Byla e2-189-894/2016
Dėl nuosavybės teisės gynimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, sekretoriaujant Rasai Ganienei, dalyvaujant ieškovei V. S., ieškovės V. S. atstovams advokato padėjėjai L. Š. P. bei advokatui D. P., atsakovams S. S. ir I. K., atsakovų S. S. ir I. K. atstovei advokatei R. U., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei L. J., liudytojams R. L., I. V., M. G. B., M. U., M. P., E. L., A. B., N. S. (N. S.), D. S., V. V., A. K.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį pareikštą atsakovams S. S., I. K., M. S., institucija, teikianti išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nuosavybės teisės gynimo, ir

Nustatė

3ieškovė pateikė ieškinį atsakovams prašydama pašalinti pažeidimą nesusijusį su valdymo netekimu - iškeldinti atsakovus S. S., I. K. ir jų nepilnametę dukterį M. S. iš ieškovei V. S. nuosavybės teise priklausančio pastato-gyvenamojo namo ir visų namo priklausinių, esančių ( - ), su visais atsakovams priklausančiais daiktais.

4Ieškinyje nurodė bei posėdžio metu patvirtino, jog ieškovė su savo sūnumi atsakovu S. S. 2013 m. pabaigoje sudarė žodinę panaudos sutartį, kurios pagrindu S. S. apsigyveno ieškovei priklausančiame gyvenamajame name, esančiame ( - ). Atsakovas neatsižvelgdamas į ieškovės prieštaravimus, kartu pasikvietė gyventi ir savo sugyventinę I. K. bei jų dukrą M. S.. Ieškovė nurodė, kad atsakovai pradėjo nepagarbiai elgtis su ieškove, ją išvarė gyventi į greta gyvenamojo namo esantį garažą, o patys pasiliko gyventi name. Ieškovė, nepaisant to, jog name nebegyveno, toliau rūpinosi sau priklausančiu gyvenamuoju namu - mokėjo komunalinius mokesčius. Pažymėjo, kad 2015 m. birželio 9 d. išsiuntė atsakovams pranešimą dėl žodinės panaudos sutarties nutraukimo, bei pareikalavo išsikelti iš jai priklausančio gyvenamojo namo, esančio ( - ), tačiau iki šios dienos atsakovai to nepadarė (I t., b. l. 1-3).

52015 m. rugpjūčio 10 d. atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, jog 2011 m. atsakovas S. S. su ieškove susitarė, jog parduos abu jiems priklausančius butus ir įsigys bendrą namų valdą su atskiromis gyvenamosiomis patalpomis viename sklype. Pažymėjo, jog susitarė, kad ½ ginčo namų valdos pirks ieškovės vardu ir juos remontuos. Atsakovas S. S. nurodė, kad ieškovė apsigyveno gyvenamajame name, o atsakovas savo darbu ir lėšomis įrengė 60 m2 gyvenamąsias patalpas. Atsiliepime nurodoma, kad įrengus 60 m2 gyvenamąsias patalpas ieškovė 2013 m. gruodį persikėlė į jas, o atsakovai persikėlė gyventi į namą. Atsakovai pažymėjo, jog ieškovė ieškinyje nurodo tikrovės neatitinkančius teiginius dėl savo sveikatos būklės. Atsakovai nurodė, jog priešingai nei ieškinyje teigia ieškovė, mokesčius namų valdai išlaikyti tiek už atsakovui, tiek už ieškovei tenkančią dalį, moka atsakovas S. S. (I t., b. l. 26-28).

62015 m. rugsėjo 29 d. teisme gautas atsakovo S. S. priešieškinis, kuriuo prašoma: nustatyti, 1) kad gyvenamoji valda susidedanti iš ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ) bei pastatų, unikalus Nr. ( - ) ir unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), įgyta ieškovei ir atsakovui S. S. vykdant jungtinę veiklą; 2) atidalinti atsakovui S. S. priklausančią nuosavybės dalį, 3) priteisti atsakovui S. S. iš ieškovės 30 157,00 Eur. Priešieškinyje nurodoma, kad remontuojant gyvenamąjį namą ir įrengiant 60 m2 gyvenamąsias patalpas, tvarkant kiemą bei vykdant pagalbinio pastato išorės remontą atsakovas S. S. atliko remonto darbus ir pirko statybines medžiagas savo lėšomis ir patyrė 29 637,00 Eur išlaidas. Atsakovas S. S. nurodo, kad gyvenamosios valdos pagerinimams atlikti jis panaudojo savo asmenines lėšas (30 157,00 Eur). Pažymėjo, jog atsakovo ir ieškovės žodinis susitarimas įsigyti bendrą namų valdą su atskiromis gyvenamosiomis patalpomis, šių patalpų suremontavimas bei pagerinimas - visų šių veiksnių vykdymas laikytinas atsakovo ir ieškovės siekiu vykdant paprastąją partnerystę įgyvendinti bendrą tikslą. Atsakovo manymu, jam priklauso ½ jungtinės veiklos sutarties pagrindu įgytos nuosavybės, tačiau esant konfliktiškiems santykiams tarp ieškovės ir atsakovo, iš ieškovės atsakovo naudai turėtų būti priteistas atsakovo įnašas (30 157,00 Eur). Atsakovas nurodo, kad teismui manant, jog tarp atsakovo ir ieškovės nebuvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis, yra pagrindas spręsti, jog ieškovė nepagrįstai praturtėjo atsakovo sąskaita (I t., b. l. 80-84).

72015 m. spalio 30 d. teisme gautas ieškovės atsiliepimas į priešieškinį, kuriame nurodoma, jog ieškovė su pateiktu priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad 2008 m. lapkričio 10 d. ieškovė siekdama turėti pakankamai lėšų gyvenamojo namo pirkimui, pardavė jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su statiniais, esantį ( - ), už 140000 Lt. 2011 m. birželio 9 d. ieškovė už 90000 Lt, įsigijo 61/153 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) bei ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), pastatą - garažą, unikalus Nr. ( - ), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), pastatą - garažą, unikalus Nr. ( - ), pastatą - ūkio pastatą, unikalus Nr. ( - ), ½ kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) (toliau — namų valda). Pažymėjo, kad ieškovei įsigijusiai namų valdą už 90000 Lt, dar liko piniginių lėšų gyvenamojo namo remontui bei namų valdos pagerinimams atlikti. Ieškovė nurodė, kad dėl savo silpnos sveikatos būklės, reikalų, susijusių su įsigytu žemės sklypu, negalėjo spręsti, todėl 2011 m. birželio 9 d. ieškovė įgaliojimu pavedė savo sūnui, atsakovui S. S., atstovauti jai įvairiose institucijose, sprendžiant klausimus, susijusius su žemės sklypu. Atsakovas S. S. geranoriškai sutiko padėti, t.y. būti ieškovės atstovu ir tvarkyti įvairius reikalus, susijusius su žemės sklypu. Atsiliepime į priešieškinį pažymima, jog 2011 m. ieškovė pradėjo namų valdos pagerinimo bei remonto darbus. Siekdama nepritrūkti piniginių lėšų namų valdos remontui bei pagerinimo darbams, 2011 m. rugsėjo 29 d. ieškovė pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, už 90000 Lt bei 2012 m. balandžio 12 d. pardavė jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypą su statiniais. Visus už parduotą nekilnojamąjį turtą gautus pinigus, ieškovė investavo į namų valdą — atliko remontą bei kitus pagerinimo darbus. 2011 lapkričio 22 d. atsakovas pardavė jam nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, kurį ieškovė jam buvo padovanojusi. Ieškovė nurodė , kad atsakovas paaiškino ieškovei, kad gautus už parduotą butą pinigus investuos į savo verslą (automobilių pirkimas-pardavimas) ir vėliau pirks kitą nekilnojamąjį turtą. Vėliau atsakovas neturėjo nei pinigų, nei nekilnojamojo turto. Atsakovas neturėdamas gyvenamosios vietos, prašė ieškovės priimti jį gyventi pas save. Anot ieškovės, atsakovas žadėjo ieškovei, kad gyvendamas kartu su ja, jis galės ją prižiūrėti, tinkamai rūpintis, padėti buityje bei tuo pačiu padėti atlikti/pabaigti namų valdos remonto ir pagerinimo darbus. 2013 m. pabaigoje, atsakovas žodinio susitarimo pagrindu, atsikėlė gyventi pas ieškovę. Ieškovė pažymėjo, kad visą gyvenimo kartu laikotarpį, ieškovė mokėjo visus komunalinius mokesčius, t.y. ieškovė duodavo atsakovui grynus pinigus ir paprašydavo apmokėti komunalinius mokesčius. Ieškovė nurodo, kad nei žodinio, nei rašytinio susitarimo dėl jungtinės veiklos nebuvo. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas nei savo asmeninėmis lėšomis prie nekilnojamojo turto įsigijimo, nei prie namų valdos remonto ir pagerinimo darbų, neprisidėjo. Ieškovė nurodė, kad namų valdą įsigijo ir remontavo bei pagerino iš asmeninių lėšų savo pastangomis, o atsakovas prie to neprisidėjo nei pinigais, nei turtu, nei darbu. Anot ieškovės, vien tik motinos ir vaiko gyvenimo faktas vienuose namuose negali būti traktuojamas kaip šių asmenų jungtinė veikla. Vien tai, kad atsakovas įsikėlė gyventi į ieškovės namų valdą, nereiškia, kad jis savaime priklauso atsakovui lygiomis dalimis, nepaisant turto įsigijimo ir remontavimo aplinkybių. Ieškovė organizavo namų valdos pagerinimo bei remonto darbus, šiems darbams atlikti samdė darbuotojus, įmonę. Atkreiptinas dėmesys, kad tai, jog atsakovas keletą kartų yra nupirkęs statybinių medžiagų už ieškovės duotus grynuosius pinigus, vertinama kaip sūnaus pagalba savo silpnos sveikatos motinai, tačiau jokiais būdais negali būti vertinama kaip jungtinės veiklos vykdymas (II t., b. l. 25-34).

82015 m. lapkričio 4 d. teisme gautas atsakovės I. K. atsiliepimas į priešieškinį, kuriame nurodyta, jog atsakovė sutinka su priešieškiniu, prašo jį tenkinti. Pažymėjo, jog atsakovei yra žinoma, kad bendra namų valdos pagerinimui panaudota suma yra 30 157,00 Eur. Atsakovė taip pat patvirtino, jog visos aplinkybės nurodytos priešieškinyje yra teisingos. Atsakovė nurodė, jog nekompensavus lėšų, kurios buvo investuotos atliekant namų valdos pagerinimus, nukentės atsakovų dukros M. S. interesai, kadangi atsakovai negalės įsigyti naujo būsto (II t., b. l. 101-102).

9Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

10Tarp šalių ginčas kilo dėl to, ar buvo sudaryta jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis tarp S. S. ir V. S., taip pat dėl to, kieno lėšomis buvo atlikti V. S. nekilnojamojo turto pagerinimai.

11Dėl jungtinės veiklos sutarties

12Atsakovas S. S. priešieškiniu prašo pripažinti, kad tarp jo ir ieškovės V. S. buvo žodinis susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos bendrajai dalinei nuosavybei sukurti. Atsakovai S. S. ir I. K. įrodinėjo, kad tarp S. S. ir ieškovės buvo susitarta bendromis pastangomis įsigyti gyvenamąjį namą ir jį suremontuoti, pritaikant gyventi ieškovei bei atsakovo šeimai. Atsakovai S. S. ir I. K. nurodė, kad šiam tikslui atsakovas S. S. investavo asmenines lėšas, gautas pardavus butą, prižiūrėjo statybos darbus, rūpinosi statybomis.

13Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du arba daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą, žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Jeigu jungtinės veiklos (partnerystės) tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, t. y. kai sutartis sudaroma tik tam tikram baigtiniam tikslui pasiekti, pavyzdžiui, pastatyti tam tikrą pastatą, įrengti kelią ir pan., tokia jungtinės veiklos sutartis (paprastoji partnerystė) vadinama asociacijos sutartimi (CK 6.969 str. 3 d.). Taigi jungtinės veiklos sutartis ne pelno tikslais laikoma savanoriška asociacija, kuri, kaip minėta, pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Jungtinės veiklos (partnerystės) kaip asociacijos sutartis yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų ir tą susitarimą išreiškia įstatymo reikalaujama forma. Civilinio kodekso 6.969 straipsnio 3 dalyje asociacijos sutarčiai nekeliami specialūs formos reikalavimai. Civilinio kodekso 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai yra nustatyti formos reikalavimai, bet jie netaikomi CK 6.969 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamai asociacijos sutarčiai. Tai reiškia, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai nustatyta taisyklė sudaryti ją rašytine, o įstatymo numatytais atvejais – notarine, forma ir kad dėl formos nesilaikymo sutartis tampa negaliojanti, netaikoma jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarčiai pagal CK 6.969 straipsnio 3 dalį. Sprendžiant dėl jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarties (paprastoji partnerystė ne pelno siekimo tikslais) formos vadovaujamasi sandorių formai taikomais bendraisiais reikalavimais, o ne Civilinio kodekso 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai (kvalifikuotos partnerystės, sudarytos pelno siekimo tikslu) nustatytais sutarties formos reikalavimais ir jos nesilaikymo teisiniais padariniais. Civilinio kodekso 1.73 straipsnis reglamentuoja rašytinę sandorių formą. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą tam tikros vertės fizinių asmenų sandoriai turi būti sudaryti rašytine forma, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu. Jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis dėl gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų remonto ir sklypo sutvarkymo, siekiant jame gyventi, o ne parduoti, paprastai yra didesnės vertės ir neįvykdoma tuo pat metu, nes ji yra tik pagrindas ir pradžia įgyvendinti išteklių sujungimo tikslą. Šiai sutarčiai nėra pagrindo taikyti Civilinio kodekso 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos išimtį, kad rašytinės formos nereikalaujama sandoriams, kurie yra įvykdomi tuo pat metu. Dėl to yra pagrindas teigti, kad jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis dėl gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų remonto ir sklypo sutvarkymo, siekiant toje namų valdoje gyventi, o ne parduoti ją visą ar dalimis, turi būti sudaroma rašytine forma pagal Civilinio kodekso 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą. Jungtinės veiklos dalyviai, kaip daiktų bendraturčiai, jungtinės veiklos (asociacijos) sutarties tikslui pasiekti (suremontuoti gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus ir sutvarkyti sklypą, pritaikant sau gyventi) gali sudaryti susitarimą dėl daiktų naudojimo, tačiau jei tai statybinės medžiagos, kiti kilnojamieji daiktai, tai susitarimas dėl jų turi būti rašytinės formos. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nenustatyta išsamių reikalavimų savininkų susitarimui, nenurodyta, kokia tai sutartis, nekeliama reikalavimų jos formai ir nenustatyta jos nesilaikymo pasekmė – susitarimo negaliojimas. Jeigu bendraturčiai panaudoja nekilnojamuosius daiktus (pvz., pastato, sklypo dalį, nebaigtą statybą) sutarties tikslui pasiekti (gyvenamajam namui pritaikyti sau gyventi), tai šis sandoris turi būti sudaromas notarine forma, o jos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015). Konstatuotina, kad atsakovai į bylą nepateikė įrodymų, jog tarp S. S. ir V. S. buvo sudaryta rašytinė jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis. Atsakovai S. S. ir I. K. tik bendro pobūdžio teiginiais įrodinėjo, jog su ieškove buvo tartasi dėl to, kad V. S. ir S. S. pardavus savo butus, bus įsigyta bendra namų valda ieškovei ir atsakovo šeimai bendrai gyventi. Atsakovai S. S. ir I. K. nei žodinio susitarimo aplinkybių, nei konkrečių jungtinės veiklos sutarties sąlygų (kokio dydžio kiekvienos šalies indėlis, kokia dalis jungtinės veiklos pagrindu sukurtame bendrame turte kiekvienai šaliai priklausytų) nenurodė. Tuo tarpu, ieškovė apskritai neigė buvus žodinį šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos. Teismas sprendžia, jog į bylą pateiktas 2011 m. birželio 9 d. įgaliojimas, kurį ieškovė išdavė sūnui S. S. (I t., 105-107 b.l.) pats savaime neįrodo tarp šalių buvus asociacijos sutartinius santykius. Priešingai, teismo nuomone, šalims siekus sudaryti jungtinės veiklos (asociacijos) sutartį, nuvykę pas notarą jie būtų tvirtinę ne pavedimo, tačiau asociacijos sutartį. Kartu pažymėtina, kad 2015 m. gegužės 14 d. šis įgaliojimas buvo notariškai panaikintas (II t., 66 b.l.). Liudytojas M. U. teismo posėdyje paaiškino, kad jam buvo žinoma, jog S. S. nusipirktą namų valdą tvarkėsi sau gyventi (2016 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 15 min.). Liudytoja M. P. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo girdėjusi, kaip S. S. sakė, jog ginčo namų valda yra sutvarkyta jo motinos V. S. (2016 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas (po pertraukos) nuo 16:02 min.). Aplinkybę, kad ginčo turtas įgytas ir sutvarkytas V. S. pinigais, o sūnaus šeima ginčo namų valdoje apsigyveno panaudos pagrindais paliudijo teismo posėdyje apklausta liudytoja M. G. B. (2016 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas (po pertraukos) nuo 51:59 min.). Aplinkybė, kad S. S. padėjo vyresnio amžiaus motinai organizuoti pastatų ir statinių remonto ir sklypo sutvarkymo darbus, negali būti vertinama kaip įrodanti egzistavus jungtinės veiklos (asociacijos) sutartį tarp motinos ir sūnaus. Aplinkybė, jog V. S., po gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų remonto atlikimo ir sklypo sutvarkymo, panaudos pagrindais leido atsakovams apsigyventi ginčo namų valdoje, pati savaime taip pat neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad tarp sūnaus ir motinos buvo susitarimas bendromis lėšomis ir jėgomis kaip jungtinės veiklos (asociacijos) rezultatą įsigyti ginčo namų valdą bendrąja nuosavybe. Kaip minėta, ginčo jungtinės veiklos (asociacijos) sutarčiai taikoma Civilinio kodekso 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata dėl sutarties sudarymo raštu. Pagal Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais. Atsakovai aplinkybę dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo, be kita ko, įrodinėjo liudytojų parodymais. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas D. S. gana abstrakčiai paaiškino, kad 2011 m. per M. S. gimtadienį girdėjo apie ieškovės ir atsakovų „viziją gyventi kartu“. Nurodė, kad S. S. jam pasakojo, kad už parduotą butą gautus pinigus investavo į ginčo turtą (2016 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas (po pertraukos) nuo 19:32 min.). Aptarti liudytojo parodymai laikytini nepakankamai informatyviais, kad jais remiantis būtų galima konstatuoti tarp šalių buvus susitarimą dėl konkrečių jungtinės veiklos sutarties (asociacijos) sąlygų. Liudytojas nepatvirtino jokių aplinkybių apie ieškovės ir atsakovo buvusius konkrečius susitarimus dėl jungtinės veiklos įsigyjant ir pagerinant ginčo namų valdą.

14Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad atsakovai neįrodė aplinkybės, jog tarp V. S. ir S. S. buvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis. Atitinkamai teismas sprendžia, jog atsakovas S. S. neįrodė, jog jis jungtinės veiklos pagrindu sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę ir įgijo nuosavybės teisę į 1/2 dalį ginčo turto (CPK 178 str.).

15Dėl turto pagerinimų

16Ieškovė 2011 m. birželio 9 d. įsigijo ½ gyvenamojo namo, ūkinį pastatą, garažą, ½ kiemo statinių bei 61/153 dalį žemės sklypo (viso sklypo plotas -0,2448 ha), adresu ( - ), ir šį turtą Nekilnojamojo turto registre įregistravo savo vardu (I t., 4-7 b.l.; II t., 181-193 b.l.). Sutartyje nurodyta pirkimo kaina- 42 000,00 Lt. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad faktiškai už šį nekilnojamąjį turtą sumokėjo 70 000,00 Lt. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad ginčo namų valdą įsigijo bei jos pagerinimus atliko išimtinai savo asmeninėmis lėšomis. Nurodė, kad atsakovas S. S. į ginčo namų valdą savo lėšų neinvestavo (II t., 25-34 b.l.). Ieškovė nurodė davusi sūnui grynųjų pinigų, iš kurių jis pirko dalį prekių, paslaugų, panaudotų ginčo turto pagerinimams, apmokėjo kai kuriuos atliktus darbus. Ieškovė nurodė, jog ji turėjo lėšų ginčo nekilnojamajam turtui įsigyti ir suremontuoti. Šiai aplinkybei pagrįsti ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog ji 2008 m. lapkričio 10 d. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą su statiniais, adresu ( - ), už 140 000,00 Lt (II t., 72-77 b.l.). 2011 m. rugsėjo 29 d. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, adresu ( - ), už 90 000,00 Lt (II t., 78-92 b.l.). 2012 m. balandžio 12 d. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą su statiniais, adresu ( - ), už 50 000,00 Lt (II t., 93-100 b.l.). Atsakovams nepateikus priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog ginčo turtui įsigyti ir pagerinti turėjo pakankamai asmeninių lėšų. Liudytojas I. V. nurodė, kad ieškovė už 2011 m. rudenį vykdytus namo pirmojo aukšto vidaus remonto darbus jam ir jo kolegoms iš viso sumokėjo 12 000,00 Lt. Liudytojas R. L. paaiškino, kad ieškovė už namo remonto darbus sumokėjo 12 000,00 Lt, o už darbus atlikusių asmenų supirktas statybines medžiagas sumokėjo dar daugiau kaip 10 000,00 Lt. Pažymėtina, kad S. S. teismo posėdyje paaiškino, kad lauko fasadų apšiltinimo, gipso konstrukcijų pastatymo ir kai kuriuos elektros instaliacijos darbus finansavo V. S. savo lėšomis.

17Atsakovai nurodo, kad jie mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, įskaitant ir už ieškovei suteiktas paslaugas. Atsakovų teigimu, ši aplinkybė įrodo, kad S. S. yra namų valdos bendraturtis (I t. 83 b.l.). Atsakovai teikė įrodymus, kad jie mokėjo už elektrą, vandenį, nuotekų šalinimą (I t., 36-79 b.l.; II t. 161-165 b.l.; III t., 50-55 b.l.). Teismas su tokia atsakovų pozicija nesutinka. Visų pirma, pažymėtina, kad trijų asmenų šeimai naudojantis gyvenamosiomis patalpomis panaudos pagrindais, panaudos teikėja neturėjo pareigos sumokėti už atsakovų sunaudotą vandenį, elektrą ar nuotekų šalinimą. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad iki 2015 m. gegužės mėnesio kas antrą mėnesį duodavo atsakovui grynuosius pinigus po 100,00Lt - 200,00 Lt mokesčiams sumokėti. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. U. nurodė, kad ieškovė sūnui padeda finansiškai, finansuoja jo verslą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie I. K. gautas pajamas, bei įrodymus, patvirtinančius, kad S. S. nedirbo ir pajamų neturėjo, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovai turėjo išlaikytinį - nepilnametį vaiką, sprendžia, jog labiau tikėtina, kad ieškovė duodavo pinigų sumokėti komunaliniams mokesčiams. Kita vertus, net tuo atveju, jei atsakovai nuo 2013 m. pabaigos būtų mokėję komunalinių mokesčių dalį, tenkančią ieškovei, tai niekaip nepatvirtina buvus asociacijos sutartį tarp ieškovės ir atsakovo, o juo labiau nesukuria nuosavybės teisių į ginčo turtą.

18Atsakovai įrodinėjo, kad ginčo gyvenamosios valdos pagerinimams atlikti S. S. panaudojo lėšas, gautas pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą. Atsakovas pateikė 2011 m. lapkričio 22 d. jam priklausiusio buto pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad turtas parduotas už 90 000,00 Lt (I t., 112-119 b.l.). Tuo tarpu, ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė I. K. jai buvo sakiusi, kad už atsakovo S. S. parduotą butą gauti pinigai panaudoti S. S. automobilių verslui. Liudytoju apklaustas atsakovo brolis D. S. nurodė, kad atsakovas 2012 m.-2013 m. vertėsi automobilių prekyba ir jų remontu (2016 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas (po pertraukos) nuo 19:32 min.).

19Į bylą pateiktas oficialus rašytinis įrodymas – 2016 m. kovo 8 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. KA-PZ1-3995 patvirtina, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. S. S. nebuvo draustas valstybiniu socialiniu draudimu bei negavo valstybinio socialinio draudimo išmokų (III t., 27 b.l.). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) raštas Nr. (27.4-40-4) RD-696 patvirtina aplinkybę, kad S. S. laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. nebuvo įsigijęs verslo liudijimo ir nėra/nebuvo įregistravęs individualios veiklos ir juridinio asmens. Šiame rašte taip pat nurodoma, kad S. S. Metinių pajamų bei Metinių gyventojo (šeimos) turto deklaracijų už 2011 m. - 2014 m. mokestinius (ataskaitinius) laikotarpius VMI nėra pateikęs (III t., 28 b.l.). Į bylą atsakovas pateikė darbo ieškančio asmens atmintinę, iš kurios matyti, kad S. S. nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d. buvo registruotas Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriuje (I t., 88 b.l.). Į bylą pateiktas S. S. išduotas verslo liudijimas 2015 m. liepos-spalio mėnesiams (I t., 89 b.l.), tačiau nepateikta duomenų, kad atsakovas iš vykdytos veiklos būtų gavęs pajamų. Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad atsakovas S. S. neįrodė, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d. buvo gavęs kokių nors pajamų (CPK 178 str.).

20Pateikta 2016 m. vasario 19 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. KA-PZ1-2919 patvirtina, kad atsakovė I. K. 2011 m. turėjo 3 096,73 Lt (258,06 Lt/mėn.) (5 111,73 Lt-2 015,00 Lt) draudžiamųjų pajamų, atskaičius sumokėtas Valstybinio socialinio draudimo įmokas; 2012 m. turėjo 12 739,88 Lt (1061,66 Lt/mėn.) (20 831,22 Lt - 8 091,34 Lt) draudžiamųjų pajamų, atskaičius sumokėtas Valstybinio socialinio draudimo įmokas; 2013 m. turėjo 6 203,17 Lt (516,93 Lt/mėn.) draudžiamųjų pajamų, atskaičius sumokėtas Valstybinio socialinio draudimo įmokas; 2014 m. turėjo 4 714,22 Lt (392,85 Lt/mėn.) draudžiamųjų pajamų, atskaičius sumokėtas Valstybinio socialinio draudimo įmokas; 2015 m. turėjo 2 692, 24 Eur (224,35 Eur/mėn)draudžiamųjų pajamų, atskaičius sumokėtas Valstybinio socialinio draudimo įmokas (4 405,09 Eur-1 712,85 Eur) (III t., 42-49 b.l.).

21Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus apie atsakovų pajamas, sprendžia, kad laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2015 m. (išskyrus 2012 m. ) šeimos pajamos buvo itin mažos. Ši aplinkybė leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, kad už S. S. parduotą butą gauti pinigai buvo naudojami S. S. automobilių verslui, šeimos pragyvenimo išlaidoms apmokėti, o ne atsakovo motinos turto pagerinimui.

22Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Atsakovai į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kuriais įrodinėjo S. S. turėtas išlaidas ginčo turto pagerinimui.

23Pateikta UAB „( - )“ už grindinio trinkeles ir bordiūrus išrašyta 2012 m. gegužės 30 d. PVM sąskaita faktūra 6 836,22 Lt sumai, kurią pasirašė S. S.. Šio dokumento pastabose nurodyta „Sumokėta KPK01376 (05-29)“ (I t., 97 b.l.). Teismas pažymi, kad aukščiau nurodytos sąskaitos faktūros apmokėjimą patvirtinančio dokumento atsakovai nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad ją apmokėjo būtent atsakovas S. S..

24Į bylą pateikta UAB „( - )“ lojalumo kortelės ataskaita (I t., 108-109 b.l.), teismo vertinimu, įrodo aplinkybę, kad S. S. kortelė šiame prekybos tinkle, ataskaitoje nurodytomis datomis, buvo pateikta atsiskaitant už perkamas prekes. Kita vertus, šis dokumentas nesudaro pagrindo išvadai, kad visuomet prekes pirko pats S. S., o tuo labiau, negalima daryti išvados, kad visos pirktos prekės buvo pirktos iš S. S. asmeninių lėšų ir skirtos ginčo namų valdos pagerinimui.

25Į bylą atsakovo pateiktu rašytiniu įrodymu (I t., 120 b.l.), nepateikus jo vertimo į valstybinę kalbą (CPK 198 str. 2 d.), teismas nesivadovauja. Kartu teismas pažymi, jog šiame dokumente nurodyta data – 2014-07-14 yra vėlesnė už atsakovo nurodytą ginčo namų valdos pagerinimo darbų atlikimo pabaigą (2013 m. gruodžio 15 d.).

26Į bylą atsakovo pateikti pirkėjo užsakymai yra 2014 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesių, o pateikti UAB „( - )“ kasos čekiai taip pat yra 2014 m. (II t., 154-160), todėl, teismo vertinimu, neįrodo išlaidų ginčo remonto darbams, kurie atsakovo teigimu buvo užbaigti 2013 m. gruodžio 15 d., atlikti (II t., 146-153 b.l.). Be to, iš pateiktų mokėjimo dokumentų nėra galimybės nustatyti, kas juos apmokėjo ir kur nupirktos prekės buvo panaudotos. 2014-03-22 S. V. įmonės „( - )“ išrašyta sąskaita apmokėjimui taip pat yra vėlesne data, nei vyko ginčo darbai, o be to nėra pateikto jos apmokėjimą patvirtinančio dokumento. Todėl ši sąskaita neįrodo atsakovo patirtų išlaidų ginčo pagerinimams atlikti (II t., 168 b.l.).

27Pateiktas 2012 m. lapkričio 22 d. UAB „( - )“ Užsakymo patvirtinimas Nr. K085, nepateikus užsakytų prekių apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, nepatvirtina, kad atsakovas patyrė užsakyme nurodytos sumos dydžio išlaidų. Bet to, teismas pažymi, jog šiame užsakyme gavėju yra nurodytas M. M. (II t., 169 b.l.).

28Teismo vertinimu pateiktas 2013 m. gruodžio 16 d. UAB „( - )“ darbų priėmimo-perdavimo aktas įrodo aplinkybę, kad sumontuotą kiemo vartų automatinę įrangą UAB „( - )“ perdavė S. S., tačiau neįrodo aplinkybės, kad S. S. patyrė šios įrangos įsigijimo išlaidų (II t., 174 b.l. ).

29Ieškovė atsiliepime į priešieškinį bei teismo posėdyje nurodė, kad keletą kartų prašė sūnaus už jos asmenines lėšas (grynuosius pinigus) nupirkti statybinių medžiagų, reikalingų remontui, sumokėti už darbus ir paslaugas.

30Liudytojai M. U., N. S. ir V. V. patvirtino aplinkybę, kad už kai kuriuos darbus sumokėjo atsakovas. Liudytojai M. U. ir V. V. neįvardijo sumokėtų sumų. Liudytojas N. S. paaiškino, kad tris kartus yra matęs, kaip S. S. ginčo namų valdoje už atliktus darbus ir žvyro atvežimą grynaisiais pinigais sumokėjo sumas: 3000,00 Lt, 300,00 Lt bei 250,00 Lt (bendra suma 1 028,15 Eur). Teismas vertina, jog remiantis šiais liudytojų parodymais nėra galimybės daryti vienareikšmišką išvadą, kad mokėjimai 1 028,15 Eur sumai buvo atlikti iš S. S. asmeninių lėšų.

31Pateikti UAB „( - )“ važtaraščiai, iš kurių matyti, kad S. S. 2012 m. kovo 28 d. pirko plytas už 1088,50 Lt, 2012 m. gegužės 25 d. pirko plytas už 44,00 Lt (I t., 95 b.l.). Atsakovas pateikė UAB „( - )“ 2013 m. išduotus mokėjimo kvitus už santechnikos priemones ir prekes bendrai 494,06 Lt sumai (I t., 98 b.l.). Atsakovas pateikė UAB „( - )“ 2013 m. lapkričio 26 d. išrašytą sąskaitą faktūrą už vertikalų elektrinį vandens šildytuvą bendrai 316,23 Lt sumai ir jos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, UAB „( - )“ kasos kvitą 346,67 Lt sumai, UAB „( - )“ kasos kvitą 23,00 Lt sumai (I t., 99 b.l.; II t. 167, 173 b.l.). Bendra atsakovo pateiktų mokėjimo dokumentų suma eurais sudaro 663,01 Eur (2312,46 Lt) (1088,50 Lt+44,00 Lt+494,06 Lt+316,23 Lt+346,67 Lt +23,00 Lt). Pateikti du 2012 m. lapkričio 21 d. UAB „( - )“ kasos kvitai už spynas bendrai 1830,00 Lt (530,00 Eur) sumai (II t., 170-171 b.l.). Pateiktas UAB „( - )“ kasos kvitas už grindinio trinkeles 3 118,00 Lt sumai (903,04 Eur) (II t. 172 b.l.). Pateiktas UAB „( - )“ 2012 m. lapkričio 2 d. kvitas 4300,00 Lt (1 245,37 Eur) sumai (II t., 166 b.l.). Bendra liudytojų parodymais ir rašytiniais dokumentais įrodyta S. S. atliktų mokėjimų suma sudaro 4 369,57 Eur (1028,15 Eur +663,01 Eur +530,00 Eur +903,04 Eur +1245,37 Eur). Vadovaudamasis tikėtinumo civiliniame procese taisykle, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad V. S. buvo davusi sūnui S. S. 4 369,57 Eur grynaisiais pinigais, kad jis užmokėtų už dalį ginčo namų valdos pagerinimo darbų, paslaugų ir medžiagų. Teismas laiko, kad atsakovai neįrodė, jog pagal jų pateiktus mokėjimus už darbus ir medžiagas patvirtinančius dokumentus buvo atsiskaitoma iš lėšų, gautų S. S. pardavus asmenine nuosavybės teise turėtą butą. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti 30 157,00 Eur, nurodydamas, kad tiek asmeninių lėšų yra investavęs į ieškovei priklausantį ginčo turtą. Teismas pažymi, jog prašomai priteisti 25 787,43 Eur išlaidų sumai pagrįsti įrodymų į bylą nėra pateikta (30 157,00 Eur - 4 369,57 Eur) (CPK 178 str.). Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, priešieškinio reikalavimą dėl 30 157,00 Eur priteisimo iš ieškovės atsakovui S. S., teismas atmeta, kaip neįrodytą.

32Kartu teismas pažymi, kad atsakovas S. S. neįrodė, jog ginčo turto pagerinimams atlikti turėjo daikto savininkės V. S. leidimą (CPK 178 str.). Todėl net laikant, kad S. S. iš jam priklausančių asmeninių lėšų 4 369,57 Eur investavo ginčo pagerinimams atlikti, spęstina, kad jis veikė savo rizika, todėl nėra pagrindo priteisti jam šią sumą iš ieškovės.

33Dėl neterminuotos panaudos sutarties nutraukimo

34Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovai ieškovei priklausančioje namų valdoje apsigyveno 2013 m. lapkričio mėnesį. Ieškovė paaiškino, kad siekdama padėti sūnui, kuris neturėjo jam priklausančios gyvenamosios patalpos, leido apsigyventi jai priklausančiame ginčo gyvenamajame name.

35Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, jog tarp ieškovės ir atsakovo S. S. buvo sudaryta neterminuota gyvenamosios patalpos, o taip pat ir namų valdoje esančių negyvenamųjų patalpų, statinių ir žemės sklypo panaudos sutartis. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad I. K. ir S. S. faktinėje santuokoje gyvena nuo 2004 m. Kartu su atsakovu ginčo patalpose apsigyveno ir I. K. bei atsakovų dukra M. S.. Į bylą nepateikus įrodymų, kad ieškovė nesutiko su šių asmenų apsigyvenimu jai priklausančiose patalpose, spręstina, kad konkliudentiniais veiksmais tarp ieškovės bei atsakovių I. K. bei M. S. buvo sudaryta neterminuota gyvenamosios patalpos, o taip pat ir namų valdoje esančių negyvenamųjų patalpų, statinių ir žemės sklypo panaudos sutartis.

36Atsakovams S. S. ir I. K. 2015 m. birželio 9 d. buvo nusiųstas ieškovei atstovaujančios advokato padėjėjos pasirašytas pareiškimas Dėl panaudos sutarties nutraukimo ir išsikėlimo iš gyvenamojo namo. Pareiškime nurodoma, kad atsakovai turi išsikelti per 30 d. terminą (I t., 8-9 b.l.).

37Pagal Civilinio kodekso 6.629 straipsnio 1 dalyje pateiktą panaudos sutarties sampratą neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Remiantis Civilinio kodekso 6.642 straipsnio 1 dalimi, kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu tarp šalių sudarytoje panaudos sutartyje nesusitarta kitaip. Kaip minėta, ieškovė 2015 m. birželio 9 d. pareiškimu ragino atsakovus išsikelti iš jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo per 30 dienų nuo pareiškimo gavimo. Į teismą ieškovė kreipėsi 2015 m. liepos 14 d. Konstatuotina, kad ieškovė pareiškime nurodė trumpesnį nei trijų mėnesių terminą, per kurį ragino atsakovus išsikelti. Ieškovės kreipimosi į teismą dieną taip pat dar nebuvo suėjęs trijų mėnesių įspėjimo apie žodinės panaudos sutarties nutraukimą terminas. Kita vertus, konstatuotina, jog atsakovai iš ginčo gyvenamųjų patalpų neišsikėlė ir suėjus trijų mėnesių terminui po pranešimo apie panaudos sutarties nutraukimą gavimo. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, sprendžia, kad ieškovė, nesilaikydama įstatymo nustatyto termino padarė formalų pažeidimą, neturintį esminės įtakos ginčo išsprendimui, nes jokių neigiamų pasekmių atsakovams dėl šio formalaus pažeidimo nekilo. Laikytina, kad Civilinio kodekso 6.642 straipsnio 1 dalies reikalavimai nutraukiant panaudos sutartį yra įvykdyti, kadangi atsakovai jau devynis mėnesius yra informuoti apie ieškovės valią nutraukti neterminuotą panaudos sutartį. Konstatuotina, kad suėjus Civilinio kodekso 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui po įspėjimo panaudos gavėjui apie numatomą neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą, panaudos sutartis pasibaigia. Dėl to, praėjus trims mėnesiams nuo įspėjimo apie sutarties nutraukimą, šalys tampa nebesaistomos tarpusavio prievolinių teisinių santykių, t. y. atsakovai neteko ginčo patalpų naudojimosi teisių ir byloje nenustatyta jokio kito teisinio pagrindo naudotis ginčo patalpomis. Konstatuotina, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti atsakovų iškeldinimo iš užimamų patalpų Civilinio kodekso 4.98 straipsnio, pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, pagrindu (Kauno apygardos teismo Civilinė byla 2015 m. spalio 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1500-221/2015).

38Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje ir prašė patenkinus ieškinį, atidėti iškeldinimą 6 mėnesiams, kad būtų apsaugota nepilnametės M. S. teisė į būstą. Ieškovės atstovė advokato padėjėja L. Š.-P. teismo posėdyje nurodė, kad neprieštarautų, jog iškeldinimas būtų atidėtas vienam mėnesiui, kad atsakovai suspėtų susirasti kitą būstą.

39Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti atidedamas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Sprendžiant tokį klausimą taip pat yra aktualūs Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

40Abu nepilnametės M. S. tėvai yra darbingi. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad S. S. nedirba ir neturi darbinių pajamų dėl objektyvių priežasčių. Teismas vertina, kad atsakovams S. S. ir I. K. nėra kliūčių nepilnametei dukrai teisę į būstą užtikrinti išsinuomojant gyvenamąją patalpą. Kartu teismas vertina, jog dviejų mėnesių terminas po sprendimo įsiteisėjimo būtų protingas ir pakankamas tinkamai gyvenamajai patalpai išsinuomoti. Vadovaujantis aukščiau nurodyta teismų praktika bei įvertinus aplinkybę, kad tarp šalių susiklostė itin konfliktiški santykiai, trukdantys kartu gyventi bendroje namų valdoje, teismas sprendžia, jog abiejų šalių interesus labiausiai atitiks sprendimo vykdymo atidėjimas dviems mėnesiams.

41Dėl kitų šalių argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui, teismas nepasisako.

422015 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovo S. S., a. k. ( - ) reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, areštuotas ieškovės V. S., a. k. ( - ) nekilnojamasis turtas, esantis adresu ( - ): 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ) bei pastatus, unikalus Nr. ( - ) ir unikalus Nr. ( - ) (II t., b.l. 5-6). Atmetus priešieškinį, 2015 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

43Dėl bylinėjimosi išlaidų

44Ieškovė sumokėjo 31,00 Eur žyminį mokestį (I t., 11 b.l.). Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovų S. S. ir I. K. ieškovei priteistina po 15,60 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

45Patenkinus ieškinį, iš atsakovų S. S. ir I. K. valstybės naudai priteistina po 4,65 Eur valstybės patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

462015 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi atsakovo už priešieškinį mokėtino žyminio mokesčio dalies - 600,00 Eur sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo (II t., 3-4 b.l.). Priešieškinį atmetus, iš atsakovo valstybei priteistina nesumokėta žyminio mokesčio dalis - 600,00 Eur.

47Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

Nutarė

48Ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

49Iškeldinti atsakovą S. S., a.k. ( - ) gyv. ( - ), atsakovę I. K., a.k. ( - ) gyv. ( - ), ir įstatyminės atstovės I. K. atstovaujamą atsakovę M. S., gim. ( - ), gyv. ( - ), iš ieškovei V. S., a.k. ( - ) gyv. ( - ), nuosavybės teise priklausančių pastato-gyvenamojo namo, unikalus numeris ( - ), ir visų namo priklausinių - pastato garažo, unikalus numeris ( - ); pastato- ūkinio pastato, unikalus numeris ( - ), kitų inžinerinių-kiemo statinių, unikalus numeris ( - ) bei žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), esančių adresu ( - ), su visais atsakovams priklausančiais daiktais.

50Sprendimo vykdymą atidėti dviems mėnesiams.

51Priteisti ieškovei V. S., a.k. ( - ) gyv. ( - ), iš atsakovo S. S., a.k. ( - ) gyv. ( - ), 15,60 Eur (penkiolika eurų 60 ct) žyminio mokesčio.

52Priteisti ieškovei V. S., a.k. ( - ) gyv. ( - ), iš atsakovės I. K., a.k. ( - ) gyv. ( - ), 15,60 Eur (penkiolika eurų 60 ct) žyminio mokesčio.

53Priteisti valstybei iš atsakovo S. S., a.k. ( - ) gyv. ( - ), 600,00 Eur (šeši šimtus eurų 00 ct) žyminio mokesčio, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ( - ), įmokos kodas už pašto išlaidas – 5660.

54Priteisti valstybei iš atsakovo S. S., a.k. ( - ) gyv. ( - ), ir iš atsakovės I. K., a.k. ( - ) gyv. ( - ), po 4,65 Eur (keturis eurus 65 ct) pašto išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ( - ), įmokos kodas už pašto išlaidas – 5660.

552015 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

56Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, sekretoriaujant Rasai... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. ieškovė pateikė ieškinį atsakovams prašydama pašalinti pažeidimą... 4. Ieškinyje nurodė bei posėdžio metu patvirtino, jog ieškovė su savo... 5. 2015 m. rugpjūčio 10 d. atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame... 6. 2015 m. rugsėjo 29 d. teisme gautas atsakovo S. S. priešieškinis, kuriuo... 7. 2015 m. spalio 30 d. teisme gautas ieškovės atsiliepimas į priešieškinį,... 8. 2015 m. lapkričio 4 d. teisme gautas atsakovės I. K. atsiliepimas į... 9. Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.... 10. Tarp šalių ginčas kilo dėl to, ar buvo sudaryta jungtinės veiklos... 11. Dėl jungtinės veiklos sutarties... 12. Atsakovas S. S. priešieškiniu prašo pripažinti, kad tarp jo ir ieškovės... 13. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du arba daugiau asmenų... 14. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad... 15. Dėl turto pagerinimų... 16. Ieškovė 2011 m. birželio 9 d. įsigijo ½ gyvenamojo namo, ūkinį pastatą,... 17. Atsakovai nurodo, kad jie mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas,... 18. Atsakovai įrodinėjo, kad ginčo gyvenamosios valdos pagerinimams atlikti S.... 19. Į bylą pateiktas oficialus rašytinis įrodymas – 2016 m. kovo 8 d.... 20. Pateikta 2016 m. vasario 19 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 21. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus apie atsakovų pajamas,... 22. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 23. Pateikta UAB „( - )“ už grindinio trinkeles ir bordiūrus išrašyta 2012... 24. Į bylą pateikta UAB „( - )“ lojalumo kortelės ataskaita (I t., 108-109... 25. Į bylą atsakovo pateiktu rašytiniu įrodymu (I t., 120 b.l.), nepateikus jo... 26. Į bylą atsakovo pateikti pirkėjo užsakymai yra 2014 m. rugpjūčio-rugsėjo... 27. Pateiktas 2012 m. lapkričio 22 d. UAB „( - )“ Užsakymo patvirtinimas Nr.... 28. Teismo vertinimu pateiktas 2013 m. gruodžio 16 d. UAB „( - )“ darbų... 29. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį bei teismo posėdyje nurodė, kad... 30. Liudytojai M. U., N. S. ir V. V. patvirtino aplinkybę, kad už kai kuriuos... 31. Pateikti UAB „( - )“ važtaraščiai, iš kurių matyti, kad S. S. 2012 m.... 32. Kartu teismas pažymi, kad atsakovas S. S. neįrodė, jog ginčo turto... 33. Dėl neterminuotos panaudos sutarties nutraukimo... 34. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovai ieškovei priklausančioje... 35. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, jog tarp ieškovės... 36. Atsakovams S. S. ir I. K. 2015 m. birželio 9 d. buvo nusiųstas ieškovei... 37. Pagal Civilinio kodekso 6.629 straipsnio 1 dalyje pateiktą panaudos sutarties... 38. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius... 39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo... 40. Abu nepilnametės M. S. tėvai yra darbingi. Atsakovai nepateikė įrodymų,... 41. Dėl kitų šalių argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo... 42. 2015 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pritaikytos laikinosios... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 44. Ieškovė sumokėjo 31,00 Eur žyminį mokestį (I t., 11 b.l.). Patenkinus... 45. Patenkinus ieškinį, iš atsakovų S. S. ir I. K. valstybės naudai... 46. 2015 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi atsakovo už... 47. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270... 48. Ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.... 49. Iškeldinti atsakovą S. S., a.k. ( - ) gyv. ( - ), atsakovę I. K., a.k. ( - )... 50. Sprendimo vykdymą atidėti dviems mėnesiams.... 51. Priteisti ieškovei V. S., a.k. ( - ) gyv. ( - ), iš atsakovo S. S., a.k. ( -... 52. Priteisti ieškovei V. S., a.k. ( - ) gyv. ( - ), iš atsakovės I. K., a.k. (... 53. Priteisti valstybei iš atsakovo S. S., a.k. ( - ) gyv. ( - ), 600,00 Eur... 54. Priteisti valstybei iš atsakovo S. S., a.k. ( - ) gyv. ( - ), ir iš... 55. 2015 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pritaikytos laikinosios... 56. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...