Byla 2S-405-657/2019

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-23604-375/2018 pagal pareiškėjo G. O. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuotieji asmenys S. O., ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“, uždaroji akcinė bendrovė „Cgates“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, antstoliai V. Z., A. A., G. A..

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Pareiškėjas G. O. kreipėsi į teismą prašydamas iškelti jiems fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti S. G. (T.1, b.l. 3-10).

82.

9Nurodė, kad finansinių sunkumų kilo Valstybinei mokesčių inspekcijai atlikus patikrinimus ir priskaičiavus baudas pagal G. O. individualios įmonės, kuri buvo reorganizuota į UAB „GOI“ ir parduota, vykdytus sandorius. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus kaltinimus neturėjo galimybės apsiginti, kadangi naujieji UAB „GOI“ savininkai atsisakė pateikti reikalingus dokumentus. Susidariusių didžiulių skolų įvykdyti neįmanoma, vien įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai siekia 174 040,92 Eur. Dėl nurodytų įsiskolinimų turi įsipareigojimus antstoliams, jie nuo gaunamų lėšų nuolat nurašo dalį gaunamų pajamų, o dėl lėšų stokos pradėjo augti nauji įsiskolinimai. Susidarė įsiskolinimai: 175,16 Eur UAB „CGates“, perduotas išieškoti UAB „Sergel“; 2 219,33 Eur įsiskolinimas UAB „Tele2“, administruoja UAB „Julianus Inkaso“; 675,71 Eur ERGO Insurance SE Lietuvos filialas; 1 200,00 Eur D. O. išlaikymas buvusiai sutuoktinei S. O.; antstoliams už vykdymo išlaidas yra sukaupti 8 208,30 Eur įsipareigojimai. Visa pareiškėjo skola - 186 705,20 Eur. Prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą apsunkina ir tai, kad pareiškėjas yra neįgalus, 35 procentų darbingumas, išsituokęs, įsipareigojęs kiekvieną mėnesį dukros išlaikymui skirti po 300,00 Eur, rūpinasi neįgaliu sūnumi D. O., kuriam yra nustatytas 25 proc. darbingumo lygis ir jam reikalinga nuolatinė priežiūra.

103.

11Suinteresuotasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) su prašymu, kad G. O. būtų keliama fizinio asmens bankroto byla nesutiko (T.1, b.l. 118–120; T.2, b.l. 93–157).

124.

13Kiti suinteresuotieji asmenys atsiliepimų nustatytu terminu nepateikė.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

165.

17Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi iškėlė G. O. fizinio asmens bankroto bylą ir paskyrė bankroto administratoriumi S. G. (T.2, b.l. 177-184).

186.

19Teismas nurodė, kad iš pareiškime nurodytų duomenų bei pareiškėjo pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad pareiškėjo skolos, viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas, prievolių terminai yra suėję. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymos matyti, kad pareiškėjui nustatytas ( - ) proc. darbingumas iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. Pareiškėjas dirba UAB „DG ir KO“ konsultantu, jam nustatytas 325,00 Eur mėnesinis darbo užmokestis, gaunama netekto darbingumo pensija sudaro 163,98 Eur per mėnesį, taip pat gauna pajamų dirbdamas SIA „Tripitaka“ direktoriumi. Pareiškėjas nurodė, kad jo pajamos yra ne mažesnės nei 898,30 Eur (neatskaičius mokesčių) per mėnesį. Jis tariasi dėl didesnio atlyginimo UAB „DG ir KO“, nepavykus susitarti, bandys ieškoti geriau apmokamo darbo pagal galimybes. Pareiškėjas turi du vaikus: nepilnametę D. O., gim. ( - ) d., ir D. O., gim. ( - ) d., kuriam nustatytas ( - ) proc. darbingumas. Nepilnametei D. O. iš pareiškėjo priteistas išlaikymas po 300,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės. 2018 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi veiksniam D. O. nustatyta rūpyba, o jo rūpintoju paskirtas pareiškėjas G. O.. Pareiškėjas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. 2018 m. rugpjūčio 23 d. duomenimis pareiškėjo Paysera sąskaitoje buvo 51,48 Eur, AB „Swedbank“ banko sąskaitoje buvo 646,98 Eur. 2016 m. lapkričio 11 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis patvirtina, kad pareiškėjas gyvena nuomojamame būste. Kauno apskrities priklausomybės ligų centro 2018 m. liepos 18 d. pažymoje nurodyta, jog pareiškėjas penkerių metų laikotarpiu į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą nesikreipė. Bylos nagrinėjimo metu nepaaiškėjo, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių. Šiuo metu pareiškėjas nepajėgus vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, pareiškėjas yra nemokus.

207.

21Pareiškėjo veiksmai turi būti įvertinti tik per paskutinių 3 metų iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo laikotarpį, bet ne per ankstesnį, todėl atmestinas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos argumentas, kad pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu FABĮ nuostatų prasme, kadangi jo nemokumas yra sąlygotas jo neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų bei neatsakingo elgesio, tuo labiau, kad kreditorė nurodo veiksmus įvykusius prieš 10 metų. Nors šiuo metu vyksta teisminiai procesai, kuriuose pareiškėjas yra kaltinamasis, tačiau apkaltinamasis teismo nuosprendis nėra priimtas. Šiuos duomenis patvirtina Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pažyma, kurioje konstatuojama, kad 2018 m. liepos 25 d. registro duomenimis pareiškėjas yra neteistas. Pareiškėjas ne tik nenubaustas įsitesėjusiu teismo sprendimu, bet net nėra kaltinamas padaręs nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222 ar 223 straipsniuose. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dirbo, turėjo pakankamas pajamas, dengė įsiskolinimus, tačiau dėl prieš dešimt metų susiklosčiusių aplinkybių, nesumokėtų mokesčių, susidarė skolos, kurios didėjo, prisidėjo vykdymo išlaidos ir pan. Pareiškėjas pakankamai stengėsi atsiskaityti su kreditoriais, neturėjo siekio bloginti savo padėtį. Aplinkybės, kad pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, byloje nenustatytos.

228.

23Pareiškėjas įrodė faktinį savo pareiškimo pagrindą, t. y. kad jis yra nemokus ir jo tapimo nemokiu priežastimi buvo objektyvių aplinkybių visuma. Teismui nepateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima neabejotinai teigti, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas ir atsisakyti iškelti jam bankroto bylą. Negalima teigi, jog pareiškėjo pajamos buvo dirbtinai mažinamos ar buvo bandoma nuslėpti pinigines lėšas. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas turi galimybę kreditorinius įsipareigojimus įvykdyti iš gaunamų pajamų ar turimų piniginių lėšų.

249.

25Įvertinus, pareiškėjo gaunamas pajamas (bendroje sumoje 898,30 Eur (neatskaičius mokesčių) per mėnesį), skiriamą 300,00 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai, atsižvelgus, kad pareiškėjas ketina tartis dėl didesnio darbo užmokesčio, ar pagal sveikatos galimybes ieškotis geriau apmokamo darbo, manytina, kad pareiškėjo prašoma reikalinga suma būtiniesiems poreikiams tenkinti nėra per didelė ir (ar) pažeidžianti pareiškėjo kreditorių interesus, nepagrįstai sumažinanti galimybes bent iš dalies patenkinti turimus finansinius reikalavimus pareiškėjui. Atsižvelgus į pareiškėjo nurodytas sumas, reikalingas kiekvieną mėnesį jo būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, tvirtintina pareiškėjui kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma 620,00 Eur.

2610.

27Atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei skolininko, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nepadengta skolos suma viršytų 25 MMA sumą. Pareiškėjo gaunamos pajamos neleistų tokios sumos padengti. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriui, pripažinimo negaliojančiais. Tuo būdu bus patikrintas pareiškėjo nesąžiningumas, esant pagrindui, atstatomas pareiškėjo mokumas, tai atitiks kreditorių interesus. Kreditoriams bankroto procedūros metu FABĮ numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą.

28III.

29Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai

3011.

31Atskirajame skunde suinteresuotais asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – G. O. pareiškimą atmesti (T.3, b.l. 16-19).

3212.

33Apeliantės teigimu, teismas pareiškėjui iškeldamas bankroto bylą, neištyrė visų faktinių aplinkybių, nesiėmė aktyvaus teismo pozicijos. Teismas neįvertino, jog pareiškėjui atsiradę skoliniai reikalavimai valstybės biudžetui nesumokėtų mokesčių yra kildinami iš įstatymų pažeidimų, kurie atsirado dėl pareiškėjo nesąžiningų veiksmų. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuota, jog teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pareiškėjo atžvilgiu yra iškeltos dvi baudžiamosios bylos bei pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė.

3413.

35Pareiškėjas G. O. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą (T.3, b.l. 87-91, 100-104).

3614.

37Nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM nepagrįstai teigia, kad teismas privalėjo atsisakyti iškelti bankroto bylą G. O. dėl tariamai turėtos taikyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos. Visi veiksmai buvo atlikti daug seniau, nei prieš tris metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Šias aplinkybes patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti ir prie bylos prijungti patikrinimo aktai, susiję su G. O. veiksmais, atliktais prieš daugiau kaip dešimt metų. Byloje surinkti įrodymai paneigia suinteresuoto asmens argumentus, jog G. O. tapo nemokus dėl sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Valstybinė mokesčių inspekcija nepaneigė teismo nustatytų aplinkybių, jog G. O. iki pareiškimo iškelti bankroto bylą dirbo, turėjo pakankamas pajamas, dengė įsiskolinimus, tačiau dėl prieš dešimtmetį susiklosčiusių aplinkybių, nesumokėtų mokesčių, susidarė skolos, jos didėjo, prisidėjo vykdymo išlaidos ir pan. Nepaneigė ir teismo argumentų, jog G. O. neturėjo sieko bloginti savo padėtį, o priešingai - stengėsi atsiskaityti su savo kreditoriais. Apeliantė G. O. sąžiningumo nepaneigė. Valstybinė mokesčių inspekcija netinkamai interpretuoja kasacinio teismo formuojamą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką panašaus pobūdžio bylose. Suinteresuotas asmuo nepagrįstai teigia, jog teismas neatsižvelgė, jog šiuo metu vyksta teisminiai procesai, kuriuose G. O. yra kaltinamasis. Apkaltinamojo teismo nuosprendžio priimta nėra. G. O. ne tik nėra nenubaustas įsitesėjusiu teismo nuosprendžiu, bet net ir nėra kaltinamas padaręs nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniais, todėl teisminių procesų, kuriuose kaltinamas G. O., baigtis negali turėti įtakos bankroto bylos G. O. iškėlimui.

3815.

39Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikta.

40Teismas

konstatuoja:

41IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4216.

43Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

44Dėl bankroto bylos iškėlimo

4517.

46Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui G. O. iškelta fizinio asmens bankroto byla, teigiant, jog teismas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė teisės normas ir padarė nepagrįstą išvadą.

4718.

48Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

4919.

50Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

5120.

52Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (FABĮ 2 str. 2 d.). Taigi, fizinio asmens nemokumui konstatuoti reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali įvykdyti šių skolinių įsipareigojimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas asmens nemokumo sąvoką, yra pažymėjęs, kad pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo gali įvykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo perspektyvą atsižvelgdamas į asmens turimą turtą ir jo gaunamas pajamas, t. y. teismas turi nustatyti ne tik tai, kad skolų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir tai, ar asmuo objektyviai neturi galimybės šių skolų padengti nei šiuo metu, nei per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).

5321.

54Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nemokumą sukėlusiomis aplinkybėmis nurodė Valstybinės mokesčių inspekcijos atliktus G. O. individualios įmonės, kuri buvo reorganizuota į UAB „GOI“ ir parduota, patikrinimus, dėl ko buvo priskaičiuotos baudos ir delspinigiai.

5522.

56Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi mokesčių mokėtojo G. O. patikrinimą, nusprendė papildomai priskaičiuoti 7 782,00 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio, 4 737,00 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio delspinigių, 25 518,00 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 12 738,00 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, bei skirti 40 proc. dydžio bauda: 3 113,00 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio, 7 655,00 Lt gyventojų pajamų mokesčio, todėl mokesčių mokėtojui G. O. buvo nurodyta į biudžeto surenkamąją sąskaitą iš viso sumokėti 61 543,00 Lt (2008 m. m. gegužės 14 d. patikrinimo aktas Nr. GA11-19; 2008 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas Nr. (30)-K3-329 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“, T.2, b.l. 94-139). Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. (23.17-08)-320-28535 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ nustatyta, kad iš pareiškėjo išieškoma 24 761,37 Eur mokestinė nepriemoka (T.2, b.l. 140-142). Byloje taip pat nustatyta, kad antstolė G. A. vykdo 95 545,25 Eur skolos išieškojimą kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-111-206/2009 (vykdomoji Nr. 0088/10/00389), taip pat išieškoma 4 176,09 Eur vykdymo išlaidų (T.1, b.l. 41). Antstolis V. Z. vykdo 28 357,49 Eur išieškojimą, tame tarpe 24 519,51 Eur pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą ir 3 837,98 Eur vykdymo išlaidų (T.1, b.l. 42). Tokiu būdu darytina išvada, kad iš pareiškėjo G. O. išieškoma 120 306,62 Eur (95 545,25 + 24 761,37) suma į valstybės biudžetą bei 8 014,07 Eur vykdymo išlaidų (4 176,09 + 3 837,98).

5723.

58Pareiškėjas taip pat turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams: 2 405,11 Eur įsiskolinimas UAB „Tele2“, kurio išieškojimą administruoja UAB „Julianus Inkaso“ (T.1, b.l. 43), 175,16 Eur – UAB „Sergel“ (T.1, b.l. 44), 587,41 Eur – ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, 194,23 Eur – antstolei A. A. (T.1, b.l. 121–122). Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendra pareiškėjo G. O. skolos suma kreditoriams yra 131 682,60 Eur (120 306,62 + 8 014,07 + 2 405,11 + 175,16 + 587,41 + 194,23).

5924.

60Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą nurodė, kad pareiškėjo veiksmai turi būti įvertinti tik per paskutinių 3 metų iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo laikotarpį, bet ne per ankstesnį, todėl sprendė, kad nėra pagrindo vertinti kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodytus veiksmus, įvykusius prieš 10 metų. Sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nesąžiningumas nėra įrodytas.

6125.

62Teismui sprendžiant, ar asmuo yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, vertinami tik tie kreditorių reikalavimai, kurie nėra įtraukti į nenurašomų reikalavimų sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-915/2017).

6326.

64Fizinio asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti; 2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų); 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 5) nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus; 6) paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėjęs nesąžiningas pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2017 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-915/2017).

6527.

66FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje išdėstytas reikalavimų, kurie turi būti vykdomi net ir pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, sąrašas yra išsamus, taigi negali būti aiškinamas per plačiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-378-915/2016, 34 punktas). Visi kiti fizinio asmens iš jo turėtų skolinių įsipareigojimų kylantys reikalavimai, pasibaigus bankroto procesui, nurašomi, t. y. nebeturi būti vykdomi. Teismui nustačius, kad asmuo turi tik tokių skolinių įsipareigojimų, iš kurių kylantys reikalavimai pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį pasibaigus bankroto bylai nenurašomi, arba jeigu ir yra nurašomų reikalavimų, bet jų suma neviršija 25 MMA, toks fizinis asmuo negali būti pripažintas nemokiu, ir tokiu atveju jam bankroto byla negali būti iškelta. Net ir teismui nustačius, kad nurašomų reikalavimų suma viršija 25 MMA, tokiu atveju dar vertintina, ar asmuo objektyviai neturi galimybės šių skolų padengti nei šiuo metu, nei per protingą terminą.

6728.

68Mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (Mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 20 d.). Pareiga vykdyti mokestinę prievolę (pareiga mokėti mokestį) savo esme reiškia pareigą įvykdyti prievolę natūra, o ne žalos atlyginimo prievolę, todėl ji negali būti sutapatinama su civilinės atsakomybės prievole. Neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės ją įvykdyti mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais. Tokia situacija gali susiklostyti, kai mokesčių administratorius negalės apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokesčių nepažeisdamas Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nustatytų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminų dėl neteisėtų mokesčių mokėtojo veiksmų konstatavimo ir nesumokėtų mokesčių apskaičiavimo tiesioginio priklausymo nuo baudžiamosios bylos baigties bei joje teismo konstatuotų faktų, dėl nusikalstamos veikos trukmės, jos tęstinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018).

6929.

70Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalį, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu 1 dalyje nurodytas terminas galima tik tuo atveju, jei baudžiamojoje byloje būtina nustatyti padarytą žalą valstybei ir nėra pasibaigę BK nustatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai.

7130.

72Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018 išdėstytus išaiškinimus, neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, kai nustatoma, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais, todėl sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad nors šiuo metu ir vyksta teisminiai procesai, kuriuose pareiškėjas yra kaltinamasis, tačiau apkaltinamojo teismo nuosprendžio priimta nėra, pareiškėjas yra neteistas (Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pažyma, T.1, b.l. 56). Taip pat byloje nenustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, civilinėje byloje.

7331.

74Nustatęs, kad pareiškėjo nurašomi reikalavimai viršija 25 MMA, o priskaičiuotų mokesčių ir delspinigių negalima vertinti kaip žalą civilinės atsakomybės požiūriu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pareiškėjo nemokumą ir iškėlė bankroto bylą (FABĮ 2 str. 2 d., 6 str. 1 d.).

7532.

76Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

77Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

78Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

79Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.