Byla I-3945-596/2014
Dėl neišmokėtos teisėjo atlyginimo dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant atsakovės atstovui Ramūnui Valatkai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, tretieji suinteresuoti asmenys Kauno apylinkės teismas ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija, dėl neišmokėtos teisėjo atlyginimo dalies priteisimo

Nustatė

2Pareiškėjas M. Š. 2013 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį 2014 m. kovo 3 d. patikslino, palaikydamas 2013 m. lapkričio 14 d. teismui pateikto skundo pagrindą, tačiau sutrumpindamas reikalavimo laikotarpį ir sumažindamas reikalavimo sumą. Patikslintu skundu pareiškėjas prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, priteisti 59 503,36 Lt neišmokėtą teisėjo ir teismo pirmininko atlyginimo dalį už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

3Skunde pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau – ir Prezidento) 2006 m. gegužės 17 d. dekretu Nr. 618 buvo paskirtas Kauno miesto apylinkės teismo teisėju (teisme dirbo 55 teisėjai), Prezidento 2010 m. rugpjūčio 5 d. dekretu Nr. 1K-447 paskirtas Kauno miesto apylinkės teismo pirmininku (teisme dirbo 55 teisėjai), Prezidento 2011 m. balandžio 29 d. dekretu Nr. 1K-682 paskirtas Kauno miesto apylinkės teismo teisėju (teisme dirbo 55 teisėjai) ir Lietuvos Respublikos Prezidento 2012 m. spalio 16 d. dekretu Nr. 1K-1243 vėl buvo paskirtas Kauno apylinkės teismo pirmininku (teisme dirbo 55 teisėjai). Nurodytas pareigas eina iki šiol.

4Skunde nurodoma, kad teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 4 str. 2 d. nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir teisėjų atlyginimas susideda iš pareiginės algos ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, o 3 dalyje – kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamos pareiginės algos koeficientą, nustatytą šio įstatymo priedėlyje, padauginus iš bazinio dydžio.

5Pagal Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 str. (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija), teisėjų atlyginimų apskaičiavimui taikomas atlyginimo ir pareiginės algos bazinis dydis, kurį Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas.

6Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. balandžio 28 d. priėmė Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą, kurio 1 str. (įsigaliojusiu 2009 m. gegužės 1 d.) sumažino teisėjų atlyginimų ir pareiginės algos koeficientus, o 2009 m. liepos 17 d. Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 str. (įsigaliojusiu 2009 m. rugpjūčio 1 d.) dar kartą sumažino teisėjų atlyginimo ir pareiginės algos koeficientus.

7Pareiškėjas pažymėjo, kad nežiūrint į tai, jog 2009 m. liepos 17 d. priimto įstatymo 2 str. buvo nustatyta, kad jis įsigalioja 2009 m. rugpjūčio 1 d. ir galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d., Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnio pakeitimo įstatymais (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) jo galiojimas buvo pratęstas tris kartus.

8Taip pat Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 3 straipsnio pakeitimo įstatymais (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) tris kartus buvo atidėtas iki 2009 m. balandžio 30 d. galiojusių teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientų taikymas pagal Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 3 str. 2 d.

9Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu buvo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlis (2009 m. balandžio 28 d. redakcija), kuriame nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisėjų atlyginimai, taip pat Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 3 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 str. prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 str. 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui.

10Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime taip pat išaiškino, jog pripažinus, kad nurodytas reglamentavimas prieštarauja Konstitucijai, nuo oficialaus šio nutarimo paskelbimo dienos, nesant įstatymų leidėjo nustatyto kitokio teisinio reguliavimo, įsigalios Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 2 str., kuriame nustatyti nesumažinti (galioję iki 2009 m. balandžio 30 d.) teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai.

11Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, pareiškėjas mano, kad jam, kaip Kauno apylinkės teismo (iki 2013 m. sausio 1 d. Kauno miesto apylinkės teismo) teisėjui ir šio teismo pirmininkui įstatymais buvo neteisėtai sumažinti ir išmokėti pareiginės algos koeficientai, dėl ko laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. jam neteisėtai nebuvo išmokėta teisėjo ir teismo pirmininko atlyginimo dalis – 78 675,50 Lt.

12Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jog pagal DK 301 str. darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, todėl, siekdamas efektyviai ir operatyviai apginti savo pažeistą teisę, jam priklausančią neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį - 59 503,36 Lt, prašo priteisti ne daugiau kaip už trejus metus, t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. ir nestabdyti administracinės bylos nagrinėjimo iki Konstituciniame Teisme bus priimtas nutarimas dėl Darbo kodekso 301 str. (2012 m. birželio 26 d. redakcija) atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. i ir 2 dalims, 48 str. 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <„.> turi teisę <„.> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, 109 str. 2 d. bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

13Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atstovaudama atsakovės Lietuvos valstybės atstovę Lietuvos Respublikos Vyriausybę, atsiliepime į skundą nurodė, kad su juo nesutinka. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Seimas, vykdydamas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, kuriame įtvirtinta įstatymų leidėjo pareiga nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, 2013 m. rugsėjo 19 d. priėmė įstatymą Nr. XII-523 (Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios <...> pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas), kurio 2 str. 2 punktu pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2014 m. gegužės l d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projektą. 2013 m. rugsėjo 28 d. įsigaliojus minėtam įstatymui, valstybė prisiėmė pareigą nustatyti kompensavimo tvarką ir geruoju išmokėti pareiškėjo reikalaujamą sumą. Šis įstatymas yra galiojantis ir privalo būti vykdomas, todėl įstatymų leidėjas įvykdė Konstitucinio Teismo nustatytą pareigą. Prievolės, dėl kurios kilo ginčas šioje byloje, įvykdymas bus sureguliuotas teisės aktu, todėl nėra pagrindo reikalavimą tenkinti teismine tvarka.

14Pareiškėjas kreipėsi į teismą 2013 m. lapkričio 14 d., prašydamas priteisti nesumokėtą atlyginimo dalį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d., tačiau jis yra praleidęs ieškinio senatį reikalavimams iki 2010 m. lapkričio 14 d. pareikšti, todėl atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir šiuos reikalavimus atmesti.

15Atsiliepime nurodoma, kad pagal Teismų įstatymo 41 str. teisėjai yra valstybės pareigūnai, turintys valstybės valdžios įgaliojimus, jų kompetencija iš esmės atitinka valstybės tarnybos teisinius santykius su išimtimis, būdingomis teisėjui kaip vieninteliam pareigūnui, turinčiam konstitucinius teisminės valdžios įgalinimus. Teisėjui vykdant savo darbines pareigas atsiranda valstybės tarnybos teisiniai santykiai, kurie plačiąja prasme suprantami kaip darbo teisiniai santykiai. Kadangi nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei Teismų įstatymas, nei kiti specialūs teisės aktai nereglamentuoja laikotarpio, už kurį teisėjai gali prisiteisti darbo užmokestį, pagal analogiją, atsakovės teigimu, turėtų būti taikomas Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas ir pareiškėjo reikalavimas už 2009 m. gegužės 1 d.–2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas, pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą.

16Pagal Darbo kodekso 301 str., darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Konstituciniame Teisme yra gautas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas ištirti, ar Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 str. (2012 m. birželio 26 d. redakcija) (Žin., 2012, Nr. 80-4138) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. 1 ir 2 dalims, 48 str. 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <„.> turi teisę <„.> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, 109 str. 2 d. bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgiant į tai, atsakovės manymu, svarstytinas klausimas dėl šios bylos sustabdymo pagal ABTĮ 98 str. 1 d. 4 p.

17Atsiliepime taip pat pažymėta, jog esant sunkiai valstybės ekonominei bei finansinei situacijai, įvertinus gaunamas pajamas, laikinai yra sumažintos valstybės išlaidos, todėl iškyla sunkumų ir vykdant teismo sprendimus bylose dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies. Vykdant minėtą Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, valstybė privalės skirti didelę lėšų sumą kompensuoti sumažintus atlyginimus ne tik teisėjams, bet ir kitiems valstybės pareigūnams bei tarnautojams, todėl pareiškėjo reikalavimo tenkinimo atveju atsakovė prašo teismo sprendimo įvykdymą byloje atidėti vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

18Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją ir prašė skundą atmesti. Teismui nusprendus tenkinti skundą, palaikė prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

19Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apylinkės teismas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą nurodė, kad sutinka su jame išdėstytais reikalavimais ir argumentais.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimo į skundą nepateikė.

21Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str. 3 d. numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismo posėdyje nedalyvavo pareiškėjas ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai. Gautas pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, duomenys teismų informacinėje sistemoje LITEKO patvirtina, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

22Skundas tenkintinas iš dalies.

23Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. mokėto teisėjo atlyginimo sumažinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

24Nustatyta, kad pareiškėjas M. Š. Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. gegužės 17 d. dekretu Nr. 618 nuo dekreto pasirašymo dienos buvo paskirtas Kauno miesto apylinkės teismo teisėju penkeriems metams, Prezidento 2010 m. rugpjūčio 5 d. dekretu Nr. 1K-447 nuo jo pasirašymo dienos - Kauno miesto apylinkės teismo pirmininku, Prezidento 2011 m. balandžio 29 d. dekretu Nr. 1K-682 paskirtas Kauno miesto apylinkės teismo teisėju (iki 65 metų amžiaus), Prezidento 2012 m. spalio 16 d. dekretu Nr. 1K-1243 nuo 2013 m. sausio 1 d. paskirtas Kauno apylinkės teismo pirmininku.

25Prezidento 2009 m. lapkričio 3 d. dekretu Nr. 1K-193 „Dėl apylinkių teismų teisėjų skaičiaus“ nuo 2010 m. sausio 1 d. Kauno miesto apylinkės teisme buvo nustatytas 54 teisėjų skaičius, Prezidento 2010 m. liepos 20 d. dekretu Nr. 1K-427 nuo 2011 m. sausio 1 d. – 55 teisėjų skaičius, Prezidento 2013 m. kovo 1 d. dekretu Nr. 1K-1384 Kauno apylinkės teisme nustatytas 63 teisėjų skaičius. Taigi pareiškėjas visą laikotarpį, už kurį patikslintu skundu prašo priteisti neteisėtai sumažintą teisėjo atlyginimo dalį, ėjo ir eina teismo, kuriame dirba 15 ir daugiau teisėjų, pirmininko pareigas.

26Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymas, kurio 4 str. 2 d. nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir teisėjų (toliau – bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjai) atlyginimas susideda iš pareiginės algos ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. To paties straipsnio 3 d. nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamos pareiginės algos koeficientą, nustatytą šio įstatymo priedėlyje, padauginus iš bazinio dydžio. Įstatymo 3 str. nustatyta, kad teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas atlyginimo ir pareiginės algos bazinis dydis, kurį ateinantiems metams Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu, įvertinus teisėjams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas) iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė.

27Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 2 str. buvo nustatyta, kad šiuo įstatymu nustatytas bazinis dydis taikomas valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginėms algoms, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimams ir karių tarnybiniams atlyginimams bei kitoms teisės aktais nustatytoms išmokoms apskaičiuoti 2009 m. Šio įstatymo 3 str. buvo nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. – 475 Lt, o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 450 Lt. Šis pareiginės algos bazinis dydis 2011 - 2013 m. nekito ir sudarė 450 Lt.

28Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 15 d. iki 2009 m. balandžio 30 d.) apylinkių teismų, kuriuose dirba 15 ir daugiau teisėjų, pirmininko pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas 17,7. 2009 m. balandžio 28 d. Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo Nr. XI-235 1 straipsniu (redakcija, galiojusi nuo 2009-05-01 iki 2013-08-01) pakeistas įstatymo priedėlis ir nustatytas apylinkių teismų, kuriuose dirba 15 ir daugiau teisėjų, pirmininko pareiginės algos koeficientas - 15,58, o 2009 m. liepos 17 d. Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo Nr. XI-362 1 straipsniu (redakcija, galiojusi nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30) buvo pakeistas įstatymo priedėlis ir nustatytas apylinkių teismų, kuriuose dirba 15 ir daugiau teisėjų, pirmininko pareiginės algos koeficientas – 14,41.

29Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuris „Valstybės žiniose“ oficialiai paskelbtas 2013 m. spalio 1 d. Konstitucinis Teismas šiuo nutarimu, be kita ko, pripažino, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlis (2009 m. balandžio 28 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., Žin., 2009, Nr. 49-1940; 2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3917), kuriame nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisėjų atlyginimai, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 28 d., Žin., 2009, Nr. 49-1940; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4306; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7044; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7991) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3917; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4307; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7043; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7990) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

30Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str., Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams, o visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, o tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos.

31Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinus, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlis, kuriame nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisėjų atlyginimai, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nurodyti koeficientai negali būti taikomi. Tokiu atveju pareiškėjo teisės gintinos taikant pareiginės algos koeficientą, galiojusį iki Konstitucijai prieštaraujančio (sumažinto) koeficiento nustatymo, t. y. laikant, jog apylinkių teismų, kuriuose dirba 15 ir daugiau teisėjų, pirmininko pareiginės algos koeficientas - 17,7.

32Nagrinėdamas reikalavimus, susijusius su neišmokėto darbo užmokesčio (jo dalies) priteisimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog laikotarpis, už kurį neišmokėtos sumos yra priteistinos, turi būti nustatomas vadovaujantis Darbo kodekso 298 straipsniu (301 str. redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822–790/2009; 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756–859/2009). Vadovaujantis minėta nuostata, apribojama teismo galimybė priteisti asmens, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas termino prasme. Toks apribojimas nustatomas trejais kalendoriniais metais ir yra imperatyvus. Nagrinėjamu atveju laikotarpis, už kurį pareiškėjas patikslintu skundu prašo priteisti su darbo santykiais susijusias sumas, neviršija DK 301 straipsnyje nustatyto trejų metų, tačiau pažymėtina, kad DK 301 straipsnis nustato ne ieškinio senaties terminą, o reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias išmokas galiojimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje A575-572/2011).

33Pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimo dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo taikytinu trejų metų ieškinio senaties terminu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. 2 d.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124 str.). Taigi atitinkamais atvejais šis terminas apibrėžia laiko tarpą, per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iš Konstitucijos (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). Teismas pažymi, kad LR DK 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog ieškinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu Lietuvos Respublikos darbo kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų.

34CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė atsiliepime prašė taikyti ieškinio senatį skundo reikalavimams iki 2010 m. lapkričio 14 d. pareikšti, kadangi pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2013 m. lapkričio 14 d.

35Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir esant atsakovės reikalavimui taikyti ieškinio senatį, pareiškėjo reikalavimams dėl neišmokėtos teisėjos atlyginimo dalies, susidariusios laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 14 d., taikytinas ieškinio senaties terminas (DK 27 str.2 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1984/2013). Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Tai reiškia, kad dėl laikotarpio, su kuriuo susijusiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis, kiti aspektai byloje nenagrinėjami. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo patikslintas skundas dėl neišmokėtos teisėjo atlyginimo dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 14 d. atmestinas DK 27 straipsnio 2 dalies pagrindu.

36Teismas neturi pagrindo abejoti trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apylinkės teismo pateiktoje 2013 m. spalio 21 d. pažymoje nurodytų duomenų teisingumu apie pareiškėjui neišmokėtą teisėjo atlyginimo skirtumą, susidariusį tarp faktiškai apskaičiuoto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kuris būtų buvęs mokamas pagal teisės aktus, reglamentavusius teisėjų darbo užmokestį nuo 2009 m. sausio mėnesio, bei 2014 m. kovo 27 d. rašte nurodytu vienos darbo dienos nepriemokos dydžiu 2010 m. lapkričio mėnesį, kuomet paskaičiavimui buvo taikomas 450 Lt bazinis dydis.

37Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, likusioje dalyje patikslintas skundas tenkintinas, pareiškėjui priteisiant tą neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį, dėl kurios pareikštiems reikalavimams netaikytinas ieškinio senaties terminas, tai yra teisėjo atlyginimo nepriemokai, susidariusiai ne anksčiau, nei prieš trejus metus iki skundo padavimo teismui dienos. Pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, priteistina 57226,16 Lt neišmokėta teisėjo atlyginimo dalis, susidariusi laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. (59503,36 Lt. – 1566,75 Lt (neišmokėta teisėjo atlyginimo dalis už 2010 m. spalio mėn.) – 710,46 Lt (neišmokėta teisėjo atlyginimo dalis už devynias 2010 m. lapkričio mėnesio darbo dienas iki 2010-11-14, kai vienos darbo dienos teisėjo neišmokėto atlyginimo dalis 78,94 Lt/1 d.d.)).

38Ta aplinkybė, kad iki šiol įstatymų leidėjas nėra priėmęs įstatymo projekto dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo, teismo vertinimu, nedaro įtakos bylos baigčiai. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Konstitucijos 6 straipsnį Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas bei kiekvienas asmuo savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. Pareiškėjo pažeistos teisės gynimas teisme nėra priklausomas nuo jokio papildomo veiksmo, t. y. specialaus, kompensavimo klausimus galimai sureguliuosiančio, įstatymo projekto parengimo ir paties įstatymo priėmimo. Pareiškėjas neprivalo susilaikyti nuo kreipimosi į teismą iki bus priimtas toks jo pažeistas teises atkursiantis įstatymas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, jam nepagrįstai sumažinus teisėjo atlyginimą, kas vėliau buvo pripažinta prieštaraujančiu Konstitucijai. Būtent pastaroji aplinkybė ir leidžia teismui priimti pareiškėjui palankų sprendimą, kadangi jis, manydamas, kad jo teisės yra pažeistos, į teismą galėjo kreiptis iš esmės bet kada, t. y. nelaukiant ateityje priimsimo įstatymo, įtvirtinsiančio kompensavimo mechanizmą. Priešingas situacijos vertinimas ne tik prieštarautų tiesioginiam pažeistų konstitucinių teisių gynimo principui, bet ir sukurtų neapibrėžtumo situaciją pareiškėjui, kuris nebūtų tikras, kada jo pažeistos teisės bus atkurtos legislatyviniu aktu ir ar jos apskritai bus atkurtos. Todėl darytina išvada, jog pareiškėjo pažeistos teisės gynimas teisme nėra priklausomas nuo jokio papildomo veiksmo, t. y. specialaus, kompensavimo klausimus galimai sureguliuosiančio įstatymo priėmimo.

39Atsakovė prašo atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nurodydama, jog dėl objektyvių priežasčių negalėtų įvykdyti teismo sprendimo. ABTĮ 851 str. nustato, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis. Atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Tad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais. Sprendžiant klausimą, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, reikia remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas teises. Teismo sprendimu nustatyta, kad pareiškėjo teisės yra pažeistos, todėl vien blogos atsakovės materialinės padėties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Atsakovė tinkamai nepagrindė prašymo taikyti teismo sprendimo vykdymo atidėjimą būtinumo, nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, patvirtinančių, kad teismo sprendimo vykdymas sukels ypatingai neigiamas pasekmes, taip pat kad neatidėjus teismo sprendimo vykdymo, bus pažeisti teisingumo ir protingumo principai bei iš esmės paneigta teismo sprendimo efektyvaus vykdymo galimybė. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju taikyti sprendimo vykdymo atidėjimą vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nėra tikslinga, nes toks atidėjimas pernelyg suvaržytų pareiškėjo teisę gauti teisėjo atlyginimo nepriemoką, kuri dėl taikomų apribojimų, pripažintų antikonstituciniais, pareiškėjui buvo mokama žymiai mažesnė negu priklausytų mokėti be antikonstituciniais pripažintų apribojimų ir nėra objektyvaus pagrindo išvadai, kad šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas sukeltų neproporcingų sunkumų atsakovei.

40Civilinio proceso kodekso 284 straipsnis 2013 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. XII-633 yra papildytas nuostata, nustatančia, kad jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Kadangi 2014 m. valstybės biudžete šiuo sprendimu priteista suma nėra numatyta, sprendimo vykdymas atidedamas 2015 biudžetiniams metams.

41Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 4 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Nutarė

42Pareiškėjo M. Š. skundą tenkinti iš dalies.

43Priteisti pareiškėjui M. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 57226,16 Lt (penkiasdešimt septynių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt šešių litų 16 centų) neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 14 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo vykdymą šioje dalyje atidėti 2015 biudžetiniams metams.

44Likusioje dalyje skundą atmesti.

45Priteista neišmokėto atlyginimo dalies suma nurodyta neišskaičiavus gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi būti išskaičiuoti sprendimo vykdymo eigoje.

46Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė,... 2. Pareiškėjas M. Š. 2013 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į teismą su skundu,... 3. Skunde pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau –... 4. Skunde nurodoma, kad teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d.... 5. Pagal Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 str. (2008 m. gruodžio 19 d.... 6. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. balandžio 28 d. priėmė Teisėjų... 7. Pareiškėjas pažymėjo, kad nežiūrint į tai, jog 2009 m. liepos 17 d.... 8. Taip pat Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009... 9. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu buvo... 10. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime taip pat išaiškino, jog... 11. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, pareiškėjas mano,... 12. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jog pagal DK 301 str. darbuotojui... 13. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atstovaudama atsakovės Lietuvos... 14. Pareiškėjas kreipėsi į teismą 2013 m. lapkričio 14 d., prašydamas... 15. Atsiliepime nurodoma, kad pagal Teismų įstatymo 41 str. teisėjai yra... 16. Pagal Darbo kodekso 301 str., darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir... 17. Atsiliepime taip pat pažymėta, jog esant sunkiai valstybės ekonominei bei... 18. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į skundą... 19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apylinkės teismas pateiktame atsiliepime... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija... 21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str. 3 d.... 22. Skundas tenkintinas iš dalies. ... 23. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m.... 24. Nustatyta, kad pareiškėjas M. Š. Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m.... 25. Prezidento 2009 m. lapkričio 3 d. dekretu Nr. 1K-193 „Dėl apylinkių... 26. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką... 27. Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos... 28. Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje (redakcija, galiojusi nuo 2008 m.... 29. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. priėmė... 30. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str., Lietuvos Respublikos... 31. Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinus, kad Teisėjų... 32. Nagrinėdamas reikalavimus, susijusius su neišmokėto darbo užmokesčio (jo... 33. Pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo... 34. CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad reikalavimą apginti pažeistą... 35. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir esant atsakovės reikalavimui... 36. Teismas neturi pagrindo abejoti trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apylinkės... 37. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, likusioje dalyje patikslintas skundas... 38. Ta aplinkybė, kad iki šiol įstatymų leidėjas nėra priėmęs įstatymo... 39. Atsakovė prašo atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo sprendimo... 40. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnis 2013 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr.... 41. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 42. Pareiškėjo M. Š. skundą tenkinti iš dalies.... 43. Priteisti pareiškėjui M. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos... 44. Likusioje dalyje skundą atmesti.... 45. Priteista neišmokėto atlyginimo dalies suma nurodyta neišskaičiavus... 46. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...