Byla 2A-490/2013
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo D. B

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ir atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2813-585/2011 pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo D. B..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl prokuroro veiksmų, susijusių su procesinių prievartos priemonių taikymu, atlyginimo.

5Ieškovas patikslintu ieškiniu atsakovui prašė priteisti iš atsakovo 183 991,35 Lt turtinę žalą, 50 000 Lt neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l. 125-129). Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi panaikino Generalinės prokuratūros prokuroro 2009 m. birželio 25 d., 2009 m. liepos 1 d., 2009 m. spalio 6 d. ir 2009 m. lapkričio 6 d. nutarimus ieškovo atžvilgiu vykdytame ikiteisminiame tyrime dėl dokumentų klastojimo, apgaulingos buhalterijos tvarkymo ir sukčiavimo stambiu mastu, kurių pagrindu areštuotos ieškovo sąskaitoje banke buvusios lėšos, t.y. 1 277 395,38 Lt, Nacionalinės mokėjimų agentūros pervestos kaip Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto parama ieškovo verslo projektui. Ieškovo teigimu, minėtais procesiniais dokumentais jo nuosavybės teisių apribojimas buvo nepagrįstas ir neteisėtas, akivaizdžiai priimti, kaip ir visas pradėtas ikiteisminis tyrimas, jo atžvilgiu siekiant sužlugdyti ieškovą, jo artimuosius, verslą. Areštavus lėšas, ieškovas negalėjo jomis disponuoti, grąžinti verslo projektui įgyvendinti paimtos paskolos ir dėl to jam buvo skaičiuojamos palūkanos. Ieškovas nurodo, kad iki 2010 m. gruodžio 10 d. iš banko paimto kredito aptarnavimas (palūkanos, galimos baudos) sudaro 183 991,35 Lt ir yra jo patirti nuostoliai, kuriuos ieškovas prašė priteisti iš atsakovo. Nurodė, kad šios turtinės žalos galėjo apskritai nebūti, jei esančių jo sąskaitoje piniginių lėšų areštas būtų pakeistas į nekilnojamojo turto areštą. Taip pat ieškovas teigia, kad patyrė neturtinę žalą – dalykinės reputacijos pablogėjimą, nepatogumus, dvasinį pergyvenimą dėl nepagrįsto persekiojimo, nuolat patiriamą stresą, neigiamas emocijas dėl tolesnių galimai nepagrįstų atsakovo pareigūno veiksmų, kas sudaro 50 000 Lt.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš Generalinės prokuratūros ieškovo naudai 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmetė (t. 2, b.l. 169-171). Teismas nurodė, kad ieškovo nurodomų prokuroro nutarimų pagrindu taikyto lėšų banko sąskaitoje arešto panaikinimas teismo nutartimi baudžiamajame procese savaime nereiškia pareigūno veiksmų neteisėtumo kaip civilinio delikto sudėties elemento nustatymo. 2009 m. gruodžio 8 d. teismo nutartimi panaikinus lėšų areštą, nebuvo konstatuotas lėšų banke arešto negalimumas per se. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. liepos 21 d. ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimis atmetė ieškovo skundus dėl lėšų arešto, nurodant, kad ieškovas neįrodė, kad turi kito turto, kuriuo būtų galima efektyviai užtikrinti ieškinį baudžiamojoje byloje. Todėl teismas sprendė, kad prokuroras, taikydamas ieškovo teisės disponuoti lėšomis apribojimus, mažiausiai iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. neturėjo duomenų, kurie būtų leidę prokurorui padaryti išvadą, kad būsimas ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti užtikrintas kitais būdais, be lėšų sąskaitoje arešto.

8Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi panaikino prokurorų nutarimais taikytus apribojimus ieškovo lėšoms sąskaitose atmesdamas prokuroro argumentus, kad areštas būtinas ir konfiskavimui užtikrinti, bet ne todėl, kad nustatė, jog toks arešto pagrindas apskritai buvusiomis faktinėmis ir procesinėmis aplinkybėmis negalėjo būti taikomas, o todėl, kad prokuroras jo nenurodė skundžiamame nutarime, taip padarydamas aiškią teisinę procesinę klaidą. Paskelbus 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį, prokuroras 2009 m. gruodžio 10 d. lėšoms pritaikė areštą nauju pagrindu – galimam turto konfiskavimui užtikrinti. Šis nutarimas buvo skundžiamas teismui, tačiau paliktas nepakeistas 2010 m. kovo 5 d. teismo nutartimi, kurioje konstatuota, kad turto konfiskavimo užtikrinimui ieškovo lėšų areštas gali ir turi būti taikomas, jam pagrindas atsiradęs nuo įtarimų ieškovui paskelbimo (t.y. 2009 m. kovo 18 d.), t.y. dar iki ginčijamų prokuroro nutarimų apriboti ieškovo teises disponuoti lėšomis priėmimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2009 m. gruodžio 8 d. teismo nutartimi nebuvo sprendžiamas klausimas dėl šio arešto pagrindo galimo taikymo, nes teismas pasisakė tik dėl arešto ieškinio užtikrinimo pagrindu. Todėl teismas sprendė, kad nenustatytas priežastinis ryšys tarp ieškovo reikalaujamos turtinės žalos kaip nuostolių dėl turtinių teisių suvaržymo ir prokuroro veiksmų, o prokuroro veiksmų neteisėtumas buvo labai formalus. Kadangi baudžiamoji byla nėra išnagrinėta teisme, teismas neturi pagrindo priimti kaip pagrįstus ieškovo argumentus dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo apskritai.

9Nustačius prokuroro veiksmų neteisėtumą taikant baudžiamąsias procesinio poveikio priemones, teismas sprendė, kad yra pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgdamas į tai, kad areštas nuo 2009 m. rugpjūčio 19 d. iki 2009 m. gruodžio 8 d. pritaikytas nurodant neteisėtą pagrindą ir į tai, kad ieškinys baudžiamojoje byloje vėliau per protingą laiką iki paramos sutarties nutraukimo taip ir nebuvo pareikštas, teismas konstatavo, kad ieškovui padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškė neteisėtų prokuroro veiksmų sukeltu papildomu įtariamojo nerimu ir nežinia bei netikrumu dėl verslo projekto likimo. Teismas padarytą neturtinę žalą vertino 1000 Lt.

10III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą (t. 2, b.l. 173-179). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas neturtinės žalos atlyginimą ieškovo naudai priteisė nesant būtinųjų deliktinei atsakomybei kilti elementų – neturtinės žalos, priežastinio ryšio bei neteisėtų prokuroro veiksmų. Teismas privalėjo vertinti ne patį prokuroro nutarimų panaikinimo faktą, bet atsižvelgti į motyvus, kuriais remdamasis Vilniaus apygardos teismas šiuos nutarimus panaikino. Teismo nurodyti motyvai nereiškia, kad ieškovo nuosavybės teisės į turtą (pinigines lėšas) apskritai neturėjo būti apribotos, t.y. prokuroro veiksmų neteisėtumas nagrinėjamu atveju nekonstatuotas. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi siekta užtikrinti kreditorių (tarp jų ir valstybės) interesų apsaugą, pašalinant procesinius neaiškumus, galinčius turėti įtakos civilinio ieškinio bei turto konfiskavimo įvykdymui ateityje. Šioje nutartyje nepasisakyta apie įstatymuose prokurorui nustatytos pareigos nevykdymą, ar netinkamą vykdymą įtariamojo E. M. atžvilgiu.
  2. Pirmosios instancijos teismas nevertino prokuroro veiksmų ieškovui sukeltų pasekmių aspektu, o bylos aplinkybės rodo, kad jokių neigiamų pasekmių ieškovas nepatyrė ir negalėjo patirti, nes bet kuriuo atveju jo atžvilgiu taikomi turtinio pobūdžio suvaržymai buvo nulemti įtarimo jam pareiškimu.
  3. Teismo išvados dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepareiškimo yra neteisingos. Atsakovas nurodo, kad civilinį ieškinį Nacionalinė mokėjimų agentūra pareiškė 2010 m. gegužės 20 d., t.y. ikiteisminio tyrimo stadijoje, todėl nesutiktina su teismo argumentu, kad žala ieškovui padaryta dėl to, kad per protingą laiką nebuvo pareikštas civilinis ieškinys (BPK 112 str. 1 d.). Be to, prokuroras neatsako ir neturi pareigos atsakyti, ar įtakoti, kada baudžiamojoje byloje bus pareikštas civilinis ieškinys.
  4. Teismas taip pat nesivadovavo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika sprendžiant bylas, susijusias su deliktinės civilinės atsakomybės taikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010). Teismas konstatavo, kad ieškovui buvo padaryta neturtinė žala, tačiau neatsižvelgė į tai, kad įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos. Todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas. Ieškovas nepateikė teismui neturtinės žalos faktą patvirtinančių įrodymų, taip pat byloje neįrodyta ir kita būtinoji civilinei atsakomybei kilti sąlyga – priežastinis ryšys. Byloje nėra duomenų apie prokuroro veiksmais įtakotas ieškovui kilusias neturtinio pobūdžio neigiamas pasekmes.

12Ieškovas E. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atmestas, šioje dalyje ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (t. 2, b.l. 182-185). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad 2009 m. gruodžio 8 d. nutartyje nekonstatuota, kad lėšų banke areštas negalimas per se. Prokuroro 2009 m. birželio 25 d. ir 2009 m. liepos 1 d. nutarimų teisėtumas ir pagrįstumas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartyje buvo vertinamas tiktai arešto objekto (piniginių lėšų) aspektu. Ieškovo teigimu, lėšų banke arešto galimumas ar negalimumas neturi reikšmės nagrinėjant patirtos žalos dėl neteisėtai priimtų minėtų nutarimų klausimą.
  2. Aplinkybė, kad informacija apie ieškovo turimą nekilnojamąjį turtą yra vieša, bei tai, kad ieškovas 2009 m. liepos 3 d. kreipėsi į prokurorą dėl arešto sąskaitoje esančioms paramos lėšoms panaikinimo pakeičiant šį areštą areštu kaimo turizmo sodybai „Giedraitiškių dvaras“, patvirtina, kad prokuroras turėjo visas galimybes turėti duomenis, leidžiančius padaryti išvadą, kad būsimas ieškinys gali būti užtikrintas kitais būdais, be lėšų sąskaitoje arešto.
  3. Nuo 2009 m. birželio 25 d. iki 2009 m. gruodžio 10 d. piniginių lėšų areštas buvo taikomas siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, jos nebuvo areštuotos galimo turto konfiskavimo pagrindu. Ieškovo teigimu, galimybė tikrinti prokuroro veiksmų teisėtumą taikant konfiskavimo pagrindą nuo 2009 m. birželio 25 d. jam nesuteikta. Piniginės lėšos yra įskaitytos į Danske Bank A/S filialas sąskaitą, kaip kredito grąžinimas pagal kredito sutartį, todėl šių lėšų konfiskavimas negalimas. Nors teismas sprendime remiasi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutarties motyvais pateisindamas 2009 m. birželio 25 d. ir 2009 m. liepos 1 d. nutarimų taikymą, tačiau minėti nutarimai yra panaikinti.
  4. Prokuroras piniginėms lėšoms taikyti areštą, siekiant užtikrinti galimus civilinius ieškinius, neturėjo pagrindo ir priimant 2009 m. gruodžio 10 d. nutarimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. balandžio 27 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270/2004 nurodė, kad civilinis ieškinys ir turto konfiskavimas vienoje byloje negali būti taikomas, turi būti pasirenkama tik viena iš alternatyvų. Tai, kad šie du pagrindai yra nesuderinami ir taikytini atskirai, nurodė ir Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 8 d. nutartyje.

13Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros, atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nepakeistą (t. 2, b.l. 188-190). Atsiliepime į apeliacinį skundą papildomai nurodomi šie argumentai:

  1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimus dėl turtinės žalos jam atlyginimo, pagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. ir 2010 m. kovo 5 d. nutarčių motyvais. Teismas civilinėje byloje vertino turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti įrodymų visumą, o ne tik ieškovui galimai palankius atskirus faktus dėl prokuroro nutarimų panaikinimo.
  2. Prokuroro 2009 m. birželio 25 d. ir 2009 m. liepos 1 d. nutarimų panaikinimo faktas nesudaro pagrindo civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį kilti. Prokuroras, priimdamas nutarimą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo, tik vykdė įstatymų jam pavestas funkcijas, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, todėl ieškovo teiginiai, kad prokuroro veiksmai buvo neteisėti, yra nepagrįsti.

14Ieškovas E. M. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (t. 2, b.l. 191-195). Atsiliepime į apeliacinį skundą papildomai nurodomi šie argumentai:

  1. Turto konfiskavimo pagrindas atsirado tik nuo 2009 m. gruodžio 10 d., o ieškovo nurodoma žala patirta laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 25 d. iki 2009 m. gruodžio 10 d. Ikiteisminio tyrimo medžiagą perdavus į teismą, ieškovo nuosavybės teisių apribojimas turto konfiskavimo pagrindu dingo, t.y. prokurorui bylą perdavus teismui, išnyko pagrindai, kuriais buvo ribojamos ieškovo nuosavybės teisės. Ieškovas nurodo, kad nuosavybės teisės turto konfiskavimo pagrindu baudžiamojoje byloje nėra apribotos, todėl teigtina, kad nebuvo pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo nurodomi pinigai buvo įsigyti nusikalstamu būdu. Tuo tarpu prokuroro veiksmai, taikant areštą minėtu pagrindu laikytini neteisėtais, nepagrįstais, atliktais siekiant be pagrindo suvaržyti įtariamojo teises.
  2. Prokuroro netinkamą vadovavimą ikiteisminiam tyrimui ir galimą siekį be pagrindo varžyti įtariamojo teises patvirtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo panaikintas ne vienas prokuroro D. B. nutarimas, susijęs su ieškovo teisių, numatytų BPK, įgyvendinimu.
  3. 2009 m. birželio 25 d. nutarimu areštuotos piniginės lėšos yra įskaitytos į Danske Bank A/S Lietuvos filialas sąskaitą, kaip kredito grąžinimas pagal kredito sutartį. Ieškovo teigimu, šis veiksmas galėjo būti atliktas ir 2009 m. birželio 25 d., kuomet jokia žala ieškovui nebuvo padaryta, tačiau dėl neteisėtų ir nepagrįstų prokuroro veiksmų ieškovas dalį kredito grąžino daug vėliau, dėl ko patyrė žalą.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinių skundų ribose (CPK 320 str. 2 d.).

18Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas ir Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2006 m. gruodžio 21 d. sudarė Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo ir amatų skatinimas“ paramos sutartį (t. 1, b.l. 5-19). 2007 m. rugpjūčio 30 d. ieškovas ir AB Sampo bankas sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią ieškovas numatė banko suteikto kredito lėšomis finansuoti projektą „Kaimo turizmo sodybos „Giedraitiškių dvaras“ steigimas“. Ieškovui 2009 m. kovo 18 d. surašytas pranešimas apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, dėl apgaule įgytos teisės į paramos lėšas (t. 1, b.l. 24-25). Prokuroras galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti 2009 m. birželio 25 d. nutarimu laikinai apribojo nuosavybės teises į piniginių lėšų likučius ir pinigines lėšas, įplaukiančias į ieškovo sąskaitą, esančią AB DnB NORD banke (t. 1, b.l. 35). 2009 m. liepos 1 d. nutarimu prokuroras patikslino, kad laikinai apriboja nuosavybes teises į 1 277 395,38 Lt piniginių lėšų, esančių ieškovo sąskaitoje AB DnB NORD banke (t. 1, b.l. 36). Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi panaikino lėšų ieškovo sąskaitoje areštą, taikytą prokuroro 2009 m. birželio 25 d. ir 2009 m. liepos 1 d. nutarimais, tenkindamas ieškovo prašymą pakeisti piniginių lėšų areštą į nekilnojamojo turto areštą siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį (t. 1, b.l. 130-133). Prokuroras 2009 m. gruodžio 10 d. nutarimu areštavo ieškovo lėšas banke nurodydamas papildomą pagrindą – galimą turto konfiskavimą. Ieškovo teigimu, jo nuosavybės teisių apribojimas laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 10 d. buvo nepagrįstas ir neteisėtas, todėl negalint areštuotomis lėšomis grąžinti kredito, jis patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, kurią CK 6.272 straipsnio pagrindu prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos.

19Atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, apeliacinis skundas tenkintinas, o ieškovo E. M. apeliacinis skundas atmestinas.

20Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

21Apeliantas E. M. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo jokių argumentų dėl žodinio proceso šioje byloje būtinumo. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtį, t.y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus išsamiai yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, apeliantas nenurodė jokių argumentų dėl žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, o teisėjų kolegija tokio būtinumo neįžvelgia, nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka poreikio nėra.

22Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų

23CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šio straipsnio pagrindu atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi, ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

24Nagrinėjamoje byloje ieškovas kelia reikalavimus dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto procesinės prievartos priemonių taikymo. Taigi, reikalinga nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus kaltės klausimą, nes kaip minėta CK 6.272 straipsnis nustato griežtąją, t.y. be kaltės valstybės atsakomybę. Tai pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Ieškovas šioje byloje įrodinėja, kad yra pagrindas konstatuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, atsakovas - kad pareigūnų veiksmai buvo teisėti, todėl valstybei atsakomybė negali kilti.

25Dėl turtinės žalos atlyginimo

26CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008, 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008). Taigi, dėl neteisėtų kito asmens veiksmų žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginami tiesioginiai nuostoliai, taip pat netiesioginiai nuostoliai - pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (negauta nauda) (CK 6.249 str.). Atlyginami tie nuostoliai, kurie yra susiję su neteisėtais veiksmais taip, kad yra pagrindas konstatuoti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį – nuostolius, kurie pagal civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu (CK 6.247 str.).

27Ieškovas teigia, kad dėl nepagrįsto Generalinės prokuratūros taikyto piniginių lėšų arešto bei nepagrįstai nepakeitus piniginių lėšų arešto į nekilnojamojo turto areštą, ieškovas negalėjo areštuotomis 1 277 395,38 Lt piniginėmis lėšomis padengti kredito, todėl iki 2009 m. gruodžio 10 d. patyrė 183 991,35 Lt nuostolių (t. 1, b.l. 136).

28Asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais atsiranda tik tada, kai konstatuojama, kad pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų neteisėtų veiksmų. CK 6.272 straipsnyje nustatytos atsakomybės sąlygos už specialių subjektų padarytą žalą, inter alia prokuroro, kurio prievolė atlyginti žalą CK 6.272 straipsnio pagrindu kyla konstatavus jo neteisėtus veiksmus (deliktinė atsakomybė). Todėl svarbu yra nustatyti, ar ieškovo nurodyti prokuroro veiksmai pripažintini neteisėtais. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo atmetė, nenustatęs priežastinio ryšio tarp ieškovo reikalaujamos turtinės žalos kaip nuostolių dėl turtinių teisių suvaržymo ir prokuroro veiksmų, o prokuroro veiksmų neteisėtumą pripažino labai formaliu.

29Kaip minėta, ieškovui 2009 m. kovo 18 d. buvo pranešta apie įtarimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, t.y. apgaule savo naudai įgytos turtinės teisės į didelės vertės svetimą turtą, padarymo. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį laikinas nuosavybės teisių apribojimas siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ar turto konfiskavimą yra galimas. Taigi, per se laikinų nuosavybės teisės apribojimų taikymas yra teisėtas veiksmas. Prokuroro 2009 m. birželio 25 d. ir 2009 m. liepos 1 d. nutarimais pritaikyti laikini apribojimai ieškovo gautoms paramai piniginėms lėšoms siekiant užtikrinti civilinį ieškinį. Pastebėtina, kad šiuose nutarimuose yra nurodyta ir tai, kad lėšos yra įgytos nusikalstamu būdu, kas iš esmės atitiko pareikšto įtarimo turinį ir kas būtų pagrindu taikyti joms apribojimus, tačiau ne civilinio ieškinio užtikrinimui, o galimam lėšų konfiskavimui. Kita vertus, jei jas konfiskuoti nebūtų rasta pagrindo, lėšos galėjo būti skiriamos galimų civilinių ieškinių patenkinimui, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, vienareikšmiškai teigti, kad jos bet kuriuo atveju nebūtų galėjusios būti skirtos civilinių ieškinių patenkinimui negalima. Taigi, nuosavybės teisės apribojimas paramos lėšoms iš esmės buvo galimas tiek vienu, tiek kitu pagrindu.

30Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi panaikino lėšų ieškovo sąskaitoje areštą, taikytą prokuroro 2009 m. birželio 25 d. ir 2009 m. liepos 1 d. nutarimais, tenkindamas ieškovo prašymą pakeisti piniginių lėšų areštą į nekilnojamojo turto areštą siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį (t. 1, b.l. 130-133). Pažymėtina, kad ir iš ankstesnės (2009 m. rugpjūčio 19 d.) Vilniaus apygardos teismo nutarties matyti, kad buvo svarstomas klausimas dėl ieškovo turimo turto vertės ir galimo civilinio ieškinio santykio (t. 1, b.l. 53-54), tačiau tuomet, skirtingai negu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi, buvo sprendžiama, kad nėra pagrindo daryti išvadą apie tinkamą (pakankamą) civilinio ieškinio užtikrinimą kitu ieškovo turtu. Taigi, šiuo atveju reikšminga ne pats prokuroro nutarimų panaikinimo faktas, bet atsižvelgtina į toje nutartyje teismo išdėstytus motyvus. Iš jų spręstina, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas ieškovo atžvilgiu nebuvo panaikintas, kadangi siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį areštas piniginėms lėšoms pakeistas į nekilnojamojo turto areštą, ir teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2009 m. gruodžio 8 d. teismo nutartimi, panaikinus lėšų areštą, nebuvo konstatuotas lėšų banke arešto neteisėtumas per se. Iš Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutartyje išdėstytų argumentų negalima daryti išvados, kad ieškovo nuosavybės teisės į turtą (pinigines lėšas) apskritai negalėjo būti apribotos, prokuroro veiksmų neteisėtumas bendrąja prasme nagrinėjamu atveju minėta nutartimi nekonstatuotas, t.y. nėra konstatuota, kad prokuroras apskritai neteisėtai pritaikė procesines prievartos priemones – laikiną nuosavybės teisių apribojimą piniginėms lėšoms. Šiuo atveju buvo sprendžiamas klausimas ar tik piniginių lėšų areštas galėjo būti taikomas civilinio ieškinio užtikrinimui. Pažymėtina, kad jau 2009 m. gruodžio 10 d. prokuroro nutarimu ieškovo lėšos banke vėl areštuotos, nurodant papildomą pagrindą – galimą turto konfiskavimą. Minėta, kad dar 2009 m. birželio 25 d. prokuroro nutarime nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad ieškovo sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra įgytos nusikalstamu būdu. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šiuo pagrindu laikinų nuosavybės teisės apribojimų terminai į minėtas lėšas po 2009 m. gruodžio 10 d. buvo ikiteisminio tyrimo teisėjo ne kartą tęsiami ir aukštesnės instancijos teismo terminų pratęsimas buvo pripažintas teisėtu (žr. Vilniaus apygardos teismo bylą Nr. 1K-425-209-2011). Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad bet kuriuo atveju ieškovo atžvilgiu taikomi turtinio pobūdžio suvaržymai buvo nulemti įtarimo jam pareiškimu, nutarimo laikinai apriboti nuosavybės teises metu realiai egzistavo BPK 151 straipsnyje numatyti pagrindai. Todėl darytina išvada, kad BPK 151 straipsnyje numatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas inter alia ieškovui priklausančioms piniginėms lėšoms bet kuriuo atveju - ar civilinio ieškinio, ar galimo turto konfiskavimui – užtikrinti iš esmės galėjo būti taikomas. Tai, kad 2009 m. birželio 25 d. ir 2009 m. liepos 1 d. nutarimuose yra procesinis netikslumas tuo aspektu, kad apribojimai galimai nusikalstamu būdu įgytoms lėšoms nustatomi civilinio ieškinio užtikrinimui, per se nelemia priežastinio ryšio egzistavimo žalos kilimui, t.y. jei nutarime būtų nurodyta, kad apribojimas taikomas galimo konfiskavimo tikslu arba nutarime nebūtų nuorodos į lėšų įgijimą nusikalstamu būdu ir nurodytas tik civilinio ieškinio užtikrinimo tikslas, pasekmės ieškovui būtų tokios pačios. Pažymėtina, kad ieškovas savo apeliaciniame skunde ir nenurodo argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad procesinės prievartos priemonės jo piniginių lėšų atžvilgiu nagrinėjamu atveju apskritai negalėjo būti taikomos, o jo pirminio ieškinio reikalavimų dėl žalos atlyginimo argumentacija, susijusi su minėtais procesiniais 2009 m. birželio 25 d. ir 2009 m. liepos 1 d. nutarimų netikslumais, net ir nebuvo pagrindas – ji atsirado tik kaip papildoma argumentacija patikslintame ieškinyje, pateiktame jau po Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutarties priėmimo. Tuo tarpu pirminiame ieškinyje ieškovas prokuroro veiksmų neteisėtumą grindė kitais pagrindais: 1) ES paramą administruojančios institucijos, susipažinę su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nenutraukė paramos sutarties ir išmokėjo lėšas, 2) ieškinio užtikrinimui prokuroras galėjo areštuoti kitą ieškovo turtą, o ne imtis „finansinio smaugimo“ priemonių. Tačiau pažymėtina, kad kitų institucijų ar pareigūnų, įstatymu neįgaliotų duoti privalomus nurodymus prokurorui, vertinimai ir veiksmai nepaneigia prokuroro teisės savarankiškai priimti procesinius sprendimus ir jų teisėtumo. Kito pirminio ieškinio teisinio pagrindo - ieškovo kitokio turto arešto galimybė civilinio ieškinio užtikrinimui buvo svarstoma tiek ikiteisminio tyrimo teisėjos 2009 m. liepos 21 d. nutartyje, tiek Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje ir buvo konstatuota, jog tokia galimybė nėra priimtina ir prokuroro nutarimai buvo pripažinti teisėtais (t. 1, b.l. 51-52, 53-54).

31Dėl paminėtų argumentų teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog prokuroro nutarimai buvo neteisėti iš esmės, o pavartota juose procesinio pobūdžio motyvacija būtų lėmusi žalos atsiradimą.

32Dėl neturtinės žalos atlyginimo

33Nagrinėjamos bylos teisinis pagrindas - CK 6.272 straipsnis, kurio trečioji dalis numato neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Ieškovas prašė priteisti 50 000 Lt neturtinę žalą, kurią patyrė dėl ikiteisminio tyrimo metu atliktų neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovui 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgdamas į tai, kad piniginių lėšų areštas pritaikytas nurodant neteisėtą pagrindą, ir į tai, kad ieškinys baudžiamojoje byloje vėliau per protingą laiką iki paramos sutarties nutraukimo taip ir nebuvo pareikštas. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.

34Akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas, įtarimų pareiškimas, procesinės prievartos priemonių taikymas ir pan. sukelia bet kuriam protingam asmeniui nerimą, įtampą, išgyvenimus ir pan. Tačiau šių neturtinės žalos kriterijų atsiradimas per se nesuponuoja neturtinės žalos atlyginimo, nes tik neteisėtais veiksmais padaryta neturtinė žala gali būti atlyginama. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo motyvai dėl žalos atlyginimo yra prieštaringi. Turtinės žalos atlyginimo dalyje teismas netenkino ieškovo reikalavimo, nurodęs, jog nėra priežastinio ryšio tarp žalos ir prokuroro veiksmų, o prokuroro veiksmų neteisėtumas yra labai formalus. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija iš esmės sutiko su tokia išvada. Taigi, pats pirmosios instancijos teismas faktiškai konstatavo tik formalų prokuroro veiksmų neteisėtumą jo priimtų nutarimų motyvacijos dėl laikinųjų nuosavybės teisių apribojimo procesinės paskirties prasme, dėl ko nenustatė jų priežastinio ryšio turtinės žalos atsiradimui, tačiau sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą tuos pačius veiksmus (dėl nutarimuose nurodyto neteisėto jų taikymo pagrindo) jau vertino priešingai. Be to, kaip minėta, procesinių netikslumų pagrindas apskritai atsirado ir buvo suformuluotas kaip papildomas tik patikslintame ieškinyje po Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutarties priėmimo, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jo pagrindimas buvo išdėstytas jau pirminiame ieškinyje. Tuo tarpu taip pat minėta, kad tiek ikiteisminio tyrimo teisėjos 2009 m. liepos 21 d. nutartyje, tiek Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje buvo konstatuota, jog prokuroro nutarimai buvo teisėti. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustačius neteisėtų prokuroro veiksmų, esančių priežastiniame ryšyje su žala, t.y. nesant vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygų, tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nebuvo pagrindo.

35Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškinys baudžiamojoje byloje per protingą laiką iki paramos sutarties nutraukimo taip ir nebuvo pareikštas. Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2010-10-01) nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Įrodymų tyrimas pradedamas kaltinamojo akto paskelbimu (teisme) (BPK 271 str.). Atsakovas nurodė, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra civilinį ieškinį pareiškė 2010 m. gegužės 20 d., t.y. iki byla buvo perduota teisminiam nagrinėjimui. Taigi, BPK nustatyti terminai civiliniam ieškiniui pareikšti nepažeisti. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prokuroro veiksmų neteisėtumą siejo ne su jo, o kitos institucijos neveikimu, t.y. delsimu pateikti civilinį ieškinį.

36Pažymėtina ir tai, kad įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, jog esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010). Nagrinėjamu atveju be bendro pobūdžio teiginių ieškovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė neturtinės žalos, atsiradusios konkrečiai dėl ieškinio pagrindu nurodomų prokuroro veiksmų, atsiradimo faktą patvirtinančių įrodymų (nors kaip minėta, įrodinėjimo pareiga tokio pobūdžio bylose tenka ieškovui (CPK 178 str., 185 str.). Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas priteisė 50 kartų mažesnį nei ieškovo prašytą neturtinės žalos atlyginimo sumą, o ieškovas apeliaciniu skundu prašo ją priteisti visą, tačiau apeliaciniame skunde net ir nėra nurodyta jokių motyvų nei dėl neturtinės žalos pobūdžio, nei dydžio. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovas apskritai neįrodė neturtinės žalos, susijusios su aptariamais prokuroro nutarimais, padarymo fakto, o juo labiau, dėl vienokios ar kitokios šių nutarimų motyvacijos.

37Dėl aukščiau išdėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, panaikinant sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovui priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir ieškinys šioje dalyje atmestinas, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

38Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

40Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą pakeisti.

41Sprendimo dalį, kuria priteista iš Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ieškovo E. M. naudai 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) neturtinei žalai atlyginti, panaikinti ir šioje dalyje ieškinį atmesti.

42Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl... 5. Ieškovas patikslintu ieškiniu atsakovui prašė priteisti iš atsakovo 183... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino... 8. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 8 d.... 9. Nustačius prokuroro veiksmų neteisėtumą taikant baudžiamąsias procesinio... 10. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 11. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros,... 12. Ieškovas E. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo... 13. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros,... 14. Ieškovas E. M. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 17. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje... 18. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas ir Nacionalinė mokėjimų agentūra... 19. Atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Generalinės prokuratūros,... 20. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 21. Apeliantas E. M. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau... 22. Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl... 23. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl... 24. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kelia reikalavimus dėl žalos, atsiradusios... 25. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 26. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 27. Ieškovas teigia, kad dėl nepagrįsto Generalinės prokuratūros taikyto... 28. Asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų,... 29. Kaip minėta, ieškovui 2009 m. kovo 18 d. buvo pranešta apie įtarimą dėl... 30. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi panaikino lėšų... 31. Dėl paminėtų argumentų teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog... 32. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 33. Nagrinėjamos bylos teisinis pagrindas - CK 6.272 straipsnis, kurio trečioji... 34. Akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas, įtarimų pareiškimas,... 35. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 36. Pažymėtina ir tai, kad įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo... 37. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad... 38. Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 40. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą pakeisti.... 41. Sprendimo dalį, kuria priteista iš Lietuvos Respublikos Generalinės... 42. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....