Byla 3K-3-197/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Zigmo Levickio (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. O. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Baldų rojus“ ieškinį atsakovui G. O. dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ieškinio esmė

5Ieškovas UAB ,,Baldų rojus“ prašė priteisti iš atsakovo G. O. 28 974,06 Lt nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, taip pat turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas nurodė, kad 2001 m. spalio 10 d. ieškovas su atsakovu sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į darbą pirkimų vadybininku. 2002 m. sausio 15 d. atsakovas buvo perkeltas į projektų vadovo pareigas, o 2002 m. rugpjūčio 1 d. paskirtas produktų grupės vadovu. Sudarydamos darbo sutartį, šalys prie jos pasirašė priedą, kuriuo atsakovas įsipareigojo darbo sutarties laikotarpiu ir vienerius metus po sutarties nutraukimo nekurti tokios veiklos profilio bendrovės, nedirbti tokio pat ar panašaus darbo konkuruojančioje arba tokios pat veiklos bendrovėje, neatskleisti bendrovės komercinių paslapčių, nurodytų atskirame sąraše, nepranešti jų konkurentams arba tokios pat veiklos bendrovėms. UAB ,,Baldų rojus“ generalinio direktoriaus 2003 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 13 buvo patvirtintas naujas bendrovės komercinių paslapčių sąrašas. Komercine paslaptimi buvo pripažinti sutarčių su Lietuvos ir užsienio prekių ir paslaugų tiekėjais ypatumai, sąlygos, mokėjimo sąlygos, šalių įsipareigojimai ir vykdymas, prekybiniai antkainiai, sutartinės kainų nuolaidos, prekių ir paslaugų savikaina, kainų nustatymo metodika ir kt. Su šiuo sąrašu atsakovas buvo supažindintas pasirašytinai.

7UAB ,,Baldų rojus“ generalinio direktoriaus 2003 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 27 atsakovas, kaip produktų grupės vadovas, buvo paskirtas atsakingu už bendradarbiavimą su baldus gaminančia Rusijos įmone ,,Angstrem-Arredo“, konkrečiai – už prekių ir jų grupių asortimento, kainų, pardavimų, rėmimo politikos formavimą, asortimento valdymo strategiją ir analizę. 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 21 KK atsakovas mokymo tikslais buvo komandiruotas į Rusiją pas minėtą baldų gamintoją. 2003 m. spalio 21 d. atsakovas buvo atleistas iš UAB ,,Baldų rojus“ savo noru. Atsakovas paaiškino, kad planuoja išvykti į užsienį dirbti įmonėje, kuri nevykdo veiklos, susijusios su prekyba baldais ar jų gamyba. 2004 m. bendrovėje ,,Baldų rojus“ labai sumažėjo baldų, gaminamų įmonėje ,,Angstrem-Arredo“, pardavimų kiekis. Ieškovas sužinojo, kad iš esmės identiškais baldais (skiriasi tik jų pavadinimai), bet kur kas mažesnėmis kainomis, pradėjo prekiauti UAB ,,Sidabrinis delfinas“. Ši įmonė buvo įsteigta 2004 m. vasario 10 d.; jos vadovas ir vienintelis akcininkas yra atsakovas G. O. . Taigi atsakovas, kad gautų asmeninę naudą, nesąžiningai, neteisėtai panaudojo bendrovės ,,Baldų rojus“ komercinę paslaptį apie įmonės ,,Angstrem-Arredo“ baldų savikainą ir apyvartą, UAB ,,Baldų rojus“ taikomo prekybinio antkainio dydį, UAB ,,Baldų rojus“ ir įmonės ,,Angstrem-Arredo“ bendradarbiavimo, mokėjimo gamintojui sąlygas. Tinkamas prekių asortimento formavimas, jo struktūra ir proporcijos yra vienas iš esminių sėkmingos prekybos baldais faktorių. Kad surinktų, susistemintų šią informaciją, ieškovas kasmet skiria didelius finansinius išteklius. 2003 m. vasario-spalio mėnesiais ieškovas pardavė 198 vienetus įmonės ,,Angstrem-Arredo“ svetainės baldų programos ,,Prestižas“ modulių (analogiškų atsakovo parduodamam baldų ,,Klasika“ moduliui) ir gavo 53 568,03 Lt pelno. 2004 m. vasario-spalio mėnesiais ieškovas pardavė 80 vienetų bendrovės ,,Angstrem-Arredo“ produkcijos ir gavo 24 593,97 Lt pelno. Pelno skirtumas – 28 974,06 Lt – yra ieškovo patirti nuostoliai, kuriuos lėmė atsakovo veiksmai tuo laikotarpiu, kada galiojo atsakovo darbo sutartyje nustatytas draudimas atskleisti komercinę paslaptį.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 28 104,83 Lt nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 28 104,83 Lt sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2004 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 2560,04 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė iš ieškovo atsakovui 39 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; valstybei iš atsakovo – 48,06 Lt, o iš ieškovo – 1,49 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

10Teismas pripažino, kad šalių 2001 m. spalio 11 d. pasirašyto darbo sutarties priedo dalis dėl konkurencijos draudimo kurti tokios pat veiklos profilio bendrovę, dirbti tokį patį ar panašų darbą konkuruojančioje tokios pat veiklos įmonėje neatitinka Lietuvos Respublikos prekybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies imperatyviųjų nuostatų. Teismas ex officio konstatavo, kad ši susitarimo dalis yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo momento.

11Teismas nurodė, kad komercinė paslaptis yra informacija (išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą viešą informaciją), kuriai šį statusą sprendimu suteikia bendrovės valdyba. Taigi UAB ,,Baldų rojus“ generalinis direktorius turėjo teisę tvirtinti komercinių paslapčių sąrašą. Informacija, sudaranti UAB ,,Baldų rojus“ komercinių paslapčių sąrašą, yra tiesiogiai susijusi su šios bendrovės ūkinės-finansinės veiklos organizavimu, siekiant gauti pelną, su dalykine reputacija, ryšiais, komercine rizika, todėl pagrįstai traktuotina kaip komercinė paslaptis. Atsakovas nepaisė draudimo atskleisti (naudoti) ieškovo komercinę paslaptį. Praėjus tik keliems mėnesiams nuo darbo sutarties nutraukimo, atsakovas įsteigė UAB ,,Sidabrinis delfinas“. Teismas konstatavo, kad savo privatų verslą atsakovas organizavo atsižvelgdamas į informaciją, sudarančią UAB ,,Baldų rojus“ komercinę paslaptį. Ši informacija suteikė galimybę įvertinti privataus verslo rentabilumą ir rizikos koeficientą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nuo 2004 m. vasario 11 d. iki 2004 m. spalio 22 d. neteisėtai naudojosi ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija savo privačioje veikloje, pažeisdamas 2001 m. spalio 11 d. darbo sutarties priedo sąlygą vienerius metus po darbo teisinių santykių su ieškovu pasibaigimo neatskleisti UAB ,,Baldų rojus‘ komercinių paslapčių, nurodytų 1997 m. balandžio 14 d., 2003 m. kovo 27 d. UAB ,,Baldų rojus“ komercinių paslapčių sąrašuose. Atsakovas pažeidė ir imperatyviąją Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalies normą.

12Teismas nurodė, kad ieškovo intelektualaus indėlio gauti pelną panaudojimas atsakovo privačioje veikloje ieškovui sukėlė nuostolių negautų pajamų forma. Negautų pajamų ar negauto grynojo pelno dydis yra apskaičiuojamas iš pažeidėjo gautų pajamų atimant turėtas išlaidas (objektyvusis metodas). Atsakovui atsisakius pateikti rašytinius įrodymus, padedančius apskaičiuoti konkrečią pinigų sumą, kuria nepagrįstai pasipelnė UAB ,,Sidabrinis delfinas“ ieškovo sąskaita, ieškovo negautoms pajamoms apskaičiuoti gali būti taikomas subjektyvusis metodas, kuris grindžiamas skirtumu tarp nukentėjusiojo pelno, gauto iki teisės pažeidimo padarymo ir atitinkamu laikotarpiu po jo. Ieškovas, pardavęs įmonės ,,Angstrem-Arredo“ produkciją, 2003 m. vasario-spalio mėnesiais uždirbo 53 568,02 Lt, o 2004 m. vasario-spalio mėnesiais – 24 593,97 Lt pelno. Nepriklausomo auditoriaus 2005 m. birželio 1 d. išvadoje teigiama, kad ieškovo pateiktoje informacijoje apie įmonės finansinius rodiklius ir apyvartą nėra esminių klaidų, reikšmingų informacijos iškraipymui. Be to, šiuos duomenis patvirtina išsamūs buhalterinės apskaitos dokumentai. Teismas konstatavo, kad ieškovas patyrė 28 974,05 Lt nuostolių. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovo administracinių kaštų ir bendrojo pelno santykis 2003 m. yra 0,03, teismas ieškovui atlygintinos žalos dydį sumažino iki 28 104,83 Lt.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2006 m. lapkričio 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovo valstybei 9 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme įteikimu.

14Teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

15III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

171. Teismai netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 1 dalies normą, įtvirtinančią komercinės paslapties sampratą, dėl to nepagrįstai konstatavo komercinės paslapties atskleidimo faktą. Ieškovas, ignoruodamas CK 1.116 straipsnyje nustatytus komercinės paslapties požymius, įrodinėjo, kad komercine paslaptimi turi teisę laikyti bet kokią informaciją, išskyrus viešą pagal įstatymus. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad informacija turėjo komercinę vertę, o jos praradimas buvo komerciškai žalingas.

18Ieškovo nurodyta tariamai atskleista komercinė paslaptis – prekių savikaina, prekybinio antkainio dydis, sutarčių sąlygos – neatitinka komercinės paslapties požymių, nes ši informacija yra žinoma tretiesiems asmenims arba gali būti jiems laisvai prieinama; ši informacija yra visiškai bevertė komerciniu požiūriu. Atsakovo įmonei visiškai nereikalinga informacija, kokios yra ieškovo sutarčių sąlygos ar prekių savikaina. Ieškovas yra baldų mažmeninės prekybos įmonė, o atsakovo įmonė užsiima baldų gamyba ir didmenine prekyba. Tokio pobūdžio bendrovių veikla: produktų platinimas, kainodara, sutartiniai partneriai ir pan., yra absoliučiai skirtinga.

19Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad prekių panašumas savaime įrodo pasinaudojimą komercine paslaptimi. Pripažinus, kad tokia išvada pagrįsta, reikėtų konstatuoti ir tai, jog atsakovas privalėjo negaminti ir neprekiauti baldais, kurie yra panašūs į ieškovo prekių asortimentą. Toks draudimas reikštų ūkinės veiklos laisvės principo apribojimą ir pernelyg apsunkintų atsakovo galimybę tapti konkurencingu.

202. Teismai, nustatydami priežastinį ryšį tarp ieškovo patirtos žalos ir tariamai neteisėtų veiksmų, pažeidė CK 6.247 straipsnio normą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002 suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Ieškovui neįrodžius priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, teismas privalo konstatuoti jo nebuvimą. Be to, konstatavus komercinės paslapties atskleidimą ar panaudojimą, būtina nustatyti, ar ši faktinė aplinkybė turėjo esminę reikšmę žalai atsirasti. Mažiausiai tikėtino ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos teorija nėra žinoma civilinėje teisėje ir neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Teismai nepagrįstai išplėtė civilinės atsakomybės ribas, sudarė galimybę ieškovui pasipelnyti iš atsakovo.

213. Teismai netinkamai aiškino negautų pajamų sampratą, pažeidė CK 6.249 straipsnio 1 dalies ir 6.251 straipsnio 1 dalies normas, taip leisdami ieškovui nepagrįstai praturtėti.

22Priteisiant iš atsakovo didesnę sumą nei pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų, paneigiamas civilinės atsakomybės kompensacinis principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis) ir sudaromos sąlygos nepagrįstai praturtėti. Tokiu atveju asmuo, atlikęs neteisėtus veiksmus, ne tik kompensuoja žalą patyrusio asmens negautas pajamas, bet ir moka baudą, kuri nėra būdinga civilinei atsakomybei, vykdančiai kompensavimo, o ne baudimo funkciją.

23Nustatant negautų pajamų dydį, būtina atmesti ne tik mokesčių išlaidas, bet ir kitas išlaidas. Šių išlaidų teismai nenustatinėjo ir, skaičiuodami negautas pajamas, neatmetė.

244. Teismai pažeidė procesinės teisės normas. Pažeisdami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalį, byloje esančių įrodymų vertinimo teismai negrindė visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

25Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik ieškovo pateiktomis auditorių išvadomis, tačiau nelygino jų su atsakovo pateikta nepriklausomo auditoriaus apžvalga. Teismui pateiktose auditorių išvadose pateikti duomenys skiriasi iš esmės. Žalą ir jos dydį turėjo įrodyti ieškovas, todėl, esant esminiams prieštaravimams tarp pateiktų įrodymų, jis turėjo prašyti skirti ekspertizę. Ieškovui nepateikus tokio prašymo, žalos dydį patvirtinančių įrodymų prieštaringumas turi būti sprendžiamas ieškovo nenaudai.

265. Teismai turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Pažeisdami šią imperatyvią nuostatą, teismai savo iniciatyva (ieškovui neprašant) reikalavo iš atsakovo pateikti įrodymus, patvirtinančius jo pajamas.

27IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

28Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašė palikti nepakeistus skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

291. Ieškovo komercinių paslapčių sąraše nustatyta informacija atitinka visus kasatoriaus nurodytus komercinės paslapties požymius: jos neprivaloma viešai skelbti, ji nežinoma tretiesiems asmenims ir ją pagal įstatymą nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi. Taigi, tai yra nevieša informacija. Ieškovas ėmėsi iš esmės visų įmanomų teisinių ir organizacinių priemonių informacijai apsaugoti. Komercinių paslapčių sąraše nurodyta informacija turi komercinę vertę.

30Trečiasis asmuo, susisiekęs su gamintoju, gali gauti bendro pobūdžio informaciją, tačiau toks asmuo negaus informacijos, kokią kainą už konkrečią produkciją gamintojui moka UAB ,,Baldų rojus“. Kasaciniame skunde pateikiama informacijos ,,prekių asortimentas“, ,,prekių apyvartos apimtys“ interpretacija yra klaidinga.

31Atsakovo teiginiai, kad aptariama informacija jo bendrovei, kaip baldų gamybos įmonei, yra komerciniu požiūriu bevertė, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje esantys duomenys patvirtina atsakovo bendrovės intensyvią prekybos svetainės baldų sistemos ,,Klasika“ moduliais veiklą. Be to, vien ta aplinkybė, kad netrukus po darbo santykių su ieškovu pasibaigimo atsakovo bendrovė pradėjo prekiauti produkcija, identiška ,,Angstrem-Arredo“ baldams, įrodo, kad verslą pradedantis atsakovas prekybą tokiais baldais laikė perspektyvia, pelninga ir minimaliai rizikinga veikla. Atsakovas atsisakė teismui pateikti informaciją, kiek svetainės baldų sistemos ,,Klasika“ modulių atsakovo bendrovė pardavė 2004 m. Tokie veiksmai leidžia daryti išvadą, kad prašyta informacija atsakovui yra nepalanki.

32Kasaciniame skunde klaidingai teigiama, kad teismai nenustatė, kokia konkrečiai informacija atsakovas pasinaudojo. Teismai aiškiai iš viso ieškovo komercinių paslapčių sąrašo išskyrė 22-26 punktuose nurodytą informaciją.

33Kasatorius iškraipė apeliacinės instancijos teismo nutarties tikrąją prasmę, teigdamas, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovo parduodamų baldų ir atsakovo gaminamų ir parduodamų baldų panašumas leidžia konstatuoti, kad atsakovas pasinaudojo jam žinoma komercine paslaptimi.

342. CK įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio doktrina (CK 6.247 straipsnis). Teismai nustatė pakankamą neteisėtų atsakovo veiksmų ir atsiradusių neigiamų pasekmių priežastinį ryšį.

353. Atsakovo pateikiamas žalos (nuostolių) skaičiavimo būdas ir netiesiogiai siūlomas dydis nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas – tai nagrinėjo ir dėl to pasisakė žemesnių instancijų teismai. Teismai tinkamai aiškino negautų pajamų sampratą, nepažeidė CK 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatų, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

364. Teismai nesivadovavo ieškovo pateiktomis 2005 m. sausio 7 d. ir 2006 m. vasario 3 d. nepriklausomų auditorių išvadomis, todėl nebuvo prasmės šių dokumentų lyginti su ieškovo pateikta 2006 m. sausio 9 d. nepriklausomo auditoriaus ataskaita. Atsakovas neginčijo 2005 m. birželio 1 d. nepriklausomo auditoriaus išvadoje, atlikus peržiūrą ir įvertinimą, pateiktų duomenų, neprašė skirti ekspertizės.

375. Atsakovui kategoriškai atsisakius pateikti duomenis apie baldų sistemos ,,Klasika“ pardavimus, ieškovas neturėjo galimybės didinti ieškinio reikalavimus.

38Teisėjų kolegija

konstatuoja:

39V. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

40Teismai nustatė, kad atsakovas, nutraukęs darbo sutartį, įsteigė įmonę, kuri gamino ir pardavinėjo baldų komplektus „Klasika“, tapačius ieškovo pardavinėjamiems Rusijos įmonės ,,Angstrem-Arredo“ pagamintiems baldų komplektams „Prestižas“.

41VI. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

42Dauguma kasacinio skundo argumentų yra susiję su fakto klausimais, nes jame teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir jų pagrindu padarė klaidingas išvadas, jog žalą privalo atlyginti kasatorius. Kasacinis teismas nepasisako dėl tokių (susijusių su faktų vertinimu) kasacinio skundo argumentų, nes pagal savo kompetenciją nesprendžia kitaip dėl žemesnės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas pasisako tik teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimais.

431. Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Ši konstitucijos norma reiškia, kad nesąžiningos konkurencijos įstatymas nesaugo ir teisiniu reglamentavimu ji gali būti draudžiama.

442. Žalos atlyginimas priteistas remiantis tuo, kad atsakovas pažeidė sąžiningą konkurenciją. Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. Teismai nustatė, kad atsakovas baldų gamybai ir prekybai pasinaudojo ieškovo informacija, kuri ieškovo generalinio direktoriaus 2003 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 13 buvo pripažinta komercine paslaptimi.

45CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Pagal šią įstatymo normą informacijos pripažinimą paslaptimi sprendžia jos savininkas. Savininkas, vadovaudamasis komercijos (gamybos) interesais, sprendžia, kuri informacija yra komercinė paslaptis ir negali būti atskleista. Įstatymo nenustatyta, kad ieškovo informacija, ar tokios rūšies informacija negali būti komercinė paslaptis. Dėl to atsakovas neturėjo teisės atskleisti arba pasinaudoti komercinėje (gamybinėje) veikloje ieškovo informacija, kurią ieškovas pripažino komercine paslaptimi. Teismai konstatavo, kad su informacija, kuri yra komercinė paslaptis, atsakovas buvo supažindintas. Ar informacija turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę, pirmosios instancijos teismas pasisakė. Atsakovo įmonės veikimas toje pačioje rinkoje leido pasinaudoti komercine paslaptimi gaminant ir pardavinėjant baldų modulius, analogiškus tiems, kuriais prekiavo ieškovas. Atsakovas savo ūkinėje veikloje, naudodamas ieškovo komercinę paslaptį, padarė įstatyme nustatytos draudžiamosios normos pažeidimą, todėl privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.

46Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Šia įstatymo norma nustatytas ne tik draudimas naudoti atitinkamai sužinotą komercinę paslaptį sudarančią informaciją, bet ir tai, kad šis draudimas galioja tik tam tikrą laiką (vienerius metus), jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Taigi pagal įstatymą laiko trukme nustatytas draudimas naudoti darbo santykių pagrindu sužinotą komercinę paslaptį nereiškė atsakovo ūkinės veiklos laisvės paneigimo, nes, suėjus įstatymo nustatytam terminui, atsakovas turėjo teisę konkuruoti su ieškovu. Teismai konstatavo, kad atsakovas šį įstatymo nustatytą draudimą pažeidė, nes baldų gamybą bei prekybą pradėjo nepraėjus įstatymo nustatytam vienerių metų terminui. Tuo laikotarpiu atsakovo vykdoma ūkinė veikla buvo konkurencinė, nes atsakovas prekiavo jo įmonėje pagamintais baldais, iš esmės tapačiais ieškovo prekiaujamiems Rusijos įmonės ,,Angstrem-Arredo“ pagamintiems baldų moduliams „Prestižas“. Taigi teismai pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nesąžiningai konkuravo.

473. Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl: 1) neteisėtų veiksmų nutraukimo; 2) padarytos žalos atlyginimo; 3) įpareigojimo paskelbti vieną ar kelis konkretaus turinio ir formos pareiškimus, paneigiančius anksčiau pateiktą neteisingą informaciją arba pateikiančius paaiškinimus dėl ūkio subjekto ar jų gaminamų prekių tapatybės; 4) prekių, jų pakuotės ar kitų priemonių, tiesiogiai susijusių su nesąžiningos konkurencijos vykdymu, konfiskavimo ar sunaikinimo, jeigu kitaip negalima pašalinti pažeidimų. Šioje įstatymo normoje yra nustatyti pažeistų teisių gynybos būdai. Vienas iš pažeistų teisių gynybos būdų, kurį pasirinko ieškovas, yra ūkio subjekto teisė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo. Minėta, kad teismai konstatavo, jog atsakovas nesąžiningai konkuravo, todėl ieškovui turi būti atlyginta padaryta žala.

48Konkurencijos įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo atlyginti žalą, padarytą kitiems ūkio subjektams ar fiziniams bei juridiniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka. Iš šios įstatymo normos darytina išvada, kad žala, padaryta nesąžininga konkurencija, turi būti apskaičiuojama ir įrodoma remiantis bendraisiais žalos atlyginimo principais, įtvirtintais Civiliniame kodekse, nes Konkurencijos įstatyme nenustatyta jokių specialių kriterijų, pagal kuriuos turėtų būti apskaičiuojama žala. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 8 d. nutartyje, priimtoje byloje UAB "Vegoplastas ir UAB "Druskininkų Rasa" v. individuali R. D. įmonė "Kerputis", bylos Nr. 3K-3-166/2004, konstatavo, kad, nagrinėjant bylas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, būtina turėti omenyje tai, kad siekis nesąžiningai konkuruoti ir sąžiningai konkurencijai priešingų veiksmų atlikimas dažnai sąmoningai yra nukreiptas į nesąžiningos, taigi ir neteisėtos naudos gavimą kitų asmenų sąskaita.

49Esant nesąžiningai konkurencijai ieškovui padarytų nuostolių dydį sudėtinga nustatyti. Nesąžininga konkurencija padaryta žala gali būti tai, kad ieškovas negauna pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį atsakovo gauta turtinė nauda už tą laikotarpį, per kurį jis atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, gali būti pripažinta ieškovo nuostoliais. Taigi pagal įstatymą atsakovas turi atlyginti ieškovui ir vienus, ir kitus nuostolius, nes šiuo atveju ribota atsakomybė nenustatyta (CK 6.251 straipsnis).

50Ieškovui padarytos žalos dydį teismai nustatė remdamiesi ieškovo pateiktais įrodymais. Atsakovas atsiliepime į ieškinį (T. 1, b. l. 108), neigdamas ieškovo pateiktų nuostolių apskaičiavimą, motyvavo tuo, kad pagal CK 2.4 straipsnio 3 dalį, Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą byloje UAB „Lazdynas“ v Kauno miesto valdyba, bylos Nr. 3K-3-544, ieškovas, kaip verslininkas, savo turėtas išlaidas privalo įrodyti leistinomis priemonėmis, t. y. buhalterinės apskaitos dokumentais. Atsakovas taip pat yra verslininkas, tačiau šių reikalavimų nepaisė, nes, esant net nevienkartiniams teismo reikalavimams pateikti dokumentus, reikalingus ieškovo gautai naudai nustatyti, atsisakė juos pateikti ir jų nepateikė. Atsakovas nesąžiningai naudojosi ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir pareiga pateikti įrodymus, todėl teismai, nustatydami atlygintų nuostolių dydį, pagrįstai rėmėsi ieškovo pateiktu jų apskaičiavimu bei dydžiu. Atsižvelgdamas į ieškovo administracinius kaštus, pirmosios instancijos teismas priteistinų nuostolių dydį sumažino. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), todėl kasacinio skundo argumentai dėl priteistų nuostolių dydžio atmestini.

514. Žemesnės instancijos teismai aiškinosi santykį tarp atsakovo pažeidimo ir ieškovo aiškiai sumažėjusios prekybos apimties ,,Angstrem-Arredo“ įmonės pagamintais baldais. Priežastinio ryšio nustatymas tarp atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir ieškovo nuostolių yra fakto klausimai. Be to, civilinė atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingomis pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta byloje B. L. , A. J. , R. J. , R. J. , V. I. v Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras, Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarė S. B. , tretieji asmenys bendra Lietuvos ir Vokietijos draudimo įmonė UAB ,,Drauda“, UAB draudimo kompanija ,,Baltic polis“, bylos Nr. 3K-3-614.

525. Kasacinio skundo argumentai dėl CPK 179 straipsnio ir 185 straipsnio 1 dalies pažeidimų atmestini, nes tokių nekonstatuota.

536. Įstatymų normos pritaikytos ir išaiškintos tinkamai. Ieškovo reikalavimas patenkintas remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktini galioti.

54Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

55Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistus.

56Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ieškinio esmė... 5. Ieškovas UAB ,,Baldų rojus“ prašė priteisti iš atsakovo G. O. 28 974,06... 6. Ieškovas nurodė, kad 2001 m. spalio 10 d. ieškovas su atsakovu sudarė darbo... 7. UAB ,,Baldų rojus“ generalinio direktoriaus 2003 m. gegužės 28 d. įsakymu... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas pripažino, kad šalių 2001 m. spalio 11 d. pasirašyto darbo... 11. Teismas nurodė, kad komercinė paslaptis yra informacija (išskyrus Lietuvos... 12. Teismas nurodė, kad ieškovo intelektualaus indėlio gauti pelną panaudojimas... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 14. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą... 15. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 16. Kasaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 17. 1. Teismai netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau... 18. Ieškovo nurodyta tariamai atskleista komercinė paslaptis – prekių... 19. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad prekių panašumas... 20. 2. Teismai, nustatydami priežastinį ryšį tarp ieškovo patirtos žalos ir... 21. 3. Teismai netinkamai aiškino negautų pajamų sampratą, pažeidė CK 6.249... 22. Priteisiant iš atsakovo didesnę sumą nei pajamos, kurias asmuo būtų... 23. Nustatant negautų pajamų dydį, būtina atmesti ne tik mokesčių išlaidas,... 24. 4. Teismai pažeidė procesinės teisės normas. Pažeisdami Lietuvos... 25. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik ieškovo pateiktomis... 26. 5. Teismai turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų... 27. IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 28. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašė palikti nepakeistus... 29. 1. Ieškovo komercinių paslapčių sąraše nustatyta informacija atitinka... 30. Trečiasis asmuo, susisiekęs su gamintoju, gali gauti bendro pobūdžio... 31. Atsakovo teiginiai, kad aptariama informacija jo bendrovei, kaip baldų gamybos... 32. Kasaciniame skunde klaidingai teigiama, kad teismai nenustatė, kokia... 33. Kasatorius iškraipė apeliacinės instancijos teismo nutarties tikrąją... 34. 2. CK įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio doktrina (CK 6.247... 35. 3. Atsakovo pateikiamas žalos (nuostolių) skaičiavimo būdas ir netiesiogiai... 36. 4. Teismai nesivadovavo ieškovo pateiktomis 2005 m. sausio 7 d. ir 2006 m.... 37. 5. Atsakovui kategoriškai atsisakius pateikti duomenis apie baldų sistemos... 38. Teisėjų kolegija... 39. V. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 40. Teismai nustatė, kad atsakovas, nutraukęs darbo sutartį, įsteigė įmonę,... 41. VI. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 42. Dauguma kasacinio skundo argumentų yra susiję su fakto klausimais, nes jame... 43. 1. Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įstatymas draudžia... 44. 2. Žalos atlyginimas priteistas remiantis tuo, kad atsakovas pažeidė... 45. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija laikoma komercine... 46. Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmenys,... 47. 3. Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio... 48. Konkurencijos įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektai,... 49. Esant nesąžiningai konkurencijai ieškovui padarytų nuostolių dydį... 50. Ieškovui padarytos žalos dydį teismai nustatė remdamiesi ieškovo... 51. 4. Žemesnės instancijos teismai aiškinosi santykį tarp atsakovo pažeidimo... 52. 5. Kasacinio skundo argumentai dėl CPK 179 straipsnio ir 185 straipsnio 1... 53. 6. Įstatymų normos pritaikytos ir išaiškintos tinkamai. Ieškovo... 54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 55. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006... 56. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...