Byla 2A-2036-343/2012
Dėl sutuoktinio kaltės

1Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė) ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1691-292/2012 pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškiniu (b.l. 1-2) ieškovė prašė nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir atsakovo R. B. 2001 m. rugpjūčio 25 d. Alytaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 255, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; nutraukus santuoką ieškovei palikti pavardę ( - ); automobilius NISSAN SUNNY, valst. Nr. ( - ), ir OPEL ASTRA, valst. Nr. ( - ), registruotus atsakovo vardu, palikti atsakovui R. B.; priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. B., gim. ( - ), periodinėmis, kiekvieną mėnesį mokamomis 500,00 Lt dydžio išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant išlaikymą Vyriausybės nustatyta tvarka, pervedant lėšas iki kiekvieno mėnesio 10 dienos į ieškovės nurodytą sąskaitą; nustatyti nepilnamečio R. B., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su jo motina I. B.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog jos ir atsakovo tarpusavio santykiai atšalo, jie tapo svetimi, pradėjo ryškėti vis didesni sutuoktinių charakterių skirtumai, išsiskyrė jų požiūriai į šeimyninį gyvenimą, vaiko auklėjimą, todėl pragyvenus santuokoje 10 metų dėl nesutarimų su atsakovu ieškovė 2011 m. spalio 1 d. kartu su nepilnamečiu sūnumi išėjo gyventi pas savo tėvus. Nuo nurodytos datos su atsakovu negyvena, bendro ūkio neveda. Kadangi atsakovas nesirūpina šeima, nepilnamečio sūnaus auklėjimu, neprisideda prie jo išlaikymo, laikytina, kad jis pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl jo kaltės iširo šalių santuoka. Atsakovui neteikiant materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui R. B., materialinis išlaikymas priteistinas teismine tvarka periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt kas mėnesį. Santuokoje įgytas transporto priemones prašo palikti atsakovui.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 22 d. sprendimu (b.l. 52-56) ieškinį patenkino iš dalies, nutraukė tarp šalių 2001 m. rugpjūčio 25 d. Alytaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 255, sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko ikisantuokinę ( - ), nepilnamečio sūnaus R. B., gim. ( - ), gyvenamąją vietą nustatė su motina I. B. pagal jos gyvenamąją vietą, priteisė iš atsakovo R. B. materialinį išlaikymą sūnui R. B. po 400,00 Lt periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki sūnaus pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise pavedė disponuoti ieškovei, padalino santuokoje įgytą turtą ir R. B. asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilius NISSAN SUNNY, valst. Nr. ( - ), ir OPEL ASTRA, valst. Nr. ( - ). Teismas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo 139,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio, o iš atsakovo valstybei priteisė 144,00 Lt žyminio mokesčio bei 10,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas konstatavo, kad šalių santuoka faktiškai iširusi, negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl šalių santuoką nutraukė. Teismas nurodė, kad byloje nenustatytos sąlygos, leidžiančios preziumuoti vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, sutuoktiniai patys nusprendė gyventi skyrium, dėl ko negalima pripažinti, kad atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpina daugiau kaip metus, todėl šalims tenka pareiga įrodyti vienos iš jų kaltę dėl santuokos iširimo. Nei ieškovė, nei atsakovas neįrodė kito sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo, nors teigė santuoką iširus būtent dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovė teigė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis, neprisidėdamas prie šeimos materialinio išlaikymo, pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas. Teismas nepripažino, jog atsakovui ginčo laikotarpiu neprisidedant prie nepilnamečio sūnaus materialinio išlaikymo jis savo santuokines pareigas būtų pažeidęs iš esmės. Teismui nustačius, kad sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, jų santykiuose nelikus abipusio pasitikėjimo, pagarbos ir rūpinimosi vienas kitu, pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nesant ginčo tarp šalių sutuoktinių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nutraukus santuoką teismas nustatė su jo motina. Spręsdamas dėl nepilnamečiui vaikui priteistino materialinio išlaikymo dydžio teismas konstatavo, kad šalių nepilnametis sūnus dėl sveikatos būklės turi ir specialiųjų poreikių, kurie turi būti patenkinti šalia visų kitų įprastų nepilnamečio vaiko poreikių. Teismas laikė, kad šalių nepilnamečio sūnaus būtinų poreikių patenkinimui yra būtinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, nors, ieškovės paskaičiavimu, nepilnamečio sūnaus išlaikymui reikia mažiau nei 800,00 Lt sumos. Teismas nurodė, kad vaikas privalo būti išlaikomas abiejų tėvų, tačiau, atsižvelgdamas į šalių gaunamas pajamas, laikė, kad atsakovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie sūnaus išlaikymo ir priteisė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui 400,00 Lt dydžio materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis. Teismas, remdamasis LR CPK 383 str., numatančiu, kad bylose dėl santuokos nutraukimo šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus LR CPK 385 str. 1 d., atsakovo atsiliepime pareikšto prašymo dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo nenagrinėjo.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8Apeliaciniu skundu (b.l. 61-62) atsakovas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimą pakeisti iš dalies, dalyje dėl santuokos nutraukimo pripažinti, kad santuoka, sudaryta tarp šalių 2001 m. rugpjūčio 25 d. Alytaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 255, iširo dėl ieškovės I. B. kaltės, dalyje dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo priteisti iš atsakovo sūnui R. B., gim. ( - ), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250,00 Lt per mėnesį nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki sūnaus pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš ieškovės žyminį mokestį. Savo poziciją apeliantas grindžia šiais argumentais:

  1. Santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ji pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, nes palikusi šeimą nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio išėjo gyventi pas sugyventinį, su kuriuo gyvena iki šiol. Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, kadangi atsakovas rūpinosi šeima, dirbo, auklėjo sūnų, ir tik ieškovei išėjus gyventi pas sugyventinį atsirado nepakantumas atsakovui, dėl ko bendras santuokinis gyvenimas tapo neįmanomas.
  2. Teismas, priteisdamas iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui periodines išmokas po 400,00 Lt kas mėnesį, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas gaus tik 800,00 Lt dydžio darbo užmokestį, o kadangi darbo vieta yra Alytuje, o apeliantas gyvena 15 km nuo Alytaus, kelionės išlaidos į darbą ir atgal sudaro 250,00 Lt, todėl atsakovui sumokėjus sūnui priteisto dydžio materialinį išlaikymą jam neliks lėšų pragyvenimui.
  3. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas sutinka teikti sūnui materialinį išlaikymą 300,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis, kadangi teismo posėdžio metu jis nurodė galintis sūnaus išlaikymui mokėti 250,00 Lt. Atsakovui teikiant sūnui nurodyto dydžio materialinį išlaikymą ir šiam gaunant 693,00 Lt dydžio socialinę pašalpą per mėnesį gaunamų lėšų užtektų visiems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, o be to, ieškovė, būdama sveika, jauna moteris, taip pat turi prisiimti atsakomybę už nepilnametį vaiką ir jo išlaikymą.
  4. Ieškovė nepateikė teismui nepilnamečio šalių sūnaus poreikių lentelės, todėl negalima nustatyti, kokie vaiko poreikiai yra tenkinami.

9Atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė teismui nepateikė.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, nustatančias įrodinėjimo taisykles, nenukrypo nuo materialinių teisės normų, reglamentuojančių santuokos iširimo priežastis, aplinkybes, reikšmingas nustatant nepilnamečiams vaikams priteistino materialinio išlaikymo dydį, taikymo tvarkos, atitinkamais klausimais priėmė pagrįstą, teisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo jį keisti.

12Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, byloje nėra ginčo dėl to, jog santuoka tarp ieškovės ir atsakovo iširo ir turi būti nutraukta, taip pat neginčijami ir klausimai dėl ieškovės pavardės po santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, todėl, šiems klausimams nepatenkant į apeliacijos ribas (LR CPK 320 str. 1 d.), teisėjų kolegija dėl jų, o kartu ir dėl atitinkamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, nepasisako. Apeliaciniu skundu atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o taip pat skundžiamu sprendimu iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteisto materialinio išlaikymo dydį.

13Dėl santuokos nutraukimo.

14LR CK 3.49 str. 2 d. numatyti trys santuokos nutraukimo pagrindai - sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. Remiantis LR CK 3.60 str. 1 d. sutuoktinis gali reikalauti, kad teismas santuoką nutrauktų pripažindamas, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis, kuriam yra pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (LR CK 3.61 str. 1 d.). LR CK 3.61 str. 2 d. numatyta teismo teisė pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

15Kaip jau buvo nurodyta, apeliaciniu skundu atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir prašo pripažinti santuoką iširus dėl ieškovės I. B. kaltės. Atsakovas pasinaudojo LR CK 3.61 str. 1 d. jam suteikta galimybe prieštarauti dėl savo kaltės dėl santuokos nutraukimo ir nurodė faktus, susijusius su ieškovės neištikimybe, jo manymu, nulėmusius šalių santuokos iširimą. Sutuoktinio neištikimybė leidžia preziumuoti jo kaltę dėl santuokos iširimo (LR CK 3.60 str. 3 d.). Pažymėtina, kad ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir atsakovo, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo R. B. kaltės ir nurodė aplinkybes, ieškovės manymu, pagrindžiančias atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo.

16LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šioje įstatymo normoje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, jų nurodytas kaip pagrindžiančias kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei ieškovė, nei atsakovas kito sutuoktinio kaltės dėl santuokos nutraukimo neįrodė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovo, kaip sutuoktinio, netinkamu pareigų vykdymu, nesudaro pagrindo pripažinti esant atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, kadangi nagrinėjamu atveju sutuoktinio pareigos materialiai išlaikyti šeimą netinkamas vykdymas tuo aspektu, kad sutuoktinis vienu laikotarpiu šeimos poreikiams tenkinti skirdavo daugiau, o kitu – mažiau lėšų, negali būti laikomas esminiu jos pažeidimu, o kaltė dėl santuokos nutraukimo pripažįstama tik tuomet, kai sutuoktinių pareigų pažeidimas yra esminis. Pažymėtina, kad atsakovas, teigdamas, jog santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės, jokių tai patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikė, nors ir nurodė, kad šią aplinkybę įrodinės liudytojų parodymais, tačiau į teismo posėdį liudytojų neatsivedė, netgi byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų pateikęs teismui prašymą šaukti liudytojus, galinčius patvirtinti jo nurodytas aplinkybes.

17Teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta, jeigu šalies pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą atitinkamą aplinkybę esant nei jos nesant (tikimybių pusiausvyros principas). Teisėjų kolegija negali nesutikti su apeliaciniame skunde atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, jog jis rūpinosi šeima, dirbo, auklėjo sūnų, todėl savo kaip sutuoktinio pareigas vykdė tinkamai, kadangi pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo elgesio nelaikė iš esmės pažeidžiančiu jo kaip sutuoktinio pareigas ir nepripažino vien tik jo kaltu dėl šalių santuokos iširimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pagrindų šalių santuokai nutraukti, visapusiškai įvertino aplinkybes, turėjusias įtakos šalių santuokos iširimui, o taip pat ir kiekvieno iš sutuoktinių elgesį bei sutuoktinio pareigų vykdymą. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį (b.l. 21-23) ir teismo posėdžio metu (b.l. 50) nurodė sutinkantis, kad jo ir ieškovės santuoka būtų nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kas, teismo manymu, rodo, jog atsakovas pripažino abipusę kaltę dėl santuokos iširimo, nes remiantis LR CK 3.61 str. 3 d. tuo atveju, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu.

18Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos šalių nurodytomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie sutuoktinių abipusio pasitikėjimo, pagarbos ir rūpinimosi vienas kitu nebuvimą šeimoje, nesugebėjimą spręsti šeimos gyvenimo klausimus abipusiu sutarimu, pakantumo vienas kitam, rūpinimosi šeimos psichologine ir dvasine būsena nebuvimą, abiejų sutuoktinių nenorą išsaugoti santuoką, sutinka, kad abi šalys pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą išsaugoti šeimą ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė tik dėl nesutarimų su atsakovu išėjo gyventi skyrium, abu sutuoktiniai iniciatyvos atkurti pilnaverčius sutuoktinių santykius nerodė, pageidavimo išsaugoti santuoką nustatant terminą susitaikyti nepareiškė, todėl įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria išspręstas sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo klausimas, nėra pagrindo, kadangi pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas santuoką dėl abiejų šalių kaltės, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, vertindamas šalių paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus, laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių principinių nuostatų, įrodymus vertino visapusiškai ir objektyviai, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir principais, įvertino visus byloje pateiktus įrodymus.

19Dėl nepilnamečiui vaikui priteistino materialinio išlaikymo dydžio

20Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydžio. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6d. ir detalizuota LR CK 3.192 str. Nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme įtvirtintų kriterijų - vaiko poreikių bei tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (LR CK 3.192 str. 2 d.).

21Šeimos teisinius santykius reglamentuojančioje CK trečiojoje knygoje tiesiogiai nėra įvardintas atskaitos taškas, leidžiantis konkrečiai įvertinti vidutinio vaiko poreikius, tačiau teismų praktikoje dažnai taikoma analogija su LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė paprastai negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (LR CK 1.8 str. 1 d.), kuri bylos nagrinėjimo teisme metu buvo lygi 800,00 Lt. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad 800,00 Lt suma užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas, nors ieškovės paskaičiavimu sūnaus minimalių poreikių patenkinimui reikia mažiau nei 800,00 Lt. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog tuo atveju, kai vaikas turi specialių poreikių ar kai tėvų turtinė padėtis leidžia, nepilnamečio vaiko išlaikymui turi būti skiriama didesnė lėšų suma, nei kad numatyta minimali, siekiant užtikrinti ne tik nepilnamečio vaiko minimalių poreikių patenkinimą. Pažymėtina, kad šalių nepilnamečiui sūnui R. B., gim. ( - ), yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, o atsakovas neginčija fakto, jog dėl sveikatos sutrikimų jo sūnus turi specialių poreikių, kurių tenkinimui reikia skirti papildomas lėšas. Nors pateiktame apeliaciniame skunde atsakovas kelia abejones dėl to, ar jo sūnui yra būtinos sauskelnės ir ar jų įsigijimas nėra kompensuojamas, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes nepateikia. Priešingai, civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu teismo posėdžio, įvykusio 2012 m. birželio 4 d., metu nurodė sutinkantis, jog vaikui reikia sauskelnių, vaistų (b.l. 50). Apeliantas pagrįstai nurodo, kad ieškovė nepateikė išsamių duomenų apie nepilnamečio sūnaus poreikius, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, teismas tinkamai vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika, ir nustatė, kad net ir specialiųjų poreikių turinčio šalių vaiko minimalių poreikių užtikrinimui skirtina suma per mėnesį yra 800,00 Lt, kuri pati savaime nelaikytina didele, o, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog šalių sūnus turi specialių poreikių, susijusių su sveikatos būkle, vertintina kaip atitinkanti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus nepriklausomai nuo to, ar ieškovė pateikė konkrečius duomenis apie būtinus poreikius ir išlaidas jiems tenkinti, ar pateikti išlaidas patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina, jog su nurodyto dydžio išlaikymo suma sutiko ir byloje išvadą teikiančių institucijų atstovai.

22Vertinant tėvų galimybes teikti išlaikymą jų nepilnamečiam vaikui, akcentuotina tai, jog atsakovo turtinė padėtis, jo gaunamos pajamos, o kartu ir galimybės prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo yra didesnės nei ieškovės, todėl jam turėtų tekti didesnė pareigos išlaikyti vaiką dalis. Iš kitos pusės, ieškovė yra darbingo amžiaus, susilaukdama vaiko ji prisiėmė pareigą prisidėti prie jo išlaikymo, todėl vienašališkas pareigos išlaikyti vaiką perkėlimas vien tik atsakovui neatitiktų vaikų ir tėvų tarpusavio santykius reglamentuojančių teisės normų tikslų ir paskirties. Ir nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog atsakovas turėdamas pajamas didesne dalimi turėtų prisidėti prie sūnaus išlaikymo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad teismas konstatavo, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtina suma yra 800,00 Lt, o iš atsakovo priteisė materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt, laikytina, jog teismas lygiomis dalimis paskirstė tėvams pareigą išlaikyti savo nepilnametį sūnų, todėl tokia pačia apimtimi ieškovė taip pat turi prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, su kuo sutiko ir civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu.

23Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, susijusias su tėvų turine padėtimi, objektyviai, teisėtai ir pagrįstai sprendė dėl atsakovo turtinės padėties ir jo galimybių teikti priteisto dydžio materialinį išlaikymą savo sūnui, o apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su jo gaunamo darbo užmokesčio dydžiu, kuris apelianto teigimu yra nepakankamas teikti priteisto dydžio materialinį išlaikymą, nelaikytinos pagrįstomis. Pažymėtina, jog siekdamas vykdyti savo turtines prievoles nepilnamečiam vaikui tėvas privalo aktyviai ieškoti galimybių pagerinti savo turtinę padėtį, imtis protingumo ir sąžiningumo principams atitinkančių teisėtų būdų gauti kiek įmanoma daugiau pajamų, o gaunamos mažos pajamos tik patvirtina nepakankamas apelianto pastangas siekiant užsitikrinti galimybę tinkamai vykdyti jo, kaip tėvo, prievolę sukurti nepilnamečiui sūnui saugią ir sveiką gyvenamąją aplinką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apeliantas nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas apeliacinį skundą konkrečių duomenų apie jo išlaidas vykstant į darbą ir iš jo nepateikė, jomis grindė tik savo apeliacinį skundą.

24Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su tuo, jog šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo pareiga būtų perkelta tretiesiems asmenims (valstybei ar savivaldybei). Civilinėje byloje duomenų apie konkrečias šalių sūnui mokamas socialines pašalpas ar išmokas nėra, tačiau apelianto argumentai dėl to, jog sūnui gaunant 693,00 Lt dydžio socialinę pašalpą ir jam teikiant tik 250,00 Lt dydžio materialinį išlaikymą bus visiškai patenkinti jo nepilnamečio sūnaus poreikiai negalima sutikti. Kaip jau buvo nurodyta, pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus tenka tėvams ir ši pareiga, tėvams turint galimybes materialiai išlaikyti savo vaikus, negali būti perkelta kitiems. Nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimas negali priklausyti išimtinai nuo trečiųjų asmenų (valstybės ar savivaldybės) valios ir jų sprendimų skirti ir mokėti tam tikro dydžio socialines pašalpas ar kitas išmokas ar ne. Taigi, papildomai nepilnamečiui apelianto sūnui skiriamos lėšos suteikia galimybę užtikrinti ne tik minimalių poreikių patenkinimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnus dėl sveikatos sutrikimų turi specialių poreikių.

25Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog jis sutinka teikti sūnui materialinį išlaikymą 300,00 Lt dydžio išmokomis, kadangi jis teismo posėdžio metu nurodė sutinkantis teikti sūnui materialinį išlaikymą mokant 250,00 Lt dydžio išmokas. Pažymėtina, jog parengiamojo teismo posėdžio, įvykusio 2012 m. gegužės 23 d., metu atsakovas nurodė sutinkantis teikti sūnui materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200,00Lt (b.l. 35), kai tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu teismo posėdyje, įvykusiame 2012 m. birželio 4 d., nurodė sutinkantis teikti sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt (b.l. 50). Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sutikęs teikti apeliaciniame skunde jo nurodyto dydžio, t.y. 250 Lt, materialinį išlaikymą sūnui, byloje nėra.

26Nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija vertina kaip pakankamą pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Apeliacinį skundą atmesti.

29Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškiniu (b.l. 1-2) ieškovė prašė nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 22 d. sprendimu (b.l.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8. Apeliaciniu skundu (b.l. 61-62) atsakovas prašo Alytaus rajono apylinkės... 9. Atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė teismui nepateikė.... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų... 12. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, byloje nėra ginčo dėl to, jog... 13. Dėl santuokos nutraukimo.... 14. LR CK 3.49 str. 2 d. numatyti trys santuokos nutraukimo pagrindai -... 15. Kaip jau buvo nurodyta, apeliaciniu skundu atsakovas ginčija pirmosios... 16. LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis... 17. Teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti,... 18. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos šalių nurodytomis ir... 19. Dėl nepilnamečiui vaikui priteistino materialinio išlaikymo dydžio... 20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiui vaikui priteistino... 21. Šeimos teisinius santykius reglamentuojančioje CK trečiojoje knygoje... 22. Vertinant tėvų galimybes teikti išlaikymą jų nepilnamečiam vaikui,... 23. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir... 24. Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su tuo, jog šalių nepilnamečio... 25. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog teismas sprendime... 26. Nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija vertina kaip pakankamą... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 28. Apeliacinį skundą atmesti.... 29. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimą palikti... 30. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....