Byla 2-2396/2011
Dėl D. U. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės R. I. U. įmonės bankroto byloje Nr. B2-9-510/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutarties, kuria dėl D. U. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės R. I. U. įmonės bankroto byloje Nr. B2-9-510/2011.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Likviduojamos R. I. U. įmonės bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo prašė leisti nukreipti išieškojimą į įmonės savininkei R. I. U. nuosavybės teise priklausantį turtą ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti 180 282,14 Lt sumos dydžio D. U. lėšas, esančias banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose. Nurodė, jog pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Teismas 2003 m. birželio 27 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones R. I. U. turtui. 2011 m. birželio 10 d. įvyko R. I. U. įmonės kreditorių susirinkimas, kuriame nutarta įpareigoti R. I. U. įmonės administratorių kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu leisti nukreipti išieškojimą į įmonės savininkei nuosavybės teise priklausanti turtą ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Įvertinus tai, kad D. U. vengė bei vengia geranoriškai ir sąžiningai vykdyti savo pareigas bei sumokėti skolą, manytina, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. nutartimi taikė areštą R. I. U. įmonės savininkės sutuoktiniui D. U. priklausančioms 180 282,14 Lt dydžio lėšoms, esančioms banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose. Teismas nurodė, kad civilinės atsakomybės prasme individualios įmonės savininko turtas laikomas neatskirtu nuo įmonės turto. CK 2.50 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis atsako už tokio juridinio asmens prievoles tuo atveju, kai nepakanka paties juridinio asmens turto. Bankrutavusios individualios įmonės savininkas, kurio turtas neatskirtas nuo tokios įmonės turto, atsako už bankrutavusios individualios įmonės skolas visu savo turtu. Teismas turi imtis priemonių, kad šis turtas būtų išsaugotas iki bylos išnagrinėjimo, o prireikus būtų galima į jį nukreipti išieškojimą. Teismas 2003 m. birželio 27 d. nutartimi areštavo įmonės savininkės R. I. U. turtą. Kreditorių 180 282,14 Lt dydžio reikalavimams užtikrinti tikslinga uždėti areštą R. I. U. įmonės savininkės sutuoktiniui D. U. priklausančioms lėšoms, esančioms banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6Pareiškėjas D. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti R. I. U. įmonės administratoriaus 2011 m. birželio 27 d. prašymą Nr. 06-14857. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas pažeidė betarpiškumo principą, t. y. teismas neturėjo teisės spręsti klausimo dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų. Byloje nėra procesinio dokumento, kuriuo pareiškėjas būtų pripažintas atsakovu R. I. U. įmonės bankroto byloje. Skundžiama nutartis naikintina pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą pagrindą - teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens D. U. teisių ir pareigų, šis asmuo neteko teisės naudotis visomis CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis šalių procesinėmis teisėmis.
  2. Neaišku, kodėl ir kokiais pagrindais kreditorių reikalavimai sudaro 180 282,14 Lt. Administratoriaus įgaliotas asmuo teismui pateiktame 2011 m. birželio 27 d. prašyme 180 282,14 Lt sumą gauna sudėjęs 159 632,14 Lt finansinius reikalavimus, patvirtintus 2011 m. birželio 10 d. vykusio kreditorių susirinkimo protokolu, ir 20 650,00 Lt administravimo išlaidas, nepagrįstas leistinais įrodymais. Į administratoriaus nurodomą kreditorinių reikalavimų 159 632,14 Lt sumą įtrauktas Kauno apskrities VMI 12 806,42 Lt dydžio finansinis reikalavimas, nors teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartimi R. I. U. įmonės bankroto byloje patvirtintas Kauno apskrities VMI 52 794,78 Lt dydžio finansinis reikalavimas.
  3. Nutartis naikintina CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytu pagrindu. Teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Teismui siūlytina spręsti klausimą, ar nėra ĮBĮ 20 straipsnyje numatyto tyčinio bankroto požymių, atsiradusių dėl administratoriaus kaltės.
  4. Areštuoti lėšas, esančias banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, nesuteikiant teisės ginčyti finansinių reikalavimų pagrįstumą ir teisingumą, o jų nenuginčijus, - gera valia susimokėti reikalaujamas sumas, taip suvaržant neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teises, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, teisei į teisingą teismo procesą bei teisei į veiksmingą teisinės gynybos priemonę, įtvirtintoms Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir 13 straipsnyje.

7Atsiliepime į pareiškėjo D. U. atskirąjį skundą likviduojamos R. I. U. įmonės bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo prašo D. U. atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad individuali įmonė priskiriama bendrajai jungtinei nuosavybei. Abu sutuoktiniai yra laikomi individualios įmonės bendrasavininkiais, todėl teismas pagrįstai areštavo D. U. lėšas.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartis, kuria taikytas areštas R. I. U. įmonės savininkės sutuoktiniui D. U. priklausančioms 180 282,14 Lt dydžio lėšoms, esančioms banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, yra pagrįsta ir teisėta.

10Individualios įmonės bankroto proceso ypatumus lemia individualios įmonės civilinis teisinis statusas. Individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo, kaip fizinio asmens, prievoles subjektas.

11Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo 2003 m. kovo 28 d. nutartimi R. I. U. įmonei buvo iškelta bankroto byla. Ši nutartis įsiteisėjo po Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gegužės 15 d. nutarties priėmimo (t. 1, b. l. 103-104, 141-143). Pagal VĮ Registrų centro duomenis R. I. U. įmonė turi individualios įmonės teisinį statusą. Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. CK 2.50 straipsnio 4 dalies normos numato, kad juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys yra individuali (personalinė) įmonė ir ūkinė bendrija. Įmonės savininkės R. I. U. turtui teismo 2003 m. birželio 27 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (t. 2, b. l. 77). Bylos medžiaga leidžia taip pat daryti išvadą, kad R. I. U. įmonė yra tiek R. I. U., tiek D. U. bendras turtas. Tokį teiginį patvirtina teismų procesiniuose sprendimuose išdėstytos aplinkybės. Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2005 m. sausio 7 d. nutartyje, kuria nutarta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-942/2004 pagal ieškovo UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ ieškinį atsakovui R. I. U. įmonei, nurodyta, jog <...> santuoka tarp D. U. ir R. I. U. sudaryta 1990 m. birželio 7 d., o R. I. U. individuali įmonė įregistruota 1993 m. rugpjūčio 13 d., registracijos Nr. IP93-912 (t. 2, b. l. 98-99). Pagal CK 3.88 straipsnio nuostatas, bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama įmonė ir jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Teismas pažymėjo, kad individuali įmonė R. I. U. vardu įregistruota D. U. ir R. I. U. gyvenant santuokoje, todėl nuspręsta, kad įmonės turtas yra šių abiejų asmenų bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl ir iš šio turto mokėtinų skolų klausimą būtina spręsti dalyvaujant D. U., nes tai gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms (t. 2, b. l. 88-89). Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-180-1/2005, pažymėta, kad D. U., prašydamas atnaujinti procesą, nurodė, jog yra R. I. U. sutuoktinis, o R. I. U. individualios įmonės turtas, į kurį nukreiptas išieškojimas, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (t. 2, b. l. 114-115). Paminėtos aplinkybės apie D. U. teisinę padėtį R. I. U. įmonės atžvilgiu minimos ir Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 20 d. nutartyje (t. 2, b. l. 137-138), D. U. 2005 m. birželio 27 d. atskirajame skunde (t. 2, b. l. 142-145), Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje (t. 2, b. l. 156-160), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartyje (t. 3, b. l. 30-34), Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 1 d. nutartyje (t. 4, b. l. 28-32), Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 7 d. nutartyje (t. 4, b. l. 165-168) ir kt.

12Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė betarpiškumo principą. Nors byloje nėra procesinio dokumento, kuriuo D. U. būtų pripažintas atsakovu R. I. U. įmonės bankroto byloje, tačiau dėl jo laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad D. U. yra R. I. U. įmonės bendraturtis (bendrasavininkis), todėl įvertinus individualios įmonės civilinio teisinio statuso ypatumus (CK 2.50 straipsnio 4 dalis) bei tai, kad individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas, darytina išvada, jog dėl D. U. galėjo būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, nors jam formaliai ir nesuteiktas atsakovo statusas bankroto byloje.

13Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto aiškinimu, kad teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens D. U. teisių ir pareigų, kad jis neteko teisės naudotis CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad, visų pirma, šiuo atveju sprendžiamas tik procesinio teisinio pobūdžio klausimas dėl D. U. pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, tai, kad D. U. nėra įtrauktas į bylą atsakovu, tačiau naudojasi visomis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje byloje 2-93/2008, išdėstytos aplinkybės. Joje pažymėta, jog <...> U. realiai nuo 2005 m. pradžios dalyvavo nagrinėjant šią bankroto bylą – teikė prašymus, nušalinimus, pareiškimus, atskiruosius skundus bei atsiliepimus, kuriuos nagrinėjo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, o šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. U. galėjo ginti ir gynė savo interesus bankroto bylos nagrinėjimo eigoje (t. 4, b. l. 165-168).

14Iš R. I. U. įmonės bankroto administratoriaus įgalioto asmens prašymo matyti, kad jis prašė taikyti 180 282,14 Lt dydžio laikinąsias apsaugos priemones (šią sumą sudaro 159 632,14 Lt finansiniai reikalavimai + 20 650 Lt administravimo išlaidos). Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartimi (t. 4, b. l. 127-129), kuria nutarta pripažinti R. I. U. įmonę bankrutavusią ir ją likviduoti, taip pat patvirtinti nurodytieji kreditorių finansiniai reikalavimai (t. 4, b. l. 127-129). Apeliantas neįrodinėja, kad jam pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas viršija patvirtintą kreditorių reikalavimų sumą. Apelianto nurodymu, tik Kauno apskrities VMI finansinis reikalavimas yra didesnis, negu jis įtrauktas į bendrą 159 632,14 Lt dydžio kreditorinių reikalavimų sumą. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad D. U. pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra didesnis už reikalavimų sumą (CPK 145 straipsnio 2 dalies nuostatos), o jo paminėti argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

15Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Kadangi šiuo atveju sprendžiamas tik procesinio teisinio pobūdžio klausimas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo, tokie apelianto teiginiai nepatenka į šio procesinio klausimo nagrinėjimo ribas.

16Apelianto argumentai, kurie siejami su tuo, kad areštavus lėšas, esančias banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, nesuteikiama teisė ginčyti finansinių reikalavimų pagrįstumo ir teisingumo, kad suvaržomos neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisės ir pan. yra grindžiami subjektyviais vertinimais bei viršija šios apeliacijos dalyko ribas. Kaip jau pažymėta aukščiau ir matyti iš bankroto bylos medžiagos, D. U. turėjo teisę naudotis ir naudojosi visomis bylos dalyvio procesinėmis teisėmis.

17Kiti apelianto skundo motyvai neturi įtakos sprendžiamam procesiniam klausimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

18Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo pareiškėjo D. U. atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes ši nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 straipsniai).

19Atsižvelgdamas į individualios įmonės savininko subsidiariąją atsakomybę pagal įmonės prievoles, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankrutavusios įmonės savininkas turi dalyvauti bankroto byloje bendraatsakoviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-308/2004). Individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika lemia, jog bankroto byloje apskaitomas ir nukreipiamas kreditorinių reikalavimų tenkinimui ne tik individualios įmonės, bet ir jos savininkams (dalyviams) nuosavybės teise priklausantis turtas. Todėl atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į tai, kad procesiškai turi būti formalizuotas D. U. teisinės padėties R. I. U. įmonės bankroto byloje klausimas.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

21Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Likviduojamos R. I. U. įmonės bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo... 5. Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. nutartimi taikė areštą R. I. U.... 6. Pareiškėjas D. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2011 m. liepos 4... 7. Atsiliepime į pareiškėjo D. U. atskirąjį skundą likviduojamos R. I. U.... 8. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 9. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Kauno apygardos teismo 2011 m.... 10. Individualios įmonės bankroto proceso ypatumus lemia individualios įmonės... 11. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo 2003 m. kovo 28 d.... 12. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su... 13. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto aiškinimu, kad teismas nusprendė... 14. Iš R. I. U. įmonės bankroto administratoriaus įgalioto asmens prašymo... 15. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad skundžiama nutartimi pirmosios... 16. Apelianto argumentai, kurie siejami su tuo, kad areštavus lėšas, esančias... 17. Kiti apelianto skundo motyvai neturi įtakos sprendžiamam procesiniam... 18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, konstatuoja,... 19. Atsižvelgdamas į individualios įmonės savininko subsidiariąją atsakomybę... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 21. Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą....