Byla 2A-553-280/2009

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, Zinos Mickevičiūtės, sekretoriaujant Vilmai Daukšienei, dalyvaujant J. K.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių G. K., J. K. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-171-356/2009 pagal ieškovų O. K., A. A. K., atsakovėms G. K., V. Ž., J. K., tretiesiems asmenims N. B. ir Utenos rajono savivaldybės administracija dėl pažeistų teisių gynimo, ir

Nustatė

3Ieškovai O. K. ir A. A. K. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti jiems teisę gauti projektavimo sąlygų sąvadą gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Utena, rekonstravimui ir antstato virš garažo statybai be atsakovių sutikimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodė, kad ieškovai ir tretysis asmuo N. B. yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais bendraturčiai. Atsakovės yra namų valdos, su kuria ribojasi ieškovų žemės sklypas, bendraturtės. Ieškovai nori rekonstruoti jiems priklausančio gyvenamojo namo dalį, įrengti antstatą virš garažo pagal projektavimo firmos parengtą techninį projektą, kurį yra suderinę su visomis reikiamomis institucijomis. Statybos projektui parengti turi būti išduotas statinio projektavimo sąlygų sąvadas, jam gauti savivaldybės administracijos direktoriui turi būti pateikiamas ir kaimyninio sklypo savininkų sutikimas, nes esamas užstatymas nuo kaimyninio sklypo ribos yra mažesnis, nei numatyta teisės norminių aktų reikalavimuose. Atsakovės atsisako duoti sutikimą rekonstrukcijai, savo atsisakymo niekuo nemotyvuodamos.

5Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas pripažino ieškovams O. K. ir A. A. K. teisę gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Utena, rekonstravimui ir antstato virš garažo statybai be atsakovių G. K., J. K. ir V. Ž., sutikimo.

6Priteisė ieškovams O. K. ir A. A. K. iš atsakovės G. K. 466,66 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 37,33 Lt žyminio mokesčio, 333,33 Lt ekspertizės išlaidų, 3,18 Lt kitų būtinų išlaidų. Teismas priteisė ieškovams O. K. ir Antanui A. K. iš atsakovės J. K. 466,66 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 37,33 Lt žyminio mokesčio, 333,33 Lt ekspertizės išlaidų, 3,18 Lt kitų būtinų išlaidų, iš atsakovės V. Ž., asmens kodas ( - ), 466,66 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 37,33 Lt žyminio mokesčio, 333,33 Lt ekspertizės išlaidų, 3,18 Lt kitų būtinų išlaidų.

7Teismas sprendimu priteisė iš atsakovių G. K., J. K. ir V. Ž. į valstybės biudžeto pajamas po 32,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

8Teismas sprendime nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2003-11-04 pastatų dalies pirkimo ir pardavimo sutartis bei pastatų dalies priėmimo–perdavimo aktas, 2004-02-12 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, 2005-10-06 pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre ( 9–12, 23 b. l., T. 1), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai 2007-10-29 ir 2008-09-18, 2003-05-20 pareiškimas apie palikimo priėmimą, 2003-05-20 dovanojimo sutartis (81–82, 118, 122 b. l., T. 1, 25–26 b. l., T. 2), 2008-09-11 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis (25–30 b. l., T. 2) patvirtina, kad ieškovai O. K. ir A. A. K. yra savininkai žemės sklypo ir jame esančios ½ dalies gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių ( - ), Utena. Atsakovė V. Ž. nuomoja 416/582 dalis 0,0268 ha žemės sklypo, esančio ( - ), Utena, t. y. greta esančio žemės sklypo, o atsakovės G. K. ir J. K. priėmė palikimą po V. B. K., dalies gyvenamojo namo, esančio ( - ), Utena, savininko mirties, o G. K. savo paveldėjimo teises padovanojo J. K. bei, kad jau nagrinėjant šią bylą atsakovė G. K. įgijo nuosavybės teises į 166/585 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), Utena. Iš to nustatė, kad ieškovams priklausančio ir esančio adresu ( - ), Utena, žemės sklypui kaimyninis žemės sklypas yra adresu ( - ), Utena, kurį ir jame esantį gyvenamąjį namą atitinkamomis dalimis nuosavybės teise ir nuomos sutarties pagrindu valdo atsakovės. Ieškovai, kaip nekilnojamojo daikto savininkai, esant būtinumui, ketina naudotis statytojo teisėmis ir nori rekonstruoti gyvenamojo namo dalį. Tuo tikslu jų prašymu Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2007-05-25 patvirtino projektavimo sąlygų sąvadą Nr. AR7-200 (14 b. l., T. 1) ieškovų gyvenamojo namo rekonstravimui ir antstato virš garažo statybai.

9Projektavimo firma „Tikroji kryptis“ parengė gyvenamojo namo rekonstravimo ir antstato virš garažo statybos projektą (13–72 b. l., t. 1), tačiau Utenos rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisija 2007-09-12 rekomendavo neišduoti ieškovams statybos leidimo, nes neišlaikyti norminiai atstumai tarp šalių žemės sklypų ir nėra kaimyninio žemės sklypo savininkų sutikimo (180 b. l., T. 1). Atsakovės iš esmės neprieštarauja ieškovų gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai, tačiau nesutinka, kad ji būtų atlikta ieškovų projektiniame pasiūlyme nurodytu būdu – pakeičiant garažo stogo konstrukcijas ir įrengiant virš ieškovų namo dalies antstatą. Atsakovai neginčija ieškovų, kaip gyvenamojo namo dalies savininkų, teisės perplanuoti ir rekonstruoti savo namo dalį, padidinant jo plotą įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.77 straipsnis), tačiau tam neduoda rašytinio sutikimo.

10Kiekviena statyba, esanti gretimai su kitu pastatu ar po to, kai jis pastatytas, sukelia arba gali sukelti tam tikrų nepatogumų gretimo pastato savininkui ar naudotojui. Siekiant to išvengti ar užtikrinti bendrus interesus, yra nustatyti tam tikri reikalavimai statyboms, įskaitant priešgaisrinius, kitus reiklavimus. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ p. 30, 3 lentele nustatyti minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp gyvenamųjų pastatų bei kitų statinių iki gyvenamųjų pastatų, kurių atsparumo ugniai laipsnis I, yra 6 m. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ p. 192, reglamentuojama, kad gyvenamasis pastatas išdėstomas taip, kad pastatų atstumas iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m., jei pastatai yra 1-2 aukštų. Minimalus atstumas nuo atskirai statomo gyvenamojo namo ir jo priklausinių iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m. Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu. Pastato rekonstrukcijos projektavimo sąlygų gavimui, kai statytojas nori statyti (rekonstruoti) statinį arčiau kaip 1 metras nuo kaimyninio sklypo ribos, reikalingas šio žemės sklypo savininkų, šiuo atveju atsakovių sutikimas. Ši imperatyvi teisės norma yra įtvirtinta LR aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr.184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priede. Šis reikalavimas yra skirtas kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) teisėtų interesų apsaugai. Preziumuojama, kad statant (rekonstruojant) pastatą arčiau kaip 1 metro atstumu iki kaimyninio sklypo ribos be šio sklypo savininko (naudotojo) rašytinio sutikimo, yra pažeidžiamos pastarojo teisės, ir jam, esant ginčui, nereikia motyvuoti tokio atsisakymo duoti sutikimą priežasčių.ir tam pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama prezumpcija, tai yra kad atstumas yra mažesnis. Šią prezumpciją norėdama nuginčyti kita šalis turi įrodyti, kad nėra aplinkybių, lemiančių tokią prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia, jog pažeidžiamos teisės, kad joks neigiamas, neleistinas poveikis žemės sklypui nebūtų padarytas.

11Šioje byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atstumas tarp šalių dviejų pastatų, esančių ( - ) ir ( - ), yra 5,80 m, o atstumas nuo ieškovų gyvenamojo namo su priestatu, virš kurio projektuojamas antstatas, iki jau minėto kaimyninio žemės sklypo ribos, yra 0,80 m. Garažas, virš kurio ieškovai ketina statyti antstatą, yra gyvenamojo namo priestatas, pastatytas 1988 m. (57 b. l., T. 1). Jis yra pastatytas kitų asmenų, o ne ieškovų ir buvusio namo savininko kaimynams, tuo metu gyvenusiems ( - ), sutinkant, t. y. tokiu būdu atsisakant įstatyminės savo teisių apsaugos. Perduodant nuosavybės teises naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas. Iš to teismas nurodė, kad nei pirkėjas, nei įpėdinis negali įgyti daugiau teisių ar pareigų, nei jų turėjo pardavėjas ar palikėjas ir laikė nustatytu, kad nėra ieškovų kaltės dėl to, kad atstumas nuo ieškovų gyvenamojo namo su priestatu, virš kurio projektuojamas antstatas, iki minėto kaimyninio žemės sklypo ribos, yra tik 0,80 m, o atstumas tarp pastatų – 5,80 m. Nurodė, kad ieškovams statant antstatą, šie atstumai nepasikeistų, t. y. nesumažėtų. Mažesniu atstumu namas gali būti rekonstruojamas tik esant rašytiniam kaimyninio žemės sklypo savininko susitarimui, todėl, jei šalys susitarimo nepasiekia, tačiau namo savininkas siekia tęsti rekonstrukcijos darbus be gretimo žemės sklypo savininko sutikimo, yra įvertinami tokio nepritarimo motyvai. CK 4.99 straipsnyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, jog kaimyniniuose sklypuose nebūtų statomi nauji, rekonstruojami jau esami statiniai, jeigu galima daryti įtikinamą prielaidą dėl to, kad tokių naujų statinių statymas ar rekonstravimas padarys neigiamą neleistiną poveikį kaimyniniam žemės sklypui ar jame esantys pastatai neteks stabilumo. Žemės sklypo savininkas, nepritardamas gretimo sklypo statyboms (rekonstrukcijai), turi pateikti aplinkybes, kurios pagrįstų realų, o ne tariamą jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Atsakovės teigė, kad ieškovams pastačius antstatą virš jau esamo garažo, kai atstumai tarp sklypų yra mažesni nei numato norminiai teisės aktai, būtų pažeistos jų teisės ir teisėti interesai — kiltų gaisro pavojus, nuo išplėsto ir daug aukštesnio pastato kris šešėlis ant jų žemės sklypo, tarp pastatų susiformuos ankštas „koridorius“, tačiau teismas nustatė, kad tam patvirtinti atsakovės jokių įrodymų neteikė ir tokių aplinkybių neįrodė (CPK 178 straipsnis).

12Remiantis statinio projekto dalinės ekspertizės aktu, kitais ieškovų pateiktais įrodymais, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad gyvenamojo namo, esančio ( - ), antstato virš garažo statybos techninis projektas iš esmės prieštarauja teisės aktams ar šio statinio projektavimo sąlygoms ir dėl to jo pagrindu negalėtų būti išduotas statybos leidimas. Nurodė, kad atsakovės, ginčydamos ieškovų teises, nepateikė jokių objektyvių įrodymų (specialistų, ekspertų išvadų, papildomų ekspertizės aktų ir pan.), kurie paneigtų minėtame ekspertizės akte, kituose rašytiniuose įrodymuose nurodytas ir nustatytas aplinkybes ar leistų abejoti jų teisingumu ir pagrįstumu. Ieškovai yra galimi statytojai, o realizuoti teisę į statybą ir tuo pačiu tapti statytojais jie galės tik gavę projektavimo sąlygas ir leidimą statybai, todėl ieškovų ieškinio dalykas yra suformuluotas teisingai, t. y. prašant jų teises ginti, jiems pripažįstant teisę gauti projektavimo sąlygų sąvadą rekonstrukcijai be atsakovių sutikimo ir tenkintinas. Nurodė, kad atsakovių argumentai, jog nesant jų rašytinio sutikimo ar teismo sprendimo, ieškovai jau turi dokumentą, tačiau be reikalo dar reikalauja jį gauti pakartotinai ir dar jas, neturinčias teisės tokį dokumentą išduoti, įtraukia į bylą atsakovėmis, nepagrįstas.

13Apeliaciniu skundu atsakovės G. K., J. K. prašo 2009 m. rugpjūčio 4 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir ieškovų O. K. ir A. A. K. ieškinį atmesti bei joms priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas dėl šių argumentų. Mano, kad Utenos rajono apylinkės teismo sprendimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas, nes teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir netinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

14Visus statinio projektavimo sąlygų sąvado klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 32 ir 33 dalys bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. 215 „Dėl statybos techninio reglamento“ str. 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 33 dalyje pateiktą statinio projektavimo sąlygų sąvado sąvoką, tai yra savivaldybės administracijos direktoriaus, (jo įgalioto savivaldybės tarnautojo) patvirtintas konkrečiam statiniui numatytų projektavimų sąlygų, įvardintų šio straipsnio 32 dalyje, bendrasis dokumentas. Aukščiau minėtuose teisiniuose aktuose nėra nustatyta, kad bendrojo dokumento — statinio projektavimo sąvado išdavimui reikalingi kokie nors kaimyninių sklypų savininkų rašytiniai sutikimai. Ieškovai patys, kartu su ieškiniu, jau pateikė Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-05-25 patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. AR7-200 (14 b. l, T. 1) jų gyvenamojo namo rekonstravimui ir antstato virš garažo statybai. Pagal aukščiau paminėtas teisės normas, šis sąvadas galioja per visą statinio projektavimo ir statybos laiką išskyrus atvejus, kada per 3 metus nuo projektavimo sąlygų išdavimo dienos nebuvo išduotas statybos leidimas ar baigėsi išduoto statybos leidimo galiojimo laikas. Todėl ieškovai O. K. ir A. A. K., ir be jų, atsakovių, rašytinių sutikimų, jau turi galiojantį statinio projektavimo sąlygų sąvadą gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Utena, rekonstravimui ir antstato virš garažo statybai, o esant tokiai situacijai, jų teisės gauti šį sąvadą, jos iš viso negali pažeisti. Dėl to, Utenos rajono apylinkės teismas be pagrindo padarė išvadą, kad ieškovai, norėdami realizuoti savo teisę statyti, prie turimo ir trumpiausiai iki 2010 m. gegužės 25 d. galiojančio projektavimo sąlygų sąvado turi dar kartą pakartotinai gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą be mūsų sutikimo.

15Teismas neišsiaiškino ieškinio dalyko, statinio projektavimo sąlygų sąvado sąvokos turinio ir rašytinį kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimo gavimą sutapatino su projektavimo sąlygų sąvadu bei be pagrindo padarė išvadą, kad toks rašytinis sutikimas būtinas kad gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą. Tuo pat metu, rašytinis kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimas tėra vienas iš būtinų dokumentų, leidžiančių gauti ne statinio projektavimo sąlygų sąvadą, o statybos leidimą pagal jau išduotas projektavimo sąlygas ir parengtą statinio projektą, kuriame suprojektuoto pastato, statybos linija, suprojektuota nesilaikant Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192 punkto nuostatų, numatančių, kad gyvenamasis pastatas išdėstomas taip, jog pastatų atstumas iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m. Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 str. nuostatas, statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas valdo nuosavybės teise žemės sklypą, turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą projektą (kai tai privaloma) ir turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Ieškovai O. K. ir A. A. K. kartu su ieškiniu pateikė teismui dokumentus apie savo nuosavybės teises į valdomą žemės sklypą (25–30 b. l., T. 2), jie pateikė ir parengtą gyvenamojo namo rekonstravimo bei antstato virš garažo statybos techninį projektą (13–72 b. l., T. 1), todėl ne projektavimo sąlygų sąvadas, o statybos leidimo negavimas kliudo jiems realizuoti savo teises. Dėl to ieškovų teisės gauti projektavimo sąlygų sąvadą jos niekada nepažeidė, o ieškovų reikalavimas ieškinyje išdėstytu būdu ginti tariamai pažeistas teises turėjo būti atmestas.

16Teismas nepagrįstai atmetė jų, atsakovių, argumentus, kad ieškovai turi galimybes didinti savo gyvenamąjį namą jiems patiems priklausančio sklypo ribose kitoje vietoje, tačiau sąmoningai siekia organizuoti gyvenamojo namo rekonstrukciją ir priestato virš garažo statybą 0,4 m. atstumu nuo joms priklausančio sklypo ribos, kad tik šios statybos dar labiau pažeistų jų gretimų sklypų savininkų ir gretimų statinių savininkų teises ir teisėtus interesus.

17CK 4.99 str. numatyta, kad žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose sklypuose nebūtų statomi statiniai, jeigu galima daryti įtikinamą prielaidą dėl to, kad tokių naujų statinių statymas padarys neigiamą ir neleistiną poveikį kaimyniniam žemės sklypui. Jos niekada nedavė kaimyninio sklypo buvusiems savininkams statytis garažą 0,4 m atstumu nuo jų žemės sklypo ribų. Teismas sprendime neteisingai nurodė, kad šios ribos yra 0,80 m ir be pagrindo padarė išvadą, kad šiuo metu norimas rekonstruoti garažas yra pastatytas buvusio namo savininko kaimynams, tuo metu gyvenusiems ( - ), sutinkant, t. y. tokiu būdu atsisakant įstatyminės savo teisių apsaugos. Tokių įrodymų ieškovai O. K. ir A. A. K. teismui neteikė ir bylos medžiagoje nėra. Todėl teismo sprendime padarytos išvados, kad perduodant nuosavybės teises naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas, kad nei pirkėjas, nei įpėdinis negali įgyti daugiau teisių ar pareigų, nei jų turėjo pardavėjas ar palikėjas, kurios lyg tai sumažina mūsų galimybes reikalauti laikytis minimalių, įstatymuose nustatytų, atstumų, yra nepagrįstos.

18STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 30 punkto 3 lentelėje nustatyti minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp gyvenamųjų pastatų bei kitų statinių iki gyvenamųjų pastatų, kurių atsparumo ugniai laipsnis I, yra 6 m. STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192 punkte reglamentuojama, kad gyvenamasis pastatas išdėstomas taip, kad pastatų atstumas iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m., jei pastatai yra 1–2 aukštų. Minimalus atstumas nuo atskirai statomo gyvenamojo namo ir jo priklausinių iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m. Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu. Ši imperatyvi teisės norma yra įtvirtinta ir LR aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priede. Visi šie reikalavimai gina jų, atsakovių, kaip kaimyninio žemės sklypo savininkų, teises ir teisėtus interesus. Spręsdamas šį ginčą, Utenos rajono apylinkės teismas ne tik nepaisė šių reikalavimų, bet ir nukrypo nuo jau suformuotos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Lietuvos Respublikos Aukščiausias Teismas gegužės 2 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2007 konstatavo, kad „preziumuojama, kad statant pastatą arčiau kaip 1 metro atstumu iki kaimyninio žemės sklypo ribos be šio sklypo savininko (naudotojo) rašytinio sutikimo yra pažeidžiamos pastarojo teisės ir jam, esant ginčui, nereikia motyvuoti tokio atsisakymo duoti sutikimą priežasčių“. Akivaizdu, kad Aukščiausiasis Teismas kategoriškai laikosi pozicijos, kad mažesniu nei nustatyta teisės aktuose atstumu statybos gali būti vykdomos tik esant rašytiniam gretimų sklypų savininkų sutikimui. Jų ir ieškovų sklypų atveju, šis atstumas yra dar mažesnis, tik 0,4 metro, tačiau Utenos rajono apylinkės teismas sprendime priėjo išvados, kad šią prezumpciją galima nuginčyti, kad kita šalis turi įrodyti, kad nėra aplinkybių, lemiančių tokią prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia, jog pažeidžiamos teisės, kad joks neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui nebūtų padarytas. Nors statinio projekto ekspertizės akte (87–03 b. l., T 2), ekspertas į klausimą, koks numatomas insoliacijos dydžių sumažėjimas pagal ieškovų pateiktą gyvenamojo namo ir antstato virš garažo statybos techninį projektą pastačius antstatą virš gyvenamojo namo kaimyniniam gyvenamajam namui, esančiam ( - ), atsakė, kad patalpos, žymimos 1.6, insoliacijos laikas būtų neužtikrintas, kad šios patalpos apšvietos parametro sumažėjimui priestato statybos įtaka būtų 12 proc., kas tiesiogiai patvirtina atsakovių teisių pažeidimo faktą, teismas nepagrįstai padarė priešingą išvadą, kad šis projektas jokio neigiamo poveikio jų gyvenamųjų patalpų insoliacijai nepadarys, todėl prašo apeliacinį skundą tenkinti.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai O. K. ir A. A. K. prašo 2009 m. rugpjūčio 4 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovių G. K. ir J. K. bylinėjimosi išlaidas.

20Nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nėra.

21Apeliantės neteisingai nurodo, kad visus statinio projektavimo sąlygų sąvado klausimus reglamentuoja 1996 m. kovo 19 d. Statybos įstatymo Nr. 1-1240 2 str. 32 d. ir 33 d. bei 2002 m. balandžio 30 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 215 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002“ „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“. Tačiau Statinio projektavimo sąlygų sąvado klausimus reglamentuoja 1996 m. kovo 19 d. Statybos įstatymo Nr. 1-1240 ne tik 2 str. 32 d. ir 33 d., bet ir 20 straipsnis. 1996 m. kovo 19 d. Statybos įstatymo Nr. 1-1240 20 straipsnio 1 d. numatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis šiuo ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais bei normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais.

22STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai yra numatyti privalomi minimalūs atstumai nuo kaimyninio sklypo ribos, kuriuos mažinti galima tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimą (rašytinį susitarimą) (I lentelės pastaba), todėl minėti apeliančių teiginiai, kad nei 1996 m. kovo 19 d. Statybos įstatyme Nr. 1-1240, nei 2002 m. balandžio 30 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 215 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvade“ yra nepagrįsti, sąlygoti siaurinamojo teisės normų aiškinimo. CK 4.99 str. numatyta, kad žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo. 2007 m. gegužės 25 d. projektavimo sąlygų sąvade Nr. AR 7-200 1.2 punkte numatyta, kad būtina arba išlaikyti norminius atstumus iki kaimyninio sklypo ribų arba gauti rašytinį kaimyninių sklypų savininkų sutikimą. 2007 m. rugsėjo 12 d. Utenos rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolu yra konstatuota, kad būtinas kaimyninio žemės sklypo savininkų sutikimas, o 2009 m. birželio 4 d. statinio projekto dalinės ekspertizės akte Nr. 09-33 SE taip konstatuotas būtinumas gauti kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimą. Atsižvelgiant į tą faktinę aplinkybę, kad prieš 21 metus norimas rekonstruoti garažas buvo pastatytas arčiau kaimyninio sklypo ribos, o dabartiniai šio sklypo savininkai nesutinka su garažo rekonstrukcija (antstato virš garažo statyba), pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškinosi, ar ieškovų pasirinktas statytojo teisių įgyvendinimo būdas nepažeis apeliančių (atsakovių) G. K. ir J. K., bei atsakovės V. Ž. interesų.

23Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad toks rašytinis kaimyninio žemės sklypo sutikimas nėra būtinas gauti projektavimo sąlygų sąvadą, kadangi teismui buvo pateiktas 2007 m. rugsėjo 12 d. Utenos rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolas, kuriame nurodyta, kad statinio projektas neatitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado, nes nėra kaimyninio sklypo savininkų sutikimo. Kadangi 2007 m. gegužės 25 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. AR 7-200 1.2 punkte šis reikalavimas įtvirtintas kaip imperatyvas, tolesnė statybos proceso eiga nebus galima, kol ši sąlyga bus įvykdyta. Todėl nepavykus su kaimynais susitarti gera valia, ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą dėl tokio sutikimo gavimo ir pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės gauti projektavimo sąlygų sąvadą ir tokį jų prašymą pagrįstai patenkino.

24Apeliantės nepagrįstai teigia, kad jie, ieškovai, turi galimybę didinti jiems priklausantį gyvenamąjį namą kitoje vietoje, bet šioje byloje ginčas kilo ne dėl jų teisės didinti gyvenamąjį namą, bet dėl galimybės įgyvendinti statytojo teises jų pasirinktu būdu, t. y. vykdyti gyvenamojo namo rekonstravimą ir antstato virš garažo statybą pagal projektavimo firmos „Tikroji kryptis“ parengtą projektą, kurį pirmosios instancijos teismas ir išnagrinėjo. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad sklypo riba tarp šalių šiuo metu yra 80 cm, kad 2005 m. spalio 6 d. pažymėjimas, registro Nr. 44/129352 patvirtina tą aplinkybę, kad ginčo statiniai buvo pastatyti 1988 m., t. y. prieš dvidešimt vienerius metus. Ginčo statiniai yra teisiškai registruoti ir 21 metus nebuvo jokių pretenzijų, kad statinys pastatytas per arti sklypo ribos, todėl darytina išvada, kad 1988 m. statyba yra teisėta. Apeliantės nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ankstesni žemės sklypo savininkai būtų kreipęsi dėl jų teisių pažeidimo. Apeliantės negalėjo duoti sutikimo garažo statybai, kai jis buvo statomas, nes jo statyba buvo vykdoma 1988 m., o namų valdos savininkais apeliantės tapo žymiai vėliau. Esant tokiai faktinei situacijai pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad garažas, virš kurio ieškovai ketina statyti antstatą, yra gyvenamojo namo priestatas, pastatytas 1988 m., buvusio namo savininko kaimynams, tuo metu gyvenusiems ( - ), Utena sutinkant, t. y. tokiu būdu atsisakant įstatyminės savo teisių apsaugos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo ir tą aplinkybę, kad dabar statant antstatą atstumas iki kaimyninio sklypo ribos nesikeistų. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl priešgaisrinio atstumo pažeidimų. Teismui pateiktas 2007 m. rugsėjo 12 d. Utenos rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolas patvirtina, kad jų, ieškovų, parengtas statinio projektas yra suderintas su priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, o teismui pateiktas 2008 m. rugpjūčio 25 d. Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos raštas Nr. 3-426 patvirtina, kad suprojektuotas antstatas neprieštarauja priešgaisrinę saugą reglamentuojančių normatyvinių dokumentų reikalavimams, nes pastačius minėtą antstatą nesumažės šiuo metu esantis priešgaisrinis atstumas. Analogiškus parodymus teisme davė ir liudytoju apklaustas Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnas D. V. Gavus 2009 m. birželio 4 d. statinio projekto dalinės ekspertizės aktą Nr. 09-33 SE pirmosios instancijos teismui buvo pateikti gaisrinio skyriaus skaičiavimai, kurie taip pat patvirtina, kad prieštaravimų norminių aktų reikalavimams nėra.

25Apeliantės nepagrįstai remiasi 2007 m. gegužės 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2007, nes neatitinka lyginamų bylų faktinės aplinkybės. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2007 buvo siekiama įteisinti savavališką statybą, o šioje byloje , ieškovai O. K. ir A. A. K. siekia gauti gretimo sklypo savininkų sutikimą, kad galėtų pradėti statybas pagal teisės aktų reikalavimus. 2007 m. gegužės 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-3-194/2007 LAT konstatavo, kad mažesniu atstumu toks namas gali būti statomas esant rašytiniam sodo sklypų savininkų susitarimui. Jeigu šalys susitarimo nepasiekia, o namo statytojas siekia tęsti statybą be gretimo žemės sklypo savininko sutikimo, turėtų būti įvertinami tokio nepritarimo motyvai. CK 4.99 straipsnyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, jog kaimyniniuose sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, jeigu galima daryti įtikinamą prielaidą dėl to, kad tokių naujų statinių statymas padarys neigiamą neleistiną poveikį kaimyniniam žemės sklypui ar jame esantys pastatai neteks stabilumo. Žemės sklypo savininkas, nepritardamas gretimo sklypo statyboms, turi pateikti aplinkybes, kurios pagristu realų, o ne tariamą jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, bet to jos nepagrindė. Šiuo atveju, jie, ieškovai, nurodo, kad ginčo gyvenamasis namas nėra nauja statyba, kuris buvo pastatytas dar 1988 m. ir iki šiol niekas jokių pretenzijų dėl jo nereiškė. Apeliantės, įgydamos namų valdą, esančią ( - ), žinojo, kad nėra laikytasi minimalių atstumų ir taip pat jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Kadangi buvę namų valdos, esančios ( - ), Utena savininkai sutiko su tuo, kad statant ginčo namą nebūtų laikytasi minimalių atstumų, apeliantės kaip teisių perėmėjos negali kelti naujų reikalavimų. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad neigiamo poveikio gyvenamojo namo, esančio ( - ), Utena insoliacijai nebus, nes apeliančių argumentai yra nepagrįsti. Byloje yra pateiktas 2009 m. birželio 4 d. statinio projekto dalinės ekspertizės aktas Nr. 09-33 SE. Jame yra konstatuota, kad patalpos 1.6 apšvietos parametro sumažėjimui priestato statybos įtaka būtų minimali (12 procentų), tačiau ji būtų geresnė už norminius parametrus bei, kad ekspertas V. Z. konstatavo ir tą faktą, kad didžiąja dalimi patalpos 1.6 langą uždengia to paties namo pietvakarių kampo projekcija. Atsakovų apeliacinį skundą prašo atmesti.

26Apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

27Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

28Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, kurio nėra pagrindo naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus bei nustatė reikšmingas bylos aplinkybes, sudarančias faktinį ir teisinį pagrindą ieškinį tenkinti, su kuo kolegija sutinka.

29Byloje nustatyta, kad ieškovai O. K. ir A. A. K. yra savininkai žemės sklypo ir jame esančios ½ dalies gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių ( - ), Utena. Atsakovė V. Ž. nuomoja 416/582 dalis 0,0268 ha žemės sklypo, esančio ( - ), Utena, t.y. greta esančio žemės sklypo, o atsakovės G. K. ir J. K. priėmė palikimą po V. B. K., dalies gyvenamojo namo, esančio ( - ), Utena, savininko mirties, o G. K. savo paveldėjimo teises padovanojo J. K. bei, kad jau nagrinėjant šią bylą atsakovė G. K. įgijo nuosavybės teises į 166/585 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), Utena. Byloje nustatyta, kad ieškovams priklausančiam ir esančiam adresu ( - ), Utena, žemės sklypui kaimyninis žemės sklypas yra adresu ( - ), Utena, kurį ir jame esantį gyvenamąjį namą atitinkamomis dalimis nuosavybės teise ir nuomos sutarties pagrindu valdo atsakovės. Ieškovams, kaip nekilnojamojo daikto savininkams, jų prašymu Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2007-05-25 patvirtino projektavimo sąlygų sąvadą Nr. AR7-200 (b. l. 15, 14 b. l., T. 1) jų gyvenamojo namo rekonstravimui ir antstato virš garažo statybai.

30Projektavimo firma „Tikroji kryptis“ ieškovams parengė gyvenamojo namo rekonstravimo ir antstato virš garažo statybos projektą (13–72 b. l., t. 1), tačiau Utenos rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisija 2007-09-12 rekomendavo neišduoti ieškovams statybos leidimo, nes neišlaikyti norminiai atstumai tarp kaimyninių sklypų ir nėra pateikta kaimyninio žemės sklypo savininkų rašytinio sutikimo (180 b. l., t. 1). Atsakovės neginčija ieškovų, kaip gyvenamojo namo dalies savininkų, teisės perplanuoti ir rekonstruoti jiems priklausančio namo dalį padidinant jo plotą įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.77 straipsnis) teisės, tačiau neduoda rašytinio sutikimo rekonstrukcijai pagal paruoštą projektą, todėl ieškovai pagrįstai atsakovams reiškia ieškinyje nurodytą reikalavimą.

31Kiekviena statyba, vykdoma gretimai su kitu pastatu ar po to, kai jis pastatytas, sukelia arba gali sukelti tam tikrų nepatogumų gretimo pastato savininkui ar naudotojui, todėl siekiant to išvengti, užtikrinti bendrus gretimų žemės sklypų ir statinių savininkų interesus yra nustatyti tam tikri reikalavimai, įskaitant priešgaisrinius, insoliacinius ir kitus reikalavimus statyboms. STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ p. 30, 3 lentele yra nustatyti minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp gyvenamųjų pastatų bei kitų statinių iki gyvenamųjų pastatų, kurių atsparumo ugniai laipsnis I, yra 6 m Šio reglamento p. 192, reglamentuojama, kad gyvenamasis pastatas išdėstomas taip, kad pastatų atstumas iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m, jei pastatai yra 1–2 aukštų. Minimalus atstumas nuo atskirai statomo gyvenamojo namo ir jo priklausinių iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m. Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai — STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu. Todėl ieškovams pastato rekonstrukcijos projektavimo sąlygų gavimui, kai statytojas nori statyti (rekonstruoti) statinį, esantį arčiau kaip 1 metras nuo kaimyninio sklypo ribos, reikalingas šio žemės sklypo savininkų, šiuo atveju atsakovių sutikimas. Ši imperatyvi teisės norma yra įtvirtinta LR aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priede. Šis reikalavimas yra skirtas kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) teisėtų interesų apsaugai. Preziumuojama, kad statant (rekonstruojant) pastatą arčiau kaip 1 metro atstumu iki kaimyninio sklypo ribos be šio sklypo savininko (naudotojo) rašytinio sutikimo, yra pažeidžiamos pastarojo teisės, ir esant ginčui, kaimyninio sklypo savininkui nereikia motyvuoti tokio atsisakymo duoti sutikimą priežasčių. Šią prezumpciją ginčijanti kita šalis turi įrodyti, kad nėra aplinkybių, rodančių teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia, jog tokia statyba yra pažeidžiamos kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) teisės ar kad joks neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui dėl to nebūtų padarytas.

32Šioje byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atstumas tarp nurodytų kaimynų dviejų pastatų, esančių ( - ) ir ( - ), yra 5,80 m, o atstumas nuo ieškovų gyvenamojo namo su priestatu (garažu), virš kurio projektuojamas antstatas, iki jau minėto kaimyninio žemės sklypo ribos, yra 0,80 m. Apeliantai nurodė, kad atstumas yra mažesnis

33Garažas, virš kurio ieškovai ketina statyti antstatą, yra gyvenamojo namo priestatas, pastatytas 1988 m. (57 b. l., t. 1). Jis yra pastatytas kitų asmenų (ne ieškovų), o buvusio namo savininko kaimynams, tuo metu gyvenusiems ( - ), neprieštaraujant, t. y. tokiu būdu jiems atsisakius įstatyminės savo teisių apsaugos minimoje dalyje. Mažesniu atstumu namas gali būti rekonstruojamas tik esant rašytiniam savininko ir kaimyninio žemės sklypo savininko susitarimui, todėl, jei šalys susitarimo nepasiekia, tačiau namo savininkas siekia tęsti rekonstrukcijos darbus be gretimo žemės sklypo savininko sutikimo, kaip yra šiuo atveju, ginčą sprendžia teismas, įvertindamas tokio nepritarimo motyvus, vadovaudamasis įstatymais. CK 4.99 straipsnis nustato, kad žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, jog kaimyniniuose sklypuose nebūtų statomi nauji, rekonstruojami jau esami statiniai, jeigu galima daryti įtikinamą prielaidą dėl to, kad tokių naujų statinių statymas ar rekonstravimas padarys neigiamą neleistiną poveikį kaimyniniam žemės sklypui ar jame esantys pastatai neteks stabilumo. Žemės sklypo savininkas, nepritardamas gretimo sklypo statyboms (rekonstrukcijai), turi pateikti aplinkybes, kurios pagrįstų realų, o ne tariamą jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, bet, atsakovės, tokių aplinkybių buvimo neįrodė.

34Nors atsakovės teigė, kad ieškovams pastačius antstatą virš jau esamo garažo, būtų pažeistos jų teisės ir teisėti interesai — kiltų gaisro pavojus, nuo išplėsto ir daug aukštesnio pastato kris šešėlis ant jų žemės sklypo, tarp pastatų susiformuos ankštas „koridorius“, tačiau teismo paskirta ieškovų statinio projekto ekspertizė, kurią atliko UAB „Romas ir Virgis“, nustatė, kad šiuo metu (dar nepastačius priestato) buto, esančio ( - ), kurio patalpos inventorinėje byloje žymimos 1, patalpų insoliacijos laikas neužtikrintas ir kad to namo patalpos 2, 2.7 ir 2.8 kambariai yra orientuoti pietų ir pietryčių kryptimi. Jų insoliacija yra pakankama: patalpų 1.5 (1:5,30), 1.4 (1:5,70), 2.3 (1:5,60), 2.4 (1:5,95), 1.6 (1:3,10), kurių langai orientuoti šiaurės vakarų kryptimi patalpų apšvietos parametrai yra geresni už minimalius norminius reikalavimus – 1:6. Ekspertas nurodė, kad natūralios apšvietos koeficiento (NAK) ribines vertes reglamentuoja STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, pagal kurį natūralios apšvietos koeficientas gyvenamuosiuose kambariuose ir virtuvėje turi būti ne mažesnis kaip 0,5 proc., skaičiuotina patalpos 1.6 NAK vertė yra 0,58 proc. Į klausimą, koks numatomas insoliacijos dydžių sumažėjimas pagal ieškovų pateiktą gyvenamojo namo ir antstato virš garažo statybos techninį projektą pastačius antstatą virš gyvenamojo namo kaimyniniam gyvenamajam namui, esančiam Vasaros g.18., ekspertas nurodė, kad patalpos, žymimos 1, insoliacijos laikas būtų neužtikrintas, o patalpų, žymimų 2, 2.7 ir 2.8 kambariai, kurie orientuoti pietų ir pietryčių kryptimi, insoliacija būtų pakankama, nes antstato statyba neturės įtakos gyvenamojo namo patalpų 1.5 (1:5,40), 1.4 (1:5,70), 2.3 (1:6,00), 2.4 (1:5,95), kurių langai orientuoti šiaurės vakarų kryptimi, patalpų apšvietai. Patalpos 1.6 apšvietos parametro sumažėjimui priestato statybos įtaka būtų minimali — 12 proc., gyvenamojo kambario langų įstiklinimo paviršiaus ir patalpos grindų ploto santykis – 1:3,80, t. y. būtų geresnis už minimalius norminius parametrus – 1:6, nes didžiąja dalimi langą uždengia to paties namo PV kampo ir lodžijos projekcija, o šis kambarys turi antrą langą, orientuotą šiaurės rytų kryptimi. Ekspertas nurodė, kad natūralios apšvietos koeficientas gyvenamuosiuose kambariuose ir virtuvėje turi būti ne mažesnis kaip 0,5 proc. Gyvenamojo namo, esančio ( - ), priestato antstato statyba, jei fasadas būtų apdailintas baltomis silikatinėmis plytomis, sumažintų 1.6 patalpos NAK iki minimalios norminės vertės – 0,5 proc. Jei priestato, kurio sienos prieš esamus ( - ) namo 1.6 patalpos langus būtų tinkuotos ir nudažytos balta ar šviesia spalva, padidintų NAK iki 0,67 proc. Iš šios eksperto išvados ir eksperto duotų paaiškinimų pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovų numatoma atlikti statinio rekonstrukcija neigiamo poveikio, turint omenyje atsakovių gyvenamųjų patalpų insoliaciją, nepadarys. Taigi atsakovių teisių pažeidimas paneigtas.

35Byloje nustatyta, kad atstumas tarp dviejų pastatų, esančių ( - ), ir ( - ), yra 5,80 m, o Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ p. 30, 3 lentelė nustato, kad minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp gyvenamųjų pastatų bei kitų statinių iki gyvenamųjų pastatų, kurių atsparumo ugniai laipsnis I, yra 6 m. Pirmosios instancijos teismas į šio norminio teisės akto reikalavimus atsižvelgė ir pagrįstai sprendė, kad priešgaisriniai atstumai tarp vienos paskirties pastatų gali būti neišlaikomi, kai jų užstatymo plotas, įvertinant ir neužstatytą žemės plotą tarp jų, neviršija gyvenamiems pastatams nustatyto gaisrinio skyriaus ploto. Techniniame projekte nebuvo pateikti gaisrinio skyriaus skaičiavimai, tačiau ieškovai juos pateikė skyrium. Projektavimo firmos „Tikroji kryptis“ vadovas E. Š. papildė (projektas Nr. 173), kad gaisrinio skyriaus plotas paskaičiuotas pagal formulę yra 1672 kv. m ir kad projektuojamas antstatas sklypo plane planuojamas statyti išlaikant 5,80 m atstumą nuo artimiausio kaimyninio gyvenamojo namo pietrytinėje pusėje ir dėl to gaisrinio skyriaus plotas neviršija apskaičiuotojo, skaičiuojant gaisrinį skyrių abiejų kaimyninių pastatų gyvenamiesiems namams – 906 kv. m (114 b. l., T. 2). Utenos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2008-08-25 raštu Nr. 3-426 (12 b. l., T. 2) patvirtino, kad virš esamo garažo suprojektuotas antstatas neprieštarauja priešgaisrinę saugą reglamentuojančių normatyvinių dokumentų reikalavimams, nes pastačius minėtą antstatą nesumažės šiuo metu esantis priešgaisrinis atstumas tarp garažo ir kaimynų gyvenamojo namo, antstato statybinės konstrukcijos suprojektuotos tokio paties atsparumo ugniai, kaip ir visas namas, t. y. I-ojo atsparumo ugniai. Be to, liudytojas D. V. (37 b. l., t. 2), dirbantis Utenos apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje vyr. inspektoriumi, patvirtino, kad jo parengta pažyma atitinka įstatymų reikalavimus, nes atstumas tarp pastatų dėl antstato statybos nesumažės.

36Remiantis statinio projekto dalinės ekspertizės aktu, kitais ieškovų pateiktais įrodymais, apylinkės teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad gyvenamojo namo, esančio ( - ), antstato virš garažo statybos techninis projektas iš esmės prieštarauja teisės aktams ar šio statinio projektavimo sąlygoms, pažeidžia atsakovų teises ir dėl to jo pagrindu negalėtų būti išduotas statybos leidimas.

37Atsakovės, ginčydamos ieškovų teises, nepateikė jokių objektyvių įrodymų (specialistų, ekspertų išvadų, papildomų ekspertizės aktų ir pan.), kurie paneigtų byloje surinktuose įrodymuose esančius duomenis ar leistų abejoti jų teisingumu ir pagrįstumu. Teismas sprendė, kad ieškovų statybos projektavimo sąlygų sąvado kai kurių techninių normų reikalavimų neatitikimas (mažesni atstumai, tačiau ne dėl ieškovų numatytos atlikti rekonstrukcijos), nepripažintinas esminiu, ir padarė išvadą, kad rekonstrukcija netrukdys atsakovėms sklypą valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Ieškovai yra galimi statytojai, o realizuoti teisę į statybą ir tuo pačiu tapti statytojais jie galės tik turėdami projektavimo sąlygas, paruoštą projektą ir leidimą statybai, todėl ieškovų reikalavimas (dalykas), kurį pirmosios instancijos teismas nurodytų įstatymų nuostatomis nusprendė ginti, jiems pripažįstant teisę gauti projektavimo sąlygų sąvadą rekonstrukcijai be atsakovių sutikimo. Atsakovių argumentai, jog nesant jų rašytinio sutikimo ar teismo sprendimo, ieškovai jau turi projektavimo sąlygų sąvadą, tačiau be reikalo dar reikalauja jį gauti pakartotinai ir jas, neturinčias teisės tokį dokumentą išduoti, įtraukė į bylą atsakovėmis, neturi esminės reikšmės, nes pagal turimą projektavimo sąlygų sąvadą Utenos rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisija, patikrinusi visus pateiktus dokumentus, rekomendavo neišduoti statybos leidimo A. A. K. vykdyti statybos darbus pagal pateiktą projektą, paruoštą UAB „Tikroji kryptis“, kurį projektavimo sąlygų sąvado pagrindu paruošė konkretų projektą. Byloje ir buvo nagrinėjamas ginčas dėl to, ar atsakovai pagrįstai atsisako duoti sutikimą statybos darbams ne pagal bendras projektavimo sąlygas, o pagal konkretų ieškovų projektą. Ieškovo reikalavimai nėra pakankamai tikslūs, tačiau teismas dėl to negalėjo jų netenkinti, kai procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės liudijo esant ginčą dėl statybų pagal konkretų ieškovų paruoštą projektą, kuriam nėra gavę leidimo tik dėl atsakovų nesutikimo. Teismas sprendime ir nurodė, kad atsakovai, tvirtindami, kad jų teisės bus pažeistos, nepaneigė byloje esančių duomenų, neteikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų teikiamus tvirtinimus : dėl to, kad atstumas ne 0,8 m, o 0,4 m ir pan.). Kadangi nėra pateikta įstatymų nustatyta tvarka ir laiku įrodymų, paneigiančių teismo išvadas, tai pagal byloje surinktus įrodymus teismas negali keisti pirmosios instancijos teismo išvadų. Tuo yra paneigti apeliacinio skundo argumentai, apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. Iš pralaimėjusios šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidos — 12,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88, 92 str.).

38Kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

39Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d sprendimą palikti nepakeistą.

40Priteisti iš G. K. ir J. K. po 6 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Ieškovai O. K. ir A. A. K. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti jiems... 4. Nurodė, kad ieškovai ir tretysis asmuo N. B. yra žemės sklypo ir gyvenamojo... 5. Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d sprendimu ieškinį... 6. Priteisė ieškovams O. K. ir A. A. K. iš atsakovės G. K. 466,66 Lt išlaidų... 7. Teismas sprendimu priteisė iš atsakovių G. K., J. K. ir V. Ž. į valstybės... 8. Teismas sprendime nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai –... 9. Projektavimo firma „Tikroji kryptis“ parengė gyvenamojo namo rekonstravimo... 10. Kiekviena statyba, esanti gretimai su kitu pastatu ar po to, kai jis... 11. Šioje byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atstumas tarp šalių... 12. Remiantis statinio projekto dalinės ekspertizės aktu, kitais ieškovų... 13. Apeliaciniu skundu atsakovės G. K., J. K. prašo 2009 m. rugpjūčio 4 d.... 14. Visus statinio projektavimo sąlygų sąvado klausimus reglamentuoja Lietuvos... 15. Teismas neišsiaiškino ieškinio dalyko, statinio projektavimo sąlygų... 16. Teismas nepagrįstai atmetė jų, atsakovių, argumentus, kad ieškovai turi... 17. CK 4.99 str. numatyta, kad žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti,... 18. STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 30 punkto 3 lentelėje nustatyti... 19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai O. K. ir A. A. K. prašo 2009 m.... 20. Nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais naikinti pirmosios... 21. Apeliantės neteisingai nurodo, kad visus statinio projektavimo sąlygų... 22. STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai yra numatyti... 23. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas... 24. Apeliantės nepagrįstai teigia, kad jie, ieškovai, turi galimybę didinti... 25. Apeliantės nepagrįstai remiasi 2007 m. gegužės 2 d. Lietuvos... 26. Apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).... 27. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio... 28. Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas yra... 29. Byloje nustatyta, kad ieškovai O. K. ir A. A. K. yra savininkai žemės sklypo... 30. Projektavimo firma „Tikroji kryptis“ ieškovams parengė gyvenamojo namo... 31. Kiekviena statyba, vykdoma gretimai su kitu pastatu ar po to, kai jis... 32. Šioje byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atstumas tarp nurodytų... 33. Garažas, virš kurio ieškovai ketina statyti antstatą, yra gyvenamojo namo... 34. Nors atsakovės teigė, kad ieškovams pastačius antstatą virš jau esamo... 35. Byloje nustatyta, kad atstumas tarp dviejų pastatų, esančių ( - ), ir ( -... 36. Remiantis statinio projekto dalinės ekspertizės aktu, kitais ieškovų... 37. Atsakovės, ginčydamos ieškovų teises, nepateikė jokių objektyvių... 38. Kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,... 39. Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 4 d sprendimą palikti... 40. Priteisti iš G. K. ir J. K. po 6 Lt išlaidų, susijusių su procesinių...