Byla 1A-503/2012
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Elenos Vaininės, teisėjų: Viktoro Kažio, Rūtos Mickevičienės, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, gynėjui advokatui Mindaugui Baneliui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir nuteistojo E. T. apeliacinį skundą,

Nustatė

3E. T. nuteistas už tai, kad būdamas uždaros akcinės bendrovės ( - ) (toliau – UAB ( - )) direktoriumi, atsakingu už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą, turėdamas tyčią iššvaistyti UAB ( - ) didelės vertės turtinę teisę, pažeisdamas UAB ( - ) įstatų 7.25 punktą, kuris numato, kad administracijos vadovo sudaromiems sandoriams dėl turto perleidimo, pardavimo, perdavimo, nuomos, įkeitimo ir kt., o taip pat laidavimo, garantavimo juo kitų subjektų prievolių įvykdymą, reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas, nepagrįstai, nesant UAB ( - ) visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo, veikdamas UAB ( - ) vardu, priešingai bendrovės interesams, 2005-06-07 pasirašė trišalę skolos perkėlimo sutartį Nr. ( - ) (toliau – Trišalė skolos perkėlimo sutartis), kuria perkėlė uždarai akcinei bendrovei ( - ) (toliau – UAB ( - ) UAB ( - ) priklausiusią turtinę teisę pagal 2003-10-24 lizingo sutartį Nr. ( - ) (toliau – Lizingo sutartis) iš UAB ( - ) už 2 046 460 Lt įgyti turtą – 1 956,42 m2 dydžio dalį pastato Klaipėdoje, ( - ) (unikalus Nr. ( - )) (toliau – Pastato dalis), kurios rinkos vertė tuo metu buvo 2 641 425 Lt. Tokiu būdu E. T. tyčia iššvaistė užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusią svetimą, UAB ( - ) priklausiusią didelės - 594 965 Lt vertės, turtinę teisę.

4Nuteistasis E. T. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: jį išteisinti ir bylą nutraukti, arba skundžiamą teismo nuosprendį pakeisti, taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

5Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, neatskleidė byloje nustatytų aplinkybių, išsamiai ir nešališkai neištyrė surinktų įrodymų, nuosprendyje atlikto ne visų duomenų analizę. Skundžiamas teismo nuosprendis surašytas pažeidžiant jo turinį nustatančias BPK 302-307 straipsnių nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ reikalavimus.

6Teismas pažeidė teisingo bylos nagrinėjimo principą. Kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes jam buvo pateikti abstraktūs, leistinais įrodymais nepagrįsti kaltinimai. Iš pateikto kaltinimo buvo neaišku kokiu leistinu įrodymu vadovavosi prokuroras, nustatydamas žalos dydį ir kaltindamas jį nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Gynyba prašė grąžinti kaltinamąjį aktą prokurorui, tačiau teismas pats ėmėsi iniciatyvos rinkti papildomus įrodymus, tikslinti kaltinamąjį aktą, ir tuo pažeidė jo teisę žinoti kuo jis yra kaltinamas, apskųsti prokuroro veiksmus dėl per ilgo ikiteisminio tyrimo bei BPK 44 straipsnio 5 dalyje garantuotą teisę į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką. Jis ikiteisminio tyrimo metu (2011-04-28) apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro nutarimą panaikinti prokuroro D. A. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau jo skundas nebuvo išnagrinėtas ir byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota Klaipėdos apygardos teismui. Tuo buvo atimta jo teisė apskųsti prokuroro veiksmus, o tai yra baudžiamojo proceso pažeidimas.

7Apelianto manymu, teismas šališkai išnagrinėjo bylą, nebuvo objektyvus ir atidus vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, todėl netinkamai kvalifikavo jo veiką pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Apelianto teigimu, jo veikoje nėra šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymių: neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp veiksmų ir padarinių bei žalos.

8Jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Jam neteisingai ir nepagrįstai inkriminuotas UAB ( - ) įstatų 7.25 punkto, kuriame nurodoma administracijos vadovo kompetencija, pažeidimas. Apeliantas pažymi, kad administracijos vadovo sąvoka ir kompetencija nėra tapati įmonės vadovo sąvokai, be to, 2003-12-11 įstatymo leidėjas priėmė naują Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) redakciją, kuri įsigaliojo 2004-01-01, ir kurioje neliko įmonės valdymo organo „Administracijos vadovas“. Ši aplinkybė padarė negaliojantį ir UAB ( - ) bendrovės įstatų 7.25 punktą, nes jis tapo prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau –CK) 2 knygos II daliai bei ABĮ. Teismui manant, kad minėtas pažeidimas vis tik buvo padarytas, turėjo būti taikomas iki 2004-01-01 galiojančio įstatymo nuostatos dėl administracijos vadovo atsakomybės, t. y. 2002 m. ABĮ redakcijos 38 straipsnis, kuriame buvo numatyta civilinė atsakomybė prieš bendrovę. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad bendrovė UAB ( - ) būtų kreipusis į teismą dėl žalos atlyginimo iš apelianto ar jo veiksmų pripažinimo neteisėtais, todėl jam neteisingai ir neteisėtai inkriminuotas Bendrovės įstatų 7.25 punkto pažeidimas. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad jis pažeidė UAB ( - ) įstatų 7.3.17 punktą. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtas įstatų punktas susideda iš dviejų dalių, kurio pirma dalis, kurioje nurodyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę analizuoti ir tvirtinti Bendrovės sandorius dėl turto perleidimo, pardavimo, perdavimo, nuomos ir įkeitimo ir kt., neįpareigoja Bendrovės vadovo gauti akcininkų sutikimą, sudarant skolos perleidimo sandorius, o antros dalies, kurioje nurodyta, kad ,,... laidavimo, garantavimo juo (turtu) kitų subjektų prievolių įvykdymą, reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas“, jis nepažeidė, nes jokių laidavimo ir garantavimo turtu sutarčių jis nesudarė, jo sudarytas sandoris yra skolos perkėlimo sandoris. Apeliantas teigia, kad jis, kaip bendrovės vadovas, 2005-06-07 trišalės sutarties sudarymui neprivalėjo gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Tai patvirtino liudytojas A. K., kuris pasirašė minėtą sutartį, ir nurodė, kad ( - ) teisininkai išanalizavę bendrovės įstatus, įstatymus, nurodė, kokių dokumentų reikia šiam sandoriui sudaryti. Be to, sandoris buvo atlygintinas, nes visos lėšos skirtos turto išpirkimui buvo susigrąžintos, bendrovės balansas po šio sandorio pagerėjo. Piniginės lėšos gautos iš lizingo buvo skirtos skoloms padengti. Lizingo įmokoms sumokėtos lėšos buvo pilnai kompensuotos.

9Teismo išvada, kad sudarydamas skolos perleidimo sutartį, jis padarė beveik 594 965 Lt žalos, nepagrįsta nei vienu leistinu įrodymu. Visos turto vertinimo ataskaitos nėra leistini įrodymai, nes jos yra arba preliminarios arba retrospektyvinės, atliktos atbuline data, o jose pateikiama bendra viso pastato vertė. Atlikus priestatą pastato vertė išaugo ne tik įdėtų UAB ( - ) pinigų sumos dydžiu, bet ir galimybe kelis kartus daugiau gauti pajamų iš nuomos, nes pastatas patrauklesnis tapo dėl jo padidėjimo, atnaujinimo ir remonto. UAB ( - ) realiai už minėtą pastatą sumokėjo daugiau kaip 2.700.000 Lt.

10Jis, kaip bendrovės vadovas, siekdamas neprarasti bendrovės turto, privalėjo sudaryti 2005-06-07 trišalę sutartį. Tokio sandorio teisėtumas ar neteisėtumas dažnai nustatinėjamas pagal vadinamą rūpestingo šeimos galvos (bonus pater familias) elgesio standartą, suponuojantį pareigą elgtis apdairiai ir protingai. Šis kriterijus ne kartą pabrėžtas ir teismų praktikoje (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Byloje nustatyta, tai patvirtina ir liudytojai V. P. ir V. P., kad patalpų, esančių ( - ), būklė iki rekonstrukcijos, kuri pradėta 2004 metais, buvo prasta, ji netenkino elementarių pastate įsikūrusių nuomininkų - UAB ( - ) reikalavimų. Siekiant, kad pastato eksploatavimas būtų pelningas, jį valdanti įmonė privalėjo atlikti kapitalinę rekonstrukciją ir pastatų išplėtimą. Faktą, kad UAB ( - ) numato išplėsti iš UAB ( - ) išsinuomotą pastatą ir jį nuomoti UAB ( - ), patvirtina byloje esanti 2003-08-01 FNTT išvada. UAB ( - ) finansinė būklė blogėjo jau nuo 2000 m., prasidėjus ekonominei krizei Rusijoje. Jis, jausdamas atsakomybę prieš įmonės darbuotojus, privalėjo elgtis taip, kad UAB ( - ) nebankrutuotų ir galėtų atsiskaityti su darbuotojais ir visais įmanomais teisėtais būdais stengėsi grąžinti skolas, tačiau dėl Rusijoje vykstančios krizės įmonės būklė pastoviai blogėjo. Iš 2007-05-31 FNTT specialisto išvados nustatyta, kad UAB ( - ) finansinė būklė 2003-2005 m. buvo itin sudėtinga, UAB ( - ) sąskaitos 2003-2005 m. buvo areštuotos, įmonė turėjo skolų, kurios 2005-06-01 siekė 2 295 140,41 Lt. UAB ( - ), dar prieš pasirašant sutartį su ( - ), prekybinį pastatą, esantį ( - ), buvo įkeitusi ( - ), tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojas A. K., kuris teismo posėdyje nurodė, kad didžioji lizingo pinigų dalis buvo pervesta ( - ). Apeliantas pažymi, kad pagal lizingo sutartį, bankas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu klientas daugiau kaip 20 kalendorinių dienų pradelsia mokėti privalomus mokėjimus, jeigu klientas tampa nemokus arba klientui inicijuojama bankroto procedūra. Sutarties nutraukimo atveju pastatas negrąžintinai taptų banko nuosavybe, o iki nutraukimo sumokėtos sumos lizingo gavėjui nebūtų grąžintos. Bankui pagrasinus nutraukti minėtą sutartį, ir matant, kad pati UAB ( - ) tokių finansinių įsipareigojimų nesugebės įvykdyti, buvo pradėta ieškoti sprendimo kaip nepatirti dar didesnių nuostolių ir neprarasti bankui jau sumokėtų įmokų – 180 000 Lt. Skolos perkėlimo sutarties pagrindu UAB ( - ) gavo 180 000 Lt, t. y. neprarado nei vieno sumokėto lito, tuo paneigiama teismo išvada, kad turtinė teisė buvo perleista neatlygintinai. Apeliantas mano, kad jo veiksmais padaryta žala yra hipotetinio pobūdžio, nes nepagrįsta specialisto ar eksperto išvada.

11Nepagrįsta teismo išvada, kad dviejų pastatų sujungimas į bendrą erdvę buvo įtakotas jo (apelianto) veiksmų. Iki skolos perleidimo sutarties sudarymo momento UAB ( - ) ir UAB ( - ) patalpos nebuvo bendros, tai buvo du skirtingi pastatai. UAB ( - ) statėsi atskirą pastato priestatą ir jo, kaip UAB ( - ) vadovo, veiksmai UAB ( - ) nebuvo reikalingi. Bendra erdvė atsirado tik po to, kai UAB ( - ) perėmė UAB ( - ) skolinius įsipareigojimus prieš lizingo bendrovę. UAB ( - ) neprivalėjo informuoti UAB ( - ) akcininkų apie atliekamus veiksmus. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pati UAB ( - ) negalėjo užsiimti nuomos veikla, nes visos jos lėšos, sąskaitos ir kasa buvo areštuotos, tai patvirtina 2007-05-31 FNTT specialisto išvada. Bendrovė nebūtų galėjusi gražinti paskolos ( - ), jei vykdytų veiklą tiesiogiai ir būtų bankrutavusi dar 2003 m., o pastatas pagal įkeitimą būtų perėjęs ( - ). Todėl sudarius lizingo sutartį ir neišgalint toliau vykdyti įsipareigojimų, buvo nuspręsta parduoti teises į lizingo objektą pastato bendraturčiams - UAB ( - ). Bendraturčių pirmenybės teisę pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, nustato CK 4.79 straipsnis, todėl jis, kaip UAB ( - ) vadovas, buvo priverstas minėtas patalpas pirmiausia pasiūlyti pirkti pastato bendraturčiams - UAB ( - ), kurios direktorė yra jo sutuoktinė, ir tokie jo veiksmai negali būti vertinami kaip tyčiniai. Jis veikė vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo principais ir įmonės interesais, o kadangi UAB ( - ) pati iš savo lėšų negalėjo rekonstruoti pastato, statybos leidimas buvo išduotas pastato bendraturčiui, be kurio UAB ( - ) būtų bankrutavusi dar 2003 m. ar ankščiau, kas iš esmės įrodo, kad pastatas būtų prarastas dar ankščiau, o įmonės skolos būtų beveik 2 mln. didesnės.

12Apelianto manymu, jo veiksmuose nėra tyčios ir priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir pasekmių, ginčas dėl jo, kaip vadovo, veiksmų teisėtumo kilęs su akcininku V. P. turi būti sprendžiamas civiline tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-388/2007). Apeliantas pažymi, kad turtas nėra iššvaistytas, jis priklauso veikiančiai bendrovei ir teismui pripažinus, kad jis viršijo savo kompetenciją, UAB ( - ) gali laisvai patenkinti savo reikalavimą civiline tvarka.

13Apeliantas mano, kad buvo padaryti procesiniai teisės pažeidimai. Teismas išvadas grindė ne teismo posėdyje tiesiogiai ir betarpiškai ištirtais įrodymais, o prielaidomis, nepasisakė, kokiais motyvais vadovaudamasis atmetė apelianto argumentus bei jį teisinančius įrodymus, kas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas bei BPK 301 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus. Teismas nuosprendyje paminėjo liudytojos O. D. parodymus, tačiau jų nuosprendyje neaptarė ir nepaneigė, tuo pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte išdėstytus reikalavimus. Teismas taip pat neaptarė ir neįvertino byloje esančių trijų specialistų išvadų (2007-05-31 Nr.5-3/101; 2010-01-15 Nr. 5-3/5; 2010-11-30 Nr. 5-3/101), kurios paneigia teismo išvadą dėl jo veiksmų kryptingumo ir leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad UAB ( - ) neturėjo kitos išeities, kaip veiklą vykdyti kartu su UAB ( - ), nes jei UAB ( - ) būtų veikusi ne per UAB ( - ), o nuomotų patalpas tiesiogiai nuomininkams, tai visos lėšos būtų nurašomos pirma eile pagal antstolių vykdomuosius raštus, ir lizingo bendrovė būtų gavusi įmokas tik jei būtų likę lėšų po 2.295.140,41 Lt nurašymo, tokiu būdu lizingo bendrovė pinigines lėšas būtų galėjusi gauti tik po 7 metų. Vertinant šį faktą kartu su lizingo sutarties sąlygomis, UAB ( - ) niekuomet nebūtų įvykdžiusi lizingo sutarties ir pastatas būtų perėjęs lizingo bendrovei. Teismas tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes pagrįsdamas prielaidomis ne tik iš esmės pažeidė BPK 301, 305 straipsnius, bet ir esminius baudžiamojo proceso principus, kad visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo/nuteistojo naudai (in dubio pro reo) bei nekaltumo prezumpcijos principą. Teismas laikė, jog objektyvesnis ir maksimaliai atitinkantis tikrąją faktinę padėtį yra UAB ( - ) 2005-05-05 atliktas turto vertinimas, pagal kurį aptariamo pastato dalies rinkos vertė, skolos perkėlimo momentu, buvo 2 641 425 Lt, tačiau ši teismo išvada yra pagrįsta tik prielaidomis. UAB ( - ) pažyma nėra objektyvus įrodymas, kadangi ataskaita yra preliminari ir neatitinka 1999-05-25 Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo Nr. VIII-1202 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos reikalavimų, todėl šis įrodymas neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų. Gynyba prašė skirti teismo ekspertizę nekilnojamojo turto įvertinimui 2004-04-09 ir 2005-10-06 datoms, paskiriant ekspertu UAB ( - ) vadovą K. J., tačiau teismas šį prašymą atmetė. Teismas nepašalino kitų neaiškumų, prieštaravimų, abejonių (buhalterės parodymai prieštarauja liudytojo P., P. parodymams, šių liudytojų parodymai prieštarauja tarpusavyje, prieštaringos yra specialisto išvados, nepašalintos abejonės dėl UAB ( - ) gebėjimo savarankiškai veikti be UAB ( - ), nenuneigta apelianto gynybinė pozicija, nenustatyta nekilnojamojo turto vertė), todėl nepašalintos abejonės vertintinos tik jo (apelianto) naudai (kasacinės nutartys Nr. 2K-611/2004, 2K-17/2008; 2K-34/2009;

142K-190/2009; 2K-32/2010; 2K-553/2010).

15Be to, apeliantas mano, kad jam paskirta bausmė neatitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų, bausmės paskirties ir tikslų. Jis savo veiksmais tik bandė gelbėti UAB ( - ) turtą, siekė atsiskaityti su visais darbuotojais, ieškojo būdų kaip sumažinti įsiskolinimus. UAB ( - ) dirbo daugiau kaip 150 darbuotojų, todėl įmonei susidūrus su sunkumais, jis siekė su visais atleidžiamais darbuotojais atsiskaityti. UAB ( - ) skolinosi lėšas, už šias paskolas jis laidavo savo asmeniniu turtu. Bendrovės turtas šiuo metu nėra prarastas ir pastato susigrąžinimas nėra apsunkintas. Ikiteisminis tyrimas vyko 7 metus, teisminis bylinėjimasis vyko dar 1 metus, per šį laikotarpį jis prarado sveikatą, susirgo hipertenzija, jaučia pastovų nerimą, jo nervinė sistema išbalansuota dėl pastovios nežinomybės dėl ateities, todėl reali laisvės atėmimo bausmė jam yra pernelyg griežta bausmė, dėl to apeliantas prašo skundžiamą teismo nuosprendį pakeisti.

16Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto nuteistojo E. T. gynėjas prašė tenkinti nuteistojo E. T. apeliacinį skundą.

17Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

18Nuteistojo E. T. apeliacinis skundas tenkintinas.

19Teisėjų kolegija Nustatė

20E. T. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl to, kad:

21jis, nuo 1994-08-01, būdamas UAB ( - ), direktoriumi, atsakingu asmeniu už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą, turėdamas tyčią iššvaistyti UAB ( - ) didelės vertės turtinę teisę, nepagrįstai, nesant UAB ( - ) visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo, pažeisdamas ABĮ 34 straipsnio 4 dalies 3 punktą, kuriame numatyta, kad ,,valdyba priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos“, 37 straipsnio 8 dalį, kuriame numatyta, kad ,,bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose numatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei“, UAB ( - ) įstatų 7.25 punktą, kuris numato, kad ,,administracijos vadovo sudaromiems sandoriams dėl turto perleidimo, pardavimo, perdavimo, nuomos, įkeitimo ir kt., o taip pat laidavimo, garantavimo juo kitų subjektų prievolių įvykdymą, reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas“, 2005-06-07, veikdamas UAB ( - ) vardu, priešingai bendrovės interesams, pasirašė Trišalę skolos perkėlimo sutartį, kuria perkėlė negrąžintą UAB ( - ) (įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - )) (toliau - ( - )), skolos dalį dėl visų UAB ( - ) teisių ir pareigų, kylančių iš 2003-10-24 Lizingo sutarties dėl Pastato dalies, UAB ( - ). Šios sutarties pagrindu, UAB ( - ) įgijo teisę pagal Lizingo sutartį visiškai sumokėjus 1 500 000 Lt, įgyti turtą – Pastato dalį, kurio 2005-06-07 rinkos vertė 4 100 000 Lt. Tokiu būdu E. T. tyčia iššvaistė turtinę teisę už 1 500 000 Lt išsipirkti 4 100 000 Lt vertės turtą ir tuo padarė UAB ( - ) 2 600 000 Lt turtinę žalą.

22Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino įrodytu, kad:

23E. T., būdamas UAB ( - ) direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu atsakingu už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą, pažeisdamas UAB ( - ) įstatų 7.25 punktą, veikdamas UAB ( - ) vardu, priešingai bendrovės interesams, 2005-06-07 pasirašydamas Trišalę skolos perkėlimo sutartį, kuria perkėlė UAB ( - ) UAB ( - ) priklausiusią turtinę teisę pagal Lizingo sutartį iš UAB ( - ) už 2 046 460 Lt įgyti 1956,42 m2 dydžio Pastato dalį, kurio rinkos vertė tuo metu buvo 2 641 425 Lt, tyčia iššvaistė užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusią svetimą, UAB ( - ) priklausiusią didelės vertės - 594 965 Lt turtinę teisę. Tokią E. T. veiką pirmosios instancijos teismas kvalifikavo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kaip tyčinį kaltininko žinioje buvusios didelės vertės svetimos turtinės teisės iššvaistymą.

24Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, teigia, jog jo veikoje nėra BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių, todėl prašo jį išteisinti.

25Apelianto prašymas tenkinamas.

26Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, naujai įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistojo E. T. veiksmai neatitinka nusikaltimo, numatančio turto iššvaistymą, sudėties, kuri būtina veikos nusikalstamumui konstatuoti.

27BK 184 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Šio nusikaltimo objektas yra visų formų nuosavybė, o dalyku gali būti tiek materialus turtas, tiek ir turtinės teisės. Aptariamoje byloje nagrinėjamas turtinės teisės iššvaistymo atvejis, todėl šios bylos kontekste aptartina turtinės teisės samprata.

28Visų pirma pažymėtina, kad turtinės teisės sąvoka yra dualistinė: pirma, turtinė teisė turi objektą, antra, ji pati yra objektas, kuris kažkam priklauso. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas turtinių teisų kategorijai priskiria daiktines teises, prievolines teises, ir teises, atsirandančias iš intelektualinės veikos rezultatų (CK 1.112 straipsnis). Turtinė teisė kaip turtinių nusikalstamų veikų dalykas apima tuos civilinių teisių objektus, kurie atitinka ,,bekūnio“ daikto sampratą, pvz. reikalavimo teisės prievolėje, prekės ženklas, firmos vardas, negrynieji pinigai, komercinės paslaptys, dizainas, išradimas, patentas, licencija ir kt. Turtinių nusikaltimų kontekste nekilnojamas turtas ir vardiniai vertybiniai popieriai dėl juridinio jų įgijimo/perleidimo režimo ir negalimumo jų fiziškai užvaldyti, taip pat vadinami turtine teise. Turtinės teisės vertė paprastai nustatoma pagal turtinės teisės objektą, kuris vertinamas piniginiu ekvivalentu. Turtinė teisė gali būti iššvaistyta: 1) neteisėtai perleidžiant ją kitiems asmenims; 2) juridiškai ją panaikinant; 3) nerealizuojant jos per nustatytą terminą ir taip nulemiant jos išnykimą; 4) padarant ją beverte. Inkriminuojant turtinės teisės iššvaistymą būtina nustatyti akivaizdų atlikto sandorio neteisėtumą ir neatlygintinumą, ypač jeigu tai padaryta ūkinėje veikloje.

29Šioje byloje E. T. buvo kaltinamas ir nuteistas už svetimos turtinės teisės iššvaistymą ūkinėje veikloje, o būtent: už UAB ( - ) turtinės teisės - pagal Lizingo sutartį iš UAB ( - ) už 2 046 460 Lt įgyti 1 956,42 m2 dydžio Pastato dalį - iššvaistymą, dėl ko UAB ( - ) buvo padaryta turtinė žala, kuri kaltinamajame akte buvo įvertinta - 2 600 000 Lt suma, o skundžiamame teismo nuosprendyje - 594 965 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad bendrovei ( - ) padaryta turtinė žala buvo apskaičiuota kaip Lizingo sutartyje numatytos Pastato dalies įsigijimo kainos (su palūkanomis ir nekilnojamojo turto mokesčiu) ir Pastato dalies rinkos vertės (atitinkamu laikotarpiu) skirtumas. Toks turtinės žalos apskaičiavimo būdas leidžia daryti išvadą, kad ikiteisminis tyrimas ir pirmosios instancijos teismas turtinės teisės dalyku šioje byloje laikė UAB ( - ) nuosavybės teisę į nekilnojamą daiktą – Pastato dalį.

30Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, bendrovei ( - ) priklausanti teisė - pagal Lizingo sutartį įgyti Pastato dalį - negali būti pripažinta turtine teise BK 184 straipsnio prasme.

31Kaip jau buvo minėta, turto iššvaistymo objektu gali būti tik nuosavybė, todėl ir šios nusikalstamos veikos dalyku gali būti tik nuosavybės teise subjektui priklausantis turtas ar turtinės teisės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendrovei ( - ) susidūrus su finansinėmis problemomis, visuotinis UAB ( - ) akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą parduoti jiems nuosavybės teise priklausantį Pastato dalį už 1 500 000 Lt UAB ( - ), bei įsigyti šį pastatą iš UAB ( - ) grįžtamuoju lizingo būdu per 8 metų laikotarpį už tokią pat sumą (3 t., 123-124 b. l.). Šio akcininkų susirinkimo sprendimo pagrindu buvo sudarytos dvi sutartys: 2004-03-12 pirkimo – pardavimo sutartis, kuria UAB ( - ) pardavė, o UAB ( - ) nupirko Pastato dalį už 1500000 Lt (3 t., 14-18 b. l.) ir įgijo nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį daiktą (3 t., 101 b. l.), bei 2003-10-24 finansinio lizingo sutartis, pagal kurią UAB ( - ) įgijo teisę per 8 metų laikotarpį už 2 046 460 Lt išpirkti Pastato dalį iš UAB ( - ) (3 t., 174-185 b. l.; 20 t. 41-57 b. l.). Pagal lizingo sutartį turtas lizingo gavėjui perduodamas patikėjimo teise valdyti ir naudotis mokant atitinkamas įmokas tam tikrą laikotarpį, kuriam pasibaigus, įvykdžius visas sutarties sąlygas (sumokėjus visą sutartyje numatytą kainą), turtas pereina Lizingo gavėjo nuosavybėn, iki to momento turto savininkas yra lizingo bendrovė. Kitaip tariant, lizingo sutartis suponuoja finansinę atitinkamo turto nuomą. Neįvykdžius sutartyje numatytų sąlygų, sutartis nutraukiama ir turtas grįžta savininkui (lizingo bendrovei). Būtent tokio turinio Lizingo sutartis buvo sudaryta tarp bendrovių ( - ) ir ( - ). Šios sutarties bendrosios dalies 12.1 punkte nurodyta, kad visą lizingavimo laikotarpį ir jam pasibaigus iki Turto priėmimo - perdavimo Kliento nuosavybėn akto (ar kito dokumento, kuris yra pakankamas pagrindas įregistruoti Turtą bei Kliento nuosavybės teisę į Nekilnojamojo turto registre) pasirašymo momento turtas nuosavybės teise priklauso ( - ) (3 t., 174-182 b. l.). Taigi akivaizdu, kad Lizingo sutarties pagrindu UAB ( - ) nuosavybės teisės į 1 956,42 m2 dydžio Pastato dalį neįgijo, todėl šios bendrovės teisė - lizingo būdu įsigyti šią Pastato dalį - negali būti pripažinta turtine teise BK 184 straipsnio prasme. Po Lizingo sutarties tarp bendrovių ( - ) ir ( - ) pasirašymo tarp bendrovių susiklostė prievolinės kilmės civiliniai teisiniai santykiai - UAB ( - ) tapo lizingo davėju, o UAB ( - ) lizingo gavėju. Iš Trišalės skolos perkėlimo sutarties turinio matyti, kad šia trišale sutartimi UAB ( - ) buvo perkelta UAB ( - ) skola, kartu perleidžiant teisę įgyti lizinguojamą Turtą nuosavybėn, o ne nuosavybės teisė į minėto Pastato dalį (3 t. 30-33 b. l.). Todėl, remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamu atveju nenustatytas nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnyje, objektas (dalykas), nes UAB ( - ) neturėjo nuosavybės teisių į 1 956,42 m2 dydžio Pastato dalį, todėl E. T. negalėjo šios teisės iššvaistyti.

32Vadovaujantis BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatomis pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo - turto iššvaistymo - objektas (dalykas), E. T. veiksmuose nėra šio nusikaltimo sudėties, todėl jam negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už turto iššvaistymą. Jis išteisintinas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

33Teisėjų kolegijai nusprendus, kad E. T. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio, sudėties būtino požymio – objekto (dalyko), kiti apelianto apeliaciniame skunde išdėstyti nesutikimo su skundžiamu teismo nuosprendžiu motyvai ir juos pagrindžiantys argumentai nenagrinėjami ir nevertinami.

34Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamosios teisės doktrinoje pripažįstama, kad ūkinėje veikloje atlikto sandorio neteisėtumas identifikuojamas ne pagal formalią teisę atlikti vieną ar kitą sandorį, bet pagal tai, kiek šie sandoriai atitinka patikėtojo valią ir interesus. Iššvaistymo normos taikymas turi būti grindžiamas akivaizdžiu veikos žalingumu savininko interesams, o esant abejonėms, prioritetas suteikiamas ne baudžiamosioms, bet civilinėms pažeistų teisių atstatymo priemonėms. Tai ypač aktualu, kai nagrinėjamos įmonės administracijos vadovo, siejamo su įmone pasitikėjimo (fiduciariniais) santykiais, sudarytas sandoris. Tokio sandorio teisėtumas ar neteisėtumas dažnai nustatinėjimas pagal vadinamą rūpestingo šeimos galvos (bonus pater familias) elgesio standartą, suponuojantį pareigą elgtis apdairiai ir protingai. Šis kriterijus ne kartą pabrėžtas ir teismų praktikoje (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB ( - ), UAB ( - ) bei UAB ( - ) pasirašius Trišalę skolos perkėlimo sutartį, kurios pagrindu UAB ( - ) buvo perkeltos UAB ( - ) teisės ir pareigos, kylančios iš Lizingo sutarties, tarp šalių atsirado civiliniai teisiniai santykiai, todėl E. T. veiksmų teisėtumas, pasirašant trišalę skolos perkėlimo sutartį, ir šios sutarties įtaka (žalingumas ar nauda) UAB ( - ) ekonominiams interesams, nustatinėtini civilinio proceso tvarka.

35Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje E. T. buvo pateiktas ydingas kaltinimas, o pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes E. T. veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip svetimo turto iššvaistymas, nes jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalies sudėties būtino požymio – objekto (dalyko), todėl E. T. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi,

37329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

38Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

39E. T. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

40E. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir nuteistojo E. T. apeliacinį... 3. E. T. nuteistas už tai, kad būdamas uždaros akcinės bendrovės ( - )... 4. Nuteistasis E. T. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m.... 5. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, neatskleidė... 6. Teismas pažeidė teisingo bylos nagrinėjimo principą. Kaltinamasis aktas... 7. Apelianto manymu, teismas šališkai išnagrinėjo bylą, nebuvo objektyvus ir... 8. Jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Jam neteisingai ir nepagrįstai... 9. Teismo išvada, kad sudarydamas skolos perleidimo sutartį, jis padarė beveik... 10. Jis, kaip bendrovės vadovas, siekdamas neprarasti bendrovės turto, privalėjo... 11. Nepagrįsta teismo išvada, kad dviejų pastatų sujungimas į bendrą erdvę... 12. Apelianto manymu, jo veiksmuose nėra tyčios ir priežastinio ryšio tarp jo... 13. Apeliantas mano, kad buvo padaryti procesiniai teisės pažeidimai. Teismas... 14. 2K-190/2009; 2K-32/2010; 2K-553/2010).... 15. Be to, apeliantas mano, kad jam paskirta bausmė neatitinka teisingumo,... 16. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto nuteistojo E. T. gynėjas... 17. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.... 18. Nuteistojo E. T. apeliacinis skundas tenkintinas.... 19. Teisėjų kolegija Nustatė... 20. E. T. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl... 21. jis, nuo 1994-08-01, būdamas UAB ( - ), direktoriumi, atsakingu asmeniu už... 22. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus... 23. E. T., būdamas UAB ( - ) direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu atsakingu... 24. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, teigia,... 25. Apelianto prašymas tenkinamas.... 26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, naujai įvertinusi bylos... 27. BK 184 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas iššvaistė... 28. Visų pirma pažymėtina, kad turtinės teisės sąvoka yra dualistinė: pirma,... 29. Šioje byloje E. T. buvo kaltinamas ir nuteistas už svetimos turtinės teisės... 30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, bendrovei ( - )... 31. Kaip jau buvo minėta, turto iššvaistymo objektu gali būti tik nuosavybė,... 32. Vadovaujantis BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatomis pagal baudžiamąjį... 33. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad E. T. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto... 34. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad... 35. Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4... 37. 329 straipsnio 1 punktu,... 38. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 18 d. nuosprendį panaikinti ir... 39. E. T. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisinti jam nepadarius veikos,... 40. E. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti...