Byla 2-2196/2011
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Speisuva“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Speisuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-5658-798/2011 dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Speisuva“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB Lesto kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Speisuva“, prašydamas iškelti atsakovui bankroto bylą, administratoriumi paskirti UAB „Tigesta“. Nurodė, kad UAB „Speisuva“ pagal 2002 m. gegužės 21 d. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 662/2/20384 už suvartotą elektros energiją skolinga ieškovui 2 024 659,44 Lt.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „Speisuva“ bankroto bylą; įmonės administratoriumi paskirti UAB „Tigesta“.

7Teismas nurodė, kad į bylą pateiktas 2010 m. gruodžio 31 d. balansas patvirtina, kad UAB „Speisuva“ turtas buvo 2 060 528 Lt vertės, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 377 802 Lt, pagal 2011 m. balandžio 30 d. balansą įmonės turtas buvo 2 268 879 Lt, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 563 268 Lt. Teismas nurodė, kad iš teismui pateiktos 2010 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad per 2010 m. įmonė patyrė 21 902 Lt nuostolio, iš 2011 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė turėjo 4 414 Lt pelno. Teismas pažymėjo kad teismui pateiktas UAB „Speisuva“ kreditorių sąrašas patvirtina, kad bendrovės skolos 2011 m. birželio 10 dienai buvo 2 213 577,19 Lt. Teismas nurodė, kad minėti finansiniai duomenys patvirtina, jog atsakovo UAB „Speisuva“ finansinė būklė nėra gera. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo skolos VMI yra 50 504,76 Lt, VSDFV Vilniaus skyriui – 1 657,60 Lt. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovo UAB „Speisuva“ pradelsti įsipareigojimai viršija beveik visą į įmonės balansą įtraukto turto vertę, bendrovė neatsiskaito su valstybės (savivaldybės) biudžetu, konstatavo, jog UAB „Speisuva“ yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla, skirtinas administratorius.

8Teismas, atsižvelgdamas į jam suteiktą diskrecijos teisę spręsti bankroto administratoriaus skyrimo klausimą ir administratoriaus sutikimą administruoti atsakovą, sprendė, kad įmonės bankroto administratoriumi skiria UAB „Tigesta“. Teismas pažymėjo, kad Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos pateikė teismui pranešimą, kuriuo informavo, jog UAB „Tigesta“ atitinka teisės aktų reikalavimus ir kad pritaria šio administratoriaus kandidatūrai.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Speisuva“ prašo apeliacinės instancijos teismą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį, atsisakant kelti atsakovui bankroto bylą. Apelianto teigimu, įmonės finansinė padėtis yra sparčiai gerėjanti, be to, didžiąją atsakovo mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dalį sudaro po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, įmonė toliau vykdo veiklą, iš gaunamų lėšų atsiskaito su kreditoriais, todėl kelti bankroto bylą nėra pagrindo.

11Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas AB Lesto prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo nemokumo yra pagrįsta – įmonė laiku nemoka už elektros energiją, atsakovo finansiniai įsipareigojimai yra didesni už įmonės turtą, atsakovo finansinė padėtis gerėja labai nežymiai, todėl atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartis paliktina nepakeista.

14CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

15Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar buvo pagrindas atsakovui UAB „Speisuva“ kelti bankroto bylą. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme numatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti skolininko – bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio penktąją dalį bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

16Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kelti atsakovui UAB „Speisuva“ bankroto bylą. Į bylą pateiktas UAB „Speisuva“ 2010 m. gruodžio 31 d. balansas patvirtina, kad įmonė ataskaitiniu laikotarpiu turėjo 2 060 528 Lt vertės turto, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 1 377 802 Lt. Iš į bylą pateikto UAB „Speisuva“ 2011 m. balandžio 30 d. balanso matyti, kad įmonės turtas – 2 268 879 Lt vertės, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 563 268 Lt. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad UAB „Speisuva“ 2011 m. balandžio 30 d. balanso duomenų tikrumas nėra patvirtintas įmonės vadovo parašu, dėl to yra pagrindas abejoti tokiais duomenimis. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsiliepimo į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo turinys patvirtina, jog atsakovas, paaiškindamas per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų per 4 mėnesius pokytį paaiškino tuo, kad įmonė nusprendė AB „Lesto“ per 2011 m. 1-4 mėnesius susidariusią skolą laikyti įsipareigojimais per vienerius metus, o neapmokėtą 1 566 950,60 Lt dydžio 2010 m. skolos likutį pripažinti įsipareigojimais po vienerių metų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal į bylą pateiktą sąrašą UAB „Speisuva“ skolos 2011 m. birželio 30 d. duomenis – 2 213 577,19 Lt. Į bylą pateiktas UAB Lesto 2011 m. liepos 22 d. raštas Nr. 51110-1943 patvirtina, kad UAB „Speisuva“ skolos už elektros energiją 2011 m. liepos 22 d. buvo 2 160 407,15 Lt. Kaip minėta, vienas iš pagrindų iškelti bankroto bylą yra įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į pateiktus į bylą įrodymus, yra pagrindas konstatuoti atsakovo UAB „Speisuva“ nemokumą bei tuo pagrindu iškelti atsakovui bankroto bylą.

17Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo UAB „Speisuva“ administratoriaus paskyrimo klausimas nėra ginčijamas, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsakovo administratoriumi paskirta UAB „Tigesta“, pagrįstumo.

18Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartis paliktina nepakeista.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai