Byla II-355-271/2016
Dėl jos atžvilgiu priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant skundo pareiškėjai A. J., jos atstovei advokatei Daivai Lileikienei, Viešųjų pirkimų tarnybos įgaliotoms atstovėms Alvydai Jatulienei, Laurai Zapolskienei,

2nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. J. a/k ( - ), skundą dėl jos atžvilgiu priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Nustatė

32016-06-16 Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) priėmė nutarimą Nr. 2P/68-68, kuriuo A. J. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 1713 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 144 Eur bauda.

4Nutarime nurodyta, kad Tarnyba vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 8(2) str. 1 d. 2 p., atliko VĮ „Turto banko“ (toliau – Perkančioji organizacija) apklausos būdu vykdyto pirkimo „Priešprojektinių pasiūlymų dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatų, esančių Rinktinės gt. 1, Vilniuje, pritaikymo konferencijoms, kongresams ir kitiems kultūriniams renginiams paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 169638) (toliau – Pirkimas) vertinimą dėl atitikties VPĮ nuostatoms. Vertinimo rezultatai užfiksuoti tarnybos 2016-01-15 Viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-147 (toliau – Vertinimo išvada), kuria nustatyta, kad Pirkimą atliko Viešojo pirkimo komisija, sudaryta Perkančiosios organizacijos generalinio direktoriaus 2015-09-30 įsakymu Nr. P1-219 (toliau – Komisija), kurios narė A. J. 2015-11-11 posėdyje (komisijos posėdžio protokolas Nr. 1) priėmė sprendimą Pirkimą vykdyti apklausos būdu skubos tvarka, neskelbiant apie Pirkimą, vadovaujantis Perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Perkančiosios organizacijos generalinio direktoriaus 2014-12-16 įsakymu Nr. P1-150 107.1.3 punktu (..<...> dėl Įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos“) (atitiktis Viešųjų pirkimų įstatymo 92 str. 3 d. 3 p. nuostatoms) ir 108 punktu („Vykdant supaprastintą pirkimą apklausos būdu, kreipiamasi į vieną ar kelis tiekėjus, prašant pateikti pasiūlymus pagal perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus“). Sprendimą Pirkimą vykdyti apklausos būdu neskelbiant apie pirkimą perkančioji organizacija motyvavo Vilniaus koncertų ir sporto rūmų centro projekto įgyvendinimo terminu – 2018 m., taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-06-09 nutarimo Nr. 597 „Dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos ir pritaikymo kongresams, konferencijoms ir kultūriniams renginiams projekto pripažinimo valstybei svarbiu ekonominių projektu“ 2.3 punkte nurodytu pavedimu „Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavaldžioms įstaigoms – prioritetine tvarka nagrinėti dokumentus, susijusius su Vilniaus kongresų centro projekto įgyvendinimu ir užtikrinti su šiuo projektu susijusių sprendimų priėmimą per įmanomai trumpiausią terminą“. Komisijos Protokole nurodoma, jog ..Komisija <...> atsižvelgė Į Nutarimo 2.3 punktą, kuris numato, kad pirkimus reikia atlikti per įmanomai trumpiausią laiką <...>". todėl, argumentuodama, kad „<...> atvirų procedūrų (konkurso) paskelbimas priešprojektinių siūlymų parengimo paslaugoms įsigyti būtų neefektyvus pirkimo būdas, užtruktų ilgą laiko tarpą (ne mažiau kaip du mėnesius), dėl ko Komisija negalėtų įgyvendinti perkančiosios organizacijos vadovo pavestos užduoties - įsigyti priešprojektinių siūlymų parengimo paslaugos, bei nevykdytų Nutarimo 2.3 p. Įtvirtintos nuostatos imperatyvaus reikalavimo sprendimus priimti per Įmanomai trumpiausią laiką“, nutarė Pirkimą vykdyti apklausos būdu skubos tvarka, neskelbiant apie Pirkimą, vadovaujantis Taisyklių 107.1.3 punktu.

5Pažymėtina, kad viešasis pirkimas, vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis (Taisyklių 107.1.3 punktas) gali būti vykdomas, jei atitinka VPĮ nurodytas sąlygas, kurioms esant apie pirkimą neskelbiama, tuo tarpu Perkančiosios organizacijos nurodytos aplinkybės - nėra aplinkybės, kurios pagrįstų, kad Pirkimą atlikti reikėjo skubiai. Minėtu Nutarimu, kuriuo remdamasi Komisija argumentuoja savo sprendimą Pirkimą vykdyti apklausos būdu, Vilniaus koncertų ir sporto rūmų centras buvo pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu ir pavesta institucijoms sprendimus, susijusius su šiuo projektu, priimti per kuo trumpesnį laikotarpį. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015-11-06 įsakymu Nr.l K-337 „Dėl valstybės investicijų 2016-2018 metų programoje finansų ministro valdymo sritims numatytų kapitalo investicijų paskirstymo“ buvo patvirtintas finansavimas 2016-2018 m. Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatų komplekso Vilniuje rekonstravimui. Iš minėtų dokumentų matyti, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė sprendimą ir kad yra vykdomi sprendimo įgyvendinimo procesai po šio sprendimo priėmimo, tačiau iš minėtų dokumentų nematyti, jog su aukščiau minėto projekto įgyvendinimu susiję viešieji pirkimai, taip pat ir šis Pirkimas, turėtų būti vykdomi skubiai, siekiant išvengti įprastų viešųjų pirkimų procedūrų. Atsižvelgus į specifinį Pirkimo objektą - priešprojektinius pasiūlymus - projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėjos išreiškimą, susijusį su valstybei svarbiu ekonominiu projektu, pažymėtina, kad Komisija pasirinktu pirkimo būdu nesudarė galimybių kuo daugiau tiekėjų sudalyvauti Pirkime, kad tiekėjai pateiktų priešprojektinius pasiūlymus, iš kurių būtų galima išsirinkti tinkamiausią, Perkančiosios organizacijos ir visuomenės poreikius atitinkantį pasiūlymą. Atkreiptinas dėmesys, kad Perkančioji organizacija pakvietė 5 tiekėjus dalyvauti Pirkime, tačiau pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas, kas tik patvirtina, kad tokiu savo sprendimu Perkančioji organizacija nesiekė iš tikro įsigyti tinkamiausias, geriausias paslaugas, ypač įvertinus ir tą aplinkybę, kad šių projektinių sprendinių pagrindu (gavus pritarimą) bus vykdomi projektavimo ir darbų viešieji pirkimai. Komisija savo veikloje privalo vadovautis komisijos darbo reglamentu. Viešojo pirkimo komisijos darbo reglamento, patvirtinto Perkančiosios organizacijos generalinio direktoriaus 2012-07-16 įsakymu Nr. Pl-54 (toliau - Reglamentas), 6.1 punkte nustatyta, kad Komisija, gavusi ją sudariusios organizacijos įgaliojimus, parenka pirkimo būdą. A. J., kaip komisijos narė, priimdama neteisėtą sprendimą Pirkimą vykdyti apklausos būdu ir balsuodama už šį sprendimą, pažeidė VPĮ 85 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „Perkančioji organizacija <...> supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles“, 92 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „Perkančioji organizacija apie supaprastintą pirkimą gali neskelbti, jeigu yra bent viena iš šio straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalyse nurodytų sąlygų“ VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, bei 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pirkimų tikslą.

6Reglamento 6.2 punkte nustatyta, kad Komisija pagal pirkimo iniciatoriaus pateiktą paraišką bei pirkimo sąlygų projektą parengia pirkimo dokumentus ir juos tvirtina. Komisijos narė A. J. 2015-11-11 posėdžio metu (sprendimai užfiksuoti Protokole), nesivadovaudama Taisyklių 42 punkto nuostatomis, jog tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal VPĮ 32-38 straipsnių nuostatas, patvirtino Komisijai pateiktas Pirkimo sąlygas ir tuo pažeidė VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs“, 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, nes:

7- Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės 4 eilutėje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, jog „Tiekėjas sutarčiai vykdyti turi pasiūlyti: 4.1. Bent vieną kvalifikuotą ypatingo statinio projekto ir projekto vykdymo priežiūros vadovą“. Pažymėtina, kad Pirkimo objektas - priešprojektiniai pasiūlymai, ir Perkančioji organizacija neperka projekto vykdymo priežiūros paslaugų, todėl šis kvalifikacijos reikalavimas dėl projekto vykdymo priežiūros vadovo yra nesusijęs su Pirkimo objektu;

8- Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės 4 eilutėje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, jog ypatingo statinio projekto ir projekto vykdymo priežiūros vadovas ir projekto architektūrinės dalies vadovas turi būti atestuoti (turėti kvalifikacijos atestatus) visoms statinių grupėms. Pažymėtina, kad Pirkimo objektas neapima gyvenamųjų pastatų, taip pat visų inžinerinių statinių grupių, todėl šis kvalifikacijos reikalavimas dėl atestavimo visoms statinių grupėms yra nesusijęs su Pirkimo objektu:

9- Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės 4 eilutėje nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, jog bent vienas konferencijų technologinės dalies specialistas (ekspertas), turi turėti tarptautinę patirtį įrengiant konferencinius centrus ir bent vienas koncertinių erdvių specialistas (ekspertas), turi turėti tarptautinę patirtį koncertinių salių projektavime. Pirkimo dokumentuose neapibrėžus tarptautinės patirties sampratos, nustatytas nepagrįstas kvalifikacijos reikalavimas, nes tokiu reikalavimu diskriminuojami tiekėjai, neturintys tarptautinės patirties, tačiau turintys reikiamą patirtį tinkamai įvykdyti Pirkimo sutartį, ir tokiu reikalavimu negalima įsitikinti tiekėjo kvalifikacijos šio Pirkimo sutarties vykdymo kontekste, t. y. reikalavimas dėl tarptautinės patirties niekaip neįrodo gebėjimo tinkamai įvykdyti Pirkimo sutartį.

10Tokiu būdu Pirkimo dokumentuose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai neatitinka pirkimo objekto.

11Apibendrinant tai, kas išdėstyta ir atsižvelgiant į Reglamento 6.1 ir 6.2 punktus, nustatančius Komisijos funkcijas parinkti pirkimo būdą bei parengti pirkimo dokumentus ir juos tvirtinti, išvadoje konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiama Komisijos narė A. J., savo kaltais veiksmais parinkdama neteisėtą Pirkimo būdą, pažeidė VPĮ 85 straipsnio 2 dalies, 92 straipsnio 2 dalies nuostatas. VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, bei 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pirkimų tikslą, o patvirtindama neteisėtas Pirkimo sąlygas, pažeidė VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs, 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus, tokiais veiksmais padarė LR ATPK 171(3) straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą.

12Pareiškėjos A. J. įgaliota atstovė advokatė D.Lileikienė pateikė teismui skundą dėl minėto nutarimo, nurodydama, kad pareiškėja nesutinka su Tarnybos nutarime nurodytais tariamais VPĮ nuostatų pažeidimais, mano, kad Tarnyba padarė procedūrinių pažeidimų, netinkamai atliko tyrimą, nesurinko visų būtinų įrodymų, kas lėmė priimto nutarimo neteisėtumą bei nepagrįstumą. Nesutinka, kad pirkimo būdas buvo pasirinktas netinkamai. Priešingai nei teigiama administracinės bylos kaltinime, Komisija, pasirinkdama aptariamą Pirkimo būdą, užtikrino tiekėjų konkurenciją, kadangi Komisija turėjo teisę Pirkimą vykdyti pagal VPĮ 92 str. 6 d. 3 punktą, t.y. vykdyti apklausą, kreipiantis į vienintelį tiekėją. Pažymėjo, kad Perkančioji organizacija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-06-09 nutarimu Nr. 597 buvo įpareigota įsigyti Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatų, esančių Rinktinės g. 1, Vilniuje, kompleksą ir jį rekonstruoti tame pačiame teisės akte nustatytais terminais pagal jau egzistuojančią to komplekso panaudojimo idėją (Vilniaus kongresų centro projektą), kuri jau buvo pradėta realizuoti pagal S. Kuncevičiaus ir jo projektavimo firmos parengtus techninius dokumentus. Kadangi egzistuojanti komplekso idėja bei techniniai dokumentai autorių teisėmis priklausė S. Kuncevičiaus projektavimo firmai, susidarė situacija, kad projektas, pagal kurį ar jo sprendinius Perkančioji organizacija turėtų organizuoti Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pertvarkymą, autorinėmis teisėmis priklauso kitam asmeniui - S. Kuncevičiaus projektavimo firmai, tuo tarpu Perkančioji organizacija buvo įpareigota laikytis tų sprendinių ir įrengti Vilniaus kongresų centrą. Ši aplinkybė lėmė, kad pirkimas faktiškai galėjo būti atliekamas tik iš vienintelio tiekėjo, neskelbiant apie pirkimą pagal VPĮ 92 str. 6 d. 3 punktą. Tačiau siekiant užtikrinti tiekėjų konkurenciją ir įsitikinti, kad iš tikrųjų tik S. Kuncevičiaus projektavimo firma pajėgi teikti pasiūlymą ir koreguoti minėto centro įrengimo sąlygas (buvo tikimybė, kad kiti asmenys galėtų gauti autoriaus sutikimą ar rasti kitų būdų pateikti savo pasiūlymą) bei įvertinus skubos poreikį, buvo nutarta pabandyti pasiūlyti sudalyvauti Pirkimo procedūroje asmenims, kurie pagal savo kompetenciją, veiklos pobūdį galėtų pateikti konkurencinius pasiūlymus. Atitinkamai buvo pasirinktas pirkimo būdas ne kreiptis į vienintelį tiekėją, o vykdyti pirkimą apklausos būdu. Be to perkančioji organizacija buvo įpareigota atlikti pirkimo procedūras taip, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmai būtų baigti rekonstruoti iki 2017 metų pabaigos (2018 metais jau buvo numatyti renginiai). Atitinkamai atviro konkurso būdas buvo atmestas kaip neatitinkantis Pirkimui keliamų reikalavimų dėl terminų laikymosi, t.y. skuba buvo pateisinamas vieno iš alternatyvių didesnių reikalavimų Pirkimo būdo parinkimas. Pirkimo vykdymas atviro konkurso būdu nebūtų leidęs pasiekti rezultatų Vyriausybės Nutarime nurodytais terminais, todėl buvo analizuojama, ar yra galimybė kitu Pirkimo būdu, kuris užtikrintų didesnį tiekėjų skaičių, o ne tik vienintelio tiekėjo kvietimą, įvykdyti Pirkimą. Būtent būtinybė laikytis Vyriausybės nustatytų terminų lėmė rėmimąsi skubumu, kaip kriterijumi, pasirenkant Pirkimo būdą. Vyriausybei įpareigojus atlikti Pirkimą itin trumpais terminais, galima teigti, kad aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, nepriklausė nuo Perkančiosios organizacijos. Pažymėtina, kad Pirkimo komisija, remdamasi skubos kriterijumi, vykdydama Pirkimą, šiuo konkrečiu atveju pasirinko skaidresnį Pirkimo būdą ir į apklausą pakvietė ne vieną, tačiau 5 tiekėjus, tokiu būdu užtikrindama sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir galimybę kuo daugiau tiekėjų sudalyvauti Pirkime, kad iš pateiktų pasiūlymų būtų galima išsirinkti tinkamiausią. Pasirinkdama skaidresnį Pirkimo būdą nei galėjo pagal VPĮ 92 str. 3 d. 6 p. nuostatas (perkant paslaugas iš vienintelio tiekėjo), Pirkimo komisija siekė ne formaliai įgyvendinti Pirkimo procedūras, tačiau siekė įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslus - sudaryti sąlygas įmanomais terminais sudalyvauti Pirkime kuo daugiau tiekėjų ir tokiu būdu įsigyti reikiamas paslaugas racionaliai panaudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str. 1 ir 2 dalys). Pareiškėja nesutiko, kad Pirkimo komisija, patvirtindama Pirkimo sąlygas, pažeidė VPĮ 32 str. 2 dalies nuostatas bei VPĮ 3 str. 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Reikalavimas dėl tarptautinės patirties koncertinių salių projektavime buvo nustatytas dėl to, kad Lietuvoje nėra ir nebuvo įrengta nė viena kongresų renginiams skirta salė, pritaikyta 2500 dalyvių auditorijai ar aukštos raiškos koncertams rengti. Reikalavimą projekto architektūrinės dalies vadovui būti atestuotam visoms statinių grupėms lėmė tai, kad įgyvendinant projektą buvo numatyta ir galėjo būti numatyta statyti Vilniaus koncertų ir sporto rūmų teritorijoje bet kokios paskirties statinius, šioje projekto vykdymo stadijoje reikėjo užsitikrinti maksimalią kvalifikaciją. Reikalavimą pasiūlyti sutarčiai vykdyti projekto vykdymo priežiūros vadovą lėmė būtinumas užsitikrinti ir įsitikinti pasiūlymą pateikusio asmens atsakomybe ir tinkamu jos realizavimu ne tik rengiant priešprojektinius pasiūlymus, bet ir prižiūrint jų įgyvendinimą, kad būtų užtikrinamas statybos darbų vykdymo vientisumas, efektyvumas ir įgyvendinimas tiksliai pagal pasiūlymo sąlygas. Pažymėtina, kad nei vienas iš kviečiamų dalyvauti Pirkime tiekėjų tarptautinės patirties kvalifikacinio reikalavimo neatitiko, tačiau Pirkimo sąlygų 3.2 p. buvo numatyta, kad „tiekėjai gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, atsižvelgiant į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jų ryšiai“, t.y. šis kvalifikacinis reikalavimas galėjo būti išpildomas pateikiant sutartį su atitinkamus reikalavimus atitinkančiu subjektu, ką ir padarė vienintelį pasiūlymą pateikusi S. Kuncevičiaus projektavimo firma. Numatant galimybę pasitelkti kitus rinkos dalyvius, Pirkime buvo užtikrinta tiekėjų sąžininga konkurencija, o kadangi nei vienas iš Lietuvoje veikiančių tiekėjų neatitiko kvalifikacinio tarptautinės patirties reikalavimo, nebuvo pažeistas jų lygiateisiškumo principas. Jie visi vienodai turėjo galimybę pasitelkti kitus rinkos dalyvius kvalifikaciniams reikalavimams užtikrinti. Be to sprendžiant dėl konkurencijos ribojimo, būtina įvertinti, ar konkretūs kvalifikacijos reikalavimai ribojo konkrečiai pasiūlymus pateikti pakviestų tiekėjų galimybę dalyvauti Pirkime ir pateikti jam konkurencingą pasiūlymą. Kvalifikacijos reikalavimai ir jų vertinimas privalo būti siejamas su konkrečių tiekėjų kvalifikacija ir jų teisių suvaržymu, nes tai nebuvo įprasta atvira konkurso procedūra. Kadangi visi kviečiami tiekėjai atitiko kvalifikacijos reikalavimus (o dėl tarptautinės patirties visiems dalyviams buvo suteikta teisė pasitelkti kitus rinkos dalyvius), Perkančioji organizacija nepažeidė nei vieno iš Pirkime dalyvauti pakviestų tiekėjų teisių ar teisėtų interesų. Pareiškėjos manymu, visi kvalifikaciniai reikalavimai buvo pagrįsti, proporcingi Pirkimo objektui, be to juos atitiko visi tiekėjai, kurie buvo kviečiami dalyvauti apklausoje, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad Pirkimo komisija pažeidė VPĮ 32 str. 2 dalies nuostatas ar viešųjų pirkimų principus (VPĮ 32 str. 1 dalis). Nustatydama atitinkamus kvalifikacijos reikalavimus, Perkančioji organizacija tik tinkamai įgyvendino VPĮ 32 str. 1 dalyje įtvirtintą pareigą Perkančiajai organizacijai įsitikinti, kad Pirkimo sutartį vykdytų patikimas, pajėgus bei kompetentingas tiekėjas. Be to pareiškėjos nuomone, Tarnyba netinkamai ir formaliai ir atliko pirkimo tyrimą, pažeisdama ATPK 284 str., 257 str. nuostatas bei nesigilindama į reikšmingas bylos nagrinėjimui aplinkybes. Kaip jau minėta, ji nevertino realaus konkurencijos užtikrinimo, nustatytų kvalifikacijos reikalavimų tikslingumo ir jų tinkamumo konkrečių tiekėjų (kurie buvo kviečiami dalyvauti ir apklausoje) atžvilgiu, formaliai atmetė pareiškėjos prašymą dėl informacijos (papildomų dokumentų dėl S.Kuncevičiaus įmonės parengtų projektinių pasiūlymų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pritaikymo kongresų centrui iki Pirkimo paskelbimo, VĮ Turto bankas valdomų pirkimui reikšmingų dokumentų, techninę užduotį, informaciją apie projektuojamo pastato specifiką) išreikalavimo, nors šie dokumentai būtų patvirtinę, kad Perkančioji organizacija turėjo galimybę vykdyti Pirkimą dar mažiau skaidriu būdu, o dėl Pirkimo objekto specifiškumo nei vienas Lietuvos rinkoje veikiantis tiekėjas netenkina tarptautinės patirties reikalavimo, tuo tarpu visi tiekėjai tenkina likusius kvalifikacijos reikalavimus. Atsisakydama išreikalauti ir vertinti šiuos dokumentus, Tarnyba tyrimą atliko formaliai, šališkai, nesigilindama į tariamo pažeidimo padarymo aplinkybes ir bylos esmę bei nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais gero administravimo, atsakingo valdymo principais. Be to administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu paskirtame posėdyje Tarnyba nurodė, kad bauda yra skiriama iš esmės tik už netinkamo Pirkimo būdo pasirinkimą ir faktiškai atsakovas sutinka dėl kvalifikacijos reikalavimų pagrįstumo. Todėl posėdžio metu Pareiškėjai nebuvo suteikta teisė atskirai pasisakyti dėl kvalifikacijos reikalavimų pagrįstumo ir paaiškinimai buvo teikti tik Pirkimo būdo pasirinkimo aspektu. Tuo tarpu Nutarime pažeidimai konstatuoti ne tik dėl Pirkimo būdo pasirinkimo, tačiau taip pat ir dėl netinkamai nustatytų Pirkimo sąlygų, tokiu elgesiu pažeidžiant pareiškėjos teisėtus lūkesčius ir teisę į tinkamą procesą bei teisminę gynybą. Be to Tarnyba nenustatė nė vienos kaltės formos pareiškėjos veiksmuose, o nurodytos aplinkybės rodo, kad tie sprendimai, kurie buvo įvardijami kaip pažeidimai, jei pareiškėja ir pažeidė kokį nors įstatymą, tai ne dėl sąmoningos tyčios, bet dėl to, kad jos taikytos viešųjų pirkimų teisės normos buvo vertinamojo pobūdžio ir galimos skirtingai interpretuoti. Neaiškių teisinių sąvokų interpretacijos skirtumai negali užtraukti administracinės atsakomybės, o nesant aiškaus teisinio reguliavimo, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai. Be to bet kuriuo atveju jos priimtas sprendimas dėl viešojo pirkimo procedūros nesukėlė realių neigiamų pasekmių. Tarnyba pažeidė pareiškėjos teises bei teisėtus interesus, nes neteisėtai ir nepagrįstai priėmė Nutarimą, kuriuo pareiškėją patraukė administracinėn atsakomybėn nesant pažeidimo sudėties. Be to ginčijamas nutarimas yra priimtas pažeidžiant LR ATPK 35 str. numatytą terminą administracinei atsakomybei taikyti, pareiškėjai inkriminuojamas pažeidimas yra padarytas 2015 m. lapkričio 11 d. , tokiu būdu 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminas suėjo 2016 m. gegužės 11 d. Tuo tarpu ginčijamas nutarimas priimtas tik 2016 m. birželio 16 d. Vertinimo išvada yra parengta 2016 m. sausio 15 d. Tuo tarpu protokolas surašytas tik 2016 m. gegužės 9 d. Vadinasi, net 4 mėnesius Tarnyba neatliko jokių tyrimo veiksmų Pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėjos manymu, būtent šis 4 mėnesius trukęs institucijos neveikimas lėmė aplinkybę, kad Tarnyba visiškai nevertino Pareiškėjos bylai reikšmingų papildomai nurodytų aplinkybių, netenkino Pareiškėjos prašymo išreikalauti papildomą medžiagą bei jos teisės į tinkamą ir teisingą procesą pažeidimus. Prašo panaikinti 2016 m. birželio 16 d. Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/68-68, kaip priimtą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 2P/68-68 bei priteisti iš atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos pareiškėjos A. J. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime nesutiko su pareiškėjos skundu, nurodydama, kad jis nepagrįstas ir turi būti atmestas. Tarnyba atlikusi VĮ „Turto banko“ apklausos būdu vykdyto pirkimo „Priešprojektinių pasiūlymų dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatų, esančių Rinktinės g. 1, Vilniuje, pritaikymo konferencijoms, kongresams ir kitiems kultūriniams renginiams paslaugų pirkimas“ pirkimo Nr. 169638) vertinimą dėl atitikties LR VPĮ nuostatoms, rezultatus įformino Tarnybos 2016-01-15 viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-147, nustatydama pažeidimus, susijusius su pirkimo būdo parinkimu ir pirkimo sąlygomis bei rekomendavo nutraukti 2015-12-14 sudarytą Pirkimo sutartį Nr. (10.9-52-15)-18-800 ir, esant poreikiui, organizuoti naują viešąjį prekių ir paslaugų pirkimą. Pareiškėja, kaip Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos narė 2015-11-11 komisijos posėdyje balsavusi už neteisėtų sprendimų priėmimą (Pirkimo būdo parinkimą ir neteisėtų Pirkimo sąlygų patvirtinimą) buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1713 str.1 d. Jai buvo skirta 144 eurų bauda. Pareiškėjos teiginys, kad skiriant nuobaudą buvo praleistas LR ATPK 35 str. 1 d. nustatytas 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminas, nepagrįstas, kadangi pagal minėtos teisės normos nuostatas nuobauda už ATPK 12 skirsnyje numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jei nuo pažeidimo padarymo iki jo nustatymo nėra suėję 1 metai. Pagal nuosekliai suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažeidimo nustatymo diena laikytinas momentas, kai nustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, o tai galima padaryti tik atlikus tyrimą - surinkus įrodymus, juos įvertinus ir padarius išvadą, kad yra padarytas pažeidimas. Institucijos darbuotojams atlikus tyrimą ar tikrinimą surašoma išvada (tikrinimo ataskaita), kurioje apibendrinami tyrimo metu surinkti duomenys ir yra nustatomas arba nenustatomas pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo nustatymo diena turėtų būti laikoma ta diena, kurią institucijos darbuotojai po atlikto tyrimo surašė išvadą (ataskaitą), kurioje nurodė visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Pareiškėjos administracinio teisės pažeidimo nustatymo diena laikytina Vertinimo išvados surašymo diena, t.y. 2016-01-15, nuo kurios ir skaičiuotinas 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminas. Pažeidimas nustatytas 2016-01-15, o administracinė nuobauda paskirta 2016-06-06 d. Tokiu būdu ginčijamas nutarimas priimtas nepažeidžiant įstatyme numatyto termino. Dėl pirkimo būdo parinkimo pažymėtina, kad Pareiškėja administracinėn atsakomybėn traukiama ne už tai, kad į Pirkimą apklausos būdu pakvietė 5 tiekėjus, o už tai, kad Komisijos sprendimas Pirkimą vykdyti apklausos būdu skubos tvarka apie jį neskelbiant neatitinka nei Taisyklių 107.1.3, nei VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 3 punktų sąlygų, ir nei Komisija, nei Pareiškėja neįrodė, kad Pirkimą reikėjo atlikti skubiai. Pagal VPĮ 1 str., 3 str. 2 d. nuostatas Perkančioji organizacija, siekdama įsigyti reikalingų prekių ar paslaugų privalo vykdyti viešojo pirkimo procedūras vadovaudamasi imperatyviais VPĮ reikalavimais. VPĮ 211 straipsnio 4 dalis nustato, jog Perkančiosios organizacijos vadovai, Komisijos nariai, ekspertai, kiti pirkimus atliekantys asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka". O LR ATPK 1713 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, kitiems viešuosius pirkimus atliekantiems asmenims. Atsižvelgiant į šias nuostatas, darytina išvada, kad administracinė atsakomybė kyla asmenims, priimantiems neteisėtus sprendimus, susijusius su VPĮ nuostatų įgyvendinimu, vykdant viešojo pirkimo procedūras. Faktą, jog buvo padarytas VPĮ nuostatų pažeidimas, už kurį numatyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 1713 straipsnio 1 dalį, patvirtina ir Komisijos 2015-11-11 protokole Nr. 1 nurodytos aplinkybės, pagal kurias Komisija priėmė sprendimą Pirkimą vykdyti apklausos būdu, neskelbiant apie Pirkimą, vadovaujantis Perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų Perkančiosios organizacijos generalinio direktoriaus 2014-12-16 įsakymu Nr. PI-150, (tekste - Taisyklės) 107.1.3 punktu (atitiktis VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatai) ir 108 punktu, sprendimą motyvuodama Vilniaus koncertų ir sporto rūmų centro projekto įgyvendinimo terminu - 2018 m., bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-06-09 nutarime Nr. 597 suformuluotu pavedimu prioritetine tvarka nagrinėti dokumentus, susijusius su Vilniaus kongresų centro projekto įgyvendinimu, ir užtikrinti su šiuo projektu susijusių sprendimų priėmimą per įmanomai trumpiausią terminą, ir argumentuodama, jog „atvirų procedūrų (konkurso) paskelbimas priešprojektinių siūlymų parengimo paslaugoms įsigyti būtų neefektyvus pirkimo būdas, užtruktų ilgą laiko tarpą“. Tačiau Perkančiosios organizacijos nurodytos aplinkybės nėra aplinkybės, kurios pagrįstų, kad Pirkimą atlikti reikėjo skubiai. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė sprendimą ir kad yra vykdomi sprendimo įgyvendinimo procesai po šio sprendimo priėmimo, tačiau iš pateiktų dokumentų nematyti, jog su nurodyto projekto įgyvendinimu susiję viešieji pirkimai, taip pat ir šis Pirkimas, kurie turės būti atlikti, turėtų būti vykdomi skubiai, siekiant išvengti įprastų viešųjų pirkimų procedūrų. Taip pat Atsakovė pažymi, kad Perkančiosios organizacijos Taisyklėse nustatyti atvejai, kada vykdant mažos vertės pirkimus (šiuo atveju vykdytas Pirkimas yra mažos vertės), apie pirkimus neprivaloma skelbti, šio Pirkimo atveju taip pat nebūtų galėję būti taikomi, nes neatitinka nei vieno iš Taisyklių 107.1.4-107.4.4 punktuose nustatytų atvejų. Teismai laikosi nuomonės, jog nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ar potvyniai (žr. mutatis mutandis Teisingumo Teismo 2013 m. birželio 20 d. Nutartį Consiglio Nazionale degli Ingegneri, C-352/12, nepaskelbtas Rinkinyje). Atsižvelgiant į šią praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pasisakyta, kad pasirenkant neskelbiamą pirkimo būdą, grindžiant jį ypatinga skuba dėl nenumatytų įvykių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (kuriame įtvirtinta darbų pabaigos terminas ir paskirtas finansavimas) nelaikytinas privaloma (nenumatytas įvykis) VPĮ 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto (neskelbiamų darybų pirkimo būdo pasirinkimo) taikymo sąlyga. Vyriausybės veikla negali būti prilyginta nenuspėjamiems įvykiams, kurie ypač keistų įprastines viešųjų pirkimų procedūrų taikymo sąlygas. Jei būtų priešingai, įprastinė Vyriausybės atliekama teisės aktų vykdomoji veikla viešųjų pirkimų teisės prasme taptų ekstraordinarinė (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009). Tokia pozicija atitinka ir Teisingumo Teismo praktiką, kuris ne kartą pripažino, kad valstybės institucijų veikla ir jos rezultatai nelaikytini nenumatomais įvykiais, nepaisant aplinkybės, jog konkrečiu atveju perkančioji organizacija nesitikėjo šios veiklos padarinių. Aplinkybė, kad valstybės narės institucija, kuri pagal nacionalinę teisę viešųjų darbų projektų aprobacijos procedūros metu privalo pateikti savo sutikimą konkrečiam projektui, prieš tam nustatytą terminą išreiškia savo nepritarimą dėl priežasčių, dėl kurių ji tam turi teisę, nelaikoma nenumatomu įvykiu. Taigi tam tikrų konkrečių terminų, skirtų apibrėžti perkančiosios organizacijos pareigą pradėti pirkimo procedūras ar jau turėti materializuotą pirkimo objektą, nustatymas nepateisina aptariamo pirkimo būdo naudojimo. Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad nediskriminavimo principo, išplaukiančio iš Europos Sąjungos steigimo sutarties nuostatų dėl įsisteigimo laisvės ir laisvo paslaugų judėjimo, pažeidimo rizika yra ypač aukšta, kai perkančioji organizacija nusprendžia pirkimo sutartį sudaryti ne varžymosi sąlygomis (Teisingumo Teismo 2003 m. balandžio 10 d. Sprendimas sujungtose bylose Komisija prieš Vokietiją, C-20/01 ir C-28/01, Rink. 2003, p. 1-3609). Dėl kvalifikacijos reikalavimų nustatymo pažeidimų atsiliepime pažymėta, kad tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal VPĮ 32-38 straipsnių nuostatas, o VPĮ 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad „Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs“. Pirmieji du kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams, kurie nurodyti kaltinime, nėra susiję su Pirkimo objektu, o kvalifikacijos reikalavimas dėl konferencijų technologinės dalies specialisto (eksperto), bei koncertinių erdvių specialisto (eksperto), tarptautinės patirties nepagrįstas, nes Pirkimo dokumentuose neapibrėžus tarptautinės patirties sampratos, juo diskriminuojami tiekėjai, neturintys tarptautinės patirties, tačiau turintys reikiamą patirtį tinkamai įvykdyti Pirkimo sutartį, ir tokiu reikalavimu negalima įsitikinti tiekėjo kvalifikacija šio Pirkimo sutarčiai įvykdyti. Kaltinime išvardinti kvalifikaciniai reikalavimai neatitinka Pirkimo objekto, laikytini pertekliniais ir ribojančiais konkurenciją. Pareiškėjos teiginiai dėl formalaus ir šališko tyrimo, pareiškėjos kaltės formos nenustatymo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes nėra aiškiai nurodyta, kokių administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų ar aplinkybių nebuvo nustatyta priimant nutarimą. Tiek Nutarime, tiek Protokole aiškiai nustatytos visos Pareiškėjos padaryto minėto administracinio teisės pažeidimo sudėties dalys: pareiškėja yra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas pagal VPĮ 16 str. 1 d., 3 d. , 6 d. 21(4) str. 4 d. nuostatas. Perkančioji organizacija sudarė Viešųjų pirkimų komisiją Pirkimui atlikti - tą patvirtina Perkančiosios organizacijos generalinio direktoriaus 2015-09-30 įsakymas Nr. Pl-219 „Dėl viešųjų pirkimų komisijos sudarymo įgyvendinant Vilniaus kongresų centro projektą" (toliau - Įsakymas), kurio 1 punkte nurodoma, kad sudaroma viešojo pirkimo komisija pirkimams, susijusiems su Vilniaus kongresų centro projekto įgyvendinimu, vykdyti, viena iš jos narių skiriama A. J., Finansų departamento Planavimo skyriaus ekonomistė-analitikė, o 2 punkte pavedama komisijai organizuoti ir atlikti visus prekių, paslaugų ir darbų viešuosius pirkimus, reikalingus Vilniaus kongresų centro projektui įgyvendinti. Pareiškėja, kaip Viešojo pirkimo komisijos narė, yra tinkamas administracinės atsakomybės pagal ATPK 1713 straipsnio 1 dalį subjektas. Tiek Protokole, tiek Nutarime aiškiai nurodyta, kad Pareiškėja traukiama administracinėn atsakomybėn už tai, jog, būdama Viešojo pirkimo komisijos nare, parinkdama Pirkimo būdą ir patvirtindama neteisėtas Pirkimo sąlygas balsavo už šiuos sprendimus, ir tokiu būdu padarė viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą, nustatytą ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje. Protokole ir Nutarime aiškiai nustatytas objektas ir objektyvioji pusė. Viešojo pirkimo komisija, kurios nare buvo Pareiškėja, parinko Pirkimo būdą ir patvirtino Pirkimo sąlygas. Tai buvo padaryta 2015-11-11 posėdžio metu (Viešojo pirkimo komisijos 2015-11-11 posėdžio protokolas Nr. 1), kur svarstyti darbotvarkės klausimai -„<...> 1. Dėl Sporto rūmų, esančių Rinktinės g. 1, Vilniuje, pritaikymo kongresų centrui priešprojektinių siūlymų parengimo paslaugos pirkimo būdo parinkimo. 2. Dėl Sporto rūmų, esančių Rinktinės g. 1, Vilniuje, pritaikymo kongresų centrui priešprojektinių siūlymų parengimo paslaugų pirkimo dokumentų parengimo". Posėdžio protokole pasirašė (ir tokiu būdu išreiškė savo valią patvirtinti) visi Viešojo pirkimo komisijos nariai, tarp jų - ir Pareiškėja. Vertinimo išvadoje nustatyti viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai, susiję su Pirkimo būdo parinkimu ir Pirkimo sąlygomis - jos laikytinos ydingomis, pažeidžiančiomis VPĮ ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėja, priėmusi sprendimą jas patvirtinti, tokiu būdu išreiškė savo valią su jomis sutikti ir leisti pagal jas atlikti Pirkimą, t. y. savo veiksmais (sprendimu) padarė administracinį teisės pažeidimą, nustatytą ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjos, kaip Viešojo pirkimo komisijos narės, funkcijas, teises ir pareigas nustato Darbo reglamentas, kurio 2 punkte nustatyta, kad Viešojo pirkimo komisija savo veikloje vadovaujasi VPĮ, kitais teisės aktais bei Perkančiosios organizacijos Taisyklėmis, o 4 punkte įtvirtinta teisė Viešojo pirkimo komisijai atsisakyti vykdyti VPĮ ir kitiems teisės aktams prieštaraujančius pavedimus. Darbo reglamento 6 punkte nustatytos Viešojo pirkimo komisijos funkcijos, kurių sąrašas nebaigtinis: „6.1. parenka pirkimo būdą; 2. Pagal pirkimo iniciatoriaus pateiktą paraišką bei pirkimo sąlygų projektą parengia pirkimo dokumentus ir juos tvirtina;" Taigi tiek Darbo reglamentas, tiek Įsakyme įtvirtintas pavedimas įrodo, jog galutinį sprendimą dėl Pirkimo sąlygų priima Viešojo pirkimo komisija ir jos narė – Pareiškėja. 2015-11-11 Viešojo pirkimo komisijos posėdyje balsavusi už neteisėto Pirkimo būdo parinkimą ir Pirkimo sąlygų patvirtinimą, Pareiškėja padarė administracinį teisės pažeidimą ir turi prisiimti dėl to tenkančius neigiamus teisinius padarinius, kaip tai įtvirtinta jau minėtame VPĮ 16 straipsnio 6 dalyje, 211 straipsnio 4 dalyje ir ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje. Be to, tiek Protokole, tiek Nutarime aiškiai aprašyta, kodėl Pirkimo būdas laikytinas neteisėtu ir kokios sąlygos laikytinos neteisėtomis ir kodėl, t. y. aprašyti visi motyvai ir priežastys, lėmusios administracinės atsakomybės Pareiškėjai kilimą. Dėl subjektyviosios pažeidimo pusės pažymėtina, kad ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek neatsargiai, todėl už VPĮ nuostatų pažeidimą traukiant administracinėn atsakomybėn subjektą, nurodytą ATPK 1713 straipsnio 1 dalyje, kai sprendžiamas administracinės atsakomybės taikymo klausimą, kaltės forma reikšmės neturi. Atsakovė pabrėžia, kad Pareiškėja administracinėn atsakomybėn traukiama už tai, kad būdama Viešojo pirkimo komisijos nare ir balsavusi už neteisėto Pirkimo būdo parinkimą, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą pirkimų tikslą ir VPĮ 85 straipsnio 2 dalies bei 92 straipsnio 2 dalies nuostatas, o patvirtindama neteisėtas Pirkimo sąlygas pažeidė VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatas bei VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl viešųjų pirkimų principų aiškinimo ir taikymo nuosekliai pažymima, kad VPĮ įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas VPĮ 3 straipsnio nuostatų taikymas nėra vien tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų pareiga, bet ir viešųjų pirkimų tikslo pasiekimo garantas. Kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, kaip ne kartą savo sprendimuose yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ir toks pažeidimo nustatymas lemia teismo pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Pareiškėja Skunde įrodinėja, jog Atsakovė, surašydama Protokolą ir priimdama Nutarimą, nesiaiškino dėl neteisėtų Pirkimo sąlygų įtakos Pirkimui, kad priimti sprendimai nesukėlė ir negalėjo sukelti realių neigiamų pasekmių. Atkreiptinas dėmesys, jog ATPK 1713 str. 1 d. nurodyto pažeidimo sudėtis yra formalioji, kuriai konstatuoti padariniai reikšmės neturi. Tai reiškia, kad teisės aktai jau savaime draudžia tokį elgesį dėl to, kad įstatymų leidėjas pripažino, kad toks elgesys savaime sukelia neigiamus padarinius. Apibendrinant, šios ATP bylos kontekste pažeidimai dėl neteisėto Pirkimo būdo ir neteisėtų Pirkimo sąlygų, kurias patvirtino Pareiškėja, įtaka Pirkimo rezultatams nėra esminė sprendžiant dėl Pareiškėjos atsakomybės ir jai skirtos administracinės nuobaudos. Atsižvelgiant į šiame atsiliepime nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus bei teismų praktiką, darytina išvada, jog pareiškėjos skundas laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

14Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja A. J. palaikė skundą jame nurodytais argumentais ir papildomai paaiškino, kad buvo paskirta į Pirkimų komisiją. Jos specialybė - ekonomistė analitikė. Vadovaujantis skunde paminėtu Vyriausybės nutarimu buvo reikalinga skuba ruošiant Vilniaus koncerto ir sporto rūmų projektą, kad 2018 m. galėtų juose įvykti Lietuvos nepriklausomybės 100-osios metinės. Atitinkamai stengėsi kaip greičiau atlikti visas pirkimų procedūras remiantis atitinkamais teisės aktais. Turėjo galimybę kreiptis į vieną tiekėją, bet pasirinko ir pakvietė penkis. Iš jų atsiliepė tik vienas. Dėl kvalifikacinių reikalavimų tegali pasakyti, kad visi tiekėjai turėjo vienodas galimybes pasitelkti pagalbines įmones, turinčias reikalingą kvalifikaciją, tačiau to nepadarė. Vienintelis tiekėjas, kuris ir pateikė pirkimui dokumentus, parodė realų norą dalyvauti. Jos nuomone, pirkimas atliktas pagal visus teisės aktų reikalavimus.

15Pareiškėjos atstovė advokatė Daiva Lileikienė papildė argumentus nurodydama, kad pripažįsta, kad Komisija pasirinkdama neskelbiamo pirkimo būdą nurodė ne VPĮ 92 str. 3 d. 6 p. numatytą pagrindą, kuris šiai situacijai būtų tikęs labiau, tačiau 92 str. 3 d. 3 p., kurį sukritikavo Tarnyba, tačiau pažymėjo, kad abu šie įstatymų leidėjo numatyti pagrindai leidžia teisėtai atlikti mažos vertės pirkimą apklausos būdu, neskelbiant apie pirkimą, 92 str. 3 d. 6 p. numatytu atveju galima netgi kreiptis į vieną tiekėją. Analizuojant Komisijos sprendimo teisėtumą, neturėtų būti VPĮ reikalavimų laikymasis vertinamas kaip labai formalus procesas, o žiūrima į viešojo pirkimo tikslą ir vertinama, ar priimtais sprendimais jis yra pasiektas. Susiklostė situacija, kad net Pirkimo dokumentuose netinkamai nurodžius Pirkimo būdo parinkimo pagrindą, kas savo esme yra pakankamai formalus VPĮ pažeidimas, vis tiek buvo pasirinktas šioje situacijoje įstatymo leidžiamas ir teisėtas pirkimo būdas. Kadangi pagal perkamos paslaugos specifiką, Perkančioji organizacija pasirėmusi minėtu VPĮ 92 str. 3 d. 6 p., galėjo netgi kreiptis į vienintelį tiekėją, tačiau nusprendė kreiptis į penkis, tokiu būdu kaip tik siekdama skatinti konkurenciją, pripažinti šį pirkimo būdą neteisėtu nepriimtina. Pirkimo pagrindo neteisingas ar netikslus nurodymas negali būti prilyginamas neteisėto pirkimo būdo parinkimui, kadangi nurodžius aukščiau minėtą kitą pirkimo būdo parinkimo pagrindą, rezultatas būtų buvęs tas pats – mažos vertės pirkimas būtų vykdytinas tuo pačiu neskelbiamo pirkimo (konkrečiai – apklausos) būdu. Be to pareiškėjos atstovės nuomone, skubos aplinkybė vis tik egzistavo ir 92 str. 3 d. 3 p. numatytas pagrindas buvo parinktas teisėtai. Prieš inicijuodama viešojo pirkimo procedūrą perkančiosios organizacijos pirkimų komisija privalo remtis paraiškomis – tai yra dokumentu, iniciuojančiu pirkimo procedūrą. Iš šio pirkimo paraiškos matyti, kad komisijai kartu su paraiška pateikta tiek informacija, kad S.Kuncevičiaus firma yra parengusi projektą ir tiek detali informacija, kad Vyriausybės nutarimu numatyta itin skubaus pirkimo būtinybė. Terminas „skuba“ ir jo aiškinimas tik kaip itin išskirtinės aplinkybės daugiausiai išaiškintas tik teismų praktikoje. A. J. turi tik finansinį išsilavinimą, ji nėra susipažinusi nei su minėtais Europos Teisingumo Teismo nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl termino „skuba“ turinio viešųjų pirkimų procedūrose. Ji turėjo tik Vyriausybės pateiktą informaciją paraiškoje ir labai aiškų įpareigojimą iki 2018 m. įgyvendinti itin reikšmingą valstybės mastu projektą bei finansavimą, kuris skirtas tik iki 2018 metų, kas lemia, jog iki šio termino turi būti atliktos ne tik visos reikalingos viešųjų pirkimų procedūros, tačiau ir užbaigti patys centro rekonstrukcijos darbai. Esant tokiai situacijai ir pateiktai su pirkimo paraiška informacijai A. J. turėjo visišką pagrindą vertinti, kad teisėtai egzistuoja VPĮ 92 str. 3 p. 3 p. numatytas pagrindas parenkant pirkimo būdą – apklausą remiantis skuba ir neturėjo kompetencijos kvestionuoti suformuotų Vyriausybės nutarimo reikalavimų reikšmingumo. Kitas neva padarytas pažeidimas susijęs su tuo, kad neva nustatyti konkurenciją ribojantys minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai. Konkurencijos ribojimą draudžiančios įstatymo nuostatos labiau aktualios atviriems pirkimams, kuriuose gali dalyvauti visi norintys ir realiai dalyvių kompetencija ir kvalifikacija perkančiai organizacijai nėra žinoma. Tuomet galima vertinti, kad vienas ar kitas kvalifikacinis reikalavimas nebuvo būtinas ir galimai sutrukdė kažkuriai įmonei dalyvauti pirkime. Šioje situacijoje visai priešingai – su paraiška Komisijos nariams pateiktas pačių Lietuvoje pajėgiausių ir stipriausių perkamų paslaugų tiekėjų sąrašas, jau žinant realiai jų kvalifikaciją ir žinant, kad nei vienam iš jų Tarnybos kritikuojami kvalifikaciniai reikalavimai nesutrukdys dalyvauti pirkime, nes šie juos atitinka, išskyrus vienintelį - susijusį su tarptautine patirtimi. Iš anksto žinant, kad Lietuvoje nei vienas projektuotojas nėra projektavęs 2500 vietų kongresų centro projekto, ir siekiant užtikrinti, kad valstybinės reikšmės objekto projektas atitiktų aukščiausius standartus, Pirkimo dalyvių buvo paprašyta pasitelkti projektuotojus, turinčius tokią patirtį. Natūralu, kad tokia patirtis gali būti tik tarptautinė, jei Lietuvoje niekas iki šiol tokių statinių neprojektavo. Teigti, kad šis reikalavimas diskriminavo dalyvius, neteisinga, nes žinoma, kad nei vienas jų pats tarptautinės patirties neturi ir visi turi vienodas galimybės pasitelkti užsienio partnerį šiam reikalavimui įgyvendinti.

16Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė Alvyda Jatulienė prašė atmesti skundą Tarnybos atsiliepime nurodytais pagrindais.

17A. J. skundas netenkintinas.

18Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

19Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

20LR ATPK 1713 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą. Atsakomybė numatyta perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, kitiems viešuosius pirkimus atliekantiems asmenims. A. J., kaip Viešojo pirkimo komisijos, sudarytos Perkančiosios organizacijos generalinio direktoriaus 2015-09-30 įsakymu Nr. P1-219, narė, 2015-11-11 Komisijos posėdyje balsavusi už Komisijos sprendimus dėl Sporto rūmų, esančių Rinktinės gt. 1, Vilniuje, pritaikymo kongresų centrui priešprojektinių siūlymų parengimo paslaugos pirkimo būdo parinkimo ir pirkimo dokumentų parengimo, yra tinkamas pažeidimo subjektas.

21Dėl pirkimo būdo parinkimo

22Perkančioji organizacija atliko supaprastintą mažos vertės neskelbiamą pirkimą. Pagal VPĮ 2 straipsnio 15 punkto nuostatas – mažos vertės viešasis pirkimas, supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 58 000 eurų (be PVM), o darbų pirkimo vertė mažesnė kaip 145 000 Eur (be PVM). Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatų pritaikymo konferencijoms, kongresams ir kitiems kultūriniams renginiams priešprojektinių siūlymų pirkimo vertė buvo numatyta 56 000 Eur be PVM.

23Pirkimas buvo atliktas vadovaujantis VĮ Turto banko (tekste – Perkančioji organizacija) generalinio direktoriaus 2014-01-14 įsakymu Nr. P1-8 patvirtintomis ir 2014-12-16 d. įsakymu Nr. P1-150 pakeistomis VĮ Turto banko supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis (tekste – Taisyklės).

24Nurodytam pirkimui vadovaujantis minėtų Taisyklių 107.1.3 punktu buvo pasirinktas apklausos būdas.

25Pagal Taisyklių 107 punktą apklausos būdu pirkimas gali būti atliekamas tik Taisyklėse nustatytais atvejais ir kai pagal Viešųjų pirkimų įstatymą apie supaprastintą pirkimą neprivaloma skelbti.

26Taisyklių 107.1.3 punktas numato, kad apie supaprastintą pirkimą neprivaloma skelbti perkant prekes, paslaugas ar darbus, kai dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos. Atitinkama nuostata yra įtvirtinta ir VPĮ 92 str. 3 d. 3 p.

27Pirkimo būdas Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos buvo parinktas vadovaujantis tik šiuo vieninteliu pagrindu, ką patvirtina Pirkimo dokumentai (Pirkimo paraiška, 2015-11-11 Komisijos posėdžio protokolas Nr.1, b.l. 76, 81). Ypatingos skubos aplinkybė buvo grindžiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 597, kuriuo Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos ir pritaikymo kongresams, konferencijoms ir kultūriniams renginiams projektas buvo pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu, projekto įgyvendinimui numatytas terminas iki 2018 metų, o Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavaldžioms įstaigoms pavesta prioritetine tvarka nagrinėti dokumentus, susijusius su šio projekto įgyvendinimu bei užtikrinti su juo susijusių sprendimų priėmimą per įmanomai trumpiausią terminą, šia nuostata pasiūlyta vadovautis ir kitoms valstybės ir Vilniaus miesto savivaldybės institucijoms, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, nagrinėjant dokumentus, susijusius su šio projekto įgyvendinimu (b.l.20-21). Be to pareiškėja nurodo, kad be šio nutarimo Komisija privalėjo vadovautis ir Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos ir pritaikymo kongresams, konferencijoms ir kultūriniams renginiams projekto darbo grupės patvirtintu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybėje suderintu darbų grafiku (2015-10-10 protokolas Nr. LV-329), pagal kurį viso projekto įgyvendinimui nustatytas 643 dienų terminas, o priešprojektinių pasiūlymų pirkimui buvo numatytas tik 30 dienų terminas. Papildomai turėjo atsižvelgti ir į tai, kad tik nuo 2016 iki 2018 m. buvo skirtas finansavimas projektui. Kadangi pirkimo vykdymo skuba buvo pagrįsta poįstatyminiu lygmeniu, ypatingos skubos aplinkybė nepriklausė nuo Perkančiosios organizacijos valios.

28Tačiau teismo vertinimu, Viešųjų pirkimų tarnyba pagrįstai nurodė, kad nenumatytais įvykiais reikėtų laikyti tik tokius įvykius, kurie neapsakomai viršija įprastines ekonominio ir socialinio gyvenimo ribas. Toks nenumatytų įvykių vertinimas yra suformuluotas Europos Teisingumo Teismo praktikoje (Teisingumo Teismo 1992 m. kovo 18 d. Sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C-24/91, Rink. 1992, p. I- 1989; 1993 m. rugpjūčio 2 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją, C-107/92, Rink. 1993, p. I-4655; kt.). o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuriame įtvirtintas darbų pabaigos terminas ir paskirtas finansavimas, nei Vyriausybės skiriamas finansavimas per se nelaikytinas nenumatomu įvykiu, juolab sukeliančiu ypatingą skubą. Vyriausybės veikla negali būti prilyginta nenuspėjamiems įvykiams, kurie ypač keistų įprastines viešųjų pirkimų procedūrų taikymo sąlygas. Jei būtų priešingai, įprastinė Vyriausybės atliekama teisės aktų vykdomoji veikla viešųjų pirkimų teisės prasme taptų ekstraordinarinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009). Tokia pozicija atitinka ir Teisingumo Teismo praktiką, kas buvo pabrėžta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje.

29Nepagrįstas pareiškėjos atstovės argumentas, kad A. J. nebūdama nei teisininkė, nei viešųjų pirkimų specialistė, negalėjo žinoti Lietuvos teismų, juolab Europos Teisingumo Teismo praktikos dėl to, kad valstybės institucijų nustatyti terminai negali būti pripažįstami ypatingą skubą pagrindžiančia aplinkybe, o VPĮ 92 str. 3 d. 3 p. ir Taisyklių 107.1.3 p. įtvirtintą nuostatą vertino kaip protingas ir rūpestingas žmogus, tačiau ne teisininkas ar viešųjų pirkimų specialistas, remdamasi lingvistiniu ir tiesioginiu jai pateiktų dokumentų (Vyriausybės nutarimo ir patvirtinto darbo grafiku) supratimu. Be to, kaip finansininkė, ji neturėjo kompetencijos vertinti Vyriausybės suformuotų įpareigojimų reikšmingumo atliekamo pirkimo procedūrai, laikydama juos teisėtu pagrindu taikyti VPĮ 92 str. 3 d. 3 p. ir Taisyklių 107.1.3 p. numatytą pagrindą pirkimo būdo parinkimui. Teismo manymu, pareiškėja, kaip Viešųjų pirkimų komisijos, narė, privalėjo domėtis tiek atliekamą viešąjį pirkimą reglamentuojančiais teisės aktais, tiek gerąja viešųjų pirkimų praktika, kadangi komisijos narys už savo veiklą atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (VPĮ 16 str. 6 d.), o komisijos narys pažeidęs viešųjų pirkimų įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka (VPĮ 21(1) str. 4 d.), ir savo funkcijas turi atlikti tinkamai, laikydamasis viešųjų pirkimų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Asmenims, priimantiems neteisėtus sprendimus, susijusius su Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų įgyvendinimu, vykdant viešojo pirkimo procedūras, kyla atsakomybė. Komisijos darbo reglamente taip pat įtvirtinta pareiga jos veikloje vadovautis VPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimais (2 punktas) ir teisė atsisakyti vykdyti VPĮ ir kitiems teisės aktams prieštaraujančius pavedimus (4 punktas). Ta aplinkybė, kad pirkimo būdas, kviestinų tiekėjų sąrašas jau buvo parinktas Pirkimo paraiškoje, paruoštoje Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimo specialisto, nešalina jos atsakomybės, nes pagal VPĮ įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, viešąjį pirkimą organizuoja ir atlieka Viešojo pirkimo komisija, o pagal Perkančiosios organizacijos generalinio direktoriaus 2012-07-16 įsakymu Nr. P1-54 patvirtinto Viešojo pirkimo komisijos darbo reglamento, sukonkretinančio Komisijos įgaliojimus, 6.1 punktą - Komisija, gavusi ją sudariusios organizacijos įgaliojimus, parenka pirkimo būdą. Viešojo pirkimo iniciatorius paraiškoje tik siūlo atlikti viešąjį pirkimą joje nurodytu būdu ir sąlygomis, tačiau galutinį sprendimą dėl pirkimo būdo ir sąlygų priima Komisija, kuri ir yra atsakinga už viešojo pirkimo trūkumus.

30Pareiškėja bei jos atstovė tiek skunde, tiek teisminio jo nagrinėjimo metu, net ir teismui nustačius, kad viešojo pirkimo būdo parinkimui buvo pasirinktas netinkamas įstatyminis pagrindas, prašė laikyti šį pažeidimą formaliu, iš esmės neįtakojusiu netinkamo viešojo pirkimo būdo parinkimo, kadangi rinktis tą patį apklausos būdą šiam pirkimui buvo ir kitas įstatyminis pagrindas, kurį nurodžius rezultatas būtų buvęs toks pats – viešasis pirkimas būtų buvęs teisėtai atliktas tuo pačiu pirkimo būdu - apklausa.

31Pažymėtina, kad Perkančiosios organizacijos pozicija šioje dalyje nėra nuosekli ir aiški. Teikdamas paaiškinimus Tarnybai po atlikto patikrinimo ir gauto viešojo pirkimo įvertinimo, argumentuose dėl pirkimo būdo parinkimo VĮ Turto bankas nurodė, kad Taisyklių 107.4.3 punktas leidžia mažos vertės pirkimą atlikti apklausos būdu perkant literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių paslaugas, kas atitinka VPĮ 92 str. 6 d. 3 p. nuostatą, kad neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos literatūros, mokslo ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugos. Kadangi architektūra yra vizualinio meno rūšis, o architektūros kūriniai kaip kūrybinės veiklos rezultatas yra pripažįstami autorių teisių objektu, perkančioji organizacija turėjo teisę atlikti šį pirkimą apklausos būdu Taisyklių 107.4.3 punkto pagrindu, be to minėtos taisyklės (12 punktas) netgi leido kreiptis į vieną tiekėją, tačiau vietoj to kreipėsi į penkis, būtent siekdama užtikrinti tiekėjų konkurenciją ir galimybę išsirinkti tinkamiausią perkančiosios organizacijos ir visuomenės poreikius atitinkantį pasiūlymą.

32Tuo tarpu pareiškėjos teismui pateiktame skunde nurodomo viešojo pirkimo būdo (apklausos) parinkimo pagrindo motyvai nurodomi jau kitaip. Jame taip pat teigiama, kad atlikti viešąjį pirkimą apklausos būdu leido VPĮ 92 str. 6 d. 3 p. nuostatos, tačiau cituojamas ne šis, o VPĮ 92 str. 3 d. 6 p. numatytas pagrindas - dėl techninių priežasčių, meninio kūrinio sukūrimo arba įsigijimo ar dėl objektyvių aplinkybių, patentų, kitų intelektinės nuosavybės teisių ar kitų išimtinių teisių apsaugos tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos. Tas pats pagrindas yra pakartotas Taisyklių 107.1.5 punkte. Ir šis pagrindas pareiškėjos atstovės pasisakymuose yra siejamas ne su priešprojektinių pasiūlymų kaip intelektinės veiklos rezultato prilyginimu meno kūriniui, o su autorinėmis teisėmis. Teigiama, kad egzistuojanti Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatų komplekso idėja ir techniniai dokumentai autorių teisėmis priklausė būtent S.Kuncevičiaus projektavimo firmai, todėl perkančioji organizacija buvo įpareigota laikytis jo projekto sprendinių, kas lėmė jog pirkimas iš esmės turėjo būti atliekamas tik iš to vienintelio tiekėjo. Tačiau nurodydama šį pirkimo būdo pagrindą, pareiškėja prieštarauja pati sau, kadangi VPĮ 92 str. 3 d. 6 p. kalba apie kreipimąsi į išimtinai vienintelį tiekėją, tokį būtinumą siejant su objektyviomis aplinkybėmis, viena iš jų – intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir kitos išimtinės teisės. Įstatymų leidėjas pabrėžia, kad šis pagrindas rinktis neskelbiamo pirkimo būdą tinkamas tik tuomet kai nėra jokios kitos alternatyvos. Tai būtinoji sąlyga. Tačiau perkančioji organizacija nurodydama būtinybę apsaugoti autorines S.Kuncevičiaus projektavimo firmos teises, pati kreipėsi net į penkis tiekėjus. Toks pasirinktas pirkimo būdas (apklausa kreipiantis į kelis tiekėjus) iš principo neatitiko VPĮ 92 str. 3 d. 6 p. numatyto pagrindo atlikti neskelbiamą pirkimą sąlygų, numatančių, kad tai pagrindas, leidžiantis atlikti neskelbiamą pirkimą kreipiantis į išimtinai vieną tiekėją ir nesant jokios kitos alternatyvos dėl tų pačių paslaugų kreiptis į kitus tiekėjus. Jau vien tai, kad pasiūlymas dalyvauti pirkime buvo pateiktas penkiems tiekėjams, rodo, kad pati perkančioji organizacija nemanė, jog įvykdyti pirkime suformuluotą užduotį pajėgus ir turi teisę vienas vienintelis tiekėjas - S.Kuncevičiaus projektavimo firma ir nėra jokių kitų alternatyvų.

33Tokiu būdu neaiški perkančiosios organizacijos ir atitinkamai pareiškėjos pozicija, ar vis tik tam pačiam pirkimo būdo parinkimui teisėtą pagrindą sudarė VPĮ 92 str. 6 d. 3 p. (atitinkamai Taisyklių 107.4.3 punktas) ar vis tik VPĮ 92 str. 3 d. 6 p. (atitinkamai Taisyklių 107.1.5 p.).

34Tarnybos atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad kitų pareiškėjos nurodomų pagrindų teisėtumas šio Pirkimo būdo parinkimui išsamiai vertinamas net nebuvo, kadangi perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisija atlikdama pirkimą savo pirkimo dokumentuose jais pati nesirėmė ir jų nenurodė. Tuo tarpu pareiškėjos atstovė teigė, kad bylos nagrinėjimo metu Tarnyba pripažinusi, kad šio pažeidimo nebūtų buvę, jei tik Komisija apklausai pagrįsti būtų pasirinkusi kitą Taisyklėse numatytą pagrindą. Tačiau pažymėtina, kad tiek Tarnybos patikrinimo išvadoje, tiek atsiliepime yra nuosekliai nurodoma, kad nagrinėjamo pirkimo atveju nei vienas iš perkančiosios organizacijos Taisyklių 107.1.4-107.4.4 nurodytų atvejų nebuvo tinkamas šiam pirkimui (b.l. 24, 130), t.y. Tarnybos nuomone, šio Pirkimo būdu pasirinkti apklausą apskritai nebuvo galimybių. Teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad pažeidimai susiję su pirkimo būdo parinkimu tėra formalūs, neturėję didelės reikšmės pirkimo eigai ir pirkimo tikslo pasiekimui, o administracinė atsakomybė taikoma nepagrįstai, nes pažeidimas nesukėlė jokių pasekmių. Teismo vertinimu, netinkamai parinktas viešojo pirkimo būdas, ypač jei tai vienas iš mažiausiai skaidrių pirkimo būdų, iškreipia pačią viešųjų pirkimų esmę. Nenurodžius teisėto įstatyminio pagrindo pasirinktam viešojo pirkimo būdui, visa pirkimo procedūra tampa ydinga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad kai nukrypimas nuo viešojo pirkimo procedūrą reguliuojančių teisės normų iš esmės nelemia tiekėjų konkurencijos iškraipymo ir neteisėtos viešojo pirkimo sudarymo, tokie perkančiosios organizacijos veiksmai iš principo gali būti vertinami, vadovaujantis formalaus pažeidimo koncepcija, bet kartu pabrėždamas - išskyrus atvejus - kai perkančiosios organizacijos sprendimų neteisėtumas reiškiasi pirkimo būdo parinkimu (LAT viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II)). Kaip pagrįstai nurodė Tarnybos atstovė, neteisėto pirkimo būdo pasirinkimas yra laikomas vienu rimčiausių Viešojo pirkimo įstatymo pažeidimų ir už jį visuomet traukiama administracinėn atsakomybėn už pirkimą atsakingus asmenis.

35Pažymėtina, kad pareiga motyvuotai pagrįsti pasirinktą pirkimo būdą tenka būtent perkančiajai organizacijai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad jei dėl pirkimo sąlygų varžoma tiekėjų konkurencija, perkančioji organizacija, siekdama pagrįsti savo veiksmų teisėtumą, privalo įrodyti tokį varžymą pateisinančias priežastis ir aplinkybes, kad jos siekiami tikslai negalėjo būti pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis (žr. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Perkančiajai organizacijai nustačius pirkimo sąlygas, dėl kurių pirkime negali dalyvauti viešojo pirkimo sutartį gebantys įvykdyti tiekėjai, perkančiosios organizacijos turi būti įtikinamai ir patikimai pagrindžiami (pačiose pirkimo sąlygose ar teisminio proceso metu).

36VPĮ numato atvejus, kai esant tam tikroms aplinkybėms (pvz., ypatingos skubos atvejai, atsiradę dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti, situacijos, kai dėl techninių ar meninio pobūdžio priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, sutartį gali įvykdyti tik konkretus ūkio subjektas) leidžiama sudaryti viešojo pirkimo sutartį supaprastintų pirkimų procedūrų būdu, tačiau dėl savo išimtinio pobūdžio jos turi būti aiškinamos siaurai ir taikomos griežtai. Be to, jų taikymo poreikį ir teisėtumą turi įrodyti asmuo, norintis jomis pasinaudoti.

37Visuotinai pripažįstama, kad apklausa yra mažiausiai skaidrus supaprastinto pirkimo būdas, ženkliai ribojantis konkurenciją, kadangi į ją yra kviečiami tik keli perkančiosios organizacijos pasirinkti ar net vienas tiekėjas, tokiu būdu kiti ūkio subjektai netenka galimybės teikti konkurencinių pasiūlymų. Atitinkamai įstatymo leidėjas VPĮ yra nustatęs pagrindus, kada galima supaprastintą viešąjį pirkimą atlikti neskelbiant apie jį (kas pagal Perkančiosios organizacijos Taisyklių 107 punkto nuostatas yra pirmoji būtina sąlyga pirkimui atlikti apklausos būdu), o kiekviena perkančioji organizacija savo viešųjų pirkimų taisyklėse dar sukonkretina kriterijus, kada ir kokie iš šių neskelbtinų pirkimų gali būti atlikti apklausos būdu. Be to perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo tiksliai nurodyti ne tik pasirinktą pirkimo būdą, tačiau ir jo pasirinkimo motyvus. Pareiškėja tokį viešojo pirkimo būdo pasirinkimą aiškino Vyriausybės nurodytu uždaviniu kuo greičiau įgyvendinti projektą ir tam nustatytais terminais. Tačiau Tarnyba pagrįstai nurodo, kad įpareigojimas prioritetine tvarka nagrinėti dokumentus, susijusius su projektu ir užtikrinti su šiuo projektu susijusių sprendimų priėmimą per įmanomai trumpiausią terminą, negali reikšti, kad skuba pateisina viešųjų pirkimų sritį reguliuojančių imperatyvių teisės aktų reikalavimų nesilaikymą. Juolab, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką valstybės institucijų veikla ir jos rezultatai nelaikytini nenumatomais įvykiais, nepaisant aplinkybės, jog konkrečiu atveju perkančioji organizacija nesitikėjo šios veiklos padarinių. Priešingu atveju, valstybės institucijos numatydamos itin trumpus terminus projektams įgyvendinti įgytų galimybę tuo piktnaudžiauti supaprastintas viešųjų pirkimų procedūras pateisindamos ypatinga skuba pagal valstybės institucijų nustatytus terminus ir išvengiant įprastų skaidrių pirkimo procedūrų.

38Pareiškėja prašė pripažinti, kad netgi netinkamas pirkimo būdo parinkimo pagrindo nurodymas tėra formalus pažeidimas, jei kitas nurodytas pagrindas būtų davęs tokį patį rezultatą ir prašė vadovautis viešųjų pirkimų turiningojo vertinimo aspektu bei viešojo pirkimo tikslu. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas taip pat turi ribas. Turinio viršenybės prieš formą principas negali būti suabsoliutintas, pažeidžiant viešųjų pirkimų principus, reguliavimo tikslus, paneigiant perkančiosios organizacijos pareigą objektyviai, kruopščiai ir skaidriai atlikti viešojo pirkimo procedūrą. Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad perkančioji organizacija savo sprendimą pradėti pirkimo procedūras neskelbiamo pirkimo būdu (jo nagrinėtoje konkrečioje byloje - neskelbiamų derybų būdu) vienu iš VPĮ nustatytų atvejų, vėliau negali savo sprendimo grįsti kitu (pavyzdžiui, ypatingos skubos atvejis negali būti vėliau keičiamas techninio pobūdžio priežastimi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009).

39Teismas konstatuoja, kad tinkamai nepagrindus viešajam pirkimui pasirinkto supaprastinto pirkimo būdo - pažeidžiami viešųjų pirkimų įstatyme įvirtinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai. Komisijos narė A. J. patvirtindama neteisėtą Pirkimo būdą, pažeidžiantį skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, neįvykdė tinkamai su Pirkimu susijusių pirkimo tikslų, ir šiais savo veiksmais pažeidė VPĮ 85 straipsnio 2 dalį, 92 straipsnio 2 dalį bei 3 straipsnio 1 ir 2 dalis.

40Dėl nustatytų kvalifikacijos reikalavimų

41VPĮ 32 straipsnio 2 dalis inter alia numato, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs.

42Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje, o vėliau administracinio teisės pažeidimo protokole bei skundžiamame nutarime konstatavo, kad du iš tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų: dėl bent vieno kvalifikuoto ypatingo statinio projekto ir projekto vykdymo priežiūros vadovo pasiūlymo, dėl to, kad šie bei projekto architektūrinės dalies vadovas turi būti atestuoti visoms statinių grupėms, yra nesusiję su pirkimo objektu, o reikalavimas tiekėjui dėl tarptautinės patirties įrengiant konferencinius centrus ir bent vieną koncertinę erdvę nustatytas nepagrįstai, diskriminuojant tiekėjus, neturinčius tokios patirties, be to tiksliai neapibrėžus tarptautinės patirties sampratos, nėra galimybės įsitikinti dėl tiekėjo kvalifikacijos pirkimo sutarties vykdymo kontekste, kadangi reikalavimas dėl tarptautinės patirties niekaip nerodo gebėjimo tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Šiais reikalavimais buvo pažeistos ne tik VPĮ 32 str. 2 d. nuostatos, tačiau ir viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principai.

43Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad perkančiosios organizacijos neturėtų kelti perteklinių (nors ir teisėtų) pirkimo sąlygų tiekėjams, net siekdamos papildomos apsaugos. Perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (žr. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. v. AB „Klaipėdos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-293/2011, ir joje nurodytą kasacinę praktiką). Tiekėjų lygiateisiškumas (nediskriminavimas) užtikrinamas adekvačiomis pirkimo objektui ir sutarčiai įvykdyti reikalingomis sąlygomis, pasireiškiančiomis minimaliais dalyvių kvalifikacijos reikalavimais (VPĮ 32 straipsnis), nediskriminaciniais reikalavimais pirkimo objektui (VPĮ 25 straipsnis), bei visais kitais reikalavimais, kurie dirbtinai neriboja tiekėjų galimybės konkuruoti tarpusavyje.

44Protokolą surašiusi institucija pagrįstai konstatavo, kad pirkimo objektas – priešprojektiniai pasiūlymai, todėl pirmieji du kvalifikaciniai reikalavimai dalyje dėl kvalifikuoto projekto vykdymo priežiūros vadovo pasiūlymo ir pastarojo bei projekto architektūrinės dalies vadovo atestavimo visoms statinių grupėms nėra susiję su pirkimo objektu, kadangi kol kas nėra atliekamas projekto vykdymo priežiūros pirkimas. Pažymėtina ir tai, kad priešprojektinių siūlymų parengimo užduotyje (techninėje specifikacijoje) aiškiai nurodyta, kad priešprojektiniai pasiūlymai ruošiami ypatingam (kongresų centrui) ir neypatingam (administraciniam pastatui) statiniui, kitos statinių grupės neminimos, o numatomos statinių grupės sudėtis sporto rūmų pagrindinis pastatas su galimybe dešinėje statinio pusėje įrengti 3 aukštų stovėjimo aikštelę ar visuomeninės paskirties pastatą. Teismas sutinka, kad šie du reikalavimai nėra pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui. Pirmasis reikalavimas dėl projekto vykdymo priežiūros vadovo pasiūlymo galimai būtų tikslingas vėlesniuose viešojo pirkimo procedūrų įgyvendinant Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatų pritaikymo konferencijoms, kongresams ir kitiems kultūriniams renginiams projektą etapuose (pvz. pastato rekonstrukcijos techniniuose projekto pirkimo etape). Antrasis dėl atestavimo visoms statinių grupėms perteklinis, kadangi pagal techninę specifikaciją nebus projektuojami absoliučiai visų tipų statiniai, o tik apibrėžti techninėje specifikacijoje.

45Pareiškėjos skunde nurodoma aplinkybė, kad perkančiajai organizacijai buvo iš anksto žinoma, jog visi penki kviečiami tiekėjai atitinka šiuos du kvalifikacinius reikalavimus ir jų teisė varžytis niekaip nebus jais apribota, nešalina fakto, kad minėti kvalifikaciniai reikalavimai kol kas yra nesusiję su pirkimo objektu, neproporcingi jam ir pertekliniai, todėl atitinkamai pažeidžiantys viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principai.

46Pareiškėja nustatytą kvalifikacinį reikalavimą dėl konferencijų technologinės dalies specialisto ir koncertinių erdvių specialisto tarptautinės patirties įrengiant konferencinius centrus ir bent vieną koncertinę erdvę, grindžia tuo, kad vykdomo projekto tikslas yra įrengti specializuotą, modernų, tarptautinius standartus atitinkantį konferencijų centrą, tuo tarpu Lietuvoje iki šiol dar nebuvo projektuojamas tokio dydžio (2500 vietų) kongresų centras, todėl komisijos žiniomis, tokią patirtį turinčio vietinio tiekėjo Lietuvoje apskritai nėra, atitinkamai Pirkimų sąlygų 3.2. punkte buvo numatyta, kad tiekėjai gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, t.y. sudaryti sutartis su užsienio partneriais, turinčiais reikalaujamą patirtį. Ši galimybė buvo pasiūlyta visiems tiekėjams vienodai, visi turėjo teisę ja pasinaudoti, todėl jų konkurencija niekaip šiuo reikalavimu nebuvo apribota.

47Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo ne tai, kad tarptautinės patirties reikalavimas yra apskritai neleistinas, tačiau tai, kad jis nepakankamai apibrėžtas ir aiškus. Minėtas kvalifikacinis reikalavimas pirkimo dokumentuose nėra siejamas su patirtimi projektuojant tam tikro dydžio (tarkim, ne mažesnes nei 2500 vietų) konferencinius centrus ar koncertines sales, tik su patirtimi apskritai projektuojant tokio tipo statinius (patalpas). Todėl reikalavimas, kad ši patirtis būtų būtinai tarptautinė, lieka nepagrįstas ir Viešųjų pirkimų tarnyba pagrįstai konstatuoja, kad tik tokiu reikalavimu negalima įsitikinti tiekėjo kvalifikacija pirkimo sutarties vykdymo kontekste, pagal taip suformuotą reikalavimą ir Lietuvoje gali atsirasti specialistas, turintis reikalaujamo tipo patirtį, bet ne tarptautinę.

48Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad siekiant užtikrinti konkurenciją, perkančiajai organizacijai nustačius pirkimo sąlygas, kuriose įtvirtinti (pernelyg, neįprastai) aukšti ar specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai ar pirkimo objektui (taip pat bet kokios kitos pirkimo sąlygos), dėl kurių pirkime negali dalyvauti viešojo pirkimo sutartį gebantys įvykdyti tiekėjai, jos (perkančiosios organizacijos) turi būti įtikinamai ir patikimai pagrindžiami. Bet kokiu atveju šioms svarbioms aplinkybėms pasitelkiamos priemonės turi būti išimtinėmis, vienintelės galimos taikyti, t. y. proporcingos. Jei tą patį tikslą galima kitomis priemonėmis, pastarosios ir turėtų būti taikomos, priešingu atveju bus pažeistas tiekėjų lygiateisiškumo principas bei neužtikrintas proporcingumo principas. Jei dėl pirkimo sąlygų varžoma tiekėjų konkurencija, perkančioji organizacija, siekdama pagrįsti savo veiksmų teisėtumą, privalo įrodyti tokį varžymą pateisinančias priežastis ir aplinkybes, kad jos siekiami tikslai negalėjo būti pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-126/2010).

49Pareiškėjos argumentas, kad visi penki kviečiami Pirkimui teikti pasiūlymus tiekėjai Perkančiosios organizacijos žiniomis atitiko visus kvalifikacinius reikalavimus, išskyrus vieną dėl tarptautinės patirties, ir dėl to visi turėjo vienodas galimybes varžytis, nešalina Komisijos narių atsakomybės už netinkamą kvalifikacinių sąlygų formulavimą. Pažymėtina, kad kvalifikaciniai reikalavimai yra formuluojami atsižvelgiant į viešojo pirkimo objektą, o ne į kviečiamų tiekėjų sąrašą, kitaip būtų iškreipiama viešųjų pirkimų esmė.

50Teismas daro išvadą, kad Komisijos narė A. J. patvirtindama Pirkimo dokumentuose nepagrįstus ir neproporcingus kvalifikacinius reikalavimus, kurie neatitinka Pirkimo objekto ir, kurie laikytini pertekliniais bei ribojančiais konkurenciją, pažeidė VPĮ 32 straipsnio 2 dalį ir 3 straipsnio 1 dalį.

51Dėl viešųjų pirkimų tarnybos atlikto tyrimo

52Pareiškėjos teiginiai, kad Tarnybos atliktas tyrimas buvo formalus, atliktas nesigilinant į reikšmingas bylos nagrinėjimui aplinkybes, netenkinant motyvuoto pareiškėjos prašymo išreikalauti papildomus dokumentus, nevertinant realaus konkurencijos užtikrinimo, nustatytų kvalifikacijos reikalavimų tikslingumo ir jų tinkamumo konkrečių tiekėjų atžvilgiu, nepagrįsti. Pažymėtina, kad Tarnyba turėjo dalį nurodomų kaip išreikalautinų pirkimo dokumentų: pirkimo paraišką, techninę užduotį ir kitus pirkimo dokumentus (jie yra byloje). Prašymas dėl S.Kuncevičiaus įmonės parengtų projektinių pasiūlymų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pritaikymo kongresų centrui iki priešprojektinių pasiūlymų viešojo pirkimo paskelbimo buvo netenkintas, nes tarnyba vertino tik pirkimo dokumentuose nurodytą pirkimo būdo parinkimo pagrindo (ypatingos skubos) teisėtumą. Pareiškėja teigia, kad ji buvo suklaidinta, nes nagrinėjant pažeidimą jai posėdyje buvo suteikta galimybė pasisakyti tik dėl pirmosios kaltinimo dalies – pirkimo būdo parinkimo ir nebuvo suteikta galimybė pasisakyti dėl antrosios dalies – tiekėjų kvalifikacinių reikalavimų pagrįstumo. Teismas neturi galimybės patikrinti šios aplinkybės, nes Tarnybos atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad Tarnybos posėdis, jos žiniomis, nebuvo protokoluojamas. Tačiau tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek pareiškėjos atžvilgiu priimtame nutarime, pažeidimo esmė suformuluota identiškai, išsamūs rašytiniai paaiškinimai protokolą surašiusiai institucijai buvo teikiami dėl visų pareikštų kaltinimų.

53Galiausiai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, net jei jų buvo padaryta užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje N575-638/2012). Teismo posėdžio metu pareiškėjai ir jos atstovei buvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus ir išsakyti savo nuomonę visais administracinio kaltinimo aspektais, teikti prašymus, papildymus.

54Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino

55Skundo pareiškėjos teiginiai, kad nuobauda buvo paskirta pažeidžiant LR ATPK 35 str. 1 d. numatytą šešių mėnesių administracinių nuobaudų skyrimo terminą, nepagrįsti.

56LR ATPK 35 str. 1 d. numato, kad administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 413, 85, 1852, 1932, 20710, 20712, 209, 2091, 2092, 2093, 2094, 2095, 2096, 210, 21411 straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

57A. J. traukiama administracinėn atsakomybėn už ATPK dvyliktajame skirsnyje nurodytą pažeidimą, todėl nuobaudos skyrimo terminas skaičiuojamas ne nuo jo padarymo, o nuo jo nustatymo dienos. Pagal nuosekliai suformuotą Vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kai terminas skaičiuojamas nuo pažeidimo nustatymo dienos, pažeidimo nustatymo diena laikoma tikrinimą atliekančios institucijos išvados apie padarytą pažeidimą (-us) surašymo diena, kadangi tiriant sudėtingus pažeidimus tik po atlikto patikrinimo, išanalizavus patikrinimo eigoje surinktus duomenis, institucijai gali paaiškėti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys byloje N575-735/2012). Pažeidimo nustatymas siejamas su momentu, kai nustatoma pakankamai duomenų, būtinų pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti. Teisės pažeidimo nustatymo diena laikytina tokia diena, kai nustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, ką įmanoma padaryti tik atlikus tyrimą – surinkus įrodymus, juos įvertinus ir padarius išvadą, kad yra padarytas pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N15-983/2005, P143-30/2008, N575-1427/2009 ir kt.).

58Pažeidimo nustatymo diena laikytina Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo išvados surašymo diena, t.y. 2016 sausio 15 d. Atitinkamai nuobaudos už skundžiamame nutarime nurodytą pažeidimą 6 mėnesių skyrimo terminas suėjo 2016 m. liepos 15 d., o skundžiamas nutarimas buvo priimtas 2016 m. birželio 16 d., t.y. nepažeidžiant numatyto 6 mėnesių termino.

59Pareiškėjai A. J. buvo skirta 1713 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali bauda. Įvertinęs visas bylos aplinkybes ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, teismas daro išvadą, kad Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimu A. J. skirta administracinė nuobauda (144 Eur bauda) yra pagrįsta, neprieštarauja teisingumo, protingumo bei proporcingumo principams, administracinės nuobaudos skyrimo taisyklėms.

60Tokiu būdu, teismas išnagrinėjęs skundą nenustatė, kad priimtas pareiškėjos atžvilgiu nutarimas būtų neteisėtas ar nepagrįstas. A. J. administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, nutarimas priimtas išaiškinus ir patvirtinus faktines aplinkybes, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

61Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 3022 str., 3024 str., teismas

Nutarė

62A. J. skundo netenkinti.

63Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. Nr. 2P/68-68, kuriuo A. J. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1713 straipsnio 1 dalį ir nubausta 144 eurų bauda, palikti nepakeistą.

64Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant... 2. nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. J. a/k ( - ),... 3. 2016-06-16 Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) priėmė nutarimą... 4. Nutarime nurodyta, kad Tarnyba vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų... 5. Pažymėtina, kad viešasis pirkimas, vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 3 dalies... 6. Reglamento 6.2 punkte nustatyta, kad Komisija pagal pirkimo iniciatoriaus... 7. - Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės 4 eilutėje nustatytas kvalifikacijos... 8. - Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės 4 eilutėje nustatytas kvalifikacijos... 9. - Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės 4 eilutėje nustatytas kvalifikacijos... 10. Tokiu būdu Pirkimo dokumentuose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai... 11. Apibendrinant tai, kas išdėstyta ir atsižvelgiant į Reglamento 6.1 ir 6.2... 12. Pareiškėjos A. J. įgaliota atstovė advokatė D.Lileikienė pateikė teismui... 13. Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime nesutiko su pareiškėjos skundu,... 14. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja A. J. palaikė skundą jame nurodytais... 15. Pareiškėjos atstovė advokatė Daiva Lileikienė papildė argumentus... 16. Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė Alvyda Jatulienė prašė atmesti skundą... 17. A. J. skundas netenkintinas. ... 18. Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas... 19. Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį... 20. LR ATPK 1713 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už Lietuvos Respublikos... 21. Dėl pirkimo būdo parinkimo... 22. Perkančioji organizacija atliko supaprastintą mažos vertės neskelbiamą... 23. Pirkimas buvo atliktas vadovaujantis VĮ Turto banko (tekste – Perkančioji... 24. Nurodytam pirkimui vadovaujantis minėtų Taisyklių 107.1.3 punktu buvo... 25. Pagal Taisyklių 107 punktą apklausos būdu pirkimas gali būti atliekamas tik... 26. Taisyklių 107.1.3 punktas numato, kad apie supaprastintą pirkimą neprivaloma... 27. Pirkimo būdas Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos buvo... 28. Tačiau teismo vertinimu, Viešųjų pirkimų tarnyba pagrįstai nurodė, kad... 29. Nepagrįstas pareiškėjos atstovės argumentas, kad A. J. nebūdama nei... 30. Pareiškėja bei jos atstovė tiek skunde, tiek teisminio jo nagrinėjimo metu,... 31. Pažymėtina, kad Perkančiosios organizacijos pozicija šioje dalyje nėra... 32. Tuo tarpu pareiškėjos teismui pateiktame skunde nurodomo viešojo pirkimo... 33. Tokiu būdu neaiški perkančiosios organizacijos ir atitinkamai pareiškėjos... 34. Tarnybos atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad kitų pareiškėjos... 35. Pažymėtina, kad pareiga motyvuotai pagrįsti pasirinktą pirkimo būdą tenka... 36. VPĮ numato atvejus, kai esant tam tikroms aplinkybėms (pvz., ypatingos skubos... 37. Visuotinai pripažįstama, kad apklausa yra mažiausiai skaidrus supaprastinto... 38. Pareiškėja prašė pripažinti, kad netgi netinkamas pirkimo būdo parinkimo... 39. Teismas konstatuoja, kad tinkamai nepagrindus viešajam pirkimui pasirinkto... 40. Dėl nustatytų kvalifikacijos reikalavimų... 41. VPĮ 32 straipsnio 2 dalis inter alia numato, kad perkančiosios organizacijos... 42. Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje, o vėliau administracinio teisės... 43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad perkančiosios... 44. Protokolą surašiusi institucija pagrįstai konstatavo, kad pirkimo objektas... 45. Pareiškėjos skunde nurodoma aplinkybė, kad perkančiajai organizacijai buvo... 46. Pareiškėja nustatytą kvalifikacinį reikalavimą dėl konferencijų... 47. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo ne tai, kad... 48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad siekiant užtikrinti... 49. Pareiškėjos argumentas, kad visi penki kviečiami Pirkimui teikti pasiūlymus... 50. Teismas daro išvadą, kad Komisijos narė A. J. patvirtindama Pirkimo... 51. Dėl viešųjų pirkimų tarnybos atlikto tyrimo... 52. Pareiškėjos teiginiai, kad Tarnybos atliktas tyrimas buvo formalus, atliktas... 53. Galiausiai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą... 54. Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino... 55. Skundo pareiškėjos teiginiai, kad nuobauda buvo paskirta pažeidžiant LR... 56. LR ATPK 35 str. 1 d. numato, kad administracinė nuobauda už šio kodekso... 57. A. J. traukiama administracinėn atsakomybėn už ATPK dvyliktajame skirsnyje... 58. Pažeidimo nustatymo diena laikytina Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo... 59. Pareiškėjai A. J. buvo skirta 1713 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali... 60. Tokiu būdu, teismas išnagrinėjęs skundą nenustatė, kad priimtas... 61. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 3022 str., 3024... 62. A. J. skundo netenkinti.... 63. Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. Nr.... 64. Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus...