Byla A-444-749-13

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

2sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei

3dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatui M. S. ir Vytautui Jazukevičiui

4atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei J. R.

5trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus Universiteto atstovei advokatei V. P.

6trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus Universiteto Botanikos sodo atstovui A. K.

7viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. I. (P. I.), biudžetinei įstaigai Vilniaus universitetui, Vilniaus universiteto Botanikos sodui dėl sprendimų panaikinimo,

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9I.

10Pareiškėja J. S. (toliau – ir pareiškėja) 2011 m. spalio 6 d. teismui padavė skundą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus skyrius) vedėjos 2011 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1693 dėl P. I. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo kartografavimo 2009 m. gruodžio 3 d. akto Nr. R17-252 bei prie jo pridedamų priedų – planų panaikinimo (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-100; 3) panaikinti 2011 m. rugsėjo 14 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ribų nustatymo aktą Nr. R17-298 (toliau – ir Ribų nustatymo aktas).

11Pareiškėja paaiškino, kad ji nuo 2000 m. siekia atkurti nuosavybės teises į iki 1940 m. nacionalizacijos pareiškėjos tėvo P. I. (toliau – ir P. I.) valdytą žemės sklypą buvusiame ( - ) dvare, ( - ) gminoje (apylinkėje), Vilniaus-Trakų apskrityje. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. I. įsigijo nuosavybėn 7,1640 ha ploto žemės sklypą ( - ) dvaro ir ( - ) bei ( - ) kaimų paribiuose, ( - ) apylinkėje, Vilniaus-Trakų apskrityje, kurį nuosavybės teise valdė iki nacionalizacijos. Remiantis šiuo teismo sprendimu, 2009 m. gruodžio 3 d. pakartotinai atlikta sklypo kartografija, tačiau pareiškėja buvo informuota, jog sklypas negali būti grąžintas natūra, nes nuo 2003 m. kovo 5 d. apskrities viršininko administracija su Vilniaus universitetu sudarė panaudos sutartį, kurios pagrindu minėtą sklypą perdavė Botanikos sodui. 2010 m. gruodžio 6 d. Vilniaus universitetas kreipėsi į atsakovą dėl pareiškėjos tėvui priklausiusio sklypo kartografinės medžiagos panaikinimo. Pakartotinai kartografuojant sklypo ribas, nebebuvo likusių liudininkų, kurie parodė ginčo vietą 2003 m. ir 2009 m. Dėl to kartografija nebuvo atlikta, konstatuota, kad P. I. turėtos žemėvaldos planinės medžiagos nėra. Ginčijamu 2011 m. gegužės 4 d. įsakymu buvo pripažinti negaliojančiais 2009 m. gruodžio 3 d. žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas bei prie jo pridedami sklypo planai. Pareiškėja pažymėjo, kad buvusios P. I. žemėvaldos kartografavimo darbai atlikti vadovaujantis Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintų Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 (toliau – ir Metodiniai nurodymai), 3.6 punktu, leidžiančiu žemės valdymo nuosavybės teisėmis vietą ir ribas nustatyti remiantis liudytojų parodymais. Pažymėjo, kad priimant ginčijamą įsakymą negauta jokios informacijos, paneigiančios 2009 m. gruodžio 3 d. atliktos kartografijos duomenis. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju būtina remtis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu, kuriuo nustatyta, jog žemės sklypo buvimo vietą patvirtinančios medžiagos nėra, todėl ji nustatytina remiantis liudininkų parodymais.

12Atsakovai NŽT ir NŽT Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

13Nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos 1997 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka, Atkūrimo tvarka) 1061 punktu, žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto sklypo ribas, remdamasis turima arba kartografuota planine medžiaga. Vadovaujantis Metodinių nurodymų 3.3 punktu, žemės reformos projektą rengiantis specialistas turi užtikrinti reikiamą sklypų bei kaimų ribų kartografavimą, plotų nustatymą iš planų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, prioritetas nustatant nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo vietą ir ribas teikiamas planinei medžiagai ir tik po to liudininkų parodymams. Nagrinėjamu atveju liudininkės L. Š. ir J. B. 2003 m. nurodė, kad žemė buvo iš dviejų masyvų, o 2009 m., – kad iš vieno, todėl jų parodymai vertintini kritiškai. Dėl to darytina išvada, kad galima remtis išlikusia archyvine planine medžiaga. NŽT Vilniaus skyriuje iki šiol nėra jokios planinės medžiagos, galinčios patvirtinti, kad P. I. valdė vieną vientisą sklypą, todėl darytina išvada, kad 2009 m. gruodžio 3 d. atlikta kartografija prieštaravo Metodinių nurodymų nuostatoms. Dėl to, atsakovų nuomone, 2011 m. gegužės 4 d. įsakymas yra teisėtas. Pažymi, kad 2011 m. rugpjūčio 31 d. pasitarime, kuriame buvo priimtas sprendimas atlikti naują kartografiją, dalyvavo ir pareiškėjos atstovas, tačiau paties sprendimo atlikti naują kartografiją jis neskundė.

142011 m. rugsėjo 14 d. atlikus naują kartografiją buvo nustatytos sklypo valdos: 4,0246 ha sklypas Nr. 1 ir 3,2594 ha sklypas Nr. 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio 3 dalimi, NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai, skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėjos reikalavimas dėl 2011 m. rugsėjo 14 d. sklypo kartografijos akto panaikinimo turėtų būti paliktas nenagrinėtu, nes pareiškėja nesilaikė minėtos tvarkos. Be to, pareiškėjos esminis argumentas yra tai, kad atsakovas nesivadovavo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. sprendimu. Pažymi, kad pareiškėja į šį teismą kreipėsi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl to, kad P. I. įsigijo nuosavybėn 7,1640 ha ploto sklypą ir valdė jį iki nacionalizacijos, bet ne dėl to, ar šis sklypas buvo vientisas ar jį sudarė keli sklypai.

15Remiantis 1922 m. ( - ) valstybinės žemės planu, matyti pirmykštė ( - ) dvaro teritorija, bet konkrečios informacijos apie P. I. turėtą žemėvaldą nėra. 2000 m. gruodžio 5 d. archyvo pažymėjime nurodyta, kad P. I. skiriama 7,1640 ha žemės, ji pažymėta Jano Essel sudarytame 1933 m. plane. 1934 m. balandžio 6 d. Vilniaus-Trakų apskrities seniūno sprendimo 6 punkte nurodyta, kad P. I. nuomojama žemė padalinta į 2 sklypus, išsidėstę su kitais sklypais, administruojamais ligoninės, todėl kyla būtinybė jam skirti kitą sklypą, suprojektuotą Jano Essel. Šiame sprendime taip pat nurodyta, kad P. I. leista išsipirkti 7,1640 ha žemės, priklausančios ( - ) dvarui, administruojamos ligoninės. Taigi, atsakovų teigimu, atliekant 2011 m. rugsėjo 14 d. kartografiją, atsižvelgta į visą turimą medžiagą.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus universitetas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą dalyje dėl reikalavimo panaikinti NŽT Vilniaus skyriaus vedėjos 2011 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1693, kitoje dalyje ginčą spręsti teismo nuožiūra ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17Nurodė, kad NŽT 2010 m. gruodžio 23 d. išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjo Vilniaus universiteto skundą dėl 2009 m. gruodžio 3 d. sklypo apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto panaikinimo ir pasiūlė pakartotinai kartografuoti ginčo sklypo ribas. Pareiškėja minėto sprendimo neskundė, todėl jos reikalavimas panaikinti 2011 m. gegužės 4 d. įsakymą yra nepagrįstas. Atliekant pirminę kartografiją, nebuvo atliktos visos procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių vertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl ši kartografija neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų. Tai, kad pakartotinai kartografuojant sklypą nebuvo rasta planinės medžiagos, patvirtinančios, kad P. I. įsigijo nuosavybėn vieną 7,1640 ha sklypą, nepaneigia minėtų pirminės kartografijos pažeidimų.

18II.

19Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 29 d. sprendimu bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2011 m. rugsėjo 14 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ribų nustatymo aktą Nr. R17-298 paliko nenagrinėtą. Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

20Teismas nustatė, kad pareiškėja 2000 m. gruodžio 14 d. pateikė prašymą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui atkurti nuosavybės teises natūra į buvusio savininko P. I. turėtą 7,164 ha žemės sklypą. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisija žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti 2002 m. birželio 14 d. parengė išvadą, kuria konstatavo, kad esamų dokumentų – 2000 m. gruodžio 5 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimo Nr. T-3151-I ir giminystės ryšius nustatančių dokumentų – pakanka nuosavybės teisėms atkurti į buvusio savininko P. I. turėtą 7,1640 ha ploto žemę (civ. byla Nr. 2-65-803/2009, b. l. 17). Remdamasis 2000 m. gruodžio 5 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimu Nr. T-3151-I, teismas nustatė, kad archyviniame fonde yra 1934 m. balandžio 6 d. nutarimas, kuriuo P. I. skiriama 7,1640 ha žemės iš Kojrany dvaro, žemė pažymėta Jan Essel 1933 m. sudarytame plane. Remiantis 1934 m. balandžio 6 d. nutarimu, P. I. pripažinta teisė išsipirkti 7,1640 ha ( - ) žemės, esančios ( - ) valsčiuje, Vilniaus-Trakų apskrityje, kuri yra valstybės turto nuosavybė Vilniaus valstybinės psichiatrinės ligoninės administracijoje, pagal 1933 m. matininko Jan Essel projekte pavaizduotas teritorijos ribas. Remdamasis 1933 m. Jan Essel sudarytu valstybinio ( - ) dvaro planu, teismas nustatė, kad P. I. valdė 7,1640 ha ploto sklypą, susidedantį iš 2 dalių: 4,0246 ha ploto sklypo Nr. 1 ir 3,2594 ha ploto sklypo Nr. 2 (civ. byla Nr. 2-65-803/2009, b. l. 67-68). 2003 m. gegužės 28 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus m. žemėtvarkos skyrių, prašydama kartografuoti ginčo sklypą. 2003 m. gruodžio 11 d. Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius apžiūrėjo vietoje P. I. ir J. S. nurodytą sklypą ir surašė sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. 31/04/15-228, kuriame nustatė, kad 1 sklypo plotas yra 4,0246 ha, o 2 sklypas patenka į Vilniaus rajono teritoriją. Pagrindas – liudininkių J. B. ir L. Š. parodymai, 1933 m. planas. 2004 . vasario 19 d. Vilniaus m. žemėtvarkos skyrius raštu Nr. 31/03/17-567 kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorių dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo buvusio savininko P. I. turėtoje žemėvaldoje. 2004 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės meras raštu Nr. 51-6501-(3.6) informavo, kad buvusio savininko P. I. turėta žemė priskirta valstybės išperkamai, nes užimta privačių namų valdų žemės sklypais ir patenka į Vilniaus universiteto Botanikos sodui naudojamą žemės sklypą. 2005 m. kovo 18 d. Vilniaus universitetas kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką, prašydamas panaikinti Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus sprendimą atstatyti J. S. ir P. I. nuosavybės teises į 3,9046 ha sklypą ( - ), kuris priimtas po 2003 m. gruodžio 11 d. sklypo apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto sudarymo. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisija žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti 2005 m. liepos 15 d. posėdyje pripažino, kad pakartotinai išnagrinėjus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, jų nepakanka nuosavybės teisėms atkurti į 7,1640 ha žemės plotą, ir pripažino 2002 m. birželio 14 d. išvadą negaliojančia (civ. byla Nr. 2-65-803/2009, b. l. 18). 2005 m. gruodžio 5 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėja priėmė įsakymą Nr. V-180, kuriuo pripažino negaliojančiu Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 m. gruodžio 11 d. žemės sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietoje apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. 31/04/15-228 bei prie jo pridedamą planą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. sprendimu civ. byloje Nr. 2-65-803/2008 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. I. įsigijo nuosavybėn 7,1640 ha ploto žemės sklypą ( - ) dvaro ir ( - ) bei ( - ) kaimų paribiuose, ( - ) gminoje (apylinkėje), Vilniaus – Trakų apskrityje, pagal 1934 m. balandžio 6 d. Vilniaus – Trakų apskrities seniūno sprendimo 6 punktą, ir kurį nuosavybės teise valdė iki 1940 m. nacionalizacijos. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. sprendimu ir liudininkių L. Š. bei J. B. parodymais, atliko ginčo sklypo ribų kartografavimą ir 2009 m. gruodžio 3 d. surašė sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. R17-252, kuriuo ginčo teritorija pažymėta kaip vienas 7,1640 ha ploto sklypas. 2010 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius raštu Nr. S17-2 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas nustatyti, ar 2009 m. gruodžio 3 d. kartografuota žemė nėra priskirta valstybės išperkamai ir yra grąžinama, ir tokiu atveju atlikti kitus teisės aktų numatytus veiksmus. 2010 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija raštu Nr. A51-8339 nurodė, kad P. I. iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei, nes užimtas privačių namų valdų žemės sklypais ir patenka į Vilniaus universiteto Botanikos sodo panaudos teise naudojamą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą. Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 5918-01 valstybinės žemės sklypas ( - ) g. ( - ), Vilniuje įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir suteiktas Vilniaus universitetui (civ. byla Nr. 2-65-803/2009, b. l. 101-102, 105-106). Šio įsakymo pagrindu Vilniaus apskrities viršininko administracija 2003 m. kovo 5 d. valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. K01/2003-26740 suteikė 169,4955 ha žemės sklypą, esantį ( - ), Vilniuje, Vilniaus universitetui Botanikos sodo pastatų kompleksui eksploatuoti (civ. byla Nr. 2-65-803/2009, b. l. 103-104). Nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2162-727/2011 pagal ieškovės J. S. ieškinį dėl panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinės bylos Nr. 2-2162-727/2011 nagrinėjimas sustabdytas, iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje. 2010 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus universitetas padavė skundą NŽT dėl 2009 m. gruodžio 23 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. R17-252 panaikinimo, pateikė 1922 m. ( - ) valstybinės žemės planą (adm. byla Nr. I-1895-437/2011, 1 t., b. l. 6-11). 2010 m. gruodžio 23 d. NŽT raštu Nr. 3B-(7.5)-S-98/2;98/3-1899, išnagrinėjus Vilniaus universiteto skundą, nurodė, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius nedisponavo ir nesivadovavo 1922 m. ( - ) valstybinės žemės planu; pasiūlė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pakartotinai kartografuoti buvusio savininko P. I. turėtos žemės sklypo ribas, įvertinant Vilniaus universiteto pateiktą 1922 m. ( - ) valstybinės žemės planą; dėl šios medžiagos pasiūlė kreiptis į archyvus. NŽT Vilniaus skyrius 2010 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. SS18-949 kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, Vilniaus apskrities archyvą ir Lietuvos valstybės istorijos archyvą dėl planinės medžiagos, kurioje būtų nurodyta P. I. turėta žemė buvusio ( - ) dvaro, ( - ) ir ( - ) kaimų teritorijoje. Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2011 m. sausio 12 d. raštu Nr. R10-13 nurodė, kad archyve saugomi dokumentai, kurie nėra juridinis pagrindas piliečių nuosavybės teisių atstatymui. Vilniaus apskrities archyvas 2011 m. sausio 14 d. raštu Nr. (8.12)-V5 pateikė 1945-1946 m., 1949-1951 m. ūkinėse knygose esančio P. I. ūkio žinių lapų kopijas. Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2011 m. sausio 17 d. raštu Nr. R4-52 nurodė, kad P. I. turėtų žemės sklypų planų nerasta, o 2011 m. sausio 17 d. raštu Nr. R4-58 pateikė valstybinio Kojrany dvaro dalies 1933 m. plano kopiją, kuriuo vadovautasi atliekant 2003 m. gruodžio 11 d. kartografiją. NŽT Vilniaus skyrius 2011 m. vasario 17 d. raštu Nr. 49SJ-137 pakartotinai kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą ir Vilniaus apskrities archyvą, prašydamas skubiai pateikti planinę medžiagą, liudijančią apie 1934-1940 m. buvusias ( - ) dvaro, ( - ) ir ( - ) kaimų ribas. Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2011 m. kovo 2 d. raštu Nr. R2-24 pateikė Kojrany dvaro valstybinės žemės sklypų 1934 m. plano kopiją, o Vilniaus apskrities archyvas 2011 m. vasario 25 d. raštu Nr. (8.12)-V5-388 nurodė, kad tokių planų neturi. 2011 m. balandžio 20 d. NŽT Vilniaus skyrius pakartotinai apžiūrėjo vietoje ginčo sklypą ir surašė sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. R17-283. Šio akto aiškinamuoju raštu konstatuota, kad atsižvelgiant į tai, jog NŽT Vilniaus skyriuje yra tik 1933 m. planas, sudarytas Jano Essel, tai, kad 2011 m. balandžio 20 d. kartografavimo metu liudininkų nebuvo, o planinės medžiagos, liudijančios, kad P. I. turėjo vieną 7,1640 ha ploto sklypą, nėra, kartografija fiksuojama kaip nebaigta. 2011 m. gegužės 4 d. NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1693, atsižvelgus į tai, kad iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko P. I. turėtos žemėvaldos ribos 2009 m. gruodžio 3 d. kartografavimo metu nustatytos nesilaikant Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos 3.3 punkto, bei į tai, kad nėra planinės medžiagos, liudijančios, kad P. I. įsigijo nuosavybėn vieną 7,1640 ha ploto žemės sklypą ( - ) dvaro ir ( - ) bei ( - ) kaimų paribiuose, ( - ) gminoje, Vilniaus-Trakų apskrityje, pripažintas negaliojančiu Vilniaus skyriaus 2009 m. gruodžio 3 d. žemės sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. R17-252 bei prie jo pridedami sklypo planai. 2011 m. gegužės 6 d. NŽT Vilniaus skyrius raštu Nr. 49SF-221 informavo pareiškėją, kad 2011 m. balandžio 20 d. nuvykus pakartotinai kartografuoti buvusio savininko P. I. turėtos žemėvaldos ribas, nustatyta, jog nėra liudininkų, galinčių nurodyti šios žemėvaldos teritorijos ribas. Atsižvelgiant į tai, kad NŽT Vilniaus skyriuje yra tik 1933 m. planas, 2003 m. gruodžio 11 d. kartografija panaikinta 2005 m. gruodžio 5 d., 2011 m. balandžio 20 d. liudininkų nebuvo, planinės medžiagos, liudijančios, kad P. I. įsigijo ginčo sklypą, taip pat nėra, kartografija fiksuota kaip nebaigta. 2011 m. rugpjūčio 31 d. NŽT įvyko pasitarimas dėl pareiškėjos skundo, kuriuo ji skundė NŽT Vilniaus skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. raštą; pasitarimo metu nutarta iš naujo kartografuoti ginčo sklypą. 2011 m. rugsėjo 14 d. NŽT Vilniaus skyrius apžiūrėjo ginčo sklypą ir surašė sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ribų nustatymo aktą Nr. R17-298, kuriame nustatė, kad 4,0246 ha ploto žemės sklypas Nr. 1 patenka į Vilniaus m. teritoriją iki 1995 m. birželio 1 d. ir 3,2594 ha ploto žemės sklypas Nr. 2 patenka į Vilniaus m. teritoriją po 1995 m. birželio 1 d. 2011 m. rugsėjo 16 d. NŽT direktoriaus sprendimu Nr. 1T-(7.5)-100 pareiškėjos atstovo 2011 m. gegužės 20 d. pateiktas skundas dėl NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1693 panaikinimo atmestas. 2011 m. rugsėjo 21 d. NŽT Vilniaus skyrius raštu Nr. 49SFN-707 informavo, kad siekiant visapusiškai ištirti pareiškėjos skundą, 2011 m. rugpjūčio 31 d. vyko administracinės procedūros nagrinėjimas, išnagrinėjus archyvinius dokumentus, nutarta kartografuoti buvusio savininko P. I. iki nacionalizacijos turėtos žemės ribas. 2003 m. gruodžio 11 d. kartografavimo metu dalyvavę liudininkai L. Š. ir J. B. nurodė, kad žemė buvo iš dviejų masyvų, o 2009 m. gruodžio 3 d. – kad iš vieno, todėl jų parodymai laikytini neteisingais. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus m. žemėtvarkos skyriuje yra tik 1933 m. archyvinis planas, kitų senbuvių, galinčių nurodyti sklypo ribas, nėra, ginčo sklypo ribos nustatytos remiantis 1933 m. archyviniu planu ir 2011 m. rugsėjo 14 d. surašytas sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ribų nustatymo aktas Nr. R17-298 (1 t., b. l. 38-39).

21Teismas pažymėjo, kad NŽT nuostatų, patvirtintų 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 3D-187 redakcija), 7.5.2 punkte nustatyta, kad NŽT, vykdydama savo uždavinius, organizuoja kartografinės ir projektavimo tyrinėjimo medžiagos, kurios reikia žemės reformos, žemės tvarkymo ir administravimo, valstybinės žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto kadastro darbams vykdyti bei žemei ir kitam nekilnojamam turtui registruoti, rengimą. Tvarkos 1061 punkte numatyta, kad žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintus Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634. Metodinių nurodymų 3.3 punkte nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis asmuo ar teritorinio žemėtvarkos skyriaus darbuotojas, kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių žemės sklypų ar kaimų ribos, turi užtikrinti reikiamą žemės sklypų bei kaimų ribų kartografavimą, žemės sklypų bei kaimų plotų nustatymą pagal planus. Remiantis Metodinių nurodymų 5 punktu, teritorinis žemėtvarkos skyrius, atlikęs iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų kartografavimą, surašo šio žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą. Kilus ginčams dėl kartografuoto turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų, ploto ir (ar) vietos, šis aktas gali būti skundžiamas Tarnybos vadovui, o Tarnybos vadovo sprendimas skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

22Teismas pažymėjo, kad pagal minėtus Metodinius nurodymus sklypai kartografuojami, kai jų vieta nėra aiški, nustatant žemėvaldas panaudojama įvairi planinė medžiaga, gali būti pasitelkiami atitinkamų vietovių senbuviai. Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal dokumentus, įrodančius žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą. Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai išvardyti Tvarkos 12 punkte, kuris nukreipia ir į kitus poįstatyminius teisės aktus (Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 349, 1993 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 407), kuriais patvirtinti Žemės valdymo nuosavybės teise valdymo faktą patvirtinančių papildomų dokumentų sąrašai. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pažymėjo, kad rėmimasis liudytojų parodymais nustatant žemės valdymo nuosavybės teisėmis vietą ir ribas yra galimas, jei nėra planinės archyvinės medžiagos, ji nepakankama. Liudytojų parodymais gali būti remiamasi ir kaip papildomu informacijos šaltiniu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-901/2009).

23Teismas nustatė, kad pirmą kartą ginčo sklypo kartografija atlikta 2003 m. gruodžio 11 d., remiantis liudininkių J. B. ir L. Š. parodymais ir 1933 m. matininko J. Essel parengtu valstybinio ( - ) dvaro planu. Konstatavus, kad minėtų dokumentų nepakanka nuosavybės teisėms atkurti, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-180 minėtas aktas pripažintas negaliojančiu. Įsakymas nebuvo ginčytas. Pakartotinai žemės sklypo kartografija atlikta 2009 m. gruodžio 3 d., remiantis tų pačių liudininkių parodymais bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. sprendimu, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. I. įsigijo nuosavybėn 7,1640 ha ploto žemės sklypą ( - ) dvaro ir ( - ) bei ( - ) kaimų paribiuose, ( - ) gminoje (apylinkėje), Vilniaus – Trakų apskrityje, pagal 1934 m. balandžio 6 d. Vilniaus – Trakų apskrities seniūno sprendimo 6 punktą, ir kurį nuosavybės teise valdė iki 1940 m. nacionalizacijos. Nustatyta, kad liudininkių parodymai 2003 m. gruodžio 11 d. ir 2009 m. gruodžio 3 d. skyrėsi, pirmuoju atveju jos nurodė, kad ginčo sklypą sudarė dvi dalys, o atliekant sklypo kartografiją antrą kartą, – kad P. I. turėtą žemėvaldą sudarė viena dalis. Atsižvelgęs į tai, kad liudininkių parodymai prieštaringi, teismas jų nevertino kaip objektyvių ir dėl to turėto žemės sklypo ribas nustatinėjo remiantis turimais faktiniais duomenimis. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju archyvine medžiaga siekiama patvirtinti, kad ginčo žemės sklypas buvo sudarytas iš vienos dalies. Iš 1933 m. plano matyti, kad P. I. valdė du atskirus 7,1640 ha bendro ploto žemės sklypus. Atsakovas, siekdamas išsamiai ištirti aplinkybes, kreipėsi į archyvus dėl turimos planinės medžiagos suteikimo apie P. I. turėtą žemę. Teismas nustatė, kad papildomos medžiagos, kuri galėtų patvirtinti, jog P. I. turėjo būtent vientisą žemės sklypą ginčo teritorijoje, nepateikta. 2011 m. balandžio 20 d. ginčo sklypas buvo apžiūrėtas dar kartą, liudininkai apžiūros metu nedalyvavo – kaip paaiškino pareiškėjos atstovas, liudininkės J. B. ir L. Š. yra mirusios, kitų senbuvių, kurių parodymais galima būtų remtis, taip pat nėra. Teismo vertinimu, iš byloje esančios archyvinės medžiagos spręsti, jog P. I. valdė vientisą žemės sklypą, vienareikšmiai negalima. Pareiškėjos atstovo teigimu, minėtą faktą patvirtina Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2009 m. kovo 17 d. sprendimu pripažinta ir atsakovas to neginčija, jog P. I. turėjo 7,1640 ha ploto žemės sklypą ginčo teritorijoje, tačiau sprendime nesprendžiamas klausimas dėl sklypo sudėties, kas nagrinėjamu atveju ir sudaro ginčo esmę. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad atsakovo išvada, jog 2009 m. gruodžio 3 d. atliktos kartografijos, kuria nustatyta, kad P. I. priklausė vientisas 7,1640 ha ploto žemės sklypas, nepagrindžia faktiniai byloje surinkti duomenys, yra pagrįsta. Remdamasis šiais motyvais teismas konstatavo, kad ginčijamas atsakovo 2011 m. gegužės 4 d. įsakymas, kuriuo 2009 m. gruodžio 3 d. atlikta kartografija pripažinta negaliojančia, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

24Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad NŽT, priimdama sprendimą, veikė kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ir teisingai išnagrinėjo pareiškėjos skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnis, 32 straipsnis, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis).

25Teismas pažymėjo, kad administracinis teismas nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje ir priima sprendimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų (ABTĮ 3 straipsnis, 2 straipsnis, 89 straipsnis). Nei ABTĮ, nei kiti teisės aktai nenumato, kad administracinis teismas priima sprendimą dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo. Administracinis teismas nagrinėja šį ginčą iš naujo, teisminio nagrinėjimo dalyku yra ir teismo sprendimas yra priimamas dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo, nepriklausomai nuo to ar ginčas nagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje ar nenagrinėtas. Jeigu ginčas nenagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, tokiu atveju, kai tai buvo privaloma, yra sprendžiamas klausimas dėl kreipimosi į teismą tvarkos tinkamo realizavimo, t.y. skundo palikimo nenagrinėtu ar bylos nutraukimo. Ginčo nagrinėjimas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje neišplečia teisminio nagrinėjimo dalyko, kuriuo bet kokiu atveju yra viešojo administravimo priimto sprendimo revizavimas ir su tuo susijusių pasekmių taikymas, kuriuo išsprendžiamas klausimas dėl materialinės teisės normose nustatytų pareiškėjo teisių gynimo ar atsisakymo ginti tokias teises (ABTĮ 92 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad dėl to nėra būtina reikšti reikalavimą panaikinti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, nes šio sprendimo panaikinimas neišsprendžia ginčo iš esmės.

26Teismas pažymėjo, kad ginčai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu, pagal teisės aktuose nustatytą nagrinėjimo tvarką gali būti skirstomi į dvi kategorijas: 1) ginčai, atsiradę nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, ir 2) ginčai, kilę dėl tokio sprendimo priėmimo. Pirmieji nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnyje nustatyta tvarka (Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 122 punktas), o antrieji – Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies, Atkūrimo įstatymo gyvendinimo tvarkos 123 punkto nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartis adm. byloje Nr. AS143-223/2009). Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies ir Tvarkos 122 bei 123 punktų sisteminė analizė leidžia padaryti išvadą, kad išankstinė ginčų, kilusių iš nuosavybės teisių atkūrimo procese priimamų sprendimų iki priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nagrinėjimo ne teisme tvarka nustatyta tik konkrečiai įstatymu apibrėžtiems ginčams, t. y. tiems, kurie kyla dėl institucijų (pareigūnų) jau atliktų veiksmų (priimtų sprendimų), susijusių su žemėnaudos formavimu, dokumentų žemės privatizavimui ar nuomai parengimu (2006 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-1006/2006). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja skundą teismui padavė dėl NŽT Vilniaus skyriaus surašyto žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto panaikinimo, t. y. ginčas nuosavybės teisių atkūrimo procese iš esmės kilo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Metodinių nurodymų 5 punktas nustato, kad kilus ginčams dėl kartografuoto turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų, ploto ir (ar) vietos, skundas nagrinėjamas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėja nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos, šia tvarka dar galima pasinaudoti, todėl skundą šioje dalyje paliko nenagrinėtu pagal ABTĮ 101 straipsnio 3 punktą.

27III.

28Apeliaciniu skundui pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo:

291. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-65-803/2009 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. I. įsigijo nuosavybėn 7,1640 ha ploto žemės sklypą ( - ) dvaro ir ( - ) bei ( - ) kaimų paribiuose. ( - ) gminoje (apylinkėje), Vilniaus-Trakų apskrityje, pagal 1934 m. balandžio 6 d. Vilniaus-Trakų apskrities seniūno sprendimo 6 punktu, ir kurį nuosavybės teise valdė iki 1940 m. nacionalizacijos (1 tomas, b. 1, 93–95). ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti, yra faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, ir jie iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. 2009 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo motyvuojamojoje sprendimo dalyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnio 4 dalis) konstatuota, kad pagal 1933 m. spalio 30 d. protokolo duomenis, dalyvaujant ( - ) dvaro nuomininkui P. I., Valstybinės Vilniaus Antakalnio psichiatrinės ligoninės ir Lenkijos Respublikos generalinės prokuratūros Vilniaus skyriaus atstovams, taip pat matininkui Jan Essel ir liudininkams, buvo nustatytos P. I. naudojamos žemės, susidedančios iš dviejų gabalu, ribos. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad naudojami sklypai buvo atskirti vienas nuo kito, Valstybės iždo atstovai pasiūlė vietoj dviejų atskiru sklypų išskirti P. I. vieną sklypą. <...> Įvertinus šiuos sprendimus konstatuotina, kad 1934 m. balandžio 6 d. Vilniaus-Trakų apskrities seniūno sprendimu P. I. buvo suteikta teisė įsigyti nuosavybės teise ne du žemės sklypus, kuriuos P. I. nuomojo iki šio sprendimo priėmimo, o lygiavertį turėtai žemei kita 7 hektarų 1640 kv. metrų žemės plota ties ( - ) dvaro ir ( - ) bei ( - ) kaimų riba. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2009 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. sprendimu atliko ginčo sklypo ribų kartografavimą ir surašė sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. R17-252, kuriuo ginčo teritorija pažymėta kaip vienas 7,1640 ha ploto sklypas. Atsakovui atlikus turėtos žemėvaldos kartografavimo darbus, pareiškėja vertina, kad toliau turi būti sprendžiamas klausimas dėl tolimesnės nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, bet trečiojo suinteresuoto asmens BĮ Vilniaus universiteto iniciatyva prasidėjo nesuprantama procedūra, dėl kurios buvo revizuotas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. sprendimas. Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2011 m. kovo 2 d. raštu Nr. R2-24 pateikė Kojrany dvaro valstybinės žemės sklypų 1934 m. plano kopiją, o Vilniaus apskrities archyvas 2011 m. vasario 25 d. raštu Nr. (8.12)-V5-388 nurodė, kad tokių planų neturi. Remiantis negauta iš archyvo pažyma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius Vilniaus skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1693, atsižvelgus į tai, kad iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko P. I. turėtos žemėvaldos ribos 2009 m. gruodžio 3 d. kartografavimo metu nustatytos nesilaikant Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos 3.3 punkto bei į tai, kad nėra planinės medžiagos, liudijančios, kad P. I. įsigijo nuosavybėn vieną 7,1640 ha ploto žemės sklypą ( - ) dvaro ir ( - ) bei ( - ) kaimų paribiuose, ( - ) gminoje, Vilniaus-Trakų apskrityje, pripažino negaliojančiu Vilniaus skyriaus 2009 m. gruodžio 3 d. žemės sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. R17-252 bei priėjo pridedamus sklypo planus. 2011 m. rugsėjo 14 d. NŽT Vilniaus skyrius apžiūrėjo ginčo sklypą ir surašė sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ribų nustatymo aktą Nr. R17-298, kuriame nustatė, kad 4,0246 ha žemės sklypas Nr. 1 patenka į Vilniaus miesto teritoriją iki 1995 m. birželio 1 d., o 3,2594 ha ploto žemės sklypas Nr. 2 patenka į Vilniaus miesto teritoriją po 1995 m. birželio 1 d. Esant galiojančiam teismo sprendimui, kurio motyvuojamojoje dalyje buvo aprašytas ir matininko J. Essel veiksmai sklypo iš valstybės išpirkimo metu (civ. byla Nr. 2-65-803/2009), neesant naujos planinės medžiagos, atsakovas priėjo išvadą, kad P. I. iki nacionalizacijos turėtas žemės sklypas buvo iš dviejų dalių.

30Teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, pasirėmė Metodinių nurodymų 3.3 punktu, kuriame nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis asmuo ar teritorinio žemėtvarkos skyriaus darbuotojas, kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių žemės sklypų ar kaimų ribos, turi užtikrinti reikiama žemės sklypu bei kaimų ribų kartografavimą, žemės sklypu bei kaimų plotu nustatymą pagal planus. Pagal minėtus Metodinius nurodymus sklypai kartografuojami, kai jų vieta nėra aiški, nustatant žemėvaldas panaudojama įvairi planinė medžiaga, gali būti pasitelkiami atitinkamų vietovių senbuviai. Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal dokumentus, įrodančius žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą. Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai išvardyti Tvarkos 12 punkte, kuris nukreipia ir į kitus poįstatyminius teisės aktus (Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 349, 1993 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 407), kuriais patvirtinti Žemės valdymo nuosavybės teise valdymo faktą patvirtinančių papildomų dokumentų sąrašai. Rėmimasis liudytojų parodymais nustatant žemės valdymo nuosavybės teisėmis vieta ir ribas yra galimas, jei nėra planinės archyvinės medžiagos, ji nepakankama. Liudytojų parodymais gali būti remiamasi ir kaip papildomu informacijos šaltiniu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas adm. byloje Nr. A146-901/2009). Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad kito plano, nei parengto matininko J. Essel, nėra (sklypas susideda iš dviejų dalių), o išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-65-803/2009 motyvuojamojoje sprendimo dalyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnio 4 dalis) konstatuojama, kad P. I. buvo išskirtas vienas sklypas, kurio planas kritiškai įvertintas ir teismo, ir visų proceso dalyvių, ir kad juo vadovautis nustatant turėtos žemėvaldos vieta negalima. Sutinka, kad nagrinėjant bylą reikia vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas atkreipė dėmesį į skirtingus liudytojų parodymus, bet atliekant kartografavimo darbus buvo klausomasi įgaliotų asmenų paaiškinimų, o kita vertus atliekant 2003 m. gruodžio 11 d. sklypo apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą vienintelis planas buvo valstybinio ( - ) dvaro planas, 1933 m. parengtas matininko J. Essel (šis planas buvo sukritikuotas trečiojo suinteresuoto asmens BĮ Vilniaus universiteto nagrinėjant bylą Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme, civ. byla Nr. 2-65-803/2009, b. l. 180), bet vėliau Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėja priėmė 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. V-180, kuriuo pripažino negaliojančiu Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 m. gruodžio 11 d. žemės sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietoje apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. 31/04/15-228 bei priėjo pridedamą planą.

31Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo:

32Skundžiamas Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis NŽT 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 3B-(7.5)-S-98/2;98/3-1899 „Dėl skundo ir prašymo nagrinėjimo“, kuriame buvo konstatuota, kad kartografuojant buvusio savininko P. I. turėtas žemės sklypų ribas nebuvo remtasi jokia archyvine (turima ar išlikusia) medžiaga, tuo tarpu, pagal Metodinių nurodymų 3.3 punkte nurodyta, jog teritorinio žemėtvarkos skyriaus darbuotojas, kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių žemės sklypų ar kaimų ribos, turi užtikrinti reikiamą žemės sklypų bei kaimų ribų kartografavimą, žemės sklypų bei kaimų plotų nustatymą pagal planus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-901/2009 konstatavo, kad rėmimasis liudytojų parodymais nustatant žemės valdymo nuosavybės teisėmis vietą ir ribas yra galimas, jei nėra planinės archyvinės medžiagos, ji nepakankama. Vertina, kad administracinių teismų praktikoje prioritetą nustatant nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo vietą ir ribas suteikia planinei medžiagai ir tik po to liudininkų parodymams. Atkreipia dėmesį, kad tos pačios liudininkės Š. L. ir B. J., dalyvavusios 2003 m. gruodžio 11 d. kartografavime, nurodė, kad žemė buvo iš dviejų masyvų, o 2009 m. gruodžio 3 d. tos pačios liudininkės jau nurodė, kad iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko P. I. turėtą žemėvaldą sudarė vienas masyvas. Atsižvelgiant į prieštaringus tų pačių liudininkių parodymus, jie vertintini kritiškai ir yra laikytini nepatikimais. Remiantis išdėstytu, daro išvadą, kad kartografuojant P. I. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo ribas, galima remtis išlikusia archyvine planine medžiaga. NŽT vadovas, nustatęs, kad vykdant kartografiją nebuvo vadovautasi Metodiniais nurodymais, 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 3B-(7.5)-S-98/2;98/3-1899 įpareigojo teritorinį Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių iš naujo kartografuojant P. I. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo ribas atsižvelgti ne tik į naujai pateiktą 1922 m. ( - ) valstybinės žemės planą, tačiau ir į kitus dokumentus, liudijančius apie 1934 m. ir vėliau (iki nacionalizacijos) buvusias ( - ) dvaro, ( - ) ir ( - ) kaimų ribas. Atkreipia dėmesį, kad apie faktą, jog Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius įpareigotas atlikti naują kartografiją, pareiškėja buvo informuota, išsiunčiant minėtą sprendimą jos atstovei advokatei E. J.. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja neginčijo nurodyto NŽT direktoriaus pavedimo, kuriame buvo nustatytas panaikintos kartografijos prieštaravimas teisės aktams bei kuriuo teritorinis skyrius buvo įpareigotas panaikinti 2009 m. gruodžio 3 d. aktą Nr. R17-252 bei priėjo pridedamus priedus – planus. Remiantis išdėstytu, daro išvadą, kad net panaikinus NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 4 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1693, NŽT vadovo aktas, kuriame konstatuotas panaikintos kartografijos prieštaravimas Metodiniams nurodymams ir įpareigojimas ją panaikinti liks galioti.

33Atkreipia dėmesį, kad ieškovė kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. I. įsigijo nuosavybėn 7,1640 ha ploto žemės sklypą ( - ) dvaro žemėje pagal 1934 m. balandžio 6 d. Vilniaus-Trakų apskrities seniūno sprendimą ir kurį nuosavybės teise valdė iki 1940 metų nacionalizacijos, o ne dėl to, ar tas sklypas buvo vientisas ar jį sudarė keli žemės sklypų masyvai. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas sprendime peržengti byloje pareikštus reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad bendrosios kompetencijos teismo sprendimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėstomojoje dalyje teismas analizuoja rašytinius byloje esančius įrodymus, tačiau nei viename iš archyvinių dokumentų nėra konstatuota, jog P. I. buvo suteiktas 7,1640 ha ploto žemės sklypas, išsidėstęs viename masyve. Tiek Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendime, tiek pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytuose archyviniuose dokumentuose nėra konstatuota, kad ginčo sklypas buvo vientisas, dokumentuose yra nurodyta: „<...> Valstybės iždo atstovai pasiūlė vietoj dviejų atskirų sklypų išskirti P. I. vieną sklypą“. Tačiau 1934 m. balandžio 6 d. Vilniaus-Trakų apskrities seniūno Nutarimo dėl žemės išpirkimo sprendžiamoje dalyje yra aiškiai nurodyta: „Nusprendė suteikti P. I., ilgamečiam nuomininkui išsinuomojusiam žemę dar prieš 1914 m. rugpjūčio 1 d. teisę išsipirkti 7 hektarus 1640 kvadratinių metrų žemės <...> pagal Jano Esselo 1933 m. projekte nustatytas ribas“. Atkreipia dėmesį, kad Jano Esselo 1933 m. planas yra išlikęs ir jame aiškiai nurodyta, kad ginčo žemės sklypas susidėjo iš dviejų masyvų. Taigi, kaip jau buvo nurodyta, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas negalėjo nustatyti fakto, kad P. I. iki nacionalizacijos priklausęs žemės sklypas buvo vienoje vietoje, kadangi toks reikalavimas pačios pareiškėjos nebuvo pareikštas. Pažymi, kad minėtą faktą patvirtino ir pačios pareiškėjos atstovas nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje. Teismo sprendimo dėstomojoje dalyje išlikusių archyvinių dokumentų citavimo, atsakovo manymu, negalima vertinti kaip juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dėl kurio reikalavimas net nebuvo pareikštas. Mano, kad teismas nustatyti tokio fakto negalėjo ne tik dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 2 dalyje numatytos reikalavimų neperžengimo taisyklės, bet ir dėl to, kad tokia teisė pagal kasacinio teismo praktiką nėra deleguota teismams. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2007 konstatavo „ <...> kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese konkrečios žemės buvimo vietą ir jos ribas nustatinėja nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti kompetentinga institucija. Žemės sklypo vietos ir jo ribų nustatymas yra atitinkamo teritorinio žemėtvarkos skyriaus prerogatyva“. Taip pat kasacinis teismas pažymėjo, kad žemės sklypo ribų ir konkrečios vietos nustatymas pagal savo esmę nėra juridinę reikšmę turintis faktas. Atsakovas daro išvadą, kad kartografavimo darbų atlikimas yra tam tikra funkcija ir pareiga deleguota Vyriausybės įgaliotoms institucijoms, kurią privalu atlikti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, Metodiniais nurodymais, kuriame numatyta pareiga remtis išlikusia planine medžiaga. Remiantis išdėstytais argumentais, manytina, kad pareiškėjos iš esmės vienintelis argumentas, t. y. preziumuojamas ginčijamų administracinių aktų prieštaravimas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes neva jame nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad sklypas buvo vientisas, yra nepagrįstas.

34Atsižvelgiant į tai, kad būtent ginčijamas Įsakymas, o ne išankstinio ginčo nagrinėjimo tvarka pareiškėjos skundą nagrinėjusio NŽT direktoriaus 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. lT-(7.5)-100 sukėlė pareiškėjai atitinkamas teisines pasekmes, daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra būtina reikšti reikalavimą panaikinti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, nes šio sprendimo panaikinimas neišsprendžia ginčo iš esmės.

35Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teisminės gynybos prioriteto principas, įtvirtintas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje, taikomas tik tais atvejais, kai vienas iš teismui pareikštų reikalavimų yra apskritai nepriskirtas teismų kompetencijai, t. y. toks reikalavimas nenagrinėtinas nei teismine, nei ikiteismine tvarka. Pagal šią praktiką, jeigu teismui pareikšti du reikalavimai, iš kurių vienam taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, ir ja nebuvo pasinaudota, o kitas skundo reikalavimas nagrinėtinas tiesiogiai teisme, teisminės gynybos prioritetas netaikomas, ir skundo dalį dėl pirmojo reikalavimo atsisakoma priimti (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. AS858-449/2011; Nr. AS1-531/2006). Mano, kad pareiškėjos reikalavimas dėl 2011 m. rugsėjo 14 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ribų nustatymo akto Nr. R17-298 panaikinimo pagrįstai paliktas nenagrinėtu, kadangi pareiškėja nesilaikė išankstinės ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

36Teisėjų kolegija

konstatuoja:

37IV.

38Apeliacinis skundas netenkintinas.

39Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1693 dėl P. I. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo kartografavimo 2009 m. gruodžio 3 d. akto Nr. R17-252 bei prie jo pridedamų priedų – planų panaikinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-100 panaikinimo ir 2011 m. rugsėjo 14 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ribų nustatymo aktą Nr. R17-298 panaikinimo.

40Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 29 d. sprendimu bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2011 m. rugsėjo 14 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, ribų nustatymo aktą Nr. R17-298 paliko nenagrinėtą, kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

41Visų pirma pažymėtina, jog administracinėje byloje ginčas dėl pareiškėjos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą nekyla, todėl šiuo aspektu teisėjų kolegija atskirai nepasisako. Pareiškėja apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad, jos vertinimu, nepagrįstai buvo atliktas pakartotinis kartografavimas, todėl šioje byloje svarbu išsiaiškinti ar buvo pagrindas panaikinti 2009 m. gruodžio 3 d. aktą ir priimti sprendimą dėl pakartotinio kartografavimo.

42Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek turėto žemės sklypo, tiek rėžinio kaimo kartografavimas yra viešojo administravimo subjekto veiksmas, kuris atliekamas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese ir kuris atitinkamam sklypui nustato atitinkamą statusą, tiesiogiai sąlygojantį atitinkamą vėlesnį nuosavybės teisių atkūrimo būdą, tvarką ir pan. (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-1978/2006).

43Teisėjų kolegija pažymi, jog 2009 m. gruodžio 3 d. kartografavimo atlikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 106 punktas numatė, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų žemės sklypų ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėtos žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintus Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634. Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktas reglamentavo, kokių veiksmų ir sprendimų priėmimas priskirtas apskričių viršininkų administracijoms (nuo 2011 m. balandžio 24 d. Nacionalinei žemės tarnybai), taip pat nustatė šių administravimo subjektų priskirtai kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo tvarką bei eiliškumą. Turėtų žemės sklypų ribų kartografavimas priskirtas žemėtvarkos skyriaus kompetencijai.

44Metodinių nurodymų 3.3 punkte nurodyta, jog žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas ar teritorinio žemėtvarkos skyriaus specialistas, kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių sklypų ar kaimų ribos, turi užtikrinti reikiamą sklypų bei kaimų ribų kartografavimą, plotų nustatymą iš planų. Metodinių nurodymų 5 punktas reglamentuoja, kad teritorinis žemėtvarkos skyrius, atlikęs iki 1940 metų nacionalizacijos turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų kartografavimą surašo šio žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo. Kilus ginčams dėl kartografuoto turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų, ploto ir (ar) vietos, šis aktas gali būti skundžiamas Tarnybos vadovui, o Tarnybos vadovo sprendimas skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Aptartas teisinis reguliavimas neatmeta galimybės, jog dėl kartografuoto turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų, ploto ir (ar) vietos gali kilti ginčų ir numato jų sprendimo procedūrą.

45Metodinių nurodymų 3.6 punkte buvo nustatyta, kad tiriant tikslinga: panaudojant Lietuvos žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir sėjomainų valdybos 1947–1948 metų žemės apskaitos žiniaraščius: iškartografuoti kaimo (kelių kaimų) aplinkines ribas ir išskaičiuoti bendrą plotą, sulyginti su apskaitytu žiniaraščiuose. Esant nežymiems skirtumams laikytina, kad kaimo (-ų) plotas, įrašytas žiniaraščiuose, yra priimtinas; kartografuoti-atskirus sklypus tik tuomet, kai iškyla neaiškumų; ypatingai analizuoti ir aptarti, kodėl įrašytas savininko iki 1940 metų valdytas plotas skiriasi nuo apskaitomo žiniaraščiuose. Šiuo atveju reikia nustatyti valdytą iki 1940 metų plotą ir protokole pažymėti, kad žiniaraščiuose informacija buvo įrašyta vadovaujantis planine medžiaga, kuri šiuo metu nėra išlikusi, ir kt.; panaudojant įvairius Lenkijos (1920–1939 metais), Lietuvos TSR (1940–1941 metais ir 1945–1948 metais), Vokietijos (1941–1945 metais) įstaigų, veikusių Lietuvoje (Klaipėdos krašte 1939–1945 metais), parengtus sąrašus, kuriuose nurodytos ūkininkų turėtos nuosavybės teisėmis žemės plotas, atlikti šiuos darbus: pirmiausia sąrašuose patikrinti tuos asmenis, kuriems valstybiniai archyvai yra pateikę pažymas bei faktą patvirtinančių dokumentų duomenis ir šią informaciją pažymėti nurodytuose sąrašuose. Pagal tai galima daryti bendrą išvadą dėl šių sąrašų tinkamumo ir jų tyrimo; jei tokios informacijos nėra, būtina kartografuoti visas atskiras žemėvaldas arba jų dalį ir nustatytus plotus lyginti su sąrašu. Tokia analizė leis padaryti atitinkamą išvadą dėl sąrašo patikimumo.

46Teisėjų kolegija pabrėžia, jog iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad teisės aktais detaliai reglamentuojama atsakovo kompetenciją, vykdant Atkūrimo tvarkos 106 punkte ir Metodiniuose nurodymuose jam pavestas funkcijas, kada kaimo ribos turi būti kartografuojamos, kaip vyksta kartografavimo procesas.

47Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmą kartą ginčo žemės sklypo kartografija buvo atlikta 2003 m. gruodžio 11 d., remiantis liudininkių J. B. ir L. Š. parodymais bei 1933 m. J. Essel parengtu valstybinio ( - ) dvaro planu. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-180 P. I. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo kartografija buvo panaikinta ir panaikintas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 m. gruodžio 11 d. žemės sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. 31/04/15-228 bei prie jo pridedamą žemės sklypo, esančio ties Pienių g., planą.

48Ginčo žemės sklypo kartografija antrą kartą buvo atlikta 2009 m. gruodžio 3 d. ir surašytas sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. R17-252, šiame akte nurodyta, kad buvo remtasi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-65-803/2008 ir liudininkų – Š. L. ir B. J. parodymais. 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 3B-(7.5)-S-98/2;98/3-1899 Nacionalinės žemės tarnybos vadovas įpareigojo teritorinį Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių iš naujo kartografuojant P. I. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo ribas atsižvelgti ne tik į naujai pateiktą 1922 m. ( - ) valstybinės žemės planą, bet ir į kitus dokumentus, liudijančius apie 1934 m. ir vėliau (iki nacionalizacijos) buvusias ( - ) dvaro, ( - ) ir ( - ) kaimų ribas. Minėtas sprendimas nebuvo panaikintas.

49Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rėmimasis liudytojų parodymais nustatant žemės valdymo nuosavybės teisėmis vietą ir ribas yra galimas, jei nėra planinės archyvinės medžiagos, ji nepakankama. Liudytojų parodymais gali būti remiamasi ir kaip papildomu informacijos šaltiniu. (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio mėn. 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-901/2009). Pabrėžtina, kad šioje administracinėje byloje liudytojų parodymai vertinti visų byloje surinktų įrodymų kontekste.

50Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, inter alia atsižvelgusi į tai, kad liudininkų parodymai atliekant žemės sklypo kartografavimą 2003 m. ir 2009 m. skyrėsi, įvertinusi tai, kad liudytojai yra garbingo amžiaus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jų parodymai nevertintini kaip objektyvūs ir pakankami, kad jų pagrindu būtų galima nustatyti tikslią ginčo žemės sklypo buvimo vietą. Remiantis byloje esančia medžiaga vienareikšmiškai spręsti, kad P. I. valdė vientisą žemės sklypą, kaip nustatyta 2009 m. gruodžio 3 d. kartografavimo metu negalima. Pareiškėja kitų papildomų duomenų ir medžiagos, galinčių patvirtinti 2009 m. gruodžio 3 d. kartografavimo metu nustatytų žemės sklypo ribų teisingumą, taip pat nepateikė.

51Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-65-803/2008 buvo nustatytas juridinis faktas, kad P. I. įsigijo nuosavybėn 7,1640 ha ploto žemės sklypą ( - ) dvaro ir ( - ) bei ( - ) kaimų paribiuose, ( - ) gminoje (apylinkėje), Vilniaus – Trakų apskrityje, pagal 1934 m. balandžio 6 d. Vilniaus – Trakų apskrities. Pabrėžtina, kad šiuo atveju yra aktuali žemės sklypo sudėtis ir išsidėstymo vieta, o šis klausimas nebuvo spręstas ir atitinkamas juridinis faktas nenustatytas nurodytoje civilinėje byloje. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-65-803/2009 buvo atsisakyta išaiškinti minėtą teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjos argumentai, kad 2009 m. gruodžio 3 d. kartografijos panaikinimas prieštarauja Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-65-803/2009 atmestini, kaip nepagrįsti.

52Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina 2009 m. gruodžio 3 d. kartografijos, kuria nustatyta, kad P. I. priklausė vientisas 7,1640 ha žemės sklypas, taigi atitinkama atsakovo išvada, kad nėra planinės medžiagos, liudijančios, kad P. I. įsigijo nuosavybėn vieną 7,1640 ha ploto žemės sklypą ( - ) dvaro ir ( - ) bei ( - ) kaimų paribiuose, Mickūnų gminoje, Vilniaus-Trakų apskrityje 2011 m. gegužės 4 d. įsakyme ir jos pagrindu priimtas sprendimas pripažinti 2009 m. gruodžio 3 d. kartografiją ir 2009 m. gruodžio 23 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. R17-252 negaliojančiais yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

53Atsižvelgiant į tai Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 1T-(7.5)-100, kuriuo ikiteismine tvarka buvo išspręstas pareiškėjos reikalavimas dėl 2011 m. gegužės 4 d. įsakymo panaikinimo, aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu, taip pat pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

54Pareiškėja apeliaciniame skunde, vadovaudamasi ABTĮ 17 straipsniu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko pareiškėjos reikalavimą panaikinti sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, 2011 m. rugsėjo 14 d. ribų nustatymo aktą, nenagrinėtu.

55Teisėjų kolegija, įvertinusi šį pareiškėjos reikalavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsniu ir 19 straipsnio 1 dalimi, Atkūrimo tvarkos 122 ir 123 punktais, konstatuotina, jog ginčas dėl žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto panaikinimo kilo nuosavybės teisės atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Pabrėžtina, jog, kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, Metodinių nurodymų 5 punkte nurodyta, kad kilus ginčams dėl kartografuoto turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų, ploto ir (ar) vietos, šis aktas gali būti skundžiamas Tarnybos vadovui, o Tarnybos vadovo sprendimas skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčui dėl sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, 2011 m. rugsėjo 14 d. ribų nustatymo akto, taikytina ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka.

56ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prioriteto principas išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą kontekste paprastai taikomas tais atvejais, kai keli toje pačioje byloje pareikšti reikalavimai yra susiję, tačiau dėl vieno iš jų privaloma išankstine administracinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka nebuvo pasinaudota (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-684/2009). Pažymėtina, jog tokia nuostata taikoma tais atvejais, kai reikalavimai yra neatsiejamai tarpusavyje susiję.

57Tuo tarpu šiuo atveju, atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį ir šios bylos situaciją, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas panaikinti žemės ribų nustatymo aktą vertintinas, kaip savarankiškas reikalavimas, kuriam būtina ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka ir pareiškėjai ja nepasinaudojus nėra pagrindo taikyti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę.

58Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą instituto paskirtis suponuoja, kad jis yra skirtas tam, kad ta pati teisinė problema (administracinis ginčas), maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. Tai reiškia, kad tokio skundo nagrinėjimo paskirtis yra ne papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, o, priešingai, papildomo mechanizmo, galinčio išspręsti paminėtą teisinę problemą, nustatymas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje A143-191/2010).

59Remiantis tuo kas išdėstyta, konstatuotina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjos reikalavimą panaikinti sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, 2011 m. rugsėjo 14 d. ribų nustatymo aktą, pagrįstai paliko nenagrinėtu.

60Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir nustatė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

61Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

62Pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą atmesti.

63Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

64Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei... 3. dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatui M. S. ir Vytautui Jazukevičiui... 4. atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio... 5. trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus Universiteto atstovei advokatei V. P.... 6. trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus Universiteto Botanikos sodo atstovui A.... 7. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 8. Teisėjų kolegija... 9. I.... 10. Pareiškėja J. S. (toliau – ir pareiškėja) 2011 m. spalio 6 d. teismui... 11. Pareiškėja paaiškino, kad ji nuo 2000 m. siekia atkurti nuosavybės teises... 12. Atsakovai NŽT ir NŽT Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą... 13. Nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į... 14. 2011 m. rugsėjo 14 d. atlikus naują kartografiją buvo nustatytos sklypo... 15. Remiantis 1922 m. ( - ) valstybinės žemės planu, matyti pirmykštė ( - )... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus universitetas atsiliepime į... 17. Nurodė, kad NŽT 2010 m. gruodžio 23 d. išankstinio ginčų nagrinėjimo ne... 18. II.... 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 29 d. sprendimu bylą... 20. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2000 m. gruodžio 14 d. pateikė prašymą... 21. Teismas pažymėjo, kad NŽT nuostatų, patvirtintų 2001 m. birželio 14 d.... 22. Teismas pažymėjo, kad pagal minėtus Metodinius nurodymus sklypai... 23. Teismas nustatė, kad pirmą kartą ginčo sklypo kartografija atlikta 2003 m.... 24. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad NŽT,... 25. Teismas pažymėjo, kad administracinis teismas nagrinėja ginčus dėl teisės... 26. Teismas pažymėjo, kad ginčai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu,... 27. III.... 28. Apeliaciniu skundui pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 29. 1. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. sprendimu... 30. Teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, pasirėmė Metodinių nurodymų 3.3... 31. Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu prašo pareiškėjos apeliacinį... 32. Skundžiamas Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis NŽT 2010 m. gruodžio 23 d.... 33. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė kreipėsi į bendrosios kompetencijos... 34. Atsižvelgiant į tai, kad būtent ginčijamas Įsakymas, o ne išankstinio... 35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teisminės... 36. Teisėjų kolegija... 37. IV.... 38. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 39. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos... 40. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 29 d. sprendimu bylą... 41. Visų pirma pažymėtina, jog administracinėje byloje ginčas dėl... 42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek turėto žemės sklypo, tiek... 43. Teisėjų kolegija pažymi, jog 2009 m. gruodžio 3 d. kartografavimo atlikimo... 44. Metodinių nurodymų 3.3 punkte nurodyta, jog žemės reformos žemėtvarkos... 45. Metodinių nurodymų 3.6 punkte buvo nustatyta, kad tiriant tikslinga:... 46. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti,... 47. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmą kartą ginčo žemės sklypo... 48. Ginčo žemės sklypo kartografija antrą kartą buvo atlikta 2009 m. gruodžio... 49. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad... 50. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, inter alia... 51. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m.... 52. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina 2009 m. gruodžio 3 d. kartografijos,... 53. Atsižvelgiant į tai Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. rugsėjo 16 d.... 54. Pareiškėja apeliaciniame skunde, vadovaudamasi ABTĮ 17 straipsniu, teigia,... 55. Teisėjų kolegija, įvertinusi šį pareiškėjos reikalavimą, sutinka su... 56. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prioriteto... 57. Tuo tarpu šiuo atveju, atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį ir šios... 58. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad... 59. Remiantis tuo kas išdėstyta, konstatuotina, kad šiuo atveju pirmosios... 60. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 61. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 62. Pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą atmesti.... 63. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą palikti... 64. Nutartis neskundžiama....