Byla 2A-641/2012
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Dalios Vasarienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. D. ir atsakovo J. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovams S. P. , J. S. ir viešajai įstaigai Valkininkų vaikų ligoninei „Pušelė“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė V. D. prašė priteisti solidariai iš atsakovų S. P. ir J. S. 300 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat šią sumą subsidariai su atsakovu S. P. priteisti iš atsakovo VŠĮ Valkininkų vaikų ligoninės „Pušelė“.

6Ieškovė nurodė, kad yra N. D. motina. 2007 m. liepos 28 d. atsakovui J. S. (53 m.) priklausančiame gyvenamajame name nepilnametis atsakovas S. P. (14 m.), neatsargiai elgdamasis su atsakovui J. S. priklausančiu šaunamuoju ginklu, nušovė jis sūnų N. D. (15 m.). Dėl neatsargaus gyvybės atėmimo atsakovo S. P. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas konstatavus, kad S. P. neturėjo amžiaus, nuo kurio asmeniui gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Ieškovės manymu, atsakovas S. P. nebūtų galėjęs įvykdyti nusikalstamos veikos, jeigu tam sąlygų nebūtų sudaręs atsakovas J. S. . Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2007 m. birželio 26 d. po pietų keli VšĮ Vaikų valkininkų ligoninėje „Pušelė“ gydomi nepilnamečiai nutarė susidėti pinigų ir eiti pas šalia ligoninės gyvenantį atsakovą J. S. išgerti alkoholio. Atsakovas J. S. nupirko jiems du butelius degtinės, cigarečių, ir visi nuvažiavo prie upelio, kur pradėjo gerti degtinę. Nebaigus gerti antrojo butelio, J. S. paskambino jo dukra, kuri liepė jam važiuoti mano. Grįžę pas atsakovą J. S. , nepilnamečiai toliau buvo girdomi degtine. Begeriant į duris pabeldė nepilnamečių auklėtoja, todėl visi pasislėpė, o J. S. auklėtojai pasakė, kad jo namuose vaikų nėra. Po to nepilnamečiai, išlipę pro virtuvės langą, nuėjo į miškelį, kur baigė gerti iš atsakovo paimtą degtinę. Vėliau vėl visi grįžo pas atsakovą J. S. , nes norėjo dar išgerti. J. S. vėl sutiko nupirkti degtinės, todėl, palikęs kelis nepilnamečius (tarp jų N. D. ir S. P. ) savo namuose, išvažiavo į parduotuvę. Tuo metu ir buvo nušautas N. D. . Ieškovės teigimu, tai, kad atsakovas J. S. pirko nepilnamečiams stipraus alkoholio, leido jiems jį gerti, melavo atėjusiai ieškoti vaikų auklėtojai, neblaivius nepilnamečius paliko patalpoje, kurioje buvo laikomas ginklas su lengvai prieinamais seifo raktais, ginklas seife buvo padėtas užtaisytas, reiškia, kad J. S. pažeidė pareigą elgtis apdairiai bei rūpestingai ir Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme bei jį lydinčiuose teisės aktuose įtvirtintą pareigą užtikrinti, kad laikomu ginklu negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys. Neteisėti atsakovo J. S. veiksmai iš esmės buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios užtaisytas ginklas atsidūrė pas atsakovą S. P. . Kadangi žala yra abiejų atsakovų S. P. ir J. S. veiksmų padarinys, jos atlyginimas iš jų priteistinas solidariai. Atsižvelgiant į tai, kad aptariamo įvykio metu atsakovas S. P. buvo prižiūrimas atsakovo VŠĮ Valkininkų vaikų ligoninės „Pušelė“, už S. P. padarytą žalą, pastarajam neturint turto, subsidariai atsakinga ir ligoninė.

7Bylos nagrinėjimo metu ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas S. P. netrukus sulauks pilnametystės, atsisakė ieškinio VŠĮ Valkininkų vaikų ligoninės „Pušelė“ atžvilgiu ir šią bylos dalį prašė nutraukti.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį atmetė.

10Teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti ieškovės teiginiais, kad ją su sūnumi siejo stiprus emocinis ryšys ir glaudūs tarpusavio santykiai, kad netekusi sūnaus ji patyrė neišmatuojamą dvasinį skausmą bei kančią, kad sūnaus netekimas neabejotinai turės įtakos jos tolesniam gyvenimui, šeiminiams santykiams, nes iš sūnaus, pastarajam tapus pilnamečiu, pagrįstai tikėjosi tiek moralinio, tiek materialinio palaikymo, todėl sprendė, jog ieškovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog atsakovas S. P. neatsargiai atėmė gyvybę ieškovės sūnui, todėl jis yra atsakingas už ieškovės patirtą neturtinę žalą. Teismo vertinimu, už ieškovei padarytą neturtinę žalą yra atsakingas ir atsakovas J. S. , kadangi jo veiksmai sudarė sąlygas S. P. padaryti nusikalstamą veiką. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad atsakovas J. S. vartojo alkoholį su nepilnamečiais, tarp jų ir su ieškovės sūnumi, paliko šiuos neblaivius vaikus be priežiūros savo namuose, kur stovėjo aiškiai matomas seifas. Šiame seife buvo laikomas užtaisytas ginklas. Iš nutarime pateiktų liudytojų parodymų matyti, kad J. S. įžūliai melavo atėjusiai vaikų ieškoti auklėtojai, jog vaikų pas jį nėra, kad, siekdamas pats išgerti, vienus girtus vaikus palikęs be priežiūros, su kitais kelis kartus važiavo pirkti alkoholio. Teismo nuomone, toks atsakovo J. S. elgesys yra nepateisinamas, neatsakingas ir amoralus. Jei šis atsakovas nebūtų girdęs nepilnamečių vaikų, o būtų sudrausminęs neklusnius vaikus ir apie juos pranešęs VšĮ Valkininkų vaikų ligoninės „Pušelė“ darbuotojams, atsakovas S. P. nebūtų turėjęs galimybių padaryti nusikalstamą veiką. Tokiais veiksmais atsakovas J. S. pažeidė kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str.). Teismo vertinimu, atsakovo nurodomos aplinkybės nepateisina jo nerūpestingo ir netinkamo elgesio, kadangi atsakovas pats girdė vaikus, vedėsi juos į savo namus, kur paliko vienus, be priežiūros, taip sudarydamas sąlygas S. P. susirasti ginklą ir jį panaudoti. Tarp nurodytų šio atsakovo veiksmų ir pasekmių yra akivaizdus priežastinis ryšys. J. S. nebuvo tiek rūpestingas, protingas ir atidus, kiek galėjo ir turėjo būti, todėl yra kaltas dėl neturinės žalos ieškovei padarymo. Šiuo atveju atsakovai S. P. ir J. S. atsako solidariai (CK 6.279 str. 1 d.).

11Teismas, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, pažymėjo, kad civilinė atsakomybė skirta ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiam asmeniui sukeltas neigiamas pasekmes; neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju svarbus ieškovės bei jos sūnaus santykių pobūdis, kokybė, kuri įtakoja ieškovės psichologinę, emocinę būseną bei patirtą dvasinę skriaudą. Ieškovę ir sūnų siejo glaudūs ryšiai, todėl staigi sūnaus mirtis neabejotinai sukėlė ieškovei skaudų dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, dėl ko pablogėjo ir ieškovės sveikata. Svarbu ir tai, kad neturtinė žala padaryta pažeidžiant aukščiausias vertybes – asmens teisę į gyvybę ir į šeimą. Teismas taip pat vertino atsakovų S. P. ir J. S. bei ieškovės sūnaus elgesį ir jų asmenybes. Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad S. P. nenorėjo sužaloti ir nužudyti ieškovės sūnaus, o pastarąjį sužalojus, stengėsi jam padėti. Prieš šaudamas atsakovas kelis kartus patikrino ginklą ir, jo manymu, įsitikino, kad jis neužtaisytas, tačiau dėl savo amžiaus, žinių ir patirties stokos bei būsenos (buvo apsvaigęs nuo alkoholio), teismo nuomone, negalėjo visapusiškai teisingai, kritiškai įvertinti ginklo keliamos grėsmės ir numatyti galimų pasekmių. Šios faktinės aplinkybės švelnina S. P. atsakomybę, todėl mažina ieškovės reikalaujamos neturtinės žalos dydį. Kartu teismas pažymėjo, kad S. P. turtinė padėtis negali turėti lemiamos ir esminės įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, nes šis kriterijus nėra lygiavertis dėl atsakovo kaltės kilusiems padariniams. Teismo nuomone, vertinant atsakovo J. S. atsakomybę turi būti atsižvelgta į tai, kad jis yra teigiamai charakterizuojamas seniūnijos, prižiūri ir išlaiko neįgalią sutuoktinę. Taip pat būtina įvertinti ieškovės sūnaus elgesį. Pastarasis nesilaikė VšĮ Valkininkų vaikų ligoninės „Pušelė“ vidaus tvarkos taisyklių, savo noru kartu su kitais vaikais paliko ligoninės teritoriją, vartojo alkoholinius gėrimus, vyko į J. S. namus, slapstėsi nuo vaikų ligoninės auklėtojos, todėl iš dalies yra atsakingas dėl įvykio. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendė, kad sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei susiklosčiusią teismų praktiką atitinka 35 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Ieškovė V. D. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, padidinant atlygintinos neturtinės žalos dydį iki 100 000 Lt.

14Ieškovės teigimu, gyvybės gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad atsakovas J. S. charakterizuojamos teigiamai ir išlaiko neįgalią žmoną. Tokios aplinkybės CK 6.250 straipsnio 2 dalyje neįvardijamos kaip turinčiomis esminės reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Atsakovas J. S. sunkią žmonos būklę nurodė grįsdamas savo materialinę padėtį, tačiau, kaip pažymėjo ir teismas, šiuo atveju kaltininko materialinė padėtis lemiamos reikšmės neturi, ja remiantis teismas negalėjo esmingai mažinti prašomos atlyginti neturtinės žalos. Ieškovės nuomone, teismas, mažindamas neturtinės žalos dydį, taip pat nepagrįstai atsižvelgė į N. D. elgesį. Tarp ligoninės vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo ir nelaimingo įvykio yra ne būtinas, o tik atsitiktinis priežastinis ryšys. Nėra duomenų, kad N. D. , pasišalindamas iš ligoninės, būtų peržengęs paprasto neatsargumo ribas – ne jis suorganizavo alkoholinių gėrimų vartojimą, ne jis rado užtaisytą ginklą, ne jis ginklą paėmė iš seifo. Ieškovės teigimu, priteistas neturtinės žalos atlyginimas taip pat neatitinka teismų praktikos. Pavyzdžiui, eismo įvykio metu netekusiems savo vaikų dėl neblaivių vairuotojų kaltės tėvams priteista 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pagal analogiją šia praktika reikėtų vadovautis ir nagrinėjome byloje. Yra ir kitų bylų, kuriose už lengvesnius nusikaltimus priteisiamas didesnis neturtinės žalos atlyginimas.

15Atsakovas J. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

16Atsakovo teigimu, teismas įrodymus vertino ne jo naudai. Atsakovo nuomone, tarp jo elgesio ir atsiradusios žalos nėra reikšmingo priežastinio ryšio, jis nėra kaltas. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad atsakovas būtų netinkamai laikęs ginklą; atsakovas baustas administracine tvarka tik dėl girtavimo su nepilnamečiais vaikais. Girtavimo negalima laikyti priežastimi, nes nepilnamečiai į atsakovo namą pateko jam nedalyvaujant. Nors atsakovas ir buvo išgėręs, jis kontroliavo padėtį, išprašė vaikus, kai jų pradėjo ieškoti auklėtoja. Į namus vaikai sugrįžo prieš atsakovo valią. Atsakovo teigimu, nepilnamečiai iš anksto buvo suplanavę jį apvogti, todėl patys suplanavo girtavimą. Atsakovas buvo išgėręs, nes pergyveno dėl žmonos ligos, tokios būklės atsakovą radę vaikai ja pasinaudojo. Kadangi nepilnamečiai buvo suplanavę atsakovą apvogti, gėrė mažai. Visi įvykyje dalyvavę vaikai charakterizuojami neigiamai. Paties N. D. veiksmai sąlygojo nelaimę, nes jis su S. P. buvo aktyviausi ieškodami, ką pavogti, kol surado seifo raktą. Seifas nebuvo matomoje vietoje, jis buvo įtvirtintas, užrakintas ir rakto reikėjo gerokai paieškoti. Apelianto nuomone, turėjo būti įvertinta ir ieškovės asmenybė. Ieškovė negalėjo pateikti įrodymų dėl savo pergyvenimų, ieškinį pateikė tik po dviejų metų, pati pripažino ieškinį pareiškusi iš keršto ir siekdama gauti lėšų kitiems vaikams. Ieškovė siekia praturtėti atsakovo sąskaitą. Ieškinys pareikštas jam, nes atsakovas S. P. neturi turto. Ieškovės vaiko elgesys rodo, kad ieškovė jį auklėjo blogai, todėl pati ieškovė susijusi su atsiradusia žala. Apelianto teigimu, solidari atsakomybė negalėjo būti taikoma, nes jis su S. P. neveikė bendrai, niekuomet jam nerodė ginklo, o pastarasis nežinojo, kad atsakovas jį turi. Apeliantas taip pat mano, kad, sutikus su teismo sprendimu, iš jo priteistina žala turėtų būti mažinama iki minimalios 4 000 Lt sumos, nes turi būti įvertinta atsakovo turtinė padėtis, tai, kad su nusikalstama veikos atsiradimu galėjo būti tik atsitiktinis priežastinis ryšys.

17Ieškovė N. D. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepime iš esmės pakartojami pirmosios instancijos teisme išdėstyti argumentai. Atkreipiamas dėmesys, kad atsakovas yra buvęs policijos pareigūnas, todėl jam taikytini aukštesni atsargaus ir rūpestingo elgesio kriterijai. Atsakovas nėra pateikęs patikimų įrodymų apie savo sunkią turtinę padėtį. Priešingai, galima spręsti, kad ši padėtis yra nebloga: atsakovas gauna pareigūno pensiją, turi gyvenamąjį namą, garažą, žemės sklypą, pusę buto, automobilį, be to, ketino imti paskolą iš kredito įstaigos.

18Atsakovas J. S. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skunde. Atsiliepimo argumentai iš esmės sutampa su atsakovo apeliacinio skundo argumentais.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje reikšmingais laikytini klausimai dėl priežastinio ryšio tinkamo nustatymo bei teisingo atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

21Dėl priežastinio ryšio

22CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, civilinėje byloje B. L. ir kt. v. Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras ir kt., bylos Nr. 3K-3-614/2002; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Baldų rojus“ v. G. O. , bylos Nr. 3K-3-197/2007). Kartu pažymima, kad, nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007).

23Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovo J. S. veiksmai sudarė sąlygas atsakovui S. P. neatsargiai atimti gyvybę N. D. . Tokiais veiksmais teismas laikė girtavimą su vaikais, jų vedimąsi į namus, slėpimą nuo vaikų atėjusios ieškoti auklėtojos bei jų palikimą namuose be priežiūros. Pirmosios instancijos teismo nuomone, tarp šių atsakovo J. S. veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra akivaizdus priežastinis ryšys. Tačiau teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka. Kolegijos įsitikinimu, tarp nurodytų atsakovo veiksmų ir kilusių pasekmių nėra nei tiesioginio, nei netiesioginio priežastinio ryšio, o priešinga pirmosios instancijos teismo pozicija pernelyg išplečia civilinės atsakomybės ribas.

24Teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovo J. S. , kaip suaugusio žmogaus, girtavimas su vaikas, jų slėpimas namuose nuo atėjusios ieškoti auklėtojos yra amoralus, tačiau tai ir kiti pirmosios instancijos nurodyti nepateisinami atsakovo veiksmai nebuvo nei būtina sąlyga neigiamoms pasekmės atsirasti, nei buvo pakankamai reikšmingi, kad juos būtų galima laikyti padėjusiais šioms pasekmės kilti. Ikiteisminio tyrimo dėl neatsargaus gyvybės atėmimo medžiagoje esantys duomenys (t. 2, b. l. 139-151) patvirtina, kad vaikai nieko nežinojo apie atsakovo seife laikomą ginklą – apie jį atsakovas jiems nepasakojo, jo nedemonstravo. Iš tų pačių duomenų seka, kad atsakovas S. P. ir žuvusysis N. D. , likę namuose be atsakovo J. S. priežiūros, ėmė ieškoti, ką būtų galima pasisavinti. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo dėl vagystės iš J. S. namų duomenimis, buvo pavogti namuose laikyti papuošalai, kurių dalis vėliau buvo rasti žuvusiojo N. D. drabužiuose ir daiktuose (t. 2, b. l. 95-98). Pagal nurodytus ikiteisminio tyrimo dėl neatsargaus gyvybės atėmimo duomenis vaikai atsakovo namuose be papuošalų rado ir užrakintą seifą, jiems parūpo, kas yra seife, todėl ėmė ieškoti rakto nuo jo. Paslėptą raktą vaikai rado, atrakino seifą bei išėmė jame laikomą revolverį, kuriame, kaip paaiškėjo vėliau, buvo du iš aštuonių galimų užtaisyti šovinių. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad ginklą vaikai rado elgdamiesi netinkamai – ieškodami, ką būtų galima pasisavinti. Šiuo atveju atsakovas J. S. su ginklo radimu gali būti laikomas susijęs tik tiek, kad vaikus paliko vienus namuose, kad namuose liko raktas nuo seifo. Tačiau nėra jokio pagrindo spręsti, kad J. S. , elgdamasis rūpestingai ir atsargiai, būtų galėjęs numatyti tiek ginklo radimą, tiek galimybę juo neatsargiai atimti gyvybę. Kaip minėta, ginklas buvo laikomas užrakintame seife, o raktas nuo jo buvo paslėptas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ginklas buvo laikomas tinkamai (ikiteisminio tyrimo dėl neatsargaus gyvybės atėmimo medžiaga, t. 2, b. l. 150). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, galima daryti išvadą, kad ginklas buvo rastas ir juo atimta gyvybė būtent dėl pačių vaikų nepateisinamo elgesio siekiant nusikalstamų veiksmų (vertingų daiktų pasisavinimo), o atsakovo J. S. netinkami veiksmai nebuvo pakankamai reikšmingi neigiamoms pasekmės atsirasti, tokių pasekmių nebuvo galima protingai numatyti.

25Konstatavus išdėstytą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinio tenkinimo atsakovo J. S. atžvilgiu naikintina, ir ši ieškinio dalis atmestina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 330 str.).

26Dėl neturtinės žalos dydžio

27Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydį, jį mažino, be kita ko, atsižvelgdamas į paties žuvusiojo N. D. didelį neatsargumą. Teisėjų kolegija nesutinka su teismo išvada, kad N. D. savavališkas pasisavinimas iš ligoninės, alkoholinių gėrimų vartojimas, vykimas į atsakovo J. S. namus, slapstymasis nuo auklėtojos, o taip pat ieškojimas, ką būtų galima pasisavinti, laikytinas dideliu neatsargumu. N. D. žuvo ne dėl šių veiksmų, o dėl neatsakingo atsakovo S. P. elgimosi su rastu ginklu. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad N. D. žaidimo forma būtų provokavęs, skatinęs S. P. į jį šauti. Priešingai, N. D. pasyviai stovėjo, kai atsakovui S. P. kilo mintis pajuokauti nukreipiant į N. D. ginklą ir paspaudžiant jo gaiduką. Taigi pirmosios instancijos teismo nurodyti paties žuvusiojo veiksmai nesudarė pagrindo mažinti atlygintinos neturtinės žalos (CK 6.282 str.).

28Teisėjų kolegijos nuomone, kitus nagrinėjimu atveju neturtinės žalos dydžiui reikšmingus kriterijus teismas įvertino tinkamai – atsižvelgė į pažeistos vertybės pobūdį, kilusias pasekmes, į atsakovo S. P. kaltės formą, panašaus pobūdžio bylas bei bendruosius teisės principus (CK 6.250 str.). Tačiau pripažinus, kad nėra teisiškai reikšmingos paties žuvusiojo kaltės, aptariama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, padidinant atlygintiną neturtinę žalą iki 60 000 Lt (CPK 330 str.).

29Dėl bylinėjimosi išlaidų

30Atitinkamas skundžiamo sprendimo dalis panaikinus ir pakeitus, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 str. 5 d.). Laikytina, kad buvo patenkinta 20 proc. ieškinio reikalavimų, todėl valstybei iš atsakovo S. P. priteistina atitinkama dalis už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio – 1 400 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Kadangi ieškinys atsakovo J. S. atžvilgiu atmestas, iš jo bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 96 str. 1 d.).

31Laikytina, kad buvo patenkinti 38 proc. ieškovės apeliacinio skundo, todėl valstybei iš atsakovo S. P. priteistina atitinkama dalis už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio – 741 Lt (CPK 80 str. 4 d., 96 str. 1 d.). Atsakovo J. S. apeliacinis skundas buvo patenkintas visiškai, todėl jam iš ieškovės priteistina už skundą sumokėto viso mokėtino žyminio mokesčio dalis – 100 Lt (t. 1, b. l. 180) (CPK 93 str. 1, 3 d.).

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais,

Nutarė

33Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo tenkintas ieškinys atsakovo J. S. (a. k. ( - ) atžvilgiu, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovo J. S. atžvilgiu atmesti.

34Kitą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo dalį pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

35„Tenkinti ieškinį iš dalies ir priteisti ieškovei V. D. (a. k. ( - ) iš atsakovo S. P. (a. k. ( - ) 60 000 Lt (šešiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą ieškinio dalį atsakovo S. P. atžvilgiu atmesti.

36Priteisti valstybei iš atsakovo S. P. 1 400 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms pirmosios instancijos teisme, atlyginti (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660)“.

37Priteisti atsakovui J. S. iš ieškovės V. D. 100 Lt (vieną šimtą litų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

38Priteisti valstybei iš atsakovo S. P. 741 Lt (septynis šimtus keturiasdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė V. D. prašė priteisti solidariai iš atsakovų S. P. ir J. S. 300... 6. Ieškovė nurodė, kad yra N. D. motina. 2007 m. liepos 28 d. atsakovui J. S.... 7. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas S. P.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 10. Teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti ieškovės teiginiais, kad ją su... 11. Teismas, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio,... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Ieškovė V. D. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą,... 14. Ieškovės teigimu, gyvybės gynimo atveju esminis neturtinės žalos... 15. Atsakovas J. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir... 16. Atsakovo teigimu, teismas įrodymus vertino ne jo naudai. Atsakovo nuomone,... 17. Ieškovė N. D. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepime iš... 18. Atsakovas J. S. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skunde. Atsiliepimo... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje reikšmingais laikytini... 21. Dėl priežastinio ryšio... 22. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie... 23. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovo J. S. veiksmai sudarė... 24. Teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovo J. S. , kaip suaugusio žmogaus,... 25. Konstatavus išdėstytą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl... 26. Dėl neturtinės žalos dydžio ... 27. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei atlygintinos neturtinės... 28. Teisėjų kolegijos nuomone, kitus nagrinėjimu atveju neturtinės žalos... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 30. Atitinkamas skundžiamo sprendimo dalis panaikinus ir pakeitus, perskirstytinas... 31. Laikytina, kad buvo patenkinti 38 proc. ieškovės apeliacinio skundo, todėl... 32. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo dalį,... 34. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimo dalį pakeisti,... 35. „Tenkinti ieškinį iš dalies ir priteisti ieškovei V. D. (a. k. ( - ) iš... 36. Priteisti valstybei iš atsakovo S. P. 1 400 Lt (vieną tūkstantį keturis... 37. Priteisti atsakovui J. S. iš ieškovės V. D. 100 Lt (vieną šimtą litų)... 38. Priteisti valstybei iš atsakovo S. P. 741 Lt (septynis šimtus keturiasdešimt...