Byla 2A-1100/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Previlsta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1058-125/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Optimalūs finansai“ (procesinių teisių perėmėjas uždaroji akcinė bendrovė „Inkomlita“) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Previlsta“ (tretiesiems asmenims G. P., V. M. įmonei, A. K. personalinei įmonei, S. B. statybos-remonto darbų įmonei) dėl 223 093,99 Lt skolos ir palūkanų priteisimo bei

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Byloje kilo ginčas dėl sutarties aiškinimo, t.y. ar reikalavimo teises perleidęs kreditorius už skolininkus laidavo neterminuotai ir, jeigu terminuotai, kaip apibrėžiamas laidavimo terminas.

4Ieškovas BUAB „Optimalūs finansai“ (2006 m. gegužės 26 d. iškelta bankroto byla) ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 223 093,99 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Ieškovo direktorius G. P. 2005 m. gruodžio 14 d. su atsakovu UAB „Previlsta“ sudarė 5 cesijos sutartis, pagal kurias įgijo reikalavimo teises į 5 įmones bendrai 223 093,99 Lt sumai. Atsakovas šias reikalavimo teises buvo įgijęs iš UAB „Mironga“.

6Ieškovo bankroto administratorė nustatė, kad išieškoti iš skolininkų skolas nėra galimybės, nes nebuvo perduoti dokumentai, skolininkams nebuvo galima įteikti raginimų sumokėti skolas. Dėl šios priežasties buvo inicijuota civilinė byla dėl nuostolių priteisimo iš vadovo G. P. (Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1026-524/2010 ieškinį atmetė, Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą ir konstatavo, kad praktiškai išieškoti skolas iš debitorių neįmanoma dėl jų nemokumo). Dėl šios aplinkybės atsakovas kaip laiduotojas atsako už perleistų reikalavimų neįvykdymą (cesijos sutarčių 3.2 ir 3.4 punktai).

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino: ieškovui BUAB „Optimalūs finansai“ Iš atsakovo UAB „Previlsta“ priteisė 223 097,99 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2012 m. sausio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 600 Lt atstovavimo išlaidų, o į valstybės pajamas priteisė 5 462 Lt žyminio mokesčio.

9Ieškovo su atsakovu 2005 m. gruodžio 14 d. sudarytose cesijos sutartyse numatyta, kad atsakovas besąlygiškai laidavo, jog skolininkai atsiskaitys iki įvykus veiksmams, numatytiems LR Įmonių bankroto įstatymo 9 ir 12 straipsniuose. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokia sutartine nuostata atsakovas laidavo iki bankroto bylos jam iškėlimo. Toks laidavimas yra terminuotas, o terminas apibrėžtas sąlyga – bankroto bylos atsakovui iškėlimas. Atsakovo laidavimo terminas, neatsiradus sąlygai, nėra pasibaigęs ir atsakovas atsako už perleistas reikalavimo teises solidariai su skolininkais (LR CK 6.88 straipsnio 1 dalis).

10Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje neįrodyta, jog pagal cesijos sutarčių 4.4 punktą atsakovas ieškovui perdavė reikalavimo teises įrodančius dokumentus. Atsakovas vykdymo procese neperėmė išieškotojo teisių (išieškotoju ir toliau nurodomas UAB „Mironga“).

11Tai, kad ieškovas, neturėdamas reikalavimo teisę įrodančių dokumentų, iš buvusio ieškovo direktoriaus G. P. reikalavo atlyginti žalą, nerodo, kad ieškovas butų atsisakęs savo reikalavimų ir atsakovą atleidęs nuo prievolių vykdymo (LR CK 6.86 straipsnis).

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atsakovas UAB „Previlsta“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti, o esant priešingai teismo nuomonei – sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

141. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad laidavo neterminuotai. Tą pripažino ir ieškovas civilinėje byloje Nr. 2A-479/2011. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad laidavimas terminuotas ir kitokio sutarties aiškinimo šalys nepateikė.

152. Kadangi atsakovas laidavo neterminuotai ir nebuvo sutarta dėl laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo, laidavimas baigėsi 2007 m. gruodžio mėn. 14 d., t.y. suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos ir nepareiškus laiduotojui ieškinio (LR CK 6.89 straipsnio 1 dalis).

163. Cesijos sutartyse, skirtingai nei sprendė teismas, numatytas laidavimas iki debitoriui (ne laiduotojui) bus iškelta bankroto byla. Laidavimo pasibaigimą sieti su bankroto bylos atsakovui iškėlimu nebuvo tikslinga.

17Teismas neteisingai plečiamai aiškindamas sutartį sprendė, kad cesijos sutarties 3.4 punktas apima atsakovo laidavimo prievolės pabaigos terminą ir pačiam atsakovui iškėlus bankroto bylą. Tokio turinio nuostatų šalys cesijos sutartyje nenumatė.

184. Net teismui laidavimą vertinant kaip terminuotą ir siejamą su debitorių nemokumu, ieškinys, teismui konstatavus, kad visi skolininkai yra nemokūs, turėjo būti atmestas laidavimo prievolei pasibaigus bankroto bylos iškėlimo debitoriams dieną, ir/ar nemokumo nustatymo dieną (antstolių pažymos apie išieškojimo iš debitorių negalimumą).

195. Kritiškai vertintina ir teismo pozicija, kad iki 2008 m. vasario 26 d. ieškovas neturėjo galimybės pareikšti reikalavimo laiduotojui UAB „Previlsta“, nes tariamai neturėjo pirminių dokumentų, susijusių su reikalavimo perleidimo sutartimis. Ieškovo bankroto administratoriui apie cesijos sutarčių turinį ir atsakovo laidavimą buvo neabejotinai žinoma dar 2007 m. Tai matyti ir iš Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-168/2008. Be to, administratorius, neturėdamas reikalingų dokumentų, galėjo jų pareikalauti, tačiau to nedarė, todėl neturėtu dabar remtis aplinkybe dėl tariamai jam nepateiktų debitorių skolos dokumentų.

206. Nėra duomenų, kad skolininkai, išskyrus bankrutuojančią N.M. firmą „Nelvita”, kuri tuo metu turėjo turto, cesijų sutarčių sudarymo būtų nemokūs kaip tai apbrėžia LR Įmonių bankroto įstatymas. Be to, dauguma skolininkų – individualios įmonės, taigi neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, už kurių prievoles atsakingi ir savininkai, todėl net ir skolininkams buvus nemokiems, ieškovas turėjo išsiieškoti skolą iš skolininkų steigėjų (neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų dalyvių).

217. Ieškovas nepareiškė ieškinio skolininkams ar jų dalyviams įstatymo nustatytais terminais, t.y. per du metus (jeigu laidavimas neterminuotas) ar iki skolininkams buvo iškeltos bankroto bylos (jeigu laidavimas terminuotas). Cesijos sutarčių sudarymo metu skolininkų skolų mokėjimo terminai buvo suėję, todėl laiduotojui ieškinys galėjo būti pareikštas per tris mėnesius nuo cesijos sutarčių sudarymo, jeigu laidavimo prievolė terminuota, arba per du metus nuo minėtų cesijos sutarčių sudarymo, jeigu laidavimas yra neterminuotas (LR CK 6.88 straipsnio 1 dalis, 6.89 straipsnio l dalis).

228. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (LR CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Dalis skolininkų (N. M. firma „Nelvitas” 2008 m. birželio 19 d., UAB „Adelantė” 2010 m. lapkričio 5 d.) jau išregistruoti iš juridinių asmenų registro, todėl jų prievolės, o atitinkamai ir laidavimas už jas yra pasibaigę. Tai savarankiškas pagrindas ieškinį dalyje dėl šių prievolių atmesti.

239. Teismas tinkamai nesivadovavo sutarčių nuostatų aiškinimo taisyklėmis, nepagrįstai apsiribojo lingvistiniu ginčytinų sutarties nuostatų turinio aiškinimu.

2410. Laiduotojas nelaidavo iki visiško skolininko prievolių įvykdymo.

25Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

261. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-479/2011 nustatė keletą reikšmingų prejudicinių faktų:

27Viena, 2005 m. gruodžio 14 d. cesijos sutartimi įgytų reikalavimų į skolininkus V. M. įmonę, A. K. personalinę įmonę, UAB „Adelantė”, N. M. firmą „Nelvita”, S. B. statybos-remonto darbų įmonę) praktiškai nebuvo ir nėra galimybės patenkinti.

28Antra, ieškovas, teturėdamas pirminius dokumentus, susijusius su cesijos sutartimis, neturėjo pakankamo teisinio pagrindo reikalauti iš skolininkų ar laiduotojų patenkinti cesijos sutartimi įgytas reikalavimo teises.

292. Ar laidavimas terminuotas, nagrinėjama būtent šioje byloje, todėl nereikšminga ieškovo pozicija šiuo klausimu ankstesnėse bylose, kuriose teismas nepasisakė, ar laidavimas terminuotas.

303. Teismo išvada, kad pagal cesijos sutarties 3.4 punktą atsakovas laidavo, kad debitoriai atsiskaitys iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo, padaryta tinkamai pritaikius LR CK įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, įskaitant ir tai, kad cesijos sutartis buvo ruošta pagal UAB „Mironga” pateiktą pavyzdį, todėl abejotinos sutarties sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies nenaudai. Be to, toks aiškinimas atitinka laidavimo esmę.

314. Cesijos sutartis sudaręs ieškovas tikėjosi maksimalaus laidavimo termino. Cesijos sutartį sudaręs ieškovo vadovas G. P. byloje jam dėl nuostolių atlyginimo siūlė ieškovui naudotis atsakovo laidavimu, ko nebūtų daręs, manydamas, kad laidavimas neterminuotas ir pasibaigęs.

325. Nepagrįsta atsakovo pozicija, kad jo laidavimas galiojo iki buvo nustatytas debitorių nemokumas. Toks aiškinimas nesuderinamas su cesijos sutarčių 3.4 punkto turiniu, kur aiškiai kalbama apie veiksmus, numatytus pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 9 ir 12 straipsnius, t. y. apie pasirengimą nagrinėti bankroto bylą teisme arba bankroto proceso ne teismo tvarka pradžią. Net jeigu cesijos sutarčių 3.4 punkte butų kalbama apie debitorius (ne atsakovą), laidavimo terminas dar nebūtų suėjęs, nes daliai debitorių nėra iškeltos bankroto bylos.

336. Atsakovo civilinė atsakomybė ieškovui dėl skolininkų neįvykdytų prievolių kyla ne tik LR CK 6.81 straipsnio, bet ir 6.105 straipsnio pagrindu (atsakovas perleido reikalavimus į nemokius skolininkus) ta suma, kurią ieškovas sumokėjo įsigydamas debitorinius reikalavimus, t.y. 201 000 litų, o šios teisės normos taikymas nėra siejamas su pradinio kreditoriaus laidavimo galiojimu.

34IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35Apeliacinis skundas netenkintinas

36Esminis byloje nagrinėjamas ginčas, ar 2005 m. gruodžio 14 d. cesijos sutartyse tarp UAB „Optimalūs finansai“ ir UAB „Previlsta“, UAB „Previlsta“ ieškovui už debitorius V. M. individualią įmonę, A. K. personalinę įmonę, S. B. statybos remonto įmonę, N. M. firmą „Nelvita“, UAB „Adelantė“ laidavo terminuotai ar neterminuotai bei, ar laidavimo pabaigą šalys susiejo su LR Įmonių bankroto įstatymo 9 ir 12 straipsniuose numatytais įvykiais atsakovo (laiduotojo) ar debitorių atžvilgiu.

37Dėl laidavimo termino

38Laidavimas gali būti terminuotas ir neterminuotas. Terminuoto laidavimo pabaigą reglamentuoja LR CK 6.88 straipsnis, kurio pirmoje dalyje numatyta, kad tais atvejais, kuomet buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškė laiduotojui ieškinio.

39Neterminuoto laidavimo atveju, pagal LR CK 6.89 straipsnio 1 dalį, kai buvo laiduota nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibūdintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo, laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per šį terminą nepareiškia ieškinio laiduotojui.

40Kadangi LR CK skirtingai reglamentuoja terminuoto bei neterminuoto laidavimo pasibaigimą, byloje kilo ginčas dėl laidavimo prievolės pobūdžio: terminuota ar ne. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju laidavimo prievolė yra sąlyginė (LR CK 6.30 straipsnio 1 dalis), kadangi jos pasibaigimą šalys susiejo su tam tikros aplinkybės (veiksmų, numatytų LR Įmonių bankroto įstatymo 9 ir 12 straipsniuose (pasirengimas nagrinėti bankroto bylą teisme arba pasirengimas ne teismo tvarka vykstančiam bankroto procesui), įvykimu) buvimu ateityje. Ši sąlyga gali įvykti, gali ne. Toks neapibrėžtumas nėra būdingas terminams, kuriais apibrėžiama terminuotos prievolės pabaiga (LR CK 1.117 straipsnio 2 dalis). Taigi nagrinėjamo ginčo atveju laidavimo prievolė turi tiek sąlyginės prievolės, tiek terminuotos prievolės požymių. Kadangi prievolės pabaiga siejama su tam tikros naikinamosios sąlygos atsiradimu, laidavimo sandoris yra sąlyginis su naikinamąja sąlyga (LR CK 1.66 straipsnio 3 dalis). Toks laidavimas savo esme yra terminuotas ir todėl pirmosios instancijos teismas laidavimą pagrįstai kvalifikavo kaip terminuotą, kurio terminas apibrėžiamas veiksmų, numatytų LR Įmonių bankroto įstatymo 9 ir 12 straipsniuose, įvykimu, atitinkamai pagrįstai taikė LR CK normas, reglamentuojančias terminuoto laidavimo pabaigą (LR CK 6.88 straipsnis).

41Apeliacinio skundo argumentai, kad terminuotas laidavimas pasibaigė kreditoriui nepareiškus ieškinio laiduotojui per tris mėnesius nuo tada, kai suėjo prievolių, už kurias laiduota, įvykdymo terminas, atmestini. Viena, laiduota buvo už prievolių, kurių vykdymo terminas suėjęs, įvykdymą. Antra, ieškovui nebuvo iš karto perduoti debitorių prievoles patvirtinantys dokumentai (dalį dokumentų teismas pats išreikalavo tik nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1026-524/2010), iš kurių jis būtų galėjęs iš karto gauti pilną informaciją apie debitorių prievoles. Todėl laidavimo pasibaigimui pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalį byloje nagrinėjamu atveju reikšmingas būtent laidavimo termino pasibaigimo momentas (laidavimo terminas nebuvo pasibaigęs).

42Ginčas byloje kilo ne tik dėl laidavimo prievolės pobūdžio (terminuota ar ne), bet ir dėl sąlygos turinio, t.y. ar sąlyga aiškintina kaip veiksmų, numatytų LR Įmonių bankroto įstatymo 9 ir 12 straipsniuose įvykimas atsakovo (laiduotojo) ar debitorių atžvilgiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, nors įstatymų leidėjas aiškinant sutartį prioritetą suteikė sutarties šalių ketinimams, juos pilnai nustatyti nėra galimybės, kadangi šalys (ieškovas) bylose dėl teisinių santykių, kylančių iš tų pačių cesijos sutarčių, pateikia nenuoseklius paaiškinimus, juos iš esmės keičia. Todėl teismas ginčijamą sutartinę nuostatą aiškins atsižvelgdamas į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys bei vadovausis kitomis LR CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis.

43Laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (LR CK 6.76 straipsnis). Laidavimo prievole laiduotojas prisiima tam tikrą riziką (atsakyti kreditoriui už debitorių), o kreditorius gauna tam tikrą naudą – didesnę tikimybę, kad jam prievolė bus įvykdyta, kadangi pareigą ją įvykdyti prisiima nebe tik skolininkas, bet ir jo laiduotojas. Ši rizika ir papildoma nauda kreditoriui labiausiai pasireiškia tada, kai debitorius dėl kokių nors priežasčių (pavyzdžiui, nemokumo) neatsiskaito ir negali atsiskaityti su kreditoriumi.

44Tuo atveju, jeigu kaip teigia atsakovas, laiduota buvo už debitorius laikotarpiui iki LR Įmonių bankroto įstatymo 9 ir 12 straipsniuose numatyti veiksmai įvyks būtent jų atžvilgiu, laidavimo sutartis tik labai minimaliai sukuria riziką laiduotojui ir suteikia papildomą naudą kreditoriui, taigi tik labai minimaliai sukuria laidavimo sandoriui būdingas teisines pasekmes. Debitoriams esant mokiems, kreditorius turi realią galimybę gauti prievolės įvykdymą iš pačių debitorių (gera valia arba prisiteisdamas ir skolą išieškodamas), o laiduotojas, jeigu ir atsakytų kreditoriui už debitorius, sumokėtą sumą iš mokių debitorių turėtų realią galimybę atgauti (LR CK 6.83 straipsnio 1 dalis), taigi iš esmės neprisiima rizikos.

45Todėl labiau tikėtina, kad šalys, ketindamos sukurti laidavimo teisines pasekmes, cesijos sutarčių 3.4 punktuose laidavimo pabaigą apibrėžė sąlyga – LR Įmonių bankroto įstatymo 9 ir 12 straipsniuose numatytų veiksmų įvykimas laiduotojo atžvilgiu. Toks laidavimas labiau atitinka laidavimo sandorio esmę ir tikslus, kadangi laiduotojas laiduoja už debitorius nepriklausomai nuo jų mokumo (prisiima debitorių nemokumo riziką), o savo riziką sumažina tik tiek, kad įsipareigoja atsakyti kreditoriui už skolininkus tik būdamas mokus, t.y. kol laiduotojo atžvilgiu nepradedamos bankroto procedūros. Tokia sąlyga labiau atitinka laidavimo esmę ir labiau tikėtina, kad būtent tokią prasmę šiai sąlygai sudarydamos sutartį suteikė protingos apdairios šalys – verslininkai (LR CK 6.193 straipsnis). Tokią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad cesijos sutarčių sudarymo metu N. M. firma „Nelvita“ jau buvo bankrutuojanti, taigi jos atžvilgiu LR Įmonių bankroto įstatymo 9 ir 12 straipsniuose numatyti veiksmai jau buvo atliekami ir todėl sąlyga, su kuria šalys susiejo laidavimo pabaigos terminą, laidavimo sutarties sudarymo metu jau buvo įvykusi. Todėl vadovaujantis atsakovo paaiškinimais, kad laidavimo pabaigos terminą šalys susiejo su debitorių nemokumu, laidavimas už N. M. firmą „Nelvita“ apskritai būtų savitikslis, beprasmis, nes jau sandorio sudarymo dieną buvo įvykusi jo pabaigą lemianti sąlyga.

46Byloje nenustatyta aplinkybių, pakankamų paneigti šią išvadą, kad šalys laidavimo pabaigos terminą siejo su LR Įmonių bankroto įstatymo 9 ir 12 straipsniuose numatytais veiksmais būtent atsakovo (laiduotojo) atžvilgiu. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad laidavimo sutartimi laidavimo terminas buvo apibrėžtas sąlyga - įvykimas LR Įmonių bankroto įstatymo 9 ir 12 straipsniuose numatytų veiksmų laiduotojo atžvilgiu.

47Pripažinus, kad laidavimo pabaigos sąlyga siejama su laiduotojo nemokumu, teismas kaip dėl nereikšmingų ginčo išsprendimui nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų dėl debitorių nemokumo kaip laidavimo pabaigos sąlygos. Tačiau ginčo išsprendimui svarbu įvertinti, ar laidavimas kaip šalutinė prievolė nepasibaigė pasibaigus pagrindinei prievolei (LR CK 6.87 straipsnis). Ieškinio pareiškimo metu (2012 m. sausio 30 d.) UAB „Adelantė“ (2010 m. lapkričio 5 d.) ir individuali įmonė N. M. firma „Nelvita“ (2008 m. birželio 19 d.) jau buvo bankrutavę ir išregistruotos iš juridinių asmenų registro, taigi jų prievolės jau buvo pasibaigusios. Atitinkamai buvo pasibaigęs ir laidavimas už jas (LR CK 6.87 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovo kaip iš laiduotojo priteistina suma mažintina šių dviejų įmonių įsiskolinimo, už kurį laidavo atsakovas, dydžiu, t.y. (32 000 Lt+21 673,65Lt= 53 673,65 Lt).

48Dėl UAB „Previlsta“ atsakomybės už debitorių nemokumą

49Pagal LR CK 6.105 straipsnio 3 dalį, atlygintinai perleidęs reikalavimo teisę pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už perleidimo metu buvusį skolininko nemokumą ir tik tiek, kokio dydžio sumą gavo už perleidimą.

50Kadangi cesijos sutarčių sudarymo metu N. M. firma „Nelvita“ jau buvo bankrutuojanti, taigi neabejotinai nemoki, UAB „Previlsta“ pagal LR CK 6.105 straipsnio 3 dalį atsako ieškovui už perleistą 32 000 Lt reikalavimo teisę už ją gauta suma – 24 071,64 Lt.

51UAB „Adelantė“ cesijos sutarčių sudarymo metu dar nebuvo bankrutuojanti įmonė, tačiau, kaip jau nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-479/2011, UAB „Adelantė“ neteikė viešiems registrams savo finansinės atskaitomybės, neturėjo nekilnojamojo turto, o antstolis, vykdęs išieškojimą pagal 2004 m. kovo 24 d. išduotą vykdomąjį raštą, išieškojo tik mažą skolos dalį, 2007 m. vykdomoji byla užbaigta surašius išieškojimo negalimumo aktą. Šių faktinių aplinkybių visuma rodo įmonę cesijos sutarčių sudarymo metu faktiškai buvus nemokią, todėl UAB „Previlsta“ už perleistą 21 673,65 Lt reikalavimo teisę pagal CK 6.105 straipsnio 3 dalį taip pat atsako už perleistą prievolę gauta suma – 20 589,96 Lt. Atitinkamai skundžiamu sprendimu priteista suma sumažintina skirtumu tarp N. M. firmos „Nelvita“ ir UAB „Adelantė“ perleistų reikalavimų ir už juos gautų sumų.

52Dėl kitų debitorių mokumo cesijos sutarčių sudarymo metu ir LR CK 6.105 straipsnio taikymo papildomai nepasisakytina, kadangi motyvuose teismas jau pasisakė, jog už jų prievoles atsakovas atsakingas kaip laiduotojas.

53Dėl bylinėjimosi išlaidų

54Atsižvelgus į tai, kad bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka ieškinys tenkinamas tik iš dalies, taip pat įvertinus ieškovo patirtas atstovavimo išlaidas ir dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme, ieškovo teisių perėmėjui iš atsakovo BUAB „Previlsta“ (šiuo metu bankrutuojanti įmonė) priteistina viso 2 688 Lt advokato pagalbos išlaidų.

55Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

56Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą pakeisti pakeičiant ieškovą bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę „Optimalūs finansai“ jo teisių perėmėju uždarąja akcine bendrove ,,Inkomlita“, sumažinti priteistą 223 093,99 Lt sumą iki 214 081,94 Lt (du šimtai keturiolika tūkstančių aštuoniasdešimt vienas litas devyniasdešimt keturi centai), o priteistą 1600 Lt atstovavimo išlaidų sumą padidinti iki 2688 Lt (du tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt aštuoni litai). Taip pat panaikinti sprendimo dalį, kuria į valstybės pajamas priteista 5462 Lt žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Byloje kilo ginčas dėl sutarties aiškinimo, t.y. ar reikalavimo teises... 4. Ieškovas BUAB „Optimalūs finansai“ (2006 m. gegužės 26 d. iškelta... 5. Ieškovo direktorius G. P. 2005 m. gruodžio 14 d. su atsakovu UAB... 6. Ieškovo bankroto administratorė nustatė, kad išieškoti iš skolininkų... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį... 9. Ieškovo su atsakovu 2005 m. gruodžio 14 d. sudarytose cesijos sutartyse... 10. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje neįrodyta, jog pagal cesijos... 11. Tai, kad ieškovas, neturėdamas reikalavimo teisę įrodančių dokumentų,... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Atsakovas UAB „Previlsta“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą... 14. 1. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad laidavo neterminuotai. Tą... 15. 2. Kadangi atsakovas laidavo neterminuotai ir nebuvo sutarta dėl laidavimo... 16. 3. Cesijos sutartyse, skirtingai nei sprendė teismas, numatytas laidavimas iki... 17. Teismas neteisingai plečiamai aiškindamas sutartį sprendė, kad cesijos... 18. 4. Net teismui laidavimą vertinant kaip terminuotą ir siejamą su debitorių... 19. 5. Kritiškai vertintina ir teismo pozicija, kad iki 2008 m. vasario 26 d.... 20. 6. Nėra duomenų, kad skolininkai, išskyrus bankrutuojančią N.M. firmą... 21. 7. Ieškovas nepareiškė ieškinio skolininkams ar jų dalyviams įstatymo... 22. 8. Laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė... 23. 9. Teismas tinkamai nesivadovavo sutarčių nuostatų aiškinimo taisyklėmis,... 24. 10. Laiduotojas nelaidavo iki visiško skolininko prievolių įvykdymo.... 25. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti... 26. 1. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 6 d. nutartyje civilinėje... 27. Viena, 2005 m. gruodžio 14 d. cesijos sutartimi įgytų reikalavimų į... 28. Antra, ieškovas, teturėdamas pirminius dokumentus, susijusius su cesijos... 29. 2. Ar laidavimas terminuotas, nagrinėjama būtent šioje byloje, todėl... 30. 3. Teismo išvada, kad pagal cesijos sutarties 3.4 punktą atsakovas laidavo,... 31. 4. Cesijos sutartis sudaręs ieškovas tikėjosi maksimalaus laidavimo termino.... 32. 5. Nepagrįsta atsakovo pozicija, kad jo laidavimas galiojo iki buvo nustatytas... 33. 6. Atsakovo civilinė atsakomybė ieškovui dėl skolininkų neįvykdytų... 34. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 35. Apeliacinis skundas netenkintinas... 36. Esminis byloje nagrinėjamas ginčas, ar 2005 m. gruodžio 14 d. cesijos... 37. Dėl laidavimo termino... 38. Laidavimas gali būti terminuotas ir neterminuotas. Terminuoto laidavimo... 39. Neterminuoto laidavimo atveju, pagal LR CK 6.89 straipsnio 1 dalį, kai buvo... 40. Kadangi LR CK skirtingai reglamentuoja terminuoto bei neterminuoto laidavimo... 41. Apeliacinio skundo argumentai, kad terminuotas laidavimas pasibaigė... 42. Ginčas byloje kilo ne tik dėl laidavimo prievolės pobūdžio (terminuota ar... 43. Laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui,... 44. Tuo atveju, jeigu kaip teigia atsakovas, laiduota buvo už debitorius... 45. Todėl labiau tikėtina, kad šalys, ketindamos sukurti laidavimo teisines... 46. Byloje nenustatyta aplinkybių, pakankamų paneigti šią išvadą, kad šalys... 47. Pripažinus, kad laidavimo pabaigos sąlyga siejama su laiduotojo nemokumu,... 48. Dėl UAB „Previlsta“ atsakomybės už debitorių nemokumą... 49. Pagal LR CK 6.105 straipsnio 3 dalį, atlygintinai perleidęs reikalavimo... 50. Kadangi cesijos sutarčių sudarymo metu N. M. firma „Nelvita“ jau buvo... 51. UAB „Adelantė“ cesijos sutarčių sudarymo metu dar nebuvo bankrutuojanti... 52. Dėl kitų debitorių mokumo cesijos sutarčių sudarymo metu ir LR CK 6.105... 53. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 54. Atsižvelgus į tai, kad bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka ieškinys... 55. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos... 56. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą pakeisti...