Byla 2-93/2008
Dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti, I. U. įmonės bankroto byloje Nr. B2-33-510/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. U. ir D. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti, I. U. įmonės bankroto byloje Nr. B2-33-510/2007.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Kauno apygardos teismas 2003 m. kovo 28 d. nutartimi iškėlė I. U. IĮ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras.

4I. U. įmonės administratoriaus įgaliotas asmuo 2007 m. lapkričio 13 d. pakartotinai kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti I. U. įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

5I. U. ir D. U. kreipėsi į teismą su prašymais: sustabdyti klausimo dėl I. U. įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto sprendimą tol, kol Kauno apygardos teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. A2-263-527/2007 ir įsiteisės teismo sprendimas ar nutartis; panaikinti 2006 m. balandžio 4 d. Kauno apygardos teismo nutartį ir priimti naują nutartį: atstatydinti įmonės administratorių UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, priteisti iš atstatydintojo administratoriaus pasisavinto įmonės turto vertę pinigais – 210 784,10 Lt, iš priteistos sumos patenkinti kreditorių, išskyrus UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“, reikalavimus; 2003 m. kovo 28 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iškeltą bankroto bylą I. U. individualiai įmonei nutraukti; priteisti iš administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas iki šiol nėra išnagrinėjęs atnaujintos Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr.A2-263-527/2007. I. U. įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto nėra juridinio pagrindo, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui minėtoje civilinėje byloje paaiškės, kas yra nemokus - ar I. U. įmonė, ar UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“. Iki šios dienos dar nebuvo išnagrinėta 2003 m. kovo 27 d. iškelta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-31-109/2006, kurioje I. U. įmonė pareiškė kreditorinį reikalavimą dėl be pagrindo įgyto turto atsakovams BAB „Dirbtinis pluoštas“, UAB „Ūkio banko investicinė grupė“, AB „Ūkio bankas“ ir Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl 210 784,10 Lt. 2003 m. kovo 27 d. reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisė perleista D. U. . Nurodė, kad 2003 m. lapkričio 21 d. administratorius, remdamasis 2003 m. birželio 27 d. nutartimi, įsilaužė į įmonės nuomotas patalpas ir užvaldė visą 210 784,10 Lt vertės įmonės turtą, tuo padarė labai didelę žalą tiek įmonei, tiek jos kreditoriams. Todėl administratorius atstatydintinas ir iš jo priteistina įmonės turto vertė pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. kovo 20 d. nutartimi panaikino 2005 m. birželio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartį, priimtą dalyvaujant teisėjui E. Monkevičiui, nurodė bylą nagrinėti naujos sudėties teismui, tačiau šis teisėjas 2006 m. balandžio 4 d. rašytinio proceso tvarka, nepranešęs apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, išnagrinėjo I. U. įmonės bankroto bylą ir priėmė neskundžiamą nutartį. Todėl visi vėliau priimti teismų sprendimai ar nutartys taip pat yra neteisėti. Todėl būtina peržiūrėti 2006 m. balandžio 4 d. Kauno apygardos teismo nutartį iš naujo bei ją panaikinti ir priimti naują nutartį.

6Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 10 d. nutartimi I. U. ir D. U. prašymą sustabdyti klausimo dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama sprendimą bei prašymą dėl 2006 m. balandžio 4 d. Kauno apygardos teismo nutarties panaikinimo ir naujos nutarties priėmimo atmetė, įmonės administratoriaus prašymą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo patenkino, pripažino I. U. įmonę bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti. Patvirtino I. U. įmonės kreditorių finansinius reikalavimus: 1. VSDFV Kauno skyrius – 44 17,00 Lt; 2. Kauno apskrities VMI – 12 806,42 Lt; 3. UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ – 211 883,81 Lt; 4. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ – 2 580,58 Lt; 5. UAB „Omnitel“ – 1 658,26 Lt; 6. UAB „Kauno švara“ – 1 370,68 Lt; 7. Lietuvos ir JAV UAB „Bennet distributors“ – 16 39,76 Lt.

7Teismas pažymėjo, kad administratoriaus įgaliotas asmuo teismui 2007 m. lapkričio 15 d. pateiktame rašte nurodė, kad nuo bankroto bylos iškėlimo I. U. įmonei iki šiol pasiūlymų sudaryti taikos sutartį nėra pateikę nei įmonės savininkai, nei kreditoriai, įmonės veikla nebuvo atnaujinta, įmonės mokumas neatstatytas, kreditorių reikalavimai nėra patenkinti, kreditoriai savo reikalavimų nėra atsisakę, Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 30 straipsnio antrojoje dalyje nurodytas terminas taikos sutarčiai sudaryti yra pasibaigęs, šį terminą pratęsti kreditorių susirinkimas neprašė. Teismo nuomone, šios aplinkybės sudaro pagrindą I. U. įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismas atmetė I. U. ir D. U. prašymą sustabdyti klausimo dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto sprendimą tol, kol Kauno apygardos teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. A2-263-527/2007 ir įsiteisės teismo sprendimas ar nutartis. Nurodė, kad nors nuo minėtos civilinės bylos baigties priklauso kreditoriaus UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ finansinio reikalavimo dydis, tačiau ginčo dėl finansinio reikalavimo dydžio buvimas nekliudo pripažinti I. U. įmonę bankrutavusia, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio pirmąją dalį teismas gali tikslinti kreditorių finansinius reikalavimus iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo. Teismas taip pat nurodė, kad I. U. ir D. U. prašymai dėl 2006 m. balandžio 4 d. Kauno apygardos teismo nutarties panaikinimo ir naujos nutarties priėmimo atmestini, nes pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinami tik apeliacine tvarka (CPK XVII skyrius).

8Atskiruoju skundu I. U. ir D. U. prašo šią teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl I. U. įmonės pripažinimo bankrutavusia ir ją likviduoti bei klausimą dėl I. U. įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, naujos sudėties. Atskirąjį skundą apeliantai grindžia šiais argumentais:

91.

10Teismas nesprendė ir nepasisakė dėl šių klausimų: (1) atstatydinti įmonės bankroto administratorių; (2) Priteisti iš atstatydinto administratoriaus pasisavinto įmonės turto vertę pinigais – 210 784, 10 Lt ir iš priteistos sumos patenkinti kreditorių, išskyrus UAB ,,Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ reikalavimus; (3) šią bankroto bylą nutraukti; (4) priteisti iš administratoriaus išlaidas. Ši aplinkybė laikytina absoliučiu skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindu.

112.

12Teismas, atsisakydamas spręsti klausimą dėl 2006 m. balandžio 4 d. Kauno apygardos teismo nutarties panaikinimo ir naujos nutarties priėmimo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinami tik apeliacine tvarka. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. kovo 20 d. nutartimi panaikino 2005 m. birželio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartį, priimtą dalyvaujant teisėjui E. Monkevičiui, perdavė Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo, naujos sudėties. Tačiau šis teisėjas 2006 m. balandžio 4 d. rašytinio proceso tvarka, nepranešęs apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, išnagrinėjo I. U. individualios įmonės bankroto bylą ir priėmė neskundžiamą nutartį, tuo kvestionavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį bei pažeidė CPK XVII skyriuje įtvirtintą pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo tvarką. Teismas paminėtų aplinkybių nevertino, kas sudaro pagrindą nutartį naikinti (CPK 329 str. 2 d. 1 p.).

133.

14Visos nutartys šioje byloje yra priimtos prieš neįtrauktus į bylos nagrinėjimą asmenis – I. U. ir D. U. , todėl nutartis taip pat turi būti pripažinta absoliučiai negaliojančia (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Pažymėtina, kad tik iš skundžiamos sutarties turinio apeliantai sužinojo apie galimybę sudaryti taikos sutartį su kreditoriais.

154.

16Teismo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai negali būti teisėti, nes jie netikslūs, o to apeliantai padaryti negalėjo, nes jie nėra įtraukti į bylos nagrinėjimą. Be to, prie bankroto bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-78/2004 ir Nr. 2-750/2004 dėl proceso atnaujinimo yra atskirtos nuo bylos, nors proceso atnaujinimas yra atskira bylos nagrinėjimo stadija, o ne atskira byla.

17Atskirasis skundas netenkintinas.

18Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir, pripažindamas I. U. įmonę bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.). Pažymėtina, kad įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduotina pagrindų apeliantai iš esmės neginčija.

19Iš bylos duomenų matyti, kad R. I. U. įmonės bankroto administratorius kreipėsi į teismą su pranešimu, kuriame nurodė, jog nėra kliūčių priimti nutartį dėl I. U. įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (t. 4, b. l. 121). Po šio administratoriaus rašto įteikimo, teismas 2007 m. lapkričio 19 d. pranešė visiems suinteresuotiems asmenims, taip pat ir apeliantams, apie tai, kad teisme bus nagrinėjamas klausimas dėl I. U. įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (t. 4, b. l. 122). Pažymėtina, kad tik gavę šį pranešimą I. U. ir D. U. 2007 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į teismą su prašymu: sustabdyti nagrinėjamą bylą iki bus išnagrinėta kita Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr.A2-263-527/2007; atstatydinti bankroto administratorių; priteisti iš atstatydinto administratoriaus I. U. įmonės turto vertę pinigais, iš jų patenkinti dalį kreditorių reikalavimų; nutraukti nagrinėjamą bankroto bylą; priteisti iš bankroto administratoriaus bylinėjimosi išlaidas (t. 4, b. l. 123-125), t. y. apeliantai minėtame prašyme iš esmės nurodė aplinkybes, nesusijusias su teismo 2007 m. lapkričio 19 d. pranešime nurodyto klausimo nagrinėjimu. Apeliantai skunde nurodo tapačius argumentus.

20Atkreiptinas dėmesys, kad ĮBĮ 10 straipsnio devintoji dalis suteikia teismui teisę priimti kreditorių reikalavimus, susidariusius iki bankroto bylos iškėlimo, kurie pateikti pažeidus nustatytus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. ĮBĮ 26 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Šios dvi teisės normos turi būti aiškinamos sistemiškai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ĮBĮ 10 straipsnio devintosios dalies teisės normą, pažymėjo, kad terminas kreditorių reikalavimams pareikšti nėra naikinamasis. Teismas gali ir vėliau pateiktus ar patikslintus reikalavimus priimti iki nutarties nutraukti bankroto bylą ar sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo pagal ĮBĮ 26 straipsnio pirmąją dalį ir CPK 78 straipsnį. Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegija atmeta atskirojo skundo argumentus, susijusius su kreditorių finansinių reikalavimų nepagrįstumu.

21Apeliantai teigia, kad skundžiama nutartis naikintina dėl to, jog teismas visiškai nepasisakė dėl 2007 m. gruodžio 10 d. prašymo argumentų, susijusių su administratoriaus atstatydinimu. Nors teismas dėl to nepasisakė, tačiau apelianto paminėtų aplinkybių neaptarimas skundžiamoje nutartyje nėra pakankamas pagrindas panaikinti iš esmės teisėtą nutartį, nes, visų pirma, administratoriaus veiksmų neteisėtumo svarstymas nėra susijęs su klausimo dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia nagrinėjimu. Be to, apeliantai, pareiškę nuomonę dėl bankroto administratoriaus netinkamo darbo bankroto proceso eigoje sprendžiant klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų tokius teiginius ir leistų suabejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 178, 185 str.). Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ĮBĮ nenumato galimybės apeliantams kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo, nes šį klausimą gali kelti tik teismas arba kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 11 str. 8 d., 23 str. 13 p.). Dėl šių aplinkybių apeliantų teiginiai dėl administratoriaus atstatydinimo, o taip pat ir dėl piniginių sumų priteisimo iš jo, atmestini.

22Apeliantai teigia, kad visos šioje civilinėje byloje priimtos nutartys, taip pat ir skundžiama, priimamos prieš tai neįtrauktus į bylos nagrinėjimą asmenų – I. U. ir D. U. , todėl yra absoliučiai negaliojančios (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Su tokia apeliantų pozicija sutikti negalima, nes bankrutavusios įmonės savininkas turi dalyvauti byloje bendraatsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308). Nors duomenų, kad teismas oficialiai būtų I. U. įtraukęs bendraatsakove byloje nėra, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad I. U. , kaip I. U. įmonės savininkė, įvardija save atsakove ir dalyvauja nagrinėjant bylą nuo bankroto bylos iškėlimo pradžios (t. 1, b. l. 90, 176). Apelianto D. U. įtraukimo į bylą klausimas buvo išspręstas Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 1 d. nutartimi, kurioje buvo nustatyta, jog D. U. įtraukimas į bylą įmonės mokumo atstatymui įtakos neturėtų (t. 4, b. l. 31). Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. liepos 20 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą (t. 4, b. l. 56-61). Kita vertus, kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas, todėl, nors įmonė registruota vieno sutuoktinių vardu, pagal CK 3.88 straipsnio pirmosios dalies 4 punktą pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-192/2007). Iš bylos medžiagos matyti, kad D. U. realiai nuo 2005 m. pradžios (t. 2, b. l. 109) dalyvavo nagrinėjant šią bankroto bylą – teikė prašymus, nušalinimus, pareiškimus, atskiruosius skundus bei atsiliepimus, kuriuos nagrinėjo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai (t. 2, b. l. 127-128, 142-145, 151-152, 169 ir t. t.). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantai galėjo ginti ir gynė savo interesus bankroto bylos nagrinėjimo eigoje.

23Pažymėtina, kad galimybę apeliantei pasiūlyti sudaryti taikos sutartį numato įstatymas, t.y. ĮBĮ 28 straipsnio pirmoji dalis, todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, kad apie taikos sutarties sudarymo galimybę jie sužinojo tik iš skundžiamos nutarties.

24Kiti apeliantų nurodyti argumentai, taip pat ir teiginiai, susiję su 2006 m. balandžio 4 d. nutartį priėmusio teisėjo negalėjimu nagrinėti šią civilinę bylą nėra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį, kadangi nėra reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia.

25Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio1 punktu,

Nutarė

27Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Kauno apygardos teismas 2003 m. kovo 28 d. nutartimi iškėlė I. U. IĮ... 4. I. U. įmonės administratoriaus įgaliotas asmuo 2007 m. lapkričio 13 d.... 5. I. U. ir D. U. kreipėsi į teismą su prašymais: sustabdyti klausimo dėl I.... 6. Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 10 d. nutartimi I. U. ir D. U.... 7. Teismas pažymėjo, kad administratoriaus įgaliotas asmuo teismui 2007 m.... 8. Atskiruoju skundu I. U. ir D. U. prašo šią teismo nutartį panaikinti ir... 9. 1.... 10. Teismas nesprendė ir nepasisakė dėl šių klausimų: (1) atstatydinti... 11. 2.... 12. Teismas, atsisakydamas spręsti klausimą dėl 2006 m. balandžio 4 d. Kauno... 13. 3.... 14. Visos nutartys šioje byloje yra priimtos prieš neįtrauktus į bylos... 15. 4.... 16. Teismo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai negali būti teisėti,... 17. Atskirasis skundas netenkintinas.... 18. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios... 19. Iš bylos duomenų matyti, kad R. I. U. įmonės bankroto administratorius... 20. Atkreiptinas dėmesys, kad ĮBĮ 10 straipsnio devintoji dalis suteikia teismui... 21. Apeliantai teigia, kad skundžiama nutartis naikintina dėl to, jog teismas... 22. Apeliantai teigia, kad visos šioje civilinėje byloje priimtos nutartys, taip... 23. Pažymėtina, kad galimybę apeliantei pasiūlyti sudaryti taikos sutartį... 24. Kiti apeliantų nurodyti argumentai, taip pat ir teiginiai, susiję su 2006 m.... 25. Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio1... 27. Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą....