Byla 1A-77-317-2012
Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-13 nuosprendžio, kuriuo:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Algerdo Urbšio ir Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Maskeliūnienei, gynėjams Alvydai R. Medišauskienei ir Algiui Girdučiui Šalavkai, nuteistajam D. O., jo atstovui pagal įstatymą V. O., nuteistajam A. J., jo atstovams pagal įstatymą A. J. ir A. J., nukentėjusiojo A. M. M. atstovams I. M. ir advokatei Ramutei Budrytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. M. M. atstovės pagal įstatymą I. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-13 nuosprendžio, kuriuo:

2D. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.Vadovaujantis LR BK 92 str. jam paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Vadovaujantis LR BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – 50 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant nemažiau kaip po 10 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų. Paskirtas elgesio apribojimas aštuoniems mėnesiams, įpareigojant mokytis, tęsti mokslą arba dirbti ir nuo 22 val. iki 6 val.- būti savo namuose.

3A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu penkiems mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 92 str. jam paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Vadovaujantis LR BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant nemažiau kaip po 10 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų. Paskirtas elgesio apribojimas aštuoniems mėnesiams, įpareigojant mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, ir nuo 22 val. iki 6 val.- būti savo namuose.

4Iš D. O. ir A. J. solidariai priteista 1500 Litų neturtinės žalos nukentėjusiojo A. M. M. naudai, o pastariesiems neturint turto ar uždarbio pakankamo žalai atlyginti-subsidiariai iki jų pilnametystės-iš kaltinamųjų įstatyminių atstovų (civilinių atsakovų) V. O., I. O., A. J., A. J., šių lėšų tvarkytoju paskiriant nukentėjusiojo atstovę pagal įstatymą I. M..

5Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

6D. O. ir A. J. nuteisti už tai, jog 2010 m. birželio 2 d. apie 13.30 val., ( - ), veikdami bendrininkų grupėje, A. J. stovint šalia ir sukuriant bauginančią, keliančią nerimą situaciją ir saugumo trūkumą nepilnamečiui A. M. M., gim. ( - ), D. O. grasinant A. M. M. bauginančiu gestu, taip atimant jam galimybę priešintis, pagrobė iš nepilnamečio A. M. M. mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 6080“, 200 Lt vertės, padarydami nukentėjusiajai I. M. materialinę žalą.

7Nukentėjusiojo A. M. M. atstovė pagal įstatymą I. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-13 nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos ir iš kaltų asmenų priteisti 25 000 Litų neturtinės žalos.

8Apeliantės įsitikinimu, tarp nuteistų asmenų buvo išankstinis susitarimas atlikti telefono grobimą, tačiau teismas neskyrė didesnės reikšmės nusikaltimo padarymo pobūdžiui bei kaltinamųjų elgesiui po nusikaltimo padarymo. Jos teigimu, abu kaltinamieji labai skirtingai veikė: A. J. buvo pasyvus, o D. O. veikė aktyviais veiksmais, atsiprašė bei apgailestavo. Dėl to, skundo autorės įsitikinimu, teismo skirtos bausmės per mažai individualizuotos ir turėtų būti pakeistos.

9Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas neapgrįstai sumažino prašomą priteisti neturtinės žalos dydį, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį. Neatsižvelgta, kad jos sūnus buvo užpultas dienos metu, jam buvo grasinta daiktu panašiu į pistoletą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi aktyvių veiksmų surinkti visus reikšmingus įrodymus, laiku neišreikalauta vaizdo medžiaga. Jos teigimu teismas, vertindamas liudytojos J. S. parodymus, neatkreipė dėmesio į parodymus apie apeliantės sūnaus būklę iš karto po nusikaltimo padarymo (jis net negalėjo ištarti žodžio, o kai pradėjo kalbėti, tai nebuvo įmanoma suprasti ką jis sako, kalba buvo neaiški ir nerišli).

10Apeliantės teigimu, po nusikalstamos veikos padarymo jos sūnui liko liekamieji reiškiniai - baimė, nepasitikėjimas savimi, atsilikimas moksle, dėmesio nesukonstravimas, pilnavertės asmenybės vystymosi sutrikdymas. Nors teismas nuosprendyje nurodė, kad nebuvo pateikta dokumentų apie liekamuosius reiškinius, apie galimas pasekmes, tačiau teisiamojo posėdžio metu buvo pateikti dokumentai, įrodantys, kad būtent po įvykio pablogėjo A.M. M. mokslas, kad jam buvo suteikta psichologo bei psichiatro pagalba. Taip pat teismui pateikta klasės auklėtojo charakteristika, kurioje atsispindi A.M. M. psichologinė būsena. Apeliantės teigimu, neturtinė žala A.M. M. padaryta nepriklausomai nuo t, ar buvo surastas ginklas ar ne.

11Skunde nurodoma, jog teismas, įvertindamas kaltinamųjų elgesį, rėmėsi vien jaunu jų amžiumi bei galimybe pasitaisyti. Tačiau apie tai, kad kaltinamieji žaidžia kortomis ir prasilošę turi atlikti kitų atžvilgiu neteisėtus veiksmus, nepasisakė. D. O. mama, pateikdama informaciją apie šeimos materialinę padėtį, nutylėjo, kad šeimos išlaidos ženkliai viršija pajamas. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo tėvas V. O. turi medžioklinių ginklų kolekciją, jo pomėgis yra medžioklė bei šaudymas koviniu ginklu šaudykloje, todėl tam, kad atlygintų neturtinę žalą, jam išlieka galimybė parduoti ne pirmo būtinumo šaunamuosius ginklus.

12Apeliantės teigimu, jos sūnus patyrė didžiulę moralinę traumą, yra labai jauno amžiaus, todėl smurto veiksmai pakirto jo pasitikėjimą žmonėmis, savo bendraamžiais. Ši žala nematuojama ir negalima numatyti, kas iš to gali išsivystyti vėliau.

13Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė I. M. bei nukentėjusiojo A. M. M. atstovė advokatė R. Budrytė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais. Prokurorė prašė nukentėjusiojo A. M. M. atstovės pagal įstatymą I. M. apeliacinį skundą atmesti.

14Nuteistasis D. O., jo atstovas pagal įstatymą V. O., nuteistasis A. J., jo atstovai pagal įstatymą A. J. ir A. J. bei nuteistųjų gynėjai-advokatai A. R. Medišauskienė ir A. G. Šalavka prašė nukentėjusiojo A. M. M. atstovės pagal įstatymą I. M. apeliacinį skundą atmesti.

15Nukentėjusiojo A. M. M. atstovės pagal įstatymą-I. M. apeliacinis skundas atmestinas.

16Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmės nuteistųjų D. O. ir A. J. atžvilgiu pritaikyti tinkamai.

17Nors apeliantė skunde tvirtina, jog apylinkės teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, neįvertino to, kad nuteistieji D. O. ir A. J. plėšimo prieš nukentėjusįjį A.M. M. metu naudojo ginklą, tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais kolegija negali sutikti. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų pripažinti, jog plėšimas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo įvykdytas panaudojant šaunamąjį ginklą ar sprogmenį.

18Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal LR BK 180 str. 3 d. kaltininkui šaunamojo ginklo panaudojimas inkriminuojamas tik tada, kai: 1) plėšimo metu panaudotas ginklas yra priskirtas šaunamųjų ginklų kategorijai ir yra tinkamas naudoti pagal paskirtį; 2) šaunamasis ginklas nusikaltimo metu panaudojamas kaip fizinio ar psichinio smurto priemonė (LAT kasacinės nutartys Nr. 2K-164/2007, 2K-254/2008, 2K-172/2006). Nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šaunamojo ginklo sąvokos išaiškinimo, šis BK 180 straipsnio požymis nustatomas vadovaujantis kriterijais, kuriais šaunamojo ginklo sąvoka atskleidžiama 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme Nr. IX-705. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį šaunamuoju ginklu pripažįstamas įrenginys ar daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas kaip ginklas, iš kurio sprogimo, dujų ar oro slėgio ar kokia nors kita varomąja jėga gali būti paleistas sviedinys (kulka, šratas, strėlė ar kt.), arba kenksmingos, dirginančios medžiagos, skirti mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per nuotolį paveikti. Šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad dujinis ginklas – tai ginklas, iš kurio gali būti paleistos kenksmingos, dirginančios medžiagos, ar jomis užtaisytas užtaisas; dujiniai pistoletai (revolveriai) priskiriami šaunamiesiems ginklams. Daiktų priskyrimas šaunamųjų ar nešaunamųjų ginklų kategorijai paprastai nustatomas remiantis objektyviais duomenimis, specialisto ar eksperto išvada. Nagrinėjamu atveju kaltinamieji kategoriškai neigia turėję kokį tai ginklą, neigia juo grasinę ar siekę juo įbauginti nukentėjusįjį A.M. M.. Nei pagal paties nukentėjusiojo, nei pagal liudytojų J. S., M. A. prarodymus negalima identifikuoti, ar tikrai buvo koks tai daiktas, kurį nukentėjęs asmuo įvardijo kaip ginklą. Nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pas kaltininkus tikrai buvo šaunamasis ginklas (negalima atmesti, jog kaltinamieji aplamai neturėjo jokio ginklo, o jei turėjo kokį tai įrenginį, tai galėjo būti tik ginklą imituojantis daiktas, į ginklą panašus žaislas ir pan.)

19Taigi, objektyviais ir neginčijamais įrodymais nenustačius veiką numatytą LR BK 180 str. 3d. kvalifikuojančios aplinkybės-ginklo panaudojimo- negalima konstatuoti, jog kaltinamieji D. O. ir A. J. nukentėjusįjį A.M. M. apiplėšė panaudodami šaunamąjį ginklą, todėl apylinkės teismas teisingai jų nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal LR BK 180 str. 1 d.

20Dėl paskirtų bausmių

21Kolegija konstatuoja, jog yra nepagrįsti skundo teiginiai, kad apylinkės teismas, skirdamas kalinamiesiems bausmes, netinkamai jas individualizavo ir turi būti paskirta kita bausmės rūšis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas nuteistiesiems D. O. ir A. J. paskirdamas realią laisvės atėmimo bausmę bei atidėdamas jos vykdymą, paskirdamas auklėjamojo poveikio priemones ir elgesio apribojimą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę žemesnę nei jos vidurkis, teismas nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus, kodėl skyrė būtent tokią bausmę.

22Nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. 1 d. sankcijoje yra numatytos dvi bausmės rūšys – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. LR BK 61 str. 1 d., 2 d. yra nustatyta, jog teismas motyvuotai, atsižvelgdamas į tai, ar yra nustatyta tik kaltininko atsakomybę lengvinančių, ar tik ją sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, parenka bausmės rūšį bei jos dydį. Priklausomai nuo to, teismas įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bei, atsižvelgęs dar ir į kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, bausmę skiria skaičiuodamas ją nuo sankcijoje numatytos bausmės vidurkio. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas laikėsi šių įstatymų reikalavimų. Abu kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnamečiai, todėl, skirdamas jiems bausmę, teismas vadovavosi LR BK 91 str. nuostatomis. Teismas abiem nepilnamečiams skyrė bausmę vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais bei minėtuose įstatymuose numatytais ypatumais. Skiriant bausmę, be LR BK 54 str. 2 d. išvardintų aplinkybių, atsižvelgta į nepilnamečių gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jų sveikatos būklę ir socialinę brandą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir pan.

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus apžvalgoje „Dėl teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai)“ pažymima, kad LR BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatos išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. LR BK 61 str. 2 d. dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

24Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nors kaltinamieji D. O. ir A. J. padarė apysunkį nusikaltimą ir jų atžvilgiu nenustatyta lengvinančių aplinkybių, o nustatyta viena sunkinanti atsakomybę aplinkybė, tačiau D. O. ir A. J. anksčiau neteisti, administracinėmis nuobaudomis nebausti. Tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu jie yra nepilnamečiai, mokosi. Iš pateiktų charakteristikų matyti, jog po nusikalstamos veikos apdarymo jų elgesys pasikeitė į gerąją pusę, jiedu stengiasi geriau mokytis. Kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, paskirdamas kaltinamiesiems bausmes, jas tinkamai individualizavo, atsižvelgė į kiekvieno kaltinamojo vaidmenį nusikalstamos veikos padarymo metu, jų elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo bei po jos padarymo. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, darytina pagrįsta išvada, jog bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas D. O. ir A. J. paskyrus mažesnes bausmes nei sankcijos vidurkis, ir jų vykdymą atidėjus.

25Dėl civilinio ieškinio

26Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

27Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas. Tokį sprendimą teismas priima tuomet, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės, todėl, jei bent į vieną iš nurodytų klausimų atsakoma neigiamai, civilinis ieškinys turi būti atmestas.

28Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo A.M. M. atstovė I. M. teisminio nagrinėjimo metu buvo pareiškusi 25 000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu sumažino prašomą neturtinės žalos dydį iki 1500 litų.

29Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiajam A.M. M., atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi LR Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose.

30Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli.

31Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą suteikta teismui. Vis dėlto, teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas. Jis turi atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat, vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.).

32Teisėjų kolegija pažymi, kad ir nagrinėjamu atveju įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekta ne nubausti žalą padariusius asmenis, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes, nes teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusio asmens padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

33Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis, arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

34Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusiajam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo padarytas fizinis sveikatos sužalojimas. Dėl nusikalstamos veikos A.M. M. kilo dvasinio pobūdžio pasekmės. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Tai, kad nukentėjusysis A.M. M. dėl nusikalstamos veikos padarymo jo atžvilgiu patyrė šoką, išgąstį, stresą- abejonių nekyla. Į tai buvo atsižvelgta apylinkės teismui nustatant neturtinės žalos dydį. Nagrinėjamu atveju negalima neatsižvelgti į tai, jog nors Kauno senamiesčio pagrindinė mokyklos charakteristikoje nurodoma, jog nukentėjusiojo A.M. M. elgesys žymiai pasikeitė po jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, pablogėjo jo bendravimas ir mokymasis, tačiau minėta charakteristika kelia abejonių dėl jos objektyvumo. Joje nurodyti tokie duomenys, kokių teismas nenustatė, t.y. tai, kad nukentėjusiajam buvo grasinama ginklu ir pan. (t. 2 b. l. 22-23). Negalima neatsižvelgti ir į paties nukentėjusiojo A. M. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, jog naujais mokslo metais pasikeitė kai kurios mokytojos, ir tai galėjo turėti įtakos mokymosi rezultatams (t. 1 b .l. 191). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas, sumažindamas civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad byloje abu nuteistieji nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu yra nepilnamečiai, abu yra moksleiviai, jokių savarankiškų pajamų negauna. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, tik iš dalies patenkindamas nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą I. M. civilinį ieškinį, išsamiai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į LR BK 180 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai suprato įtvirtintus įstatyme t.y. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus, todėl juos tinkamai pritaikė. Kolegija konstatuoja, jog civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų, todėl skundo motyvai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini kaip nepagrįsti.

35Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

Nutarė

36Nukentėjusiojo A. M. M. atstovės I. M. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. D. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d. – laisvės... 3. A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d. – laisvės... 4. Iš D. O. ir A. J. solidariai priteista 1500 Litų neturtinės žalos... 5. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 6. D. O. ir A. J. nuteisti už tai, jog 2010 m. birželio 2 d. apie 13.30 val., (... 7. Nukentėjusiojo A. M. M. atstovė pagal įstatymą I. M. apeliaciniame skunde... 8. Apeliantės įsitikinimu, tarp nuteistų asmenų buvo išankstinis susitarimas... 9. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas neapgrįstai sumažino prašomą... 10. Apeliantės teigimu, po nusikalstamos veikos padarymo jos sūnui liko... 11. Skunde nurodoma, jog teismas, įvertindamas kaltinamųjų elgesį, rėmėsi... 12. Apeliantės teigimu, jos sūnus patyrė didžiulę moralinę traumą, yra labai... 13. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė I. M. bei nukentėjusiojo... 14. Nuteistasis D. O., jo atstovas pagal įstatymą V. O., nuteistasis A. J., jo... 15. Nukentėjusiojo A. M. M. atstovės pagal įstatymą-I. M. apeliacinis skundas... 16. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes... 17. Nors apeliantė skunde tvirtina, jog apylinkės teismas netinkamai ištyrė... 18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal LR BK 180... 19. Taigi, objektyviais ir neginčijamais įrodymais nenustačius veiką numatytą... 20. Dėl paskirtų bausmių ... 21. Kolegija konstatuoja, jog yra nepagrįsti skundo teiginiai, kad apylinkės... 22. Nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. 1 d. sankcijoje yra numatytos dvi bausmės... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus apžvalgoje... 24. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nors kaltinamieji D. O. ir A.... 25. Dėl civilinio ieškinio... 26. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kiekvienas asmuo, pripažintas... 27. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal... 28. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo A.M. M. atstovė I. M. teisminio... 29. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas... 30. Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 31. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo,... 32. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir nagrinėjamu atveju įstatyme numatyta... 33. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos... 34. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusiajam nusikalstamos veikos... 35. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.... 36. Nukentėjusiojo A. M. M. atstovės I. M. apeliacinį skundą atmesti....