Byla 3K-3-234/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Juozo Šerkšno ir Prano Žeimio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. C. kasacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. C. ieškinį atsakovui A. C. dėl servituto nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė pagal jo pateiktą planą nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis vieno metro pločio pėsčiųjų taku atsakovui priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Jis nurodė, kad pirmiau nurodytu adresu jam nuosavybės teise priklauso 4,32 ha žemės sklypas, kuris yra 150 m atstumu nuo Baluošo ežero; ieškovas prieš 15 metų šio ežero pakrantėje įrengė pliažą, stalą su suolais, pastatė lieptą, juos prižiūri, tvarko ir čia patenka per atsakovui priklausančio žemės sklypo pakraštyje esantį taką. Atsakovas nedraudžia naudotis taku, tačiau jis nori parduoti žemės sklypą; ieškovas laiko, kad kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku, nustatytinas tam, kad ateityje su naujuoju sklypo savininku jam nekiltų problemų dėl priėjimo prie ežero, naudojantis pirmiau nurodytu taku. Atsakovas laiko, kad servitutas turės įtakos parduodamos žemės kainai, todėl siūlo ieškovui palaukti; ieškovas šioje vietovėje gyvena nuolat nuo 1991 m., ūkininkauja, įsteigė specializuotą sodininkystės ir uogininkystės ūkį.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

6Molėtų rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį tenkino; teismas nustatė ieškovo sklypui atsakovo sklype 0,02 ha ploto servitutą, suteikiantį teisę prieiti prie Baluošo ežero vieno metro pločio pėsčiųjų taku, ieškovo pateiktame projekte pažymėtu žyma S1, taip pat priteisė iš atsakovo ieškovui 100 Lt ir 25 Lt į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nustatė, kad ieškovas prieš 15 m. prie ežero pastatė medinius stalą ir suolus, kurie, teismo vertinimu, atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX–583 redakcija, Žin., 2001, Nr. 101–3597) 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą statinio apibūdinimą, nes yra įleisti į žemę ir su ja tvirtai sujungti; nurodytų statinių teisėtumo šalys neginčijo; be to, ieškovas nutiesė lieptą į ežerą ir suformavo taką per šiuo metu atsakovui priklausantį žemės sklypą. Teismas nurodė, kad atsakovo žemės sklypas yra tarp ieškovo sklypo ir Baluošo ežero, juos skiria, t. y. ieškovo sklypas nesiriboja su ežeru; ieškovas jį pirko 1989 m. kovo 13 d., atsakovas paveldėjo 2001 m. rugpjūčio 20 d. Teismas pažymėjo, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovo sklype jau yra nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku, važiuoti transporto priemonėmis ir varyti galvijus keliu, taip pat teisė prieiti ir privažiuoti prie vandens telkinio, leisti naudotis kitiems asmenims ežero pakrante, pažymėta žyma S3, tačiau, teismo vertinimu, juo nesuteikta teisė ieškovui patekti prie ežero pakrantės per atsakovo sklypą. Teismas laikė nepagrįstu atsakovo argumentą, kad ieškovas gali patekti prie ežero pakrantės per P. C. priklausantį sklypą, plane pažymėtą žyma 215–3; teismo vertinimu, tokia teisė ieškovui nėra nustatyta, be to, šis kelias būtų tolimesnis, nepatogus ir priverstų ieškovą įrengti naują tiltelį per upę, be to, atsakovui ir P. C. užtvėrus sklypus tvora, ieškovas negalėtų normaliomis sąnaudomis naudoti ežero pakrantėje įrengtos maudyklos. Teismas sprendė, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatytinas teismo sprendimu; išvadai pagrįsti teismas nurodė, kad takas atsakovo sklype faktiškai yra suformuotas, atsakovas su tuo sutiko, prašomas nustatyti servitutas sudaro tik 0,02 ha ploto, todėl atsakovo teisių iš esmės nepažeidžia.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2006 m. lapkričio 20 d. nutartimi Molėtų rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. sprendimą paliko nepakeistą, apeliacinį skundą atmetė. Kolegija pripažino teisinga pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad Utenos apskrities viršininko 1999 m. balandžio 27 d. įsakymu atsakovo žemėje nustatytas servitutas suteikia teisę naudotis ežero pakrante, bet juo nesuteikta teisė ieškovui patekti prie ežero pakrantės per atsakovo sklypą; kadangi skundžiamu sprendimu nebuvo pasisakyta dėl Utenos apskrities viršininko administracijos teisių ir teisėtų interesų, tai kolegija laikė, kad į bylą ji pagrįstai neįtraukta. Aplinkybė, kad yra kitų priėjimų prie ežero, kolegijos vertinimu, nereiškia, jog ieškovas prie jo įrengtos maudyklos turi patekti aplinkiniais keliais. Kolegija pripažino atitinkančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus teismo išvadą, kad, nenustačius ieškovo prašomo servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti daikto pagal paskirtį. Tai, kad atsakovo žemės sklypui, kaip tarnaujančiajam daiktui, jau yra nustatytas servitutas, kolegijos vertinimu, neatima iš atsakovo, kaip tarnaujančiojo daikto, savininko daikto naudojimo teisių. Kai šalys geruoju nesusitaria dėl servituto, jis nustatomas teismo sprendimu, taip išsprendžiamas neturtinis ginčas. Kolegija pažymėjo, kad nesvarsto klausimo dėl ieškovo galimybės prieiti prie ežero, naudojantis sklypu, pažymėtu žyma 215-3, ir pašalina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus šiuo klausimu, nes tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

8III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 20 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Teismai netinkamai taikė ir aiškino servituto nustatymo pagrindus reglamentuojančias teisės normas, įtvirtintas Žemės įstatyme, Civiliniame kodekse, taip pat poįstatyminiame teisės akte (Žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintoje Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje), kurių esmė yra ta, kad savininko nuosavybės teisė gali būti ribojama, jeigu reikia užtikrinti kitų asmenų teises ir teisėtus interesus; teismo sprendimu servitutas nustatomas, kai savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškovo teisės ir įstatymo saugomi interesai nebuvo pažeisti. Jo teisės buvo įgyvendintos, kai Utenos apskrities viršininko 1999 m. balandžio 27 d. įsakymu atsakovo žemės sklype buvo nustatytas servitutas, suteikiantis teisę, taip pat ir ieškovui, prieiti ir privažiuoti prie vandens telkinių, rekreacinių bendro naudojimo teritorijų, t. y. Baluošo ežero, bet ne prie atsakovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo ir pastatų. Dėl to ieškovas gali normaliomis sąnaudomis naudoti daiktą – ežerą (rekreacinę teritoriją) – pagal paskirtį fiziniam bei dvasiniam poilsiui. Kadangi administraciniu aktu nustatytas kelio servitutas suteikė teisę visiems asmenims, nepriklausomai nuo to, ar jie turi šalia nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, pastatų ar ne, transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie rekreacinių teritorijų, tai vienam asmeniui negali būti nustatomas papildomas kelio servitutas prie rekreacinės teritorijos, kaip tai buvo nepagrįstai nuspręsta nagrinėjamoje byloje. Teismų išvada, kad administraciniu aktu nustatytu kelio servitutu ieškovui nesuteikta teisė patekti prie ežero pakrantės per atsakovo sklypą, yra nepagrįsta; teisė prieiti ir privažiuoti prie vandens telkinio ieškovui reiškia suteiktą jam galimybę prieiti ir privažiuoti per atsakovo žemės sklypą. Be to, ieškovas nenurodė, kad jis negali be papildomo servituto normaliomis sąnaudomis ežero naudoti pagal paskirtį. Ieškovas apskritai nenurodė objektyvių aplinkybių servitutui nustatyti, nes jo nurodytas interesas nėra pakankamas pagrindas dar kartą riboti savininko nuosavybės teisę. Tokiu atveju kelio servitutas ieškovo reikalavimu gali būti tik pakeistas. Ieškovas turi galimybę rinktis, kaip patekti prie ežero pakrantės, nes yra ir kitų priėjimų; šiuo aspektu pripažintini nepagrįstais apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas klausimo dėl ieškovo galimybės prieiti prie ežero, naudojantis sklypu, pažymėtu žyma 215–3, svarstymas. Teismai, neištyrę tokių aplinkybių, negali spręsti, ar, nenustačius servituto, įmanoma normaliomis sąnaudomis rekreacinę teritoriją naudoti pagal paskirtį.

112. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos servitutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismų praktikoje laikoma, kad servitutas gal būti nustatytas tik tada, kai, jo nenustačius, kitas asmuo objektyviai negali naudotis daiktu arba kliūčių naudotis daiktu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis ir servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti šias objektyvias kliūtis; taip pat pripažįstama, kad šios kategorijos bylose turi būti siekiama protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vieno asmens problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens sąskaita, visiškai neatsižvelgiant, ar tų problemų nėra pats sau sukūręs servitutą nustatyti reikalaujantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje B. G. prieš R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-496/2005). Nagrinėjamoje byloje ieškovas gali normaliomis sąnaudomis patekti prie ežero be servituto nustatymo.

123. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, toks atvejis pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktą yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismas, patenkinęs ieškinį, be teisinio pagrindo faktiškai pakeitė ankstesnį servitutą, nustatytą Utenos apskrities viršininko įsakymu, ir tai padarė teismo posėdyje nedalyvaujant viršininkui, kurio teisės ir teisėti interesai šiuo atveju buvo pažeisti.

13Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

16Ieškovo žemės ūkio paskirties sklypą nuo 150 m atstumu esančio Baluošo ežero skiria atsakovo žemės sklypas. Ieškovas ir jo šeimos nariai naudojasi atsakovo sklype esančiu taku, eidami prie ežero, kurio pakrantėje yra ieškovo pastatyti stalas ir suolai, į ežerą nutiestas lieptas ir įrengta maudykla.

17V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, suponuoja teisinį nuosavybės santykių reglamentavimą, o tai reiškia nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų taisyklių (ribų) nustatymą laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimo, jog įstatymu turi būti garantuojama nuosavybės teisių apsauga. Ši Konstitucijos nuostata išreikšta CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintame nuosavybės teisės apibrėžime, pagal kurį nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Taigi išimtinis šios daiktinės teisės pobūdis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų; svarbu, kad kiekvienu atveju tai reglamentuojančios teisės normos bei jų taikymas atitiktų iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kaip vientiso akto, kylantį būtinumo ir proporcingumo reikalavimą.

19Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises (CK 4.111 straipsnis). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.128 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Kasaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005 ir kitose kasacinio teismo nutartyse formuojama praktika, kad, nagrinėdamas tokias bylas, teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, visiškai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatyti pobūdį, kitokių sprendinių galimybę ir pan. Bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar viešpataujančiojo daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, nurodo tokias svarbias priežastis, kurios pateisina kito savininko teisių ribojimą. Žemė yra ypatingas nuosavybės teisių objektas, žemės santykiuose išryškėja nuosavybės socialinė (socialinio teisingumo) funkcija. CK nustatyti servitutų nustatymo pagrindai taikomi ir žemės servitutams (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX–1983 redakcija, Žin., 2004, Nr. 28–868) 23 straipsnio 1 dalis). Žemės servituto nustatymas gali būti grindžiamas būtinumu užtikrinti kitų asmenų skirtingas teises ir skirtingus teisėtus interesus. Administraciniais teisės aktais servitutai nustatomi valstybinės, taip pat savivaldybių ir privatiems žemės sklypams, kad būtų užtikrintas naudojimasis bendrais objektais (Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Toks servitutas yra nustatytas atsakovo žemės sklypui, kuriuo leista neapibrėžtam asmenų ratui prieiti ir privažiuoti prie Baluošo ežero pakrantės bei ja naudotis. Įstatyme nėra nustatyta, kad žemės sklypui gali būti nustatytas tik vienas servitutas, todėl, esant žemės servitutui, skirtam viešajam poreikiui, teismas gali spręsti savininkų ginčą dėl kitokio tik su konkrečių asmenų teisių įgyvendinimu susijusio žemės servituto nustatymo (CK 4.126 straipsnis). Pagal CK 4.127 straipsnio 1 dalį nustatyti tarnaujančiajam daiktui naują servitutą leidžiama, jeigu tuo nebus pažeidžiamas pirmiau nustatytas servitutas. Bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose nebuvo keliamas klausimas dėl šioje normoje nurodyto apribojimo žemės servitutui nustatyti. Nagrinėjamoje byloje ieškovo prašomo nustatyti servituto turinys nėra Žemės įstatymo 23 straipsnyje nustatytų apskrities viršininko įgaliojimų sritis, juo nepakeičiamas šio viešojo administravimo subjekto nustatytas žemės servitutas. Skundžiamuose sprendimuose teismai nesprendė apskrities viršininko teisių ir pareigų klausimų. Kasacinio skundo argumentai dėl procesinės teisės normų pažeidimo, neįtraukus dalyvauti byloje apskrities viršininko, pripažintini nepagrįstais (CPK 37, 270 straipsniai). Teisėjų kolegija sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

20Byloje nustatyta, kad ieškovo žemės ūkio paskirties sklypą nuo 150 m atstumu esančio Baluošo ežero skiria atsakovo žemės sklypas, kuriuo ieškovas ir jo šeimos nariai naudojasi, eidami prie ežero. Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų vertinimu, kad nuolat savo ūkyje nurodytame žemės sklype gyvenančiam ieškovui galimybė prieiti prie ežero prieš 15 metų susiformavusiu pėsčiųjų taku žemės sklype, kuris šiuo metu priklauso atsakovui, yra labai reikšminga tinkamo naudojimosi ieškovo turima nuosavybe bei jo žemės sklypo kaimynystėje esančiu ežeru sąlyga; beje, teismai pažymėjo, kad ir atsakovas pripažino jos svarbą ieškovui, ilgą laiką leidęs vaikščioti per jo žemės sklypą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovo padėtis iš esmės skiriasi nuo padėties ir poreikio visų kitų asmenų, kurie gali poilsiui patekti prie ežero, naudodamiesi administraciniu aktu nustatytu servitutu. Sprendžiant, ar teismai pagrįstai nustatė ieškovo prašomą žemės servitutą, atsižvelgtina į teismų praktikos nuostatą, kad servituto nustatymas įstatymo siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, bet su sąlyga, jog, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje S. P. prieš V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2005, Teismų praktika, 24, p. 62). Teisėjų kolegijos vertinimu, teismų sprendimas nustatyti atsakovo sklypui 0,02 ha ploto servitutą ieškovo poreikiui tinkamai naudotis viešpataujančiuoju daiktu užtikrinti atitinka CK 4.126 straipsnio 1 dalyje ir 4.128 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus; atsižvelgiant į atsakovo žemės sklypo plotą (10,08 ha) ir servituto turinį, nelaikytina, kad atsakovo teisių ribojimas neatitinka proporcingumo bei abiejų savininkų interesų pusiausvyros principų. Kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, atmestini, kasacinis skundas netenkintinas.

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

22Molėtų rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistus.

23Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė pagal jo pateiktą planą nustatyti kelio servitutą,... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 6. Molėtų rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo... 10. 1. Teismai netinkamai taikė ir aiškino servituto nustatymo pagrindus... 11. 2. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos servitutą... 12. 3. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų... 13. Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės... 16. Ieškovo žemės ūkio paskirties sklypą nuo 150 m atstumu esančio Baluošo... 17. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, kad nuosavybės... 19. Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises... 20. Byloje nustatyta, kad ieškovo žemės ūkio paskirties sklypą nuo 150 m... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. Molėtų rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. sprendimą ir Vilniaus... 23. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...