Byla 2-594-324/2013
Dėl žalos atlyginimo
1Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, sekretoriaujant Rasai Juronienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lajona“ ieškinį atsakovui V. D. dėl žalos atlyginimo ir
Nustatė
2patikslinusi ieškinio pagrindą ir dalyką, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 449 218 Lt žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
3Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
4Ankstesniuose teismo posėdžiuose ieškovės atstovas paaiškino, kad, įsiteisėjus 2011 m. birželio 14 d. Kauno apygardos teismo nutarčiai dėl bankroto bylos UAB „Lajona“ iškėlimo, atsakovas kaip buvęs įmonės vadovas tik iš dalies įvykdė Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytą prievolę, t. y. neperdavė teismo paskirtam bankroto administratoriui UAB „Verslo administravimo centras“ buhalterinės apskaitos dokumentų nuo 2010 metų iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, registrai ir finansinės atskaitomybės turi ypatingą reikšmę bendrovės finansinės veiklos teisėtumui ir rezultatams įvertinti, todėl netinkamas jų saugojimas ar neišsaugojimas yra siejamas su įmonės vadovo atsakomybe ir žalos įmonės kreditoriams padarymu, nes, nesant pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, negalima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto ar įsipareigojimų. Patikrinęs įmonės sandorius per įstatyme nurodytą minimalų laikotarpį, administratorius nustatė, kad nuo 2011 sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo teisme dienos įmonė vykdė aktyvią komercinę veiklą. Iš atsakovo pateiktos 2011 m. birželio 30 d. finansinės atskaitomybės matyti, jog per pusmetį iki bankroto bylos iškėlimo įmonės realizacinės pajamos sudarė 951 811 Lt. Vadovaujantis balanso duomenimis (balanso B dalimi), nuo 2010 metų iki 2011 m. birželio 30 d. įmonės trumpalaikis turtas sumažėjo 1 151 129 Lt, o iš balanso E dalies matyti, kad įmonės įsipareigojimai sumažėjo tik 705 298 Lt. Analizuojant įmonės finansinę atskaitomybę ir atlikus aritmetinius veiksmus tampa akivaizdu, kad per trumpą atsakovo vadovavimo laikotarpį įmonė prarado vien tik trumpalaikio turto už 445 831 Lt. Esminiais įmonės finansinės būklės pokyčiais laikytinas piniginių lėšų sumažėjimas nuo 449 235 Lt iki 17 Lt, skirtumas 449 218 Lt (B dalies IV eilutė). Atsakovui praradus dokumentus, negalima nustatyti, kam ir kokiu tikslu buvo išmokėtos piniginės lėšos. Nuo 2010 m. rugpjūčio 19 d. atsakovas veikė kaip administracijos vadovas – direktorius (Įstatų 34 punktas). Jis yra ir vienintelis įmonės akcininkas. Ši aplinkybė suponuoja civilinės atsakomybės atsiradimą, nes juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis). Jeigu administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Juridinio asmens vadovas taip pat turi pareigą elgtis taip, kad dėl jo veiksmų bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmeninis. Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Įmonės dokumentų palikimas taksi automobilyje tokio elgesio standartų neatitinka. Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi patvirtinti UAB „Lajona“ kreditoriniai reikalavimai sudarė 2 800 789,39 Lt. Dėl netinkamai atliktų pareigų – netinkamo elgesio su įmonės dokumentais, jų neišsaugant, ieškovė prarado galimybę ištirti, kodėl neteko įmonėje apskaitytų piniginių lėšų, kai per pusę metų ji buvo įvykdžiusi pardavimų už milijoną litų. Atsakovas nepateisino 449235 Lt dydžio piniginių lėšų, pagal 2011 m. birželio 30 d. balanso duomenis apskaitytų 2010m. gruodžio 31 d., sumažėjimo iki 17 Lt. Nepagrindžiamu lėšų praradimu padarė žalą kreditoriams, todėl turi atlyginti pastarųjų sumų skirtumą.
5Atsakovas ir jo atstovė į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti atstovei nedalyvaujant.
6Atsiliepime į ieškinį ir ankstesniuose teismo posėdžiuose atsakovas ir jo atstovė prašė ieškovės reikalavimus atmesti. Nurodė, kad nepagrįsti ieškinio argumentai, jog atsakovas neperdavė bankroto administratoriui buhalterinės apskaitos dokumentų nuo 2010 metų iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Atsakovas yra perdavęs dalį šio laikotarpio įmonės dokumentų. Tai patvirtina dokumentų ir antspaudo perdavimo priėmimo aktai, pagal kuriuos administratoriui buvo perduotos sutartys su tiekėjais, nuomos sutartys, įsakymai, tiekimo sutartys. Likusių įmonės dokumentų neturėjo galimybių pateikti, nes jie pamesti. Tai patvirtina 2011 m. balandžio 30 d. dienraščio „Kauno diena“ skelbimų puslapyje nurodyta informacija, kad taksi automobilyje buvo paliktos dvi dėžės su dokumentais (prieš bankroto bylos iškėlimą atsakovas norėjęs pažiūrėti, kodėl bankas „Lajonos“ bendrovei „paskelbė bankrotą“, dokumentus vežėsi namo taksi automobiliu, užėjo į „Iki“ parduotuvę, grįžęs po kelių minučių nerado nei taksi, nei dokumentų). Atsakovas neturėjo galimybės jų perduoti dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, o ne siekiant nuslėpti bendrovės veiklą, turtą ar įsipareigojimus. Ieškovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja; vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006). Atsakovas pripažino, kad įgalinimus disponuoti banke ir kasoje esančiais pinigais turėjo jis vienas. Teigė, kad 2011 m. birželio 30 d. sudarytame balanse nurodytos 2010 m. pabaigoje turėtos piniginės lėšos buvo laikomos seife. Pinigų iš ten 2011 m. pirmą pusmetį niekam neišleido, negali paaiškinti, kur jie yra, sumų neatitikimą vertina kaip painiavą, motyvuoja galimai netiksliu balansu. Nurodo, kad su DNB banku už paskolą atsiskaitinėjo tik per banko sąskaitą.
7Ieškinys tenkintinas.
8Bylos nagrinėjimo dalykas – atsakovo civilinė atsakomybė už jam priklausiusios uždarosios akcinės bendrovės piniginių lėšų neperdavimą bankroto administratoriui.
9Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius. Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių – sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 str. 1,2d.). Ji atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 str. 1 d.). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 str. 2 d.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimus), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).
10Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas buvo įmonės „Lajona“ savininkas ir administracijos vadovas nuo 2010 m. rugpjūčio 18 d. Jis nurodė, kad įmonė vertėsi šveicariškų laikrodžių prekyba, turėjo kelias parduotuves Kauno prekybos centruose „Akropolis“, „Savas“. 2011 m. birželio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB “Lajona“ buvo iškelta bankroto byla. Nustatyta, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui, kuriuo buvo paskirta UAB „Verslo administravimo centras“, įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 10 d. nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
112011 m. birželio 30 d. atsakovas bankroto administratoriui perdavė įmonės antspaudą, akcijų pirkimo pardavimo sutartį, įmonės registracijos dokumentus, įstatus, 2011 m. liepos 12 d. – banko Snoras ir SEB banko čekių knygeles, 28 vienetus UAB „Lajona“ pinigų priėmimo kvitų, nekilnojamojo turto sutartis, administracinių patalpų bylą ir pastato kadastrinių matavimų bylą, varžų matavimo protokolus, segtuvą apie patalpų pastate įsigijimą 2004-04-01 (t. 1 b.l. 25-26), 2011m. rugpjūčio 3 d. – duomenis apie darbo sutartis ir darbo užmokestį, 2011 m. rugpjūčio 31 d. – 2003-2010 m. sutartis su tiekėjais, 2005-2011 m. nuomos sutartis, 2001-2010 m. sutartis su tiekėjais, 1999-2010 m. tiekimo sutartis, įsakymus, duomenis apie įvykdytas sutartis ir darbų saugos dokumentaciją (t.1 b.l. 27-34). Kitų dokumentų neperdavė, nes, kaip nurodo atsakovas, juos pametė.
12Dėl dokumentų neperdavimo 2011 m. rugsėjo 19 d. bankroto administratorius kreipėsi į prokuratūrą. 2011 m. spalio 5 d. Kauno apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą byloje Nr.20-9-00102-11 dėl bankrutuojančios UAB „Lajona“ galimai aplaidžios apskaitos tvarkymo. Šioje byloje atlikus ūkinės finansinės veiklos tyrimą tikslu nustatyti, kokie konkrečiai 2010-01-01 - 2011-06-14 laikotarpio UAB „Lajona“ buhalterinės apskaitos dokumentai nėra išsaugoti ir ar dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros, 2012 m. gegužės 17 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistas pateikė išvadą, kad UAB “Lajona“, nesilaikant LR buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str.1, 2 dalių, LR Archyvų departamento prie LR Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“, LR Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtintų „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos“ 18 p. ir 34 p., neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai už 2010 metus, t.y. neišsaugota įsigijimo ir pardavimo PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų ir išlaidų orderiai. kasos knyga, avanso apyskaitos, darbo užmokesčio apskaičiavimo dokumentai, kasos operacijų žurnalai, nors jų saugojimo terminas yra 10 metų, panaudotos kasos aparatų kontrolinės juostos, nors jų saugojimo terminas - 2 metai. Nesilaikant nurodytų Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų, LR Archyvų departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus 1997 m. rugpjūčio 15 d. įsakymu Nr. 38 patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10p., Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr.V-10 patvirtintos „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10p., neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai už 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. birželio 14 d. laikotarpį – įsigijimo ir pardavimo PVM sąskaitos faktūros, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentai, kasos dokumentai (kasos pajamų ir išlaidų orderiai), buhalterinės apskaitos registrai, nors jų saugojimo terminas yra 10 metų. Dėl to visiškai negalima nustatyti UAB „Lajona“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2010 metais bei 2011 m. sausio 1 d. – birželio 14 d. laikotarpiu.
13Pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų neišsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Šio įstatymo 19 str. 4 d. įtvirtinta, kad, jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansinės ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas.
14Baudžiamoji byla buvo baigta, 2012 m. spalio 23 d. Kauno apygardos prokuratūros prokurorui priėmus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Jame nurodoma, kad V. D. yra pripažįstamas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 223 straipsnio 1 dalyje, paskiriama 5200 Lt bauda (minimo straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros).
15Nurodomi duomenys patvirtina atsakovo kaltę dėl UAB „Lajona“ apskaitos dokumentų neišsaugojimo ir paneigia atsakovo argumentą apie objektyvias dokumentų praradimo priežastis. Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. AB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-880/2002). Tuo vadovaudamasi teismas sprendžia, kad ilgo saugojimo buhalterinės apskaitos dokumentų palikimas taksi automobilyje, negalint jo net identifikuoti, yra atsakovo nesąžiningo ir neprotingo elgesio juridinio asmens atžvilgiu patvirtinimas (CPK 185 straipsnis).
16Teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta, kad „pagal 2009 m. balanso (b. l. 60) duomenis, UAB „Lajona“ balansinė turto vertė 2009 metais siekė 5 445 599 Lt, tame tarpe ilgalaikis materialus turtas – 3 716 010 Lt, ilgalaikis nematerialus turtas – 468 Lt; trumpalaikis turtas: atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 1 250 486 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 67 726 Lt, kitas trumpalaikis turtas – 42 432 Lt, piniginės lėšos – 368 477 Lt. Tuo tarpu 2009 m. balanso duomenimis, UAB „Lajona“ finansiniai įsipareigojimai kreditoriams siekė – 2 785 691 Lt, kuriuos sudaro po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 32 219 Lt sumai, ir per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 753 472 Lt. 2009 m. Pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad 2009 metais įmonė patyrė 112 250 Lt nuostolį (b. l. 61). 2010 m. finansinės atskaitomybės UAB „Lajona“ nėra pateikusi.“
17Nagrinėjamoje byloje yra atsakovo parašu patvirtintas 2011 m. birželio 30 d. UAB „Lajona“ balansas, iš kurio matyti, kad 2010 m. pabaigoje įmonė turėjo 449 235 Lt piniginių lėšų, 2011 m. birželio 30 d. jų buvo likę 17 Lt (B IV eilutė). Atsakovas nurodė, jog šie pinigai buvo laikomi įmonės kasoje (seife), galimybę jais disponuoti turėjo vienas, pinigų niekur neišleido, už paskolą su banku atsiskaitinėjo tik per banko sąskaitą (t. 2 b.l. 7-8). Analogišką aplinkybę dėl paskolos dengimo būdo įrodo 2012 m. balandžio 29 d. AB DNB banko pažymėjimas Nr. 30.56.17/801 ir banko sąskaitų išrašai.
18Sutiktina su ieškove, kad atsakovas, neperdavęs bankroto administratoriui piniginių lėšų skirtumo, padarė UAB „Lajona“ kreditoriams 449 218 Lt žalą.
19Atsakovas, kaip UAB „Lajona“ vienintelis savininkas, yra atsakingas už aukščiausio šios uždarosios akcinės bendrovės valdymo organo (visuotinio akcininkų susirinkimo) teisių ir pareigų įgyvendinimą išoriniuose santykiuose (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1dalis, 20 straipsnis), todėl už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą jo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė kyla įstatymų pagrindu. Teismui iškėlus ieškovės įmonei bankroto bylą, atsakovas privalėjo įvykdyti Įmonių bankroto įstatymo reikalavimą, išdėstytą teismo nutartyje, dėl įmonės turto perdavimo jos bankroto administratoriui pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Ši bankrutuojančios įmonės valdymo organų pareiga kyla iš specifinio Įmonių bankroto įstatymo tikslo – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pat metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant įmonę nuo dar didesnių skolų, o kreditorius – nuo įsipareigojimų nevykdymo. Iš bankroto administratoriaus paaiškinimo ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad kreditorių finansiniai reikalavimai „Lajonos“ įmonei sudaro 2 800 789,39 Lt. Neperduodamas bankroto administratoriui įmonės kasoje buvusių piniginių lėšų, atsakovas nevykdė įstatymo ir teismo nutarties reikalavimų. Jo neteisėtu neveikimu UAB „Lajona“ kreditoriams padaryta neperduotų piniginių lėšų dydžio žala. Dėl jo kaltės, praradus apskaitos dokumentus, neįmanoma nustatyti 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. birželio 14 d. UAB „Lajona“ veiklos, kurioje pinigai galėjo būti panaudoti, tačiau nagrinėjamu atveju toks nustatinėjimas nėra ir reikalingas - atsakovas pripažino, kad įmonė kasoje buvusių pinigų niekur neišleido.
20Atsakovui netinkamai vykdžius CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Ieškovė įrodė visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtą veikimą praradus įmonės dokumentus ir neteisėtą neveikimą, neperduodant bankroto administratoriui piniginių lėšų (tuo pačiu ir kaltę); žalą; priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėto veikimo, neveikimo ir žalos, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovei sumą, tolygią skirtumui tarp piniginių lėšų, kurias ieškovė pagal balansą turėjo 2010m. gruodžio 31 d., ir turimų 2011 m. birželio 30 d. (CK 6.245 – 6.249 straipsniai).
21Iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1dalis), valstybei – 8492,18 Lt žyminis mokestis nuo priteistos sumos (7000+1492,18 Lt) (CPK 96 straipsnio 1dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,
Nutarė
23ieškinį patenkinti.
24Priteisti iš atsakovo V. D. (asmens kodas ( - )) 449 218 (keturis šimtus keturiasdešimt devynis tūkstančius du šimtus aštuoniolika) Lt žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. lapkričio 4 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Lajona“ (juridinio asmens kodas 134162266).
25Priteisti iš atsakovo V. D. (asmens kodas ( - )) 8492,18 (aštuonis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt du Lt 18 ct) Lt žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nr ( - ), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
26Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.