ploto žemės sklypų (kadastro vietovės pavadinimas ( - )) dalyje, pažymėtoje matininko Š. P. parengtame 2016 m. birželio 8 d. žemės sklypų servitutų nustatymo plane žymėjimas S1, S2, S3, S4, S5, šios betoninių trinkelių kelio dangos priežiūrą šalims.

7032.

71Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skunde, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovų apeliaciniu skundu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas ir ieškovų ieškinį pagrįstai atmetė. Atsakovų nuomone, servituto nustatymas nėra būtinas, kadangi ieškovai gali įvažiuoti į savo sklypą ir be servituto nustatymo. Ieškovai siekia servituto nustatymo tik dėl didesnio patogumo.

7233.

73Atsakovai laiko ieškovų apeliacinio skundo argumentus nepagrįstais, teigia, kad ieškovai netinkamai interpretuoja teisės aktus. Nurodo, kad nustačius servitutą atsakovams žymiai sumažės naudingas žemės sklypo plotas ir atsakovai negalės naudoti žemės sklypo pagal paskirtį. Atsiliepime teigiama, kad ieškovus informavus apie atsakovų ketinimą aptverti sklypą tvora ir pastatyti vartus, apie būtinybę ieškovų vartus perkelti į jiems priklausančią vietą, ieškovai kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo. Atsakovai nurodo, kad nustačius servitutą, nebus galimybės tinkamai aptverti sklypą ir įrengti vartus.

7434.

75Atsakovų vertinimu, ieškovai tinkamai nepagrindė būtinybės nustatyti servitutą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškinį atmesti. Teigia, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Taip pat atsakovai nurodo, kad skirti ekspertizės ar svarstyti kitus kompromiso variantus nėra reikalo, kadangi ieškovai turi galimybė pateikti į savo sklypą ir šiuo metu, tačiau tam, kad nereikėtų keisti vartų vietos reikalauja servituto. Teigia, kad nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

7635.

77Atsakovai prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovų po 200 Eur bylinėjimosi išlaidų kiekvienam atsakovui.

7836.

79Trečiasis asmuo taip pat pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, pagrįstai atmetė ieškinį. Trečiasis asmuo prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

80III.

81Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

82Apeliacinis skundas atmestinas.

8337.

84Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

8538.

86Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnis). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 straipsnio 1dalis). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1dalis). Pagal CK 4.128 straipsnio 1dalį servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad, nagrinėdamas tokias bylas, teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, visiškai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatyti pobūdį, kitokių sprendinių galimybę ir pan. Bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar viešpataujančiojo daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, nurodo tokias svarbias priežastis, kurios pateisina kito savininko teisių ribojimą. Žemė yra ypatingas nuosavybės teisių objektas, žemės santykiuose išryškėja nuosavybės socialinė (socialinio teisingumo) funkcija. CK nustatyti servitutų nustatymo pagrindai taikomi ir žemės servitutams (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX–1983 redakcija, Žin., 2004, Nr. 28–868) 23 straipsnio 1 dalis). Žemės servituto nustatymas gali būti grindžiamas būtinumu užtikrinti kitų asmenų skirtingas teises ir skirtingus teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007).

8739.

88Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą. Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau.

8940.

90Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias servituto nustatymą teismo sprendimu, yra pažymėjęs, kad servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007, 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; kt.).

9141.

92Teisėjų kolegija pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą išvadą, kad ieškovai neįrodė pagrindinės sąlygos - objektyvaus būtinumo nustatyti kelio servitutą per atsakovų žemės sklypą, o įvažiavimo galimybė į ieškovų žemės sklypą yra užtikrinta suprojektuotais keliais. Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų, taip pat įvertinti ar servituto per kito savininko sklypą nustatymas yra objektyviai būtinas.

9342.

94Kaip matyti iš faktinės situacijos, ieškovai turi galimybę įvažiuoti į savo sklypą. Toks įvažiavimas nors ir yra ne toks patogus ieškovams, tačiau jis neapsunkina kitų asmenų teisės į nuosavybę. Šiuo atveju ieškovai į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nenustačius ieškovų prašomo kelio servituto, ieškovai negalės patekti į jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą) esamais keliais, o aplinkybė, jog pravažiavimas yra nepatogus ir reikalaujantis investicijų, nesudaro teisinio pagrindo nustatyti servitutą per atsakovų sklypą, kadangi kelio servitutas nustatomas iškilus būtinumo, o ne patogumo poreikiui (CPK 178 straipsnis).

9543.

96Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovai neįrodė, kad nėra galimybės patekti į jų sklypą iš bendro naudojimo kelio. Tai, kad naujas įvažiavimas būtų mažiau patogus, nesudaro pagrindo servituto nustatymui. Servitutas negali būti nustatomas tik dėl didesnio šalies patogumo, todėl teismas sprendė, jog kelio servituto nustatymas neproporcingai pažeistų atsakovų teises, nes jis būtų nustatomas ne dėl to, kad ieškovai negali tinkamai naudotis savo žemės sklypu.

9744.

98CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Byloje pateiktas prašymas nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka. Prašymas motyvuojamas tuo, kad civilinė byla nagrinėjama remiantis senais dokumentais dėl naudojimosi šalių žemės sklypais aplinkybių ir jų ribų bei kitų duomenų nustatymo, dokumentų duomenis reikia derinti su pateikta faktinės situacijos vizualine medžiaga, duomenys skirtinguose dokumentuose skirtingi. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo teigti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi yra pateikti visi bylos išnagrinėjimui reikalingi duomenys, jų vertinimą šalys pateikė procesiniuose dokumentuose.

9945.

100Kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

10146.

102Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

10347.

104Kadangi ieškovų apeliacinis skundas atmetamas, atsakovų naudai priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 98 str.). Atsakovai pateikė įrodymus, kad už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 400 Eur. Atsižvelgiant į atsakovų apeliacinės instancijos teisme pateiktų procesinių dokumentų apimtį ir turinį bei Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovams priteisiama po 200 Eur už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

105Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

106Teisėjų kolegija,

Nutarė

107Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-16075-861/2017 palikti nepakeistą.

108Priteisti iš ieškovo R. L., asmens kodas ( - ) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, lygiomis dalimis atsakovams A. S., asmens kodas ( - ) ir L. S., asmens kodas ( - ) po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kiekvienam atsakovui.

109Priteisti iš ieškovės E. L., asmens kodas ( - ) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, lygiomis dalimis atsakovams A. S., asmens kodas ( - ) ir L. S., asmens kodas ( - ) po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kiekvienam atsakovui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovai prašė nustatyti atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise... 7. 2.... 8. Ieškovai nurodė, kad šalims priklauso du šalia esantys žemės sklypai.... 9. 3.... 10. Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad prie žemės... 11. 4.... 12. Trečiasis asmuo prašė spręsti ginčą teismo nuožiūra. Nurodė, kad jam... 13. 5.... 14. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas nurodė, kad atsakovai, formuodami... 15. 6.... 16. Ieškovas R. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad servitutas reikalingas... 17. 7.... 18. Atsakovas A. S. nurodė, kad ieškovai gali sukti į savo kiemą iš bendro... 19. 8.... 20. Ieškovų atstovas teigė, kad servituto nustatymas nedaro įtakos atsakovų... 21. 9.... 22. Atsakovų atstovė teigė, kad servitutas gali būti nustatomas tik išimtinais... 23. II.... 24. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 25. 10.... 26. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu... 27. 11.... 28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalims priklauso du šalia esantys... 29. 12.... 30. Teismas vertino, kad ieškovų prašomas nustatyti servitutas nėra būtinas,... 31. 13.... 32. Ieškovai taip pat argumentavo, kad naujo įvažiavimo sukūrimas daug... 33. 14.... 34. Ieškovai teigė, jog nėra kito būdo patekti į jiems priklausantį žemės... 35. 15.... 36. Atsakovai teigė, kad ieškovai gali patekti į savo sklypą 4 m pločio... 37. 16.... 38. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovų žemės sklype... 39. 17.... 40. Ieškovai nepagrindė, kad servituto nustatymas yra objektyviai būtinas ir... 41. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 42. 18.... 43. Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su pirmos... 44. 19.... 45. Teigia, kad nuoroda į generalinį planą yra nepagrįsta, nes jame... 46. 20.... 47. Būtent, kaip ieškovas R. L. ir paaiškino bylos nagrinėjimo metu, šios... 48. 21.... 49. Nurodo, kad ieškovų teiginius patvirtina ir trečiojo asmens AB „Energijos... 50. 22.... 51. Aplinkybė, kad minėtam dujotiekio projektavimui ir įrengimui nebuvo... 52. 23.... 53. Teigia, kad būtent atsakovai, siekdami naudos sau (suformuoti žemės sklypą... 54. 24.... 55. Nurodo, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškiniu prašomas nustatyti servitutas... 56. 25.... 57. Teigia, kad net ir pridėjus atsakovų siūlomus 50 cm, kai važiuojamoji dalis... 58. 26.... 59. Nurodo, kad nenustačius servituto, atsakovų žemės sklypo naudojimo sąlygos... 60. 27.... 61. Nurodo, kad teismo deklaruojami atsakovų interesų pažeidimai,... 62. 28.... 63. Teismas taip pat neatsižvelgė ir nepasisakė dėl neleistino poveikio kitam... 64. 29.... 65. Nurodo, kad ieškovų pateiktu servituto planu sprendžiami abiejų šalių... 66. 30.... 67. Įvertinus tai, kad civilinė byla nagrinėjama remiantis senais dokumentais... 68. 31.... 69. Ieškovai prašo civilinę bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teisme... 70. 32.... 71. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skunde, kuriame... 72. 33.... 73. Atsakovai laiko ieškovų apeliacinio skundo argumentus nepagrįstais, teigia,... 74. 34.... 75. Atsakovų vertinimu, ieškovai tinkamai nepagrindė būtinybės nustatyti... 76. 35.... 77. Atsakovai prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovų... 78. 36.... 79. Trečiasis asmuo taip pat pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame... 80. III.... 81. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 82. Apeliacinis skundas atmestinas.... 83. 37.... 84. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio... 85. 38.... 86. Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises... 87. 39.... 88. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126... 89. 40.... 90. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatas,... 91. 41.... 92. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, pažymi,... 93. 42.... 94. Kaip matyti iš faktinės situacijos, ieškovai turi galimybę įvažiuoti į... 95. 43.... 96. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos... 97. 44.... 98. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 99. 45.... 100. Kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra... 101. 46.... 102. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos... 103. 47.... 104. Kadangi ieškovų apeliacinis skundas atmetamas, atsakovų naudai priteistinos... 105. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 106. Teisėjų kolegija,... 107. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą... 108. Priteisti iš ieškovo R. L., asmens kodas ( - ) 200 Eur (du šimtus eurų)... 109. Priteisti iš ieškovės E. L., asmens kodas ( - ) 200 Eur (du šimtus eurų)...