Byla 2A-63/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino, sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei, dalyvaujant ieškovei S. P. , atsakovo Lietuvos Respublikos Prezidento atstovėms J. K. , viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. lapkričio 18 d. sprendimo, kuriuo dalis ieškinio atmesta, kitoje dalyje byla nutraukta, civilinėje byloje Nr. 2-211-227/2005 pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Lietuvos valstybei, tretiesiems asmenims Vilniaus apygardos teismo Periodinio teisėjų veiklos vertinimo komisijai ir Teismų tarybai dėl Vilniaus apygardos teismo Vertinimo komisijos išvadų, Teismų tarybos nutarimo bei Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto dėl atleidimo iš pareigų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais, atleidimo iš teisėjos pareigų pripažinimo negaliojančiu, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovė S. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė Vilniaus apygardos teismo Periodinio teisėjų veiklos vertinimo komisijos 2005 m. vasario 1 d. išvadą Nr. TR-335 ir 2005 m. vasario 18 d. išvadą Nr. TR-393 dėl teisėjos veiklos įvertinimo pripažinti neteisėtomis ir negaliojančiomis; Teismų tarybos 2005 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 13 P-321 dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti S. P. iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu bei jį panaikinti; Lietuvos Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretą Nr. 225 „Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo“ pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu; ieškovės atleidimą iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui, remiantis Lietuvos Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretu Nr. 225, pripažinti neteisėtu; priteisti ieškovei iš valstybės 838 635 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 2-5, 68-74, 82-83; t. 2, b. l. 23).

4Ieškinys grindžiamas tuo, kad baigiantis ieškovės, kaip teisėjos, penkerių metų įgaliojimų laikui, Vilniaus apygardos teismo Periodinio teisėjų veiklos vertinimo komisija (toliau – Vertinimo komisija) atliko ieškovės veiklos vertinimą ir nustatė, kad teisėja nesilaiko teisėjų etikos taisyklėse nustatytų reikalavimų: apygardos teisme turimomis žiniomis ieškovė netinkamai elgiasi posėdžių metu su proceso dalyviais, atvykstančiais pareigūnais ir kitais piliečiais; sistemingai konfliktuoja su teismo darbuotojais, dėl ko susiklosto įtempti santykiai, ir padarė išvadą, kad pagal savo asmenines savybes teisėjos S. P. elgesys neatitinka teisėjų etikos taisyklių reikalavimų ir ji netinkama toliau eiti teisėjo pareigas. Ieškovės teigimu, Vertinimo komisija, priimdama 2005 m. vasario 1 d. išvadą Nr. TR-335, pažeidė Konstitucijos preambulėje įtvirtintus teisingos pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principus, asmenų lygybės prieš įstatymą principą (Konstitucijos 29 str.), nesilaikė Teismų tarybos 2004 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 218 patvirtintuose Periodinio teisėjų veiklos vertinimo nuostatuose numatytų reikalavimų. Anot ieškovės, jos veikla buvo įvertinta taikant kitokius kriterijus negu kitų 5 metų stažą turinčių teisėjų. Vertinimo komisija, norėdama pagrįsti 2005 m. vasario 1 d. išvadą Nr. TR-335, įrodymus rinko jau po išvados surašymo. Ieškovė su šiais įrodymais nebuvo supažindinta, jų nėra jos asmens byloje. Vilniaus apygardos teismo pirmininkas nuostatuose nenustatytu pagrindu ir terminais 2005 m. vasario 18 d. sudarė naują Vertinimo komisiją ir pastaroji surašė analogišką pirmajai išvadą Nr. TR-393 dėl ieškovės veiklos vertinimo. Teismų taryba, pažeisdama Teismų įstatymo 121 straipsnio 3 dalį, 125 straipsnio 1 dalį, Teismų tarybos reglamento 23 straipsnio 5 punktą, 29 straipsnį, 32 straipsnį, prieš pat posėdžio pradžią betarpiškai, ne per Nacionalinę teismų administraciją, priėmė pateiktus naujus dokumentus - Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 17 d. pažymą ir Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininko 2005 m. vasario 18 d. faksu pateiktą papildomą informaciją dėl ieškovės veiklos vertinimo. Ieškovės manymu, tokiu būdu buvo apribota Nuostatų 34 punkte numatyta jos teisė savalaikiai susipažinti su šiais duomenimis ir nustatyta tvarka juos paneigti. Ieškovė teigė, kad Teismų taryba nepagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 17 d. pažyma, nes neatsižvelgė į tai, kad ji nėra pasirašyta K. R. , o joje nurodyti duomenys yra nepagrįsti ir neteisingi. Teismų taryba neatsižvelgė ir į tai, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininko 2005 m. vasario 18 d. pateiktoje papildomoje informacijoje nurodyti duomenys nepagrįsti konkrečiais faktais, o duomenys apie išnagrinėtų baudžiamųjų bylų skaičių neatitinka faktinių aplinkybių, nes juos paneigia Nacionalinės teismų administracijos 2005 m. sausio 31 d. pažyma apie ieškovės darbą. Remdamasi šiais argumentais, ieškovė teigė, kad Teismų taryba, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos (Teismų įstatymo 45 str. 1 d.), pažeisdama Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo įstatymui principą ir proceso lygybės, bešališkumo ir nepriklausomumo garantijas, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, nesant konkrečių faktų, duodančių pagrindą teigti, kad ieškovės elgesys neatitinka teisėjų etikos taisyklių reikalavimų, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą patarti Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti ją iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui. Ieškovės teigimu, Lietuvos Respublikos Prezidentas, 2005 m. kovo 3 d. dekretu Nr. 225 atleisdamas ją iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui, nuo 2005 m. kovo 7 d., atsižvelgė į neteisėtą ir nepagrįstą Teismų tarybos patarimą. 2005 m. vasario 25 d. raštu ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidento patarėją teisės klausimais, prašydama informuoti Lietuvos Respublikos Prezidentą apie konstitucinių teisių pažeidimus. Tačiau, nepaisant to, bei neatsižvelgiant į 137 išnagrinėtų bylų proceso dalyvių pareikštą teigiamą nuomonę, skundžiamu Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu ieškovė buvo atleista iš pareigų. Ieškovės teigimu, per penkerius jos darbo Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja metus nebuvo skundų iš piliečių ar proceso dalyvių dėl jos netinkamo elgesio, ji laikėsi duotos teisėjo priesaikos, Konstitucijos ir įstatymų, vykdė teisėjų etikos taisyklių reikalavimus, teisėjo darbą dirbo sąžiningai ir be korupcijos, su teisėjais ar teismo darbuotojais nekonfliktavo. Kartu ieškovė pažymėjo, kad dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės pašalpos, atleidžiant iš darbo pasibaigus įgaliojimų laikui, išmokėjimas rodo, kad ji buvo atleista nesant kaltų veiksmų (Teismų įstatymo 101 str. 1 d.). Už neteisėtu atleidimu iš pareigų padarytą žalą ieškovė prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 838 635 Lt netekto uždarbio ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

5Atsakovas Lietuvos Respublikos Prezidentas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (t. 1, b. l. 49-51; 102-104). Teigė, jog asmuo į apylinkės teismo teisėjo pareigas pirmą kartą skiriamas 5 m. siekiant įvertinti, ar jis tinka dirbti teisėju (Teismų įstatymo 57 str. 1 d.). Speciali teisėjų institucija - Teismų taryba - turi patarti LR Prezidentui visais teisėjų skyrimo, jų profesinės karjeros, taip pat atleidimo iš pareigų klausimais (Konstitucijos 112 str. 5 d.). Be šios institucijos patarimo LR Prezidentas negali priimti sprendimo dėl teisėjo paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo, atleidimo iš pareigų (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimas). GinčijamasTeismų tarybos 2005 m. vasario 18 d. nutarimas priimtas atsižvelgiant į Vertinimo komisijos išvadas, kurios ieškovei nėra palankios: nors jos darbo rodikliai pakankamai geri, tačiau elgesys neatitinka teisėjų etikos taisyklių reikalavimų. Įstatymai nesuteikia LR Prezidentui teisės revizuoti Teismų tarybos išvadų nei Vertinimo komisijos nutarimų; antra vertus, jie nėra privalomi (ang. non-biding). Skirti arba ne asmenį teisėju be egzaminų ir atrankos iki 65 m., pasibaigus 5 m. įgaliojimų terminui, - LR Prezidento diskrecijos teisė, kurią jis įgyvendina vadovaudamasis ne tik asmens pageidavimu tęsti teisėjo darbą, tačiau ir viešuoju interesu. Teisėjai vykdo išimtinę funkciją – vykdo teisingumą, todėl jiems keliami ypatingi profesiniai ir etikos reikalavimai. Etikos reikalavimai ne mažiau svarbūs nei profesiniai, nes jų nesilaikymas kenkia teismo autoritetui, mažina visuomenės pasitikėjimą teismais. Vertinimo komisijos 2005 m. vasario 18 d. išvadoje Nr. TR-393 ieškovės elgesys etikos aspektu įvertintas neigiamai, tad LR Prezidentas atsisakė pratęsti ieškovės kaip teisėjos įgaliojimus iki 65 m.

6Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Vyriausybės, tretieji asmenys Teismų taryba ir Vilniaus apygardos teismas atsiliepimais į ieškinį ieškinio nepripažino, jį laikė nepagrįstu, todėl prašė netenkinti, teigė esantys be pagrindo įtraukti dalyvaujančiais byloje asmenimis, tvirtino neturintys materialinio ar procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi (t. 1, b. l. 54, 144-146, 149; t. 2, b. l. 19-20).

7Panevėžio apygardos teismas 2005 m. lapkričio 18 d. sprendimu (t. 2, b. l. 122-130) priėmė ieškovės atsisakymą nuo reikalavimų panaikinti Teismų tarybos 2005 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 13 P-321 ir gražinti ją į Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigas ir pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktą šioje dalyje bylą nutraukė; bylą dalyse dėl Vilniaus apygardos teismo vertinimo komisijos 2005 m. vasario 1 d. ir 2005 m. vasario 18 d. išvadų Nr.TR-335 ir Nr. TR-393 dėl S. P. veiklos įvertinimo ir dėl Teismų tarybos 2005 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 13 P-321 dėl patarimo LR Prezidentui atleisti S. P. iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui (2005 m. kovo 7 d.) pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais nutraukė pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą; ieškinio dalį dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekreto Nr. 225, atleidimo iš teisėjos pareigų pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu bei žalos atlyginimo atmetė kaip neįrodytą.

8Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė iki 2005 m. kovo 7 d. buvo paskirta 5 metams dirbti Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja. Baigiantis šiam terminui, Vilniaus apygardos teismo pirmininkas sudarė Vertinimo komisiją dėl teisėjos S. P. veiklos įvertinimo. Vertinimo komisija, gavusi reikiamą informaciją apie jos veiklos kokybę ir veiksmingumą (nuostatų VI skyrius), analizavo veiksnius, tiesiogiai susijusius su teisėjos profesine veikla, ir kitus veiksnius, netiesiogiai lemiančius teisėjos profesinę veiklą (nuostatų 15 ir 16 p.) bei padarė išvadą, jog teisėjos S. P. darbo kokybė gera, tačiau jos asmeninės savybės neatitinka teisėjų etikos taisyklių, tad ji netinka eiti teisėjos pareigas (Teismų įstatymo 52 str. 1 d. 4 p.). Ieškovė buvo pareiškusi prieštaravimus dėl Vertinimo komisijos išvadų ir juos motyvavo nuostatų 19, 21, 23 punktų pažeidimais, išvadų nepagrįstumu. Todėl buvo sudaryta antroji komisija, kuri 2005 m. vasario 18 d. priėmė analogišką pirmesniajai išvadą Nr. 393. Abi išvados bei kita medžiaga buvo pateiktos Vilniaus apygardos teismo pirmininkui ir Teismų tarybai (nuostatų 34-35 p.). Teismas sprendė, kad Vertinimo komisijos išvadų apskundimo teismui procedūra, išskyrus ieškovės pasinaudota teise pareikšti pretenziją (nuostatų 32 p.), nenumatyta, vadinasi, ginčas dėl Vertinimo komisijos veiksmų nenagrinėtinas teisme, todėl bylą šioje dalyje nutraukė (CPK 293 str. 1 d. 1 p, 137 str. 2 d. 1 p.). Teismas nurodė, kad Teismų taryba, priėmusi ginčijamą nutarimą, nėra juridinis asmuo (CK 2.33 str., Teismų įstatymo 119 str.), Teismų taryba tik pataria LR Prezidentui dėl teisėjų skyrimo, kas reiškia, kad jos siūlymas nėra privalomas LR Prezidentui, todėl padarė išvadą, kad Teisėjų taryba negali būti laikoma trečiuoju asmeniu, ir bylą šioje dalyje nutraukė (CPK 293 str. 1 d. 1 p.). LR Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretą dėl S. P. atleidimo iš pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui, teismas laikė pagrįstu ir teisėtu. Teismo teigimu, ieškovės asmeninės savybės kliudė jai eiti teisėjos pareigas, o vertinant jos tinkamumą būti paskirtai eiti teisėjos pareigas iki 65 m., nebuvo pažeistos Konstitucijoje ir Teismų įstatyme numatytos procedūros. Teismas įvertino Teismų tarybos posėdžio, kuriame buvo svarstomas patarimo LR Prezidentui dėl tolimesnio ieškovės darbo teisėja klausimas, eigą ir nustatė, kad priimti ir svarstyti taryboje gautą papildomą medžiagą kliūčių nebuvo, posėdyje dalyvavo pati ieškovė, ji neprašė skirti laiko susipažinti su papildomais dokumentais ir atidėti posėdį. Teismų taryba ginčijamą nutarimą priėmė remdamasi ne tik Vertinimo komisijos išvadomis, Vertinimo komisijos protokolu, Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininko informacija, informacija iš Nacionalinės teismų administracijos, bet ir išklausiusi ieškovę. Ieškovė atsakinėjo į Teismų tarybos narių klausimus apie jos darbą ir veiklą bei turėjo galimybę pasisakyti visais klausimais. Ta aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 17 d. pažymą bei Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 18 d. pirmininko faksu atsiųstą papildomą informaciją Teismų taryba prieš posėdį priėmė tiesiogiai, o ne per Nacionalinę teismų administraciją, teismo teigimu nesuvaržė ieškovės teisės gauti visą medžiagą ne vėliau kaip prieš tris dienas iki posėdžio. Teismas įvertino liudytoju apklausto Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko K. R. , drauge su kitomis šio teismo teisėjomis surašiusio 2005 m. vasario 17 d. pažymą, parodymus. Teismas nustatė, kad informacijos apie ieškovės veiklos vertinimą siuntimas faksu pažeidė ieškovės teisę į duomenų konfidencialumą. Tačiau tai nesudarė pagrindo išvadai, kad dėl šios pažaidos Teismų tarybos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Teismų taryba įvertino įrodymus, nepažeisdama šiai procedūrai nustatytų taisyklių, asmenų lygiateisiškumo principo, proceso lygybės, nešališkumo ir nepriklausomumo garantijų. Teismas įvertino byloje apklaustų liudytojų parodymus ir nusprendė, kad jie patvirtina Vertinimo komisijų išvadas dėl ieškovės elgesio, neatitinkančio teisėjo etikos taisyklių darbinėje veikloje bendradarbių bei proceso dalyvių atžvilgiu. Byloje esantys įrodymai ir nustatytos aplinkybės nepaneigė Teismų tarybos nutarimo esmės - patarti atleisti ieškovę iš teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui, kaip netinkančios toliau eiti teisėjos pareigas pagal asmenines savybes. Ieškovei neįrodžius pagrindinių reikalavimų ir juos atmetus, pirmosios instancijos teismas atmetė išvestinius reikalavimus priteisti turtinę bei neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

9Ieškovė S. P. apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 136-140) prašo Panevėžio apygardos teismo 2005 m. lapkričio 18 d. sprendimą, išskyrus dalį, kuria priimtas atsisakymas nuo ieškinio dalies, panaikinti dėl procesinės bei materialinės teisės pažeidimų, pasireiškiančių įvairių principų nepaisymu: lygybės prieš įstatymą ir teismą, nešališkumo, betarpiškumo; sąžiningumo, teisingumo ir protingumo, teisinės valstybės, ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad:

101) pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, neturėjo teisės pasisakyti dėl LR Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekreto Nr. 225 teisėtumo ir pagrįstumo, dėl Teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalies atitikimo Konstitucijai;

112) pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias taisykles, nes ieškovės prašymu neišreikalavo Vertinimo komisijos 2005 m. sausio 31 d. išvados Nr. S-72 faksimilės, duomenų apie ieškovės Ukmergės rajono apylinkės teisme laikotarpiu nuo 2000 m. kovo 13 d. iki 2005 m. kovo 7 d. išnagrinėtas administracines bylas; patenkinęs prašymą dėl liudytojų apklausos pagal ieškovės sudarytą eilę, liudytojus apklausė savo pasirinkta tvarka; kolegijos pirmininkė nepagrįstai šalino ieškovės užduodamus jos atsivestiems liudytojams klausimus; nepagrįstai atsisakė apklausti kaip liudytoją Vilniaus apygardos teismo teisėją V. N. ;

123) padarė nepagrįstas išvadas, kad Vertinimo komisija 2005 m. vasario 1 d. ir 2005 m. vasario 18 d. posėdžiuose išklausė ieškovę ir kitus Ukmergės rajono apylinkės teismo darbuotojus; kad Teismų tarybos 2005 m. vasario 18 d. posėdyje ieškovė turėjo galimybę susipažinti su papildoma informacija, reikšti prieštaravimus ir pasisakyti visais klausimais. Iš tikrųjų ieškovė tik atsakinėjo į Teismų tarybos narių klausimus;

134) išvadą dėl ieškovės elgesio neatitikimo teisėjų etikos taisyklėms teismas padarė, remdamasi subjektyviu liudytojų R. K. , A. P. , R. N. , R. A. , E. P. , E. Z. požiūriu į ieškovės darbą ir elgesį, bet nenurodė konkrečių įrodymų, kurie juos patvirtintų. Visi liudytojai, išskyrus Ukmergės rajono teismo pirmininką R. K. , teismo posėdyje patvirtino, kad nėra turėję konfliktų su ieškove;

145) teismas neištyrė visų ieškovės nurodytų aplinkybių dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininko 2005 m. sausio 31 d. išvadoje dėl ieškovės veiklos vertinimo Nr. S-72 ir 2005 m. vasario 18 d. papildomoje medžiagoje esančių duomenų tikrumo; dėl iš Ukmergės rajono apylinkės teismo išreikalautų įrodymų: 2005 m. gegužės 16 d. rašto Nr. S-304 (t. 1, b. l. 42-48), 2005 m. rugsėjo 14 d. rašto Nr. S-552 (t. 2, 1-2), ieškovės ir aukštesnės instancijos teismo priimtų procesinių dokumentų, teisėjų darbo ataskaitų bei bylų padalinimo žurnalų (t. 2, b. l. 6-17) ir nepasisakė dėl ieškovės nurodytų Vertinimo komisijos padarytų Nuostatų pažeidimų; neįvertino pilietinio judėjimo „Už teisingą Lietuvą“ (137 asmenų) rašytinių įrodymų, kuriuose ieškovė apibūdinama teigiamai (t. 1, b. l. 119-127);

156) pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Nuostatų 35 punktą, kad Vertinimo komisijos išvada gali būti pateikiama Teismų tarybai tiesiogiai. Pagal Nuostatų 34 punktą Vertinimo komisijos išvados ir medžiaga pateikiama Nacionalinei teismų administracijai, o ši jas gali pateikti Teismų tarybai Teismų įstatymo nustatyta tvarka (Teismų įstatymo 125 str. 1, 9 d.). Taip pat teismas netinkamai aiškino Teismų įstatymo 121 straipsnio 3 dalį ir padarė nepagrįstą išvadą, kad Teismų taryba turi teisę priimti papildomus įrodymus ir posėdžio dieną;

167) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl Vertinimo komisijos išvadų ir Teismų tarybos 2005 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 13 P-321 pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais, nes teisę kreiptis į teismą garantuoja Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis, o CPK 24 straipsnis įtvirtina bylų priskyrimo teismui prioriteto principą. Todėl teismas, nutraukdamas bylą kaip nepriskirtiną teismui, turėjo nurodyti, į kurią instituciją ieškovė turi teisę kreiptis dėl savo teisių gynimo;

178) pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso reikalavimus, neįsiteisėjus sprendimui grąžinęs Ukmergės rajono apylinkės teismui bylų padalijimo žurnalus ir nepalikęs byloje jų nuorašų.

18Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Vyriausybės atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 150-152) skundo nepripažįsta ir prašo Panevėžio apygardos teismo 2005 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Tikina, kad LR Vyriausybė yra netinkamas atsakovo atstovas šioje byloje, nes ji nedalyvauja teisėjų skyrimo procedūroje.

19Atsakovas Lietuvos Respublikos Prezidentas atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 155-156) skundą laiko nepagrįstu ir prašo Panevėžio apygardos teismo 2005 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Akcentuoja, jog apeliantės išvardinti Vertinimo komisijos padaryti procedūriniai pažeidimai mažareikšmiai, nes jie neturėjo įtakos vertinimo turiniui ir ieškovės teisių gynybai. Apeliantė klaidingai teigia, kad Teismų tarybos 2005 m. vasario 18 d. posėdyje neturėjo galimybės reikšti prieštaravimų ar pasisakyti visais klausimais. Teismų tarybos posėdžio protokole nėra užfiksuota, jog apeliantė būtų kreipusis su kokiu nors prašymu ir tas prašymas būtų atmestas.

20Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. kovo 29 d. nutartimi (t. 2, b. l. 169-178) kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti: 1) ar Teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalis neprieštarauja LR Konstitucijos 102 straipsnio 1 daliai ta apimtimi, jog Konstitucinis Teismas sprendžia, ar LR Prezidento aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams, ir LR Konstitucijos 105 straipsnio 2 dalies 1 punktui; 2) ar LR Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretas Nr. 225 „Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo“ neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 115 straipsnio 2 punktui ta apimtimi, kad LR teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka pasibaigus įgaliojimo laikui, ir Teismų įstatymo 45 straipsnio 1 daliai, 52 straipsnio 4 punktui.

21Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gruodžio 20 d. nutarimu (t. 2, b. l. 185-196) pripažino, jog LR Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretas Nr. 225 „Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo“ neprieštarauja LR Konstitucijai, LR teismų įstatymo 45 straipsnio 1 daliai, o bylos dalį, susijusią su prašymu ištirti, ar LR Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretas Nr. 225 „Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo“ neprieštarauja LR teismų įstatymo 52 straipsnio 4 punktui, nutraukė, nes Lietuvos apeliacinis teismas netyrė faktinių aplinkybių, kurios leistų daryti prielaidas apie ieškovės tinkamumo teisėjo darbui patikros procedūros neteisėtumą arba ieškovės, kaip teisėjos, veiklos įvertinimo nepagrįstumą. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad kai LR Prezidentas kreipiasi į specialią teisėjų instituciją, jog ši patartų dėl teisėjo atleidimo iš pareigų, nes pasibaigė to teisėjo įgaliojimų laikas, speciali teisėjų institucija privalo įsitikinti, ar iš tikrųjų nurodyti objektyvaus pobūdžio faktai dėl teisėjo netinkamumo eiti pareigas. Šioje konstitucinės justicijos byloje 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu Konstitucinis Teismas nutraukė pradėtą teiseną bylos dalyje pagal Lietuvos apeliacinio teismo prašymą ištirti, ar Teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalis neprieštarauja Konstitucijos 102 straipsnio 1 daliai, 105 straipsnio 2 dalies 1 punktui.

22Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškovės apeliacinį skundą tenkino: panaikino Panevėžio apygardos teismo 2005 m. lapkričio 18 d. sprendimą; Teismų tarybos 2005 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 13P-321 dėl patarimo LR Prezidentui atleisti S. P. iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų pasibaigus įgaliojimo laikui (2005 m. kovo 7 d.) pripažino negaliojančiu; pripažino, kad S. P. atleidimas iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų 2005 m. kovo 3 d. LR Prezidento dekretu, atsižvelgiant į Teismų tarybos patarimą, pasibaigus įgaliojimo laikui, yra nepagrįstas ir neteisėtas; priteisė S. P. naudai iš valstybės 197 098 Lt vidutinį darbo užmokestį ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 18-28), nustatęs, jog Teismų tarybos motyvai, kodėl nepatarti LR Prezidentui skirti ieškovę teisėja iki 65 m., nebuvo aiškiai išdėstyti, todėl neaišku, kokie konkretūs ieškovės kaip teisėjos veiksmai laikyti neatitinkančiais Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų, trukdantys ieškovei toliau eiti teisėjos pareigas.

23Kasacinį skundą dėl šio apeliacinės instancijos teismo sprendimo padavė tretysis asmuo Teisėjų taryba.

24Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 10 d. nutartimi (t. 3, b. l. 68-77) Teisėjų tarybos kasacinį skundą tenkino: panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir perdavė bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog apeliacinės instancijos teismas, nesant Konstitucinio Teismo konstatavimo dėl LR Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekreto Nr. 225 „Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo“ neatitikimo Konstitucijai ar įstatymams, nebuvo kompetentingas pripažinti, jog ieškovės atleidimas iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjo pareigų, pasibaigus jos įgaliojimo laikui, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Todėl jei Lietuvos apeliacinis teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, nuspręs vėl kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl LR Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekreto Nr. 225 atitikties Konstitucijai ar įstatymams pagal turinį, jis pats turi išsiaiškinti ir nustatyti faktines bylos, kuriomis remdamasis Konstitucinis Teismas galėtų tirti, ar ieškovės tinkamumo teisėjo darbui patikros procedūra galėjo būti neteisėta arba ar ieškovės, kaip teisėjos, veiklos įvertinimas galėjo būti nepagrįstas, nors Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas konstitucinės justicijos bylą, turi įgaliojimus prireikus tirti bylos sprendimui reikšmės turinčias faktines aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutarimas); Konstitucinis Teismas, spręsdamas, ar Respublikos Prezidento aktas neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, turi tirti tai, ar tokių reikalavimų buvo laikomasi (ar jie buvo įvykdyti), nes nenustačius šių faktinių aplinkybių būtų neįmanoma ištirti LR Prezidento akto atitikties Konstitucijai ir Įstatymams (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas).

25Lietuvos apeliacinis teismas iš naujo nagrinėdamas civilinę bylą 2009 m. spalio 12 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretas Nr. 225 ,,Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo iš pareigų“ pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 115 straipsnio 2 punktą, pasibaigus įgaliojimų laikui (Žin., 2005, Nr. 31-984), pagal turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. redakcija) 44 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad teisėjas turi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose numatytas Lietuvos Respublikos piliečio teises ir laisves, 51 straipsnio 1 daliai ta apimtimi, kad apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, 52 straipsnio 4 punktui, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 daliai, įtvirtinančiai proceso lygybės, bešališkumo ir nepriklausomumo garantijas (t. 3, b. l. 126-140).

26Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimu atsisakė šį prašymą nagrinėti (t. 3, b. l. 148-149).

27Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

28Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

29Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

30Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė S. P. Lietuvos Respublikos Prezidento 2000 m. kovo 7 d. dekretu Nr. 793 buvo paskirta penkeriems metams Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja. Baigiantis penkerių metų įgaliojimų terminui, Lietuvos Respublikos Prezidentas kreipėsi į Teismų tarybą dėl patarimo S. P. skirti Ukmergės apylinkės teismo teisėja iki 65 metų amžiaus. Teismų taryba 2005 m. vasario 18 d. nutarimu patarė Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti S. P. iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui (2005 m. kovo 7 d.). Tokį Teismų tarybos patarimą lėmė Vilniaus apygardos teismo vertinimo komisijos išvada, kad S. P. elgesys neatitinka Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų. Lietuvos Respublikos Prezidentas 2005 m. kovo 3 d. dekretu Nr. 225, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsniu, 115 straipsnio 2 punktu ir atsižvelgdamas į Teismų tarybos patarimą, atleido S. P. iš teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui.

31Atleidimą iš teisėjos pareigų pasibaigus įgaliojimo laikui, ieškovė S. P. grindžia, tuo, kad LR Prezidento dekretas, kuriuo ji atleista iš teisėjos pareigų, yra neteisėtas, nes jis priimtas atsižvelgus į neteisėtą ir nepagrįstą Teismų tarybos nutarimą, kuris priimtas vadovaujantis neteisėtomis ir nepagrįstomis vertinimo komisijos išvadomis.

32Nuo reikalavimo panaikinti Teismų tarybos 2005 m. vasario 18 d. nutarimą dėl patarimo LR Prezidentui atleisti S. P. iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui (2005 m. kovo 7 d.), ir nuo reikalavimo grąžinti S. P. į Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigas ieškovė atsisakė, pirmosios instancijos teismas atsisakymą priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė. Ginčo dėl šios reikalavimų dalies išsprendimo tokiu būdu byloje nėra.

33Ieškovė prašo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais tiek Vilniaus apygardos teismo vertinimo komisijos 2005 m. vasario 1 d. ir 2005 m. vasario 18 d. išvadas dėl veiklos įvertinimo, tiek Teismų tarybos 2005 m. vasario 18 d. nutarimą dėl patarimo LR Prezidentui atleisti S. P. iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui (2005 m. kovo 7 d.), tiek Lietuvos Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretą Nr. 225 dėl jos atleidimo iš pareigų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijami Vertinimo komisijos ir Teismų tarybos aktai nesukelia jokių teisinių padarinių LR Prezidentui sprendžiant klausimus dėl teisėjo darbo, o Teismų taryba ir Vertinimo komisija negali būti laikomos dalyvaujančiais byloje asmenimis, nes nėra juridiniai asmenys. Todėl bylą dėl šių institucijų priimtų aktų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais nutraukė CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir ją atmeta tokiais motyvais. Byla pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktą nutraukiama, jeigu ji nenagrinėtina teisme.

34Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gruodžio 20 d. nutarime konstatavo, kad, atsižvelgiant į Konstitucijoje nustatytą teismų formavimo tvarką, bei Lietuvos Respublikos Prezidento ir Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytos specialios įstatymo numatytos teisėjų institucijos santykių reguliavimą, Teisėjų tarybos patarimas sukelia teisinius padarinius. Nagrinėjamoje civilinėje byloje priimtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad teismų tarybos nutarimas dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti teisėją iš pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui gali būti ginčijamas teisme, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis nutarimas nesukelia teisinių pasekmių, yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2009).

35Teismų taryba, nuspręsdama nepatarti Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl S. P. skyrimo teisėja iki 65 metų, rėmėsi ginčijamomis Vertinimo komisijos išvadomis, kurios pagal 2005 metais galiojusį teisėjų veiklos vertinimo teisinį reglamentavimą pateikiamos teismų tarybai (Nuostatų 35 punktas). Taigi ieškovės veiklos vertinimo išvados sukėlė teisinius padarinius sprendžiant jos darbo teisėja klausimą, todėl, kolegijos nuomone, gali būti ginčijamos teisme.

36Dėl išdėstytų aplinkybių bylos aptariamų reikalavimų dalyje nutraukimas pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikytinas nepagrįstu.

37Vykdydamas Konstitucijos Prezidentui suteiktus įgalinimus formuoti teisminę valdžią, Prezidentas, patartas specialios teisėjų institucijos, skiria apylinkės teismo teisėjus, paaukština, perkelia arba atleidžia iš pareigų. Asmuo teisėju pirmą kartą skiriamas 5 metams siekiant įvertinti, ar jis tinka dirbti teisėju (Teismų įstatymo 57 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus šiam laikotarpiui, baigiasi teisėjo įgaliojimų laikas. Tokį asmenį Prezidentas savo pasirinkimu gali skirti teisėju be egzaminų ir atrankos iki 65 m. amžiaus ar atleisti iš pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui (Konstitucijos 84 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 112 straipsnio 4 dalis, 115 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Teismų įstatymo 57 straipsnio 1 dalis, 90 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Visais klausimais, susijusiais su apylinkės teismo teisėjų skyrimu, paaukštinimu, perkėlimu ar atleidimu iš pareigų, LR Prezidentui pataria Teismų taryba, kaip vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą (Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalis, Teismų įstatymo 90 straipsnio 7 dalis, 119 straipsnio 1 dalis, 120 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šių Konstitucinių normų paskirtis garantuoti, kad į teisėjo pareigas būtų paskirti tinkamos kompetencijos ir moralinių savybių turintys asmenys. Be atitinkamo teisinio išsilavinimo, atitinkamos kvalifikacijos, darbo stažo ir kt. teisėjui keliamas ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimas (Teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalis). Pagal Teismų įstatymo 52 straipsnio 4 punktą, asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas teisėju, jeigu jis neatitinka Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų.

38Ieškovės S. P. darbo teisėja laikotarpiu galiojo 1998 m. gruodžio 18 d. Visuotiniame teisėjų susirinkime priimtos Teisėjų etikos taisyklės, kurių nuostatos, reglamentuojančios teisėjo elgesį, susijusį su tiesioginių pareigų atlikimu, numatė, kad teisėjas nemoralizuoja procese dalyvaujančių asmenų, teismo posėdžio metu yra oficialus, kantrus ir mandagus, neturi parodyti susierzinimo, pykčio, turi vengti balso pakėlimo ir visko, kas gali sudaryti įspūdį, kad teisėjas yra šališkas (13 ir 14 taisyklės), teisėjas savo elgesiu, drausme, kultūra, bendravimu turi būti pavyzdžiu teismo darbuotojams (19 taisyklė).

39Teismų taryba 2004 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. Nr. 218 patvirtino Periodinės teisėjų veiklos vertinimo nuostatus (toliau – Nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis periodinio teisėjų veiklos vertinimo tikslas yra išanalizuoti teisėjų gebėjimus teorines žinias pritaikyti teismų praktikoje, išaiškinti stipriąsias ir silpnąsias dirbančių teisėjų profesinės veiklos puses. Periodinis teisėjų veiklos vertinimas – tai procedūra, kuria remiantis iš anksto ir aiškiai nustatytais kriterijais gaunama informacija apie teisėjų veiklos kokybę ir veiksmingumą, padedanti nustatyti jų profesinės, organizacinės ir administracinės veiklos trūkumus, kurie lemia būtinumą šiems asmenims kelti turimą kvalifikaciją ir tobulinti savo profesionalumą (Nuostatų 3 p.). Vertinant teisėjo veiklą analizuojami tiesiogiai su teisėjo profesine veikla susiję veiksniai: teisėjo teorinės, įstatymų, teismų praktikos žinios, bylų nagrinėjimo efektyvumas ir operatyvumas, teisėjo asmeninės savybės (pastabumas, vadovavimo procesui kokybė, bendravimo, vadybos sugebėjimai, punktualumas, kitos asmeninės savybės) (Nuostatų 15 p.). Šių nuostatų nustatyta tvarka yra vertinama apylinkių teismų teisėjų, paskirtų į šias pareigas penkeriems metams, veikla (Nuostatų 5.1. p.). Apylinkių teismų teisėjų veiklą vertina vertinimo komisija, sudaryta iš apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje eina pareigas teisėjas, kurio veiklą siekiama įvertinti, teisėjų (Nuostatų 9 p.). Nuostatų 4 punkte numatyta, kad atsakomybė už teisėjų veiklos vertinimą tenka teismų sistemai.

40Apie veiklos vertinimą teisėjas turi būti informuotas pasirašytinai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki vertinimo komisijos posėdžio, kurio data turi būti iš anksto suderinama su teisėju, kurio veikla bus vertinama, bei nustatoma atsižvelgiant į teisėjo paskirtų nagrinėti bylų grafiką, teisėjo mokymosi, komandiruotės ar stažuotės laiką ir pan. (Nuostatų 19 p.). Teismo, kuriame dirba vertinamasis teisėjas, pirmininkas ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki teisėjo veiklos vertinimo pateikia vertinimo komisijai savo motyvuotas išvadas, kuriose turi būti išdėstyta šio asmens nuomonė apie vertinamo teisėjo dalykines ir asmenines savybes pagal Nuostatų 15, 16 punktuose nustatytus vertinimo kriterijus (Nuostatų 21 p.). Teisėjas, kurio veikla bus vertinama, su teismo pirmininko išvadomis turi būti supažindintas pasirašytinai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki teisėjo veiklos vertinimo. Nesutikdamas su išvadose išdėstytais teiginiais, ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo susipažinimo su jomis dienos, teisėjas, kurio veikla bus vertinama, turi teisę pateikti vertinimo komisijai savo rašytinius paaiškinimus – išvadų paneigimą (Nuostatų 23 p.). Vertinimo komisijos posėdis turi būti protokoluojamas. Su vertinimo komisijos protokolu, jos išvada, teisėjas, kurio veikla buvo vertinama, supažindinamas pasirašytinai (Nuostatų 31 p.).

41Nuostatų 32 punktas numato, kad teisėjas, kurio veikla vertinama, nesutikdamas su vertinimo komisijos išvada, turi teisę per tris dienas nuo susipažinimo su išvada dienos pateikti vertinimo komisijai savo prieštaravimus dėl išvados. Šie prieštaravimai vertinimo komisijoje turi būti išnagrinėti posėdyje ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo jų gavimo dienos. Jei vertinimo komisijos posėdyje, kuriame nagrinėjami teisėjo pateikti prieštaravimai dėl komisijos išvados, dalyvauja juos pateikęs teisėjas, tai vertinimo komisijos posėdis protokoluojamas. Kai šiame posėdyje prieštaravimus pateikęs teisėjas nedalyvauja, posėdžio protokolas nerašomas. Teisėjo prieštaravimus vertinimo komisija išsprendžia surašydama naują išvadą. Su vertinimo komisijos, kuri nagrinėjo teisėjo pateiktus prieštaravimus dėl komisijos išvados, posėdžio protokolu ir išvada teisėjas supažindinamas pasirašytinai (Nuostatų 33 p.).

42Vertinimo komisijos išvada ir posėdžio protokolas bei jo priedai pateikiami vertinimo komisiją sudariusiam teismo pirmininkui, kuris gautą medžiagą perduoda Nacionalinei teismų administracijai (Nuostatų 34 p.). Prireikus vertinimo komisijų išvados dėl teisėjų veiklos vertinimo gali būti pateikiamos Teismų tarybai (Nuostatų 35 p.).

43Byloje nustatyta, kad ieškovė S. P. buvo paskirta penkeriems metams Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja LR Prezidento 2000 m. kovo 7 d. dekretu Nr. 793, teisėjos darbą pradėjo nuo 2000 m. kovo 13 d. Dėl teisėjos S. P. veiklos įvertinimo į Vilniaus apygardos teismą 2005 m. sausio 31 d. raštu kreipėsi Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininkas, kuris teigiamai įvertino S. P. profesinį pasiruošimą dirbti teisėjos darbą, tačiau konstatavo S. P. netinkamumą teisėjos darbui dėl jos asmeninių savybių. Rašte pirmininkas nurodė, kad S. P. yra konfliktiška asmenybė, nes reiškia nepagrįstus priekaištus dėl jai tenkančio bylų kiekio ir jų sudėtingumo, teismo procesuose ne visada išlaiko teisėjo orumą, konfliktuoja su proceso dalyviais, išlieja neigiamas emocijas, neadekvačiai reaguoja į gyvenimo reiškinius, yra nusišalinusi nuo kolektyvo, dažni atvejai, kai asmenys pageidauja, kad jų bylų nenagrinėtų ši teisėja (bylos priedas - Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. P. veiklos vertinimo medžiagos (toliau – Medžiaga) 1-2 l.). Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2005 m. vasario 1 d. įsakymu sudaryta Vertinimo komisija 2005 m. vasario 1 d. posėdyje įvertino Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. P. veiklą. Išanalizavusi teisėjos S. P. veiklos statistinius rodiklius, duomenis apie jos mokymąsi, kvalifikacijos kėlimą ir įgytų žinių patikrinimo rezultatus, Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininko nuomonę, turimą informaciją apie teisėjos asmenines ir dalykines savybes, teisėjos etikos laikymąsi, bei įvertinusi teisėjos žodinius paaiškinimus, komisija nustatė, kad teisėjos S. P. darbo kokybė yra gera; teisėja kelia kvalifikaciją, dalyvauja įvairiuose mokymuose ir seminaruose; bylas nagrinėja nepažeisdama terminų; tačiau nesilaiko teisėjų etikos taisyklėse nustatytų reikalavimų: apygardos teisme turimomis žiniomis teisėja netinkamai elgiasi teismo posėdžių metu su proceso dalyviais, su į teismą atvykstančiais pareigūnais bei kitais piliečiais, sistemingai konfliktuoja su kitais teismo darbuotojais, dėl ko yra susiklostę įtempti santykiai darbo kolektyve. Įvertinusi šias aplinkybes, komisija padarė išvadą, kad teisėjos S. P. darbo kokybė yra gera, tačiau pagal savo asmenines savybes teisėjos S. P. elgesys neatitinka teisėjų etikos taisyklių reikalavimų ir ji netinkama toliau eiti teisėjos pareigas (Teismų įstatymo 52 straipsnio 4 punktas) (Bylos priedo – Medžiagos 21 l.).

44Dėl vertinimo komisijos išvados teisėja S. P. 2005 m. vasario 4 d. pateikė prieštaravimus (Bylos priedo – Medžiagos 23-24 l.), kuriems ištirti 2005 m. vasario 14 d. į Ukmergės rajono apylinkės teismą vyko Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas K. R. ir šio teismo teisėjos D. B. ir A. R. , kurie 2005 m. vasario 17 d. surašė pažymą, kurioje pateiktas teismo, kuriame dirbo ieškovė, teisėjų patvirtinimas apie dėl jos asmeninių savybių kylančias bendravimo problemas, apie girdėtus proceso dalyvių nusiskundimus dėl neetiško ieškovės elgesio, apie jos netinkamą darbo organizavimą, vykdant ikiteisminio tyrimo teisėjos funkcijas (bylos priedo – Medžiagos 25-26 l.). Ieškovės prieštaravimus tyrę apygardos teismo teisėjai nurodė Ukmergės rajono teismo pirmininkui pateikti pažymą apie S. P. ikiteisminio tyrimo teisėjos funkcijų atlikimo dieną (trečiadienį) skiriamas nagrinėti kitas civilines, administracines bei baudžiamąsias bylas. Vilniaus apygardos teisme 2005 m. vasario 18 d. 8 val. 51 min. gautas Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininko raštas dėl ieškovės veiklos įvertinimo su papildoma informacija, susijusia su statistiniais duomenimis, su ieškovės nusišalinimu nuo bylų nagrinėjimo, su civilinių ieškinių priėmimu, su administracinių bylų nagrinėjimu ir ikiteisminio tyrimo teisėjos veiksmų atlikimu (Bylos priedo – Medžiagos 27-29 l.). Tą pačią, 2005 m. vasario 18 d. Vilniaus apygardos teismo pirmininko įsakymu buvo sudaryta kitos sudėties vertinimo komisija, kuri tą pačią dieną 8 val. 30 min. prasidėjusiame ir 9 val. pasibaigusiame posėdyje pakartotinai įvertino teisėjos S. P. veiklą ir, ištyrusi Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininko išvadą dėl teisėjos S. P. veiklos, Nacionalinės teismų administracijos pateiktą bylų statistiką, duomenis apie teisėjos mokymąsi, kvalifikacijos kėlimą, priimtų sprendimų stabilumą, 2005 m. vasario 14 d. Ukmergės rajono apylinkės teisme atlikto patikrinimo aktą, nustatė aplinkybes bei padarė išvadas, analogiškas ankstesnės vertinimo komisijos nustatytoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms (Bylos priedo – Medžiagos 63-64 l.). Šios vertinimo komisijos posėdis buvo protokoluojamas, nors teisėja, kurios prieštaravimai dėl vertinimo komisijos išvados turėjo būti nagrinėjami, jame nedalyvavo, jai apie šį vertinimo komisijos posėdį pagal Nuostatų 19 punkto reikalavimus nebuvo pranešta.

45Remiantis aptartu Nuostatuose reglamentuotu teisėjų veiklos vertinimo organizavimu ir įvertinus nustatytas teisėjos S. P. veiklos vertinimo aplinkybes, darytina išvada, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininko išvados dėl ieškovės veiklos vertinimo buvo pateiktos, vertinimo komisijų posėdžių datos buvo nustatytos ir pranešta apie tai teisėjai, kurios veikla buvo vertinama, nesilaikant Nuostatų 19, 21 ir 32 punktuose nustatytų terminų ir numatytos tvarkos, teisėjai nebuvo užtikrinta Nuostatų 23 punkte numatyta teisė susipažinti su teismo pirmininko išvadomis ir pateikti savo rašytinius paaiškinimus – išvadų paneigimą. Teisėja nebuvo supažindinta pasirašytinai su vertinimo komisijų išvadomis ir posėdžių protokolais, kaip to reikalauja Nuostatų 31 ir 33 punktai. Iš išdėstytų faktinių aplinkybių, akivaizdu, kad vertinimo komisijos, kurioje turėjo būti nagrinėjami teisėjos pateikti prieštaravimai dėl komisijos išvados, posėdis įvyko ne tik nesilaikant Nuostatuose reglamentuotų prieštaravimų išnagrinėjimo terminų, tinkamai nepranešus teisėjai apie posėdį, bet ir skubotai, likus valandai iki Teismų tarybos posėdžio, kuriame buvo svarstomas tolimesnis ieškovės darbo teisėja klausimas. Svarbu pažymėti, kad tiek 2005 m. vasario 1 d. vertinimo komisijos, tiek 2005 m. vasario 18 d. vertinimo komisijos, kuri turėjo nagrinėti teisėjos S. P. prieštaravimus, išvados ir posėdžių protokolai yra identiški, nors 2005 m. vasario 18 d. posėdyje ieškovė nedalyvavo, tačiau protokole nurodyta, kad įvertinami ir jos žodiniai paaiškinimai. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog paskesniame vertinimo komisijos posėdyje nebuvo nagrinėjami teisėjos prieštaravimai dėl išvadų ir nebuvo vertinamos juose nurodytos aplinkybės. Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininko 2005 m. vasario 18 d. rašto pateikimą faksu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo duomenų apie ieškovės, kaip teisėjos, veiklos įvertinimo konfidencialumo pažeidimą (Nuostatų 34 p.).

462005 m. vasario 18 d. vertinimo komisijos išvada buvo pateikta tą pačią, vasario 18 d. posėdžiavusiai Teismų tarybai, kuri vadovavosi minėta teisėjų vertinimo komisijos išvada, priimdama sprendimą neskirti S. P. teisėja iki to laiko, kai jai sukaks 65 metai. Teisėjų taryba privalėjo įsitikinti, ar iš tikrųjų yra nurodyti objektyvaus pobūdžio faktai, dėl kurių S. P. netinka teisėjos darbui.

47Teisėjų vertinimo komisija konstatavo, kad teisėja teismo posėdžių metu netinkamai elgiasi su proceso dalyviais. Nei vertinimo komisijos 2005 m. vasario 2 d., nei 2005 m. vasario 18 d. posėdžių protokoluose, nei komisijos išvadose nėra nurodyti konkretūs faktai apie S. P. netinkamą elgesį teismo posėdžių metu. Nėra duomenų, kad Vilniaus apygardos teismas, Nacionalinė teismų administracija, Lietuvos Respublikos Prezidentas būtų gavę skundų dėl netinkamo teisėjos elgesio. Byloje yra duomenys, kad civilinėje byloje Nr. 2-1016-03/2003, kurią nagrinėjo teisėja S. P. , atsakovė pareiškė jai nušalinimą, motyvuodama tuo, kad teisėja vienpusiškai vertino įrodymus ir reiškė savo nuomonę. Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininkas CPK nustatyta tvarka išsprendė prašymą dėl teisėjos nušalinimo ir jį atmetė, motyvuojant tuo, kad atsakovė, pareiškusi teisėjai nušalinimą, teismo posėdyje nedalyvavo, todėl negali reikšti nuomonės apie teisėjos elgesį (Bylos priedo – Medžiagos 59-61 l.). UAB ,,Ukmergės energija“ 2004 m. liepos 21 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininkui pateikė skundą dėl teisėjos S. P. netinkamo elgesio teismo posėdžio metu. Skundas buvo gautas po to, kai teisėja S. P. informavo UAB ,,Ukmergės energija“ direktorių apie tai, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-693-03/2004, kurioje ieškovu buvo UAB ,,Ukmergės energija“, ieškovo atstovas į teismo posėdį atvyko nepasiruošęs bylai, nesugebėjo atsakyti į klausimus dėl esminių bylos aplinkybių ir savavališkai pasišalino iš teismo posėdžio (Bylos priedo - Medžiagos 4, 56-57 l.). UAB ,,Ukmergės energija“ skundo teismo pirmininkas netyrė ir nebuvo nustatytas jo pagrįstumas. Ieškovė apie skundą sužinojo, susipažinusi su vertinimo komisijos medžiaga.

48Teisėjų veiklos vertinimo komisija rėmėsi Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininko pateikta informacija apie S. P. asmenines savybes. Teismo pirmininkas teisėją S. P. įvertino kaip sugebančią priimti pagrįstus ir teisėtus sprendimus, kad profesine prasme ji yra pasiruošusi dirbti teisėjos darbą, tačiau nurodė, kad dėl asmeninių savybių ji negali šio darbo dirbti. Iš pateiktos informacijos turinio matyti, kad teismo pirmininkas neigiamai vertina teisėją, nes ji dažnai nusišalina nuo bylų nagrinėjimo, motyvuojant tuo, kad dirbdama advokate, gynė kaltinamąjį ar atstovavo ieškovą ar atsakovą, kai tuo tarpu kitas teisėjas, taip pat dirbęs advokatu, niekada nuo bylų nenusišalindavo, kad teisėja dėl formalių trūkumų grąžina ieškinio pareiškimus trūkumams šalinti, o ieškovams pateikus pakartotinį pareiškimą, dažniausiai jis pakliūna pas kitą teisėją, kad teisėja kelia pretenzijas dėl per didelio darbo krūvio, nors S. P. paskyrus atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, jai buvo sumažintas kitų kategorijų bylų skaičius.

49Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad informacija, kuria rėmėsi vertinimo komisija, neginčijamai nepatvirtina, jog teisėjos S. P. elgesys neatitiko Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų. Pasisakant dėl teisėjos S. P. nusišalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo (Bylos priedo – Medžiagos 62 l.), taikytina CPK 65 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, kad teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo byloje, jeigu jis buvo arba yra vienas iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų. Pagal BPK normas teisėjas taip pat privalo nusišalinti, jeigu proceso dalyviams gali kilti abejonių dėl teisėjo šališkumo (BPK 58 str. 1 d. 4 p., 59 str. 1 d.). Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso normos. Jeigu ieškinys neatitinka reikalavimų, kurie yra numatyti procesiniu įstatymu (CPK 135 str.), teisėjas turi priimti nutartį trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 str.). Konkrečiais duomenimis, kad teisėja S. P. būtų priėmusi nutartis ieškinio trūkumams pašalinti ar atsisakiusi priimti procesinius dokumentus formaliais pagrindais, arba nepagrįstai nusišalinusi nuo bylų nagrinėjimo, vertinimo komisija nedisponavo. Nuo 2004 m. kovo 4 d. ieškovė buvo paskirta ikiteisminio tyrimo teisėja, tuo pat metu buvo paskirti dar trys ikiteisminio tyrimo teisėjai (2004 m. vasario 6 d. Teismų tarybos nutarimas Nr. 189). Būdama pagrindine ikiteisminio tyrimo teisėja, ieškovė nagrinėjo visų kategorijų bylas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi Ukmergės rajono apylinkės teismo darbo ataskaitas, sprendžia, kad S. P. kitų bylų skaičius, jai dirbant ikiteisminio tyrimo teisėja, nebuvo mažinamas, lyginant su kitais teisėjais. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, teisėjo, pareiškusio pastabas dėl darbo krūvio ar kad tenka dirbti po darbo, elgesys negali būti vertinamas kaip konfliktiškos asmenybės elgesys, ar neatitinkantis teisėjo etikos taisyklių reikalavimų.

502005 m. vasario 17 d. patikrinimo pažymoje yra pažymėta, kad S. P. savo budėjimo dieną (trečiadieniais) pasiskiria nagrinėti baudžiamąsias, civilines ar administracines bylas ir dėl to prokurorai yra priversti kreiptis į kitus teisėjus dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo. Iš Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros 2005 m. vasario 2 d. rašto matyti, kad 2004 m. spalio 27 d. S. P. atsisakė nagrinėti prokurorės prašymą apklausti įtariamąją ir šio procesinio veiksmo atlikimą paskyrė po kelių dienų, nors prokurorės nuomone, šį veiksmą reikėjo atlikti greitai, nes įtariamoji galėjo pakeisti savo parodymus. Daugiau jokių nusiskundimų teisėjos S. P. darbu prokurorai nepareiškė (Bylos priedo – Medžiagos 19-20 l.). Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad tą dieną buvo didelė darbo apimtis, kad prokurorė kreipėsi jau po 16 val., o 16.30 val. buvo paskirtas suėmimo svarstymo klausimas, o kitą dieną buvo paskirtas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, patvirtina S. P. priimti procesiniai dokumentai: 2004 m. spalio 27 d. – išnagrinėti trys prokurorės pareiškimai skirti įtariamiesiems ambulatorines teismo psichiatrines ekspertizes ir priimtos trys nutartys, išnagrinėtos keturios administracinės bylos ir priimti keturi nutarimai, išnagrinėtas nuteistojo prašymas dėl 2003 m. gegužės 1 d. BK normų taikymo, išnagrinėtas prokuroro prašymas skirti įtariamajam suėmimą ir priimta nutartis, 2004 m. spalio 28 d. išnagrinėtas nuteistojo skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo ir priimta nutartis, išnagrinėtos dvi civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir priimti sprendimai, priimta nutartis paskirti teismo medicinos ekspertizę dėl ginčytinos tėvystės, išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje nuosprendis paskelbtas ne tą pačią dieną. Vertinant faktą, kad 2004 m. spalio 27 d. ieškovė nedelsiant neapklausė įtariamosios, atsižvelgtina į tai, kad be ieškovės, kaip pagrindinės ikiteisminio tyrimo teisėjos, Ukmergės rajono apylinkės teisme buvo dar trys, ją pavaduojantys teisėjai. Taigi, esant tokiai situacijai, kai ieškovė tuo laiku turėjo atlikti dar vieną ikiteisminio tyrimo veiksmą – suėmimą, šį klausimą galėjo išspręsti pavaduojantys teisėjai. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo šį ieškovės veiksmą vertinti kaip neatitinkantį Teisėjų etikos taisyklių reikalavimams, nes, kaip jau buvo aptarta, 2004 m. spalio 27 d. ieškovė priėmė nemažą kiekį procesinių sprendimų ir beveik tuo pačiu laiku reikėjo atlikti du ikiteisminio tyrimo veiksmus – apklausti įtariamąjį ir išspręsti suėmimo klausimą. Daugiau duomenų apie tai, kad ieškovė atsisakė budėjimo dieną atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjos veiksmus, prokuratūros pareigūnai nėra pateikę. Ukmergės rajono policijos komisariato 2005 m. sausio 31 d. raštu pateikta informacija, kad pasitaiko atvejų, kai S. P. atsisako apklausti įtariamuosius ir paskiria apklausą tik po kelių dienų, kad su ikiteisminio tyrimo darbuotojais bendrauja pakeltu tonu, neišklauso jų nuomonės, nebuvo tirta ir nėra išaiškintas ir nustatytas šios informacijos pagrįstumas. Be to, Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnai nėra ikiteisminio tyrimo pareigūnai, teikiantys prašymus teisėjui atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus.

51Teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvadoje yra konstatuota, kad S. P. sistemingai konfliktavo su teismo darbuotojais. Iš pirmosios instancijos teisme liudytojais apklaustų Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjų parodymų galima spręsti, kad tarp ieškovės ir kitų teismo teisėjų konfliktinių situacijų nebuvo. Šie liudytojai parodė, kad advokatai ir prokurorai jiems skundėsi dėl ieškovės netinkamo elgesio teismo posėdžių metu. Kaip jau buvo aptarta, Ukmergės rajono apylinkės prokuroras informavo tik apie vieną atvejį, kai ieškovė nedelsiant atsisakė apklausti įtariamąją. Vyriausiasis Ukmergės rajono prokuroras 2005 m. vasario 2 d. rašte nurodė, kad daugiau kokių nors nusiskundimų kitais klausimais prokurorai nepareiškė. Tie nusiskundimai, kurie, kaip nurodė liudytojai, buvo išgirsti bendraujant su prokurorais ir advokatais, ar kaip nurodė liudytojas R. K. , jam buvo išsakomi kaip teismo pirmininkui, nebuvo tiriami ir nebuvo išaiškintas jų pagrįstumas. Liudytojų parodymai apie asmenines ieškovės savybes, teisėjų kolegijos nuomone, negali būti objektyviais duomenimis, patvirtinančiais pagrindinių teisėjo elgesio principų pažeidimą.

52Iš Teismų tarybos posėdžio, kuriame buvo svarstomas patarimo Respublikos Prezidentui dėl S. P. tolimesnio darbo teisėja klausimas, protokolo turinio matyti, kad teismų tarybos nariai buvo supažindinti su Vilniaus apygardos teismo vertinimo komisijos išvada, kad teisėjos S. P. darbo rezultatai pakankamai geri, kaip specialistei priekaištų nėra, tačiau jos elgesys neatitinka Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų. Teismų taryba 2005 m. vasario 18 d. priėmė nutarimą patarti Lietuvos Respublikos Prezidentui neskirti S. P. teisėja iki 65 metų amžiaus.

53Teismų tarybos posėdyje teisėjų veiklos vertinimo komisijos pirmininkas pranešė, kad komisija, vertindama teisėjos S. P. darbą, atsižvelgė į teisėjos darbo rezultatus, Ukmergės rajono teismo pirmininko bei teisėjų nuomonę, kuri nebuvo palanki teisėjai, kad buvo bendrauta su teisėja S. P. , kad ji neatvyko į pakartotinį komisijos posėdį. Teismų tarybos nariai pasisakė, kad teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvada apie tai, kad teisėja dėl savo elgesio netinka eiti teisėjo pareigų yra rimta, kad yra tekę bendrauti su teisėjais, anksčiau dirbusiais Ukmergės rajono apylinkės teisme, ir visi jie patvirtino teismo pirmininko žodžius, jog teisėja S. P. yra konfliktiška. Į pateiktą klausimą, kodėl atsisako, kaip nurodyta Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininko rašte, vykdyti ikiteisminio tyrimo teisėjos funkcijas, S. P. atsakė, kad apie tai ji girdi pirmą kartą. Buvo pasiteirauta, dėl kokių priežasčių Ukmergės rajono apylinkės teisėjų darbo krūvis yra nevienodas. S. P. atsakė, kad bylas skirsto teismo pirmininkas, kad pagal bylų kategorijas jai tenka nagrinėti visų kategorijų bylas. Teismų tarybos pirmininkas pasiūlė balsuoti dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui skirti S. P. teisėja iki 65 metų amžiaus. Septyniolikai Teismų tarybos narių balsavus ,,prieš“ ir vienam susilaikius, buvo priimtas sprendimas patarti Lietuvos Respublikos Prezidentui neskirti S. P. teisėja iki 65 metų amžiaus. Taigi, iš 2005 m. vasario 18 d. Teismų tarybos posėdžio protokolo Nr. 42 matyti, kad motyvai, dėl kurių buvo

Nutarė

54neskirti S. P. teisėja, nebuvo aiškiai išdėstyti, todėl neaišku, kokie konkretūs teisėjos veiksmai, elgesys buvo nustatyti ir įvertinti kaip neatitinkantys Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų. Išdėstytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad nebuvo pakankamai nustatytų (išaiškintų) objektyvaus pobūdžio faktų, kuriems esant būtų galima konstatuoti, kad S. P. dėl Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų nesilaikymo netinka eiti teisėjos pareigas.

55Šioje byloje priimtu nutarimu Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Teismų taryba, apsvarsčiusi LR Prezidento prašymą patarti dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. P. skyrimo iki 65 m., įvertinusi šios teisėjos veiklą ir atsižvelgusi į Periodinio teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvadą, kad jos elgesys neatitinka Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų, turėjo įgaliojimus patarti LR Prezidentui jos neskirti į nurodytas pareigas iki 65 m. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad tais atvejais, kai LR Prezidentas kreipiasi į specialią teisėjų instituciją, kad ši patartų dėl teisėjo atleidimo iš pareigų, nes pasibaigė to teisėjo galiojimo laikas, minėta speciali teisėjų institucija privalo įsitikinti, ar iš tikrųjų yra nurodyti objektyvaus pobūdžio faktai dėl teisėjo netinkamumo eiti pareigas. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytos specialios įstatymo numatytos teisėjų institucijos patarimai Respublikos Prezidentui turi būti racionaliai argumentuoti, motyvai, dėl kurių patariama tam tikrą asmenį skirti teisėju, paaukštinti, perkelti, atleisti iš pareigų teisėją arba patariama to asmens neskirti teisėju, nepaaukštinti, neperkelti, neatleisti iš pareigų teisėjo, turi būti aiškiai išdėstyti, jokie minėtos specialios teisėjų institucijos patarimai (ar kiti sprendimai) negali būti grindžiami prielaidomis, subjektyviomis minėtos specialios teisėjų institucijos narių nuostatomis ar nuomonėmis, juos būtina pagrįsti vien nustatytais (išsiaiškintais) faktais, įvertinus atitinkamų asmenų profesinį pasirengimą ir tokias asmenines savybes, kitas aplinkybes, kurios lemia jų tinkamumą ar netinkamumą atitinkamoms pareigoms (ar teisėjo darbui apskritai).

56Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos S. P. tinkamumo teisėjos darbui patikros procedūra buvo neteisėta, nes nebuvo laikomasi Periodinės teisėjų veiklos vertinimo nuostatais numatytų teisėjų veiklos vertinimo organizavimo ir procedūros reikalavimų, ir S. P. , kaip teisėjos, veiklos įvertinimas buvo nepagrįstas, nes nebuvo pakankamai nustatytų (išaiškintų) objektyvaus pobūdžio faktų, kuriems esant būtų galima konstatuoti, kad S. P. dėl Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų nesilaikymo netinka eiti teisėjos pareigas, o Teismų tarybos patarimas Respublikos Prezidentui atleisti S. P. iš teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui, nebuvo racionaliai argumentuotas ir motyvai, dėl kurių nebuvo patarta Prezidentui skirti S. P. teisėja iki 65 metų, nebuvo aiškiai išdėstyti.

57Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atleisti iš pareigų apylinkės teismo teisėją yra kompetentingas LR Prezidentas, kuriam pataria speciali įstatymo nustatyta teisėjų institucija, nagrinėjamu atveju - Teismų taryba (Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktas, 112 straipsnio 4 ir 5 dalys, Teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. redakcija) 90 straipsnio 6 ir 7 dalys). Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgalinimus, leidžia aktus – dekretus, dėl kurių atitikties Konstitucijai arba įstatymams sprendžia Konstitucinis Teismas (Konstitucijos 85 straipsnis, 102 straipsnio 1 dalis, Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamoje byloje priimtoje 2009 m. vasario 10 d. nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad tik Konstitucinis Teismas turi kompetenciją spręsti dėl Respublikos Prezidento dekreto atitikties Konstitucijai ir įstatymams ir ši Konstitucinio Teismo kompetencija yra reikšminga sprendžiant ieškovės reikalavimą dėl jos atleidimo iš teisėjos pareigų, nes tuo atveju, kai kyla abejonių dėl Respublikos Prezidento dekreto turinio teisingumo atitikties Konstitucijai ar įstatymams, teismas negali jo taikyti kitaip, kol neišspręstas Respublikos Prezidento dekreto konstitucingumo klausimas. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime pateiktu išaiškinimu, Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekreto Nr. 225 turinys negali būti kvestionuojamas, kol neišspręstas jo turinio atitikties Konstitucijai ar įstatymams klausimas.

58Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gruodžio 20 d. nutarimu (t. 2, b. l. 185-196) pripažino, jog LR Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretas Nr. 225 „Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo“ neprieštarauja LR Konstitucijai, LR teismų įstatymo 45 straipsnio 1 daliai, o bylos dalį, susijusią su prašymu ištirti, ar LR Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretas Nr. 225 „Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo“ neprieštarauja LR teismų įstatymo 52 straipsnio 4 punktui, nutraukė. Lietuvos apeliacinis teismas iš naujo nagrinėdamas civilinę bylą 2009 m. spalio 12 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Prezidento 2005 m. kovo 3 d. dekretas Nr. 225 ,,Dėl apylinkės teismo teisėjos atleidimo iš pareigų“ pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 115 straipsnio 2 punktą, pasibaigus įgaliojimų laikui (Žin., 2005, Nr. 31-984), pagal turinį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. redakcija) 44 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad teisėjas turi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose numatytas Lietuvos Respublikos piliečio teises ir laisves, 51 straipsnio 1 daliai ta apimtimi, kad apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, 52 straipsnio 4 punktui, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 daliai, įtvirtinančiai proceso lygybės, bešališkumo ir nepriklausomumo garantijas (t. 3, b. l. 126-140). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimu atsisakė šį prašymą nagrinėti (t. 3, b. l. 148-149).

59Taigi, Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui konstatavus ieškovės ginčijamo Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto atitiktį Konstitucijai ir įstatymui, civilinę bylą nagrinėjantis teismas nėra kompetentingas kvestionuoti Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto ir jo padarinių teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti ieškovės reikalavimai pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Lietuvos Respublikos Prezidento dekretą dėl jos atleidimo iš teisėjos pareigų ir atleidimą neteisėtu, paliktinas nepakeistas.

60Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 20 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstitucinio Teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutarime suformuluotą doktriną, pasibaigus apylinkės teismo teisėjo penkerių metų įgaliojimų laikui, Respublikos Prezidentas tokį asmenį gali, bet neprivalo skirti apylinkės teismo teisėju iki jam sukaks 65 metai; net ir tuo atveju, kai teismų taryba pataria skirti teisėją toliau eiti pareigas iki jam sukaks 65 metai. Minėtu atveju apylinkės teismo teisėjo atleidimas ar paskyrimas iki jam sukaks 65 metai, pasibaigus jo penkerių metų įgaliojimų laikui, yra Respublikos Prezidento diskrecija, kurią įgyvendindamas Respublikos Prezidentas vadovaujasi ne tik asmens noru toliau eiti teisėjo pareigas, bet ir viešuoju interesu, kad teisėjais būtų skiriami tik tinkamų dalykinių ir asmeninių savybių turintys asmenys. Jei Respublikos Prezidentas kreipiasi į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytą specialią įstatymo numatytą teisėjų instituciją, kad ji patartų dėl teisėjo paskyrimo, o šioji pataria Respublikos Prezidentui to asmens neskirti teisėju, Respublikos Prezidentas pagal Konstituciją negali to asmens paskirti teisėju.

61Ieškovė teigia, kad dėl neteisėto ir nepagrįsto jos kaip teisėjos veiklos vertinimo, sąlygojusio nepagrįsto teisėjų tarybos nutarimo priėmimą, kurio padariniu tapo jos atleidimas iš teisėjos pareigų pasibaigus penkerių metų įgaliojimų laikui, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nukentėjo jos profesinė reputacija. Šiais argumentais ieškovė grindžia reikalavimą atlyginti patirtą neturtinę žalą, kurią įvertina 10 000 Lt.

62Periodinio teisėjų veiklos vertinimo nuostatų 4 punktas numatė, kad atsakomybė už teisėjų veiklos vertinimą tenka teismų sistemai, kuri pagal Konstitucijos nuostatas yra valstybės valdžios dalis. Tačiau teisės aktai, reglamentuojantys teisėjų veiklos vertinimą ir teismų tarybos veiklą, vykdant Konstitucija ir įstatymu priskirtą funkciją spręsti dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, atleidimo, nenumato žalos atlyginimo galimybės šios veiklos netinkamo vykdymo atveju.

63Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad saugant ir ginant žmogaus teises ir laisves, inter alia žmogaus orumą, ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šis konstitucinis principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti. Asmuo pagal Konstituciją turi teisę reikalauti neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir tada, kai atitinkamas žalos atlyginimo atvejis jokiame įstatyme nėra nurodytas, o teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys tokias bylas, turi konstitucinius įgalinimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt.

64Vadovaudamasi tokia Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išplėtota žalos atlyginimo doktrina, tiesiogiai taikomos Konstitucijos minėtais nuostatais, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kolegija mano esant pagrindą priteisti ieškovei neturtinės žalos, patirtos dėl neteisingo jos veiklos vertinimo, atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad atleidimas iš teisėjos pareigų pasibaigus penkerių metų įgaliojimų laikui neigiamų profesinių padarinių ieškovei nesukėlė, nesudarė kliūčių jai verstis advokato praktika, kolegija mano, kad

655 000 litų yra pakankama piniginė satisfakcija ieškovės moraliniams išgyvenimams kompensuoti (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

66Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:

67Panevėžio apygardos teismo 2005 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalis, kuriomis byla nutraukta dalyje dėl pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais Vilniaus apygardos teismo vertinimo komisijos 2005 m. vasario 1 d. ir 2005 m. vasario 18 d. išvados Nr. TR-335 ir Nr. TR-393 dėl teisėjos S. P. veiklos įvertinimo ir Teismų tarybos 2005 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 13P-321 dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti S. P. iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui (2005 m. kovo 7 d.) ir atmestas neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas, panaikinti ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – S. P. ieškinį patenkinti iš dalies.

68Vilniaus apygardos teismo vertinimo komisijos 2005 m. vasario 1 d. ir 2005 m. vasario 18 d. išvadas Nr. TR-335 ir Nr. TR-393 dėl teisėjos S. P. veiklos įvertinimo ir Teismų tarybos 2005 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 13P-321 dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentui atleisti S. P. iš Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui (2005 m. kovo 7 d.) pripažinti negaliojančiais.

69Priteisti iš Lietuvos valstybės ieškovės S. P. naudai 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

70Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovė S. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė... 4. Ieškinys grindžiamas tuo, kad baigiantis ieškovės, kaip teisėjos,... 5. Atsakovas Lietuvos Respublikos Prezidentas atsiliepimu į ieškinį su... 6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Vyriausybės, tretieji asmenys... 7. Panevėžio apygardos teismas 2005 m. lapkričio 18 d. sprendimu (t. 2, b. l.... 8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė iki 2005 m. kovo 7 d.... 9. Ieškovė S. P. apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 136-140) prašo Panevėžio... 10. 1) pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą kreiptis į... 11. 2) pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo procesą... 12. 3) padarė nepagrįstas išvadas, kad Vertinimo komisija 2005 m. vasario 1 d.... 13. 4) išvadą dėl ieškovės elgesio neatitikimo teisėjų etikos taisyklėms... 14. 5) teismas neištyrė visų ieškovės nurodytų aplinkybių dėl Ukmergės... 15. 6) pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Nuostatų 35 punktą, kad... 16. 7) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl... 17. 8) pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso reikalavimus,... 18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Vyriausybės atsiliepime į... 19. Atsakovas Lietuvos Respublikos Prezidentas atsiliepime į apeliacinį skundą... 20. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. kovo 29 d. nutartimi (t. 2, b. l. 169-178)... 21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gruodžio 20 d. nutarimu (t.... 22. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškovės... 23. Kasacinį skundą dėl šio apeliacinės instancijos teismo sprendimo padavė... 24. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 10 d. nutartimi... 25. Lietuvos apeliacinis teismas iš naujo nagrinėdamas civilinę bylą 2009 m.... 26. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimu... 27. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 28. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 29. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje... 30. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė S. P. Lietuvos Respublikos Prezidento... 31. Atleidimą iš teisėjos pareigų pasibaigus įgaliojimo laikui, ieškovė S.... 32. Nuo reikalavimo panaikinti Teismų tarybos 2005 m. vasario 18 d. nutarimą dėl... 33. Ieškovė prašo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais tiek Vilniaus... 34. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gruodžio 20 d. nutarime... 35. Teismų taryba, nuspręsdama nepatarti Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl S.... 36. Dėl išdėstytų aplinkybių bylos aptariamų reikalavimų dalyje nutraukimas... 37. Vykdydamas Konstitucijos Prezidentui suteiktus įgalinimus formuoti teisminę... 38. Ieškovės S. P. darbo teisėja laikotarpiu galiojo 1998 m. gruodžio 18 d.... 39. Teismų taryba 2004 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. Nr. 218 patvirtino... 40. Apie veiklos vertinimą teisėjas turi būti informuotas pasirašytinai ne... 41. Nuostatų 32 punktas numato, kad teisėjas, kurio veikla vertinama,... 42. Vertinimo komisijos išvada ir posėdžio protokolas bei jo priedai pateikiami... 43. Byloje nustatyta, kad ieškovė S. P. buvo paskirta penkeriems metams Ukmergės... 44. Dėl vertinimo komisijos išvados teisėja S. P. 2005 m. vasario 4 d. pateikė... 45. Remiantis aptartu Nuostatuose reglamentuotu teisėjų veiklos vertinimo... 46. 2005 m. vasario 18 d. vertinimo komisijos išvada buvo pateikta tą pačią,... 47. Teisėjų vertinimo komisija konstatavo, kad teisėja teismo posėdžių metu... 48. Teisėjų veiklos vertinimo komisija rėmėsi Ukmergės rajono apylinkės... 49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad informacija,... 50. 2005 m. vasario 17 d. patikrinimo pažymoje yra pažymėta, kad S. P. savo... 51. Teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvadoje yra konstatuota, kad S. P.... 52. Iš Teismų tarybos posėdžio, kuriame buvo svarstomas patarimo Respublikos... 53. Teismų tarybos posėdyje teisėjų veiklos vertinimo komisijos pirmininkas... 54. neskirti S. P. teisėja, nebuvo aiškiai išdėstyti, todėl neaišku, kokie... 55. Šioje byloje priimtu nutarimu Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Teismų... 56. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija prieina prie išvados,... 57. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atleisti iš pareigų apylinkės... 58. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m.... 59. Taigi, Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui konstatavus ieškovės... 60. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 20 d. nutarime... 61. Ieškovė teigia, kad dėl neteisėto ir nepagrįsto jos kaip teisėjos veiklos... 62. Periodinio teisėjų veiklos vertinimo nuostatų 4 punktas numatė, kad... 63. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime... 64. Vadovaudamasi tokia Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išplėtota žalos... 65. 5 000 litų yra pakankama piniginė satisfakcija ieškovės moraliniams... 66. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 67. Panevėžio apygardos teismo 2005 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalis, kuriomis... 68. Vilniaus apygardos teismo vertinimo komisijos 2005 m. vasario 1 d. ir 2005 m.... 69. Priteisti iš Lietuvos valstybės ieškovės S. P. naudai 5 000 Lt (penkis... 70. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas....