Byla 2-1026-524/2010
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Ievai Mockutei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui V. Z., atsakovui G. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Optimalūs finansai“ ieškinį atsakovui G. P. dėl žalos atlyginimo.

Nustatė

2ieškovas bankrutuojanti UAB „Optimalūs finansai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo LR CK 2.87 str. 7 d. pagrindu prašė iš atsakovo G. P., buvusio UAB „Optimalūs finansai“ direktoriaus, priteisti 201000 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Optimalūs finansai“ direktorius G. P. 2005-12-14 su UAB „Previlsta“ sudarė 5 cesijos sutartis: 1) už 89000 Lt cesijos mokestį įgijo cedento reikalavimo teises į debitorę V. M. individualią įmonę, 2) už 24071 Lt cesijos mokestį įgijo cedento reikalavimo teises į debitorę N. M. firmą „Nelvita“, 3) už 50435 Lt cesijos mokestį įgijo cedento reikalavimo teises į debitorę A. K. PĮ, 4) už 16902,90 Lt cesijos mokestį įgijo cedento reikalavimo teises į debitorę S. B. statybos įmonę, 5) už 20589,96 Lt cesijos mokestį įgijo cedento reikalavimo teises į debitorę UAB „Adelantė“. UAB „Optimalūs finansai“ direktoriui G. P. iš kasos grynaisiais pinigais buvo išmokėta 201000 Lt, kuriais jis sumokėjo UAB „Previlsta“ už 2005-12-14 cesijos sutartimis įgytas cedento reikalavimo teises į paminėtus debitorius. Iš bankroto administratoriui perduotų UAB „Optimalūs finansai“ finansinės apskaitos dokumentų, 2005-12-14 cesijos sutarčių turinio matyti, jog G. P., sudarydamas cesijos sutartis su UAB „Previlsta“, atliko neteisėtus veiksmus, sudarančius pagrindą civilinei atsakomybei atsirasti. Sudarydamas minėtus sandorius, atsakovas priėmė sprendimą, akivaizdžiai nuostolingą įmonei „Optimalūs finansai“ bei akivaizdžiai viršijantį normalią gamybinę-ūkinę riziką, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d. įtvirtintą nuostatą, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Sudarant reikalavimo perleidimo sutartis atsakovas net neįsitikino, ar UAB „Previlsta“ apskritai turi kreditoriaus reikalavimo teisę į skolininkus. Remiantis LR CK 6.101 str. 1 d., kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai. Atsakovo sprendimu už įmonei priklausančias realiai turėtas pinigines lėšas įsigyti tariami kreditorių reikalavimai, nesuteikiantys ieškovui reikalavimo teisės į skolininkus reikalauti skolos sumokėjimo, be to, reikalavimo teisė perleista į nemokius skolininkus, todėl įmonei padaryta reali žala - prarastos realiai įmonės turėtos lėšos - 201000 Lt, o pagal cesijos sutartis neįsigyta nei jokio turto, nei juolab jokio turtinio reikalavimo į trečiuosius asmenis. G. P. tokius sandorius sudarė, nors įmonė nevykdė veiklos, susijusios su reikalavimų perleidimo supirkimu, ir įmonei turint 548525,05 Lt skolą kreditoriams.

3Atsakovas atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad bankroto administratorius piktnaudžiauja savo teisėmis, nes pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad pagal pasirašytas cesijos sutartis yra bandoma išsiieškoti nupirktas pinigines lėšas. Pažymi, kad visose cesijos sutartyse buvo numatyta, jog UAB „Previlsta“ besąlygiškai laiduoja už debitorių prievolių vykdymą, todėl, atsakovo nuomone, nepagrįstai ieškinys yra pareikštas jam. Paaiškina, kad sudarytos sutartys turėjo atnešti įmonei pelno, sudarytos sutartys liko nerealizuotos dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

4Klaipėdos apygardos teismas 22007-09-17 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 201 000 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teise iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5020 Lt žyminio mokesčio valstybei bei ieškovei atstovavimo išlaidas –1466,66 Lt (t. 1, b. l. 161-164).

5Lietuvos apeliacinis teismas peržiūrėjęs priimtą sprendimą apeliacine tvarka 2008-04-22 sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2007-09-17 sprendimą panaikino (t. 1, b. l. 215-218).

6Lietuvos Aukščiausiasis Teismas peržiūrėjęs bylą kasacine tvarka 2008-09-29 nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-22 sprendimą panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinė instancijos teismui (t. 2, b. l. 60-69).

7Lietuvos apeliacinės instancijos teismas 2009-04-21 nutartimi pakartotinai peržiūrėjęs bylą apeliacinė tvarka Klaipėdos apygardos teismo 2009-09-17 sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovo ieškovui 8260 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, 20,45 Lt valstybei už procesinių dokumentų įteikimą, grąžino atsakovui 5020 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 107-111).

8Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakartotinai peržiūrėjęs bylą kasacine tvarka 2009-11-20 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009-09-17 sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-21 nutartį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui (t. 3, b. l. 184-195).

9Teismo posėdyje ieškovės atstovas adv. V. Z. paaiškino, kad perėmus dokumentus iš administracijos vadovo administratorius nustatė, kad buvo sudarytos cesijos sutartys. Administratorius nusprendė, kad reikia reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo, nes įmonei nebuvo perduoti dokumentai, patvirtinantys reikalavimo teises, nes, pavyzdžiui, dėl reikalavimo teisės į Matulevičienės firmą ,,Nelvita‘‘ buvo pridėta vykdomojo įrašo kopija ir šis įrašas buvo išduotas UAB,,Mironga‘‘. Administratorius parašė reikalavimus skolininkams, tačiau visi laiškai grįžo neįteikti. Buvo kreiptasi į UAB ,,Previlsta‘‘ ir paprašyta pateikti dokumentus, tačiau jie buvo pateikti tik Lietuvos apeliaciniam teismui pareikalavus ir parėjus CK 6.89 str. nustatytam dvejų metų ieškinio senaties terminui, todėl administratorius nebegalėjo pareikšti ieškinio trečiajam asmeniui. Byloje įrodyta, kad visi skolininkai, į kuriuos bankrutuojanti įmonė perėmė reikalavimo teisę, iš esmės jau buvo nemokūs iki cesijos sutarčių sudarymo. Būtina įvertinti sandorių sudarymo aplinkybes, kurios įrodo, kad cesijos sutarčių sudarymo metu atsakovo vadovaujama įmonė buvo nemoki, ji buvo skolinga biudžetui, darbuotojams, todėl atsakovas, sumokėdamas 201 000 Lt trečiajam asmeniui, pažeidė šių kreditorių teises. ,,Sodros‘‘ patikrinimo 2006-02-28 akte užfiksuota įmonės 536 000 Lt skola. Tik pasibaigus ,,Sodros‘‘ patikrinimui atsakovas pateikė cesijos sutartis, tačiau išieškotojas pagal cesijos sutartis nebuvo pakeistas. Atsakovas sudarė nuostolingus sandorius, nepasidomėjo skolininkų turtine padėtimi, nesurinko dokumentų. Administratorius 2007 m. pradžioje kreipėsi konsultacijos.

10Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad cesijos sutartys buvo sudarytos su UAB,,Previlsta‘‘ vadovu P. P., nes jam buvo reikalingi pinigai. UAB ,,Previlsta‘‘ buvo moki įmonė ir sutarčių sudarymo metu turėjo 4 ha žemės sklypą Klaipėdos rajone, kuriame planavo statyti gyvenamųjų namų kvartalą. UAB ,,Optimalūs finansai‘‘ vykdė statybos darbus, todėl jai buvo pažėti darbai šiame kvartale, tačiau jie neįvyko dėl krizės. Cesijos sutarčių sudarymas įrodo, kad įmonei žala nebuvo padaryta, nes šiose sutartyse yra punktai, įrodantys, kad UAB,,Previlsta‘‘ atsako visais atvejais ir ji yra moki įmonė, tačiau administratorius nevykdė pareigos išsiieškoti pagal šias sutartis. Jis tikrino tik UAB,,Previlsta‘‘mokumą, o skolininkų mokumo netikrino. Mokėjimų eiliškumą pažeidė ir už tai buvo nubaustas bauda, tačiau verslas to reikalauja.

11Ieškinys atmestinas.

12CPK 362 str. 2 d. nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjant bylą, todėl vykdant 2009-11-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį analizuotini tiek atsakovo, tiek UAB ,,Optimalūs finansai‘‘ bankroto administratoriaus veiksmai dėl neveikimo vykdant cesijos sutartis, ir atsakovo , kaip įmonės administracijos vadovo, veiksmai sudarant cesijos sutartis, t. y. kieno veiksmai (neveikimas) nulėmė realią žalą ieškovui ir kokio dydžio (t.3, b. l.184).

13Bylos medžiaga įrodo, kad cesijos sutartys buvo sudarytos 2005-12-14(t. 1, b.l. 26), 2006-05-26 UAB,,Optimalūs finansai‘‘ buvo iškelta bankroto byla (t.1, b.l.18), tikrinant kitos įmonės veiklą 2006 m. kovo-balandžio mėnesiais buvo paimti UAB,,Optimalūs finansai‘‘ dokumentai finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje(t.1, b.l.22-23) ir ši aplinkybė nurodyta 2006-07-31 dokumentų priėmimo-perdavimo akte,kuriuo kitas įmonės administracijos vadovas J. Ž. perdavė dokumentus ieškovui (t.1, b.l.20). Galutinis dokumentų perdavimas administratoriui įvyko 2006 m. spalio-lapkričio mėn. priėmimo –perdavimo aktais ( t.1, b.l.24-25). Cesijos sutarčių sudarymo metu UAB,,Optimalūs finansai‘‘ vadovavo atsakovas, kuris 2006 m. sausio- vasario mėnesį sirgo (t.3, b.l.92), o nuo 2006-03-14 iki bankroto bylos iškėlimo –J. Ž. (t.1, b.l. 40).

14Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.

15Šiuo atveju įmonės administratorius reiškia ieškinį dėl žalos, atsiradusios atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, 2003-01-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2003, bylų kategorija 2.7, 5.7, 50 , išanalizavo uždarosios akcinės bendrovės administracijos vadovo teisinį statusą ir nustatė, kad administracijos vadovo ir bendrovės santykiai pasižymi tam tikrais ypatumais, būtent, kai tarp administracijos vadovo ir bendrovės yra sudaryta darbo sutartis, šie santykiai iš esmės atitinka ne darbo teisinius santykius, o civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reguliuojančios teisės normos. Administracijos vadovas užtikrina kasdieninį bendrovės funkcionavimą ir jos reikalų tvarkymą. Iš bylos medžiagos darytina išvada, kad šiuo atveju turi būti sprendžiamas deliktinės atsakomybės klausimas, nes ieškovė nurodo, kad žala jai buvo padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais, t. y. sudarė nuostolingus sandorius, nepasidomėjo skolininkų turtine padėtimi, nesurinko dokumentų, pagrindžiančių perimtų pagal cesijos sutartis skolų pagrįstumą, todėl šiuo atveju turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.245 str. 4 d., 6.246-6.249 str. Tačiau taikant civilinę atsakomybę turi būti nustatytas teisingas padarytos žalos dydis ir įrodyti tiesioginiai nuostoliai, kurie susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu dėl netinkamo atsakovo pareigų vykdymo. CK 6.249 str. nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su atsakovo veiksmais (veikimu, neveikimu), todėl priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, taigi šioje byloje ieškovė privalėjo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus sudarant cesijos sutartis bei paminėtas civilinės atsakomybės sąlygas. Remiantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. 3K-3-518/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. Daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“, bylos Nr. 3K-7-345/2007) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai svarstoma, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai svarstoma, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas bei įvertinti atsakovo veiksmai teisėtumo požiūriu, būtina visapusiškai analizuoti atsakovo sudarytų cesijos sutarčių dalyką ir atsakovo, kaip įmonės administracijos vadovo ir akcininko pagrįstus lūkesčius dėl šių sandorių sudarymo ir įvykdymo jų sudarymo metu. Byloje nustatyta, kad iki šiol atsakovo sudarytos cesijos sutartys nepradėtos vykdyti, t. y. vykdymo procese nepakeistas išieškotojas, nepareikštas reikalavimas laiduotojui pagal cecijos sutartis UAB,,Previlsta’’. Iš atsakovo paaiškinimo nustatyta, kad jis šias sutartis sudarė dėl to, kad trečiasis asmuo UAB,,Previlsta’’ laidavo už jų įvykdymą ir skolininkų turtinės padėties jis netyrė. Išanalizavus cesijos sutarčių tekstą darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai netyrė skolininkų mokumo, nes sutarčių 8.4 p. UAB,,Previlsta’’ prisiėmė visišką atsakomybę už visų atsakovui pateiktų dokumentų, ataskaitų, sąskaitų ir kitos medžiagos, pranešimų teisingumą ir įsipareigojo atlyginti visus nuostolius, kuriuos UAB,,Optimalūs finansai’’ patyrė dėl to, kad ji pateikė aiškiai melagingą informaciją ar sąminingai nepateikė ar nuslėpė teisingą informaciją, o sutarčių 3.2 p. ir 3.4 p. UAB,,Previlsta’’ besąlygiškai laidavo atsakovui už debitoriaus prievolių įvykdymą ir už tai, kad debitoriai atsiskaitys su atsakovu iki įvyks veiksmai, numatyti pagal bankroto įstatymo 9 ir 12 str. reikalavimus. Uždaroji akcinė bendrovė ,, Optimalūs finansai’’ cesijos sutarčių sudarymo metu buvo juridinis asmuo, vykdantis įstatų 2.2 p. numatytą komercinę –ūkinę veiklą (t.1, b.l.8). Bendrovė šiuo atveju įstatų 7 p. nustatyta tvarka per administracijos vadovą įgyvendino šį tikslą, sudarydama sutartis su statybos organizacijomis ir sukaupdama atitinkamus piniginius fondus. Šiuo atveju iš įstatų 7.14 p. ( t.1, b. l.15 ) nustatyta, kad bendrovės vadovas turėjo teisę sudaryti sandorius ir vienas iš sandorio požymių teisės teorijoje yra jo teisėtumas. Todėl pats cesijos sutarčių sudarymo faktas nelaikytinas neteisėtu veiksmu. Ieškovas įrodinėja, jog šių sandorių sudarymo metu UAB ,,Optimalūs finansai‘‘ buvo skolinga biudžetui ir darbuotojams (t.1, b. l. 63), todėl cesijos sutarčių kaina turėjo būti skirta kreditiniams reikalavimams padengti, tačiau ieškovas šiuo atveju nepateikė įrodymų, kad šių sutarčių laiduotojas - trečiasis asmuo- sutarčių sudarymo metu buvo nemokus ir nesugebės įgyvendinti savo įsipareigojimų. UAB ,,Previlsta‘‘ 2005, 2006 m. finansinės atskaitomybės dokumentai įrodo, kad ji buvo moki (t.2, b.l.101-156). Be to, nepaneigtas atsakovo paaiškinimas, jog šios sutartys buvo sudarytos verslo, t.y. būsimo užsakymo interesais. 2008-09-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo konstatuota, kad pagrindas atsakovo atsakomybei atsirasti būtų, jeigu būtų įrodyta, kad jo įgytas turtas buvo bevertis, kad išleistos lėšos nebus padengtos laiduotojo (t.2, b.l.69).Tačiau ieškovas įrodinėja tik įgytų pagal cesijos sutartis skolininkų nemokumą, tačiau byloje nėra įrodymų, kad laiduotojas yra nemokus. Priešingai, nekilnojamojo turto pažyma įrodyta, kad 2008-12-30 UAB,,Previlsta‘‘ turėjo nekilnojamojo turto (t.2, b.l.157-214) ir šiuo įrodymu patvirtinamas atsakovo paaiškinimas dėl cesijos sutarčių sudarymo motyvo - būsimo užsakymo su UAB ,,Previlsta‘‘. Todėl byloje nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų sudarant cesijos sutartis ir įmonei ieškovo įrodinėjama žala. Paminėtais įrodymais darytina išvada, kad nėra įrodytas ir įmonei padarytos dėl cesijos sutarčių sudarymo žalos dydis. Sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi (pvz., akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenims neatlyginamai), sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne tiek naudingi, kiek yra įmanoma toje situacijoje. Civilinės atsakomybės požiūriu tokia veikla nebūtinai yra vertinama kaip neteisėta, bet gali būti vertinama kaip neefektyvaus ar netinkamo valdymo dalis – neprotingas sprendimas konkrečioje situacijoje. Žala šiuo atveju yra juridinio asmens turto netekimas ar sužalojimas, turto netekimas ir negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovo veiksmų. Šiuo atveju ieškovės žalos dydis - dėl įmonės lėšų, išleistų sudarius cesijos sutartis - yra neįrodytas, nes pats sandorių sudarymas yra teisėtas veiksmas, o byloje nėra įrodymų, kad jie nuostolingi.

16Dėl UAB ,,Optimalūs finansai‘‘ administratoriaus veiksmų.

17Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą teismo paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius vykdo svarbias funkcijas ir jis yra įmonės valdytojas bei gina kreditorių interesus. Teismo paskirtam administratoriui įmonės valdymo organai perduoda įmonės turtą ir visus dokumentus, tokiu būdu tarp įmonės ir administratoriaus susiklosto prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai, kurie specifiniai yra tuo, kad suteiktų administratoriui įgaliojimų apimtis yra nustatyta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme. Administratoriaus funkcijos yra aiškiai apibrėžtos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme ir pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 23 punktą yra įpareigotas imtis priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų. Iš šio įstatymo 2 str. pateiktos bankrutuojančios įmonės valdymo sąvokos bei 11 str. nustatytų administratoriaus funkcijų darytina išvada, kad visa administratoriaus veikla turi būti nukreipta į likusio įmonėje turto išsaugojimą ir turto suradimą kreditinių reikalavimų patenkinimui. Įmonės administratoriui yra keliami aukštesni teisinio išprusimo reikalavimai, todėl darytina išvada, kad kreditorių interesais jis privalo imtis pačių efektyviausių civilinių teisių gynimo būdų. Nepagrįsta administratoriaus pozicija, jog jis neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl UAB ,,Previlsta‘‘ atsakomybės pagal cesijos sutartis, nes yra praleidęs 2 metų terminą, nustatytą CK 6.89 str. Šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra cesijos sutartys, todėl teismas neturi pagrindo jų analizuoti, bet analizuojant administratoriaus veiksmų teisėtumą darytina išvada, jog jis nepagrįstai nerealizuoja kito civilinių teisių gynimo būdo dėl cesijos sutarčių įvykdymo. CK 1.126 str. yra nustatyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisydamas to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę neterminuoto laidavimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje „Swedbank“, AB, (buvęs pavadinimas – AB bankas „Hansabankas“) v. P. B., D. B., byla Nr. 3K-7-229/2009), dėl kurios taikymo gali būti pasisakyta tik kitoje byloje aiškinant atsakovo sudarytas cesijos sutartis.

18Paminėtais įrodymais darytina išvada, kad nėra įrodytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos šioje byloje.

19Iš ieškovės priteistini atsakovui 2000 Lt, turėtų advokato pagalbai apmokėti (t.2, b.l.56, t.3, b. l. 145, CPK 98 str.).

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

21ieškinį atmesti.

22Priteisti iš bankrutuojančios UAB ,,Optimalūs finansai‘‘ G. P. 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti.

23Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika... 2. ieškovas bankrutuojanti UAB „Optimalūs finansai“ kreipėsi į teismą su... 3. Atsakovas atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad bankroto... 4. Klaipėdos apygardos teismas 22007-09-17 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė... 5. Lietuvos apeliacinis teismas peržiūrėjęs priimtą sprendimą apeliacine... 6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas peržiūrėjęs bylą kasacine tvarka... 7. Lietuvos apeliacinės instancijos teismas 2009-04-21 nutartimi pakartotinai... 8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakartotinai peržiūrėjęs bylą kasacine... 9. Teismo posėdyje ieškovės atstovas adv. V. Z.... 10. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad cesijos sutartys buvo sudarytos su... 11. Ieškinys atmestinas.... 12. CPK 362 str. 2 d. nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti... 13. Bylos medžiaga įrodo, kad cesijos sutartys buvo sudarytos 2005-12-14(t. 1,... 14. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.... 15. Šiuo atveju įmonės administratorius reiškia ieškinį dėl žalos,... 16. Dėl UAB ,,Optimalūs finansai‘‘ administratoriaus veiksmų.... 17. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą teismo paskirtas... 18. Paminėtais įrodymais darytina išvada, kad nėra įrodytos atsakovo... 19. Iš ieškovės priteistini atsakovui 2000 Lt, turėtų advokato pagalbai... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270... 21. ieškinį atmesti.... 22. Priteisti iš bankrutuojančios UAB ,,Optimalūs finansai‘‘ 23. Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu galima...