Byla 2A-590/2014
Dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo bei

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „Spauda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-47-232/2013 pagal ieškovo BUAB „Speisuva“ ieškinį atsakovams AB „Spauda“, UAB „Žyprė ir Ko“, trečiasis asmuo D. S., dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo bei

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas BUAB „Speisuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams AB „Spauda“, UAB „Žyprė ir Ko“, prašydamas 2011-05-27 reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp AB „Spauda“ ir UAB „Speisuva“, kuria UAB „Speisuva įgijo reikalavimo teisę į UAB „Žyprė ir Ko“, pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją; pritaikius restituciją priteisti iš AB „Spauda“ 800 000 Lt dydžio skolą.

4Nurodė, jog 2011-05-27 reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „Speisuva“ įgijo 800 000 Lt reikalavimo teisę į UAB „Žyprė ir Ko“, kilusią iš 2011-05-25 UAB „Speisuva“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, ir atsiskaitė su šios reikalavimo teisės perleidėju AB „Spauda“ užskaitydama priešpriešinius reikalavimus 800 000 Lt sumai, prieštarauja ieškovo (juridinio asmens) tikslams ir įstatams, pažeidžia ieškovo kreditorių teises. Egzistuoja visos būtinos actio Pauliana taikymo sąlygos. Sudarant ginčo sandorį buvo pažeistos kreditorių teisės, kadangi nesąžiningai ir nepalankiomis UAB „Speisuva“ sąlygomis įgyvendinta ir išieškota iš AB „Spauda“ 800 000 Lt reikalavimo teisė transformavosi į 800 000 Lt reikalavimo teisę į UAB „Speisuva“ akcininką UAB „Žyprė ir Ko“, kuri turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, neturi. Sudarydama ginčo sutartį UAB „Speisuva“ jau buvo faktiškai nemoki.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2013-05-29 sprendimu ieškinį patenkino: 2011-05-27 reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp AB „Spauda“ ir UAB „Speisuva“ pripažino negaliojančia, taikė restituciją priteisdamas iš AB „Spauda“ 800 000 Lt.

7Teismas nurodė, kad yra visos actio Pauliana taikymo sąlygos, nes susijusių nesąžiningų šalių sudaryta 2011-05-27 reikalavimo perleidimo sutartis akivaizdžiai pažeidžia ieškovo kreditoriaus teises atgauti nors dalį skolų, nes dėl sandorio UAB „Speisuva“ prarado reikalavimą į AB „Spauda“, turinčią visą eilę nekilnojamojo turto objektų, nors ir areštuotų ir įkeistų, tačiau didelės vertės. Tuo tarpu naujasis skolininkas UAB „Žyprė ir Ko“ neturi turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą. UAB „Žyprė ir Ko“ vienintelio akcininko 2011-01-07 sprendimu, akcininkas šią bendrovę buvo nusprendęs likviduoti ir save pasiskyręs likvidatoriumi. Pagal bendrovės finansinius duomenis įmonė neturėjo išteklių sulygtai UAB „Speisuva“ akcijų kainai sumokėti, taip pat neturėjo ilgalaikio turto, kurį pardavus, ieškovas galėtų išsiieškoti įsiskolinimą.

8Ieškovas BUAB „Speisuva“ įsteigtas atsakovo AB „Spauda“ iniciatyva AB „Spauda“ priklausančių rūmų patalpų aptarnavimui, darbui su patalpų savininkais. Visos UAB „Speisuva“ akcijos iki ginčijamų sandorių sudarymo priklausė atsakovui AB „Spauda“. Atsakovas AB „Spauda“, būdama motininė ieškovo, kuriam sandorio sudarymo metu jau buvo inicijuojama bankroto byla, bendrovė, kuriai (AB „Spaudai) priklausė 100 % ieškovo akcijų ir kuri savo dukterinei bendrovei (ieškovui) buvo skolinga, pardavė ieškovo, t. y. savo dukterinės bendrovės, kuriai buvo skolinga, akcijas atsakovei UAB „Žyprė ir Ko“ už 800 000 Lt, su kainos sumokėjimo atidėjimu dviem dienoms ir nepasibaigus šiam terminui perleido reikalavimus į naująjį ieškovo akcininką pačiam ieškovui, įskaitydama savo skolos dalį buvusiai dukterinei bendrovei 800 000 Lt sumai.

