Byla 2-395-783/2009

1Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis, sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant: prokurorui Remigijui Senkui, ieškovo atstovui Tomui Pūkui, trečiojo asmens atstovei Redai Skirkevičiūtei, atsakovo atstovei Almai Valintėlienei, nedalyvaujant atsakovui V. R., apie posėdį informuotas tinkamai,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, VĮ Kupiškio miškų urėdijos ieškinį atsakovams Panevėžio apskrities viršininko administracijai, V. R., dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, dėl 2000-04-17 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. 695ž patvirtinto sąrašo eil. Nr. 22 dalies, 2000-07-20 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. 1282ž patvirtinto sąrašo 2 priedo eilės Nr. 30 dalies, 2000-07-20 Panevėžio apskrities viršininko sprendimo Nr. 16-682000-11117 dalies, 2002-04-03 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 2206 dalies pripažinimo negaliojančiomis ir panaikinimo,

Nustatė

3Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, VĮ Kupiškio miškų urėdija kreipėsi į Kupiškio rajono apylinkės teismą bei prašo: 1) pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2000-04-17 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. 695ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kupiškio rajono Šimonių seniūnijos Šimonių girios kadastrinėje vietovėje“ patvirtinto piliečių, kuriems suformuoti žemės sklypai pagal Kupiškio rajono Šimonių girios kadastrinės vietovės 2000 m. žemės reformos žemėtvarkos projektą, sąrašo Eil. Nr. 22 dalį dėl valstybinės reikšmės miško (0,22 ha); 2) panaikinti 2000-07-20 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. 1282ž „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką Kupiškio rajone priėmimo (0,22 ha); 3) pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2000-07-20 Panevėžio apskrities viršininko sprendimo Nr. 16-68200-11117 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei B. R.“ dalį dėl valstybinės reikšmės miško (0,22 ha) perdavimo neatlygintinai; 4) pripažinti negaliojančia 2002-04-03 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 2206 dalį, kuria V. R. paveldėjo valstybinės reikšmės mišką (0,22 ha); 5) taikyti restituciją natūra ir įpareigoti V. R. grąžinti valstybei 0,22 ha valstybinės reikšmės miško sklypą; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog 2004-04-17 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. 695ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kupiškio rajono Šimonių seniūnijos Šimonių girios kadastrinėje vietovėje, patvirtintas piliečių, kuriems suformuotai žemės sklypai pagal Kupiškio rajono Šimonių girios kadastrinės vietovės 2000 m. žemės reformos žemėtvarkos projektą, sąrašas. Šio sąrašo eil Nr. 22 B. R. patvirtintas suprojektuotas miško projektas. 2000-07-20 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. 1282ž „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką Kupiškio rajone priėmimo“ buvo patvirtintas sąrašas asmenų, kuriems perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai žemės, miško sklypai. Šio sąrašo eil Nr. 30 B. R. patvirtintas perduotinas neatlygintinai miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kurio dalis (0,22 ha) patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. 2000-07-20 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 16-68200-11117 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei B. R.“ perduotas nuosavybėn neatlygintinai 0,35 ha žemės sklypas Kupiškio rajone, Šimonių girios kadastro vietovėje, Pelyšių k. (unikalus Nr. ( - ), projekto plane sklypo Nr. 77-1). Iš šio ploto, Valstybinės miškotvarkos tarnybos duomenis, 0,22 ha pamatuota valstybinės reikšmės miškų plote Šimonių girininkijos kvartalo Nr. 77. Šį sklypą pagal 2002-04-03 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2206 paveldėjo V. R.. B. R. nuosavybės teisės atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį sklypą ir buvo grąžinta dalis (0,22 ha) miško, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 97-2451) priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Minėtas miško plotas inventorizuotas valstybinės miškų inventorizacijos, vykusios 1984 ir 1998 metais, metu. Ieškovai teigia, jog 2000-04-17 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. 695ž patvirtinto sąrašo Eil. Nr. 22 dalis, 2000-07-20 Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. 1282ž patvirtinto sąrašo (2 priedo) eil. Nr. 30, 2000-07-20 Panevėžio apskrities viršininko sprendimo Nr. 16-68200-11117 dalis priimta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas: Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str. 4 d., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 str., Žemės reformos įstatymo 14 str., Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 4 str. 1 d. 3 p., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., bei poįstatyminių aktų normas: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 1154, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.80 str. pripažintinos negaliojančiomis, nes yra neteisėtos, savo turiniu prieštaraujančios aukštesnės galios teisės aktams. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1. 80 str. 1 d. nurodyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris niekinis ir negalioja; 2 dalyje nurodyta, kad tuomet, kai sandoris negalioja, viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Pripažinus negaliojančiomis Panevėžio apskrities viršininko administracijos administracinių aktų dalis, t. y. panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, turėtų būti panaikintos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės, 0,22 ha žemės sklypas turi būti išreikalautas iš svetimo neteisėto valdymo (taikytina restitucija). Tuo pačiu 2002-04-03 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 2206 dalis taip pat turėtų būti pripažinta negaliojančia nuo liudijimo išdavimo momento kaip neteisėta ir prieštaraujanti aukščiau minėtoms imperatyvioms įstatymų normoms, draudžiančioms valstybinės reikšmės miško perleidimą privačion nuosavybėn. Pripažinus negaliojančia paveldėjimo teisės liudijimo dalį, taikytina restitucija natūra, sklypo dalis, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas, gražintina valstybės nuosavybėn, nes V. R. nuosavybėn įgijo neatlygintinai. (LR CK 1.80 str. 2 d. 4 d., 4.96 str. 3 d.). Taip bus išsaugotas valstybinės reikšmės miškas, realiai apginti valstybės bei viešasis interesai.

4Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė atsiliepimą, kuriame palaiko Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir VĮ Kupiškio miškų urėdijos ieškinį, prašo jį tenkinti, atsiliepime nurodė, kad ginčijami Panevėžio apskrities viršininko įsakymų, sprendimo ir Nr. 1086ž ir 2004-12-16 sprendimas Nr. 16-99022-14615 priimti pažeidžiant imperatyvias teisės normas, tai yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 str., todėl negali būti galiojantys.

5Atsakovas Panevėžio apskrities viršininko administracija su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog Kupiškio rajono žemėtvarkos skyriui buvo pateikta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ patvirtinta Panevėžio apskrities Kupiškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų schema, kurios mastelis yra 1:50000. Schemoje yra pažymėtos valstybinės reikšmės miškų ribos, informacija apie tai, kokie ir kuriame kvartale miško sklypai (ar jų dalys) buvo priskirti ir patvirtinti kaip valstybinės reikšmės miškai,, žemėtvarkos skyriui nebuvo pateikta. Valstybinio miško ribos buvo nustatytos grafiškai iš Valstybinės reikšmės miškų schemos, kurios mastelis 1:50000 (1 mm plane atitinka 50 m natūroje) perkeliant Šimonių girios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planą, kurio mastelis 1:10000 (1 mm plane atitinka 10 m natūroje). Vadovaujantis galiojusios Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, nuostatomis, Šimonių girininkijos kvartale Nr. 77, šalia valstybinės reikšmės miško buvo nustatytas laisvos valstybinės žemės fondas. Šiame laisvo miško plote, laikantis projektavimo metodikos, buvo suprojektuotas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis 0,35 ha miško sklypas (projektinis Nr. 77-1, kadastro Nr. ( - )) pilietės B. R. vardu, į jį atkurta nuosavybės teisė Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 16-68200-11117. Parengtas Šimonių girios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo suderintas su VĮ Kupiškio miškų urėdija, kaip to buvo reikalaujama Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkoje (20 punktas), patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1998 m. birželio 9 d. rašte Nr. 1-01-1657, adresuotame apskričių viršininkų administracijų žemės tvarkymo departamentams, rajonų žemėtvarkos skyriams, miškų urėdijoms ir nacionaliniams parkams, pabrėžta, kad visi žemėtvarkos projektai, kuriuose yra projektuojama grąžinti miškus natūra arba suteikti juos nuosavybėn kitais įstatymų numatytais atlyginimo būdais, turi būti derinami su miškų urėdijomis bei nacionaliniais parkais. Mano, tai įrodo, kokia atsakomybė už projektų derinimą ir valstybinės reikšmės miškų plotų ribų nustatymą buvo suteikta miškų urėdijoms. VĮ Kupiškio miškų urėdija, suderinusi projektą be pastabų, o dabar teigdama, kad dalis suprojektuoto sklypo Nr. 77-1 patenka į valstybinės reikšmės miškų teritoriją, elgiasi nekvalifikuotai ir neatsakingai. Parengtas ir suderintas Šimonių girios žemės reformos žemėtvarkos projektas patvirtintas Panevėžio apskrities viršininko 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 695ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kupiškio rajono Šimonių seniūnijos Šimonių girios kadastrinėje vietovėje“. VĮ Kupiškio miškų urėdija jokių pretenzijų nei raštu, nei žodžiu ar kitokiu būdu derinimo metu ir iki projekto patvirtinimo nebuvo pareiškusi. Parengtas grąžinto miško sklypo planas buvo suderintas su VĮ Kupiškio miškų urėdijos urėdo pavaduotoju P. Š., pretenzijų ar pastabų nebuvo pareikšta. Atsakovas mano, jog įrodinėti, kad iš 0,35 ha žemės sklypo 0,22 ha pamatuoti valstybinės reikšmės plote remiantis tik Valstybinės m miškotvarkos tarnybos duomenimis, yra neteisinga, atsakovams kelia abejones VĮ Kupiškio miškų urėdijos veiksmai nepatikrinant šios tarnybos turimų duomenų 2000 metais, kai buvo derinamas žemėtvarkos projektas. Tai, kad miško sklypas buvo projektuojamas šalia valstybinio miško ir dalis grąžinto B. R. miško sklypo galėjo patekti į valstybinio miško teritoriją, rodo, kad ribos neatitinka ne dėl sąmoningos, tikslingos veikos pakenkti, o dėl netikslios ir nevienodo lygio kartografinės medžiagos. Kadangi valstybinės reikšmės miškas nebuvo atribotas natūroje (nepažymėtas riboženkliais), neiškirstos linijos, todėl nebuvo galima patikrinti natūroje, ar plane teisingai ir tiksliai įbraižytos valstybinės reikšmės miškų ribos. Esant šioms riboms, projektas būtų taisomas, jei būtų buvę nustatyta, kad projekte nustatytos ribos neatitinka natūroje esančių valstybinio miško ribų. Todėl šią situaciją sąlygojo ir netinkami VĮ Kupiškio miškų urėdijos veiksmai. Antra vertus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms" apskričių viršininkams buvo pavesta valstybinės reikšmės miškuose, kurių plotai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 ,.Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo", suformuoti miško žemės sklypus rengiant ar keičiant žemės reformos žemėtvarkos projektus ir įregistruoti šiuos sklypus Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu. Kol valstybinės reikšmės miškų sklypai neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jų ribos neįklotos į kadastro žemėlapį, negalima vadovautis tik grafiniais skaičiavimais, kuriuos pateikia VĮ Kupiškio miškų urėdija. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, 37 punkte nurodyta, kad projektuojamo sklypo išdėstymas ir ribos aptariamos su pretendentu į žemę. Pretendentų suderinimas ir sutikimas dėl suprojektuoto žemės sklypo įforminamas žiniaraštyje (metodikos 5 priedas), o prireikus vykstama į vietą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2006 m. birželio 19 d. rašte Nr. 4B-(7.3)-727 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo, formuojant valstybinės reikšmės miškų žemės sklypus'' nurodyta, kad suprojektuoto miško žemės sklypo ribas turi suderinti valstybės įmonės miškų urėdijos įgaliotas atstovas, pasirašydamas metodikos 5 priede - Žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemę žiniaraštyje. Šimonių girios kadastro vietovėje projekto papildymo metu buvo suprojektuoti valstybinės reikšmės miškų atsižvelgiant į grąžintų žemės valdų privatiems asmenims ribas sklypai, kurių ribos suderintos be pastabų VI Kupiškio miškų urėdijos įgalioto asmens žemės reformos žemėtvarkos projektų 5 prieduose ir projektų planuose. Visi valstybinės reikšmės sklypai suprojektuoti atsižvelgiant į jau esančias įregistruotas Nekilnojamojo turto registre žemėvaldas, tai yra ir į B. R. grąžinto aptariamojo 0,35 ha žemės sklypo (kadastro Nr. 5755/0001:24) ribas. Netgi ir šiuo projektavimo laikotarpiu VĮ Kupiškio miškų urėdija pastabų ar pretenzijų formuojant sklypų ribas ir derinant projektą nepateikė. Todėl atsakovas mano, jog VI Kupiškio miškų urėdija derindama projektą nesinaudojo turima taksacine medžiaga ir neatsakingai derino projektą. Kita vertus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtuose Metodiniuose nurodymuose VĮ miškų urėdijoms valstybinės reikšmės miškų plotų ir privačių miško valdų ribų neatitikimams nustatyti, kuriuos VĮ Kupiškio miškų urėdija, kartu su 2008-10-15 raštu Nr. 03 (1.18.)-646, pateikė Kupiškio rajono žemėtvarkos skyriui, nurodyta, kad, nustačius atvejus, kai į valstybinės reikšmės miškų plotus patenka privačios miško valdos, miškų urėdijos kartu su apskričių viršininko administracijomis turi išnagrinėti jų atsiradimo priežastis, pateikti Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos pasiūlymus, suderintus su apskričių viršininkais, dėl galimų šių problemų sprendimo būdų. Šiuo konkrečiu atveju VĮ Kupiškio miškų urėdija tik prašė duomenų apie asmenis, kuriems pagal Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktus duomenis, buvo suteikti privačion nuosavybėn miško sklypai šioje vietovėje, tačiau kartu su Žemėtvarkos skyriumi nebuvo aptarti galimi sprendimo būdai nustačius valstybinės reikšmės miškų sklypų plotus, į kuriuos įsiterpia privačios miškų valdos, bei nebuvo teikimo derinti apskrities viršininkui. Atsakovai teigia, jog tik geodeziniais matavimais nustačius Šimonių girininkijos teritorijoje esančio suprojektuoto valstybinės reikšmės miško sklypo (Nr. 204) plotą galima daryti išvadą, ar rastas natūroje plotas pagal Šimonių girios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte patvirtintas ribas atitinka patvirtintoje LR Vyriausybės valstybinės reikšmės miškų schemoje esantį plotą ir ar tikslinga naikinti jau suformuoto grąžinto miško sklypo privačiam asmeniui ploto dalį ir keisti ribas. Atsakovas mano, jog VĮ Kupiškio miškų urėdija, kreipdamasi dėl viešojo intereso gynimo ir siekdama atgauti valstybinių miškų plotus, prieštarauja savo jau įvykdytiems veiksmams, tai yra visiems jų atstovų suderinimams projektuojant valstybinės reikšmės miškų ribas žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kaip tai buvo nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarime Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms“, kuriais remiantis bus atliekami kadastriniai valstybinės reikšmės miškų sklypų matavimai ir sklypų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre. Mano, kad tik užbaigus valstybinių miškų kadastrinius matavimus ir sklypus įklojus į GIS medžiagą, galima nustatyti valstybinės reikšmės plotų ir ribų neatitikimą bei, jei reikia, priimti abiem pusėms priimtiną sprendimą. Tuo pačiu, miško sklypas, į kurį atkurtos nuosavybės teisės mirusios B. R. vardu, teisėtai paveldėtas ir nėra pagrindo pripažinti negaliojančia 2002 m. balandžio 3 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 2206 dalį (0,22 ha).

6Prokuroras Remigijus Senkus ieškovų pareiškimą palaiko bei prašo jį tenkinti, nurodė, jog ginčo dalykas – 0,22 ha sklypo plotas, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės B. R. ir kurį paveldėjo atsakovas V. R., yra valstybinės reikšmės miško plote, todėl B. R. į šį plotą negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės, šio ploto negalėjo paveldėti ir atsakovas V. R.. Todėl visi administraciniai aktai, paveldėjimo teisės liudijimas dalyje, kaip prieštaraujantys imperatyviems įstatymo reikalavimams, turi būti panaikinami. Tai, kad nuosavybė atkurta valstybinės reikšmės plote, nepaneigė ir atsakovė Panevėžio apskrities viršininko administracija, jos atstovės teisme pateiktame įrodyme taip pat matyti, kad ginčo dalykas – miško ploto dalis, patenka į valstybinės reikšmės miško plotą.

7VĮ Kupiškio miškų urėdijos atstovas T. P. taip pat prašo ieškinį tenkinti, parodė, jog dalis suprojektuoto sklypo, kurį paveldėjo atsakovas, įeina į valstybinės reikšmės mišką, tą patvirtina ir pačios atsakovo atstovės pateikta I. M. ir M. B. sudaryta grafinė schema, kur matoma, jog valstybinės reikšmės miškų linija, kurią nurodė kaip menama, įeina į 77-1 kvartalo, kur nuosavybės teisės atkurtos B. R., dalį, šios ribos nuo 1997 m. spalio 23 d. nutarimo nebuvo keistos.

8Trečiojo asmens atstovė Reda Skirkevičiūtė taip pat prašo ieškinį tenkinti, nurodė, jog valstybinės reikšmės miškas, kuris buvo perduotas į privačią nuosavybę administraciniais aktais, turėtų būti grąžinamas valstybei, atsakovų teiginiai bei pateikiami įrodymai, jog ginčo dalyką neįeina į valstybinės reikšmės plotą, vertinami kritiškai, nes jie nepaneigia Vyriausybės nutarimo ir juo patvirtintas schemas, šie norminiai aktai yra galiojantys ir nenuginčyti, jie privalomi visiems asmenims.

9Atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos atstovė Alma Valintėlienė prašo ieškinį atmesti, nurodė, jog žemės reformos žemėtvarkos projektai buvo rengiami vadovaujantis pateiktais duomenimis, kur buvo pažymėtos valstybinės reikšmės ribos. Darbus vykdė miškotvarkos institutas, projektai buvo derinami su institucijomis vadovaujantis Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 180 16 p. Projektuojant B. R. atkuriamos nuosavybės teisės į miško plotą žemės sklypą, nebuvo gauta jokių prieštaravimų, kad sklypas patenka į valstybinės reikšmės plotą, todėl administraciniai aktai yra pagrįsti ir teisingi. Kita vertus, 2007-12-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1369 „Dėl valstybinės reikšmės miškų schemų rengimo aprašo patvirtinimo“ patvirtintos schemų rengimo tvarkos aprašo Nr. 13.1 p., atlikus inventorizaciją ir nustačius pokyčius, schema gali būti tikslinama, tikslinti gali miškotvarkos institutas, o apskrities viršininko administracija savo iniciatyva padaryti negali, dėl schemos patikslinimo turi kreiptis schemos rengėjas. Teigia, jog jų pateiktame įrodyme – M. B. ir I. M. 2009-09-17 surašytame akte matyti, kad B. R. suprojektuotas sklypas nepatenka į valstybinės reikšmės miško plotą, todėl ieškinys yra nepagrįstas.

10Iš pateiktų rašytinių teismas nustatė, jog Panevėžio apskrities viršininko 2000-04-17 įsakymu Nr. 695ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kupiškio rajono Šimonių seniūnijos Šimonių girios kadastrinėje vietovėje“ patvirtintas Valstybinio miškotvarkos instituto parengtas 2000 m. Šimonių girios kadastrinės vietovės, esančios Šimonių seniūnijoje, Kupiškio r., žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suformuotos žemės ir miško sklypų ribos pagal priedą, kurioje 22 dalyje nurodoma, jog B. R., plano Nr. 771,2, suformuotas 0,57 ha bendro ploto žemės sklypas, gaunamas nuosavybėn neatlygintinai (T. 1, b.l. 8-9). Panevėžio apskrities 2000 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 16-68200-11117 B. R. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko J. R. nuosavybėmis teisėmis valdytą Panevėžio apskrities Kupiškio rajono Bugailiškių k. nekilnojamąjį turtą – 1,08 ha žemės sklypą, 1863 Lt vertės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,57 ha miško sklypą, kurio vertė 1863 Lt, esantį Panevėžio apskrt., Kupiškio r., Šimonių sen., Pelyšių k. (T. 1, b.l. 11). Šio sprendimo pagrindu B.R. nuosavybė į žemės sklypą 2000-08-09 įregistruota Nekilnojamojo turto registre, jam suteiktas unikalus Nr. 5755-0001-0024 (T. 1, b.l. 13-14). 2002 m. balandžio 3 d. V. R. Vilniaus 3-iojo notarų biure išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į B. R. turtą (T. 1, b.l. 15-17). V. R. nuosavybės teisės į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2002 m. birželio 11 d. (T. 1., b.l. 13-14).

11Ieškinys tenkinamas. Kupiškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų schemos fragmento Nr. 43, LR aplinkos ministerijos Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2009-02-17 parengtos pažymos Nr. 146 apie LR miškų valstybės kadastre įregistruotų miškų taksacines charakteristikas (2009-02-12 pažyma Nr. 17499) bei LR miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos Kupiškio miškų urėdijos Šimonių girininkijos fragmento Nr. P0902-0047 duomenys patvirtina, kad V. R. nuosavybės teisėmis valdomo 0,35 ha ploto miško sklypo, kadastro Nr. ( - ), 0,22 ha ploto dalis patenka į valstybinės reikšmės miško plotus (T. 1, 45, 50, 52-54). Įvertinus šiuos pateiktus įrodymus, daroma išvada, jog Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2000 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 16-68200-11117 priėmimo metu, miško sklypo dalis (0,22 ha ploto), buvo priskirta valstybinės reikšmės miškams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis nustato, kad valstybinės reikšmės miškai priklauso Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise. Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis nustatė, jog miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams, išimtine teise priklauso Lietuvos Respublikai, Žemės įstatymo 4 straipsnis nustatė, kad draudžiama įsigyti privačion nuosavybėn žemės, priklausančios Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise. Kadangi iš pateiktų įrodymų nustatyta, jog nuosavybės dalis atkurta į valstybinės reikšmės mišką, kuris Vyriausybės sprendimu priskirtas valstybinės reikšmės miškams, yra pagrindas pripažinti, kad sprendimo dalis, kuria atkurta nuosavybės teisė į miško žemės plotą, negali būti laikoma teisėta, ji yra niekinė ir negaliojanti nuo sprendimo priėmimo momento (CK 1.80 str. 1 d.). Nors Panevėžio apskrities viršininko administracijos atstovė teigia, jog Šimonių girios kadastro vietovės žemės reformos patvirtintas projektas buvo suderintas su VĮ Kupiškio miškų urėdija, tai neeliminuoja žemės sklypo priskirtinumo valstybinės reikšmės miškams ir nepadaro sprendimo, kaip ir jį lydinčių administracinių aktų, susijusių su šio sprendimo priėmimu toje dalyje, teisėtais. Atsakovė Panevėžio apskrities viršininko apskrities viršininko administracija kaip įrodymą, paneigiantį ieškovų įrodymus, pateikė 2009-09-17 aktą (T. 2, b.l. 32-34), parengtą Kupiškio rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjos M. B. ir VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto grupės vadovės I. M. Šiame akte nurodoma, jog buvo apžiūrėta natūroje Šimonių girios kadastro vietovėje tarp savininkų skl. Nr. 64-1, 77-1, 94 ir 90 ir Kupiškio miškų urėdijos, Kupiškio girininkijos Kv. Nr. 77 valstybinės reikšmės ribinė linija, suprojektuotos valdos, ir konstatuota, jog sklypas Nr. 64-2 šiaurinėje dalyje yra atitrauktas nuo kvartalinės linijos apie 7 metrus ir vakarinėje dalyje 17 metrų riba nesutampa su griovio viduriu palei esamą kelią, todėl mano, jog visos savininkų įbraižytos valdos turi pasislinkti apie 7 m į šiaurinę pusę; teigia, jog valstybinės reikšmės miškų menama linija nesutampa su miškų kvartalinių ribinėmis linijomis ir turi pasislinkti į apačią apie 15 metrų, po ko sudėsčius visus neatitikimus ir skirtinguose masteliuose vykdomus pernešimo, braižymo darbus bei įvertinus leistiną paklaidą, savininkų sklypai suprojektuoti ir pamatuoti, jie atitinka valstybinės reikšmės miškų ribą, kurioje natūroje vietomis VĮ Kupiškio miškų urėdija natūroje vietomis turėtų išsikirsti. Liudytoja I. M. parodė, jog vyko į vietą ir vietoje bandė nustatyti, ar į V. R. sklypą patenka valstybinės reikšmės miškas, ar ne, patvirtino, kad aktas surašytas jos ir žemėtvarkos skyriaus vedėjos M. B., teigė, jog ieškovų pateikti įrodymai nepatvirtina to fakto, jog valstybinės reikšmės miškas įeina į V. R. nuosavybes teise priklausančio miško dalį, tačiau liudytoja teisme labiau akcentavo tai, jog rengiant projektus, pagal kuriuos vėliau buvo atkurta nuosavybės teisės, dalyvavo ir miškų urėdijos atstovas, kuris pretenzijų neturėjo, nebuvo atlikti darbai, kuriuos turėjo atlikti urėdijos darbuotojai ženklindami plotų ribas. Be to, kaip matyti iš prie to pačio akto pridėtos ištraukos, joje liudytoja I. M. pažymėjo valstybinės reikšmės miškų liniją, kuri, kaip matyti, vizualiai įeina į kvartalo Nr. 77-1, dėl kurio ir vyksta ginčas, ribas. Todėl šios liudytojos parodymai, kaip ir atsakovės atstovės pateiktas įrodymas nepaneigia fakto, jog oficialiame miškų valstybės kadastre registruotas 0,22 ha valstybinės reikšmės miškų plotas, patenka į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. yra ( - ), kadastro Nr. ( - ). Liudytojas L. D., Valstybinės miškotvarkos tarnybos specialistas, parodė, jog jų 2009-02-17 pateiktoje pažymoje nurodyti faktai, tai yra tai, kad sklypo dalis priskirta valstybinės reikšmės miškams, buvo nustatyta paimant valstybinės reikšmės miškų skaitmeninius duomenis ir juos sugretinus su duomenimis iš Nekilnojamojo turto kadastro, kurio duomenys yra oficialūs, nepaneigti, jais netikėti nėra pagrindo. Nors atsakovo atstovė pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM 2009-10-19 pažymą (T. 2, b.l. 30-31), kurioje nurodyta, jog neužtenka vien tik lyginti miškų sklypų ribas, pažymėtas skirtingo tikslumo ir mastelio kartografinėje medžiagoje, miškų sklypų duomenys, parengti naudojant kartografinę medžiagą Nr. 1:50000, o vėliau transformuojami į kartografinę medžiagą M 1:10000, neatitinka M 1:10000 keliamų tikslumo reikalavimų, manoma, jog tai yra tik nuomonė, ne įrodymas, kadangi yra išvesta, kaip nurodoma pačioje pažymoje, iš taisyklės, jog transformuojant į stambesnius mastelius kartografiniai duomenys išlaiko pradiniam masteliui keliamus reikalavimus, ir juo teismas nesivadovauja. Kitų įrodymų, kurie paneigtų Valstybinės miškotvarkos tarnybos pateiktą pažymą dėl valstybinės reikšmės miško perleidimo privačion nuosavybėn, atsakovė Panevėžio apskrities viršininko apskrities administracija, nepateikė. Tuo pačiu pažymima, jog ieškovai pateikė 2009 m. gegužės 29 d. aktą dėl valstybinės reikšmės miško ir privačių savininkų, tarp jų ir V. R., miškų sklypų bendras ribas (T. 2, 27-29), šį aktą pasirašė ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Žemės reformos ir konsolidacijos skyriaus vyriausioji specialistė M. A., Kupiškio rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė A. S., ir šiame akte konstatuota, kad V. R. nuosavybės teise priklausančio sklypo dalis patenka į valstybinės reikšmės mišką, todėl yra akivaizdu, jog pačioje Panevėžio apskrities viršininko administracijoje bei Kupiškio rajono žemėtvarkos skyriuje, kurio specialistė atstovauja Panevėžio apskrities viršininko administraciją, yra nesutarimai dėl ginčo objekto. Įvertinus įrodymus, daroma išvada, jog šiuo atveju nuosavybės teisės atkūrimo metu iš valstybinės reikšmės miškų plotų ginčo sklypas nebuvo išbrauktas ir negalėjo būti į jį atkurtos nuosavybės teisės. Nors atsakovės Panevėžio apskrities viršininko administracijos atstovė teigia, jog šį ginčą galima spręsti ir ne teismine tvarka, tačiau nuo 2009 m. balandžio 2 d., kada buvo iškelta ši civilinė byla, institucijoms, atsakingoms už žemės reformos įgyvendinimą, tarpusavyje nepavyko taikiai išspręsti ginčo ir priimti kompromisinį sprendimą, kuris būtų tenkinęs visus procese dalyvaujančius asmenis. Taip pat negalima sutikti ir su atsakovės atstovės teiginiais, jog vadovaujantis LR Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1369 patvirtintos Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 13.1 punkte nustatyta tvarka, gali būti tikslinama ši schema, išbraukiant iš valstybinės reikšmės miško plotų sklypus, į kuriuos yra atkurta nuosavybės teisė, tačiau, kaip matyti iš šio norminio akto, Vyriausybės patvirtinta schema tikslinama tais atvejais, jei atlikus valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją, jos metu nustatyti valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų pokyčiai. Tačiau šiuo konkrečiu atveju nebuvo nustatyti kokie tai pokyčiai, tik konstatuota, jog atkurta nuosavybė į valstybinės reikšmės mišką, kas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Antra vertus, už nuosavybės teisių atkūrimą atsakingoms valstybės (savivaldybių) institucijoms teisė pakeisti patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus ir ribas nėra suteikta. To paties LR Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1369 13.4 punktas numato, jog patys apskričių viršininkai gali kreiptis dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų patikslinimo, pateikdami pagrindžiančius dokumentus apie valstybinės reikšmės miškams priskirtuose plotuose pageidaujamas grąžinti natūra turėtas nuosavybės teise miško valdas, tačiau šis procesas galimas prieš priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir galimas dėl natūra grąžinamos žemės, o ne perdavimo nuosavybėn lygiaverčio turto turėtajam, kaip nustatyta šioje byloje.

12Panaikinus sprendimo dalį dėl valstybinės reikšmės miško perdavimo neatlygintinai, naikinama ir atitinkama paveldėjimo teisės liudijimo dalis, nes neteisėtai įgyto turto paveldėjimas negali būti laikomas pagrindu jo nuosavybės įteisinimui kitiems asmenims (įpėdiniams) - iš neteisės negali kilti teisė. Pripažinus minėtus sandorius iš dalies negaliojančiais, restitucija taikoma natūra (CK 1.80 str. 4 d., 6.145 str. 1 d., 6.146 str.). Šiuo atveju nėra reikšmingas palikimą priėmusio įpėdinio sąžiningumas ar nesąžiningumas, nes įpėdinis turtą įgijo neatlygintinai (CK 4.96 str. 3 d.). Be to, restitucijos natūra taikymo būtinumas tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 47 straipsnio, nustatančio, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine teise priklauso tik valstybei, taigi, jų buvimas privačioje nuosavybėje apskritai negalimas ne tik dėl atskiruose įstatymuose esančių normų, bet ir dėl minėtos tiesiogiai taikytinos konstitucinės nuostatos.

13Vadovaujantis LR CPK 79-100 str., iš atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 1) 69 Lt žyminio mokesčio (skaičiuojant nuo 0.22 ha sklypo vertės); 2) 54 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos; 3) trečiajam asmeniui LR aplinkos ministerijai 167,46 Lt kelionės į teismo posėdį išlaidų (T. 2, b.l. 35-41). Nors LR CPK 93 str. numato, jog turėtos bylinėjimosi išlaidos teismas priteisia iš antrosios šalies, ir šioje byloje be Panevėžio apskrities viršininko administracijos, antroji šalis (atsakovas) yra ir V. R., atsižvelgus į tai, jog neteisėtą nuosavybės ginčijamoje dalyje atkūrimą sąlygojo valstybės institucijos - Panevėžio apskrities viršininko administracijos veiksmai, atsakovo V. R. veiksmai jokios įtakos sprendimų priėmimui neturėjo, bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovo V. R. prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (LR CK 1.5 str.), todėl visos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos.

14Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 263-270, teismas

Nutarė

15Ieškinį tenkinti visiškai.

16Pripažinti negaliojančiais ir panaikinti Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr.695ž „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kupiškio rajono Šimonių seniūnijos Šimonių girios kadastrinėje vietovėje“ patvirtinto Piliečių, kuriems suformuoti žemės sklypai pagal Kupiškio rajono Šimonių girios kadastrinės vietovės 2000 m. žemės reformos žemėtvarkos projektą, sąrašo eilutės Nr. 22, Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2000 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 1282ž „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką Kupiškio rajone priėmimo“ 2 priedo eilės nr. 30, ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2000 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 16-68200-11117 dalis, kuriomis B. R. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,22 ha ploto valstybinės reikšmės miško sklypą, esantį Kupiškio rajone, Šimonių sen., Pelyšių kaime.

17Pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2002 m. balandžio 3 d. Vilniaus rajono 3-ojo notarų biuro notarės R. R. patvirtintą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2206 dalyje dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), dalies, kurią sudaro 0,22 ha miško žemės.

18Taikyti restituciją ir grąžinti valstybei žemės sklypo, esančio Kupiškio rajone, Šimonių sen., Pelyšių kaime, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), dalį, kurią sudaro 0,22 ha valstybinės reikšmės miškas.

19Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame Nekilnojamojo turto registre, draudžiantį V. R., a.k. ( - ) perleisti nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) Šimonių g. k.v., esantį Pelyšių k., Kupiškio r.

20Priteisti iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos, įmonės kodas 188607727: valstybei 69 Lt žyminio mokesčio, 54 Lt pašto išlaidų; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai - 167,46 Lt kelionės išlaidų.

21Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
1. Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų... 3. Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis... 4. Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikė atsiliepimą,... 5. Atsakovas Panevėžio apskrities viršininko administracija su ieškiniu... 6. Prokuroras Remigijus Senkus ieškovų pareiškimą palaiko bei prašo jį... 7. VĮ Kupiškio miškų urėdijos atstovas T. P. taip pat prašo ieškinį... 8. Trečiojo asmens atstovė Reda Skirkevičiūtė taip pat prašo ieškinį... 9. Atsakovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos atstovė Alma... 10. Iš pateiktų rašytinių teismas nustatė, jog Panevėžio apskrities... 11. Ieškinys tenkinamas. Kupiškio rajono savivaldybės valstybinės reikšmės... 12. Panaikinus sprendimo dalį dėl valstybinės reikšmės miško perdavimo... 13. Vadovaujantis LR CPK 79-100 str., iš atsakovo Panevėžio apskrities... 14. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str.,... 15. Ieškinį tenkinti visiškai.... 16. Pripažinti negaliojančiais ir panaikinti Panevėžio apskrities viršininko... 17. Pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2002 m. balandžio 3 d. Vilniaus... 18. Taikyti restituciją ir grąžinti valstybei žemės sklypo, esančio Kupiškio... 19. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones... 20. Priteisti iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos, įmonės... 21. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...