Byla 2-85-323/2016
Dėl kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo BUAB „Viloradis“

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovui V. K., atsakovo atstovei advokatei Editai Bartulevičiūtei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. K. ir K. G. – K. ieškinį atsakovui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių dėl kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo BUAB „Viloradis“.

3Teismas

Nustatė

4ieškovai ieškiniu kreipėsi į teismą, ir prašo pripažinti atsakovo veiksmus, atsisakant nenutraukti paskolų: 1) Nr. KK 07/04/171L, 2) Nr. KK 07/11-08L, 3) Nr. BK 05/05/115L, grąžinimą neteisėtais, pažeidžiančiais ieškovų ir jų šeimos interesus, o taip pat kreditavimo sutarčių nuostatas dėl atsakovo teisės vienašališkai nutraukti sutartį, nesąžiningomis, todėl neprivalomomis ieškovui, įpareigoti atsakovą tęsti kreditavimo sutarčių vykdymą, tai yra šalis sugrąžinti į padėtį, kuri buvo iki būsto ir vartojimo kreditų sutarties nutraukimo, atitinkamai pratęsiant kredito sutartis, taip pat viršyti ieškovų pareikštus reikalavimus byloje, siekiant apginti ieškovų, kaip silpnosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-04-16 ieškovas V. K. ir atsakovas sudarė kredito sutartį Nr. KK 07/04/171L, pagal kurią ieškovui buvo suteiktas kreditas 10 metų terminui, už šios sutarties tinkamą įvykdymą laidavo trečiasis asmuo. 2007-11-10 ieškovas V. K. ir atsakovas sudarė kredito sutartį Nr. KK 07/11-08L, pagal kurią ieškovui buvo suteiktas kreditas 10 metų terminui, už šios sutarties tinkamą įvykdymą laidavo ieškovė K. G. – K. ir trečiasis asmuo. 2005-05-18 ieškovas su atsakovu sudarė kredito sutartį Nr. BK 05/05/115L, pagal kurią bankas suteikė kreditą būsto pirkimui 30 metų terminui. Šios kredito sutartys 2013-05-07 atsakovo buvo vienašališkai nutrauktos, ieškovui V. K. daugiau nei 13 mėnesių (nuo 2012 m. balandžio mėn.) iš eilės pagal šias sutartis nemokant įmokų bei palūkanų. Laiko, kad vienašalis kredito sutarčių nutraukimas yra neteisėtas, kadangi dvi kredito sutartys sudarytos 2005 m., viena – 2007 m., jos vykdytos atitinkamai penkis ir septynis metus. 2012 m. šeima atsidūrė keblioje finansinėje situacijoje: gaunamos pajamos pagrinde buvo gaunamos iš nekilnojamojo turto vystymo ir pardavimo, o prasidėjusi ekonominė krizė palietė nekilnojamojo turto rinką. Dėl šių aplinkybių nebeturėjo galimybės vykdyti sutartinių įsipareigojimų atsakovui. Ieškovas V. K. ne kartą kreipėsi į atsakovą, informuodamas apie susidariusią sunkią situaciją, su prašymu atidėti kredito grąžinimą, vos tik atsirasdavo galimybė pervedinėdavo pinigus už suteiktą kreditą. Suteikti kreditai buvo restruktūrizuojami, po kreditų restruktūrizacijos sutarčių sąlygos buvo vis sunkinamos, tačiau, nepaisant to, su pakeitimais sutiko, siekdami išsaugoti turtą, vykdyti įsipareigojimus. Tačiau atsakovas į visas šias aplinkybes neatsižvelgė, bei nepagrįstai kredito sutartis vienašališkai nutraukė. Laiko, kad ieškovų laikinas sutartinių įsipareigojimų nevykdymas negali būti laikomas esminiu sutarčių pažeidimu: pagal kredito sutarčių esmę griežtas atsiskaitymo terminų laikymasis neturi esminės reikšmės sutarčių galiojimui, prievolės pažeidimas yra ne tyčinis ir ne dėl didelio neatsargumo, o tik dėl nepalankiai susiklosčiusios finansinės situacijos, kredito sutartys buvo vykdomos ilgą laiką, o negalėjimas vykdyti prievolių buvo laikinas. Šiuo metu šeimos finansinė padėtis yra pagerėjusi ir ieškovai gali toliau sėkmingai vykdyti kreditorinius įsipareigojimus (t. 1, b.l. 19-27).

5Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad iki ginčijamo kredito sutarčių nutraukimo, 2013 m. sausio 14 d. raštais Nr. OUT-921, OUT-922, OUT-923 bei 2013 m. kovo 12 d. raštu Nr. OUT-5245, neskaitant nuolatinio bendravimo žodžiu, kreipėsi į ieškovus bei trečiąjį asmenį, kaip solidarius skolininkus, informuodamas, kad kredito gavėjai pažeidžia mokėjimo prievoles ir reikalaudamas dengti skolą. Tačiau Banko reikalavimai nebuvo įvykdyti. Dėl sistemingų mokėjimų pažeidimų Bankas vienašališkai nutraukė kredito sutartis, o nutraukus sutartis skolininkams atsirado pareiga grąžinti prieš terminą visą kreditą, sumokėti palūkanas ir visas kitas pagal sutartis mokėtinas sumas. Pažymėjo, kad ieškovai negali būti laikomi vartotojais (išskyrus dalyje dėl kredito gyvenamajam būstui įsigyti), ir atitinkamai sudarytos sutartys nėra laikomos vartojimo sutartimis, kadangi ieškovas V. K. yra UAB „Viloradis“ akcininkas (turi 50 proc. akcijų), vystė elektros energijos jėgainių parkus, kitus projektus, gaudavo pajamas iš nekilnojamojo turto veiklos, dvi kredito sutarys sudarytos pakankamai trumpam – 10 metų – terminui, šios sutartys yra užtikrintos UAB „Viloradis“ turto hipoteka. Taip pat nurodė, kad kredito sutartimis šalys susitarė, kad ieškovai mokėjimo prievoles (konkrečiai nurodytas sumas) turi mokėti ne vėliau kaip griežtai nustatytą kiekvieno mėnesio mokėjimo dieną ir jokių išimčių iš mokėjimo grafiko sutartis nenustatė. Taigi, sutartyse yra aiškiai įtvirtintas Banko tikslas gauti kasmėnesinius mokėjimus pagal grafiką, o ne ieškovų pasirinkimu. Mokėjimų grafiko vykdymo šalys, sudarydamos sutartis, nesiejo su ieškovų galimybe mokėti ar su ieškovų vystomų projektų sėkme ir pan., esminė sąlyga, dėl kurios šalys susitarė – pinigai turi būti sumokėti Bankui griežtai nustatytą kiekvieno mėnesio dieną. Kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 13.1 punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu skolininkas pažeidžia mokėjimų grafiką (nagrinėjamu atveju mokėjimų grafikas, kuris yra galiojantis ir šalis įpareigojantis, buvo pažeistas), kreditorius turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą suteiktą kreditą kartu su palūkanomis, kadangi tai reiškia, jog Bankas negavo to, ko tikėjosi sudarydamas sutartį. Laiko, kad mokėjimų grafikas yra esminė sąlyga, pagal CK 6.217 str. 5 dalį Bankas ir ieškovai susitarė dėl teisinių pasekmių tuo atveju, jeigu ieškovai pažeistų mokėjimų grafiką ir neištaisytų padaryto pažeidimo. Taigi, remiantis Kredito sutartimis abi šalys pasiskirstė riziką, susijusią su mokėjimo prievolių pažeidimu. Be to, mokėjimų tinkamo vykdymo riziką prisiėmė ieškovai. Pažymėjo, kad vertinant Kredito sutarčių sąlygą, leidžiančią Bankui vienašališkai nutraukti sutartį, sąžiningumo aspektu, ši sąlyga nėra vertinama atsietai nuo kitų sutarties sąlygų ir sutarties vykdymo metu susiklosčiusių aplinkybių. Kredito sutarčių bendrosios dalies 13.1 punkte šalys laisva valia susitarė, kad mokėjimo prievolių pažeidimas yra pagrindas Bankui vienašališkai nutraukti Kredito sutartį, ši sąlyga yra galiojanti ir privaloma. Sutarties nutraukimas yra kraštutinė poveikio už sutartinių įsipareigojimų vykdymo pažeidimus priemonė, todėl Bankas, laikydamasis Kredito sutarčių bendrosios dalies 13.1 punkte nurodytos sąlygos, veikdamas sąžiningai ir bendradarbiaudamas, nesiekė iš karto pasinaudoti kraštutine priemone - ieškovams faktiškai buvo suteikti 13 mėnesių pažeidimams pašalinti, bet ieškovai net per tokį ilgą laiką pažeidimų nepašalino, o juos vis tęsė, skolos vis didėjo. Ir tik tada, kai tapo akivaizdu, kad ieškovai nevykdys Kredito sutarčių, Bankas pasinaudojo Kredito sutarčių bendrosios dalies 13.1 punkte nurodyta sąlyga ir nutraukė sutartis, kadangi atotrūkis tarp Kredito sutartyse numatyto ieškovų įsipareigojimo tinkamai vykdyti mokėjimus pagal grafiką ir tarp faktinės situacijos, kuomet ieškovai 13 mėnesių iš eilės (neskaitant iki tol buvusių vėlavimų) nevykdė savo įsipareigojimų, nepadengė skolos, buvo akivaizdus ir labai didelis. Pastebėjo, kad Bankas siekė bendradarbiauti ir labai ilgai geranoriškai laukė, kol ieškovai pašalins mokėjimo prievolių pažeidimus, tačiau ieškovai pažeidimų nepašalino. Atsižvelgiant į tai, laiko, kad Bankas teisėtai nutraukė Kredito sutartis (t. 1, b. l. 187-197).

6Bylos nagrinėjimo metu ieškovas V. K. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Nurodė, kad imdamas kreditus planavo, kad įkeistą turtą parduos, ir iš gautų pajamų grąžins Bankui skolą. Prasidėjus ekonominei krizei neteko didelės dalies pajamų, pradėjo vėluoti atsiskaityti su Banku, jį apie tai informuodamas, teikė perspektyvinius planus, projektus. Kiek įmanoma įmokas mokėjo, nors ir ne pilna apimtimi. Atsakovui teisme pareiškus ieškinį dėl skolos pagal kredito sutartis priteisimo, buvo areštuotas visas turtas, tame tarpe ir tas, kuris nebuvo įkeistas, todėl nebegalėjo realizuoti neįkeisto turto, ir iš gautų pajamų mokėti įmokas. Paaiškino, kad kredito sutartys buvo ne kartą restruktūrizuojamos, kuomet būdavo didinamos palūkanų normos, maržos. Nuolat prašė Banko nenutraukti sutarčių, kiek galėjo, mokėjo, bendradarbiavo, teikė visus dokumentus, pagrindžiančius susidariusią sunkią finansinę padėtį, prašė leisti mokėti tik palūkanas. Taip pat nurodė, kad šiuo metu finansinė padėtis yra pagerėjusi, tačiau vis vien netenkintų tai, kad reikėtų mokėti tokio paties dydžio įmokas, kaip ir iki kredito sutarčių nutraukimo, nes tokio dydžio pajamų šiuo metu nėra. Skolą Bankui dengtų iš uždirbamų darbinių pajamų, taip pat planuoja vystyti vėjo jėgainių projektą. Be to, yra vilties, kad netrukus teigiamai išsispręs teisminiai ginčiai, ir tokiu atveju turėtų finansines galimybes padengti visus pradelstus mokėjimus ir toliau vykdyti sutartis.

7Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad vien dėl UAB „Viloradis“ bankroto būtų įgijusi teisę prieš terminą išieškoti iš įkeisto turto pagal dvi 2007 m. kredito sutartis. Netinkamas kredito sutarčių vykdymas prasidėjo 2008 m., kuomet įmokas mokėti buvo vėluojama, o nuo 2012 m. balandžio mėn. iš viso įmokos buvo nemokamos, kas laikytina esminiu sutarčių pažeidimu. Jei ieškovams buvo sunku vykdyti sutartis, jie negalėjo stabdyti prievolių vykdymo, o turėjo prašyti pakeisti sutarties sąlygas. Tuo tarpu Bankas elgėsi geranoriškai, laukė, kol ieškovas įvykdys savo projektus, tačiau po 13 mėnesių, nesant prielaidų manyti, kad ieškovo projektai pavyks, teisėtai ir pagrįstai nutraukė sutartis. Pažymėjo, kad iš pateiktų duomenų nėra prielaidų manyti, kad ieškovai gali pašalinti pažeidimus ir vykdyti prievoles, nėra duomenų, kad ieškovo tariami projektai gali būti sėkmingi, pelningi.

8Bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad ieškinys grindžiamas ekonominės krizės prasidėjimu, dėl ko ieškovai neva nebegalėjo mokėti įmokų, tačiau visuotinai žinoma, kad ekonominė krizė pasibaigė 2011 m., o kredito sutartys nutrauktos 2012 m., t. y. pasibaigus ekonominei krizei.

9Ieškinys atmestinas.

10Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. K. ir atsakovas 2005 m. gegužės 18 d. sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 05/05/115L (su pakeitimais ir papildymais), pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 115 942,00 Eur kreditas gyvenamojo namo su kūrybine dirbtuve, šiltnamiu ir žemės sklypu, esančio ( - ), pirkimui ir remontui, 30 metų terminui (iki 2035 m. balandžio 20 d.), įkeičiant įsigyjamą turtą, o ieškovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį (pagal mokėjimų grafiką kiekvieno mėnesio 20 dieną) mokėti kredito įmokas, palūkanas už kredito naudojimą bei vykdyti visus kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Ieškovė K. G. – K. kredito sutarties sudarymui davė sutikimą ir patvirtino, kad sutartis sudaroma šeimos interesais (t. 1 , b. l. 30-45, t. 2, b. l. 2-17). Ieškovas V. K. ir atsakovas 2007 m. balandžio 16 d. sudarė Kredito sutartį Nr. KK 07/04/171L (su pakeitimais ir papildymais), pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 721 000,00 Lt dydžio kreditas 10 metų terminui, o ieškovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį (pagal mokėjimų grafiką kiekvieno mėnesio 20 dieną) mokėti kredito įmokas, palūkanas už kredito naudojimą bei vykdyti visus kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Ieškovė K. G. – K. kredito sutarties sudarymui davė sutikimą ir patvirtino, kad kredito sutartis sudaroma šeimos interesais. Už kredito sutarties tinkamą ir visišką įvykdymą 2007 m. balandžio 16 d. laidavimo sutarties Nr. LKK 07/04/56L pagrindu laidavo UAB „Viloradis“. Ieškovas V. K. ir atsakovas 2007 m. lapkričio 10 d. sudarė Kredito sutartį Nr. KK 07/11/08L (su pakeitimais ir papildymais), pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 265 217,00 Eur kreditas 10 metų terminui, o ieškovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį (pagal mokėjimų grafiką kiekvieno mėnesio 20 dieną) mokėti kredito įmokas, palūkanas už kredito naudojimą bei vykdyti visus kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Už kredito sutarties tinkamą ir visišką įvykdymą 2007 m. lapkričio 10 d. laidavimo sutarties Nr. LKK 07/11/10L pagrindu laidavo V. K. sutuoktinė K. G. – K.. Taip pat už kredito sutarties tinkamą ir visišką įvykdymą 2007 m. lapkričio 10 d. laidavimo sutarties Nr. LKK 07/11/09L pagrindu laidavo UAB „Viloradis“. Kredito gavėjui V. K. pažeidus mokėjimų grafiką ir nuo 2012 m. balandžio 20 d. nevykdant mokėjimo prievolių pagal 2005 m. gegužės 18 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 05/05/115L (su pakeitimais ir papildymais) bei nepašalinus pažeidimų per papildomai nustatytus terminus, atsakovas 2013 m. balandžio 18 d. pranešimu apie vienašališką sutarties nutraukimą Nr. OUT-7911 nuo 2013 m. gegužės 7 d. vienašališkai nutraukė Kredito sutartį (t. 1, b. l. 112-113). Kredito gavėjui V. K. pažeidus mokėjimų grafiką ir nuo 2012 m. balandžio 20 d. nevykdant mokėjimo prievolių pagal 2007 m. balandžio 16 d. Kredito sutartį Nr. KK 07/04/171L (su pakeitimais ir papildymais) bei nepašalinus pažeidimų per papildomai nustatytus terminus, atsakovas 2013 m. balandžio 18 d. pranešimu apie vienašališką sutarties nutraukimą Nr. OUT-7915 nuo 2013 m. gegužės 7 d. vienašališkai nutraukė Kredito sutartį. Kredito gavėjui V. K. pažeidus mokėjimų grafiką ir nuo 2012 m. balandžio 20 d. nevykdant mokėjimo prievolių pagal 2007 m. lapkričio 10 d. Kredito sutartį Nr. KK 07/11/08L (su pakeitimais ir papildymais) bei nepašalinus pažeidimų per papildomai nustatytus terminus, atsakovas 2013 m. balandžio 18 d. pranešimu apie vienašališką sutarties nutraukimą Nr. OUT-7919 nuo 2013 m. gegužės 7 d. vienašališkai nutraukė Kredito sutartį. Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaras 2013 m. rugpjūčio 12 d. išdavė vykdomuosius įrašus Nr. 1-4168 ir Nr. 1-4169 dėl skolos išieškojimo iš V. K. atsakovo naudai, iš varžytynių parduodant įkeistą turtą, pagal 2007 m. lapkričio 10 d. Kredito sutartį Nr. KK 07/11/08L (su pakeitimais ir papildymais) (t. 1, b. l. 119-120, 121-122). Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaras 2013 m. rugpjūčio 12 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 1-4170 dėl skolos išieškojimo iš V. K. atsakovo naudai, iš varžytynių parduodant įkeistą turtą, pagal 2007 m. balandžio 16 d. Kredito sutartį Nr. KK 07/04/171L (su pakeitimais ir papildymais) (t. 1, b. l. 123-124). Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaras 2013 m. rugpjūčio 12 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 1-4171 dėl skolos išieškojimo iš V. K. atsakovo naudai, iš varžytynių parduodant įkeistą turtą, pagal 2005 m. gegužės 18 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 05/05/115L (su pakeitimais ir papildymais) (t. 1, b. l. 126-127). Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1370-125/2013 priteisė pagal 2007 m. balandžio 16 d. Kredito sutartį Nr. KK 07/04/171L (su visais vėlesniais pakeitimais), 2007 m. balandžio 16 d. laidavimo sutartį Nr. LKK 07/04/56L iš K. G. – K. turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, UAB „Viloradis“ atsakovo naudai 231 118,01 Eur skolos ir 16 % dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistą skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pagal 2007 m. lapkričio 10 d. Kredito sutartį Nr. KK 07/11/08L (su visais vėlesniais pakeitimais), 2007 m. lapkričio 10 d. laidavimo sutartį Nr. LKK 07/11/10L ir 2007 m. lapkričio 10 d. laidavimo sutartį Nr. LKK 07/11/09L iš K. G. – K. ir UAB „Viloradis“ atsakovo naudai 293 401,12 Eur skolos sumą ir 16 % dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistą skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pagal 2005 m. gegužės 18 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 05/05/115L iš K. G. – K. turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje atsakovo ieškovo naudai 114 229,00 Eur skolos sumą ir 16 % dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistą skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 1, b. l. 86-95). Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartis, esant Kredito sutarties pažeidimui; ieškovai siekia tęsti sutartinius santykius.

11Dėl vienašališko kredito sutarčių nutraukimo

12CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012; teisėjų kolegijos 2014 sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad iš šalių negali būti reikalaujama, jog esminį sutarties pažeidimą sutartyje jos apibrėžtų pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nes tokiu atveju šalių laisvė susitarti dėl esminio sutarties pažeidimo turinio taptų fiktyvi, o CK 6.217 straipsnio 5 dalis nereikalinga. Šalims galioja bendrasis reikalavimas sutarties laisve naudotis sąžiningai, teisingai ir protingai, nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir viešosios tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

13Kreditavimo sutartimi kredito gavėjas įsipareigoja kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas. Jeigu jis įsipareigojo kreditą grąžinti ir palūkanas mokėti dalimis tam tikrais terminais, tai jų pažeidimas yra sutarties pažeidimas. Tokiu atveju kreditorius turi teisę pagal sutarties, o kiek ja nereglamentuojama, – pagal įstatymo nuostatas įvertinti, ar šios faktinės aplinkybės yra pagrindas pagal sutartį, ar pagal įstatymą vienašališkai nutraukti sutartį. Šiuo atveju 2007 m. lapkričio 10 d. Kredito sutarties Nr. KK 07/11/08L (su pakeitimais ir papildymais) bei 2007 m. balandžio 16 d. Kredito sutarties Nr. KK 07/04/171L (su pakeitimais ir papildymais) bendrosios dalies 13.1. punktas, reglamentuojantis sutarties nutraukimo pagrindus, numato, kad jei kredito gavėjas nesumoka laiku pagal Mokėjimo grafiką mokėtino kredito (jo dalies) ir/arba paskaičiuotų palūkanų ilgiau kaip 10 (dešimt) kalendorinių dienų, Bankas praneša apie tai Kredito gavėjui ir nustato papildomą ne trumpesnį nei 10 (dešimties) kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengti. Jei kredito gavėjas per minėtą terminą nepadengia įsiskolinimo, Bankas turi Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktą teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą Kreditą, priklausančias palūkanas, kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti Sutartį. Analogišką kredito sutarties vienašališko nutraukimo pagrindą numato ir 2005 m. gegužės 18 d. Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 05/05/115L bendrosios dalies 10.1. punktas (2009-04-27 Papildomo susitarimo Nr. BKP 09/04/110MN prie 2005-05-08 Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 05/05/115L 13.1. punktas).

14Ieškovai ieškinyje nurodo, jog jų laikinas ilgalaikių sutartinių įsipareigojimų nevykdymas negali būti laikomas esminiu sutarčių pažeidimu: ieškovai nurodo, jog atsakovas neteisėtai vienašališkai nutraukė kredito sutartis, kadangi ieškovų sutarties pažeidimai, t. y. mokėjimo grafikų pažeidimai ir mokėjimo prievolių nevykdymas, nelaikytini esminiu pažeidimu. Atsakovas nurodo, jog pagrįstai, vadovaudamasis kredito sutartyse numatytais nutraukimo pagrindais, vienašališkai nutraukė sutartis po daugiau nei 13 mėnesių iš eilės nemokėjimo ir ieškovams papildomai suteikto termino pašalinti mokėjimo prievolių pažeidimus (CK 6.217 str. 5 d.). Atsakovas pažymėjo, kad mokėjimų grafikas ir jo griežtas laikymasis turi esminės reikšmės atsakovui iš kredito gavėjo pusės ir eilinių įmokų mokėjimo pažeidimas sudaro sąlygas kreditoriui reikalauti grąžinti visą kreditą su palūkanomis ir kitais mokėjimais prieš terminą (CK 6.874 str. 2 d.).

15Byloje nėra ginčo, kad įmokų pagal kredito sutartis ieškovai nemokėjo nuo 2012 m. balandžio 20 d. Atsakovas 2013 m. sausio 14 d. pranešimais Nr. OUT-921, Nr. OUT-922, Nr. OUT-932, 2013 m. kovo 12 d. pranešimu Nr. OUT-5245 įspėjo dėl mokėjimų vėlavimo, nustatė terminus įsiskolinimui padengti, įspėjo dėl sutarties nutraukimo (t. 3, b. l. 38-41). Ieškovams nei į perspėjimus dėl skolos mokėjimo vėlavimo, nei į įspėjimą dėl sutarties nutraukimo nereaguojant, skolos nemokant, ir toliau nevykdant kredito sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, atsakovas 2013 m. balandžio 18 d. pranešimais apie vienašališką sutarties nutraukimą Nr. OUT-7911 (t. 1, b. l. 112), Nr. OUT-7915 (t. 1, b. l. 102) ir Nr. OUT-7918 (t. 1, b. l. 105-106) nuo 2013 m. gegužės 7 d. vienašališkai nutraukė kredito sutartis, t. y. kredito sutartys atsakovo vienašališkai buvo nutrauktos praėjus trylikai mėnesių nuo ieškovų prievolių nevykdymo dienos, kas ženkliai viršijo kredito sutartimis nustatytą terminą (10 dienų), per kurį neįvykdžius prievolės atsakovas įgyja teisę nutraukti sutartį. Kadangi ieškovų padaryti sutarčių sąlygų pažeidimai atitiko sutartyse įtvirtintą vienašališko kredito sutarties nutraukimo pagrindą, atsakovas teisėtai vienašališkai nutraukė kredito sutartis. Teismas įvertina tai, kad pranešimai, raginimai dėl sutarties nevykdymo ir nurodomos sutarties nevykdymo pasekmės buvo siunčiami daugiau nei metus laiko, kas rodo, jog ieškovai iš esmės ilgą laiką nevykdė sutarčių. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog atsakovas vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartis ne dėl vienkartinio sutarties pažeidimo, o dėl tęstinio mokėjimo terminų pažeidimo, t. y. ieškovams daugiau nei metus laiko iki sutarčių nutraukimo nemokant įmokų. Ieškovai buvo tinkamai informuoti apie pradelstus mokėjimus, jiems buvo nustatyti papildomi terminai įsiskolinimams likviduoti, taip pat ieškovai buvo kelis kartus įspėti, kad nesumokėjus įsiskolinimo bankas sutartį nutrauks.

16Ieškovai teigia, jog nutraukti sutartis sutartyse numatytais vienašališko jų nutraukimo pagrindais galima tik konstatavus kitos šalies tyčią ar didelį neatsargumą, ko šiuo atveju nėra, ieškovai maksimaliai bendradarbiavo su atsakovu, teikė duomenis apie savo finansinę padėtį, perspektyvinius planus. Teismas atmeta šį ieškovų argumentą kaip nepagrįstą. Byloje konstatuota, jog sutartys teisėtai nutrauktos jose numatytais vienašališko nutraukimo pagrindais, buvo konstatuotas sutarčių pažeidimo faktas, be to, įvertintas ieškovų pažeidimo pobūdis, mastas, tęstinumas, ir nustačius visas šias aplinkybes nuspręsta, jog bankas pagrįstai nutraukė sutartis jose numatytais pagrindais. Ieškovai, pasirašydami sutartis, prisiėmė riziką dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, sutiko su sutarčių sąlygomis ir jose numatytomis įsipareigojimų nevykdymo pasekmėmis, suvokė, kad sutartinių įsipareigojimų nevykdymas sukels neigiamų finansinių pasekmių, todėl jiems taikytina sutartyse numatyta atsakomybė už netinkamą jų vykdymą.

17Atsižvelgiant į bylos medžiagą, darytina išvada, kad ieškovai netinkamai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, sutartys ne kartą buvo peržiūrėtos, paskolos restruktūrizuotos, atsakovas davė laiko ieškovams tinkamai įvykdyti sutartis ir tik įsitikinęs, kad ieškovai yra nepajėgūs prievolių įvykdyti, nutraukė sutartis bei ėmėsi priverstinių skolos išieškojimo veiksmų, t.y. pagal byloje esančius duomenis atsakovas stengėsi išsaugoti kredito sutartis, o vienašališką sutarčių nutraukimą jose numatytais pagrindais panaudojo kaip ultima ratio priemonę, kai objektyviai nebebuvo galimybės išsaugoti sutartinių santykių.

18Dėl vartojimo sutarčių nuostatų taikymo

19Ieškovai ieškinyje nurodė, kad ginčo sutartys turi būti traktuojamos kaip vartojimo kredito sutartys ir turi būti taikomos vartotojų teisių apsaugos garantijos, t. y. atsakovui vienašališkai nutraukiant kredito sutartis buvo pažeista jų kaip vartotojų teisių ir pareigų pusiausvyra.

20Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.2281 str.). Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 str. 1 d.).

21Lietuvos kasacinio teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama vartojimo sutartimi: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės, komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas. Sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, neturi reikšmės, kaip sutarties šalys įvardijo sutartį, ar sutarties tekste vartojamas terminas „vartojimo“. Konkrečios sutarties pripažinimą vartojimo sutartimi lemia jos atitiktis pirmiau nurodytiems požymiams, o ne sutarties šalių valia, laikyti ją tokia ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2014).

22Šiuo atveju 2007 m. balandžio 16 d. Kredito sutartyje Nr. KK 07/04/171L (su pakeitimais ir papildymais), sudarytoje tarp ieškovo V. K. ir atsakovo, ir pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 721 000,00 Lt dydžio kreditas 10 metų terminui, nurodyta, kad kreditas suteikiamas vartojimo poreikiams tenkinti. 2007 m. lapkričio 10 d. Kredito sutartyje Nr. KK 07/11/08L (su pakeitimais ir papildymais), sudarytoje tarp ieškovo V. K. ir atsakovo, ir pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 265 217,00 Eur kreditas 10 metų terminui, taip pat nurodyta, kad kreditas suteikiamas vartojimo poreikiams tenkinti. Už šių sutarčių tinkamą įvykdymą laidavo trečiasis asmuo UAB „Viloradis“, kurio vienas akcininkų yra ieškovas V. K.. Teismas, įvertinęs šių kredito sutarčių dydį, terminą, kad už jų tinkamą įvykdymą laidavo juridinis asmuo, tai, kad tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžių metu ieškovas nurodė, jog vysto nekilnojamojo turto pardavimo bei vėjo jėgainių projektus, pinigai buvo reikalingi šių projektų įgyvendinimui, sprendžia, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai padaryti, kad paminėti ieškovo gauti kreditai buvo skirti jo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, dėl ko teismas neturi pagrindo kvalifikuoti šių ieškovo V. K. ir atsakovo sudarytų Kredito sutarčių vartojimo sutartimis. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, atmestini ieškovų argumentai, susiję su šių Kredito sutarčių nuostatų aiškinimu ieškovų, kaip silpnesniosios sutarčių šalies, naudai bei teismo pareiga šias nuostatas aiškinti ex officio. Ieškovas V. K., užsiimdamas nekilnojamojo turto ir vėjo jėgainių projektų vystymu, turėjo ne tik elementarius įgūdžius versle, todėl privalėjo suprasti, kokios pasekmės kyla asmeniui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, tuo pačiu turėjo teisę sutikti ar nesutikti su ginčo kredito sutarčių sąlygų įrašymu. Tuo atveju, jei ieškovų netenkino atsakovo, kaip banko įstaigos, sąlygos, jie galėjo kreiptis į kitas kredito įstaigas dėl kredito gavimo palankesnėmis sąlygomis. Tuo tarpu teismas pripažįsta, kad šalių sudaryta 2005 m. gegužės 18 d. Būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 05/05/115L (su pakeitimais ir papildymais) yra vartojimo sutartis, nes neatitinka vartojimo sutartims keliamas sąlygas (CK 6.2281 str.).

23Pažymėtina, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38 str., 6.59 str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikru mastu nevykdyti prisiimtų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

24Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Be to, CK 6.874 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Vadinasi, Civiliniame kodekse taip pat pripažįstama, jog paskolos dalies grąžinimas laiku turi esminę reikšmę paskolos davėjui, o paskolos gavėjui šią pareigą vykdant netinkamai, paskolos davėjas, siekdamas apginti savo teises, gali reikalauti grąžinti visą sumą prieš terminą. Šiuo atveju, ieškovai nemokėjo kredito grąžinimo įmokų daugiau nei 13 mėnesių, t. y. nuo 2012 m. balandžio 20 d., dėl to susidarė įsiskolinimas, o atsakovas kredito sutartį nutraukė tik 2013 m. gegužės 7 d., t. y. atsakovui priimant sprendimą dėl būsto kreditavimo sutarties nutraukimo, ieškovų įmokų vėlavimai siekė 13 mėnesių. Toks žymus kredito dalies bei palūkanų nemokėjimas, įmokų neatlikimas ilgą laiko tarpą, leido atsakovui nesitikėti, kad sutartis bus vykdoma ateityje. Ieškovai nurodė, jog įmokų pagal sutartį nebegalėjo mokėti dėl prasidėjusios ekonominės krizės ir dėl to sumažėjusių pajamų. Pažymėtina, kad duomenų apie ieškovų gautas pajamas ekonominės krizės metu ieškovai nepateikė. Šių aplinkybių vertinimas suponuoja išvadą, jog ieškovai tik formaliai remiasi visuotinai žinoma aplinkybe dėl ekonominės krizės šalyje 2008–2009 m. laikotarpiu, nes nekonkretizuoja priežasčių, dėl ko būtent prarado galimybę mokėti įmokas bankui, abstrakčiai nurodo sustojusius investicinius projektus. Įrodymų, kad ieškovai yra finansiškai pajėgūs tinkamai vykdyti įsipareigojimus, byloje nėra (CPK 178 str.). Tai, kad byloje nepateikta jokių duomenų, kad ieškovai turi finansines galimybes vykdyti atsiskaitymus su atsakovu, patvirtina, kad ieškovai nėra suinteresuoti įrodyti galimybę mokėti įmokas pagal būsto kreditavimo sutartį. Taigi, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismas praktiką bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog esant kredito teisiniams santykiams, griežtas nustatytų mokėjimo terminų laikymasis yra esminė sutarties sąlyga, kurios pažeidimas gali būti vertinamas kaip esminis sutarties pažeidimas. Vartotojo teisinis statusas negali būti prielaida jam piktnaudžiauti savo teisėmis ir nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Teismas, atsižvelgęs į susidariusį įsiskolinimo dydį Sutarties nutraukimo metu, banko veiksmus, suteikiant ieškovams papildomai pakankamai protingus terminus įsipareigojimams įvykdyti, daro išvadą, kad ieškovai pažeidė Sutartį iš esmės, atsakovas nepasinaudojo savo pranašumu prieš ieškovus, kaip vartotojus, nutraukiant Sutartį, atsakovas nusprendė vienašališkai nutraukti Sutartį esant ne vienkartiniam sutarties pažeidimui, o tęstiniam mokėjimo terminų pažeidimui ir Sutartis buvo nutraukta tik po ilgų bandymų išsaugoti sutartinius santykius. Kadangi, kaip minėta, griežtas paskolos sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, todėl suteikimas kreditoriui teisės nutraukti paskolos sutartį, esant ne vienkartiniam, o nuolatinio pobūdžio sutarties pažeidimui, yra teisėtas, sąžiningas kitos sutarties šalies, vartotojo, atžvilgiu, todėl ieškovų ginčijama sutarties sąlyga, suteikianti teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį (2005 m. gegužės 18 d. Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 05/05/115L (su pakeitimais ir papildymais) bendrosios dalies 10.1. punktas), vertintina kaip teisėta, atitinkanti sąžiningumo ir teisingumo principus bei nepažeidžianti šalių teisių ir pareigų pusiausvyros vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.2284 str.).

25Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovų ieškinį atsakovui dėl kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, todėl ieškinys atmestinas.

26Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

27CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) mokamas vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų žyminis mokestis (ieškinio pateikimo dienai – 500 Lt). Ieškovai byloje ginčijo trijų kredito sutarčių nutraukimo teisėtumą, todėl mokėtinas žyminis mokestis sudarytų 1500 Lt (3 x 500 Lt). Ieškovas V. K. pateikė duomenis, kad sumokėjo iš viso 2000,00 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 28, 29), todėl ieškovui grąžintina 500,00 Lt (144,81 Eur) permokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 5 d.).

28Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3446,45 Eur (suma be PVM, kadangi PVM suma atsakovas sumažins mokėtiną į biudžetą PVM arba šią sumą susigrąžins iš biudžeto) advokato teisinei pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, bylos nagrinėjimo laiką, atsakovo atstovų atliktus procesinius veiksmus – parengtus procesinius dokumentus bei į aktualius nustatytus maksimalius atlygintinus advokato teisinei pagalbai apmokėti išlaidų dydžius (surašytas 2014-02-17 atsiliepimas į ieškinį – 3 MMA arba 3000 Lt (868,86 Eur); 2014-04-29 prašymas dėl šalies pakeitimo – 0,5 MMA arba 500 Lt (144,81 Eur); 2015-03-27 prašymas dėl įrodymų prijungimo – 0,4 užpraėjusio ketvirčio VDU arba 278,80 Eur), atstovavimo teismo posėdžiuose laiką (2 val. x 0,15 MMA arba 90 Eur, 2 val. x 0,1 užpraėjusio ketvirčio VDU arba 147,02 Eur), atsakovui iš ieškovų priteistina 1529,49 Eur, t.y. iš kiekvieno po 764,75 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

29Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-17 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Teismas patyrė 13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovų valstybės naudai (CPK 92, 93, 96 straipsniai).

30Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

Nutarė

32ieškinį atmesti.

33Priteisti iš ieškovų V. K. ir K. G. – K. iš kiekvieno po 764,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių naudai.

34Priteisti iš ieškovų V. K. ir K. G. – K. iš kiekvieno po 6,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

35Grąžinti ieškovui V. K., a. k. ( - ), 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2013-12-18 UAB „Medicinos bankas“.

36Sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.

37Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apdylinės teismo 2014-01-27, 2014-04-04 ir 2014-10-31 nutartimis, teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

38Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovai ieškiniu kreipėsi į teismą, ir prašo pripažinti atsakovo... 5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka,... 6. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas V. K. ieškinį palaikė, prašė jį... 7. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė... 8. Bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens atstovas su ieškiniu nesutiko,... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. K. ir atsakovas 2005... 11. Dėl vienašališko kredito sutarčių nutraukimo... 12. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį,... 13. Kreditavimo sutartimi kredito gavėjas įsipareigoja kreditą grąžinti ir... 14. Ieškovai ieškinyje nurodo, jog jų laikinas ilgalaikių sutartinių... 15. Byloje nėra ginčo, kad įmokų pagal kredito sutartis ieškovai nemokėjo nuo... 16. Ieškovai teigia, jog nutraukti sutartis sutartyse numatytais vienašališko... 17. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, darytina išvada, kad ieškovai netinkamai... 18. Dėl vartojimo sutarčių nuostatų taikymo... 19. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad ginčo sutartys turi būti traktuojamos kaip... 20. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes... 21. Lietuvos kasacinio teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos... 22. Šiuo atveju 2007 m. balandžio 16 d. Kredito sutartyje Nr. KK 07/04/171L (su... 23. Pažymėtina, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti... 24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad finansų sistemos stabilumas yra... 25. Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad nėra... 26. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas... 27. CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad ginčuose dėl sutarčių... 28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 29. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų... 30. Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimui... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 –... 32. ieškinį atmesti.... 33. Priteisti iš ieškovų V. K. ir K. G. – K. iš kiekvieno po 764,75 Eur... 34. Priteisti iš ieškovų V. K. ir K. G. – K. iš kiekvieno po 6,50 Eur... 35. Grąžinti ieškovui V. K., a. k. ( - ), 144,81 Eur (vieną šimtą... 36. Sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei... 37. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apdylinės teismo... 38. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...