Byla 2A-1835-230/2013
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės (pranešėja), Albinos Rimdeikaitės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. D. ir atsakovės T. B. apeliacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės 2013 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-59-805/2013 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei T. B. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus ir civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovės 43 100 Lt skolos, 10 775 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5Grįsdamas ieškinį nurodė, jog atsakovei 2006-04-25 paskolino 13 100 Lt, o 2006-05-15 papildomai paskolino 30 000 Lt, viso 43 100 Lt. Su atsakove buvo sutarę, kad ji skolą grąžins iš karto kai galės, bet ne vėliau kaip po vienerių metų nuo visos paskolos sumos perdavimo, t. y. ne vėliau kaip iki 2007-05-15. Atsakovė nustatytu laiku skolos negrąžino. Suėjus paskolos grąžinimo terminui, ieškovas žodžiu pareikalavo, kad atsakovė grąžintų paskolą, tačiau skolos negrąžino. Nors atskirai raštu nebuvo su atsakove aptarę paskolos grąžinimo termino ar momento bei palūkanų dydžio, tačiau CK 6.873 str. nustato, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, o, jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. Atsakovė savo prievolės grąžinti paskolą neįvykdė, todėl ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 43 100 Lt skolą, 10 775 Lt palūkanas, paskaičiuotas už paskutiniuosius penkerius naudojimosi paskola metus, bei procesines 5 proc. metines palūkanas už priteistą skolą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Prienų rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovui 43 100 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2012-06-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusioje dalyje ieškinį atmetė, taip pat priteisė iš atsakovės ieškovui 2 000 Lt advokato pagalbos išlaidas ir 970 Lt žyminį mokestį, o valstybei – 44 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Iš ieškovo atsakovei priteisė 240 Lt advokato pagalbos išlaidas, o valstybei – 12,15 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

8Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad ieškovas 2006-04-25 mokėjimo nurodymu Nr. 10546641 pervedė atsakovei 13 100 Lt, nurodydamas mokėjimo paskirtį – paskolinimas. 2006-05-15 mokėjimo nurodymu Nr. 11035286 ieškovas pervedė į atsakovės sąskaitą 30 000 Lt, paskirtis ta pati – paskolinimas. Atsakovė pripažino gavusi 43 100 Lt sumą, tačiau neigė buvus tarp šalių paskolinius santykius. Teismas sprendė, kad mokėjimo nurodymai atitinka paskolos sutarčiai keliamus rašytinės formos reikalavimus, nes jų turinys akivaizdžiai patvirtina atsiradusius tarp šalių skolos teisinius santykius bei paskolos dalyko – pinigų perdavimą paskolos gavėjui. Nors tarp šalių rašytinės formos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau nustatęs piniginių lėšų pervedimo į atsakovės sąskaitą faktą, kurias atsakovė pripažino gavusi, teismas sprendė, kad tarp šalių kilo sutartiniai įsipareigojimai. Teismas bylos duomenimis nenustatė tarp šalių kokių nors kitokių, nei paskolos, teisinių santykių egzistavimo. Atsakovė neįrodė savo argumentų, kad piniginės lėšos buvo pervestos dėl ieškovo bendro verslo su atsakovės sutuoktiniu, bei kitų savo atsikirtimų ir nekėlė jokių priešpriešinių reikalavimų. Todėl teismas sprendė, kad banko pavedimai ir atsakovės sąskaitos išrašas laikotarpiu 2006-04-25 – 2006-05-16 neginčijamai patvirtina 43 100 Lt pervedimą atsakovei paskolos sutartinių teisinių santykių pagrindu bei jų nuėmimą, ir ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad šalys dėl palūkanų raštu nebuvo sutarę, o ieškovas teismo posėdžiu metu negalėjo tiksliai paaiškinti dėl sutarto palūkanų dydžio, jų skaičiavimo tvarkos ir terminų. Be to, ieškovas iki kreipimosi į teismą dienos neprašė atsakovės grąžinti paskolą bei sumokėti palūkanas CK 6.873 straipsnyje nustatyta tvarka ir, tik praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo piniginių lėšų pervedimo, suskaičiavo palūkanas už praėjusius penkerius naudojimosi paskola metus, kurias prašė priteisti. Atsakovė neigė buvus susitarimą mokėti palūkanas, todėl teismas sprendė, kad ieškovui neįrodžius susitarimo dėl palūkanų, 10 775 Lt palūkanų priteisimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė.

9III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

10Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą – panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys dėl palūkanų priteisimo atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį dėl 10 775 Lt palūkanų priteisimo patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas šioje dalyje nepagrįstas dėl šių argumentų:

111) Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.210 straipsnio 1 dalies, 6.872 straipsnio 3 dalies nuostatas, reglamentuojančias skolininko prievolę mokėti palūkanas. Teismo išvados, kad neįrodžius susitarimo dėl palūkanų nėra pagrindo priteisti palūkanas, yra teisiškai nepagrįstos. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių paskolos sutarties atlygintinumo prezumpciją, byloje taip pat nenustatyta faktinių aplinkybių, jog paskolos sutartis buvo neatlygintinė, todėl nebuvo pagrindo atmesti ieškinio reikalavimą dėl 10 775 Lt palūkanų priteisimo. Įstatymui nustačius paskolos sutarties atlygintinumo prezumpciją, susitarimo dėl palūkanų įrodinėti nereikia. Kadangi sutartyje nebuvo aptartas palūkanų dydis, todėl palūkanų dydis nustatomas pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Be to, ieškiniu prašoma priteisti 5 procentų dydžio palūkanas, t. y. mažesnes, nei tuo metu (2006 m. gegužės mėn.) buvo komercinių bankų vidutinė palūkanų norma – 5,05 proc. Pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas už naudojimąsi pinigais, be mokėjimo funkcijos palūkanos gali būti ir kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Šios palūkanos skaičiuojamos ir mokamos kartu su mokėjimo funkciją atliekančiom palūkanom, o jų dydį nustato LR CPK 6.210 straipsnis. Atsakovė praleido terminą grąžinti paskolą, todėl ieškovas turėjo teisę reikšti reikalavimą dėl kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų, skirtų atlyginti kreditoriui minimalius nuostolius, kurių įrodinėti nereikia.

122) Teismas netinkamai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas dėl ieškovo sumokėto žyminio mokesčio. Kadangi teismas patenkino 79,4 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui priteistina žyminio mokesčio dalis yra ne 970 Lt, o 1283,10 Lt.

13Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas tenkintų ieškinio reikalavimų dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, neįvertino esminės reikšmės bylos išsprendimui turinčių įrodymų. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

141) Teismas pažeidė CPK 176 – 178, 197 straipsnių nuostatas, kadangi sprendimą grindė vien ta aplinkybe, kad ieškovas pervedė į atsakovės sąskaitą pinigus. Ir nors byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinės formos paskolos sutartis, teismas pinigų pervedimą vertino kaip įsipareigojimų, kilusių tarp šalių, atsiradimą, tačiau atsakovė neturi jokių įsipareigojimų ieškovui, ir šalys net žodžiu nebuvo susitarę dėl pinigų grąžinimo. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti ginčo šalis siejančių santykių pobūdį, analizavo tik ieškovo nurodytas aplinkybes, kurių beje, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, išskyrus banko pavedimus. Be to, kvalifikuojant dėl pinigų pervedimo atsiradusius santykius, nepakanka remtis įrašu banko pavedimuose, bet būtina analizuoti ir vertinti visų byloje sutrinktų duomenų ir įrodymų visumą. Atsakovė teigia, kad jos nurodytas aplinkybes apie tai, jog ieškovas pinigus į jos sąskaitą pervedė tuo tikslu, kad jos sutuoktinis A. B. sumokėtų už ieškovo įsigytas transporto priemones ir kad ieškovą su A. B. siejo verslo partnerystės santykiai, teismas nepagrįstai atmetė kaip neįrodytas. Teismas liudytojo P. K. parodymus, kad jis supažindino ieškovą su A. B., kad juos siejo automobilių prekyba iš JAV internetu, nepagrįstai vertino kaip nesusijusius su ginču. Pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškovo automobilių užsakymus, vykdytus atsiskaitymus per įmonę „Autošara“, muito mokesčių mokėjimą, nėra jokios galimybės, kadangi jie nėra išlikę dėl ilgo laiko tarpo, praėjusio po šių veiksmų atlikimo, bei dėl šalyje pasikeitusios ekonominės situacijos.

152) Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Rašytinės formos reikalavimo nesilaikymas paprastai nedaro sandorio negaliojančiu, tačiau tokiu atveju šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais, įrodinėdamos sandorio sudarymo ar jo įvykdymo faktą, t. y. sandorio šalys kilus ginčui prisiima riziką dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo įrodinėjimo. Apeliantė pripažįsta, kad į jos banko sąskaitą buvo pervesta ieškovo nurodyta pinigų suma, tačiau, kad jie yra pervesti ir kad juos reikia nuimti nuo sąskaitos, jai pasakė sutuoktinis A. B.. Nuimdama pinigus, ji nežinojo ir neturėjo galimybės sužinoti, kad ieškovas pinigus pervedė kaip paskolą, be to, ieškovas niekada nereikalavo grąžinti pinigus, jis bendravo tik su A. B.. Todėl atsakovė kategoriškai neigia gavusi ieškovo pervestus pinigus kaip paskolą. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pasisakant dėl pinigų pervedimo veiksmo teisinio kvalifikavimo, yra nurodyta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas tarp šalių atsiradusius teisinius santykius, neišsiaiškino tikrosios šalių valios, t. y., kokiu pagrindu ieškovas per kelis kartus, nesant pasirašytos paskolos sutarties bei atsakovės įsipareigojimų vykdyti sutartinius įsipareigojimus, pervedinėjo pinigus į atsakovės sąskaitą. Teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, suabsoliutino mokėjimo nurodymuose pavartotą sąvoką – paskolinimas ir šios aplinkybės nevertino bendrai su kitais bylos duomenimis.

16Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kadangi teismas teisingai aiškino ir tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias mokėjimo ir kompensavimo funkcijas atliekančias palūkanas, jų mokėjimą tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus grąžinti paskolą. Teismas pagrįstai sprendime nurodo, kad šalys raštu dėl palūkanų nebuvo sutarę, o ieškovas negalėjo nurodyti, kokiam konkrečiai terminui buvo paskolinęs pinigus ir kada suėjo pinigų grąžinimo terminas. Apeliacinio skundo argumentas, kad terminas, per kurį atsakovė privalėjo grąžinti paskolą, buvo vieneri metai, t. y. iki 2007-05-15, yra niekuo nepagrįstas ir nepatvirtintas byloje surinktais įrodymais. Todėl ginčyti sąlygą dėl paskolos grąžinimo termino net nebuvo jokio pagrindo, nes šio termino nenurodė pats ieškovas nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu. Tik tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Tačiau šiuo atveju nebuvo jokios rašytinės paskolos sutarties, todėl nėra ir jokių sutartinių palūkanų. Byloje apskritai nebuvo nustatyta, kad atsakovę ir ieškovą siejo paskoliniai santykiai. Sprendžiant dėl pareigos mokėti palūkanas už naudojimąsi paskolos suma, yra svarbus įstatyme įtvirtintas sutarties laisvės principas, kadangi nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Ieškovo valia ir rizika buvo pervesti pinigai į atsakovės sąskaitą, nesant susitarimo dėl jų grąžinimo, todėl darytina išvada, kad ieškovas neturėjo tikslo gauti palūkanų, todėl neturi pagrindo jų reikalauti.

17Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog atsakovė nepagrįstai nesutinka su teismo išvadomis dėl paskolos suteikimo aplinkybių vertinimo, nepagrįstai teigia, kad nesant paskolos sutarties ar raštelio teismas neturėjo galimybės identifikuoti, koks buvo susitarimas tarp šalių. Bylos nagrinėjimo metu be paskolos suteikimo nebuvo nustatyta, jog tarp šalių buvo atsiradusios kitokio pobūdžio prievolės, kurių pagrindu galėjo būti pervesti pinigai atsakovei. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nustatytu teisiniu reglamentavimu, teisėtai ir pagrįstai padarė išvadą, kad banko pavedimai, kuriais pervesta paskolos suma atsakovei, patvirtina paskolos dalyko perdavimą atsakovei ir tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Pinigų perdavimo atsakovei faktas fiksuotas aiškiai, tai patvirtina rašytiniai dokumentai – mokėjimo nurodymai, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog nėra įrodymų apie suteiktą paskolą. Be to, pati atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos aiškinimus, kad iš ieškovo gauti pinigai buvo ne paskola. Apeliantės atsikirtimų argumentai, kad pinigai buvo skirti atsiskaityti už automobilius, niekuo nepagrįsti, pats atsakovės sutuoktinis, apklaustas byloje liudytoju, pripažino, jog ieškovui jokių automobilių nėra perdavęs.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai atmestini, išskyrus ieškovo apeliacinio skundo dalį dėl žyminio mokesčio priteisimo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

20Byloje nustatyta, kad ieškovas 2006-04-25 mokėjimo nurodymu Nr. 10546641 pervedė atsakovei 13 100 Lt, nurodydamas mokėjimo paskirtį – paskolinimas (t. 1. b. l. 4). 2006-05-15 mokėjimo nurodymu Nr. 11035286 ieškovas pervedė į atsakovės sąskaitą 30 000 Lt, paskirtis ta pati – paskolinimas (t.1, b. l. 5). Atsakovė pripažino gavusi 43 100 Lt sumą, tačiau neigė buvus tarp šalių paskolinius santykius.

21Dėl teisinio santykio kvalifikavimo, kai nesilaikyta paskolos sutarties privalomos rašytinės formos, o pagal mokėjimo nurodyme pažymėtą paskirtį lėšos pervestos kaip paskola

22Ginčas byloje kilo dėl ginčo teisinio santykio kvalifikavimo. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Sprendžiant tarp bylos šalių kilusį ginčą, tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K.-N. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-534/2008; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. UAB „Ukmergės statyba“, bylos Nr. 3K-3-348/2010; 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB ,,Vainiūnų agroservisas“ v. V. G., bylos Nr. 3K-3-106/2012; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Žaliakalnio žėrutis“ v. A. S. , bylos Nr. 3K-3-225/2013; kt.).

23Paskolos sutarties formą reglamentuoja CK 6.871 straipsnio 1 dalis, pagal kurią fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2 000 Lt. Tačiau įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. A. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. A. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-368/2011; kt.).

24Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys rašytinės formos paskolos sutarties nebuvo sudariusios, tačiau ieškovas tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius įrodinėjo, remdamasis mokėjimo nurodymais, kuriuose buvo nurodyta mokėjimo paskirtis – paskolinimas. Atsakovė ginčija buvus šalių paskolinius teisinius santykius, nurodydama, kad ieškovas pinigus pervedė į jos sąskaitą tuo tikslu, kad jos sutuoktinis A. B. sumokėtų už ieškovo įsigytas transporto priemones ir kad ieškovą su A. B. siejo verslo partnerystės santykiai, taip pat nurodo, kad ji nebuvo įsipareigojusi pinigus grąžinti. Kadangi atsakovė pinigų gavimo fakto neginčijo, tai reiškia, kad ji gautą 43 100 Lt sumą, kuri jai buvo pervesta kaip paskola, priėmė ir ja disponavo. Ieškovo pinigų pervedimas, kuriame nurodyta, kad pinigai pervesti kaip paskolinimas, ir atsakovės veiksmai šiuos pinigus priimant suteikia pagrindą vertinti, kad pinigus atsakovė gavo kaip paskolą. Iš atsakovės sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovei turėjo būti žinoma, kad jai pinigai pervesti būtent paskolinimui (t. 1, b. l. 98-99). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskolinimas, ir tas lėšas priimdamas bei jomis disponuodamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą. Dėl to net ir nesant raštu atskirai išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto. Tokia išvada atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. A. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-377/2009, 2013 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. (Ž) v. S. G., V. G., bylos Nr.3K-3-351/2013 ). Todėl atsakovė, norėdama paneigti paskolos santykių tarp šalių buvimą, privalėjo įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes pinigus iš ieškovo jis gavo ne pagal paskolos sutartį, o kitu pagrindu (CPK 178 straipsnis, CK 6.875 straipsnio 1 dalis).

25Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo pateikti 2006 m. balandžio 25 d. ir 2006 m. gegužės 15 d. banko mokėjimo nurodymai vertintini kaip rašytiniai įrodymai, kurie laikytini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais ne tik lėšų pervedimo, bet ir paskolos sutarties sudarymo faktą. Atsakovės veiksmai priimant ieškovo pervestus, kaip paskolą, pinigus ir jais disponuojant patvirtina ieškovo šioje byloje reikštą poziciją, t. y. šalių paskolinius teisinius santykius (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Ir atvirkščiai, nagrinėjamoje byloje ieškovo valia tarpininkaujant atsakovės sutuoktiniui už pervestus atsakovei pinigus pirkti automobilius nėra patvirtinta jokiais nei tiesioginiais, nei netiesioginiais rašytiniais įrodymais. Kad tokių įrodymų nebuvo pateikta, neneigia ir pati atsakovė, o liudytoju apklaustas atsakovės sutuoktinis A. B. patvirtino, kad tokių įrodymų pateikti negali. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje apklaustų liudytojų A. B. ir P. K. parodymus ir pagrįstai laikė, kad jie nepatvirtina atsakovės nurodytų argumentų pagrįstumo. Pažymėtina, kad atsakovei įrodinėjant aplinkybę, jog ieškovas, pervesdamas jai pinigus, tokiu būdu faktiškai sumokėjo už įsigytas transporto priemones, taip pat galioja draudimas tokio sandorio sudarymą įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.311 straipsnis). Todėl nagrinėjamos bylos atveju atsakovė neįrodė, kad buvo sudaryta ne paskolos sutartis, o ieškovas šiais veiksmais siekė, tarpininkaujant atsakovės sutuoktiniui, pirkti automobilius (CPK 178 straipsnis).

26Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, pagrįstai ginčo santykį kvalifikavo kaip paskolos teisinius santykius, tinkamai taikė CK 6.870 ir 6.871 straipsnių nuostatas ir nepažeidė įrodymą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.

27Dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų ir pinigų paskolos sutarties atlygintinumo prezumpcijos

28Pirmosios instancijos teismas ieškinio dalį dėl palūkanų priteisimo atmetė tuo pagrindu, kad šalys raštu nebuvo susitarę dėl palūkanų mokėjimo, ir atskirai nepasisakė dėl skirtingų reikalaujamų palūkanų atliekamų funkcijų. Ieškovas ginčija tokią pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, remdamasis paskolos sutarties atlygintinumo prezumpcija bei palūkanų atliekama kompensavimo funkcija.

29Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją, tai suformuota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje T. M. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-357/2007; 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje pagal AB banko ,,Hansa–LTB“ prašymą, bylos Nr. 3K-7-571/2003; 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos nacionalinė filharmonija v. Lietuvos ir Kinijos UAB „Lichua“, bylos Nr. 3K-3-161/2004; kt.). Ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, konkrečiai nenurodė, kokias palūkanas prašo priteisti, tačiau grįsdamas šį reikalavimą nurodė, kad prašo priteisti palūkanas už paskutinius penkerius naudojimosi paskola metus. Palūkanas ieškovas paskaičiavo, remdamasis įstatymo (CK 6.37 ir 6.210 straipsnių) nustatytu 5 procentų dydžio metinių palūkanų dydžiu. Kadangi ieškovas apeliaciniame skunde nurodo turįs teisę tiek į mokėjimo funkciją, tiek į kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimą, kolegija pasisako dėl abiejų palūkanų mokėjimo pagrindų.

30Byloje nustatyta, kad šalys dėl palūkanų mokėjimo raštu nebuvo susitarę, ir atsakovė neigia buvus susitarimą dėl palūkanų mokėjimo. CK 6.872 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, jog paskolos sutartis yra atlygintinė. Paskolos sutarties atlygintinumo prezumpcija gali būti paneigta byloje nustačius, kad paskolos sutarties šalys susitarė, jog paskola suteikiama neatlygintinai (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Esant ginčui dėl sutarties turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (CK 6.193 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, sudarant paskolos sutartį, ieškovą ir atsakovės sutuoktinį siejo tam tikri dalykiniai santykiai, dėl kurių tarp ieškovo ir atsakovės bei jų šeimų atsirado ir asmeniniai santykiai, kurie pakankamai ilgą laiką buvo geri. Atsakovei negrąžinant paskolos, ieškovas ilgą laiką nereiškė jai jokių pretenzijų, t. y. nereikalavo grąžinti paskolos ar mokėti palūkanas, ir reikalavimą dėl skolos ir palūkanų pagal 2006 m. balandžio 25 d. ir 2006 m. gegužės 15 d. d. paskolos sutartis ieškovas pateikė teismui tik praėjus 6 metams nuo jų sudarymo ir praėjus 5 metams po ieškovo nurodomo paskolos grąžinimo termino (grąžinti po metų laiko). Tokios byloje nustatytos faktinės aplinkybės, apibūdinančios šalių tarpusavio santykius sutarties sudarymo metu ir jų elgesį po sutarties sudarymo, suteikia pagrindą konstatuoti, jog šalys iš esmės buvo susitarę, kad paskola nebus atlygintinė. Dėl šios priežasties atmestini ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad nėra paneigta CK 6.872 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta paskolos atlygintinumo prezumpcija.

31Dėl kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų

32CK 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomas ir jos įvykdymo termino praleidimas. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 straipsnio 2 dalis), ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tai ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje pagal AB banko „Hansa–LTB“ prašymą, bylos Nr. 3K-7-751/2003; 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Lietuvos nacionalinė filharmonija v. Lietuvos ir Kinijos UAB „Lichua“, bylos Nr. 3K-3-161/2004; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Telšių keliai“ v. UAB „Švaresta“, bylos Nr. 3K-3-434/2005; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje D. Z. v. AB ,,Klaipėdos autobusų parkas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2007). Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių.

33Ieškovas teigia, kad paskola turėjo būti grąžinta iki 2007 m. gegužės 15 d., tačiau ieškovas tokios paskolos sutarties sąlygos neįrodė, nes šalių susitarimas dėl paskolos grąžinimo termino raštu nėra sudarytas, o atsakovė apskritai neigia paskolą ir pareigą ją grąžinti. Šiuo atveju būtent ieškovas privalėjo įrodyti buvus tokią sutarties sąlygą, todėl nepagrįstai teigia, kad jo nurodyta sąlyga dėl paskolos grąžinimo termino nėra nuginčyta. Ieškovas grąžinti skolą ir sumokėti palūkanas iš atsakovės pareikalavo tik pareiškęs ieškinį, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo priteisti nei mokėjimo, nei kompensavimo funkcijas atliekančių palūkanų už 5 metų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo.

34Dėl bylinėjimosi išlaidų

35Ieškovas apeliaciniame skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas jam žyminį mokestį, nesilaikė įstatyme nustatyto proporcingumo patenkintų reikalavimų daliai principo, įtvirtinto CPK 93 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas yra sumokėjęs 1616 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 3, 29, 48), todėl jo ieškinį patenkinus 80 procentų, ieškovui iš atsakovės turėjo būti priteista 1292,80 Lt žyminis mokestis, o teismas priteisė tik 970 Lt žyminį mokestį. Todėl pirmosios instancijos teismo priteistas žyminis mokestis didintinas iki nurodytos 1292,80 Lt sumos, ir ši sprendimo dalis tikslintina.

36Ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus atmetus, t. y. nepriėmus sprendimo jų naudai jiems nepriteistinas žyminis mokestis, už paduotus apeliacinius skundus, ir apeliacinės instancijos teisme turėtos atstovavimo išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

38Ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus atmesti. Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, tik patikslinti jo dalį dėl priteisto žyminio mokesčio iš T. B. V. D., jas padidinant nuo 970 Lt iki 1292,80 Lt.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus ir civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš... 5. Grįsdamas ieškinį nurodė, jog atsakovei 2006-04-25 paskolino 13 100 Lt, o... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Prienų rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį... 8. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad ieškovas 2006-04-25... 9. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 10. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo... 11. 1) Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.210 straipsnio 1 dalies, 6.872... 12. 2) Teismas netinkamai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas dėl... 13. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo... 14. 1) Teismas pažeidė CPK 176 – 178, 197 straipsnių nuostatas, kadangi... 15. 2) Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi... 16. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti,... 17. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai atmestini, išskyrus ieškovo... 20. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2006-04-25 mokėjimo nurodymu Nr. 10546641... 21. Dėl teisinio santykio kvalifikavimo, kai nesilaikyta paskolos sutarties... 22. Ginčas byloje kilo dėl ginčo teisinio santykio kvalifikavimo. Teisinė... 23. Paskolos sutarties formą reglamentuoja CK 6.871 straipsnio 1 dalis, pagal... 24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys rašytinės formos paskolos... 25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo pateikti 2006 m. balandžio 25 d.... 26. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 27. Dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų ir pinigų paskolos sutarties... 28. Pirmosios instancijos teismas ieškinio dalį dėl palūkanų priteisimo... 29. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, yra išskiriamos dvejopo... 30. Byloje nustatyta, kad šalys dėl palūkanų mokėjimo raštu nebuvo susitarę,... 31. Dėl kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų... 32. CK 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomas ir jos... 33. Ieškovas teigia, kad paskola turėjo būti grąžinta iki 2007 m. gegužės 15... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 35. Ieškovas apeliaciniame skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas,... 36. Ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus atmetus, t. y. nepriėmus sprendimo... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 38. Ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus atmesti. Prienų rajono apylinkės...