Byla e2A-1209-264/2016
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys antstolis M. P., A. P

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios A. P. individualios įmonės, atstovo bankroto administratorės UAB „Audersima“ įgalioto asmens A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-1446-924/2016 pagal ieškovės bankrutuojančios A. P. individualios įmonės ieškinį atsakovui LR Transporto priemonių draudikų biurui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys antstolis M. P., A. P..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė A. P. IĮ atstovaujama bankroto administratorės įgalioto asmens ieškinyje prašė panaikinti pinigų pervedimo sandorius, kuriais antstolis M. P. atsakovo naudai iš A. P. išieškojo 2014-05-05 – 313,41 Eur; 2014-06-16 - 50,88 Eur; 2014-07-16 - 50,88 Eur; 2014-08-13 - 50,88 Eur; 2014-09-19 - 50,88 Eur; 2014-11-14 - 101,77 Eur; 2014-12-08 - 50,88 Eur; 2014-12-23- 55,02 Eur; 2015-01-27 - 94,39 Eur; 2015-02-12 - 50,78 Eur ir 67,10 Eur palūkanų: iš viso: 927,51 Eurų; 2) Taikyti restituciją - priteisti iš atsakovo 972,51 Eur antstolio išieškotų lėšų; 3) Priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad IĮ savininko A. P. skolos susidarė iki bankroto bylos iškėlimo, o išieškojimas buvo pradėtas po bankroto bylos iškėlimo (t.y. jau esant individualios įmonės kreditorių reikalavimams į įmonės turtą, o jo nesant - į savininko turtą), tame tarpe dalis išieškojimo vykdyta jau įsiteisėjus nutarčiai dėl išieškojimo nukreipimo į asmeninį savininko turtą.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, apskaičiuodama antstolio išieškotų ir išieškotojui pervestų piniginių lėšų sumą, padarė aiškią aritmetinę klaidą, o ieškinio reikalavime prašydama taikyti restituciją rašybos klaidą, todėl teismas nagrinėjamu atveju sprendė, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimo dydis (ieškinio suma) yra 936,87 Eurų, t.y. antstolio iš skolininko išieškotų ir išieškotojui pervestų piniginių lėšų suma Teismas nurodė, kad individualios įmonės savininkas kartu yra ir civilinės atsakomybės subjektas ir jo pareiga atsakyti atsiranda, kai prievolei įvykdyti neužtenka pagrindinio skolininko (individualios įmonės) turto. Kauno apygardos teismas tik 2014-09-16 priėmė nutartį dėl leidimo bankrutavusios A. P. IĮ administratoriui nukreipti išieškojimą į įmonės savininko A. P. turtą (ĮBĮ 28 str. 2 d.), t.y. tik šioje nutartyje buvo konstatuota, kad neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi turto administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Kol pačiam skolininkui nėra iškelta bankroto byla ar kol nėra konstatuota, kad neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi turto administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, taikytino bankroto atveju, ir nedraudžia atlikti vykdymo veiksmus iš skolininko fizinio asmens jo kreditorių naudai. Teismas pažymėjo, kad antstolis pagal vykdytiną dokumentą išieškojimą nukreipė ne į skolininko kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, o į skolininko su darbo santykiais susijusias pajamas, kita dalis skolos išieškota iš skolininkės sutuoktinės turto. Tiek Kauno apygardos teismo 2012-10-10 nutartimi dėl A. P. IĮ turto realizavimo ir išieškojimo pagal vykdomuosius dokumentus sustabdymo bei kilnojamųjų ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų arešto iki nutarties iškelti bankroto bylą arba atsisakymo ją iškelti įsiteisėjimo, tiek 2012-12-03 teismo nutartimi, kuria nutarta iškelti A. P. individualiai įmonei bankroto bylą, tretiesiems asmenims nustatyti apribojimai, susiję tik su A. P. IĮ turto realizavimu ir išieškojimu, tačiau nei minėtose nutartyse, nei įstatymuose nėra jokio draudimo išieškoti iš paties A. P. turto. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorius, bankroto proceso metu, pats turėjo galimybę gauti duomenis apie skolininko gaunamą darbo užmokestį bei jo gaunamas pajamas, tačiau jokių veiksmų nesiėmė ir tik praėjus beveik dvejiems metams po bankroto bylos iškėlimo kreipėsi į teismą dėl leidimo nukreipti išieškojimą į įmonės savininko A. P. turtą. Teismas atkreipė dėmesį, kad dalis skolos buvo išieškota ne iš paties skolininko, o iš jo sutuoktinės. Nors įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje, tačiau bankroto administratorius iki šiol nėra kreipęsis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su sutuoktine nuosavybė, dalies nustatymo (CPK 667 str.). Teismo vertinimu vien dėl to, kad su bankrutavusios įmonės kreditoriais nebuvo visiškai atsiskaityta, nėra pagrindo daryti išvados, kad vykdant išieškojimą atsakovo naudai jau po bankroto bylos iškėlimo, – buvo pažeistos kitų įmonės kreditorių teisės ir teisėti interesai. Teismas pažymėjo, kad antstolis M. P. bankroto proceso metu vykdė išieškojimą ne tik atsakovo naudai, bet ir kitų kreditorių. Įstatymuose nenustatyta jokio imperatyvo draudžiančio vykdyti išieškojimą iš skolininko, kaip fizinio asmens, kai yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės įmonei (nagrinėjamu atveju individualiai įmonei), kurios savininkas yra skolininkas, bankroto byla, atitinkamai teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo išvadai, kad ieškovo ginčijami pinigų išieškotojui pervedimo sandoriai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo nustatyta, kad šie sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Teismui nebuvo jokio pagrindo pripažinti antstolio veiksmus vykdymo procese neteisėtais, atitinkamai nebuvo pagrindo pripažinti, kad išieškotojas vykdymo proceso metu neteisėtai gavo išieškotas pinigines lėšas.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniame skunde ieškovės A. P. IĮ bankroto administratorės UAB „Audersima“ įgaliotas asmuo A. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės teigimu, teismas konstatuodamas, jog po 2014-09-16 nutarties priėmimo bankroto administratoriui atsirado galimybė išieškoti iš įmonės savininko turto, pripažįsta išieškojimo teisę į 415,51 Eur, tačiau ieškinys netenkinamas pilnai, ir nenurodoma teisinių pagrindų, išskyrus teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas klaidingai vertino laikinųjų apsaugos priemonių teisinį institutą įmonių bankroto bylos iškėlimo atveju, nes nurodė, jog 2012-12-03 teismo nutartimi, kuria nutarta iškelti A. P. individualiai įmonei bankroto bylą, tretiesiems asmenims nustatyti apribojimai susiję tik su A. P. IĮ turto realizavimu ir išieškojimu. Teismas konstatuodamas kreditorių teisių pažeidimo nebuvimą, nevertina, jog išieškojimas iš individualios įmonės savininko vyksta neribotos atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyviu yra savininkas, proceso metu. Visiškai nevertinama ieškovo pabrėžtinai nurodyta aplinkybė dėl ĮBĮ 9 str. 3 d., 10 str. 7 d. 3 p. reglamentavimo. Vykdant išieškojimą vieno asmeninio bankrutuojančios IĮ savininko kreditoriaus - atsakovo naudai jau po bankroto bylos iškėlimo - pažeidžiami kitų įmonės kreditorių interesai, bei draudžiama bankrutuojančiai įmonei vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, išieškoti iš jos skolas; Spręsdamas ginčą teismas turėjo įvertinti ir antstolio veiksmų teisėtumą, tačiau tuo klausimu teismo sprendime nėra pasisakoma. Antstolio veiksmai, kuomet jam tapo ar turėjo būti žinoma apie bankroto bylos iškėlimą, ĮBĮ 9 str.3 d. prasme, ieškovo nuomone, vertintini kaip neteisėti. Atsakovas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas palaiko savo procesiniuose dokumentuose, pateiktuose bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nurodytus argumentus. Įmonės savininkas, nesant fiziniu asmenų bankroto, turi teisę bankroto administratoriui Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka pateikęs duomenis apie turimą turtą, toliau vykdyti sutartines prievoles kreditoriams, jei tuo nėra pažeidžiamos bankrutuojančios įmonės ir (ar) jos kreditorių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-09-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2298/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2012-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1653/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-554/2014). Atsakovas nebuvo individualios įmonės kreditorius, todėl nei atsakovui, nei antstoliui nebuvo žinoma ne tik apie jos egzistavimą, bet ir bankroto bylos iškėlimą.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

12CPK 179 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos LITEKO, taip pat iš kitų informacinių sistemų bei registrų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pripažino A. P. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) veiklą pasibaigusia dėl bankroto, sprendimas įsiteisėjo 2015 m. spalio 4 d. (Civilinė byla Nr. B2-349-173/2015). Nutartyje konstatuota, jog likvidavus įmonę liko nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai 9 899,83 Eur sumai. Juridinių asmenų registro duomenimis A. P. individuali įmonė išregistruota iš juridinių asmenų registro. CPK 293 straipsnyje numatyti bylos nutraukimo pagrindai. CPK 293 straipsnio 8 punkte numatyta, kad jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas, civilinė byla nutrauktina. Ieškovė yra likviduota dėl bankroto. Likvidavus įmonę dėl bankroto ir ją išregistravus iš įmonių registro, teisių perėmimas neleidžiamas, todėl teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo iš esmės ir priėmė 2016 m. vasario 17 d. sprendimą, esant ieškovei jau nuo 2015 m. spalio 4 d. likviduotai, nors turėjo civilinę bylą nutraukti jau minėtu teisiniu pagrindu (CPK 293 straipsnio 8 punktas). Pagal ĮBĮ 11 str. Bankroto administratorius – tai teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedūras asmuo, kuris atstovauja bankrutuojančiai įmonei teismuose, būdamas pavedimo teisiniuose santykiuose, kurie taip pat pasibaigė užbaigus įmonės likvidavimo procedūras (CK 6. 756 str.). Tokiu atveju nebelieka teisinio pagrindo apeliacine tvarka vertinti apskųsto teismo sprendimo pagrįstumo, nes sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, nebegali būti ir apeliacinio apskundimo objektu – šio klausimo išsprendimas nesukeltų byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimas naikintinas, byla nutrauktina (CPK 293 str. 8 p., 326 str. 1 d. 5 p., 315 str. 2 d. 3 p., 5 d.).

13Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 325 straipsniu,

Nutarė

14Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės bankrutavusios A. P. individualios įmonės ieškinį atsakovui LR Transporto priemonių draudikų biurui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys antstolis M. P., A. P., nutraukti.

Proceso dalyviai
Ryšiai