Byla 3K-3-368/2011
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Egidijaus Laužiko ir Janinos Stripeikienės (pirmininkė), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. T. ir R. T. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovams A. T. ir R. T. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Bylos šalių ginčas kilo dėl paskolos teisinių santykių tarp jų buvimo (ar nebuvimo).

5Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 62 040 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Ieškovas nurodė, kad su atsakovais buvo sutaręs kurti bei plėtoti bendrą nekilnojamojo turto verslą, tam paskolino jiems pinigų: 2007 m. liepos 16 d., 2007 m. liepos 17 d., 2008 m. rugsėjo 16 d. ir 2008 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymais pervedė į atsakovų banko sąskaitas iš viso 62 040 Lt. Ieškovo teigimu, nors rašytinės paskolos sutarties nebuvo sudaryta, tačiau mokėjimo nurodymai įrodo, kad šalis siejo paskolos santykiai. Nepavykus įgyvendinti verslo idėjos, ieškovas 2009 m. rugsėjo 24 d. išsiuntė atsakovams pretenziją, prašydamas per trisdešimt dienų nuo šio dokumento gavimo grąžinti 62 040 Lt skolą, tačiau jie pinigų negrąžino.

7Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, nurodė, kad 2007 m. sausio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė ieškovui žemės sklypą ir statinius Šilutės rajone (duomenys neskelbtini) už 150 000 Lt; nors sutartyje nurodyta, kad kainą pardavėjai iš pirkėjo gavo prieš pasirašant sutartį, tačiau iki šios sutarties sudarymo ieškovas sumokėjo 60 000 Lt, dėl likusios kainos dalies šalys žodžiu susitarė, jog ieškovas atsiskaitys dalimis pagal galimybes per trejus metus, t. y. iki 2010 m. sausio 24 d.; ieškovas mokėjimo pavedimais pervedė 62 040 Lt, tačiau liko nesumokėjęs 25 000 Lt. Atsakovai taip pat nurodė, kad jų turtinė padėtis nebuvo bloga: atsakovas vertėsi medienos verslu, 2006 m. sodybai įrengti iš banko gavo 350 000 Lt paskolą, 2007 m. pardavė butą Vilniuje už 28 000 Lt, todėl turėjo pakankamai pinigų ir nereikėjo jų skolintis iš ieškovo.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

9Šilutės rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 19 d. sprendimu panaikino Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas, ir ieškinį atmetė.

10Teismas nustatė, kad ieškovas 2007 m. liepos 16 d. mokėjimo nurodymu pervedė į atsakovės sąskaitą 9000 JAV dolerių, 2007 m. liepos 17 d. – 12 000 Lt, 2008 m. rugsėjo 16 d. mokėjimo nurodymu – į atsakovo sąskaitą 7468 Lt, o 2008 m. lapkričio 27 d. – 20 000 Lt; trijuose mokėjimo nurodymuose mokėjimo paskirtis nurodyta „pavedimas“, ketvirtajame – „už paslaugas“. Teismas taip pat nustatė, kad 2007 m. sausio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovai pardavė ieškovui 0,2516 ha žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą bei kitus statinius Šilutės rajone (duomenys neskelbtini) už 150 000 Lt; sutartyje nurodyta, kad pardavimo kainą pardavėjai gavo iš pirkėjo prieš šios sutarties pasirašymą. Teismas pažymėjo, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali atsirasti ne tik sutartinių paskolos, bet ir kitokių santykių pagrindu (bendro verslo, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, gautas prekes ir pan.). Ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, teismas priėjo prie išvados, kad daugiau tikėtina, jog ieškovo pervesta atsakovams 62 040 Lt suma yra dalies kainos už 2007 m. sausio 24 d. įsigytą iš atsakovų nekilnojamąjį turtą sumokėjimas, tai patvirtina ir mokėjimo nurodymuose įrašyta mokėjimų paskirtis („pavedimas“, „už paslaugas“). Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog prašoma priteisti suma buvo perduota atsakovams kaip paskola, todėl ieškinį atmetė.

11Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. sausio 26 d. sprendimu patenkino ieškovo apeliacinį skundą: panaikino Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: paliko nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas.

12Teisėjų kolegija pažymėjo, kad notarės patvirtintoje 2007 m. sausio 24 d. žemės sklypo ir statinių pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, jog atsakovai pardavė ieškovui 0,2516 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kitus statinius Šilutės rajone (duomenys neskelbtini) už bendrą 150 000 Lt kainą, kurią pardavėjai gavo iš pirkėjo prieš pasirašant šią sutartį. Teisėjų kolegija, nurodžiusi, kad atsakovai neginčija pirkimo–pardavimo sutarties, kuri nagrinėjamoje byloje laikytina oficialiuoju rašytiniu įrodymu (CPK 197 straipsnio 2 dalis), sprendė, jog ši įrodo, kad ieškovas yra visiškai atsiskaitęs už 2007 m. sausio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytą turtą; atsakovai nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių notaro patvirtintoje sutartyje nurodytą aplinkybę, kad visą pardavimo kainą jie gavo iš ieškovo prieš pasirašant sutartį, taip pat įrodymų, patvirtinančių ginčo šalių susitarimą, jog visą kainą ieškovas įsipareigojo sumokėti per trejus metus nuo sutarties pasirašymo dienos. Pažymėjusi, kad atsakovai neneigia, jog gavo iš ieškovo 62 040 Lt, teisėjų kolegija sprendė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (mokėjimo nurodymai, pretenzija) leidžia daryti išvadą, jog ieškovą ir atsakovus sieja paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Ieškovas 2009 m. rugsėjo 24 d. atsakovams pareiškė pretenziją, reikalaudamas per trisdešimt dienų nuo pretenzijos gavimo dienos grąžinti 62 040 Lt skolą (CK 6.873 straipsnio 1, 2 dalys), tačiau jie šios negrąžino. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovai pažeidė prievolę grąžinti paskolos sumą, todėl yra pagrindas tenkinti ieškinį; ginčo suma buvo pervesta abiem atsakovams, panaudota šeimos interesams, todėl skola priteistina solidariai iš abiejų sutuoktinių (CK 3.109 straipsnio 1, 2 dalys).

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 26 d. sprendimą ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

151. Dėl CK 6.870 straipsnio pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CK 6.870 straipsnio nuostatas, visiškai neanalizavo, yra ieškovo pervestos atsakovams sumos paskolos ar kitų teisinių santykių dalykas. Kai pervedant pinigus trijuose mokėjimo nurodymuose įrašyta, kad tai – tiesiog „pavedimai“, o viename – „už paslaugas“, ir nėra jokių kitų įrodymų, jog ieškovas būtent skolino atsakovams nurodytas sumas, teismas neturėjo pagrindo kvalifikuoti ginčo šalių teisinių santykių kaip paskolos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą nurodyta, kad, siekiant teisingai kvalifikuoti paskolos teisinius santykius, turi būti išsiaiškinta tikroji šalių valia, tiksliai nustatytas paskolos dalykas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, visiškai nesiaiškino ieškovo valios, pavedimų kilmės, t. y. už ką ieškovas pervedinėjo kasatoriams pinigus.

162. Dėl CPK 185 straipsnio pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnio nuostatas, neįvertino byloje esančių įrodymų visapusiškai ir objektyviai, tinkamai neišsiaiškino, kokie teisiniai santykiai siejo ginčo šalis, teismo išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams, tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.

17Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma:

181. Dėl CK 6.870 straipsnio. Kasatorių teiginiai dėl CK 6.870 straipsnio pažeidimo yra deklaratyvūs, keliamas fakto klausimas – siejo ginčo šalis paskolos teisiniai santykiai ar ne. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškovo atlikti pinigų pervedimai į atsakovų sąskaitas prilygintini skolos dokumentams, patvirtinantiems pinigų perdavimą kasatoriams, todėl pripažintina, kad šalių buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis. Kasatoriai, nesutikdami su teisinių santykių kvalifikavimu kaip paskolos, turėjo įrodyti, kad jų iš ieškovo gauti pinigai buvo skirti žemės sklypo ir statinių kainos daliai pagal 2007 m. sausio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį sumokėti. Jie to neįrodė. Be to, kasatorių pozicija bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli: pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose jie teigė, kad pinigus ieškovas pervedė atsiskaitydamas už iš jų įsigytą nekilnojamąjį turtą, o kasaciniame skunde – kad 20 000 Lt jiems buvo pervesta už neva suteiktas ieškovui paslaugas, tačiau neįvardijo, už kokias konkrečias paslaugas sumokėjo jiems ieškovas.

192. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas pateikė pinigų perdavimo kasatoriams įrodymus, o jie neįrodė kitokių nei paskolos teisinių santykių, vadovaudamasis CPK 185 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pagrįstai konstatavo, jog šalis siejo paskolos teisiniai santykiai.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

23Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai nustatė tokias pačias faktines bylos aplinkybes, tačiau nevienodai jas teisiškai kvalifikavo, skirtingai aiškindami taikytinų teisės normų turinį, ir tai lėmė nevienodų sprendimų priėmimą, kasacinis teismas pasisako, kaip turėjo būti aiškinamos ir taikomos teisės normos byloje nustatytoms aplinkybėms.

24Nagrinėjamoje kasacinėje byloje teisėjų kolegija peržiūri teisės taikymo aspektu apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl ginčo esmės pagal kasaciniame skunde nustatytas ribas, taip pat, manydama esant viešąjį interesą, peržengdama kasacinio skundo ribas, pasisako dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinės instancijos teismo teises, panaikinus pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą, priimtą dokumentinio proceso tvarka (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys).

25Dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių teisinio kvalifikavimo

26Bylos šalių ginčas kilo dėl paskolos santykių tarp jų buvimo ar nebuvimo.

27Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalyje pateiktą paskolos sutarties sampratą paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

28Kasacinio teismo išaiškinta, kad esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Esant šioms sąlygoms, pripažįstama, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. L. v. B. V., bylos Nr. 3K-3-558/2007; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje V. U. v. D. R., bylos Nr. 3K-3-107/2011).

29Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau įstatymo reikalaujamos rašytinės formos nesilaikiusios šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais, įrodinėdamos sandorio sudarymo ar jo įvykdymo faktą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008).

30Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad rašytinė paskolos sutartis šalių nebuvo sudaryta. Pinigų skolinimo atsakovams (kasatoriams) faktui įrodyti ieškovas pateikė keturis mokėjimo pavedimus, kuriais pervedė į atsakovų banko sąskaitas iš viso 62 040 Lt. Atsakovai (kasatoriai) pripažįsta, kad gavo ieškovo nurodytus pinigus, tačiau neigia, jog gavo juos kaip paskolą.

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl pinigų pervedimo veiksmo teisinio kvalifikavimo, nurodyta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009).

32Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas ginčo šalių teisinius santykius, neišsiaiškino tikrosios šalių valios, t. y. kokiu pagrindu ieškovas pervedinėjo atsakovams (kasatoriams) pinigus.

33Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl ginčo šalis siejančių santykių teisinio kvalifikavimo teismas kiekvienu atveju sprendžia pagal šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu išdėstytas aplinkybes, tirdamas ir vertindamas jų pateiktus įrodymus. Civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nustatyti ginčo šalis siejančių santykių pobūdį, analizavo tiek ieškovo reikalavimų, tiek atsakovų (kasatorių) atsikirtimų į juos pagrindu nurodytas aplinkybes, vertino šalių pateiktus įrodymus.

34Kasatorių teigimu, ieškovo pateikti mokėjimo nurodymai nepatvirtina jo valios perduoti atsakovams (kasatoriams) pinigus kaip paskolą, nes juose kaip mokėjimo paskirtis nurodyta „pavedimas“ ir „už paslaugas“.

35Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl pinigų pervedimo atsiradusių teisinių santykių kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų. Nagrinėjamu atveju kasatoriai suabsoliutina mokėjimo nurodymuose pavartotų sąvokų reikšmę, vertina atskirtai nuo kitų bylos duomenų.

36Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, atsakovai (kasatoriai), neigdami, kad juos ir ieškovą sieja paskolos teisiniai santykiai, savo atsikirtimus į ieškinį grindė 2007 m. sausio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria jie pardavė ieškovui 0,2516 ha žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą bei kitus statinius Šilutės rajone (duomenys neskelbtini) už 150 000 Lt. Šioje sutartyje nurodyta, kad pardavimo kainą pardavėjai gavo iš pirkėjo prieš šios sutarties pasirašymą. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas notaro patvirtinta sutartis yra oficialusis rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią. Kasacinio teismo ne kartą pabrėžta, kad notaro patvirtinta sutartis yra joje užfiksuotų faktų prima facie įrodymas. Tai reiškia, kad joje nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje N. P. v. R. M., bylos Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje V. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009).

37Apeliacinės instancijos teismo konstatuota, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai (kasatoriai) nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šią notaro patvirtintame dokumente šalių nurodytą aplinkybę ir patvirtintų jų teiginius, jog iki sutarties sudarymo ieškovas sumokėjo jiems 60 000 Lt, o dėl likusios kainos dalies šalys susitarė, kad ieškovas atsiskaitys dalimis pagal galimybes per trejus metus. Kai atsakovai (kasatoriai) nebendradarbiavo su teismu, teikdami įrodymus, galinčius pagrįsti jų atsikirtimų į ieškinį pagrindu nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas apie ginčo šalių valią, susijusią su ginčo sumų pervedimu, ir atitinkamai juos siejančius teisinius santykius pagrįstai sprendė remdamasis byloje esančiais įrodymais. Teismas priėjo prie teisiškai pagrįstos išvados, kad kai nepaneigta oficialiajame rašytiniame įrodyme – 2007 m. sausio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartyje – nurodyta aplinkybė, jog nekilnojamojo turto pardavimo kainą pardavėjai gavo iš pirkėjo prieš sutarties pasirašymą, pripažintina, kad ieškovas yra visiškai atsiskaitęs su atsakovais (kasatoriais) už iš jų įsigytą nekilnojamąjį turtą, todėl atsakovų (kasatorių) atsikirtimai į ieškovo reikalavimą dėl skolos grąžinimo neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).

38Pažymėtina, kad kasaciniame skunde, teigdami, jog ginčo pinigai buvo pervesti ne paskolos teisinių santykių pagrindu, kasatoriai nenurodo, kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu jie gavo iš ieškovo pinigus, nesiremia pozicija, kuria grindė atsikirtimus į ieškinį, t. y. kad ginčo sumas ieškovas pervedė atsiskaitydamas už 2007 m. sausio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytą iš jų nekilnojamąjį turtą.

39Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir nustatęs, jog ieškovas perdavė atsakovams (kasatoriams) 62 040 Lt, o šie neįrodė, kad ieškovas turėjo jiems tam tikrą konkrečią piniginę prievolę, kuriai įvykdyti galėjo būti pervesta ginčo suma, priėjo prie teisiškai pagrįstos išvados, jog nurodyta suma perduota atsakovams (kasatoriams) sutartinių paskolos teisinių santykių pagrindu (CK 6.870 straipsnis).

40Dėl išdėstytų motyvų kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas ginčo šalių teisinius santykius, pažeidė CK 6.870 straipsnio nuostatas ir CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

41Dėl apeliacinės instancijos teismo teisių, panaikinus pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą, priimtą dokumentinio proceso tvarka

42Teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti vienodą proceso teisės normų taikymą, išeina už kasacinio skundo ribų ir pasisako dėl proceso teisės pažeidimo, kuriuo kasatoriai nesiremia (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

43Iš bylos medžiagos matyti, kad byla buvo nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas priėmė preliminarų sprendimą. Atsakovams pateikus prieštaravimus, preliminarus sprendimas buvo panaikintas ir priimtas galutinis teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą ir paliko galioti preliminarų sprendimą.

44Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, turi teisę priimti tik procesinius sprendimus, išvardytus CPK 326 straipsnyje. Šioje proceso teisės normoje nenustatyta galimybės palikti galioti preliminarų teismo sprendimą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, pagal kurį teismas galutiniu sprendimu gali preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, vadovaujasi tik pirmosios instancijos teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-543/2005).

45Taigi apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą, priimtą dokumentinio proceso tvarka, ne palieka galioti preliminarų, o turi priimti naują sprendimą, kuris iš esmės yra toks pats, koks buvo preliminarus, surašydamas savarankišką rezoliucinę sprendimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Šiaulių banko faktoringas“ v. J. G. įmonė, bylos Nr. 3K-3-59/2005; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje N. K. v. L. A., bylos Nr. 3K-3-298/2009; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kauno Fauga“ v. UAB „Gotika“, bylos Nr. 3K-3-157/2011).

46Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas nagrinėjamoje byloje yra tik formalaus pobūdžio, neturi įtakos sprendimo dėl ginčo esmės teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Siekiant pašalinti šį proceso teisės normų pažeidimą, kitaip išdėstoma apeliacinės instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis.

47Dėl bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų

48Atmetus kasacinį skundą, kasatorių turėtos bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidos jiems neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu ieškovas turi teisę į išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys). Pagal pateiktus dokumentus už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą ieškovas sumokėjo advokatui 1000 Lt. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamą priteisti maksimalų atlyginimo už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą dydį, įvertinusi bylos apimtį bei sudėtingumą, taip pat tai, kad atsiliepimą į kasacinį skundą parengęs advokatas atstovavo ieškovui nuo proceso pirmosios instancijos teisme pradžios, taigi bylos aplinkybės jam buvo žinomos ir reikėjo mažiau laiko bei darbo sąnaudų procesiniam dokumentui parengti, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš kasatorių priteistina ieškovui po 400 Lt advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.

49Kasaciniame teisme patirta 35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. spalio 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš kasatorių į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

50Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 92, 93, 96, 98 straipsniais, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

51Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 26 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

52Teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: priteisti iš atsakovų R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 62 040 Lt (šešiasdešimt du tūkstančius keturiasdešimt litų) skolos, penkių proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 62 040 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat iš kiekvieno atsakovo po 915,50 Lt (po devynis šimtus penkiolika litų 50 ct) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų ieškovo R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai ir po 5 (po penkis) Lt pašto išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

53Priteisti ieškovui iš atsakovų po 150 (po vieną šimtą penkiasdešimt) Lt advokato pagalbos pirmosios instancijos teisme, po 931 (po devynis šimtus trisdešimt vieną) Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir po 934 (po devynis šimtus trisdešimt keturis) Lt advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų“.

54Priteisti iš atsakovų R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 400 (po keturis šimtus) Lt išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą ieškovo R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai ir po 17,50 Lt (po septyniolika litų 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, valstybės naudai (įmokos kodas 5660).

55Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Bylos šalių ginčas kilo dėl paskolos teisinių santykių tarp jų buvimo... 5. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 62 040 Lt skolos, 5 proc.... 6. Ieškovas nurodė, kad su atsakovais buvo sutaręs kurti bei plėtoti bendrą... 7. Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, nurodė, kad 2007 m. sausio 24 d.... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 9. Šilutės rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 19 d. sprendimu panaikino... 10. Teismas nustatė, kad ieškovas 2007 m. liepos 16 d. mokėjimo nurodymu... 11. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011... 12. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad notarės patvirtintoje 2007 m. sausio 24 d.... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 15. 1. Dėl CK 6.870 straipsnio pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas,... 16. 2. Dėl CPK 185 straipsnio pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas,... 17. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 18. 1. Dėl CK 6.870 straipsnio. Kasatorių teiginiai dėl CK 6.870 straipsnio... 19. 2. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 23. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo... 24. Nagrinėjamoje kasacinėje byloje teisėjų kolegija peržiūri teisės taikymo... 25. Dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių teisinio kvalifikavimo... 26. Bylos šalių ginčas kilo dėl paskolos santykių tarp jų buvimo ar nebuvimo.... 27. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalyje pateiktą paskolos sutarties sampratą... 28. Kasacinio teismo išaiškinta, kad esminės paskolos sutarties sąlygos yra... 29. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma... 30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad rašytinė paskolos sutartis šalių... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl pinigų pervedimo veiksmo... 32. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas,... 33. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl ginčo šalis siejančių santykių... 34. Kasatorių teigimu, ieškovo pateikti mokėjimo nurodymai nepatvirtina jo... 35. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl pinigų... 36. Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, atsakovai... 37. Apeliacinės instancijos teismo konstatuota, kad bylos nagrinėjimo metu... 38. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde, teigdami, jog ginčo pinigai buvo... 39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, ištyręs... 40. Dėl išdėstytų motyvų kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės... 41. Dėl apeliacinės instancijos teismo teisių, panaikinus pirmosios instancijos... 42. Teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti vienodą proceso teisės normų... 43. Iš bylos medžiagos matyti, kad byla buvo nagrinėjama dokumentinio proceso... 44. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas... 45. Taigi apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos... 46. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo padarytas... 47. Dėl bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų... 48. Atmetus kasacinį skundą, kasatorių turėtos bylinėjimosi kasaciniame teisme... 49. Kasaciniame teisme patirta 35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 51. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 52. Teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Priimti naują... 53. Priteisti ieškovui iš atsakovų po 150 (po vieną šimtą penkiasdešimt) Lt... 54. Priteisti iš atsakovų R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. T. (a. k.... 55. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...