Byla 2-2298/2011
Dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutarties, kuria teismas patvirtino AB SEB banko kreditorinį reikalavimą likviduojamos individualios įmonės R. M. prekybos namų „Tuktukas“ bankroto byloje Nr. B2-14-230/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vyto Miliaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutarties, kuria teismas patvirtino AB SEB banko kreditorinį reikalavimą likviduojamos individualios įmonės R. M. prekybos namų „Tuktukas“ bankroto byloje Nr. B2-14-230/2011.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su įmonės bankrotu.

5Atskiruoju skundu ginčijama teismo nutartis, kuria patvirtintas kreditorinis reikalavimas.

6Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 14 d. nutartimi IĮ R. M.prekybos namai „Tuktukas“ iškelta bankroto byla. 2004 m. lapkričio 16 d. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

72011 m. gegužės 30 d. LIĮ R. M. prekybos namai „Tuktukas“ bankroto administratorius kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu pripažinti, kad dėl vykusių teisminių ginčių AB SEB bankas negalėjo teismo nustatytu 30 dienų terminu pareikšti savo finansinį reikalavimą ir šią priežastį laikyti svarbia, atnaujinti praleistą kreditorinio pareiškimo terminą ir patvirtinti AB SEB bankas 221 877,37 Lt finansinį reikalavimą. Nurodė, kad 2011 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 01.10.02-3481 AB SEB bankas kreipėsi į LIĮ R. M. prekybos namai „Tuktukas“ bankroto administratorių dėl 221 877,37 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo, nurodydamas, kad dėl vykusių teisminių ginčų AB SEB bankas negalėjo per teismo nustatytą 30 dienų terminą pareikšti savo finansinį reikalavimą. Bankas nurodė, kad raginamas atsakovo bankroto administratoriaus atsisakė reikšti savo finansinį reikalavimą motyvuodamas tuo, kad R. M. vykdo savo įsipareigojimus ir po bankroto bylos iškėlimo, t. y moka sutartas palūkanas ir paskolos įmokas. Pasibaigus teisiniams ginčams dėl R. M. turimo turto pardavimo varžytynėse (teismai pripažino, kad varžytynės vyko teisėtai), administratorius ir suinteresuotas asmuo (turto pirkėjas) V. R. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių su prašymu atnaujinti procesą ir baigti hipoteką. Teismui netenkinus jų prašymo, teismo nutartis buvo apskųsta Vilniaus apygardos teismui, kuris 2011 m. balandžio 5 d. išnagrinėjo bylą ir paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo nutartį nepakeistą.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 6 d. nutartimi įtraukė AB SEB banką su 221 877,37 Lt kreditoriniu reikalavimu į LIĮ R. M. prekybos namai „Tuktukas“ kreditorių sąrašą. Nurodė, kad kreditoriaus AB SEB bankas finansinis reikalavimas pagrįstas rašytiniais įrodymais, ginčo dėl reikalavimo dydžio ir pagrįstumo nėra.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartį ir atmesti bankroto administratoriaus 2011 m. gegužės 30 d. prašymą dėl AB SEB banko finansinio reikalavimo atsakovo LIĮ R. M. prekybos namai „Tuktukas“ bankroto byloje patvirtinimo. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. 2005 metais, kai administratorius informavo AB SEB banką apie bankroto bylos iškėlimą ir siūlė ginti savo teises pareiškiant finansinius reikalavimus bankroto byloje, nevyko jokie ginčai nei dėl R. M. priklausančio turto, kuris yra įkeistas, pardavimo, nei dėl įkeitimo pabaigos – ginčo buto pardavimas iš varžytynių įvyko 2006 m. sausio 27 d., civilinė byla dėl hipotekos išregistravimo inicijuota taip pat 2006 metais.
  2. Tretysis asmuo AB SEB bankas galimai nesąžiningai naudojasi savo, kaip įkaito turėtojo ir kreditoriaus, teisėmis: iškėlus bankroto bylą atsakovui IĮ R. M. prekybos namai „Tuktukas“, atsisakė pareikšti finansinį reikalavimą, tačiau vėliau dėl R. M. inicijuotų teisminių procesų dėl buto galimai neteisėto pardavimo iš varžytynių, palaikė pastarojo poziciją, o teismams pripažinus, kad turtas parduotas pagrįstai ir teisėtai, kas reiškia, kad iš parduoto įkeisto buto gautomis lėšomis bus tenkinami tik bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimai, prašo jį įtraukti į kreditorių sąrašą.

12Tretysis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Skolininkas R. M. savo prievoles bankui vykdė, o prievolių vykdymo terminas nebuvo pasibaigęs, todėl bankas nesutiko prisijungti prie kitų kreditorių inicijuoto skolų išieškojimo iš bankui įkeisto turto vertės.
  2. LIĮ R. M. prekybos namai „Tuktukas“ bankroto administratorius, nors banko, kaip hipotekos kreditoriaus, nesutikimo neginčijo įstatymų nustatyta tvarka, bankui įkeistą turtą pardavė iš varžytynių. Kadangi hipotekos kreditoriaus reikalavimas liko nepatenkintas, bankas siektų gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto vertės, motyvuojant tuo, jog perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą.
  3. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjus teismų sprendimams, pasibaigė tiek LIĮ R. M. prekybos namai „Tuktukas“ savininko inicijuoti teismo procesai prieš įmonę, tiek bankrutavusios įmonės administratoriaus bei V. R. procesai, inicijuoti prieš AB SEB banką, Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje išdėstytas nuostatas labiausiai atitiktų tai, kad bankas gautų savo reikalavimo patenkinimą iš jam įkeisto turto vertės, tapdamas šios įmonės kreditoriumi.
  4. Kadangi įkeistas turtas buvo parduotas už 410 000 Lt , dalies reikalavimų patenkinimą gaus ir kiti kreditoriai, nesutikę su banko siūlymu ginčyti varžytynių aktą, nes turtas buvo parduotas už ženkliai mažesnę nei rinkos kaina.

13Atsakovas LIĮ R. M. prekybos namai „Tuktukas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodė, kad nepalaiko AB „Turto bankas“ atskirojo skundo reikalavimų, nes mano, jog Kauno apygardos teismas nepažeidė ĮBĮ nuostatų.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, pagrįstai patvirtino AB SEB banko kreditorinį reikalavimą 221 877,37 Lt sumai LIĮ R. M. prekybos namų „Tuktukas“ bankroto byloje. Šio klausimo teisingam išsprendimui teisiškai reikšminga aplinkybė ta, jog bendraatsakovio - likviduojamos individualios įmonės savininko prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui AB SEB banko naudai buvo įkeistas šio bendraatsakovio turtas (butas), kuris parduotas iš varžytynių (įvykusių varžytynių teisėtumą pripažino teismai), o iš gautų lėšų dar nėra atsiskaityta su hipotekos kreditoriumi.

  1. Teisiniai argumentai

16Dėl individualios įmonės bankroto proceso ypatumų ir šios įmonės savininko prievolių vykdymo įmonės bankroto proceso metu

17Individualios įmonės bankroto proceso ypatumus lemia individualios įmonės civilinis teisinis statusas. Individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo, kaip fizinio asmens, prievoles, subjektas. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgdamas į individualios įmonės savininko subsidiariąją atsakomybę pagal įmonės prievoles, Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankrutavusios įmonės savininkas turi dalyvauti bankroto byloje bendraatsakoviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-308/2004). Individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika lemia, jog bankroto byloje apskaitomas ir nukreipiamas kreditorinių reikalavimų tenkinimui ne tik individualios įmonės, bet ir jos savininkams (dalyviams) nuosavybės teise priklausantis turtas.

18Įmonių bankroto įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta, kad reikalavimus individualios įmonės bankroto byloje gali pareikšti ne tik pačios individualios įmonės kreditoriai, bet ir individualios įmonės savininko kreditoriai. Tačiau, atsižvelgiant į individualios įmonės ir jos savininko atsakomybės bankroto procese ypatumus, pripažįstama, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti ĮBĮ nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis), – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-428/2006, 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-357/2009).

19Jeigu kreditoriai, kurių reikalavimai yra kilę iš sandorių, sudarytų ne su individualia įmone, o su jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu, nepareiškia finansinių reikalavimų bankroto byloje, tai savaime nereiškia, kad likvidavus individualią įmonę, jų reikalavimo teisės skolininkui pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-372/2009). Tuo tarpu įmonės (taip pat ir individualios) likvidavimas dėl bankroto lemia įmonės prievolių pabaigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civ. byloje Nr.3k-3-159/2010). Taigi, individualios įmonės pabaiga yra pagrindas pasibaigti įmonės prievolėms jos kreditoriams, tačiau nesudaro pagrindo pasibaigti įmonės savininkų asmeninėms prievolėms jų kreditoriams.

20ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas bankrutuojančiai įmonei vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka galioja tik įmonėms, tarp jų ir individualioms, kurioms yra iškelta bankroto byla. Lietuvos Respublikoje nėra įteisintos fizinių asmenų bankroto procedūros, todėl minėtas draudimas fiziniams asmenims negali būti taikomas ir įmonės savininkas gali vykdyti asmenines prievoles ir po bankroto bylos iškėlimo įmonei. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai bankrutuojant neribotos civilinės atsakomybės įmonei, kurios savininku yra fizinis asmuo, kiekvienu atveju tomis pačiomis sąlygomis taip pat bankrutuotų ir šis asmuo. Priverstinio likvidavimo atveju juridinis asmuo pasibaigia (CK 2.95 str. 1 ir 3 d., 2.106 str. 2 p.). Tačiau įstatymai nenumato, kad dėl įmonės bankroto bankrutuoja ir fizinis asmuo – įmonės savininkas, t. y. jo atžvilgiu negali būti taikomi analogiški ribojimai ir teisiniai padariniai, kurie taikomi bankrutuojančioms įmonėms. Dėl draudimo vykdyti bet kokius finansinius įsipareigojimus iš esmės būtų sužlugdytas finansiškai ne tik pats fizinis asmuo, bet nukentėtų ir tokio fizinio asmens artimieji, gyvenantys kartu, tame tarpe, jo vaikai, turintys teisę gauti išlaikymą ir pan. Tai neatitiktų ne tik ĮBĮ paskirties, bet ir viešojo intereso, kuriuo nėra ir negali būti siekiama sužlugdyti asmenį dėl jo įmonės finansinės nesėkmės. Todėl galima daryti išvadą, kad individualios įmonės savininkas prievoles vykdyti savo kreditoriams gali ir iškėlus individualiai įmonei bankroto bylą, nes, kaip minėta, Lietuvos Respublikoje nėra reglamentuojamas fizinių asmenų bankrotas.

21Taigi, individuali įmonė ir jos savininkas po bankroto bylos iškėlimo įmonei savaime nepatenka į vienodą teisinę padėtį. Įmonė nebegali vykdyti sutartinių prievolių kreditoriams, nes tai pažeistų jų lygiateisiškumą. Tačiau įmonės savininkas, nesant fizinių asmenų bankroto, turi teisę bankroto administratoriui ĮBĮ nustatyta tvarka pateikęs duomenis apie turimą turtą, toliau vykdyti sutartines prievoles kreditoriams, tarp jų ir hipotekos kreditoriui, jei tuo nėra pažeidžiamos bankrutuojančios įmonės ir (ar) jos kreditorių teisės ir teisėti interesai.

22Dėl įkeisto turto pardavimo tvarkos individualios įmonės bankroto procese

23Nors nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, tačiau kolegija, įvertinusi tai, jog reikalavimo įvykdymas yra užtikrintas hipoteka, o pardavus turtą gautos lėšos nėra pervestos hipotekos kreditoriui, turi pagrindą plačiau analizuoti santykį tarp sandorio, kuriuo užtikrintas prievolių įvykdymas, ir reiškiamo kreditorinio reikalavimo.

24Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta procedūra (ne ginčo tvarka). Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo (CPK 558 str. 1 d.). Tokiu atveju hipotekos kreditorius gali prašyti, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti pinigų suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius (CK 4.192 str. 1 d.). CPK 560 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto (restruktūrizavimo) procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos kreditorių reikalavimai tenkinami ĮBĮ ar Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau - ĮRĮ) nustatyta tvarka. Ši norma taikoma ir sprendžiant dėl individualios įmonės savininko turto priverstinio pardavimo tais atvejais, kai įmonė turto neturi ar jo neužtenka patenkinti įmonės ir jos savininko kreditorių finansinius reikalavimus, kadangi, kaip minėta, tokio asmens civilinė atsakomybė už įmonės prievoles kreditoriams yra subsidiari (CK 2.50 str. 4 d., ĮBĮ 33 str. 1 d.).

25Bankroto procedūros metu įkeisto turto pardavimo ir perdavimo tvarka reglamentuojama ĮBĮ 33 straipsnio 5 dalyje, o įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų kreditoriaus reikalavimų tenkinimo tvarka nustatyta ĮBĮ įstatymo 34 straipsnyje. Pagal ĮBĮ įstatymo 33 straipsnio 5 dalį įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui. Taip pat nurodytoje teisės normoje įtvirtinta, kad kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atėmus administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. ĮBĮ įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Pagal ĮBĮ 34 straipsnį įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus reikalavimas tiek, kiek jis užtikrintas įkeitimu (hipoteka), nepatenka į kitų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, nustatytą ĮBĮ 35 straipsnyje, nes įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius yra privilegijuotas kreditorius – įkeitimu (hipoteka) užtikrintas reikalavimas iš įkeisto turto tenkinamas be eilės (ĮBĮ 34, 35 str., CPK 754 str. 1 d.).

26Dėl individualios įmonės savininko, kurio prievolių įvykdymas užtikrintas hipoteka, kreditoriaus teisės reikšti kreditorinį reikalavimą įgyvendinimo ir šio reikalavimo tvirtinimo individualios įmonės bankroto byloje

27Įmonių bankroto įstatyme pasirinktas teisinio reguliavimo modelis grindžiamas bylų akumuliavimo principu (lot. vis attractiva concursus), kurio esmė yra ta, kad visų kreditorių, šiuo atveju – tiek įmonės, tiek ir jos savininko, reikalavimų pagrįstumas yra svarstomas tik bankroto bylą nagrinėjančiame teisme įmonės bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-160/2011). Pagal Įmonių bankroto įstatymą įmonės kreditoriai į kreditorių sąrašą įtraukiami pareikštiniu būdu. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo nustatyti laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne ilgesnį kaip 45 dienos nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Reikalavimai yra pareiškiami bankrutuojančios įmonės administratoriui. Administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas). Terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti gali būti atnaujintas, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Šį procesinį klausimą išsprendžia teismas nutartimi (ĮBĮ 10 str. 9 d.).

28Individualios įmonės savininko hipotekos kreditoriaus, kaip, beje, ir hipotekos kreditorių apskritai, reikalavimų pareiškimas ir šių reikalavimų tenkinimas įmonės bankroto byloje turi tam tikrų ypatumų, kurie, be kita ko, nulemia ir anksčiau paminėtų terminų kreditoriniams reikalavimams pareikšti netaikymą. Pagal bendrąsias priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto taisykles skolininkas gali raštu reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jeigu yra CK nustatyti hipotekos pabaigos pagrindai (CPK 565 str. 1 d.). Hipotekos teisėjas išregistruoja hipoteką iš hipotekos registro gavęs hipotekos lakštą, kuriame pažymėta, kad visi hipotekos reikalavimai yra įvykdyti arba yra kiti hipotekos pabaigos pagrindai. Hipotekos pabaigos pagrindai yra įtvirtinti CK 4.197 straipsnyje. Hipoteka pasibaigia, kai yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba kai daiktui panaikinama hipoteka, taip pat, kai hipotekos kreditorius arba hipotekos kreditoriaus buvimo vieta nežinoma dešimt metų nuo skolos mokėjimo termino pabaigos (CK 4.197 str. 2 d.). Pagal CPK 562 straipsnį hipotekos teisėjas priima nutartį baigti hipoteką gavęs turto pardavimo aktą arba administratoriaus veiklos ataskaitą, patvirtinančią, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimai patenkinti iš įkeisto turto gautų pajamų. Tai reiškia, jog įstatymai, viena vertus, nenumato reikalavimo gauti hipotekos kreditoriaus sutikimą įkeisto turto pardavimui įmonės bankroto byloje (CPK 560 str. 3 d., ĮBĮ 33 str.), kita vertus, hipoteka pasibaigia priverstinai realizavus daiktą tik hipotekos kreditoriaus prašymu, ir jei yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas (CK 4.197 str. 1 d. ir 2 d. 1 p.).

29Taigi iš anksčiau nurodytų teisės normų sisteminės analizės darytina išvada, jog individualios įmonės dalyvių (savininkų), kaip fizinių asmenų, kreditoriai, net ir nepareiškę finansinių reikalavimų bankroto byloje, nepraranda reikalavimo teisės ir hipoteka jiems garantuojamos apsaugos. Reikalavimas baigti hipoteką tenkinamas tik pervedus kreditoriui tenkančias lėšas skolai padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-372/2009). Individualios įmonės savininko hipotekos kreditoriaus privilegijuota padėtis kitų kreditorių atžvilgiu lemia, jog iki hipotekos išregistravimo proceso įstatymo nustatyta tvarka hipoteka galioja ir jos teikiama prievolės vykdymo užtikrinimo apsauga išlieka. Todėl iki šio momento nesibaigia ir hipotekos kreditoriaus reikalavimo teisė, nepaisant to, ar jis pareiškė iš įmonės savininko asmeninės prievolės kildinamą kreditorinį reikalavimą įmonės bankroto byloje, ar tokio reikalavimo nepareiškė. Tai reiškia, kad ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkto pagrindu teismo nustatytas terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti įmonės bankroto byloje netaikomas, sprendžiant klausimą dėl įmonės savininko hipotekos kreditoriaus pareikšto reikalavimo tvirtinimo. Individualios įmonės savininko hipotekos kreditoriaus kreditorinio reikalavimo dydis, nesvarbu – iki ar po turto priverstinio pardavimo - turi būti patvirtintas įmonės bankroto byloje, jeigu anksčiau jis nebuvo patvirtintas bendrąja ginčo teisenos tvarka ar hipotekos teisėjo nutartimi CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka. Šiuo atveju ĮBĮ įpareigoja bankroto administratorių, teismui nustačius kreditorinio reikalavimo dydį, sumokėti sumas hipotekos kreditoriui nepriklausomai nuo to, ar jis savo kreditorinį reikalavimą pareiškė iki turto pardavimo procedūros, ar po to, kai turtas buvo parduotas, jeigu įmonė nėra išregistruota. Priešingu atveju susidarytų teisiškai netoleruotina situacija, kai nebūtų galimybės paskirstyti pardavus turtą gautų lėšų ĮBĮ nustatyta tvarka ir išregistruoti hipotekos bei operatyviai užbaigti įmonės bankroto procedūrų (ĮBĮ 34-35 str.).

30Taigi, kai likviduojamos individualios įmonės savininko turtas, kuriam nustatyta hipoteka, parduotas iš varžytynių pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintą Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 60 redakcija) ir teisminiai ginčai dėl varžytynių teisėtumo, taip pat dėl hipotekos išregistravimo yra pasibaigę, o pardavus turtą gautos lėšos nepervestos hipotekos kreditoriui, teismas turėtų išspręsti tokio hipotekos kreditoriaus kreditorinio reikalavimo dydžio klausimą, jei tai anksčiau nebuvo išspręsta teismo sprendimu ar nutartimi ne bankroto procese. Individualios įmonės kreditoriaus pareikšto kreditorinio reikalavimo pagrįstumas turi būti nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles, atsižvelgiant į ĮBĮ įtvirtintus tokių bylų nagrinėjimo ypatumus (CPK 1 str. 1 d.).

31Anksčiau išdėstyti teisiniai argumentai leidžia manyti, jog tuo atveju, jeigu potencialus bankrutuojančios (likviduojamos) individualios įmonės savininko kreditorius reiškia kreditorinį reikalavimą bankroto byloje ir šio reikalavimo įvykdymas buvo užtikrintas įmonės savininko turto hipoteka, būtina išsiaiškinti, ar turtas, kuriam nustatyta hipoteka, yra parduotas, ar gautos lėšos už turtą pagal kreditorinį reikalavimą pervestos hipotekos kreditoriui, ar hipoteka yra baigta ir išregistruota. Jeigu hipoteka dar neišregistruota, hipotekos kreditorius turi teisę reikšti kreditorinį reikalavimą, o ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytas terminas tokiam reikalavimui pareikšti netaikomas.

  1. Faktinės aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

32AB SEB bankas 221 877,37 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą LIĮ R. M. prekybos namai „Tuktukas“ bankroto byloje grindė 2002 m. rugpjūčio 2 d. su bendraatsakoviu R. M. sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), kreditavimo sutartimi, kurios įvykdymas užtikrintas šio buto hipoteka (t. 2, b.l. 163-174). AB SEB bankas nurodė, kad R. M. tinkamai vykdė sutartines prievoles tiek iki bankroto bylos iškėlimo IĮ R. M. prekybos namams „Tuktukas“, kurios savininku jis yra, tiek ir po to, kai įmonė įgijo bankrutuojančios įmonės teisinį statusą. Minėta, jog R., kaip įmonės savininkas, turėjo teisę vykdyti asmenines prievoles AB SEB bankui ir po to, kai įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 14 d. nutartis iškelti bankroto bylą individualiai įmonei (t. 1, b.l. 38-39). Tai reiškia, kad R. M. sumokėta suma AB SEB bankui po individualios įmonės teisinio statuso pasikeitimo (įmonė tapo bankrutuojanti) mažinti kreditorinio reikalavimo nėra pagrindo. Juo labiau, kad tarp šalių nėra ginčo dėl negrąžintos kredito sumos dydžio. Pagal banko skaičiavimus ir šiuos skaičiavimus pagrindžiančius duomenis, R. M. negrąžinta kredito suma bankui sudaro 221 877,37 Lt, o visos palūkanos pagal kreditavimo sutartį yra sumokėtos (t. 2, b.l. 163, 175-182). Tai, kad AB SEB bankas iki bankroto bylos iškėlimo įmonei nepradėjo įmonės savininkui nuosavybės teise priklausiusio turto priverstinio pardavimo procedūrų ir nereiškė kreditorinio reikalavimo įmonės bankroto byloje per teismo nutartyje nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šis kreditorius neteko reikalavimo teisės į pardavus turtą gautas lėšas, atitinkančias reikalavimo dydį.

33Pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendė klausimą dėl termino atnaujinimo bendraatsakovio R. M. hipotekos kreditoriaus ABS SEB banko kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nors ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytas terminas šiuo atveju neturėjo būti taikomas. Tačiau netinkamas šios teisės normos turinio išaiškinimas ir jos taikymas šiuo atveju neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, kadangi teismas atnaujino šį terminą ir materialiąja prasme priėmė teisingą procesinį sprendimą – patvirtino kreditorinį reikalavimą.

34Patenkinus AB SEB banko kreditorinį reikalavimą iš, pardavus įkeistą 2006 m. sausio 16 d. įvykusiose varžytynėse turtą, gautų lėšų (gauta 410 000 Lt), hipoteka pasibaigs (R. M. įvykdys įsipareigojimą AB SEB bankui) ir atsiras pagrindas išregistruoti hipoteką iš viešo registro (CK 4.197 str. 2 d. 1 p., CPK 562 str., 565 str.).

35Pirmosios instancijos iš esmės teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias kreditorinio reikalavimo tvirtinimą bankroto byloje ir pagrįstai AB SEB banką įtraukė į LIĮ R. M. prekybos namai „Tuktukas“ su 221 877,37 Lt kreditoriniu reikalavimu, nors ir nebuvo pagrindo spręsti dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo. Keisti ar naikinti iš esmės teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

36Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

38Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su įmonės bankrotu.... 5. Atskiruoju skundu ginčijama teismo nutartis, kuria patvirtintas kreditorinis... 6. Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 14 d. nutartimi IĮ R. M.prekybos... 7. 2011 m. gegužės 30 d. LIĮ R. M. prekybos namai „Tuktukas“ bankroto... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 6 d. nutartimi įtraukė AB SEB... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 11. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti... 12. Tretysis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 13. Atsakovas LIĮ R. M. prekybos namai „Tuktukas“ atsiliepimu į atskirąjį... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 15. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs terminą... 16. Dėl individualios įmonės bankroto proceso ypatumų ir šios įmonės... 17. Individualios įmonės bankroto proceso ypatumus lemia individualios įmonės... 18. Įmonių bankroto įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta, kad reikalavimus... 19. Jeigu kreditoriai, kurių reikalavimai yra kilę iš sandorių, sudarytų ne su... 20. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas bankrutuojančiai... 21. Taigi, individuali įmonė ir jos savininkas po bankroto bylos iškėlimo... 22. Dėl įkeisto turto pardavimo tvarkos individualios įmonės bankroto procese... 23. Nors nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl kreditorinio reikalavimo... 24. Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas... 25. Bankroto procedūros metu įkeisto turto pardavimo ir perdavimo tvarka... 26. Dėl individualios įmonės savininko, kurio prievolių įvykdymas užtikrintas... 27. Įmonių bankroto įstatyme pasirinktas teisinio reguliavimo modelis... 28. Individualios įmonės savininko hipotekos kreditoriaus, kaip, beje, ir... 29. Taigi iš anksčiau nurodytų teisės normų sisteminės analizės darytina... 30. Taigi, kai likviduojamos individualios įmonės savininko turtas, kuriam... 31. Anksčiau išdėstyti teisiniai argumentai leidžia manyti, jog tuo atveju,... 32. AB SEB bankas 221 877,37 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą LIĮ R. M.... 33. Pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendė klausimą dėl termino... 34. Patenkinus AB SEB banko kreditorinį reikalavimą iš, pardavus įkeistą 2006... 35. Pirmosios instancijos iš esmės teismas tinkamai taikė teisės normas,... 36. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi nagrinėjamo... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,... 38. Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą....