Byla 3K-3-225/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Sigito Gurevičiaus, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. B., J. D., R. M., N. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys: A. M., D. P., Alytaus apskrities viršininko administracija.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Pareiškimo esmė

4Pareiškėjos 2006 m. sausio 17 d. kreipėsi su pareiškimu į teismą ir pareiškime nurodė, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 1993 m. gegužės 31 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jų tėvas B. K., J. K. ir O. Š. valdė iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise 7,7726 ha žemės (duomenys neskelbtini). B. K. mirė 1995 m. birželio 28 d., jo turtą paveldėjo dukterys, t. y. pareiškėjos. Druskininkų miesto apylinkės teismo 1992 m. lapkričio 6 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad N. K. valdė iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise 14,46 ha žemės (duomenys neskelbtini). N. K. mirė 1991 m. birželio 30 d., nuosavybės teisės į šią žemę atkurtos N. K. vaikams: J. K., D. M., sūnaus V. K., mirusio 1973 m. vasario 20 d., dukterims A. M., D. P. bei sūnui N. K., mirusiam 1994 m. liepos 17 d. Pareiškėjų teigimu, brolių J. ir N. valdyta iki žemės nacionalizacijos Lietuvoje žemė (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini), buvo nuo Nemuno upės, senosios perkėlos iki valstybei priklausančio miško; brolių žemės sklypai nebuvo atskirti riba, tačiau jie šią žinojo ir naudojosi išilgai: J. K. 5,1386 ha žemės buvo Druskininkų mieste palei Melnyčėlės upelį, už jo išilgai – 11,6173 ha N. žemės. Pareiškėjos nurodė, kad Druskininkų savivaldybės administracija 2005 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. V35-765 „Dėl grąžinamų natūra ir perduodamų neatlygintinai žemės sklypų Druskininkų mieste planų patvirtinimo“ patvirtino grąžintiną natūra 0,3114 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų teigimu, grąžintinas žemės sklypas yra J. K. valdytos žemės ribose, tačiau, nepaisant to, N. K. sūnaus Vytauto dukterys A. M. ir D. P. pateikė prašymus, kad dalis grąžinamo sklypo būtų grąžinta ne tik J., bet ir N. K. žemių paveldėtojams, t. y. joms, tačiau tai pažeistų J. K. žemės paveldėtojų interesus. Pareiškėjos nurodė, kad valstybės archyvuose ir kituose planuose neišliko brolių sklypų ribas patvirtinančių dokumentų, todėl šios turi būti nustatytos teisme, nes, nustačius ribą, bus aišku, kurio brolio iki nacionalizacijos valdytoje žemėje yra grąžintinas natūra 0,3114 ha žemės sklypas. 1930 metų Bielostogo vaivadijos, Gardino apskrities, Marcinkonių valsčiaus, Neravų kaimo žemės plane A. K. žemė buvo vadinama „Skierdzimas”, ir nors šiame plane nėra sklypų ribos, tačiau visi gretimi sklypai ėjo nuo Nemuno pusės miško link, todėl visiškai tikėtina, kad J. ir N. K. žemės ėjo ta pačia kryptimi, nes dėl savo našumo, reljefo negalėjo būti kitokios krypties. Pareiškėjos, remdamosi CPK 444 straipsnio 1 dalies 9 punktu, prašė teismą nuosavybės teisėms į žemę atkurti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad iki žemės nacionalizacijos Lietuvoje 1940 m. brolių J. ir N. K. žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini) riba ėjo, skirdama sklypus į 1/3 ir 2/3 dalis, imant abiejų savininkų plotą, išilgai sklypų, lygiagrečiai su Melnyčėlės (Grūta) upeliu, nuo Nemuno pusės iki dabartinio valstybinio miško fondo, kartografuotame sklypų ribų apėjimo plane pažymėta linija „R-R1”.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Druskininkų miesto apylinkės teismas 2006 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjų pareiškimą patenkino iš dalies: nuosavybės teisėms į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurti nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. ir N. K. žemės (duomenys neskelbtini) sklypų riba iki J. K. mirties 1938 m. gegužės 19 d. ėjo, skirdama sklypus į 1/3 ir 2/3 dalis, jeigu imamas abiejų savininkų plotas, išilgai sklypų, lygiagrečiai su Melnyčėlės (Grūta) upeliu, nuo Nemuno pusės iki dabartinio valstybinio miško fondo, pažymėta kartografuotame sklypų ribų apėjimo plane linija „R-R1”; kitą pareiškimo dalį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad 1992 m. rugsėjo 29 d. A. J. (dabar A. M.), D. P. ir V. K. kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų senelis N. K. valdė nuosavybės teise 21 ha žemės (duomenys neskelbtini), t. y. jie pretendavo ir į J. K., ir į N. K. žemę, tačiau Druskininkų miesto apylinkės teismo 1992 m. lapkričio 6 d. sprendimu buvo nustatytas juridinis faktas, kad N. K. valdė 14,46 ha žemės. Teismas konstatavo, kad pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus neginčijamai nustatyta, jog buvo riba tarp brolių J. K. ir N. K. žemių sklypų: J. K. valdė 1/3, o N. K. – 2/3 dalis žemės, kiekvienas jų savo žemę dirbo atskirai. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjos negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, todėl yra pagrindas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų pareiškimą tenkina iš dalies, nes pareiškėjos prašė nustatyti, jog žemės sklypų riba buvo iki žemės nacionalizacijos Lietuvoje 1940 m., tačiau J. K. mirė 1938 m. gegužės 19 d., todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad riba tarp J. K. ir N. K. žemių buvo iki J. K. mirties, t. y. iki 1938 m. gegužės 19 d., nes 1940 m. žemė buvo nacionalizuota iš J. K. paveldėtojų: B. K., J. K. ir O. Š.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 25 d. nutartimi iš dalies patenkino suinteresuoto asmens D. P. apeliacinį skundą ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 13 d. d. sprendimą panaikino, o civilinę bylą nutraukė. Kolegija nutartyje nurodė, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 1992 m. lapkričio 6 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad N. K., miręs 1991 m. liepos 1 d., valdė iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise 14,46 ha žemės (duomenys neskelbtini) ir, nustačius šį faktą, buvo atkurtos nuosavybės teisės į 14,46 ha J. K., V. K., D. M.; po V. K. mirties jo teises paveldėjo dukterys A. M., D. P. Druskininkų miesto apylinkės teismo 1993 m. gegužės 31 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. K., J. K., O. Š. valdė iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise 7,7726 ha žemės (duomenys neskelbtini), kurią jie paveldėjo iš tėvo J. K., mirusio 1938 m. gegužės 19 d. Kolegija pažymėjo, kad iš pareiškėjų į bylą pateiktų kartografijos planų matyti, jog broliai N. K. ir J. K. žemės sklypą, į kurio 2/3 dalis nustatyta nuosavybė N. K., mirusiam 1991 m. liepos 1 d., o 1/3 dalis – J. K. įpėdiniams, valdė bendrosios nuosavybės teise. Kolegija pažymėjo, kad pareiškėjų prašomas nustatyti faktas, jog riba tarp brolių valdomų nuosavybės teise žemės sklypų ėjo tam tikra kryptimi, skirdama sklypus į tam tikras dalis, negali būti laikomas juridiniu, nes juridiniu faktu galima laikyti tik tokį, su kuriuo susietas subjektinės teisės atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kolegijos nuomone, pagal pareiškime išdėstytą faktinį pagrindą pareiškėjos faktiškai reikalauja nustatyti, kad broliai N. K. ir J. K. nustatė naudojimosi valdomu sklypu tvarką ar atsidalijo iš bendrosios nuosavybės. Kolegija pažymėjo, kad pareiškėjos, kreipdamosi į teismą, turėjo nurodyti, jog buvo toks juridinis žemės pasidalijimo ar atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės faktas, tik pareiškėjos negali jo įrodyti dokumentais, kurie dėl tam tikrų priežasčių nėra išlikę, tačiau tokių aplinkybių pareiškėjos net nenurodė savo pareiškime, o be nurodytų juridinių faktų kažkokia riba žemės sklype neturi teisinės reikšmės. Kolegija nurodė, kad pareiškėjos ne tik netinkamai suformulavo prašomą nustatyti faktą, tačiau ir visiškai nenurodė, jog toks juridinę reikšmę turintis faktas – žemės sklypo pasidalijimas ar atsidalijimas – kažkuriuo metu įvyko (pagal byloje esančius įrodymus tai turėjo būti 1930–1938 m. laikotarpiu, nes pagal byloje esantį 1930 m. Gardino apskrities, Marcinkonių valsčiaus, Neravų kaimo planą iki tol sklypas nebuvo padalytas, broliai galėjo tai padaryti iki vieno iš jų – J. – mirties 1938 m.), taip pat nenurodė, jog jie neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą dėl to, kad jie nėra išlikę. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas netinkamai suformuluotą ir nagrinėdamas nenagrinėtiną teisme pareiškimą, pažeidė CPK 444, 445 straipsnius, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tai lėmė neteisėto bei nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), todėl šis sprendimas naikintinas, o byla nutrauktina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu pareiškėja N. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 25 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

101. Apeliacinis teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą. Įsiteisėjusiais Druskininkų miesto apylinkės teismo 1992 m. lapkričio 6 d. ir 1993 m. gegužės 31 d. sprendimais yra nustatyti juridiniai faktai, kad broliai N. K. ir J. K. kiekvienas atskirai valdė du atskirus atitinkamai 14,46 ha ir 7,7726 ha žemės sklypus, ir šiuose sprendimuose nenurodyta, jog jie valdė vieną sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise, nenustatytos idealiosios dalys, t. y. 2/3 ir 1/3 dalys, ir pan. Taigi pareiškėjų pareiškimas nagrinėjamoje byloje nereiškia prašymo nustatyti, kad broliai pasidalijo bendrąją nuosavybę – šis faktas jau yra nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Pareiškėjos prašo nustatyti jų tėvo B. K. paveldėto iš senelio J. K. 7,7726 ha žemės sklypo ribas.

112. Teismas nepagrįstai nurodė, kad prašomas nustatyti faktas neturi teisinės reikšmės. Atkuriant nuosavybės teises į turėtą žemę, laisva (neužstatyta) žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tam, kad būtų galima būtų atkurti nuosavybės teisę natūra, būtina žinoti arba reikia nustatyti to turto buvimo vietą, jo ribas. Taigi nuo fakto, kurioje vietoje buvo žemė, į kurią prašoma atkurti nuosavybės teisę, priklauso, ar asmuo galės susigrąžinti ją natūra, todėl šis faktas turi juridinę reikšmę nuosavybės teisėms atkurti. Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. spalio 21 d. įsakymu patvirtino grąžintinu natūra 0,3114 ha žemės sklypą Druskininkų mieste (duomenys neskelbtini) ir, atsižvelgiant į tai, kaip bus nustatytas prašomas faktas dėl žemės sklypų ribų, teisė susigrąžinti šį žemės sklypą natūra atsiras arba pareiškėjoms, arba suinteresuotiems asmenims. Dėl to prašomas nustatyti faktas yra juridinis, nes nuo jo nustatymo priklauso pareiškėjų turtinių teisių atsiradimas.

123. Yra visos CPK 444 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos juridiniam faktui nustatyti: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) nėra dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti faktą (Lietuvos valstybinis archyvas 1993 m. liepos 27 d. nurodė, kad nevisiškai išlikusiuose archyvo dokumentuose nerasta žinių apie J. K. turėtą žemę (duomenys neskelbtini); Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005 m. liepos 8 d. rašte nurodyta, kad Gardino apskrities, Marcinkonių valsčiaus, Neravų kaimo žemės (miško) sklypų savininkų sąrašų archyve saugomuose fonduose nerasta; tai, kad jokių dokumentų nėra išlikusių, patvirtino ir suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities viršininko administracija); 3) nėra galimybės gauti ne teismo tvarka dokumentus, patvirtinančius prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, arba ne teismo tvarka atkurti prarastus šį faktą patvirtinančius dokumentus.

134. Apeliacinis teismas pažeidė CPK 294 straipsnio 1 dalį, nes nenurodė, kokiu kitu būdu, jeigu ne teisminiu, pareiškėjos gali ginti savo teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjos, netekusios galimybės išspręsti nurodytą klausimą teisme (CPK 294 straipsnio 2 dalis), netenka galimybės atkurti nuosavybės teisę natūra, tai yra jų konstitucinės nuosavybės neliečiamumo teisės pažeidimas (Konstitucijos 23 straipsnis). Be to, teismas, nutraukdamas bylą, nurodė, kad netinkamai suformuluotas pareiškėjų prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Netinkamas prašymo suformulavimas nėra pagrindas bylai nutraukti. Pareiškimo trūkumai turi būti šalinami CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka.

14Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo D. P. prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

151. Apeliacinis teismas nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą. Pagal vienintelį rašytinį įrodymų šaltinį – 1930 m. Neravų kaimo žemių planą – brolių N. K. tėvas A. K. valdė 21 ha žemės dabartinėse Druskininkų miesto ribose ir 1,6 ha žemės – dabartiniame Neravų kaime. 1928 m. A. K. mirus, jo turtą paveldėjo sūnūs N. bei J., ir pagal liudytojų parodymus N. teko 2/3, o J. – 1/3 idealioji dalis nurodytų žemių. Liudytojai patvirtino, kad paveldėtą žemę broliai valdė bendrai. 1930 m. planas yra ne tik vienintelis rašytinis, bet ir oficialusis rašytinis įrodymas, kuriame nustatytas aplinkybes ginčyti liudytojų parodymais draudžiama įstatymo (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nei pareiškėjos, nei apskrities viršininko administracija nepateikė ir byloje nėra jokių kitų rašytinių įrodymų, kurie paneigtų plane nustatytas aplinkybes, kad B. K. žemė buvo viename rėžyje. Taigi įsiteisėjusiais Druskininkų miesto apylinkės teismo 1992 m. ir 1993 m. sprendimais nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai dėl to, kokias idealiąsias žemės dalis valdė broliai po tėvo mirties. Kadangi ribos tarp nurodytų žemės sklypų nebuvo, ji negali būti nustatyta.

162. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, nes jis lems, kas – pareiškėjai ar suinteresuoti asmenys – turės teisę susigrąžinti dalį žemės natūra. Kadangi žemę buvę jos savininkai valdė bendrai, tai ir nuosavybės teisė natūra į 0,3114 ha žemės sklypą turi būti atkuriama proporcingai kiekvienam bendraturčiui, atsižvelgiant į likusios grąžinti jiems žemės plotą. Teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjų suformuluotas prašymas iš esmės reiškia reikalavimą dabar atidalyti iki žemės nacionalizacijos buvusių savininkų bendrai valdytą žemę. Bet kuriuo atveju pareiškėjų reikalavimai negalėtų būti tenkinami, nes jie prieštarauja materialiosios teisės normoms, be to, yra neįrodyti, nes grindžiami tik prielaidomis ir prieštaringais šališkų liudytojų parodymais. Pareiškėjos, žinodamos ir net pripažinusios savo pareiškime tai, kad brolių valdoma žemė nebuvo atskirta ribomis, nepagrįstai siekia šios žemės atidalijimo.

173. Apeliacinis teismas pagrįstai nutraukė bylą kaip nenagrinėtiną teisme, nes pareiškėjų prašomas nustatyti faktas nėra juridinis ir negali būti nustatytas teismo (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Be to, pareiškėjos prašė nustatyti nurodytą faktą, remdamosi jų pateiktu planu, kuris neatitinka esamos situacijos, oficialių planų ir yra niekinis. Pabrėžtina ir tai, kad Neravų kaimas buvo rėžinis, ir pagal Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. 1101 106 punktą laisva (neužstatyta) žemė tokioje teritorijoje grąžinama natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesusitaria kitaip.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

20N. K. ir J. K. tėvas A. K. turėjo 21 ha žemės dabartinėse Druskininkų miesto ribose ir 1,6 ha žemės – dabartiniame Neravų kaime. 1928 m. A. K. mirus, jo žemę paveldėjo sūnūs N. bei J.: N. valdė 2/3, o J. – 1/3 dalį nurodytų žemių. 1938 m. gegužės 19 d. J. K. mirė. N. K. mirė 1991 m. birželio 30 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo 1992 m. lapkričio 6 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad N. K. valdė iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise 14,46 ha žemės (duomenys neskelbtini). Druskininkų miesto apylinkės teismo 1993 m. gegužės 31 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. K., J. K., O. Š. valdė iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise 7,7726 ha žemės (duomenys neskelbtini). Į dalį žemės pretendentams yra atkurtos nuosavybės teisės. Druskininkų savivaldybės administracijos 2005 m. spalio 21 d. įsakymu Nr.V35-765 „Dėl grąžinamų natūra ir perduodamų neatlygintinai žemės sklypų Druskininkų mieste planų patvirtinimo“ patvirtintas grąžintinas natūra 0,3114 ha žemės sklypas Druskininkų mieste (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai – J. K. įpėdiniai – kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti, kur ėjo brolių N. K. ir J. K. žemės sklypų riba, ir nurodė, kad šio fakto nustatymas lems, kurio iš brolių įpėdiniai įgis teisę susigrąžinti dalį žemės natūra, t. y. suformuotą 0,3114 ha žemės sklypą Druskininkuose.

21V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Kasaciniame skunde keliami teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

23Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju suinteresuotas asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą faktą. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka gali nustatyti ne bet kokius faktus, o tik turinčius juridinę reikšmę, t. y. tokius, nuo kurių priklauso suinteresuotų asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Juolab teismas negali nustatyti tokių faktų, kurių realiai nebuvo. Faktui juridinę reikšmę suteikia teisės aktas, todėl teismas, nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi išsiaiškinti, kokia materialioji teisės norma suteikia prašomam nustatyti faktui juridinę reikšmę ir kokios teisės (asmeninės ar turtinės) gali atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti prašomo nustatyti fakto pagrindu. Pareiškimą, kuriame prašoma nustatyti faktą, kuris nėra juridinis, teismas turi atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jau iškeltą bylą privalo nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad tas pats faktas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, vienu atveju gali būti juridinis, o kitu – ne.

24Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydamos nustatyti jų tėvo valdyto iki nacionalizacijos žemės sklypo ribas, bei nurodė, kad šio fakto nustatymas reikalingas norint įgyvendinti teisę atkurti nuosavybės teisę į dalį žemės natūra. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų pareiškimą patenkino, nurodęs, kad riba tarp brolių valdytų žemės sklypų buvo. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad prašomas nustatyti faktas negali būti laikomas juridiniu, nes pareiškėjos faktiškai reikalauja nustatyti, jog broliai N. K. ir J. K. pasidalijo bendrąją nuosavybę, tačiau pareiškime nenurodyta, kad buvo toks juridinis žemės pasidalijimo ar atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės faktas, o be nurodyto juridinio fakto žemės sklypų riba neturi teisinės reikšmės. Kasaciniame skunde teigiama, kad nuosavybės teisei natūra atkurti būtina žinoti arba reikia nustatyti to turto buvimo vietą, jo ribas, t. y. nuo fakto, kurioje vietoje buvo žemė, priklauso, ar asmuo galės susigrąžinti ją natūra, todėl apeliacinės instancijos teismas, kasatorių nuomone, nepagrįstai nurodė, jog prašomas nustatyti faktas neturi juridinės reikšmės.

25Minėta, kad ne kiekvienas faktas yra juridinis. Apeliacinis teismas teisingai pažymėjo, kad faktui juridinę reikšmę suteikia teisės aktas, tuo tarpu iš pareiškėjų pareiškimo neaišku, iš kokio teisės akto jos kildina reikalavimą nustatyti nurodytą faktą. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu kasatorės argumentą, kad įsiteisėję Druskininkų miesto apylinkės teismo 1992 m. lapkričio 6 d. ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 1993 m. gegužės 31 d. sprendimai, kuriais nustatyti juridiniai faktai, jog broliai N. K. ir J. K. valdė atitinkamai 14,46 ha ir 7,7726 ha žemės, kartu reiškia, kad broliai buvo pasidaliję bendrąją nuosavybę. Nurodytose bylose šis klausimas nebuvo nagrinėjimo dalykas, ir buvo nustatyti tik faktai, kiek žemės valdė nuosavybės teise N. K. ir kiek – J. K. įpėdiniai, tarp jų ir pareiškėjų tėvas – B. K. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad negalima laikyti pagrįstais apeliacinės instancijos teismo motyvų, jog broliai N. K. ir J. K. žemės sklypą, į kurio 2/3 dalis nustatyta nuosavybė N. K., mirusiam 1991 m. liepos 1 d., o 1/3 dalis – J. K. įpėdiniams, valdė bendrosios nuosavybės teise. Minėta, kad šis klausimas nebuvo išnagrinėtų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, taip pat nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

26Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų reikalavimas nustatyti žemės sklypo ribą pagal šio reikalavimo faktiniu pagrindu nurodytas pareiškėjų aplinkybes negali būti sprendžiamas juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo tvarka, nes žemės sklypo riba savaime nėra juridinis faktas. Nurodyti pareiškimo dalyką, t. y. suformuluoti reiškiamą reikalavimą, ir nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas atitinkamas reikalavimas, t. y. išdėstyti aplinkybes ir suformuluoti jas atitinkantį faktinį pareiškimo pagrindą, – pareiškėjų pareiga (CPK 111 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 443 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese konkrečios žemės buvimo vietą ir jos ribas nustatinėja nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti kompetentinga valstybės institucija. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo vietos ir jo ribų nustatymas yra Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyriaus prerogatyva. Dėl to pareiškėjos dėl konkrečios nuosavybės teise valdytos žemės vietos nustatymo, kartu ir jų teisės atkurti nuosavybės teisę į dalį žemės natūra įgyvendinimo turėtų kreiptis į šią instituciją (CPK 294 straipsnio 1 dalis). Nors apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas bylą, nenurodė pareiškėjoms apie tokią galimybę, apeliacinio teismo nutartis negali būti laikoma pažeidžiančia pareiškėjų teisę susigrąžinti dalį nuosavybės natūra, kartu ir jų konstitucinę nuosavybės neliečiamumo teisę (Konstitucijos 23 straipsnis).

27Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai konstatavo, jog byla pagal pareiškėjų pareiškimą nenagrinėtina teisme, todėl nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apeliacinio teismo nutartį kasaciniame skunde nurodytais motyvais.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

29Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

30Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Pareiškimo esmė... 4. Pareiškėjos 2006 m. sausio 17 d. kreipėsi su pareiškimu į teismą ir... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2006 m. birželio 13 d. sprendimu... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m.... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu pareiškėja N. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 10. 1. Apeliacinis teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas,... 11. 2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad prašomas nustatyti faktas neturi... 12. 3. Yra visos CPK 444 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos juridiniam faktui... 13. 4. Apeliacinis teismas pažeidė CPK 294 straipsnio 1 dalį, nes nenurodė,... 14. Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo D. P. prašo kasacinį... 15. 1. Apeliacinis teismas nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių... 16. 2. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad prašomas nustatyti faktas... 17. 3. Apeliacinis teismas pagrįstai nutraukė bylą kaip nenagrinėtiną teisme,... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 20. N. K. ir J. K. tėvas A. K. turėjo 21 ha žemės dabartinėse Druskininkų... 21. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Kasaciniame skunde keliami teisės normų, reglamentuojančių juridinę... 23. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat... 24. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl... 25. Minėta, kad ne kiekvienas faktas yra juridinis. Apeliacinis teismas teisingai... 26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų reikalavimas nustatyti... 27. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad apeliacinės... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.... 30. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...