9Teismo nuomone, abu sandoriai (akcijų pirkimo-pardavimo ir reikalavimo teisės perleidimo sutartys) buvo susijusių bendrovių plano (sumažinti ieškovo UAB „Speisuva“ kreditorių galimybes patenkinti nors dalį kreditorinių reikalavimų, o atsakovui AB „Spauda“ išvengti skolos išieškojimo ieškovo kreditorių naudai) realizavimas.

10Teismas, nustatęs, jog tikrasis akcijų pirkimo – pardavimo tikslas buvo ne įgyti akcijas, bet sudaryti sąlygas įskaityti ieškovo reikalavimus atsakovui AB „Spauda“ ex officio pripažino šį sandorį (UAB „Speisuva“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį) apsimestinio sandoriu, t. y. sandoriu sudarytu kitam sandoriui, kurį šalys turėjo galvoje, t. y. atsakovo skolos ieškovui nesąžiningam išvengimui, pridengti.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atsakovas AB „Spauda“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013-05-29 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-47-232/2013 panaikinti ir priimti naują - ieškovo BUAB „Speisuva“ bankroto administratoriaus UAB „Tigesta“ ieškinį atmesti.

13Skundą grindžia šiais svarbiausiais argumentais:

141. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo visų actio Pauliana sąlygų egzistavimą ginčo kontekste:

151.1. Ieškovas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kokių kreditorių interesus ginčijamas sandoris pažeidė, taip pat nepateikė įrodymų apie tų kreditorių galiojančių reikalavimo teisių į skolininką egzistavimą.

161.2. Tai, jog ginčijamu sandoriu buvo sumažinta AB „Spauda“ skola ieškovui, neapsunkino BUAB „Speisuva“ turtinės padėties, kadangi ji įgijo 800 000 Lt reikalavimo teisę į kitą juridinį asmenį – UAB „Žyprė ir Ko“. Buvo pateikti įrodymai, kad ginčo sandorio metu AB „Spauda“ turtinė padėtis nebuvo tokia gera, kad būtų galima neginčijamai konstatuoti, kad BUAB „Speisuva“ būtų galėjusi atgauti ar išieškoti 800 000 Lt iš atsakovo. AB „Spauda“ veikla tuo metu buvo nuostolinga, o turto areštuota daugiau kaip už 5 400 000 Lt ir byloje neįrodyta AB „Spauda“ reali galimybė ieškovui sumokėti 800 000 Lt.

171.3. Pirmos instancijos teismas neteisingai aiškina terminą, kada baigėsi akcijų pirkimo-pardavimo sutarties apmokėjimo terminas. Ginčijamos akcijų pirkimo-pardavimo terminas atsiskaityti, sudarius ginčo reikalavimo perleidimo sutartį, jau buvo pasibaigęs. Pagal LR CK 1.122 straipsnio 1 dalį, jeigu veiksmas turi būti atliktas organizacijoje, terminas baigiasi tą valandą, kurią šioje organizacijoje pagal nustatytas taisykles baigiasi darbo laikas. Sandoris 2011-05-27 buvo sudarytas po 17 val.

182. Reikalavimo perleidimo sandoris ir įskaitymas atitiko įprastą verslo praktiką ir nebuvo draudžiamas. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi buvo perleistos akcijos už 800 000 Lt, atsiskaitant per dvi darbo dienas, t. y. iki 2011-05-27. Iki nurodytos dienos neatsiskaičius už akcijas, šalys pasirašė šioje byloje ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį. Šio sandorio sudarymas negalėjo turėti įtakos ieškovo turtinei padėčiai taip, kad iš dalies ar visiškai sukeltų įmonei problemas atsiskaitant su kreditoriais ar lemtų nemokumą. Bendrovės mokumo rodikliai dėl sandorio sudarymo nepakito.

193. Apeliantas taip pat pateikė įrodymus, kad BUAB „Speisuva“ bankroto byloje su keliais debitoriais: UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ ir Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ sudarė taikos sutartis, suteikdama šiems debitoriams nuolaidas, taigi sumažindama galimybes savo kreditoriams bankroto byloje gauti pilną savo reikalavimų patenkinimą. Ši aplinkybė reikšminga tinkamam bylos išnagrinėjimui. Be to, siekiant išsamiai ištirti ginčo sandorio sąžiningumo aspektus, teismui išklausyti šalių paaiškinimus, byla nagrinėtina žodinio proceso tvarka.

20Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Speisuva“ prašo atsakovo skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013-05-29 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-47-232/2013, ir nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

211. Ieškovas pateikė teismui rašytinius įrodymus dėl bankroto bylos UAB „Speisuva“ iškėlimo, iš šių įrodymų matyti, kad pagrindinis UAB „Speisuva“ kreditorius yra AB „Lesto“. Taigi ieškovas teismui pateikė įrodymus, kokių kreditorių interesus ginčijamas sandoris pažeidė.

222. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas sandoris pažeidžia BUAB „Speisuva“ kreditorių teises, kadangi ginčijamu sandoriu ieškovas prarado reikalavimo teises į AB „Spauda“, turinčią nekilnojamojo turto. Teismui pateikti įrodymai, iš kurių matyti, kad UAB „Žyprė ir Ko“ neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir šios įmonės pajamos buvo labai nedidelės, tuo tarpu AB „Spauda“ turėjo nekilnojamojo turto už keliolika milijonų litų.

233. Ginčo sandorio šalys buvo nesąžiningos (CK 6.67 str. 4 d.) dėl priešpriešinių įsipareigojimų disproporcijos. Pagal 2011-05-27 reikalavimo perleidimo sutartį AB „Spauda“ perleido 800 000 Lt dydžio reikalavimo teisę į UAB „Žyprė ir Ko“, neturinčią turto, iš kurio būtų galima išieškoti. Faktiškai tokios reikalavimo teisės perleidimo vertė yra lygi nuliui. Tuo tarpu UAB „Speisuva“ dėl šio sandorio neteko 800 000 Lt dydžio reikalavimo teisės į AB „Spauda“.

244. Atsakovo apeliaciniame skunde esantys teiginiai, neva ginčo reikalavimo perleidimo sandoris buvo sudarytas po 17 val. yra naujas motyvas, kuris pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodytas. Remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

255. Ginčo sandoris neatitiko įprastos verslo praktikos, greičiau nesąžiningo verslo modelį ar net jame galima įžvelgti sukčiavimo požymius. UAB „Speisuva“ sandorį sudarė, kai jau buvo inicijuota įmonės bankroto byla, taigi jos perleidžiamos akcijos realiai buvo bevertės.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Apeliacinis skundas netenkintinas

28Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

29Dėl naujų įrodymų prijungimo

30Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl papildomų naujų įrodymų prijungimo ir prašė prijungti Lietuvos apeliacinio teismo 2012-10-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1322/2012 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012-02-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-48/2012. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Civilinio proceso kodekso 180 str. numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Apelianto pateikti įrodymai, kad BUAB „Speisuva“ bankroto procese su kai kuriais debitoriais (UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“, Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“) yra sudarytos taikos sutartys, kuriomis debitoriams BAUB „Speisuva“ suteikia nuolaidas, neturi reikšmės vertinant, ar ginčijama 2011-05-27 reikalavimo perleidimo sutartis pažeidė UAB „Speisuva“ kreditorių teisėtus interesus. Bylos išnagrinėjimui reikšmingos faktinės aplinkybės, buvę ginčijamos 2011-05-27 sutarties sudarymo metu, o tam neturi įtakos nuolaidų debitoriams suteikimas jau BUAB „Speisuva“ bankroto proceso eigoje. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto nurodytų įrodymų prijungimas šiuo konkrečiu atveju nėra tikslingas ir tokio apelianto prašymo netenkina.

31Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

32Civilinio proceso kodekso 322 str. nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškęs apeliantas, todėl apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

33Byloje nagrinėjamas ginčas dėl sandorio nuginčijamo actio Pauliana pagrindu. Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 str. 1 d.). CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (šios sąlygos, kai ginčijamas bankrutuojančios įmonės sandoris, taikymas turi ypatumų – pritaikius restituciją visas bankrutuojančiai įmonei tenkantis turtas ar lėšos naudojamos visų kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka).

34Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visumai, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

35Nagrinėjamu atveju kilo ginčas ne dėl visų actio Pauliana taikymo sąlygų egzistavimo, o dėl dviejų: pirma, ar ginčijamu sandoriu pažeisti UAB „Speisuva“ kreditorių teisėti interesai, antra, ar UAB „Speisuva“ kreditoriai apskritai turėjo reikalavimo teisę į šią įmonę.

36Dėl bankroto administratoriaus teisės reikšti ieškinį actio Pauliana pagrindu

37Ieškinį dėl 2011-05-27 Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia teismui pareiškė BUAB „Speisuva“ bankroto administratorius UAB „Tigesta“. Vienu iš apeliacinio skundo argumentų atsakovas AB „Spauda“ nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ar kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, t. y. apeliantas iš esmės abejoja ar ieškovas turėjo teisę pareikšti tokį ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas su minėtomis apelianto išvadomis, kaip neatitinkančiomis šiuo klausimu nustatyto įstatyminio reglamentavimo ir teismų suformuotos praktikos, nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjant Civilinio kodekso 6.66 str. tvarka ir pagrindu pareikštus ieškinius, kuomet yra ginčijami bankrutavusios įmonės sudaryti sandoriai, be Civilinio kodekso taikytinos ir įmonių bankroto procesą reglamentuojančios Įmonių bankroto įstatymo nuostatos. Pagal minėto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taigi, įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas – bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. Įmonių bankroto įstatymo nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais Civilinio kodekso nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir Civilinio kodekso 6.66 str. pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 14 p. administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003). Be to, dėl bankroto proceso specifiškumo, kuomet įmonei yra iškeliama bankroto byla, įmonės valdymo organų funkcijos perduodamos bankroto administratoriui (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 2 p.), todėl laikytina, jog pati įmonė (ginčijamų sandorių sudarymo metu valdyta ir atstovauta valdymo organų (CK 2.81 str.)) netenka teisinio subjektiškumo, leidžiančio jai pačiai priimti atitinkamus sprendimus, tarp jų ir dėl teisės kreiptis į teismą, todėl šią teisę įstatymų nustatyta tvarka įgyvendina paskirtasis bankroto administratorius. Atsižvelgiant į išaiškinimus, tuo atveju, kai įmonei iškėlus bankroto bylą ieškinį Civilinio kodekso 6.66 str. tvarka pareiškia jos bankroto administratorius, nelaikytina, jog sandorius ginčija pati juos sudariusi įmonė ir todėl prarandama teisė reikšti ieškinius actio Pauliana pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog administratorius atstovauja tiek pačios bankrutuojančios įmonės, tiek ir visų jos kreditorių interesus. Teismui tenkinus ieškinio reikalavimus ir pritaikius restituciją įmonės ginčijamais sandoriais perleistas turtas ar turtinės teises grąžinami bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojami atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

38Galiausiai kaip nepagrįsti atmestini ir apelianto teiginiai, kad ieškovas teismui nenurodė ir nepateikė įrodymų, kokių kreditorių interesus ginčijamas sandoris pažeidė, neįrodė įmonės kreditorių reikalavimo teisių. Kaip jau minėta, 2011-08-25 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2196/2011 palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011-06-30 nutartį civilinėje byloje Nr. B2-5658-798/2011, ši nutartis įsiteisėjo. Nutartyje konstatuotas UAB „Speisuva“ nemokumas ir faktinė aplinkybė, kad UAB „Speisuva“ skolos kreditoriams 2011-06-11 dieną sudarė 213 577,19 Lt, taigi nėra abejonių, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Speisuva“ turėjo kreditorių, turinčių galiojančias reikalavimo teises.

39Dėl kreditorių teisių pažeidimo

40Dėl vienos actio Pauliana sąlygų – kreditorių teisių pažeidimo – kasacinio teismo praktikoje nurodyta tai, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius, sandoris pripažįstamas pažeidžiančiu kreditoriaus teises: dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, kad dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 ir kt.).

41Dėl CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąvokos „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ kasacinis teismas išaiškino, kad ši formuluotė reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

42Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, vadovaujantis paminėta teismų praktika, būtina nustatyti faktinę įmonės turtinę padėtį ginčijamo sandorio sudarymo metu ir įmonės mokumo pasikeitimą dėl ginčijamo sandorio, t. y. ar dėl ginčijamo sandorio sumažėjo (nebeliko) realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriais.

43Byloje nustatyta, kad UAB „Speisuva“ ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo faktiškai nemoki. Tą patvirtina ir vos mėnuo po ginčijamo sandorio sudarymo priimta Vilniaus apygardos teismo 2011-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-5658-798/2011 (nutartis įsiteisėjo, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2011-08-25 civilinėje byloje Nr. 2-2196/2011 ją paliko nepakeistą), kuria UAB „Speisuva“ dėl nemokumo iškelta bankroto byla. Ginčijamu sandoriu UAB „Speisuva“ atlygintinai įgijo reikalavimo teisę į įmonę UAB „Žyprė ir Ko“, neturinčią turto, iš kurio būtų galima išieškoti, tuo tarpu pradinis UAB „Speisuva“ skolininkas - AB „Spauda“, remiantis įmonės 2012-07-31 preliminariu balansu (t. 1, b. l. 35-37), 2011 metų pabaigoje (ginčo sandoris sudarytas 2011 m. gegužės 27 d.) turėjo nekilnojamojo turto ir kito turto viso už 18 377 983 Lt. Nors didžioji dalis šio turto ginčo sandorio sudarymo metu buvo areštuota ir/ar įkeista, įmonė dirbo nuostolingai, teismas konstatuoja, kad 800 000 Lt dydžio reikalavimo teisės iš AB „Spauda“ perkėlimas į UAB „Žyprė ir ko“, neturinčią nei ilgalaikio turto, nei kitų išteklių skolai sumokėti ir kurią 2011-01-07 vienintelio akcininko sprendimu buvo nutarta likviduoti (t. 1, b. l. 135), pažeidė UAB „Speisuva“ kreditorių interesus, pablogindamas UAB „Speisuva“ finansinę padėtį tuo aspektu, kad naujuoju skolininku tapo UAB „Žyprė ir ko“, neturinti turto, iš kurio būtų galima išieškoti, o tai reiškia, kad UAB „Speisuva“ ginčijamo sandorio pagrindu įgijo reikalavimo teisę į skolininką, kuris, tikėtina, neatsiskaitys, taigi UAB „Speisuva“ taip pat negaus numatytų lėšų, reikalingų atsiskaityti su kreditoriais.

44Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, susijusių su UAB „Žyprė ir Ko“ veikla, gaunamomis pajamomis, atmetami kaip nepagrįsti. Bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas siekė nustatyti UAB „Žyprė ir Ko“ finansinę padėtį, išsireikalavo 2007-2010 metų metinės finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinius iš Juridinių asmenų registro (t. 1, b. l. 123, 135, 136 - 191). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šių duomenų pakako pripažinti, jog UAB „Žyprė ir Ko“ neturėjo turto, iš kurio būtų galima išieškoti 800 000 Lt. Teismo nuomone, tokiam vertinimui atlikti pakako nurodytų duomenų, tam nebūtina vertinti kreditoriaus teisės į išieškojimą įgyvendinimo realumo.

45Apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010, teigė, kad teismas negali pripažinti negaliojančiais tų sandorių, kurie jų sudarymo metu buvo nedraudžiami ir atitinkantys įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad skolininkas sandorio sudarymo metu turėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Su šiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas apelianto nurodytoje nutartyje įprastą verslo praktiką atitinkančius sandorius siejo su tokiais sandoriais, kurie yra ar gali būti naudingi skolininkui ir jo kreditoriams, tai, pavyzdžiui sandoriai, kuriais skolininkas perleidžia nenaudojamus kilnojamuosius ir/ar nekilnojamuosius daiktus už rinkos kainą ir kt. Nagrinėjamoje byloje ginčo sandoriu UAB „Speisuva“ neįgijo nei piniginių lėšų, nei turto, reikalingo vykdyti įmonės veiklą. Atvirkščiai, šiuo sandoriu UAB „Speisuva“ prarado reikalavimo teisę į AB „Spauda“, turinčią turto už keliolika milijonų litų, ir įgijo reikalavimo teisę į UAB „Žyprė ir Ko“, neturinčią nei ilgalaikio turto, nei kitų išteklių. Ginčijamo sandorio sudarymas negali būti vertinamas kaip reali UAB „Speisuva“ bankroto išvengimo išeitis ar įmonei naudingas sandoris, taigi sandoris tuo pačiu negali būti vertinamas, kaip atitinkantis įprastą verslo praktiką.

46Apelianto argumentas, kad sandoris nepakeitė UAB „Speisuva“ mokumo rodiklių, atmestinas jau išdėstytais argumentais, kad ginčijamo sandorio pagrindu UAB „Speisuva“ vietoj reikalavimo teisės į galintį realiai atsiskaityti subjektą – AB „Spauda“ įgijo reikalavimo teisę į neturintį turto skolininką UAB „Žyprė ir ko“. Toks UAB „Speisuva“ debitoriaus pasikeitimas neabejotinai turi įtakos UAB „Speisuva“ finansinei padėčiai (ją blogina). Konstatavus, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Speisuva“ buvo faktiškai nemoki, buvo pagrindas pripažinti negaliojančiu ir ta pačia sutartimi atliktą tarpusavio reikalavimų įskaitymą, kaip pažeidžiantį kitų kreditorių interesus, kadangi tokiu būdu AB „Spauda“ buvo suteiktas pirmumas prieš kitus kreditorius.

47Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino terminą kada baigėsi apmokėjimo už įsigytas akcijas terminas. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė ieškovo nuomonei, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu dar nebuvo pasibaigęs terminas, iki kada UAB „Žyprė ir ko“ privalėjo atsiskaityti už pirktas UAB „Speisuva“ akcijas. UAB „Žyprė ir ko“ prievolė atsiskaityti už pirktas akcijas atsirado 2011-05-25 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Sutartyje be kita ko buvo nustatyta, kad pirkėjas privalo atsiskaityti už akcijas per 2 darbo dienas, Akcijų kainą sumokėdamas Pardavėjui į Pardavėjo sąskaitą, esančią AB Ūkio banke (2011-05-25 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 3.2 punktas). Apeliantas, teigdamas, kad terminas atsiskaityti už akcijas jau buvo suėjęs iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, remiasi CK 1.122 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad jeigu veiksmas turi būti atliktas organizacijoje, terminas baigiasi tą valandą, kurią šioje organizacijoje pagal nustatytas taisykles baigiasi darbo laikas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į šalių susitarimą dėl atsiskaitymo toks aiškinimas yra nepagrįstas. Šalims susitarus dėl piniginės prievolės vykdymo termino, kartu įtvirtinant sąlygą, kad toks atsiskaitymas turi vykti pervedant pinigų sumą į sąskaitą banke, tokios sutarties sąlygos negali būti aiškinamos kaip šalių susitarimas tokį veiksmą atlikti organizacijos (šiuo atveju atsakovo AB „Spauda“) darbo laiku. Šiuo atveju taikytina CK 1.122 straipsnio 1 dalis, numatanti, jeigu kuriam nors veiksmui atlikti yra nustatytas terminas, tai šis veiksmas turi būti atliktas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Be to, pagal CK 6.917 straipsnio 1 dalį bankas privalo įskaityti į kliento sąskaitą gautas lėšas ne vėliau kaip kitą dieną po dienos, kurią gavo atitinkamą mokėjimo dokumentą, jeigu banko sąskaitos sutartis nenustato kitokio termino. Tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal CK 6.101 straipsnio 3 dalį galima perleisti ir būsimą reikalavimą, todėl pripažįsta, jog net ir nustačius, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu nebuvo suėjęs prievolės vykdymo terminas, tai nedraudžia perleisti reikalavimo teisės. Todėl teismas pripažįsta, jog vien šis pagrindas nebuvo pakankamas sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindas, tačiau 2011-05-27 Reikalavimo perleidimo sutartis buvo pagrįstai pripažinta negaliojančia konstatavus egzistuojant visas actio Pauliana sąlygas.

48Apeliantas neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, kuriomis pripažintas ir kitų sandorio negaliojimo actio Pauliana pagrindu sąlygų buvimas, todėl plačiau šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl nustatytų Civilinio kodekso 6.66 str. sąlygų viseto buvo pagrindas pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją.

49Dėl 2011-05-25 uždarosios akcinės bendrovės „Speisuva“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties

50Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime vertino ir pasisakė dėl 2011-05-25 uždarosios akcinės bendrovės „Speisuva“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties negaliojimo CK 1.87 straipsnio pagrindu ir ex officio pripažino šį sandorį negaliojančiu. Šių pirmosios instancijos teismo išvadų apeliantas apeliaciniu skundu neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pritardamas Vilniaus apygardos teismo motyvams, plačiau dėl jų nepasisako. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas išvados dėl 2011-05-25 uždarosios akcinės bendrovės „Speisuva“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia neperkėlė į rezoliucinę teismo sprendimo dalį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tTokia faktinė ir teisinė situacija negali likti neištaisyta. CPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.

51Dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, kasacinio teismo išaiškinta, jog šios teisės normos turi būti taikomos racionaliai, ne formaliai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2000).

52Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad teismo sprendimo privalomumas lemia šiam aktui keliamus reikalavimus. Sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti. Bet koks teismo sprendime esantis rašymo apsirikimas, aritmetinė klaida gali tapti kliūtimi tinkamai suprasti ir vykdyti sprendimą, todėl įstatymo leidėjo nurodyta galimybė sprendimą priėmusiam teismui ištaisyti klaidas ir apsirikimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-507/2004).

53Teisės normos, reglamentuojančios teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, turi būti taikomos ne formaliai, be kita ko, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, kad būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal šioje konkrečioje byloje susiklosčiusią ypatingą situaciją yra pagrindas daryti išvadą, jog nagrinėjamoje teisinėje situacijoje yra padaryta aiški techninė klaida, kuri turi būti neabejotinai ištaisyta. Pažymėtina, kad nurodytos klaidos ištaisymas šiuo konkrečiu aptartu atveju negali būti vertinamas kaip keičiantis teismo sprendimo esmę.

54Dėl bylinėjimosi išlaidų

55Pagal bylos duomenis, apeliantas AB „Spauda“ už apeliacinį skundą sumokėjo 4000 Lt ir nuo likusios dalies - 8000 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismo 2013-07-02 nutartimi buvo atleistas. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Ieškovas nagrinėjamoje byloje – BUAB „Speisuva“, todėl apeliantas AB „Spauda“ kaip dalyvaujantis šioje byloje asmuo vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu yra apskritai atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo. Dėl šios priežasties, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, numatančiu žyminio mokesčio grąžinimą, kai jo sumokėta daugiau nei numato įstatymas ir CPK 87 straipsnio 3 ir 4 dalimis, teismas ex officio nutaria AB „Spauda“ grąžinti 4000 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

56Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

57Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

58Ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendime rašymo apsirikimą ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

59„Ieškinį tenkinti.

602011-05-25 uždarosios akcinės bendrovės „Speisuva“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp akcinės bendrovės „Spauda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Žyprė ir Ko“ pripažinti negaliojančia.

612011-05-27 Reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp akcinės bendrovės „Spauda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Žyprė ir Ko“ pripažinti negaliojančia, taikyti restituciją, pritaikius restituciją pritesiti iš AB „Spauda“ 800 000 Lt (aštuonis šimtus tūkstančių litų) skolą.“

62Grąžinti akcinei bendrovei „Spauda“ (j. a. k. 121008154) 2013-06-26 pavedimu už apeliacinį skundą sumokėto 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas BUAB „Speisuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams AB... 4. Nurodė, jog 2011-05-27 reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2013-05-29 sprendimu ieškinį patenkino: 2011-05-27... 7. Teismas nurodė, kad yra visos actio Pauliana taikymo sąlygos, nes susijusių... 8. Ieškovas BUAB „Speisuva“ įsteigtas atsakovo AB „Spauda“ iniciatyva AB... 9. Teismo nuomone, abu sandoriai (akcijų pirkimo-pardavimo ir reikalavimo teisės... 10. Teismas, nustatęs, jog tikrasis akcijų pirkimo – pardavimo tikslas buvo ne... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atsakovas AB „Spauda“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo... 13. Skundą grindžia šiais svarbiausiais argumentais:... 14. 1. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo visų actio Pauliana... 15. 1.1. Ieškovas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kokių kreditorių interesus... 16. 1.2. Tai, jog ginčijamu sandoriu buvo sumažinta AB „Spauda“ skola... 17. 1.3. Pirmos instancijos teismas neteisingai aiškina terminą, kada baigėsi... 18. 2. Reikalavimo perleidimo sandoris ir įskaitymas atitiko įprastą verslo... 19. 3. Apeliantas taip pat pateikė įrodymus, kad BUAB „Speisuva“ bankroto... 20. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Speisuva“ prašo... 21. 1. Ieškovas pateikė teismui rašytinius įrodymus dėl bankroto bylos UAB... 22. 2. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas sandoris... 23. 3. Ginčo sandorio šalys buvo nesąžiningos (CK 6.67 str. 4 d.) dėl... 24. 4. Atsakovo apeliaciniame skunde esantys teiginiai, neva ginčo reikalavimo... 25. 5. Ginčo sandoris neatitiko įprastos verslo praktikos, greičiau... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. Apeliacinis skundas netenkintinas... 28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320... 29. Dėl naujų įrodymų prijungimo... 30. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl papildomų... 31. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 32. Civilinio proceso kodekso 322 str. nuostatos numato, kad apeliacinis skundas... 33. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl sandorio nuginčijamo actio Pauliana... 34. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių... 35. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas ne dėl visų actio Pauliana taikymo sąlygų... 36. Dėl bankroto administratoriaus teisės reikšti ieškinį actio Pauliana... 37. Ieškinį dėl 2011-05-27 Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo... 38. Galiausiai kaip nepagrįsti atmestini ir apelianto teiginiai, kad ieškovas... 39. Dėl kreditorių teisių pažeidimo... 40. Dėl vienos actio Pauliana sąlygų – kreditorių teisių pažeidimo –... 41. Dėl CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąvokos „kitaip pažeidžiamos... 42. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, prašomo pripažinti negaliojančiu... 43. Byloje nustatyta, kad UAB „Speisuva“ ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo... 44. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių,... 45. Apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartimi... 46. Apelianto argumentas, kad sandoris nepakeitė UAB „Speisuva“ mokumo... 47. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino terminą... 48. Apeliantas neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, kuriomis... 49. Dėl 2011-05-25 uždarosios akcinės bendrovės „Speisuva“ akcijų... 50. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime vertino ir pasisakė dėl... 51. Dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo trūkumų... 52. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad teismo sprendimo privalomumas lemia... 53. Teisės normos, reglamentuojančios teismo sprendimo trūkumų ištaisymą,... 54. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 55. Pagal bylos duomenis, apeliantas AB „Spauda“ už apeliacinį skundą... 56. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 57. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti... 58. Ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendime rašymo... 59. „Ieškinį tenkinti.... 60. 2011-05-25 uždarosios akcinės bendrovės „Speisuva“ akcijų... 61. 2011-05-27 Reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp akcinės bendrovės... 62. Grąžinti akcinei bendrovei „Spauda“ (j. a. k. 121008154) 2013-06-26...