Byla e2S-796-227/2017

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Į. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-1184-272/2017 pagal pareiškėjo J. I. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“, tretiesiems asmenims Trakų rajono savivaldybei, Trakų rajono savivaldybės administracijai, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, ir

Nustatė

3I.Ginčo esmė

1. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“, tretiesiems asmenims Trakų rajono savivaldybei, Trakų rajono savivaldybės administracijai, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo.
2. Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, priėmęs sprendimą (2010-04-06) iki Statybos įstatymo (toliau – SĮ) papildymo 281 straipsniu, kuris likvidavo reglamentavimo spragas ir įsiteisėjo 2010-10-01, nepagrįstą prokuroro ieškinį tenkino. Pareiškėjas pastebėjo, kad nesant detalaus įstatyminio reguliavimo, kai statyba vykdoma pagal valstybės nustatytą tvarką, bet galimai pažeidus statybą leidžiantį dokumentą arba ginčijant jo teisėtumą, teismas priėmė daliniu faktinių aplinkybių nustatymu grindžiamą sprendimą. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kas ir konkrečiai kokias teisės normas pažeidė. Pakitusios įstatyminės sąlygos, t. y. SĮ papildymas 281 straipsniu (pagal naują SĮ redakciją – 33 straipsnis), dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo bylas nagrinėjantiems teismams nustatė aiškias procesines sąlygas. SĮ detaliai suformuluotos neteisėtos statybos padarinių šalinimo nuostatos. Nagrinėjant bylą dėl statybos ( - ), padarinių šalinimo atsakovais Inspekcija patraukė ne įstatyminius atsakovus, nurodytus SĮ 27 str. 24 dalyje, bet investuotojus, o teismas 2013-11-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 įpareigojo investuotojus statybos padarinius šalinti ne kaltų asmenų, o savo (statytojų) lėšomis, bei pareiškė, kad kaltų asmenų nustatymas užtęstų bylos nagrinėjimą, todėl „išlaidų neteisėtai statybai nugriauti priteisimas kaip žalos iš kaltų asmenų gali būti savarankiškos (atskiros) bylos nagrinėjimo dalykas“. Analogišką poziciją dėl kaltų asmenų ir žalos iš jų išieškojimo išreiškė ir Vilniaus apygardos teismas 2015-01-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-41-781/2015. Įvardindamas SĮ 27 str. 24 dalyje nurodytus potencialius atsakovus dėl statybą leidusio dokumento galimo neteisėto išdavimo jis kreipėsi administracinės teisenos tvarka, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2017-02-13 neskundžiama nutartimi byloje Nr. A-349-662/2017 nustatė, kad nė vienas iš SĮ 27 str. 24 dalyje apibūdintų potencialių atsakovų nėra kaltas nei dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, nei dėl reikalavimo šalinti statybos padarinius, nurodė, kad pareiškėjui kaip investuotojui neigiamas pasekmes „sukėlė ne Inspekcijos veiksmai, o teismo sprendimas, t. y. Inspekcija neatliko neteisėtų veiksmų“. Tai rodo statybos leidimo išdavimui pritarusios institucijos (apskrities viršininko administracija) funkcijų perėmėjo (Inspekcijos) teisėtumą ir bendros kompetencijos teismo sprendimo ydingumą, dėl ko bylą būtina persvarstyti. Administracine teisena užbaigus teisminį nagrinėjimą ir nustačius, kad jo bandymas atsižvelgti į bendros kompetencijos teismų rekomendavimą kaltus asmenis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo nustatyti atskiroje byloje neturi perspektyvos, nes tokių asmenų nėra, pareiškėjui tenka prašyti teismą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir peržiūrėti 2013-11-13 teismo sprendimą. LVAT 2017-02-13 nutartimi nustačius, jog nėra kaltų asmenų, išduodant statybą ( - ), leidžiantį dokumentą, pripažintina, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005-08-08 statybos leidimas Nr. AS1-38 yra išduotas teisėtai, todėl atnaujinus procesą ir išnagrinėjus bylą bei peržiūrėjus Trakų rajono apylinkės teismo 2013-11-13 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013, prašo priimti naują teismo sprendimą, atmetant Inspekcijos 2013-07-13 patikslintą ieškinį ir pripažįstant statybą ( - ), teisėta.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė, atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013.
2. Teismas nustatė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2013-11-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 nuspręsta įpareigoti J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ lėšomis nugriauti žemės sklype ( - ), pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę; nustatyti, kad J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ neįvykdžius nurodyto įpareigojimo per teismo nustatytą vienerių metų terminą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos turi teisę statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, išlaidas išieškant iš J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“.
3. Pareiškėjas kaip naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes nurodė tai, kad LVAT 2017-02-13 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-349-662/2017 nustačius, jog nėra kaltų asmenų, išduodant statybą ( - ), leidžiantį dokumentą, reiškia, jog Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005-08-08 statybos leidimas Nr. AS1-38 yra išduotas teisėtai, todėl atnaujinus procesą ir išnagrinėjus bylą bei peržiūrėjus Trakų rajono apylinkės teismo 2013-11-13 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013, prašo priimti naują teismo sprendimą, atmetant Inspekcijos 2013-07-13 patikslintą ieškinį ir pripažįstant statybą ( - ), teisėta.
4. Iš prašymo turinio nustatė, kad pareiškėjas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis iš esmės laiko: pirma, faktines aplinkybes, kurios ne vieną kartą jau buvo nagrinėtos ir dėl kurių yra pasisakyta įsiteisėjusiuose teismų sprendiniuose (t. y., Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2010-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-06 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-30/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-571-916/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-41-781/2015; Trakų rajono apylinkės teismo 2013-11-13 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 ir kiti su nurodytais susiję teismų sprendimai); antra, pakitusį įstatyminį reguliavimą, t. y. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo papildymą 281 straipsniu, iki 2017 m. sausio 1 d. reguliavusį statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą; trečia, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-13 nutartį administracinėje byloje A-349-662/2017, kuria, jo nuomone, nėra nustatyta kaltų asmenų, kurių lėšomis būtų galima šalinti neteisėtos statybos padarinius. Pripažino, kad prašyme iš esmės yra tik pakartotinai pateikiami pareiškėjo vertinimai bei pasvarstymai apie byloje nustatytas ir teismų jau įvertintas faktines aplinkybes.
5. Pažymėjo, kad 2017-02-13 LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A-349-662/2017 paliktas nepakeistu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-12-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7228-643/2015 pagal pareiškėjo J. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Trakų rajono savivaldybės administracijai, viešajai įstaigai „Šėlos parkas“ dėl žalos atlyginimo. Pripažino, kad nėra duomenų, apie tai, jog nagrinėjant administracinę bylą būtų paaiškėjusios naujos aplinkybės, kurios būtų pagrindas atnaujinti procesą, o pareiškėjo teiginys, kad administracinėje byloje nustačius, jog nėra kaltų asmenų, išduodant statybą leidžiantį dokumentą, pripažintina, kad statybos leidimas yra išduotas teisėtai, yra sprendimo nepagrįstas interpretavimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-10-30 nutartyje nurodė, jog kaltų asmenų nustatymas galimas atskirame teismo procese, taigi, dar nagrinėjant bylą, buvo įvertinti atsakovo motyvai dėl kaltų asmenų nustatymo poreikio, todėl šis klausimas iš esmės išspręstas. Atsakovas po teismo proceso užbaigimo inicijavo kitą teismo procesą dėl žalos atlyginimo ir jame nurodė netinkamus atsakovus, tai negali būti laikoma naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe. Pažymėjo, kad LVAT 2017-02-13 nutartis neužkerta kelio pareiškėjui inicijuoti naują teisminį procesą, atsakovais patraukiant tinkamus subjektus.
6. Pripažino, kad teisės aktų pokyčiai nelaikomi naujų aplinkybių paaiškėjimu CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme. Byla, kurioje panaikintas statybą leidžiantis dokumentas ir atsakovas (pareiškėjas) įpareigotas pašalinti statybos padarinius, baigėsi 2015 m. (3 t., b. l. 64-70), ji buvo nagrinėjama pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Trakų rajono apylinkės teismo 2013-11-13 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 (2 t., b. l. 119-125) pagrįstumas ir teisėtumas patikrintas ir patvirtintas ne tik apeliacinės instancijos teismo, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2015-01-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-41-781/2015 (2 t., b. l. 161-166), kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, bet ir kasacinės instancijos teismo, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2015-10-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-571-916/2015 (3 t., b. l. 64-70) palikus Vilniaus apygardos teismo 2015-01-19 nutartį nepakeistą. Sprendė, kad jokių kitų naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjas nenurodė.

5III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai

7. Pareiškėjas J. I. atskiruoju skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo. Nurodo, kad jam nebuvo leista dalyvauti procese, pažeisti viešumo, rungimosi, dispozityvumo, žodiškumo principai, kas turėjo įtakos nutarties pagrįstumui. Nesutinka su teismo teiginiu, kad jam reikėtų inicijuoti naują teisminį procesą atsakovais patraukiant tinkamus subjektus, kadangi atsakovais pareiškėjas kreipdamasis į Vilniaus apygardos teismą nurodė juridinius asmenis, pritarusius statybai bei išdavusius statybą leidžiantį dokumentą. Bendrosios kompetencijos teismai nenustačius kaltų asmenų sprendė klausimą dėl statybos padarinių šalinimo. Iki administracinės bylos išnagrinėjimo nebuvo nustatyta bei žinoma, jos nėra kaltų asmenų, išduodant statybą leidžiantį dokumentą, todėl nesutinka su teismu, kad LVAT 2017-02-17 nutarties išvada negali būti laikoma naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe. Nagrinėjant civilinę bylą nenustatyti kalti asmenys, jo priešieškinis buvo atmestas, aplinkybė dėl poreikio pripažinti kaltus asmenis buvo, bet paaiškėjo tik 2017-02-13, iki tol ji negalėjo būti žinoma, o sprendimas civilinėje byloje įsiteisėjo 2015-01-19. Jeigu civilinės bylos nagrinėjimo metu būtų žinoma, kad nėra kaltų asmenų išduodant statybos leidimą, nebūtų buvę pagrindo be kaltės kam nors primesti atsakomybę ir šalinti statybos padarinius. Pagal SĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą statybos padariniai gali būti šalinami tik kaltų asmenų lėšomis, o nesant kaltų – nėra teisėtų finansinių šaltinių statybos padariniams šalinti, todėl ir turto naikinimui turėtų būti užkirstas kelias.
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 370 straipsnio 2 dalį prašymai atnaujinti procesą įprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, atsakovas apie tai informuotas pranešimu. Pareiškėjas nurodo šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo nuostatas ir faktą, kad administracinėje byloje pagal atsakovo skundą nebuvo nustatyti kalti asmenys, tačiau tokios aplinkybės negali būti laikytinos naujai paaiškėjusiomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-10-30 nutartyje nurodė, jog kaltų asmenų nustatymas galimas atskirame teismo procese, t.y. dar nagrinėjant bylą, buvo įvertinti atsakovo motyvai dėl kaltų asmenų nustatymo poreikio, todėl šis klausimas iš esmės išspręstas. Nurodo, jog atsakovas skunde administraciniam teismui dėl žalos atlyginimo nurodė netinkamus atsakovus ir skundas buvo atmestas, nesudaro pagrindo teigti, kad po civilinės bylos išnagrinėjimo paaiškėjo nauja esmine aplinkybe. Pareiškėjas nesikreipė dėl žalos priteisimo iš subjekto, išdavusio neteisėtą statybą leidžiantį dokumentą, t. y. Trakų rajono savivaldybės administracijos, kuri administracinėje byloje buvo įtraukta trečiuoju asmeniu. LVAT 2017-02-13 nutartis neužkerta kelio atsakovui inicijuoti naujo teisminio proceso, atsakovais patraukiant tinkamus subjektus. Prašymas atnaujinti procesą negali būti grindžiamas nuo 2017-01-01 įsigaliojusiomis Statybos įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis bylų dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo nagrinėjimą. Teisės aktų pokyčiai nelaikomi naujų aplinkybių paaiškėjimu CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme. Byla, kurioje panaikintas statybą leidžiantis dokumentas ir atsakovas įpareigotas pašalinti statybos padarinius, baigėsi 2015 m., ji buvo nagrinėjama pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Be to, Statybos įstatymo 33 straipsnis iš esmės atitinka ankstesnės redakcijos Statybos įstatymo 281 straipsnio nuostatas. Pažymėjo, kad kaltų asmenų nenustatymas neleidžia daryti išvados, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas teisėtai, o neteisėtos statybos padariniai gali būti nešalinami.
9. Trečiasis asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad CPK 370 straipsnio 2 dalį prašymai atnaujinti procesą nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, atsakovas apie tai informuotas pranešimu. Nors apeliantas reikalavimus grindžia tuo, kad buvo priimta LVAT 2017-02-13 nutartis administracinėje byloje A-349-662/2017, tačiau tai nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje. Statybų padarinių šalinimas vykdomas pagal įsiteisėjusius sprendimus. Administraciniai teismai sprendė visiškai savarankišką reikalavimą – dėl žalos atlyginimo, sprendimai neturi įtakos kitokiam faktinių aplinkybių, išnagrinėtų bendrosios kompetencijos teismuose, teisiniam vertinimui, nepaaiškėjo naujos aplinkybės, kurios galėtų būti pagrindas proceso atnaujinimui. Apeliantas klaidingai nurodo, kad Trakų rajono savivaldybės administracija buvo atsakove minėtoje administracinėje byloje. Apeliantas nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios leistų prašymą nagrinėjančiam teismui daryti išvadą, jog jos turi esminę reikšmę bylai ir kad dėl jų buvimo gali kilti abejonių įsiteisėjusio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 pagrįstumu.
10. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad CPK 370 straipsnio 2 dalį prašymai atnaujinti procesą įprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, atsakovas apie tai informuotas pranešimu. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą CPK 336 str. 1 d. 2 p. pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, ir naujai paaiškėjusias aplinkybes grindžia LVAT 2017 m. vasario 13 d. nutartimi Nr. A-349-662/2017, kuria pareiškėjo netinkamai parengtas (surašytas) skundas atmestas, nurodžius netinkamus atsakovus. Prašymas atnaujinti procesą negali būti grindžiamas nuo 2017-01-01 įsigaliojusiomis Statybos įstatymo nuostatomis, kadangi byla, kurioje panaikintas statybą leidžiantis dokumentas, baigėsi 2015 m., ji buvo nagrinėjama pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomi įstatymų nuostatos, teisinių normų aiškinimai.

6Teismas

konstatuoja:

7IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Apeliantas teigia, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimas turėjo būti žodinis, tačiau pareiškėjo prašymas išnagrinėtas rašytiniame posėdyje, tuo pažeidžiant viešumo, rungimosi, dispozityvumo, žodiškumo principus. Pastebėtina, kad pagal CPK 370 straipsnio 2 dalies nuostatas prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas turėjo galimybę pateikti paaiškinimus pirmosios instancijos teismui kartu su savo pareiškimu ar iki paskirto teismo posėdžio. Pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad jo pareiškimas bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo teisę prašymą atnaujinti procesą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, dėl to nebuvo pažeistos procesinės teisės normos.
14. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos nutartimi, kuria netenkintas jo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje, teigia, kad sprendimo priėmimo metu nebuvo žinomos aplinkybės, nustatytos LVAT 2017-02-13 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-349-662/2017, jog nėra kaltų asmenų, išduodant statybą ( - ), leidžiantį dokumentą, kas, pasak pareiškėjo, reiškia, jog Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005-08-08 statybos leidimas Nr. AS1-38 yra išduotas teisėtai. Pareiškėjo nuomone, atnaujinus procesą ir išnagrinėjus bylą bei peržiūrėjus Trakų rajono apylinkės teismo 2013-11-13 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013, turėtų būti priimtas naujas teismo sprendimas, atmetant patikslintą ieškinį ir pripažįstant statybą ( - ), teisėta.
15. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK 366 straipsnyje nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas padeda užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą, todėl svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus dėl proceso atnaujinimo taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.
16. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą, proceso atnaujinimo pagrindu nurodydamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą – kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t.y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui.
18. Byloje nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2013-11-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-77-231/2013 nuspręsta įpareigoti J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ lėšomis nugriauti žemės sklype ( - ), pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę; nustatyti, kad J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“ neįvykdžius nurodyto įpareigojimo per teismo nustatytą vienerių metų terminą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos turi teisę statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, išlaidas išieškant iš J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“. Minėtoje byloje pripažinta, kad Statybos įstatymo 281 str. 2 d. 1 p. numatyta, kad jeigu teismas savo sprendimu pripažįsta statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, jis savo sprendimu įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p. nurodyti subjektai yra statytojas (užsakovas), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininkas, valdytojas, naudotojas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininkas, valdytojas ar naudotojas. Teismas sprendimu gali įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius, pripažinus statybos leidimą negaliojančiu, ne tik užsakovą (statytoją), bet ir statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją. Nors Trakų rajono apylinkės teisme atsakovas paaiškino, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-04-03 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-196/201, nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 281 str. 2 d. 1 p. teismas „(...) įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą Statybos įstatymo 281 str. 1 d. 1 p. nurodytą asmenį nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, bet teismo nustatytų kaltų asmenų, o ne savo lėšomis“, o ieškovas prašo statinius griauti statytojo, t.y. jo, lėšomis, tačiau teismas su šiais atsakovo argumentais nesutiko. Pažymėjo, kad atsakovo nurodomoje nutartyje pasisakyta, jog kalto ar keleto kaltų asmenų, kaltės laipsnio ar jos dalies nustatymas toje pat byloje, kaip ir reikalavimo nugriauti statinį, užtęstų bylos nagrinėjimą, o lėšų išreikalavimas griovėjui pagal teismo sprendimą sudarytų neaiškumų vykdant teismo sprendimą dėl statinio nugriovimo; teisėjų kolegija padarė išvadą, kad išlaidų neteisėtai statybai nugriauti priteisimas kaip žalos iš kaltų asmenų gali būti savarankiškos (atskiros) bylos nagrinėjimo dalykas. Vilniaus apygardos teismas 2015-01-19 nutartyje, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistu, pripažino, kad yra kilęs ginčas dėl sprendimo, įpareigojusio tik atsakovus, kaip neteisėtai pastatytų statinių statytojus, savo lėšomis nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę, nenustatinėjant kalto ar keleto kaltų asmenų, kaltės laipsnio ar jos dalies, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad atsakovai gali būti įpareigoti nugriauti statinį savo lėšomis, o klausimai dėl kaltų asmenų, jų kaltės laipsnio ir jos dalies nustatymo gali būti savarankiškos (atskiros) bylos nagrinėjimo dalykas. Kadangi atsakovai reikalavimo nustatyti kaltus asmenis ir jų kaltės laipsnį nagrinėjamoje byloje nepareiškė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pagal ieškovo pareikštą patikslintą ieškinį nustatinėti kaltus asmenis, kurių lėšomis turi būti vykdomas statinių nugriovimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-10-30 nutartimi taip pat pripažino, kad atsakovai patenka į asmenų, kuriuos teismas gali įpareigoti šalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius pagal Statybos įstatymo 28¹ straipsnio nuostatas, ratą. Nors kasatorius teigė, kad teismai, spręsdami, jog būtent atsakovai įpareigotini pašalinti neteisėtos statybos padarinius savo lėšomis, nepagrįstai nesiaiškino ir nenustatė kaltų asmenų, kurių lėšomis turėtų būti atlikti šalinimo darbai, teisėjų kolegija su tuo nesutiko. Nurodė, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimą, jeigu civilinėje byloje nebuvo spręsta dėl asmenų, kurie neteisėtai išdavė statybą leidžiančius dokumentus, kaltės, tai nesudaro kliūties teismui pagal Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 4 dalį įpareigoti užsakovą (statytoją) ar kitą Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis nugriauti statinį, o vėliau spręsti dėl griovimui išleistų lėšų prisiteisimo. Tokia neteisėtų statybų padarinių likvidavimo tvarka sudaro sąlygas operatyviai pašalinti asmenų teisių pažeidimus. Užsakovo (statytojo) ar kito Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens, kuris gali būti nekaltas dėl neteisėtos statybos, interesų tai iš esmės nepažeidžia, nes nepaneigiama jo teisė kompensuoti griovimo išlaidas.
19. Pareiškėjo nurodoma 2017-02-13 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A-349-662/2017 buvo išnagrinėtas J. I. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-12-21 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-7228-643/2015 pagal pareiškėjo J. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Trakų rajono savivaldybės administracijai, viešajai įstaigai „Šėlos parkas“ dėl žalos atlyginimo. Šia nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-12-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-7228-643/2015 paliktas nepakeistas, pažymėta, kad nėra nustatyti atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos neteisėti veiksmai. Byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo statybos leidimą išdavusiai Trakų rajono savivaldybės administracijai, priešingai nei teigia apeliantas, todėl negalima vienareikšmiškai spręsti, kad nėra kaltų asmenų dėl statybos leidimo išdavimo. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-13 nutartis neužkerta kelio pareiškėjui inicijuoti naują teisminį procesą, atsakovais patraukiant tinkamus subjektus.
20. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nėra duomenų, apie tai, jog nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-349-662/2017 būtų paaiškėjusios naujos aplinkybės, kurios būtų pagrindas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje. Aplinkybė, kad nėra nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos kaltė, neturėtų teisinės svarbos jau išnagrinėtos bylos baigčiai. Nors, pareiškėjas teigia, kad 2017-02-13 LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A-349-662/2017 nustačius, jog nėra kaltų asmenų, išduodant statybą ( - ), leidžiantį dokumentą, pripažintina, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005-08-08 statybos leidimas Nr. AS1-38 yra išduotas teisėtai, tačiau tai yra jo paties subjektyvus, niekaip nepagrįstas vertinimas, kadangi statybos leidimas yra panaikintas įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-30/2010. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-10-30 nutartimi atmetė teiginį, kad teismai galėjo įpareigoti atsakovus savo lėšomis, o ne panaudojant kaltų asmenų lėšas, nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog būtina nedelsiant likviduoti neteisėtos statybos padarinius ir realiai atkurti trečiųjų asmenų teises. Teismas pažymėjo, kad delsimas likviduoti neteisėtos statybos padarinius šiuo atveju netoleruotinas. Kaip minėta aukščiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-10-30 nutartyje nurodė, jog kaltų asmenų nustatymas galimas atskirame teismo procese, dar nagrinėjant bylą, buvo įvertinti atsakovo motyvai dėl kaltų asmenų nustatymo poreikio ir pažymėta, kad šis klausimas gali būti sprendžiamas atskiroje byloje.
21. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas negali konstatuoti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas, todėl sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Nutarė

9Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.