Byla eI-800-162/2015
Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1110 2.4.1 punkto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (perskaičiuoti piniginės kompensacijos dydį)

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

2sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

3dalyvaujant pareiškėjos L. B. atstovams A. B. ir advokatui Laimonui Straukai,

4atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Redai Siautilei,

5trečiojo suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ atstovui Dariui Saboniui,

6trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltic Engineers“ atstovei Ramunei Staševičiūtei,

72015 m. kovo 10 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Litgrid“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Engineers“ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1110 2.4.1 punkto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (perskaičiuoti piniginės kompensacijos dydį).

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

9Pareiškėja L. B. kreipėsi į teismą, prašydama:

101) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1110 „Dėl žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), servitutų nustatymo“ 2.4.1 punktą, kuriame numatyta, kad nuostoliai dėl žemės servitutų nustatymo atlyginami AB „Litgrid“ lėšomis išmokant 1471,28 Lt vienkartinę kompensaciją;

112) įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka perskaičiuoti pareiškėjai priklausančios piniginės kompensacijos dydį.

12Pareiškėja skunde nurodo nesutinkanti su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.12.2.)-1110 2.4.1 punktu, kuriuo nustatyta, kad nuostoliai dėl žemės servitutų nustatymo atlyginami AB „Litgrid“ lėšomis išmokant L. B. 1471,28 Lt dydžio vienkartinę kompensaciją, nes mano, kad atsakovas netinkamai apskaičiavo kompensacijos, mokamos už servituto nustatymą, dydį.

13Nurodo, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 1,2017 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), kuriam yra nustatytas 0,3266 ha ploto servitutas. Teigia, jog pareiškėjos turimos nuosavybės daliai yra keliami apribojimai susiję su negalėjimu užsiimti žemės ūkio veikla, kadangi iki šios dienos trečiasis suinteresuotas asmuo jokio raštiško sutikimo vykdyti žemės ūkio veiklą pareiškėjai nedavė, be to, žemės sklypo dalyje, kurioje yra nustatytas servitutas, yra draudžiama sandėliuoti pašarus, šiaudus, trąšas, durpes, malkas ir kitas medžiagas, t. y. šioje žemės sklypo dalyje pareiškėja nebegalės laikyti jokių jai žemės ūkio veiklai reikalingų daiktų.

14Pažymi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) 4 punkto formulėje esantys žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo pagal kultūras (Dvid.) ir žemės ūkio augalų produkcijos vieno kilogramo normatyvinės kainos (K1) indeksai buvo netinkamai nustatyti, kadangi nustatant juos nebuvo vadovautasi 2014 metų duomenimis. Mano, kad netinkamai buvo apskaičiuoti nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, kadangi neteisingai apskaičiuotas Metodikos 9.2 punkte numatytas kapitalizacijos normos indeksas (Kr), nes nebuvo atlikti vietovės žemės rinkos tyrimai. Taip pat atkreipia dėmesį, kad nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiuoti tik už vienerius metus. Mano, kad ši nuostolių suma turėjo būti apskaičiuota už 99 metus, t. y. padauginta iš 99, nes servitutas nustatytas neterminuotai.

15Pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad apskaičiuojant kompensaciją, nebuvo atsižvelgta į tai, jog šiuo metu yra keičiama žemės sklypo paskirtis, be to, nebuvo įvertinti nuostoliai už sodinių, augančių servituto zonoje, sunaikinimą.

16Teismo posėdžio metu pareiškėjos L. B. atstovai A. B. ir advokatas Laimonas Strauka skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

17Pareiškėja L. B., tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko.

18Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Reda Siautilė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

19Atsiliepime atsakovas nurodo, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius, patikrinęs apskaičiavimus, nustatė, kad 110 kV elektros perdavimo linijos Kretinga – Benaičiai statybos specialiojo plano rengėjas UAB „Baltic Engineers“ kompensaciją pagal Metodiką apskaičiavo tinkamai.

20Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad netinkamai buvo nustatyti žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo pagal kultūras (Dvid.), žemės ūkio augalų produkcijos vieno kilogramo normatyvinės kainos (K1) bei kapitalizacijos normos rodiklio (Kr) indeksai, kadangi toks argumentas nėra pagristas jokiais rašytiniais įrodymais. Pažymi, kad atsakovas neturi teisės iškraipyti ar savarankiškai koreguoti Metodikoje imperatyviai nurodytų formulių ir jų dedamųjų dalių, savarankiškai spręsti dėl kitų dedamųjų dalių įrašymo į formules.

21Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ atstovas Darius Sabonis teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

22Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ atsiliepime nurodo, jog vadovaujantis Metodikos 7 punktu pasėlių rūšys, plotai, sodinių rūšys ir skaičius nustatomi pagal faktinės žemės naudojimo būklės analizę teritorijų planavimo dokumento rengimo metu, o nagrinėjamu atveju 110 kV elektros perdavimo linijos Kretinga – Benaičiai specialusis planas patvirtintas ir viešai įregistruotas būtent 2014 metais, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės sutinka su pareiškėjos teiginiais, kad nustatant žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo pagal kultūras (Dvid.) ir žemės ūkio augalų produkcijos vieno kilogramo normatyvinės kainos (K1) indeksus turėjo būti vadovaujamasi 2014 metų duomenimis. Atkreipia dėmesį, jog žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas pagal kultūras tvirtinamas žemės ūkio ministro įsakymu (Metodikos 4 punktas), o pagal 2014 metais galiojusį ir šiuo metu tebegaliojantį Žemės ūkio augalų vidutinį derlingumą pagal kultūras 1999-2003 metais, patvirtintą žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3D-35, žieminių kviečių derlingumo (100 kg iš 1 ha) koeficientas yra būtent 34,06, todėl naudojant tokį koeficiento dydį buvo apskaičiuota ginčijama kompensacija. Žemės ūkio augalų produkcijos vieno kilogramo normatyvinės kainos indeksas (K1) nustatytas pagal Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas 2014 metams, patvirtintas žemės ūkio ministro 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-799, pagal kurias maistinių kviečių normatyvinė kaina yra 640 Lt už toną arba 0,64 už kilogramą. Pažymi, kad būtent minėti koeficientai ir buvo taikomi apskaičiuojant ginčijamas kompensacijas už sunaikintus pasėlius. Pasėlių kultūros (žieminių kviečių) nustatymo tikslumo pareiškėja apskritai neginčija, todėl teigti, kad konkrečiu atveju buvo netinkamai nustatyti žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo pagal kultūras ir žemės ūkio augalų produkcijos vieno kilogramo normatyvinės kainos indeksai nėra pagrindo.

23Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )) yra žemės ūkio paskirties, todėl apskaičiuojant Metodikos 2.3 punkte numatytus nuostolius, taikomas ne Metodikos 9.2 punktas, o Metodikos 9.1 punktas, tokiu būdu ginčijamas kapitalizacijos normos rodiklis (Kr) konkrečiu atveju apskritai nėra aktualus skaičiuojant pareiškėjai Metodikos 2.3 punkte numatytą kompensaciją. Pažymi, kad atitinkamai metinės pajamų normos hektarui žemės ūkio naudmenų indeksas (Kp), kuris tvirtinamas žemės ūkio ministro įsakymu, nustatytas pagal Žemės ūkio veiklos pajamų iš žemės ūkio naudmenų hektaro normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3D-391 (2013 m. spalio 29 d. įsakymo redakcija). Teigia, jog konkrečiu atveju metinė pajamų norma hektarui žemės ūkio naudmenų yra lygi 155. Tokiu būdu, nuostoliai už prarastą galimybę naudoti žemės sklypo dalį (0,3266 ha) pagal pagrindinę (žemės ūkio) žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį (Metodikos 2.3 punktas) apskaičiuoti tinkamai, t. y. visiškai atitinka Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo 2014 m. spalio 15 d. akto Nr. 262a 7 punkte nurodytą 759,35 Lt sumą. Nors pareiškėjos nuomone, apskaičiuojant Metodikos 2.3 punkte nurodytus nuostolius, turėtų būti taikomas koeficientas 99, tačiau Metodikos 9.1 punkte aiškiai įtvirtinta, kad apskaičiuojant Metodikos 2.3 punkte numatytus nuostolius, taikomas koeficientas 15.

24Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltic Engineers“ atstovė Ramunė Staševičiūtė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos rajono skyriaus (toliau – ir NŽT Kretingos rajono skyrius) 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1110 „Dėl žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), servitutų nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 2.4.1 punkto, kuriuo nustatyta, kad nuostoliai dėl žemės servitutų nustatymo atlyginami AB „Litgrid“ lėšomis išmokant 1471,28 Lt vienkartinę kompensaciją, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus NŽT Kretingos rajono skyriaus Įsakymo 2.4.1 punktą, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka perskaičiuoti pareiškėjai priklausančios piniginės kompensacijos dydį.

27Bylos medžiaga nustatyta, jog NŽT Kretingos rajono skyrius 2014 m. lapkričio 25 d. Įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1110 1.1 punktu nustatė pareiškėjos L. B. žemės sklypui, kadastro Nr. ( - ), esančiam ( - ), 0,3266 ha ploto servitutą, suteikiantį teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) (kodas 206) bei 0,3266 ha ploto servitutą, suteikiantį teisę aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) (kodas 207) ir 0,3266 ha ploto servitutą, suteikiantį teisę naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) (kodas 208), pažymėtus simboliu – „S/3266m2“ žemės sklypo plane M 1:1000. Įsakymo 2.4.1 punktu nustatyta, kad nuostoliai dėl žemės servitutų nustatymo atlyginami AB „Litgrid“ lėšomis išmokant L. B. 1471,28 Lt dydžio vienkartinę kompensaciją. Įsakymo 2.4.2 punktu numatyta kompensaciją išmokėti per trisdešimt darbo dienų nuo servituto nustatymo administraciniu aktu dienos.

28Nagrinėjamoje byloje pareiškėja neginčija 2014 m. lapkričio 25 d. Įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1110 1.1 punkto, kuriuo minėtam pareiškėjos žemės sklypui buvo nustatytas servitutas, teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau nesutinka su apskaičiuotų nuostolių, patirtų dėl servituto nustatymo, dydžiu, t. y. nesutinka su Įsakymo 2.4.1 punktu. Nesutikdama su Įsakymo 2.4.1 punktu, pareiškėja teigia, jog: 1) netinkamai nustatyti Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos (minėta, toliau – ir Metodika), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541, 4 punkto formulėje esantys žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo pagal kultūras (Dvid.) ir žemės ūkio augalų produkcijos vieno kilogramo normatyvinės kainos (K1) indeksai, kadangi duomenys turėjo būti pateikti už 2014 metus; 2) netinkamai apskaičiuoti nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, kadangi neteisingai apskaičiuotas Metodikos 9.2 punkte numatytas kapitalizacijos normos indeksas (Kr); 3) nuostoliai nepagrįstai apskaičiuoti tik už vienerius metus, nors servitutas nustatytas neterminuotai; 4) apskaičiuojant kompensaciją nebuvo atsižvelgta į tai, kad šiuo metu yra keičiama žemės sklypo paskirtis, be to, nebuvo įvertinti nuostoliai už sodinių sunaikinimą.

29Atsižvelgiant į pareiškėjos reikalavimą ir jo pagrindus, būtina nustatyti, ar pareiškėjai buvo tinkamai apskaičiuotas piniginės kompensacijos dydis.

30Servituto definicija yra pateikta Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnio pirmoje dalyje, pagal kurią servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Civilinio kodekso 4.123 straipsnis nustato, kad žemės sklypui gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, o 4.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal servituto suteikiamas tarnaujančiojo daikto naudojimo teises galima vienodai gerai pasinaudoti tiek visu daiktu, tiek jo dalimi ir tuo būtų užtikrintas tinkamas viešpataujančiojo daikto naudojimas, tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę nustatyti daikto dalį, kurioje gali būti naudojamasi servituto nustatytomis teisėmis. Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje servituto nustatymo pagrindus, numatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.

31Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka reglamentuoti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu.

32Pažymėtina, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.129 straipsnis). Tiek Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16.6 punktas įpareigoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovą arba jo įgaliotą teritorinio padalinio vadovą priimant sprendimą, kuriuo nustatomas žemės servitutas, jame nurodyti nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu patvirtintoje Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje.

33Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas nustatytos kompensacijos dydį, patikrina, ar nuostoliai apskaičiuoti nepažeidžiant jų apskaičiavimo tvarką reglamentuojančio teisės akto – Metodikos. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis nukreipia į Metodiką, kurios 3 punktas įtvirtina, jog nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaudamasis šia Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas.

34Bylos medžiaga nustatyta, jog 110 kV elektros perdavimo linijos Kretinga – Benaičiai statybos specialiojo plano rengėjas yra UAB „Baltic Engineers“.

35Įsakymo 2.4.1 punktu nustatytas 1471,28 Lt vienkartinės kompensacijos dydis už sklypo (kadastro Nr. ( - )) dalį, grindžiamas UAB „Baltic Engineers“ skaičiavimais, kurie įtvirtinti 2014 m. spalio 15 d. Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akte Nr. 262a bei 2014 m. spalio 15 d. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo akte Nr. 262a (toliau – ir Vienkartinės ar periodinės kompensacijos apskaičiavimo aktas). Iš Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akto bei Vienkartinės ar periodinės kompensacijos apskaičiavimo akto turinio matyti, kad pareiškėjai buvo apskaičiuoti nuostoliai už sunaikintus pasėlius ir nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo.

36Pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad apskaičiuojant kompensaciją už servituto nustatymą žemės sklype nebuvo atsižvelgta į tai, kad šiuo metu yra keičiama žemės sklypo paskirtis.

37Metodikos 2 punkte nustatyta, jog nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto administraciniu aktu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui, atlyginami už: 2.1. sunaikinamus pasėlius ir sodinius; 2.2. iškertamą mišką; 2.3. prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį.

38Iš pateiktų žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), detaliojo planavimo dokumentui rengti 2014 m. sausio 6 d. išduotų planavimo sąlygos Nr. 1 matyti, jog planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla yra pakeisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatyti naudojimo būdus – gyvenamosios teritorijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos, pobūdžius – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, padalinti į atskirus sklypus bei nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą.

39Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre ir kt. (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 1 straipsnis). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje numatyta, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

40Remiantis 2014 m. gruodžio 29 d., 2015 m. sausio 14 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

41Teismas pažymi, kad skundžiamo 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1110 priėmimo metu nekilnojamojo turto registre žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis nurodyta žemės ūkio, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Engineers“ apskaičiuodamas pareiškėjai kompensacijos dydį, privalėjo vadovautis nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Šiuo atveju faktas, kad yra pradėtas rengti detalusis planas dėl žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties keitimo, nesudaro pagrindo nuostolius dėl servituto nustatymo apskaičiuoti kaip už kitos paskirties žemę.

42Pareiškėja teigia, kad netinkamai buvo nustatyti Metodikos 4 punkto formulėje esantys žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo pagal kultūras (Dvid.) ir žemės ūkio augalų produkcijos vieno kilogramo normatyvinės kainos (K1) indeksai, kadangi juos nustatant nebuvo vadovautasi 2014 metų duomenimis.

43Iš 2014 m. spalio 15 d. Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akto Nr. 262a bei 2014 m. spalio 15 d. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos apskaičiavimo akto Nr. 262a matyti, jog pareiškėjai atlygintini nuostoliai už sunaikintus pasėlius (žieminius kviečius) yra 711,94 Lt.

44Metodikos 4 punkte nustatyta, jog sunaikinamų pasėlių rinkos vertė (Np) apskaičiuojama pagal formulę: Np = Dvid. x 100 x Sp x K1 x K2, čia: Dvid. – žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas pagal kultūras, tvirtinamas žemės ūkio ministro įsakymu; Sp – žemės sklypo dalies, kuriai nustatomas žemės servitutas, plotas (hektarais); K1 – žemės ūkio augalų produkcijos vieno kilogramo normatyvinė kaina, kuri nustatoma pagal žemės ūkio ministro patvirtintas normatyvines žemės ūkio produkcijos kainas; K2 – žemės sklypo našumo balo santykis su vidutiniu Lietuvos žemės našumo balu (39). Žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo pagal kultūras (Dvid.) rodikliai nustatyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakyme Nr. 3D-35 „Dėl žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo 1999-2003 metais patvirtinimo“. Vėlesnių Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymų, nustatančių vidutinį žemės ūkio augalų derlingumą, nebuvo priimta. Nustačius, jog žemės ūkio augalų vidutinis derlingumo pagal kultūras rodiklis yra tvirtinamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu bei nesant priimtų kitų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymų dėl žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo rodiklių, buvo privaloma vadovautis šiuo įsakymu. Pagal minėtą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymą, vidutinis žieminių kviečių derlingumas 100 kg iš 1 ha – 34,06. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-799 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2014 metais patvirtinimo“, normatyvinė maistinių kviečių tonos kaina – 640 Lt.

45Atsižvelgiant į prieš tai minėtus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymus, akivaizdu, kad apskaičiuojant nuostolių, patirtų už sunaikintus pasėlius, sumą, jais buvo privaloma vadovautis, todėl pareiškėjos argumentas, kad neteisingai nustatyti Metodikos formulėje esantys žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo pagal kultūras (Dvid.) ir žemės ūkio augalų produkcijos vieno kilogramo normatyvinės kainos (K1) indeksai, laikytinas nepagrįstu. Taigi nuostolių, patirtų už sunaikinamus pasėlius suma turėjo būti apskaičiuota taip: Np (711,94 Lt) = 34,06 (Dvid.) x 100 x 0,3266 ha žemės plotas x 0,64 Lt už kg (normatyvinė maistinių kviečių tonos kaina – 640 Lt) x 1 (žemės sklypo (kadastro Nr. ( - ))) naudmenų našumo balas 39 / 39).

46Remiantis paminėtu sprendžiama, kad Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akte Nr. 262a patirti nuostoliai už sunaikintus pasėlius (žieminius kviečius) įvertinti tinkamai.

47Pareiškėjos teigimu, taip pat netinkamai apskaičiuoti nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, nes neteisingai nustatytas Metodikos 9.2 punkte numatytas kapitalizacijos normos indeksas (Kr).

48Metodikos 9.2 punkte nurodyta, jog šios Metodikos 9 punkto pirmojoje pastraipoje nurodyti nuostoliai, išskyrus 9.1 punkte nurodytus nuostolius (nuostoliai dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų), (Nk) apskaičiuojami pagal formulę – Nk = 15´Sk´Vk´Kr´Kn.

49Minėta, jog pareiškėjos žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, todėl nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, buvo apskaičiuoti vadovaujantis Metodikos 9.1 punktu, o ne Metodikos 9.2 punktu. Metodikos 9.1 punkte nurodytoje formulėje nesant kapitalizacijos normos indekso (Kr), nėra pagrindo detaliau aptarti šio indekso skaičiavimą.

50Pareiškėjos žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), žemės ūkio naudmenų našumo balas – 39. Metinė pajamų norma hektarui žemės ūkio naudmenų, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3D-391 (2013 m. spalio 29 d. akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 18 d.), atsižvelgiant į žemės ūkio naudmenų našumo balą (39) yra 155. Taigi nuostoliai už prarastą galimybę naudoti žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) dalį (0,3266 ha plotą) pagal pagrindinę (žemės ūkio) žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį sudaro 759,35 Lt (15 x 0,3266 x 155) ir jie buvo apskaičiuoti tinkamai

51Pareiškėja taip pat nurodo, jog nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiuoti tik už vienerius metus, nors nuostoliai turėjo būti apskaičiuoti už 99 metus.

52Kaip matyti iš Metodikos 9.1 punkte pateiktos nuostolių apskaičiavimo formulės (Nžūn = 15 x S x Kp), nuostolių suma dauginama iš koeficiento 15, t. y. didinama 15 kartų, todėl teigti, kad šie nuostoliai apskaičiuojami tik už vienerius metus, nėra pagrindo. Apskaičiuojant nuostolius buvo vadovautasi Metodikos 9.1 punkte esančia formule, todėl nėra pagrindo išvadai, kad apskaičiuojant kompensaciją, nepagrįstai taikytas minėtas koeficientas.

53Pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu akcentavo, kad žemės sklype auga sodiniai, todėl apskaičiuojant kompensacijos dydį, privalėjo būti įvertinti nuostoliai už šių sodinių sunaikinimą.

54Byloje neginčijama aplinkybė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. ( - ), esančiame ( - ), auga sodiniai. Teismo posėdžio metu atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens AB“Litgrid“ atstovai paaiškino, kad sodiniai nebus naikinami, o tuo atveju, jeigu būtų sunaikinti, pareiškėja turi teisę kreiptis dėl papildomų nuostolių atlyginimo. Taip pat nurodė, kad per šį žemės sklypą jau anksčiau yra nutiestos elektros linijos, kurių apsaugos zonoje esantys sodiniai nebuvo naikinami. Pažymėjo, kad servitutas buvo nustatomas šių apsaugos zonų ribose, todėl pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis iš esmės nepasikeitė.

55Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (2012 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XI-1919 redakcija) 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose (ši įstatymo nuostata įsigaliojo nuo 2004 m. liepos 10 d., kuri tuo metu buvo numatyta šio įstatymo 2004 m. liepos 10 d. galiojusios redakcijos 50 straipsnio 2 dalyje). Pagal minėto įstatymo to paties straipsnio 6 dalį, perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriai tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje turi teisę tik sudarę sutartis su žemės savininku ar gavę savininko sutikimą arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą. Šioje dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tinklų operatoriams atliekant šio straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmus. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 18 punkte nurodyta, kad elektros oro linijos apsaugos zona – žemės juosta ir oro erdvė tarp dviejų vertikalių plokštumų, lygiagrečių elektros linijos ašiai, matuojant horizontalų atstumą nuo kraštinių jos laidų; elektros oro linijos apsaugos zonos plotis nustatomas atsižvelgiant į šios linijos įtampą, o būtent – 110 kV oro linijų apsaugos zonos nustatomos abiejose oro linijos pusėse 20 metrų atstumu nuo kraštutinių oro linijos laidų. Analogiško ploto elektros oro linijos apsaugos zona numatyta Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93, 6.1.4 punkte, kad 110 kV oro linijų apsaugos zonos nustatomos abiejose oro linijos pusėse 20 metrų atstumu nuo kraštutinių oro linijos laidų. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 20.3 punkte numatyta, jog elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama sodinti arba kirsti medžius ir krūmus. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 21.2 punkte nustatyta, jog elektros linijos apsaugos zonoje draudžiama sandėliuoti pašarus, šiaudus, trąšas, durpes, malkas ir kitas medžiagas.

56Bylos medžiaga nustatyta, jog Klaipėdos apskrities viršininkas 2007 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 4-4395-(1.3) „Dėl L. B. privataus žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), kadastro duomenų papildymo, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus“ 2 punktu nustatė elektros linijų apsaugos zonas 0,3230 ha. Pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, šiuo metu pareiškėjos žemės sklypui (kadastro Nr. ( - )) nustatytas servitutas yra – 0,3266 ha, t. y. 2014 m. gruodžio 8 d. nekilnojamojo turto registre įregistruotas servituto plotas iš esmės toks pat, koks buvo Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 4-4395-(1.3) patvirtintas elektros linijų apsaugos zonų plotas. Taigi, nustačius servitutą, pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis iš esmės nesikeičia. Nors pareiškėja skunde nurodė, kad jos turimos nuosavybės daliai yra keliami apribojimai susiję su negalėjimu užsiimti žemės ūkio veikla ir šioje žemės sklypo dalyje (yra draudžiama sandėliuoti pašarus, šiaudus, trąšas, durpes, malkas ir kt.), tačiau pabrėžtina, kad šie apribojimai neatsirado dėl servituto nustatymo, kadangi šie apribojimai senų elektros linijų apsaugos zonos ribose buvo ir anksčiau. Tai yra, nustačius servitutą iš esmės nauji apribojimai nei tie, kurie anksčiau buvo numatyti teisės aktais (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintose Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygose ir kt.) senų elektros linijų apsaugos zonos ribose, pareiškėjai neatsiranda Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pagal Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalį, nors įstatymu ir buvo nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose, tačiau šie servitutai nesuteikė teisės šių apsaugos zonų ribose (konkrečiu atveju senų elektros linijų apsaugos linijų ribose) tiesti naujas elektros linijas, todėl pagal Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 6 dalį, norint tiesti naujas elektros linijas senų elektros linijų apsaugos zonų ribose, buvo privaloma nustatyti naują servitutą. Šiuo atveju taip ir buvo padaryta. Nustačius naują servitutą senų elektros linijų apsaugos zonų ribose nereiškia, jog servitutu nustatyme plote bus naikinami sodiniai. Priešingai, 2014 m. spalio 15 d. Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius akte Nr. 262a nurodyta, kad sodiniai nebus naikinami. Tik patyrus nuostolius dėl sodinių sunaikinimo, pareiškėja turės teisę kreiptis dėl papildomų nuostolių atlyginimo.

57Sprendžiama, jog apskaičiuojant kompensacijos dydį, teisėtai ir pagrįstai nebuvo vertintini nuostoliai dėl sodinių sunaikinimo.

58Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1110 „Dėl žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), servitutų nustatymo“ 2.4.1 punktas, kuriuo nustatyta, kad nuostoliai dėl žemės servitutų nustatymo atlyginami AB „Litgrid“ lėšomis išmokant 1471,28 Lt vienkartinę kompensaciją, teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jo panaikinti. Nustačius, kad pareiškėjai išmokamos vienkartinės kompensacijos dydis apskaičiuotas teisėtai ir pagrįstai, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos išvestinį reikalavimą bei įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka perskaičiuoti pareiškėjai priklausančios piniginės kompensacijos dydį.

59Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl nuostolių atlyginimo, kai yra nustatomas servitutas yra konstatavęs, jog Civilinio kodekso 4.129 straipsnyje nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB ,,N. B.“, Ž. K. ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintiną servitutą, o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali būti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Konkretūs nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirą tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu. Tokie nuostoliai – tarnaujančiojo daikto būklės pablogėjimas dėl servituto; išlaidos, susijusios su tarnaujančiojo daikto tinkamos būklės išlaikymu; išlaidos dėl būklės atkūrimo, valstybės nustatyti mokesčiai; rinkliavos už tarnaujantįjį daiktą ir pan. Šių nuostolių išieškojimo ypatybė yra tai, kad jie, padaromi nors ir teisėtais servituto turėtojo veiksmais, tačiau tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti atlyginti (Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 3 dalis, 4.129 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Girga“, bylos Nr. 3K-3-420/2009, 2012 m. liepos 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-367/2012). Patirtų nuostolių dydį kiekvienu atveju privalo įrodyti juos reikalaujantis priteisti asmuo (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

60Pažymėtina, kad remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismine praktika, pareiškėja L. B. dėl Metodikoje nenumatytų nuostolių atlyginimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

61Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

62Pareiškėjos L. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

63Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjos L. B. atstovams A. B. ir advokatui Laimonui Straukai,... 4. atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 5. trečiojo suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ atstovui Dariui Saboniui,... 6. trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltic Engineers“ atstovei Ramunei... 7. 2015 m. kovo 10 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę... 8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 9. Pareiškėja L. B. kreipėsi į teismą, prašydama:... 10. 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 11. 2) įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka perskaičiuoti... 12. Pareiškėja skunde nurodo nesutinkanti su Nacionalinės žemės tarnybos prie... 13. Nurodo, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 1,2017 ha ploto žemės... 14. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu... 15. Pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad... 16. Teismo posėdžio metu pareiškėjos L. B. atstovai A. B. ir advokatas Laimonas... 17. Pareiškėja L. B., tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir... 18. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 19. Atsiliepime atsakovas nurodo, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 20. Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad netinkamai buvo nustatyti žemės... 21. Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Litgrid“ atstovas Darius Sabonis teismo... 22. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ atsiliepime nurodo, jog... 23. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas (unikalus... 24. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltic Engineers“ atstovė Ramunė... 25. Teisėjų kolegija... 26. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 27. Bylos medžiaga nustatyta, jog NŽT Kretingos rajono skyrius 2014 m. lapkričio... 28. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja neginčija 2014 m. lapkričio 25 d. Įsakymo... 29. Atsižvelgiant į pareiškėjos reikalavimą ir jo pagrindus, būtina... 30. Servituto definicija yra pateikta Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111... 31. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka... 32. Pažymėtina, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami... 33. Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas nustatytos kompensacijos dydį,... 34. Bylos medžiaga nustatyta, jog 110 kV elektros perdavimo linijos Kretinga –... 35. Įsakymo 2.4.1 punktu nustatytas 1471,28 Lt vienkartinės kompensacijos dydis... 36. Pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad apskaičiuojant... 37. Metodikos 2 punkte nustatyta, jog nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto... 38. Iš pateiktų žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), detaliojo planavimo... 39. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja... 40. Remiantis 2014 m. gruodžio 29 d., 2015 m. sausio 14 d. Nekilnojamojo turto... 41. Teismas pažymi, kad skundžiamo 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr.... 42. Pareiškėja teigia, kad netinkamai buvo nustatyti Metodikos 4 punkto... 43. Iš 2014 m. spalio 15 d. Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius... 44. Metodikos 4 punkte nustatyta, jog sunaikinamų pasėlių rinkos vertė (Np)... 45. Atsižvelgiant į prieš tai minėtus Lietuvos Respublikos žemės ūkio... 46. Remiantis paminėtu sprendžiama, kad Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius... 47. Pareiškėjos teigimu, taip pat netinkamai apskaičiuoti nuostoliai, atsiradę... 48. Metodikos 9.2 punkte nurodyta, jog šios Metodikos 9 punkto pirmojoje... 49. Minėta, jog pareiškėjos žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ),... 50. Pareiškėjos žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ), žemės... 51. Pareiškėja taip pat nurodo, jog nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės... 52. Kaip matyti iš Metodikos 9.1 punkte pateiktos nuostolių apskaičiavimo... 53. Pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu akcentavo, kad žemės sklype... 54. Byloje neginčijama aplinkybė, kad pareiškėjai nuosavybės teise... 55. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (2012 m. sausio 17 d.... 56. Bylos medžiaga nustatyta, jog Klaipėdos apskrities viršininkas 2007 m.... 57. Sprendžiama, jog apskaičiuojant kompensacijos dydį, teisėtai ir pagrįstai... 58. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 59. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų... 60. Pažymėtina, kad remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota... 61. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 62. Pareiškėjos L. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 63. Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...