Byla A-502-1151-14
Dėl turtinės žalos atlyginimo, ikiteisminių palūkanų ir metinių palūkanų priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Estijos Respublikos bendrovės „If P&C Insurance AS“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Estijos Respublikos bendrovės „If P&C Insurance AS“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant uždarajai akcinei bendrovei „Adampolis“ ir D. S., dėl turtinės žalos atlyginimo, ikiteisminių palūkanų ir metinių palūkanų priteisimo

Nustatė

2I.

3Pareiškėjas Estijos Respublikos bendrovė „If P&C Insurance AS“ (toliau – ir Draudimo bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 11 039,67 Lt turtinės žalos atlyginimą, 981,47 Lt ikiteisminių palūkanų ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant per laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Pareiškėjas paaiškino, kad su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Adampolis“ 2011 m. kovo 2 d. sudarė draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas automobilis ( - ). D. S., 2011 m. kovo 31 d., apie 23.30 val., važiuodamas šia transporto priemone Taikos prospektu, Kaune, ties namu Nr. 46 įvažiavo į važiuojamojoje dalyje buvusią, kelio ženklais nepažymėtą, duobę. Pareiškėjas 2011 m. birželio 28 d. išmokėjo draudėjui 11 039,67 Lt draudimo išmoką. Šios sumos dalį – 5 624,57 Lt – pervedė į sąskaitą banke, o 5 624,57 Lt užskaitė draudėjo draudimo įmokų įsiskolinimą. Draudimo išmoka (patirta žala) buvo apskaičiuota įvertinus automobilio remonto sąnaudas pagal sąskaitą-faktūrą ( - ). Vertinant žalos dydį keičiamoms dalims nusidėvėjimo koeficientas nebuvo taikomas, kadangi faktinio nusidėvėjimo nenustatyta, t. y. padangos protektoriaus gylis siekė 9 mm. Išmokėjęs draudimo išmoką, pareiškėjas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį – atsakovą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.101 str. 4 d. 4 p., 6.1015 str., 6.280 str. 1 d., 6.50 str. 2 d.). Pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. ( - ) kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl žalos atlyginimo. Atsakovas 2012 m. vasario 28 d. raštu Nr. ( - ) informavo pareiškėją, kad pretenziją tenkinti atsisako, kadangi atsakovo vertinimu atliktas remontas nesusijęs su eismo įvykiu.

5Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 32 punktu, CK 6.271 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 6.266 ir 6.210 straipsniu, 6.37 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi.

6Atsakovas Kauno miesto savivaldybė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Paaiškino, kad iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nėra aišku, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir sukėlė automobilio sugadinimus ir tai, kad buvo patirta pareiškėjo nurodyta 11 039,67 Lt žala. Rėmėsi CK 6.271 straipsniu, nurodė, kad policijos pareigūnų užfiksuotas duobės buvimo faktas, dar nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti, neaišku kada atsiradę, ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į konkrečią duobę. Turi būti įrodyta ne tik tai, kad buvo duobė, ne tik tai, kad automobilis apgadintas, bet ir kad apgadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti žalą, atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Tokių duomenų pateikta nėra. Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos (toliau – Tvarka) 3 ir 28 punktuose imperatyviai numatyta, kad vertinti transporto priemones turi teisę tiktai atestuoti kilnojamojo turto vertintojai, turintys teisę verstis šia veikla. Taip pat turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys tariamo eismo įvykio metu padarytus sugadinimus, atsiradusius dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti skunde nurodytas aplinkybes. Gali būti kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Be to, žala atsirado dėl automobilį vairavusio vairuotojo kaltės, jis kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas, todėl nepastebėjo ir neapvažiavo kliūties.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo D. S. nuomonės dėl skundo patenkinimo neišreiškė bei nurodė, kad automobilio sugadinimai galėjo atsirasti įvažiavus į pirmąją duobę. Neatsimena, kad buvo sugadinta oro pagalvė ir saugos diržas.

9II.

10Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 25 d. Sprendimu (b. l. 37–42) pareiškėjo Estijos Respublikos bendrovės „If P&C Insurance AS“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 3 punktu, CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad turtinė žala atsirado dėl Kauno miesto savivaldybės neveikimo, nevykdant Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte apibrėžtos savarankiškos savivaldybės funkcijos, t. y. pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą, atlyginimo.

12Iš teismui pateiktos bylos medžiagos nustatė, jog pareiškėjas su draudėju UAB „Adampolis“ 2011 m. kovo 2 d. sudarė transporto priemonės draudimo sutartį. Sutarties sudarymo faktą patvirtina Transporto priemonės draudimo liudijimas serija ( - ). Draudimo sutartimi buvo apdraustas automobilis ( - ), valstybinis numeris Nr. ( - ) kėbulo Nr. ( - ). Pareiškėjas tvirtina, jog nurodytos transporto vairuotojas D. S. 2011 m. kovo 31 d. apie 23:30 val., važiuodamas Kauno mieste, Taikos prospektu, prie pastato Nr. 46, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią, kelio ženklais nepažymėtą duobę ir apgadino vairuojamą automobilį. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011 m. balandžio 1 d. nutarimas patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

13CK 6.987 straipsnyje numatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

14Atsižvelgęs į CK 6.987, 6.245-6.250, 6.271 straipsnius konstatavo, kad būtina nustatyti, ar valstybės institucija Kauno miesto savivaldybė, iš kurios neveikimo, pareiškėjas kildina turtinę žalą, neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

15Kauno miesto savivaldybė, būdama vietinės valdžios (savivaldos) institucija, kuriai nuosavybės teise priklauso vietinės reikšmės keliai ir gatvės, jų naudojimo priežiūra, taisymas, saugaus eismo sąlygų ir priemonių įgyvendinimas, privalėjo tinkamai vykdyti nustatytas pareigas ir funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 4 str. 3 d., Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 11 str. 1 d. ir 2 d.). Nagrinėjamo ginčo atveju, būtina nustatyti, ar yra ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir pareiškėjui padarytos žalos. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, jog priežastinis ryšys visada yra konkretus ir jo nustatymui reikia išanalizuoti visas įvykio aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-2968/2012; 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2956/2012; 2007 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-464/20007). Nurodė, kad pateikti įrodymai apie automobilio sugadinimų mąstą, taip pat eismo įvykio vietoje pažymėtų kelio važiuojamosios dalies duobių matmenys, automobilio ir duobių vieta kelio važiuojamojoje dalyje, kelia pagrįstas abejones dėl kilusių automobilio sugadinimų ir tai, kad automobilio sugadinimai atsirado būtent įvažiavus į šias duobes.

16Paaiškino, kad iš eismo įvykio schemos matyti, jog važiuojamosios dalies kelio plotis pažymėtas 12,3 metrų. Kelio važiuojamoji dalis eismo juostomis nesuskirstyta ir nepažymėta. Pirmoji duobė yra nuo kelio važiuojamosios dalies kairiojo krašto 2 metrų atstumu. Duobės ilgis – 1,2 metrai, plotis – 0,6 metrai ir gylis - 0,15 centimetrų. Antroji duobė yra nutolusi nuo kelio važiuojamosios dalies kairiojo krašto 3,2 metrų atstumu. Šios duobės matmenys 3 metrai plotis ir 0,3 metrai ilgis, bei gylis 7 centimetrai. Nurodytos duobės nebuvo labai gilios ar pagal savo matmenis išskirtinai didelės, kad galėtų įtakoti pakankami ženklius ir gausius ( - ) automobilio sugadinimus. Apdraustojo automobilio sugadinimai akivaizdžiai didesni, nei galėjo kilti įvažiavus į nurodyto dydžio duobes. Be to, pirmosios duobės padėtis kelio kairiojo krašto atžvilgiu neabejotinai patvirtino, kad automobilis turėjo važiuoti prie pat kairiojo kelkraščio, kad patirtų dešinės pusės nurodytus ratų ir kitų automobilio dalių sugadinimus, kai tuo tarpu kelio važiuojamosios dalies plotis buvo 12,3 metro. Taip pat, automobilis eismo įvykio schemoje pažymėtas sustojęs prie dešiniojo važiuojamosios dalies kelio kelkraščio už 16,60 metrų atstumu nuo pirmosios duobės pradžios. Tai kelia pagrįstas abejones ar trečiojo asmens D. S. vairuojamas automobilis apskritai galėjo įvažiuoti bent jau į pirmąją duobę dešinės pusės priekiniu ir galiniu automobilio ratais ir patirti nurodyto pobūdžio sugadinimus. Pažymėtina, jog Kelių eismo taisyklės įpareigoją transporto priemonės vairuotoją važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (Kelių eismo taisyklių 125 punktas). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011 m. balandžio 1 d. nutarimas patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

17Liudytojų A. Š. ir G. A. parodymai teismo posėdyje tai, kad dėl transporto priemonės įvažiavimo į kelio ženklais nepažymėtą duobę buvo sugadintos ne tik transporto priemonės priekinės ir galinės dešinės pusės ratų padangos, bet priekinis ir galinis dešinės pusės ratų ratlankiai, dešiniojo rato gaubtas, dešinys galinis rato guolis, dešinės pusės galinis posparnis, dešinės pusės slenkstis, bamperio apatinė apdaila, variklio apsauga, galinio tilto balkis, galinis amortizatorius, kuriuos buvo būtina keisti, taip pat atlikti ratų važiuoklės patikrą, nėra pakankami paneigti pirmiau nustatytas abejones dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų, vairuojant automobilį. Minėti liudytojai, nors ir dirbantys pareiškėjo draudimo įmonėje žalų specialistais, tik galimai nurodė, jog automobilio sugadinimai būdingi eismo įvykio situacijai. Tokių aplinkybių nepatvirtino ir liudytojas R. K., policijos pareigūnas, fiksavęs automobilio sugadinimus bei duobes įvykio vietoje. Šis liudytojas nurodė, jog buvo sugadinta tik transporto priemonės priekinės ir galinės dešinės pusės ratai, posparnis, automobilio sugadinimai galimai galėjo kilti dėl įvažiavimo į įvykio vietoje pažymėtas duobes. Automobilio vairuotojas D. S., nepatvirtino, jog buvo sugadinta oro pagalvė ir saugos diržas, nurodė jog automobilio sugadinimai kilo įvažiavus į vieną iš duobių, nors savo paaiškinime policijos pareigūnams nurodė, jog automobilis tapo nevaldomas įvažiavus į dvi kelio važiuojamojoje dalyje buvusias duobes. Nurodyti liudytojų parodymai ir trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimai nėra visiškai nuoseklūs, todėl abejotini ir nepakankami pagrįsti žalos kilimo faktą ir aplinkybes. Nenustačius visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų žala negali būti priteistina. Nepatenkinus pareiškėjo skundo dėl reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą, kiti pareiškėjo skundo reikalavimai dėl 981,47 Lt ikiteisminių palūkanų ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą priteisimo, kaip išvestiniai iš pirmojo skundo reikalavimo, taip pat netenkintini ir atmestini.

18Pareiškėjas taip pat prašė priteisti išlaidas už advokato pagalbą renkant įrodymus, skundo parengimą, pareiškėjo atstovavimą Kauno apygardos administraciniame teisme, tačiau ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies pagrindu pirmosios instancijos teismas pareiškėjui nepriteisė išlaidų už advokato pagalbą.

19III.

20Pareiškėjas Estijos Respublikos bendrovė „If P&C Insurance AS“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

21Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

221.Pirmosios instancijos teismas suklydo sprendime nurodydamas, kad vienos iš duobių gylis yra 0,15 cm. (pagal byloje esančią policijos pareigūnų nubraižytą eismo įvykio schemą, vienos iš duobių gylis yra 0,15 metrų (t. y. duobė yra 100 kartų gilesnė, nei sprendime nurodė teismas). Teismas neturi specialių žinių, kad galėtų įvertinti, kokius sugadinimus automobilis galėjo patirti įvažiavęs į duobes, o kokių ne, jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atitinkami sugadinimai įvykio metu negalėjo būti padaryti, byloje nėra (atsakovas neprašė byloje atlikti ekspertizės), todėl paminėta teismo išvada grindžiama tik prielaida.

232. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojų G. A. ir A. Š. (pareiškėjo darbuotojų, turinčių specialių žinių ir patirties vertinant automobilių sugadinimų priežastis ir žalos dydį) bei eismo įvykį fiksavusio policijos pareigūno R. K. parodymus, kad automobilio sugadinimai yra būdingi skunde nurodytai eismo įvykio situacijai.

243. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimą grindžia aplinkybe, kad automobilis važiavo prie pat kairiojo kelkraščio (t. y. antrąja juosta), kai Kelių eismo taisyklių 125 punktas įpareigoja vairuotojus važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (t. y. pirmąja juosta). Aplinkybė, kad automobilis važiavo antrąja eismo juosta, nors galbūt pirmoji eismo juosta buvo laisva, nebuvo pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi, t. y. priežastinis ryšys yra pernelyg nutolęs. Pirmosios instancijos teismas, manydamas jog ši aplinkybė yra svarbi bylai, nepagrįstai nesiaiškino dėl kokių priežasčių pareiškėjas važiavo antrąja eismo juosta.

254. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad aplinkybė, jog vairuotojas sustojo 16.60 metrų atstumu nuo pirmosios duobės pradžios kelia teismui pagrįstų abejonių, ar automobilis apskritai galėjo įvažiuoti į nurodytas duobes ir patirti nurodyto pobūdžio apgadinimus. Teismas neargumentavo, kuo konkrečiai minėtos aplinkybės sukėlė jam tokias abejones. Vairuotojas savo rašytiniuose paaiškinimuose administracinio teisės pažeidimo byloje nurodė, kad nenorėjo sustoti sankryžoje, todėl sustojo pravažiavęs sankryžą.

265. Versija, kad automobilis galėjo būti apgadintas iki įvykio ir kitomis aplinkybėmis, ir tik vėliau pastatytas toje vietoje netoli duobių, kur vėliau jį apžiūrėjo policijos pareigūnai, yra mažai tikėtina vien dėl to, kad nukentėjusysis (draudėjas) pagal draudimo sutarties sąlygas būtų turėjęs teisę į draudimo išmoką ir tokiu atveju, jeigu automobilis būtų apgadintas kitoje vietoje ir kitomis aplinkybėmis (pvz., savo namo kieme, miške ar pan.). Vairuotojas taip pat neturėjo jokio suinteresuotumo klastoti įvykį, nes jis neturėjo teisės į draudimo išmoką, t. y. jokios naudos nebūtų gavęs (vairuotojas automobilį buvo išsinuomojęs).

27Apeliantas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose teigia, jog eismo įvykio schemoje prie skaičių 0,15 nurodytas matavimo vienetas nėra aiškus, nes ranka rašytas tekstas sunkiai įskaitomas ir gali būti suprantamas tiek kaip „cm“, tiek kaip „m“. Policijos pareigūnas R. K., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad duobės gylis yra 15 centimetrų, o ne 1,5 milimetro ar 15 šimtųjų centimetro. Policijos pareigūnas paliudijo, kad schemoje minėtos duobės gylio matavimas buvo išreikštas metrais.

282014 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teisme gautas apelianto prašymas priteisti 1 000 Lt išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą bei atstovavimą teisme.

29Atsakovas Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

30Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės šiais pagrindiniais argumentais:

311. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs rašytinius įrodymus pagrįstai nurodė, kad pateikti įrodymai apie automobilio sugadinimų mąstą, taip pat eismo įvykio vietoje pažymėtų kelio važiuojamosios dalies duobių matmenys (eismo įvykio schema 1 duobės gylis 0,15 cm., 2 duobės gylis 7 cm.) automobilio ir duobių vieta kelio važiuojamoje dalyje, kelia pagrįstas abejones dėl duobės kilusių automobilio sugadinimų ir tai, kad automobilio sugadinimai atsirado būtent įvažiavus į šias duobes. Pažymėtina, kad automobilio savininkas policijos nubraižytos eismo įvykio schemos neskundė, kurioje aiškiai nurodyta duobių gylis išreikštas centimetrais, jokių kitų oficialių įrodymų, tai paneigiančių, nėra pateikta.

322. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiškas bylas, ne kartą yra konstatavęs, kad teismas kiekvienu atveju privalo ištirti, ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos žalos. Šio ryšio negalima vertinti abstrakčiai. Priežastinis ryšys visada yra konkretus ir jo nustatymui reikia išanalizuoti visas įvykio aplinkybes (pvz. 2007 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-464/2007; 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-2956/2012, 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-2968/2012 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-318/2012, 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-2968/2012 ir kt.). Taigi, šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad pats draudėjas UAB „Adampolis“ pareiškėją apie įvykį informavo praėjus 5 dienoms po eismo įvykio taip pažeisdamas transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 001 51.3. punktą, kuriame aiškiai nurodyta, kad draudėjas privalo nedelsdamas, vėliausiai per 2 darbo dienas po sužinojimo apie įvykį, pranešti Draudikui arba jo atstovui apie įvykį.

333. Pats pareiškėjas prie skundo, nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad vertinant ginčo transporto priemonę ir jai tariamai padarytą žalą buvo laikytasi galiojančių teisės aktų reikalavimų. Iš viešai skelbiamos informacijos Turto vertinimo priežiūros tarnybos portale (www.atvi.lt) matyti, kad UAB „Adampolis“ nėra įtrauktas į asmenų, turinčių teisę verstis turto arba verslo vertinimo veikla, sąrašą, sąmatą (kuri be datos) pasirašę direktorius G. P. net nėra atestuotas pagal teisės aktų reikalavimus atlikti turto vertinimą. Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, patvirtintos 2000 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 120 ir 2000 m. balandžio 14 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 101, (toliau – ir Tvarka), 2 punkte numatyta, kad vykdant transporto priemonių vertinimą, tame tarpe ir siekiant nustatyti autoavarijoje padarytą žalą (Tvarkos 14.1 punktas), yra privaloma (visiems, nieko neišskiriant, tame tarpe ir draudimo bendrovėms) ja vadovautis. Tvarkos 3 ir 28 punktuose imperatyviai numatyta, kad vertinti transporto priemones (tame tarpe ir dėl transporto priemonių atkūrimo (remonto) kaštų nustatymo) turi teisę tiktai atestuoti kilnojamojo turto vertintojai, turintys teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, o transporto priemonės vertinimo dokumentai (Tvarkos 29.1, 29.2, 29.3, 30, 32, 33 punktai) privalo būti pateikiami raštu.

344. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).

35Teisėjų kolegija

konstatuoja:

36IV.

37Nagrinėjamu atveju administracinis ginčas kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 str.), priteisimo. Pareiškėjas Estijos Respublikos bendrovė „If P&C Insurance AS“ prašo atlyginti turtinę žalą iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės.

38Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jo skundą tenkinti.

39Byloje nustatyta, kad D. S., 2011 m. kovo 31 d., apie 23.30 val., važiuodamas Taikos prospektu, Kaune, ties namu Nr. 46 įvažiavo į važiuojamojoje dalyje buvusią, kelio ženklais nepažymėtą, duobę. 2011 m. balandžio 1 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio sudėties. Kadangi automobilis buvo apdraustas, Estijos Respublikos bendrovėje „If P&C Insurance AS“ dėl minėto įvykio, kurio metu buvo sugadintas automobilis, išmokėjo 11 039,67 Lt draudimo išmoką draudėjui UAB „Adompolis“. Pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. ( - ) kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl žalos atlyginimo. Atsakovas 2012 m. vasario 28 d. raštu Nr. ( - ) informavo pareiškėją, kad pretenziją tenkinti atsisako.

40Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl žalos, atsiradusios dėl automobilio apgadinimų jam įvažiavus į savivaldybės vietinės reikšmės kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, atlyginimo, t. y. keliamas civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl kelio, kaip inžinerinio statinio (Statybos įstatymo 2 str. 9 ir 11 d.), trūkumų, klausimas.

41Pagal statinių savininko (valdytojo) atsakomybę įtvirtinančio CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, o 2 dalis nustato prezumpciją, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Šiame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys; kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-992/2014).

42Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Ši prezumpcija gali būti paneigta. Dėl to esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre. Įrodinėjimo pareiga tenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009, 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011, 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013). Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta viena iš atsakovo savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) funkcijų – vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, be kita ko, rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Saugaus eismo keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, jog kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos; tobulinti eismo organizavimą, atsižvelgiant į eismo įvykių kelyje priežastis ir aplinkybes; atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų. Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punkte nurodyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą.

43Byloje esantys duomenys patvirtina, jog D. S. Kelių eismo taisyklių nepažeidė, administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ( - ) medžiaga įrodo, jog eismo įvykio vietoje apžiūrėjus automobilį, konstatuota, jog buvo apgadinti abu dešinės pusės ratai ir posparniai. Byloje pateikta medžiaga patvirtina, jog D. S. vairuotai transporto priemonei buvo pakeisti: transporto priemonės priekinės ir galinės dešinės pusės ratų padangos, priekinis ir galinis dešinės ratų ratlankiai, dešiniojo rato gaubtas, dešinys galinis rato guolis, dešinės pusės galinis posparnis, dešinės pusės slenkstis, bamperio apatinė apdaila, variklio apsauga, galinio tilto balkis, galinis amortizatorius, saugos diržas, oro pagalvė, tačiau įrodymų, jog visi minėti sugadinimai atsirado būtent nagrinėjamo eismo įvykio metu byloje nėra pateikta. Pažymėtina, jog D. S. neturėjo suinteresuotumo tyčia sugadinti automobilį, nes neturėjo teisės į draudimo išmoką, liudytojai A. Š. ir G. A., kurie dirba pareiškėjo žalų specialistais, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, jog minėti sugadinimai yra būdingi eismo įvykio situacijai. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių, jog automobilio sugadinimai atsirado ne dėl to, jog D. S. įvažiavo į duobę. Kita vertus, pareiškėjas teismui nepateikė pakankamai įrodymų, kad automobilis konkretaus įvykio metu buvo sugadintas daugiau nei nurodyta eismo įvykio vietos schemoje bei jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti kokia buvo automobilio būklė iki nagrinėjamo eismo įvykio momento. Be to, abejotinas liudytojų A. Š. ir G. A. parodymų patikimumas dėl automobilio sugadinimo vertinimo, nes pareiškėjas yra minėtų liudytojų darbdavys.

44Atsižvelgdama į teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių, kad atitinkami automobilio apgadinimai atsirado D. S. įvažiavus į neaptvertas ir jokiais ženklais nepažymėtas duobes Kauno mieste, Taikos pr. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas suklydo vertindamas pirmosios duobės gylį, t. y. nurodė, jog pirmosios duobės gylis yra 0,15 cm, tačiau byloje esanti eismo įvykio schema bei policijos pareigūno, fiksavusio automobilio sugadinimus bei duobes, parodymai pirmosios instancijos teisme patvirtina, jog minėtos duobės gylis yra 0,15 m. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neturi specialių žinių vertinti automobilio sugadinimų priežasčių bei mąsto, todėl privalėjo spręsti klausimą dėl specialisto ar ekspertizės (ABTĮ 61, 62 straipsniai). Be kita ko, administraciniam teismui įstatymas (ABTĮ 81 straipsnis) skiria aktyvų vaidmenį nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištiriant, tame tarpe siūlant pateikti įrodymus ar juos renkant (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, netinkamai įvertino bylos aplinkybes bei surinktus įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas.

45Dėl nustatytų proceso normų pažeidimo pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti. Tačiau specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014 m. kovo 28 d. nutartyje, teismingumo byloje Nr. T-38/2014, iškeltoje pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos kreipimąsi, konstatavo, kad byloje nagrinėjamo pobūdžio ginčai peržengia Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategorijos ribas ir yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams. Todėl panaikinus pirmosios instancijos eismo sprendimą byla perduotina pagal teismingumą Kauno apylinkės teismui (ABTĮ 21 straipsnio 1 dalis).

46Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

47pareiškėjo Estijos Respublikos bendrovės „If P&C Insurance AS“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

48Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Kauno apylinkės teismui pagal teismingumą.

49Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. I.... 3. Pareiškėjas Estijos Respublikos bendrovė „If P&C Insurance AS“... 4. Pareiškėjas paaiškino, kad su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB)... 5. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau... 6. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė... 7. Paaiškino, kad iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nėra aišku, kad būtent... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. S. nuomonės dėl skundo patenkinimo... 9. II.... 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 25 d. Sprendimu (b.... 11. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių... 12. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos nustatė, jog pareiškėjas su draudėju... 13. CK 6.987 straipsnyje numatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas)... 14. Atsižvelgęs į CK 6.987, 6.245-6.250, 6.271 straipsnius konstatavo, kad... 15. Kauno miesto savivaldybė, būdama vietinės valdžios (savivaldos)... 16. Paaiškino, kad iš eismo įvykio schemos matyti, jog važiuojamosios dalies... 17. Liudytojų A. Š. ir G. A. parodymai teismo posėdyje tai, kad dėl transporto... 18. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti išlaidas už advokato pagalbą... 19. III.... 20. Pareiškėjas Estijos Respublikos bendrovė „If P&C Insurance AS“... 21. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 22. 1.Pirmosios instancijos teismas suklydo sprendime nurodydamas, kad vienos iš... 23. 2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojų G.... 24. 3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimą grindžia aplinkybe,... 25. 4. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad aplinkybė, jog vairuotojas... 26. 5. Versija, kad automobilis galėjo būti apgadintas iki įvykio ir kitomis... 27. Apeliantas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė rašytinius... 28. 2014 m. rugpjūčio 6 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teisme gautas... 29. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į apeliacinį... 30. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės šiais... 31. 1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs rašytinius įrodymus... 32. 2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiškas... 33. 3. Pats pareiškėjas prie skundo, nepateikė jokių dokumentų, kurie... 34. 4. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien draudimo išmokos... 35. Teisėjų kolegija... 36. IV.... 37. Nagrinėjamu atveju administracinis ginčas kilo dėl turtinės žalos,... 38. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.... 39. Byloje nustatyta, kad D. S., 2011 m. kovo 31 d., apie 23.30 val., važiuodamas... 40. Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos... 41. Pagal statinių savininko (valdytojo) atsakomybę įtvirtinančio CK 6.266... 42. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal... 43. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog D. S. Kelių eismo taisyklių... 44. Atsižvelgdama į teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines aplinkybes,... 45. Dėl nustatytų proceso normų pažeidimo pirmosios instancijos teismo... 46. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21... 47. pareiškėjo Estijos Respublikos bendrovės „If P&C Insurance AS“... 48. Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą... 49. Nutartis neskundžiama....