Byla e2-1861-896/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo teisėjas Tomas Romeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Transveika“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Administratoriai LT“, ieškinį atsakovui R. Š. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovė BUAB „Transveika“ (ieškovė) ieškiniu prašo priteisti jai iš atsakovo R. Š. 108 238,16 Eur žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3Ieškovė nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi iškėlė UAB „Transveika“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Administratoriai LT“ (civilinės bylos Nr. eB2-2924-413/2017). Dėl bankroto bylos UAB „Transveika“ iškėlimo į teismą kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI), pateikdama duomenis, jog UAB „Transveika“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 227 412,66 Eur, iš kurių 108 238,16 Eur baudos ir delspinigių. UAB „Transveika“ mokestinė nepriemoka susidarė pagal deklaruotus (PVM už 2016 m. rugpjūčio mėn. ir 2017 m. kovo mėn.) ir pagal patikrinimo aktą priskaičiuotus mokesčius (pelno mokestis už 2010 m. ir PVM už 2010 m. sausio mėn. - 2011 m. balandžio mėn.) su baudomis ir delspinigiais. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - Inspekcija) 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. (6.5)FR0682-517 buvo patvirtintas 2016 m. balandžio 14 d. patikrinimo aktas Nr. FR0680-266, Inspekcijai atlikus UAB „Transveika“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. ir pelno mokesčio (PM) už 2010 m., apskaičiavimo ir deklaravimo patikrinimą. Patikrinimo akte konstatuota, jog UAB „Transveika“, atstovaujama tuomečio direktoriaus R. Š., per tikrinamąjį laikotarpį pardavė 883 naudotus automobilius, iš jų: 339 Lietuvos rinkoje, 540 transporto priemonių eksportavo į trečiąsias šalis bei 4 automobilius pardavė pirkėjams iš Europos Sąjungos (ES) šalių. Nustatyta, kad UAB „Transveika“ transporto priemonės įsigijimo kainai priskyrė išlaidas ir už atsargines dalis bei 4 automobilių pardavimo pajamoms vietoje 21 proc. PVM tarifo taikė 19 proc. dėl ko papildomai apskaičiuota 334,02 Lt mokėtino PM. Dėl 22 automobilių išgabenimo iš Europos Sąjungos UAB „Transveika“ nepateikė dokumentų, todėl buvo konstatuota, jog tiekimams nepagrįstai taikytas 0 proc. tarifas ir papildomai apskaičiuota 15 048,84 Lt PVM. Taip pat nustatyta, kad UAB „Transveika“, pardavusi 3 transporto priemones kitose ES šalyse registruotiems PVM mokėtojams, nepateikė dokumentų, įrodančių jų išgabenimą iš Lietuvos, todėl šiuos tiekimus apmokestino 21 proc. tarifu ir papildomai priskaičiavo 6 604,82 Lt PVM. Patikrinimo metu surinkus informaciją apie automobilių pardavimo momentu galiojusias rinkos ir faktines pardavimo kainas pagal pirkėjų apklausas, konstatuota, kad UAB „Transveika“ pažymose sąskaitose ir PVM sąskaitose faktūrose nurodė dirbtinai sumažintas pardavimo kainas ir transporto priemonių pardavimą Lietuvoje įformino akivaizdžiai mažesnėmis nei rinkos kainomis. Taikant 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (MAĮ) 70 straipsnio nuostatas, nuo papildomai nustatytos parduotų transporto priemonių Lietuvoje apmokestinamosios vertės apskaičiuota 272 480,27 Lt PVM. Patikrinimo metu už nustatytus 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (PVMĮ) 2 straipsnio 32 p., 56 straipsnio 1 ir 4 dalių bei 106 straipsnio 2 dalies pažeidimus papildomai apskaičiuota 294 468,00 Lt (85 284,00 Eur) PVM. Įvertinus tai, kad taikant MAĮ 70 straipsnio nuostatas už 2010 m. papildomai apskaičiuota neapskaitytų 861 552,39 Lt pajamų, vadovaujantis 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (PMĮ) 5 straipsniu, apskaičiuota 129 233,00 Lt (37 428,46 Eur) PM. Taigi, tikrinamuoju laikotarpiu UAB „Transveika“, pardavusi naudotas transporto priemones, PVM sąskaitose faktūrose nurodė dirbtinai sumažintas pardavimo kainas ir tuo iškreipė savo veiklos turinį.

4Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Transveika“ valdymo organo pareigas nuo 1994 m. kovo 3 d. iki 2010 m. vasario 20 d.; nuo 2010 m. vasario 20 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. ėjo atsakovas R. Š.. Įmonei nuostolingus sandorius sudarė atsakovas, kuris tuo pat metu buvo ir įmonės akcininkas, ir įmonės vadovas. Atsakovas netinkamai vykdė pareigą mokėti mokesčius už tokius sandorius, dėl ko buvo gautos baudos ir skaičiuojami delspinigiai, ir dėl to susidarė mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui, iš kurių - 108 238,16 Eur baudos ir delspinigiai. Tai turėjo įtakos tam, kad UAB „Transveika“ negalėjo atsiskaityti su kreditore VMI ir galiausiai įmonei dėl skolų buvo iškelta bankroto byla. Todėl buvęs bendrovės vadovas ir akcininkas R. Š. turi atlyginti bendrovei padarytą žalą, kurią sudaro baudos ir delspinigiai už mokestinę nepriemoką susidariusią pagal deklaruotus (PVM už 2016 m. rugpjūčio mėn. ir 2017 m. kovo mėn.) ir pagal patikrinimo aktą priskaičiuotus mokesčius (pelno mokestis už 2010 m. ir PVM už 2010 m. sausio mėn. - 2011 m. balandžio mėn.).

5Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį.

6Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškinys su priedais, pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, kuriuo atsakovui nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, atsakovui R. Š. įteiktas 2018 m. gegužės 9 d. asmeniškai, tačiau teismo nustatytu terminu atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, todėl esant ieškovės prašymui byloje priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

7Ieškinys tenkintinas.

8Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas dėl žemiau nurodytų aplinkybių.

9CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais.

10Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

11Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

12Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2924-413/2017 (dabartinis civilinės bylos Nr. eB2-1307-413/2018) UAB „Transveika“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Administratoriai LT“. Dėl bankroto bylos UAB „Transveika“ iškėlimo į teismą kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI), pateikdama duomenis, jog UAB „Transveika“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 227 412,66 Eur, iš kurių 108 238,16 Eur baudos ir delspinigių. UAB „Transveika“ mokestinė nepriemoka susidarė pagal deklaruotus (PVM už 2016 m. rugpjūčio mėn. ir 2017 m. kovo mėn.) ir pagal patikrinimo aktą priskaičiuotus mokesčius (pelno mokestis už 2010 m. ir PVM už 2010 m. sausio mėn. - 2011 m. balandžio mėn.) su baudomis ir delspinigiais. Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje konstatuota, kad UAB „Transveika“ yra nemoki, nes įmonė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, nemoka mokesčių valstybei, veiklos nevykdo, įmonėje dirbančių asmenų nėra, Juridinių asmenų registrui atsakovė UAB „Transveika“ finansinės atskaitomybės dokumentus vėliausiai yra pateikusi už 2015 metus. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - Inspekcija) 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. (6.5)FR0682-517 buvo patvirtintas 2016 m. balandžio 14 d. patikrinimo aktas Nr. FR0680-266, Inspekcijai atlikus UAB „Transveika“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. ir pelno mokesčio (PM) už 2010 m., apskaičiavimo ir deklaravimo patikrinimą. Patikrinimo akte konstatuota, jog UAB „Transveika“ pažymose sąskaitose ir PVM sąskaitose faktūrose nurodė dirbtinai sumažintas pardavimo kainas ir transporto priemonių pardavimą Lietuvoje įformino akivaizdžiai mažesnėmis nei rinkos kainomis. Šie duomenys patvirtina, kad, siekiant išvengti privalomų mokesčių, buvo iškreiptas įmonės veiklos turinys. Tokie veiksmai sąlygojo UAB „Transveika“ nemokumą, ko pasėkoje UAB „Transveika“ buvo iškelta bankroto byla. Juridinių asmenų registro duomenimis nuo 1994 m. kovo 3 d. iki 2010 m. vasario 20 d.; ir nuo 2010 m. vasario 20 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. atsakovas R. Š. buvo ir įmonės akcininkas, ir įmonės vadovas. Taigi, atsakovo vadovaujamai UAB „Transveika“ nevykdant pareigos mokėti mokesčius, įmonei buvo paskaičiuotos 108 238,16 Eur baudos ir delspinigiai. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog įmonės vadovas elgėsi nerūpestingai, pažeidė pareigą rūpintis, kad jo vadovaujama bendrovė laikytųsi įstatymų apskaitant privalomuosius mokesčius valstybei.

13Žala yra neigiamas turtinis neteisėtų vadovo veiksmų rezultatas, todėl žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, nes jos yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų. Tuo atveju, kai žala padaroma neteisėtai išvengiant mokestinių prievolių vykdymo, žala bendrovei nelaikytina nesumokėtų mokesčių suma. Pavyzdžiui, byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013), kurioje bendrovė prašė priteisti solidariai iš buvusių įmonės vadovų ir akcininkų žalos, patirtos dėl jų padarytų teisės aktų pažeidimų, siekiant išvengti mokestinių prievolių vykdymo, atlyginimą, kasacinis teismas konstatavo, kad sudarydama su veiklos nevykdančia bendrove sandorius bendrovė sumažino valstybei mokėtinus PVM ir pelno mokesčius ir taip neteisėtai praturtėjo. Vėlesnis įpareigojimas sumokėti neteisėtai išvengtus mokesčius valstybei negali būti laikomas ieškovo žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme ir atsakovai negali būti atsakingi dėl nesumokėtų mokesčių valstybei, nes, nepriklausomai nuo jų veiksmų, ieškovas būtų turėjęs pareigą juos sumokėti, todėl bendrovės patirta žala laikytina tik paskirtos baudos ir delspinigiai už mokesčių sumokėjimą ne laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017).

14Dėl atsakovo R. Š. neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą, kurią sudaro baudos ir delspinigiai už mokestinę nepriemoką susidariusią pagal deklaruotus (PVM už 2016 m. rugpjūčio mėn. ir 2017 m. kovo mėn.) ir pagal patikrinimo aktą priskaičiuotus mokesčius (pelno mokestis už 2010 m. ir PVM už 2010 m. sausio mėn. - 2011 m. balandžio mėn.), t. y. 108 238,16 Eur. Tarp atsakovo R. Š. neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6. 248 straipsnio 1 dalis), šią prezumpciją turėtų paneigti atsakovas. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys dėl 108 238,16 Eur žalos (nuostolių) priteisimo iš atsakovo tenkintinas.

15Iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (108 238,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-05-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

16Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 1 787,00 Eur žyminis mokestis, skaičiuotinas nuo 108 238,16 Eur sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

17Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 1,94 Eur, valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu,

Nutarė

19Ieškinį tenkinti.

20Priteisti iš atsakovo R. Š., asmens kodas ( - ) gyvenančio adresu ( - ), ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Transveika“, juridinio asmens kodas 177200826, buveinės adresas Kauno m. sav. Kauno m. Draugystės g. 17-1, 108 238,16 Eur (vieną šimtą aštuonis tūkstančius du šimtus trisdešimt aštuonis eurus 16 centų) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (108 238,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-05-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21Priteisti iš atsakovo R. Š., asmens kodas ( - ) gyvenančio adresu ( - ), 1 787,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) žyminį mokestį valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

22Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

23Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Tomas Romeika, rašytinio proceso tvarka... 2. Ieškovė BUAB „Transveika“ (ieškovė) ieškiniu prašo priteisti jai iš... 3. Ieškovė nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi... 4. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Transveika“ valdymo organo... 5. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, atsakovui nepateikus atsiliepimo... 6. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškinys su priedais, pranešimas dėl... 7. Ieškinys tenkintinas.... 8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio... 9. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys,... 10. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais,... 11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti... 12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d.... 13. Žala yra neigiamas turtinis neteisėtų vadovo veiksmų rezultatas, todėl... 14. Dėl atsakovo R. Š. neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą, kurią... 15. Iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo... 16. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo... 17. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 1,94... 18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142... 19. Ieškinį tenkinti.... 20. Priteisti iš atsakovo R. Š., asmens kodas ( - ) gyvenančio adresu ( - ),... 21. Priteisti iš atsakovo R. Š., asmens kodas ( - ) gyvenančio adresu ( - ), 1... 22. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka,... 23. Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti...