Byla 3K-3-126/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,15 minučių“ ir atsakovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „15 minučių“ ieškinį atsakovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl konkurso sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB ,,15 minučių“ teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančiais atsakovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomo viešojo konkurso ,,Socialinės aiškinamosios informacijos spausdinimo šalies laikraščiuose paslaugų pirkimas“ (toliau – Konkursas) sąlygų 8.1, 8.2, 10.8, 10.9, 67.1, 67.2 punktus, susijusius su Konkurso pirma ir antra pirkimo dalimis, bei Konkurso sąlygų pirmo priedo dalį dėl pirmos ir antros pirkimo dalies; 2) įpareigoti atsakovą nutraukti Konkurso procedūras dėl pirmos ir antros pirkimo dalies; 3) pripažinti negaliojančiu Konkurso sąlygų 22 punktą toje dalyje, kuria yra nustatytas apribojimas remtis subrangovų pajėgumais vykdant sutartį.

5Byloje nustatyta, kad atsakovas Valstybinė ligonių kasa paskelbė Socialinės aiškinamosios informacijos spausdinimo šalies leidiniuose paslaugų pirkimo supaprastintą atvirą konkursą. Konkurso sąlygose apibūdindamas pirkimo objektą (8 punktas) atsakovas nurodė, kad pirkimas skirstomas į dalis: 1) socialinės aiškinamosios informacijos spausdinimas šalies dienraščiuose, leidžiamuose ne mažesniu kaip 40 tūkst. egz. tiražu (darbo dienomis) ir turinčiuose priedą (leidinį) rusų kalba. Analogiškos sąlygos įrašytos konkurso sąlygų 10.8 ir 67.1 punktuose; 2) socialinės aiškinamosios informacijos spausdinimas šalies dienraščiuose, kurių vieno numerio vidutinė auditorija – ne mažesnė kaip 15 proc. šalies gyventojų, o vieno numerio tiražas darbo dienomis ne mažesnis kaip 50 tūkst. egz. ir turinčių internetinį leidinio variantą. Analogiškos nuostatos įrašytos konkurso sąlygų atitinkamai 10.9 ir 67.2 punktuose.

6Ieškovas teigia, kad pirkimo objektų grupavimas į pirkimų dalis yra nepagrįstas, ribojantis konkurenciją ir tiekėjų galimybes teikti pasiūlymus. Ieškovo nuomone, nepagrįstai sujungta: 1) informacijos spausdinimas šalies dienraščiuose, leidžiamuose lietuvių kalba, ir informacijos spausdinimas dienraščiuose, leidžiamuose rusų kalba; 2) informacijos spausdinimas šalies dienraščiuose ir informacijos talpinimas šalies internetiniuose dienraščiuose. Ieškovo nuomone, konkurso antros pirkimų dalies techninė specifikacija, t. y. reikalavimas, kad vidutinė dienraščio vieno numerio auditorija būtų ne mažesnė kaip 15 proc. šalies gyventojų (Konkurso sąlygų 8.2 punktas), pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 25 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus (konkurencijos ribojimo ir diskriminacijos draudimas), nes egzistuoja tik trys leidiniai, kurių vidutinė skaitytojų auditorija yra didesnė kaip 15 proc. Vidutinę gyventojų auditoriją skaičiuojant ne nuo viso Lietuvos gyventojų skaičiaus, o tik nuo gyventojų, kurie apklausiami (15-74 metų amžiaus), šio kriterijaus reikšmę atitinka tiktai vienas tiekėjas. Ieškovo nuomone, Konkurso sąlygų 22 punkte nustatytas draudimas tiekėjui sutarties vykdymo metu naudotis subrangovų pajėgumais taip pat nepagrįstai riboja tiekėjų konkurenciją.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog yra tik vienas tiekėjas, galintis savarankiškai suteikti paslaugas pagal atsakovo Konkurso sąlygų 8.1 punkte pateiktą pirmos pirkimo dalies apibrėžimą ir paslaugai keliamus reikalavimus. Teismas nurodė, kad paslaugos pirkimo objektų skaidymas ar sujungimas turi būti vertinamas ekonomiškumo aspektu. Teismas sprendė, kad atsakovo teiginys, jog jis, pasirinkdamas perkamų paslaugų grupavimą, siekęs ekonomiškų, lengvai administruojamų spausdinimo paslaugų, nepaneigtas, todėl padarė išvadą, kad imperatyviųjų įstatymo nuostatų atsakovas nepažeidė. Ieškovas nenurodė jokių konkrečių faktų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog Konkurso sąlygų 22 punkte nustatytas draudimas sutarties vykdymo metu remtis subrangovų pajėgumais pažeidė subjektinę ieškovo teisę dalyvauti konkurse.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimą pakeitė ir ieškinį tenkino iš dalies: Konkurso sąlygų 8.1 punkto nuostatą „socialinės aiškinamosios informacijos spausdinimas šalies dienraščiuose, leidžiamuose ne mažesniu kaip 40 tūkst. egz. tiražu (darbo dienomis) ir turinčiuose priedą (leidinį) rusų kalba“, 10.8 punktą ir 67.1 punkto nuostatą „socialinės aiškinamosios informacijos spausdinimas šalies dienraštyje, leidžiamame ne mažesniu kaip 30 tūkst. egz. tiražu (darbo dienomis) ir turintį priedą (leidinį) rusų kalba“ dalį, nustatančią socialinės aiškinamosios informacijos spausdinimą dienraštyje turinčiame priedą (leidinį) rusų kalba, pripažino diskriminacine, dirbtinai ribojančia konkurenciją ir negaliojančia; įpareigojo atsakovą nutraukti Konkurso procedūras dėl pirmos pirkimo dalies; kitą ieškinio dalį atmetė.

10Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad paraišką dalyvauti pirmoje pirkimo dalyje pateikė vienas tiekėjas – UAB „Respublikos leidiniai“. Kolegija nustatė, kad kito tiekėjo, atitinkančio ieškovo ginčijamą pirmos pirkimo dalies nuostatą - šalies dienraščio, leidžiamo ne mažesniu kaip 40 tūkst. egz. tiražu (darbo dienomis) ir turinčio priedą (leidinį) rusų kalba, nėra. Tai neskatina konkurencijos ir diskriminuoja kitus potencialius tiekėjus, kurie galėtų dalyvauti konkurse, jei būtų nustatyta galimybė pirmoje pirkimo dalyje informaciją spausdinti atskiriems tiekėjams atskirai lietuvių ir rusų kalbomis leidžiamuose spaudiniuose. Atsakovo nustatyta Konkurso sąlyga būtų priimtina, jei tai būtų vienintelė galimybė pasiekti pageidaujamo pirkimų rezultato arba leistų itin racionaliai panaudoti pirkimui skiriamas lėšas. Atsakovas nė vienos iš šių aplinkybių neįrodė. Kai perkančiosios organizacijos suformuotus reikalavimus atitinka vienintelis tiekėjas, kelių tiekėjų susijungimas jungtinės veiklos sutartimi tampa privaloma konkurso sąlyga. Taip yra varžomas tiekėjų savarankiškumas, pažeidžiamas sutarties laisvės principas, keliami papildomi, nepagrįsti reikalavimai.

11Pasisakydama dėl antros pirkimo dalies, kolegija nurodė, kad ieškovas, ginčydamas aptariamą antros pirkimų dalies sąlygą, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo pasirinktas paslaugos pirkimo būdas tiek apriboja aiškinamosios informacijos skleidimą, kad sąlyga tampa diskriminacine ir varžančia konkurenciją. Atsakydama į ieškovo argumentą, kad TNS Gallup tyrimo rezultatai netikslūs dėl tiriamų asmenų amžiaus ribojimo, kolegija pažymėjo, kad šia apklausa buvo siekta ištirti būtent skaitytojų auditoriją, o ne visus šalies gyventojus. Negalima teigti, kad antros pirkimo dalies sąlygas atitinka tik vienas tiekėjas, nes pagal nurodyto tyrimo duomenis 15 proc. vidutinę auditoriją apima trijų dienraščių leidiniai.

12Dėl Konkurso sąlygų 22 punkto kolegija sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokie buvo jo ketinimai naudotis subrangovų pajėgumais ir kaip ši sąlyga suvaržė jo teisę dalyvauti konkurse. Kita vertus, VPĮ 32 straipsnio 3 dalis įpareigoja tiekėją įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį kitų ūkio subjektų pajėgumai jam bus prieinami. Konkurso sąlygų 22 punkto nuostata „negalės remtis“ turi būti suprantama taip, jog prisiėmęs įsipareigojimus tiekėjas negalės ateityje jų vykdymą perleisti subrangovams. Tai yra sąlyga, reikalaujanti atskleisti ryšius su kitais ūkio subjektais jau konkurso metu. Tokie ryšiai, leidžiantys perkančiajai organizacijai įsitikinti realiomis tiekėjo ir galimų jo partnerių pajėgumais, yra galimybė pasiūlymą pateikti ūkio subjektų grupei (Konkurso sąlygų 12 punktas) per jungtinės veiklos sutartį.

13III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovas UAB ,,15 minučių“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 4 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti ieškinio reikalavimus ir: 1) pripažinti negaliojančiais konkurso sąlygų 8.2, 10.9, 67.2 punktus, susijusius su konkurso antra pirkimo dalimi; 2) pripažinti negaliojančiu konkurso sąlygų 22 punktą dėl tos dalies, kuria yra nustatytas apribojimas remtis subrangovų pajėgumais vykdant sutartį; 3) įpareigoti atsakovą nutraukti konkurso procedūras dėl antros pirkimo dalies; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

151. Apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas ieškinio dėl antros pirkimo dalies netenkinimą, nurodė, kad šios dalies pirkimo sąlygomis siekiama identišką informaciją tuo pačiu metu paskleisti skirtingomis formomis – spaudinyje ir interneto puslapyje. Teismas nepaaiškino, kokią reikšmę informacijos identiškumas ir jos paskelbimo laikas turi sprendžiant, ar savarankiškų paslaugų sujungimas į vieną pirkimo dalį yra diskriminacinio pobūdžio ir riboja tiekėjų konkurenciją. Teismas nevertino kasatoriaus argumentų, kad informacijos paskelbimas tuo pačiu metu gali būti užtikrinamas ne tik sujungiant perkamas paslaugas bet ir kitomis priemonėmis. Taigi teismas padarė bendrosiomis logikos taisyklėmis nepagrįstą išvadą ir pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalyje bei 262 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisės normas.

162. Teismas netyrė kasatoriaus argumentų dėl dienraščių skaitytojų skaičiaus. Skaitytojų auditorija pagal konkurso sąlygas skaičiuojama nuo viso Lietuvos gyventojų skaičiaus, o TNS Gallup tyrimo pagrindu – nuo gyventojų, kurie yra apklausiami, t. y. kurių amžius 15-74 metai, t. y. pagal skirtingus kriterijus. Pagal konkurso sąlygas nurodyto kriterijaus reikšmę atitinka tiktai vienas tiekėjas, be to, tik jis vienas galėtų pateikti savarankišką pasiūlymą nesijungdamas į ūkio subjektų grupę jungtinės veiklos sutarties pagrindu, todėl šis reikalavimas riboja konkurenciją. Apeliacinės instancijos teismas nurodytų argumentų nevertino, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad konkurso sąlygos nepažeidžia VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatų, draudžiančių nepagrįstai diskriminuoti tiekėjus ir riboti jų galimybes dalyvauti konkurse.

173. VPĮ 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas perkančiajai organizacijai reikalauti, kad tiekėją ir kitus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, sietų tam tikro perkančiosios organizacijos nustatyto pobūdžio teisiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad Konkurso sąlygų 22 punkto nuostata „Tiekėjas vykdydamas sutartį negalės remtis subrangovų pajėgumais“ neprieštarauja nurodytai įstatymo normai, nes yra galimybė pasiūlymą pateikti ūkio subjektų grupei, sudariusiai jungtinės veiklos sutartį. Taigi teismas aiškino, kad perkančioji organizacija turi teisę nustatyti, jog ūkio subjektų grupę turi sieti būtent jungtinės veiklos teisiniai santykiai, o kitokio pobūdžio grupės ūkio subjektų ryšiai yra nepriimtini. Toks teismo aiškinimas prieštarauja VPĮ 32 straipsnio 3 dalies nuostatai.

184. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas Konkurso sąlygų 22 punkto turinį, rėmėsi tik pažodiniu jo teksto aiškinimu, neatsižvelgė į tikruosius atsakovo ketinimus ir jo elgesį kilus šiam ginčui. Atsakovo 2009 m. balandžio 17 d. atsiliepime išdėstyta pozicija patvirtina, kad jis šio punkto nuostata ketino nustatyti draudimą tiekėjams remtis kitų ūkio subjektų (subrangovų) pajėgumais. Teismas, spręsdamas dėl Konkurso sąlygų 22 punkto turinio, nukrypo nuo atsakovo pozicijos, pažeisdamas CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą, ir neatsižvelgė į Konkurso sąlygų 3 punkto nuostatą, kad šiose sąlygose vartojamos VPĮ apibrėžtos sąvokos.

195. Teismas nurodė, kad kasatorius neturi teisės ginčyti Konkurso sąlygų 22 punkto, nes neįrodė, kaip šio punkto nuostatos suvaržė kasatoriaus teisę dalyvauti konkurse. Šios nuostatos riboja ieškovo galimybes pagrįsti savo atitiktį Konkurso sąlygų kvalifikaciniams reikalavimams, pasitelkti subrangovus. VPĮ 93-95 straipsnių nuostatos suteikia teisę kreiptis į teismą tiekėjui, manančiam, kad perkančioji organizacija nesilaikė įstatymo reikalavimų, pažeidė arba pažeis jo teisėtus interesus, jeigu jo reikalavimai nebuvo patenkinti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad siekiant pasinaudoti perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūrėjimo procedūromis pakanka įrodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir net nebūtina turėti formalųjį dalyvio ar kandidato statusą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 11 d. sprendimas Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03).

206. Atsižvelgiant į tai, kad Konkurso sąlygų 22 punkto nuostatos prieštarauja imperatyviosioms VPĮ normoms, o šių nuostatų pripažinimas negaliojančiomis nepašalins atsakovo padaryto pažeidimo bei neatkurs ieškovo pažeistų teisių ir teisėtų interesų, yra pagrindas Konkurso procedūras pripažinti neteisėtomis ir įpareigoti atsakovą jas nutraukti.

21Atsakovas Valstybinė ligonių kasa atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą nurodo šiuos nesutikimo su juo argumentus:

221. Perkančioji organizacija, įvertinusi pirkimo objekto svarbą, ypatingą paskirtį ir sąsają su viešuoju interesu sveikatos apsaugos srityje, turėjo teisę nustatyti minimalius tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijus. Įstatyme nereglamentuojami pirkimo objekto skaidymo būdai. Pirkimo objekto skaidymas leidžiant jame dalyvauti pavieniams tiekėjams ir jungtinės veiklos sutarties pagrindu susivienijusioms tiekėjų grupėms savaime nėra diskriminacinio pobūdžio.

232. Atsakovui nurodžius, kad, vertindamas tiekėjus, jis remsis TNS Gallup bendrovės tyrimų duomenimis, ieškovas turėjo galimybę padaryti išvadą, jog bus remiamasi ne tik duomenimis, bet ir šios bendrovės taikoma metodika. Teismai padarė teisiškai motyvuotas išvadas, kad remiantis šia metodika galima apskaičiuoti vidutinę dienraščių auditoriją ir Konkurso sąlygų 8.2 punkto nuostata nėra dviprasmiška bei neriboja konkurencijos.

243. Atsakovo nustatyta sąlyga dėl draudimo remtis subrangovų pajėgumais jau vykdant paslaugų teikimo sutartis parengta vadovaujantis VPĮ 32 straipsnio 3 dalimi. Šioje normoje įtvirtintas reikalavimas – tiekėjas privalo įrodyti, kad jam bus prieinami kitų ūkio subjektų pajėgumai.

25Kasaciniu skundu atsakovas Valstybinė ligonių kasa prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 4 d. nutarties dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimą. Kasatorius nurodo šiuos skundo motyvus:

261. Standartinių pirkimo dokumentų naudojimo metodinių rekomendacijų 8 punkte rekomenduojama pirkimo kainą apibūdinti taip, kad būtų užtikrinta konkurencija ir nepagrįstai nediskriminuojami tiekėjai bei nurodoma, kad to pasiekti galima kuo tiksliau apibūdinant perkamas prekes, paslaugas ar darbus. Darytina išvada, kad pirkimo objekto apibūdinimo, jo skaidymo į dalis arba šių dalių sujungimo teisė palikta perkančiajai organizacijai, nustatant vieną reikalavimą – kuo tiksliau apibūdinti pirkimo objektą.

272. Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo pirkimo objekto skaidymo į dalis analize, tačiau nevertino techninės specifikacijos. Netinkamai taikydamas VPĮ 3, 24 ir 25 straipsnius, teismas sutapatino pirkimo objekto aprašymą, jo skaidymą į dalis su technine specifikacija, taip pat su kvalifikaciniais reikalavimais tiekėjams ir, vadovaudamasis VPĮ 25 straipsnio 2 dalimi, draudžiančia tiekėjų diskriminaciją ar konkurencijos ribojimą būtent nustatant reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, padarė teisiškai netikslią išvadą dėl konkurenciją varžančios konkurso sąlygos. Teismas neįvertino perkančiosios organizacijos diskrecijos teisės įsigyti jai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Susaistytos šių netikslių nuostatų perkančiosios organizacijos bus priverstos orientuotis ne į savo poreikius, o į tiekėjų galimybes.

283. Siedamas pirmą pirkimo dalį su leidinių periodiškumu, apimtimis ir tiražais, apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kokių tikslų siekė perkančioji organizacija vykdydama konkursą. Sutapatinęs pirkimo objekto aprašymą ir perkančiosios organizacijos pasirinktą šio objekto skaidymo į dalis būdą su reikalavimais tiekėjams (technine specifikacija) teismas nevertino Konkurso sąlygų kaip vientiso dokumento, neatsižvelgė į pateiktus įrodymus.

294. Teismas netinkamai vertino atsakovo nustatytą sąlygą dėl ūkio subjektų grupės dalyvavimo pirkimo procedūrose. Sąlyga, leidžianti Konkurse dalyvauti jungtinės veiklos sutarties pagrindu susivienijusiems tiekėjams, negali būti laikoma diskriminacine, nes ji tik praplečia tiekėjų galimybes, sudaro prielaidas Konkurse dalyvauti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams.

305. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, vertindami perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų teisėtumą, teismai turi atsižvelgti į tai, kokius padarinius šie sprendimai realiai sukelia, kiekvienu atveju turi būti nustatyta ir įvertinta leistino konkurencijos ribojimo ir juo siekiamo tikslo pusiausvyra. Teismas turėjo įvertinti atsakovo sprendimus lėmusias aplinkybes, atsižvelgti į Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų suteiktą teisę perkančiajai organizacijai nustatyti pirkimo objektą ir jo skaidymo į dalis būdus.

31Ieškovas UAB „15 minučių“ atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo išlaidų advokato pagalbai atlyginimą. Ieškovas nurodo šiuos argumentus:

321. Atsakovas, remdamasis Standartinių pirkimo dokumentų naudojimo metodinių rekomendacijų 8 punkto nuostatomis, daro išvadą, kad pirkimo objekto apibūdinimo, jo skaidymo į dalis arba šių dalių sujungimo teisė palikta perkančiajai organizacijai, nustatant vieną reikalavimą – kuo tiksliau apibūdinti pirkimo objektą. Atsakovas ignoruoja nurodytų Rekomendacijų 8 punkto reikalavimą, kad pirkimo objekto apibūdinimas užtikrintų sąžiningą konkurenciją ir nepagrįstai nediskriminuotų tiekėjų.

332. Atsakovas nepagrįstai atriboja pirkimo objektą ir techninę specifikaciją, todėl daro nepagrįstą ir viešųjų pirkimų tikslams bei principams prieštaraujančią išvadą, kad VPĮ 25 straipsnio 2 dalies reikalavimai nėra taikomi pirkimo objektui ir perkančioji organizacija turi visišką diskrecijos teisę apibrėžti pirkimo objektą, jį skaidyti į dalis ar jas sujungti. Nepriklausomai nuo to, kaip atsakovas pateikė pirkimo objektą apibūdinančias savybes ir duomenis, dėl jų yra taikomi VPĮ 25 straipsnio 2 dalies reikalavimai, užtikrinantys tiekėjų konkurenciją ir pirkėjų nediskriminavimą.

343. Atsakovas, siekdamas pagrįsti dviejų paslaugų pirkimo sujungimą į vieną dalį, remiasi naujomis aplinkybėmis, susijusiomis su fakto klausimais, kurie nėra kasacijos dalykas.

354. Atsakovas teigia, kad sąlyga, leidžianti Konkurse dalyvauti jungtinės veiklos sutarties pagrindu susivienijusiems tiekėjams negali būti laikoma diskriminacine, nes yra galimybė pasiūlymą pateikti ūkio subjektų grupei. Su šiuo teiginiu negalima sutikti, nes nurodyta sąlyga nepašalina tiekėjų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, kai Konkurso sąlygų nuostatos sudaro galimybę savarankiškai dalyvauti po vieną tiekėją, o Konkurso sąlygų 22 punkto nuostatos riboja tiekėjų galimybes remtis subrangovais.

365. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje yra nurodęs, kad perkančioji organizacija turi teisę nustatyti reikalavimus, kurie nebūtų pernelyg aukšti, specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms. Atsakovas neįrodė, kad Konkurso sąlygų 8.1, 10.8, 67.1 punktai yra objektyviai būtini. Atsakovas nekelia reikalavimo, kad informacija būtų platinama sinchroniškai, todėl pirkimo objekto sustambinimas yra nepagrįstas.

37Teisėjų kolegija

konstatuoja:

38IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

39Nagrinėjamoje byloje kilo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatų aiškinimo ir taikymo klausimų.

40Ieškovas – UAB „15 minučių“ – kelia perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriais į vieną pirkimą sujungiamos kelios skirtingos paslaugos, teisėtumo ir su juo susijusį viešųjų pirkimų principų – skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo – pažeidimo klausimus. Byloje taip pat aktualus tiekėjų grupės, veikiančios kitu nei jungtinės veiklos sutarties pagrindu, galimybės kartu pateikti pasiūlymą ir vykdyti sutartį klausimas. Dėl viešojo pirkimo konkurso sąlygų kvalifikavimo

41Atsakovas kasaciniame skunde teigė, kad Lietuvos apeliacinis teismas pirkimo objektą ir jo sudedamąsias dalis sutapatino su reikalavimais tiekėjų kvalifikacijai bei technine specifikacija, todėl nepagrįstai sprendė dėl konkurso sąlygų diskriminacinio ir konkurenciją varžančio pobūdžio, neracionalaus lėšų panaudojimo bei tiekėjų savarankiškumo suvaržymo ir sutarties laisvės principo pažeidimo. Taigi byloje pirmiausia spręstinas pirmos ir antros pirkimo dalies sąlygų kvalifikavimo klausimas.

42Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl pirmos pirkimo dalies sąlygų, kurias jis pripažino prieštaraujančiomis VPĮ, vertinimo turi būti nagrinėjamos atsižvelgiant į tai, kad perkančioji organizacija reikalavimus dėl leidinių tiražo, skaitytojų auditorijos ir papildomo informacijos skleidimo rusų kalba bei internetiniuose informacijos šaltiniuose tiekėjams nurodė ir kaip reikalavimus jų kvalifikacijai, ir kaip reikalavimus pirkimo objektui, ir kaip sutarties vykdymo sąlygas. Ieškovas ieškinyje skundė ir prašė pripažinti negaliojančiomis pirkimo sąlygas, susijusias ne tik su pirkimo objektu (pirkimo dokumentų 8.1 ir 8.2 punktai), bet ir su tiekėjų kvalifikacija bei būsimos viešojo paslaugų pirkimo sutarties vykdymu (pirkimo dokumentų 10.8, 10.9, 67.1 ir 67.2 punktai). Dėl to Lietuvos apeliacinio teismo atlikto pirkimo sąlygų kvalifikavimas negali būti pripažįstamas nepagrįstu, nes jo pozicija dėl konkurencijos mažinimo ir tiekėjų diskriminavimo vis tiek apibūdins vieną iš trijų pirkimo sąlygų rūšių. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo išvada dėl pirmos pirkimo dalies prieštaravimo VPĮ reikalavimams pagrįsta ne tik atitinkamą viešojo pirkimo procedūrą reglamentuojančiais įstatymo straipsniais, bet ir viešojo pirkimo principais bei nurodant tiekėjų konkurencijos varžymą. Nediskriminavimo ir konkurencijos užtikrinimo imperatyvai yra vienodai aktualūs tiek tiekėjų kvalifikacijos, tiek pasiūlymų reikalavimų nustatymo bei vertinimo metu (VPĮ 25, 32 ir 39 straipsnių nuostatos). Tai bendrieji reikalavimai, pagal VPĮ privalomi perkančiosioms organizacijoms, neatsižvelgiant į pirkimo procedūros stadiją.

43Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Taigi viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Lemminkainen Lietuva“ v. VĮ „Kauno aerouostas“, bylos Nr. 3K-3-150/2010, ir joje nurodyta praktika).

44Atsakovo argumentai dėl netinkamo Lietuvos apeliacinio teismo VPĮ nuostatų taikymo pirmos pirkimo dalies vertinimo dalyje laikytini nepagrįstais. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad, minėta, tie patys reikalavimai buvo nustatyti pirkimo sąlygoms tiek dėl pirkimo objekto, tiek dėl tiekėjų kvalifikacijos, tiek dėl sutarties vykdymo, nagrinėtina, ar perkančioji organizacija galėjo tuos pačius reikalavimus nustatyti skirtingoms sąlygoms. Iš esmės, sprendžiant perkančiosios organizacijos ir tiekėjo ginčą dėl pirkimo sąlygos pobūdžio, svarbu ne tai, kaip perkančioji organizacija ją įvardija, bet sąlygos turinys. Tinkamas pirkimo dokumentų sąlygų kvalifikavimas lems tinkamą VPĮ nuostatų, taikomų skirtingoms pirkimo procedūroms, taikymą, taigi ir tinkamą ginčo sprendimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo ir tiekėjų pasiūlymų siaurąja prasme (šia prasme pasiūlymu laikoma tik ta dokumentų visumos dalis, kuria tiekėjas siūlo viešojo pirkimo sutarties objektą, nurodo jo savybes, kainą, sutarties vykdymo aplinkybes ir pan.) vertinimo procedūrų atribojimo ir jo reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-323/2009). Pažymėtina, kad tiekėjų pasiūlymai (siaurąja prasme) gali būti vertinami tik po tiekėjų kvalifikacijos įvertinimo (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai negali būti naudojami tiekėjų pasiūlymų vertinimo procedūroje (žr. pagal analogiją Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendimą Lianakis ir kt., C-532/06, Rink. 2008, p. I-251).

45Šiose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisingumo Teismo spręstose bylose buvo nagrinėjamas tinkamo perkančiosios organizacijos paskelbto reikalavimo kvalifikavimo klausimas, t. y. ar reikalavimas laikytinas susijusiu su tiekėjų kvalifikacijos ar su tiekėjų pasiūlymų vertinimu. Nagrinėjamoje byloje kyla ne tik tinkamo reikalavimo kvalifikavimo klausimas, t. y. reikalavimo formos ir turinio atitikties vertinimas, bet ir tai, ar tie patys reikalavimai gali būti keliami skirtingose pirkimo sąlygose. Iš tiesų, pagal pirkimo dokumentus tiekėjo atitiktis kvalifikacijos reikalavimams (pirkimo dokumentų 10.8 ir 10.9 punktai) savaime lems jo pasiūlymo atitiktį techniniams reikalavimams (pirkimo dokumentų 8.1 ir 8.2 punktai).

46Nors Teisingumo Teismas nurodytame Sprendime Lianakis ir kt. pasisakė dėl tarptautinių pirkimų vykdymo tvarkos, o byloje nagrinėjamas supaprastintas pirkimas, tačiau VPĮ IV skyriaus nuostatos (VPĮ 87 ir 88 straipsniai) duoda nuorodą į atitinkamus II skyriaus straipsnius dėl tiekėjų kvalifikacijos ir techninės specifikacijos, dėl to Teisingumo Teismo išaiškinimai yra aktualūs šiai bylai. Nurodytame sprendime Lianakis ir kt. pažymėta, kad perkančiosios organizacijos gali vienu metu tikrinti dalyvių tinkamumą (kvalifikaciją) ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. įvertinti tiekėjų pasiūlymus (siaurąja prasme), tačiau šios stadijos yra atskiros ir reglamentuojamos skirtingų normų. Atsižvelgdama į tai, perkančioji organizacija iš principo gali kelti tuos pačius reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ir pirkimo objektui, tačiau šiais reikalavimais turi siekti ne vieno, o dviejų tikslų, t. y. tiek įsitikinti tiekėjo patikimumu ir pajėgumu vykdyti panašaus pobūdžio sutartinius įsipareigojimus, tiek pagal iš anksto paskelbtas pirkimo sąlygas vertinti tiekėjo pateiktą pasiūlymą (siaurąja prasme) viešojo pirkimo sutarties įvykdymo prasme.

47Dėl reikalavimo leidinių tiražui kolegija sprendžia, kad perkančioji organizacija turi teisę jį nustatyti vienodą tiek tiekėjų techniniam pajėgumui, tiek pirkimo objektui, nes perkančioji organizacija siekia įsitikinti tiekėjo tiek praeities, tiek ateities galimybėmis (kvalifikacinėmis ir techninėmis) įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Tiek tiekėjo kvalifikacija (techninis pajėgumas), kurią jis sukaupė iki konkurso paskelbimo, tiek tiekėjo pasižadėjimas (pasiūlymas) atlikti perkančiosios organizacijos norimas nusipirkti paslaugas gali sutapti, nors ir turi skirtingą tikslą viešojo pirkimo procedūrose. Toks aiškinimas tinka ir reikalavimui dėl informacijos skelbimo rusų kalba ir internetiniuose šaltiniuose, nes tai nėra tik paslaugos atlikimo techninės charakteristikos. Prieš tai neleidus leidinio rusų kalba ir neturėjus informacinio internetinio portalo, tai nesudaro kliūčių paslaugą teikti pagal techninius perkančiosios organizacijos reikalavimus, tačiau socialinės informacijos sklaidos tikslais tokio tiekėjo kvalifikacija nebus lygiavertė kito tiekėjo, kuris prieš tai leido leidinius rusų kalba arba skelbė informaciją internete, kvalifikacijai. Taigi, tikslas socialinę informaciją paskleisti kuo plačiau gali būti nepasiektas. Vadinasi, šie kriterijai taip pat gali būti skirti ir tiekėjų kvalifikacijai (techniniam pajėgumui) įvertinti.

48Vis dėlto dėl perkančiosios organizacijos reikalavimo skaitytojų auditorijos apimčiai (nekvestionuojant šio reikalavimo tinkamumo) teisėjų kolegija laikosi nuomonės, kad toks kriterijus gali būti laikomas tik kaip susijęs su tiekėjų kvalifikacijos – techninio pajėgumo – vertinimu, todėl skaitytojų auditorijos apimtis atitiktų VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas dėl atliktų darbų ir paslaugų sutarčių sąrašo. Pavyzdžiui, Teisingumo Teismas pirkimo dokumentų sąlygą, pagal kurią perkančioji organizacija turėjo atmesti tiekėjo, neturinčio specifinės patirties, pasiūlymą, kvalifikavo kaip tiekėjų techninio pajėgumo kriterijų (Teisingumo Teismo 1988 m. rugsėjo 20 d. Sprendimas Beentjes prieš Nyderlandų valstybę, 31/87, Rink. 1988, p. 4635).

49Kita vertus, skaitytojų auditorijos apimties reikalavimas negali būti keliamas pirkimo objektui ir sutarties vykdymui, nes perkančioji organizacija de facto negalės šio reikalavimo naudoti vertindama pasiūlymus, sudarius sutartį – šiuo pagrindu patikrinti jos vykdymo, o tiekėjas įrodyti, kad jo pasiūlymas atitinka reikalavimą pirkimo objektui ir kad jis tinkamai vykdo sutartį. Skaitytojų auditorijos apimtis per se yra praeities, o ne dabarties vertinimo kategorija. Pati perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymus (siaurąja prasme) ketino vertinti atsižvelgdama į 2008 m., o ir Nacionalinis skaitytojų tyrimas atliktas analizuojant 2008 metais gautus duomenis. Užfiksuoti skaitytojų pasirinkimo rezultatai 2008 m. nebūtinai turi sutapti su jų pasirinkimu, kokį leidinį skaityti 2009 metais. Dėl to perkančioji organizacija įsitikinti, tinkamai ar ne tiekėjas vykdo sutartinius įsipareigojimus, galėtų tik po sutarties įvykdymo.

50Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad tiekėjų pasiūlymų lyginimas visose stadijose turi atitikti lygiateisiškumo principą tam, kad rangovams būtų suteiktos vienodos galimybės pateikti savo pasiūlymus. Lygiateisiškumo principu yra siekiama užtikrinti efektyvią konkurenciją tarp tiekėjų. Tiekėjams lygiateisiškumo principas taikomas tiek jiems rengiant pasiūlymus, tiek perkančiajai organizacijai juos vertinant. Tai turi būti padaryta taip, kad visi tiekėjai būtų tinkamai informuoti ir galėtų būti rūpestingi šias sąlygas aiškinti vienodai (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. Sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725).

51Vis dėlto pažymėtina, kad draudimas perkančiajai organizacijai viešojo pirkimo procedūrose remtis duomenimis, kurie pirkimo dokumentų sąlygų rengimo metu nėra visiškai tiksliai žinomi, nėra absoliutus. Perkančiosios organizacijos veiksmai pripažintini teisėtais, jei ji, vertindama pasiūlymus, remiasi duomenimis, kurie nebuvo visiškai tiksliai žinomi perkančiajai organizacijai rengiant konkurso sąlygas, o tiekėjams teikiant pasiūlymus, bet paaiškėjo iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Dėl to perkančiosios organizacijos, nusprendusios tiekėją rinkti ne pagal jo pasiūlyme pateiktą kainą (pranc. k. prix; angl. k. price), o pagal viešojo pirkimo vertę, t. y. išlaidas (pranc. k. co?t; angl. k. cost), veiksmuose negalima bus konstatuoti viešojo pirkimo normų draudžiamos neribotos diskrecijos teisės, jei ji apie tokį vertinimo būdą paskelbs iš anksto, o patį vertinimą atliks tinkamai ir objektyviai (nurodytas Sprendimas SIAC Construction). Tačiau šio Teisingumo Teismo sprendimo ratio decidendi neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių ir jų vertinimo, todėl pirkimo dokumentų 8.2 punkto (pirkimo objekto) sąlyga pripažintina pažeidžiančia tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

52Tiekėjo įsipareigojimas, kad jo leidžiamo vieno numerio auditorija sutarties vykdymo metu pasieks tam tikrą skaitomumo lygį, priklauso ne tik nuo jo valios ir veiksmų, bet ir nuo kitų ūkio subjektų (pasieks leidinio numeris vidutinę 15 proc. skaitytojų auditoriją ar ne, gali lemti konkuruojančių leidinių populiarumas) bei daugybės kitų aplinkybių (pvz., ekonominės šalies padėties). Taigi šis santykis gali keistis su kiekvienu leidinio numeriu, priklausomai nuo kitų leidinių tiražų ir skaitytojų pasirinkimo kaitos. Taip neišvengiamai keistųsi ir vidutinė skaitytojų auditorijos apimtis (pirkimo dokumentų 8.2, 10.9 ir 67.2 punktai). Atsižvelgiant į tai, skaitytojų auditorijos apimtis iš principo nustatytina tik tiekėjų kvalifikacijos (techninio pajėgumo) vertinimui. Dėl viešojo pirkimo konkurso sąlygų 8.1, 8.2, 10.8, 10.9, 67.1, 67.2 punktų teisėtumo

53Lietuvos apeliacinis teismas, vertindamas pirmą ir antrą pirkimo dalis, iš dalies patenkino ieškovo apeliacinį skundą ir pirmos pirkimo dalies nuostatas (pirkimo dokumentų 8.1, 10.8 ir 67.1 punktai) pripažino negaliojančiomis. Atsakovas ginčija šią Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dalį, o ieškovas siekia ir antros pirkimo dalies pripažinimo negaliojančia.

54Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad reikalavimai pirmai pirkimo daliai akivaizdžiai neskatina konkurencijos ir diskriminuoja kitus potencialius tiekėjus. Tokios išvados apeliacinės instancijos teismas pirmiausia priėjo dėl to, kad buvo nustatyta, jog pasiūlymą pirmai pirkimo daliai nesijungdamas su kitais tiekėjais gali pateikti tik vienas tiekėjas, tai ir įvyko. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog leidinio tiražo ir kalbos (rusų k.) reikalavimų sujungimas buvo vienintelė galimybė pasiekti pageidaujamo pirkimų rezultato arba leido itin racionaliai panaudoti pirkimui skirtas lėšas, ir pažymėjo, kad techniškai ir administravimo prasme tą pačią informaciją galima paskleisti ir lietuvių, ir rusų kalbomis leidžiamuose leidiniuose. Be to, reikalavimai turiniui, tiražui ir platinimui lietuvių ir rusų kalbomis leidžiamiems leidiniams pagal perkančiosios organizacijos išaiškinimus neturi būti tapatūs.

55Pirmiausia pažymėtina, kad šios bylos kontekste, priešingai nei teigia atsakovas, pirkimo objektas yra ne socialinės informacijos sklaida apskritai, o šios informacijos sklaida tam tikra kalba, tiražu, tam tikrai auditorijai. Tą patvirtina ne tik perkamų objektų ir vykdytinų viešojo pirkimo sutarčių specifika, bet ir pirkimo dokumentai, kuriuose pirkimo dalys atskirtos pagal nurodytus kriterijus. Taigi būtent tokių pirkimo objektų sujungimas į vieną vertintinas konkurencijos suvaržymo ir tiekėjų diskriminavimo kontekste.

56Iš tiesų, nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose perkančiajai organizacijai nenustatyta pareigos išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, tačiau tai nereiškia, kad perkančioji organizacija šioje srityje turi visišką diskreciją. Primintina, kad viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu siekiama išvengti situacijų, kuriose perkančioji organizacija turėtų neribotą diskreciją (žr. pagal analogiją dėl tiekėjų pasiūlymo vertinimo nurodytą Teisingumo Teismo Sprendimą Beentjes prieš Nyderlandų valstybę). Atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais. Atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis būtų šiuos pirkimo objektus išskaidžius. Dėl to nepagrįsta Vilniaus apygardos teismo pozicija dėl perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimo, atsižvelgiant į galimus perkančiosios organizacijos administracinio pobūdžio sunkumus išskaidžius pirkimo objektą į kelias dalis ir siekį taip sutaupyti.

57Pirkimo objektų sujungimo pagrįstumo vertinimui ypač svarbus ir vienas viešųjų pirkimų principų – proporcingumo principas. Net ir tais atvejais, kai pirkimo objektų sujungimas lems mažesnį dalyvių skaičių, t. y. neleis kai kuriems tiekėjams pateikti pasiūlymų, tai neturėtų būti laikoma neteisėta, jei toks sujungimas ne tik pagrįstas svarbiomis priežastimis, bet ir yra būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti, o kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pirkimo objektų išskaidymu, šio tikslo nebūtų galima pasiekti. Taigi VPĮ įtvirtintas reikalavimas užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimas juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją negali būti suprantamas kaip visiškai absoliutus, tačiau bet koks perkančiosios organizacijos potencialus ar faktinis tiekėjų dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse varžymas turi atitikti tokio varžymo tikslingumo ir pagrįstumo kriterijus.

58Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis, arba tai, kad aukštą [kvalifikacinį] reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (žr. pagal analogiją dėl tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Observis“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2008). Nagrinėjamoje byloje nustatytų reikalavimų specifiškumas kyla dėl to, kad atskirai vertintini kaip pagrįsti reikalavimai tampa diskriminaciniais ir varžančiais tiekėjų konkurenciją po to, kai perkančioji organizacija sujungė atskirus pirkimo objektus, kuriems šie reikalavimai ir yra taikomi, į vieną. Nekvestionuotina, kad atsakovo paskelbtas pirkimas (kaip, beje, ir kiekvienas viešasis pirkimas) yra susijęs su viešuoju interesu ir neabejotina šio viešojo pirkimo nauda, tačiau atsakovo organizuoto pirkimo pobūdis nepateisina tiekėjų konkurencijos (taip pat viešojo visuomenės intereso) varžymo, o perkančioji organizacija, kaip pažymėjo Lietuvos apeliacinis teismas, neįrodė tokio varžymo pateisinančių priežasčių ir aplinkybės, kad jos siekiami tikslai negalėjo būti pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis.

59Toks aiškinimas turi būti taikomas ir antrai pirkimo daliai. Dėl šios dalies Lietuvos apeliacinis teismas ieškovo apeliacinį skundą atmetė, laikydamas, kad reikalavimas sklaidai dienraštyje ir internete yra pagrįstas. Teismas konstatavo, kad pirmos ir antros pirkimų dalių vertinimas pagrįstas skirtinga šių pirkimo objektų specifika, t. y. jei pirma pirkimų dalimi siekiama socialinę aiškinamąją informaciją platinti apibrėžtai visuomenės daliai – skaitantiesiems rusų kalba spausdinamus leidinius, numatant galimus periodiškumo, apimties ir tiražo skirtumus, tai antra pirkimo dalimi siekiama identišką informaciją tuo pačiu metu paskleisti skirtingomis formomis – spaudinyje ir interneto puslapyje.

60Vienintelė aplinkybė, kad antrai pasiūlymo daliai pasiūlymus pateikė ne vienas, o trys tiekėjai, nėra pagrindas pripažinti, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną neapribojo konkurencijos. Iš tiesų, informacijos sklaida dienraščiuose ir internete yra skirtingi pirkimo objektai, besiskiriantys informacijos pateikimo ir priėmimo techninėmis savybėmis, šios informacijos prieinamumo galimybe bei galimybe nevaržomai gauti šią informaciją ir pareiga už ją susimokėti, vartotojais ratu bei jų įpročiais ir kt. Be to, tiražo ir skaitytojų auditorijos apimties reikalavimai nustatyti tik spausdintiniams, o ne internetiniams leidiniams, nors iš principo galima kelti ir atitinkamus reikalavimus internetinių informacijos šaltinių lankomumui. Taigi pati perkančioji organizacija nesiekė, kad jos skelbiama informacija spausdintuose ir interneto šaltiniuose pasiektų tuos pačius vartotojus, tuo pačiu mastu, tuo pačiu metu.

61Tos pačios informacijos pateikimo sinchroniškumo (pateikimas vienu metu) tikslas gali būti pasiektas ir mažiau varžančiomis priemonėmis, būtent nurodant tuos pačius informacijos sklaidos pradžios terminus bei kitas sutarties vykdymo sąlygas. Negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovo pasirinktas paslaugos pirkimo būdas tiek apriboja aiškinamosios informacijos skleidimą, kad sąlyga tampa diskriminacinė ir varžanti konkurenciją. Atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną per se riboja tiekėjų konkurenciją, todėl perkančioji organizacija, minėta, privalo pateikti patikimą ir įtikinamą tokio pirkimo objektų sujungimo pagrindimą. Dėl tiekėjų pasiūlymų ir kvalifikacijos vertinimo pagrindo

62Ieškovas taip pat kelia ir netinkamo tiekėjų pasiūlymų vertinimo klausimą. Jo teigimu, perkančioji organizacija negali remtis TNS Gallup skaitytojų apklausos duomenimis, nes jie apima tik 15-74 metų gyventojus, o pirkimo dokumentuose buvo numatyta, kad skaitytojų auditorijos apimtis bus vertinama nuo visų šalies gyventojų. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad perkančiosios organizacijos taikyta apklausa siekta ištirti ne visus gyventojus, o skaitytojų auditoriją. Dėl apklausai atlikti taikomos metodikos šios apklausos negalima nuneigti vien aritmetiniais skaičiavimais, todėl, apeliacinės instancijos teismo manymu, ieškovas neįrodė, kad pasiūlymą antrai pirkimo daliai galėjo pateikti tik vienas pirkimo sąlygas atitinkantis tiekėjas.

63Pirmiausia pažymėtina, kad tai, jog tiekėjų pasiūlymai (tiek siaurąja, tiek plačiąja prasmėmis) bus vertinami, atsižvelgiant į TNS Gallup skaitytojų apklausą, kurioje apklausiami ir išvados daromos ne nuo visų šalies gyventojų, o tik 15-74 metų apklausos dalyvių, perkančioji organizacija pareiškė tik 2009 m. kovo 16 d. raštu Nr. 4K-11-1604, kuriuo ji atsakė į ieškovo pateiktą pretenziją. Antra, neginčijama byloje nustatyta aplinkybė, kad TNS Gallup skaitytojų tyrimo apimtis yra siauresnė už perkančiosios organizacijos nustatytą pirkimo dokumentuose.

64Vienas iš skaidrumo principo turinio elementų yra perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų laikymasis. Priešingi perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidžia skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaiko pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo. Skaidraus viešojo pirkimo siekimas nėra savitikslis, jis padeda siekti kitų tikslų, visų pirma – tiekėjų lygiateisiškumo. Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija. Teisingumo Teismas nurodė, kad skaidrumo principo, išplaukiančio iš tiekėjų lygiateisiškumo principo, pagrindinis tikslas – garantuoti, kad bus pašalinta perkančiosios organizacijos protegavimo ir savavališkų veiksmų grėsmė (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 9 d. Sprendimas, Komisija /CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. 1-3801). Taigi paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar keičiami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė.

65VPĮ 27 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus. Perkančiosios organizacijos paaiškinimai kvalifikuotini kaip sudėtinė pirkimo dokumentų dalis. Pažymėtina, kad patikslinimais nelaikomi tokie perkančiosios organizacijos paaiškinimai, kuriais iš esmės keičiamas pirkimo sąlygų turinys, dėl ko keičiasi arba prieš paaiškinimą galėjo būti kitokia tiekėjų ir dalyvių padėtis ir galimybės konkuruoti viešojo pirkimo konkurse. Toks aiškinimas galioja ir tuo atveju, kai besiskundžiančiam tiekėjui perkančiosios organizacijos sąlygų paaiškinimas (patikslinimas) suteikia galimybę konkuruoti su kitais dalyviais, nors prieš tai jis tokios galimybės neturėjo. Primintina, kad pagal pirmines pirkimo dokumentų sąlygas ieškovas nebūtų galėjęs pateikti pasiūlymo antrai pirkimo daliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pasisakęs dėl perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumo, kai ji tiekėjams, teikdama pirkimo dokumentų paaiškinimus, de facto pakeičia sąlygų turinį, taip pažeisdama skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-323/2009). Pažymėtina ir tai, kad neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Bijusta“ v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. 3K-3-502/2007).

66Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad perkančiosios organizacijos ieškovui adresuotame rašte nurodyta tiekėjų pasiūlymų vertinimo metodika, t. y. naudojimasis TNS Gallup skaitytojų apklausa, nekvalifikuotina pirkimo sąlygų patikslinimu ar paaiškinimu. Pirma, nė vienas tiekėjas į perkančiąją organizaciją dėl to nesikreipė, o perkančioji organizacija nesiėmė iniciatyvos pati aiškinti ar tikslinti pirkimo sąlygų. Antra, pati perkančioji organizacija šią aplinkybę nurodė tik atsakydama į ieškovo pretenziją. Kita vertus, net jeigu ir galima būtų perkančiosios organizacijos praneštą sprendimą tiekėjų pasiūlymus vertinti pagal TNS Gallup apklausą laikyti pirkimo sąlygų aiškinimu ar tikslinimu, tokie perkančiosios organizacijos veiksmai nelaikytini teisėtais, nes jais keičiamas pirkimo sąlygų turinys.

67Negalima sutikti su Lietuvos apeliacinio teismo pozicija, kad TNS Gallup atlikta skaitytojų apklausa ištirti ne visi šalies gyventojai, o skaitytojai. Iš tiesų, TNS Gallup apklausa remiasi tik jos pačios pasirinkta skaitytojų aprėptimi. Jeigu šią apklausą vertintume kitaip, tokiu atveju tektų pripažinti, kad Lietuvos gyventojai iki 15 metų ir nuo 75 metų neskaito laikraščių, tačiau tai neatitinka tikrovės. Be to, perkančioji organizacija, siekdama pagrįsti socialinės aiškinamosios informacijos svarbą, visuose procesiniuose dokumentuose akcentavo nagrinėjamo pirkimo ypatingą svarbą bei nurodė anksčiau spausdintų straipsnių pavadinimus. Iš šių duomenų akivaizdu, kad nurodytuose straipsniuose paskelbta informacija taip pat yra vertinga nepilnamečiams (nurodytas straipsnis „Kad vaikų dantys būtų sveiki“), o ypač – senyvo amžiaus asmenims (didžioji straipsnių dalis apie senyvo amžiaus asmenų ligų profilaktiką ir jų gydymą). Taigi, perkančioji organizacija būtent siekė socialinę informaciją paskleisti ir asmenims, nesulaukusiems 15 metų, ir perkopusiems 75 metų amžių.

68Kadangi Lietuvoje nėra valdžios institucijos ar jos įgalioto subjekto, kuris atliktų oficialius šalies skaitytojų auditorijos tyrimus, tai iš esmės tiekėjai negali pateikti patikimų duomenų apie skaitytojų auditoriją, kuriais galėtų viešojo pirkimo procedūrose remtis pirkimo organizacija. TNS Gallup atliekami tyrimai yra nepakankami tiekėjų kvalifikacijos įrodymai VPĮ 36 straipsnio nuostatų prasme. Tai, kad tik vienintelė ši bendrovė vykdo panašaus pobūdžio tyrimus, nurodytos pozicijos nekeičia. Iš tiesų, pati perkančioji organizacija, atsakydama į tiekėjo pretenziją, pripažino, kad TNS Gallup duomenys „yra vis dėlto ne statistika, o tik sociologiniais metodais gauti skaičiai“. Pažymėtina, kad TNS Gallup tyrimo apimtis nesiekia 1700 asmenų, tyrimo paklaida yra beveik 2 proc., apklausiamieji turėjo prisiminti, kokius leidinius jie skaitė ar vartė per pastaruosius 6 mėnesius, taigi ir jų atsakymai nebūtinai liudija jų nurodytų leidinių skaitymą.

69Šios bylos atveju nustatyta vidutinė vieno numerio auditorija nėra pagrįstas reikalavimas, nes, minėta, atitiktį jam galima patikrinti tik sociologiniais tyrimais, o ne objektyviais, statistiniais ar panašaus pobūdžio duomenimis. Vidutinės skaitytojų auditorijos problematiškumas kyla dėl to, kad pagal šį reikalavimą vertinamas ne leidinio tiražas, o žmonių, perskaičiusių ar pavarčiusių šį leidinį, skaičius. Toks duomuo nelaikomas visiškai objektyviu, kurį galima patikrinti, užginčyti. Perkančioji organizacija gali remtis sociologiniais tyrimais siekdama ištirti rinką, apsibrėžti pirkimo objektą ir panašiai, bet ne tiesiogiai jį naudoti pirkimo dokumentuose ir procedūrose dėl minėtų tyrimų nepakankamumo. Tiekėjas perkančiajai organizacijai galėtų patvirtinti leidinių sklaidą visuomenėje pateikdamas audito išvadą dėl leidinių tiražo, kuri leidėjams yra privaloma ir be dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose (Visuomenės informavimo įstatymo 36 straipsnio 2 dalis).

70Minėta, reikalavimas vieno numerio vidutinei auditorijai siekti 15 proc. visų šalies gyventojų laikytinas reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai – tiekėjų techniniam pajėgumui. VPĮ 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Pažymėtina, kad pati perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nenurodė, kokių dokumentų ji reikalaus pateikti tiekėjų įrodyti šį kvalifikacinį reikalavimą (pirkimo dokumentų 10.9 punktas). VPĮ 32 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu kandidatas ar dalyvis dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti perkančiosios organizacijos reikalaujamų dokumentų, jis turi teisę vietoj jų pateikti kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus ar informaciją, kurie patvirtintų, kad kandidato ar dalyvio kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus.

71Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad Europos Sąjungoje harmonizuotose viešųjų pirkimų teisės normose įtvirtintas vienodo požiūrio visų paslaugų teikėjų atžvilgiu taikymo principas ir iš jo išplaukiantis skaidrumo principas (žr. pagal analogiją 1996 m. balandžio 25 d. Teisingumo Teismo Sprendimo Komisija prieš Belgiją, C‑87/94, Rink. p. I‑2043, 51–53 punktus ir 2000 m. gruodžio 7 d. Teisingumo Teismo Sprendimo Telaustria ir Telefonadress, C‑324/98, Rink. p. I‑10745, 61 punktą) reikalauja, kad būtų aiškiai apibrėžtas kiekvienas sutarties objektas ir sutarties sudarymo sąlygos. Vadinasi, jei perkančioji organizacija negali tinkamai ir objektyviai vykdyti viešojo pirkimo procedūrų pagal savo paskelbtas sąlygas, tokių sąlygų iš tiekėjų ji ir neturėtų reikalauti įvykdyti. Dėl draudimo pasiūlymą pateikti tiekėjų grupei

72Ieškovas taip pat ginčija pirkimo dokumentų 22 punktą, kuriame įtvirtintas draudimas tiekėjams vykdant sutartį remtis subrangovų pajėgumais. Vilniaus apygardos teismas sprendė, kad VPĮ norma dėl galimybės viešojo pirkimo procedūrose dalyvauti tiekėjų grupei yra dispozityvi. VPĮ 32 straipsnio 3 dalis, pirmosios instancijos teismo manymu, aiškinama kaip suteikianti teisę tiekėjui, galinčiam įrodyti galimybę remtis kito ūkio subjekto ištekliais vykdant savo įsipareigojimus pagal sutartį ir taip grįsti savo kvalifikaciją, taip pat kaip draudžianti atmesti tiekėjo pasiūlymą tik dėl to, kad jis remiasi kito ūkio subjekto techniniu pajėgumu. Teismas konstatavo, kad ieškovas nenurodė jokių konkrečių faktų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog Konkurso sąlygų 22 punkte nurodyta nuostata pažeidė subjektinę ieškovo teisę dalyvauti konkurse. Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės pritarė Vilniaus apygardos teismo argumentams bei nurodė, kad nagrinėjama konkurso sąlyga reiškia, jog prisiėmęs įsipareigojimus tiekėjas negalės ateityje jų vykdymą perleisti subrangovams, o ryšius su kitais ūkio subjektais turi atskleisti jau konkurso metu.

73Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo pripažinti negaliojančiu Konkurso sąlygų 22 punktą kaip ribojantį galimybę pasiūlymą pateikti tiekėjų grupei, būtina atsižvelgti į Konkurso sąlygų 14 ir 15 punktus, VPĮ 32 straipsnio nuostatas.

74Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prašoma pripažinti negaliojančia Konkurso sąlygų 22 punkte įtvirtinta nuostata yra bendra visoms viešojo pirkimo dalims. Tuo atveju, jei ji būtų pripažinta negaliojančia, atsirastų pagrindas spręsti, kad Konkurso rezultatai dėl visų viešojo pirkimo dalių yra neteisėti, nes jie atsirado negaliojančios Konkurso sąlygos pagrindu. Į nagrinėjamą bylą nebuvo įtraukta UAB „Valstiečių laikraštis“, pateikusi pasiūlymą dėl trečios pirkimo dalies. Pripažinus Konkurso sąlygų 22 punktą negaliojančiu, būtų nuspręsta dėl šio asmens teisių ir pareigų, įgytų dalyvaujant Konkurse, jam nedalyvaujant byloje. Toks pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl to reikalavimas dėl Konkurso sąlygų 22 punkto pripažinimo negaliojančiu nenagrinėtinas, o ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, siekiant, kad nagrinėjant klausimą, turintį įtakos UAB „Valstiečių laikraštis“ teisėms ir pareigoms, būtų sudarytos sąlygos šiai bendrovei dalyvauti bylos nagrinėjime ir ginti savo teises bei teisėtus interesus.

75Išdėstytų motyvų pagrindu kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis pakeistina, tenkinant ieškinio reikalavimus, išskyrus reikalavimą dėl Konkurso sąlygų 22 punkto pripažinimo negaliojančiu (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

76Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme

77Pakeitus apeliacinės instancijos teismo nutartį perskirstomos bylos šalių išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 93 straipsnis). Iš dalies tenkinant ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistina atitinkama dalis bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teisme ieškovas sumokėjo 641 Lt žyminio mokesčio ir 6069 Lt už atstovavimo paslaugas, o apeliacinės instancijos teisme – 661 Lt žyminio mokesčio ir 2904 Lt už atstovavimo paslaugas. Kasaciniame teisme ieškovas sumokėjo 392 Lt žyminio mokesčio ir 3630 Lt advokatui už kasacinio skundo surašymą. Keičiant apeliacinės instancijos teismo nutartį, tenkinami du iš trijų ieškovo reikalavimų, todėl jam iš atsakovo priteisiamos 2/3 dalys išvardytų išlaidų – 9531 Lt. Be to, netenkinant atsakovo kasacinio skundo, ieškovui, pateikusiam atsiliepimą į šį skundą, priteistinos išlaidos už jo surašymą – 1936 Lt. Bendra ieškovui iš atsakovo priteistina suma – 11 467 Lt. Iš atsakovo valstybei priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (CPK 88, 93, 96 straipsniai). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, yra 30,40 Lt (2010 m. balandžio 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

78Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 88, 93, 96, 98 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

Nutarė

79Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį pakeisti ir išdėstyti taip:

80Ieškovo UAB „15 minučių“ ieškinį patenkinti iš dalies.

81Pripažinti negaliojančiomis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos skelbto Socialinės aiškinamosios informacijos spausdinimo šalies leidiniuose paslaugų pirkimo supaprastinto atviro konkurso sąlygų:

828.1 punkto nuostatą „socialinės aiškinamosios informacijos spausdinimas šalies dienraščiuose, leidžiamuose ne mažesniu kaip 40 tūkst. egz. tiražu (darbo dienomis) ir turinčiuose priedą (leidinį) rusų kalba“;

838.2 punkto nuostatą „socialinės aiškinamosios informacijos spausdinimas šalies dienraščiuose, kurių vieno numerio vidutinė auditorija – ne mažesnė kaip 15 proc. šalies gyventojų, o vieno numerio tiražas darbo dienomis ne mažesnis kaip 50 tūkst. egz. ir turinčių internetinį leidinio variantą“;

8410.8 ir 10.9 punktus;

8567.1 punkto nuostatą „socialinės aiškinamosios informacijos spausdinimas šalies dienraštyje, leidžiamame ne mažesniu kaip 30 tūkst. egz. tiražu (darbo dienomis) ir turinį priedą (leidinį) rusų kalba“;

8667.2 punkto nuostatą „socialinės aiškinamosios informacijos spausdinimas šalies dienraštyje, kurio vieno numerio vidutinė auditorija – ne mažesnė kaip 15 proc. šalies gyventojų, o vieno numerio tiražas darbo dienomis ne mažesnis kaip 50 tūkst. egz. ir turintį internetinį leidinio variantą“.

87Įpareigoti perkančiąją organizaciją Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos nutraukti Socialinės aiškinamosios informacijos spausdinimo šalies leidiniuose paslaugų pirkimo supaprastinto atviro konkurso procedūras dėl pirmos ir antros pirkimo dalių.

88Bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos skelbto Socialinės aiškinamosios informacijos spausdinimo šalies leidiniuose paslaugų pirkimo supaprastinto atviro konkurso sąlygų 22 punkto dalį, kuria nustatytas apribojimas remtis subrangovų pajėgumais vykdant sutartį perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

89Iš atsakovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškovui UAB ,,15 minučių“ priteisti 11 467 Lt (vienuolika tūkstančių keturis šimtus šešiasdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

90Iš atsakovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti valstybei 30,40 Lt (trisdešimt litų 40 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.

91Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB ,,15 minučių“ teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančiais... 5. Byloje nustatyta, kad atsakovas Valstybinė ligonių kasa paskelbė Socialinės... 6. Ieškovas teigia, kad pirkimo objektų grupavimas į pirkimų dalis yra... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009... 10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad paraišką... 11. Pasisakydama dėl antros pirkimo dalies, kolegija nurodė, kad ieškovas,... 12. Dėl Konkurso sąlygų 22 punkto kolegija sprendė, kad ieškovas nepateikė... 13. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu ieškovas UAB ,,15 minučių“ prašo panaikinti Lietuvos... 15. 1. Apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas ieškinio dėl antros pirkimo... 16. 2. Teismas netyrė kasatoriaus argumentų dėl dienraščių skaitytojų... 17. 3. VPĮ 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas perkančiajai... 18. 4. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas Konkurso sąlygų 22 punkto... 19. 5. Teismas nurodė, kad kasatorius neturi teisės ginčyti Konkurso sąlygų 22... 20. 6. Atsižvelgiant į tai, kad Konkurso sąlygų 22 punkto nuostatos... 21. Atsakovas Valstybinė ligonių kasa atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą... 22. 1. Perkančioji organizacija, įvertinusi pirkimo objekto svarbą, ypatingą... 23. 2. Atsakovui nurodžius, kad, vertindamas tiekėjus, jis remsis TNS Gallup... 24. 3. Atsakovo nustatyta sąlyga dėl draudimo remtis subrangovų pajėgumais jau... 25. Kasaciniu skundu atsakovas Valstybinė ligonių kasa prašo panaikinti Lietuvos... 26. 1. Standartinių pirkimo dokumentų naudojimo metodinių rekomendacijų 8... 27. 2. Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo pirkimo objekto skaidymo į... 28. 3. Siedamas pirmą pirkimo dalį su leidinių periodiškumu, apimtimis ir... 29. 4. Teismas netinkamai vertino atsakovo nustatytą sąlygą dėl ūkio subjektų... 30. 5. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 31. Ieškovas UAB „15 minučių“ atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą... 32. 1. Atsakovas, remdamasis Standartinių pirkimo dokumentų naudojimo metodinių... 33. 2. Atsakovas nepagrįstai atriboja pirkimo objektą ir techninę... 34. 3. Atsakovas, siekdamas pagrįsti dviejų paslaugų pirkimo sujungimą į... 35. 4. Atsakovas teigia, kad sąlyga, leidžianti Konkurse dalyvauti jungtinės... 36. 5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. Viešųjų pirkimų... 37. Teisėjų kolegija... 38. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 39. Nagrinėjamoje byloje kilo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo... 40. Ieškovas – UAB „15 minučių“ – kelia perkančiosios organizacijos... 41. Atsakovas kasaciniame skunde teigė, kad Lietuvos apeliacinis teismas pirkimo... 42. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl pirmos pirkimo... 43. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką viešųjų pirkimų... 44. Atsakovo argumentai dėl netinkamo Lietuvos apeliacinio teismo VPĮ nuostatų... 45. Šiose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisingumo Teismo spręstose bylose... 46. Nors Teisingumo Teismas nurodytame Sprendime Lianakis ir kt. pasisakė dėl... 47. Dėl reikalavimo leidinių tiražui kolegija sprendžia, kad perkančioji... 48. Vis dėlto dėl perkančiosios organizacijos reikalavimo skaitytojų... 49. Kita vertus, skaitytojų auditorijos apimties reikalavimas negali būti... 50. Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad tiekėjų pasiūlymų lyginimas visose... 51. Vis dėlto pažymėtina, kad draudimas perkančiajai organizacijai viešojo... 52. Tiekėjo įsipareigojimas, kad jo leidžiamo vieno numerio auditorija sutarties... 53. Lietuvos apeliacinis teismas, vertindamas pirmą ir antrą pirkimo dalis, iš... 54. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad reikalavimai pirmai pirkimo... 55. Pirmiausia pažymėtina, kad šios bylos kontekste, priešingai nei teigia... 56. Iš tiesų, nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose perkančiajai organizacijai... 57. Pirkimo objektų sujungimo pagrįstumo vertinimui ypač svarbus ir vienas... 58. Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo... 59. Toks aiškinimas turi būti taikomas ir antrai pirkimo daliai. Dėl šios... 60. Vienintelė aplinkybė, kad antrai pasiūlymo daliai pasiūlymus pateikė ne... 61. Tos pačios informacijos pateikimo sinchroniškumo (pateikimas vienu metu)... 62. Ieškovas taip pat kelia ir netinkamo tiekėjų pasiūlymų vertinimo... 63. Pirmiausia pažymėtina, kad tai, jog tiekėjų pasiūlymai (tiek siaurąja,... 64. Vienas iš skaidrumo principo turinio elementų yra perkančiosios... 65. VPĮ 27 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, nesibaigus pirkimo pasiūlymų... 66. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad perkančiosios organizacijos... 67. Negalima sutikti su Lietuvos apeliacinio teismo pozicija, kad TNS Gallup... 68. Kadangi Lietuvoje nėra valdžios institucijos ar jos įgalioto subjekto, kuris... 69. Šios bylos atveju nustatyta vidutinė vieno numerio auditorija nėra... 70. Minėta, reikalavimas vieno numerio vidutinei auditorijai siekti 15 proc. visų... 71. Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad Europos Sąjungoje harmonizuotose... 72. Ieškovas taip pat ginčija pirkimo dokumentų 22 punktą, kuriame įtvirtintas... 73. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo... 74. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prašoma pripažinti... 75. Išdėstytų motyvų pagrindu kolegija konstatuoja, kad apeliacinės... 76. Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme ... 77. Pakeitus apeliacinės instancijos teismo nutartį perskirstomos bylos šalių... 78. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 79. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 80. Ieškovo UAB „15 minučių“ ieškinį patenkinti iš dalies.... 81. Pripažinti negaliojančiomis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos... 82. 8.1 punkto nuostatą „socialinės aiškinamosios informacijos spausdinimas... 83. 8.2 punkto nuostatą „socialinės aiškinamosios informacijos spausdinimas... 84. 10.8 ir 10.9 punktus;... 85. 67.1 punkto nuostatą „socialinės aiškinamosios informacijos spausdinimas... 86. 67.2 punkto nuostatą „socialinės aiškinamosios informacijos spausdinimas... 87. Įpareigoti perkančiąją organizaciją Valstybinę ligonių kasą prie... 88. Bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia Valstybinės ligonių... 89. Iš atsakovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos... 90. Iš atsakovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos... 91. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...