Byla 2K-164/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Gintaro Godos,

2sekretoriaujant M. Čiučiulkai,

3dalyvaujant prokurorui S. Stulginskiui,

4gynėjui advokatui I. Brazlauskui,

5teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. kasacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. nuteistas pagal BK 213 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį – penkerių metų laisvės atėmimo bausmėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2005 m. lapkričio 23 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta penkeri metai ir du mėnesiai laisvės atėmimo.

6Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, kuria Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 23 d. nuosprendis pakeistas: D. K., Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 213 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį išteisintas.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

8D. K. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. vasarį iš nenustatyto asmens įgijo šešias netikras 100 Lt vertės kupiūras ir, turėdamas tikslą jas realizuoti, 2006 m. vasario 26 d., apie 20.30 val., Ukmergėje, (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, nukentėjusiajam A. T. mokėdamas už jo ir D. P. mobilaus ryšio telefonus „Nokia 6030“ ir „Nokia 6020“, perdavė netikrus pinigus (600 Lt). Nukentėjusiajam A. T. supratus, kad kaltinamasis su juo atsiskaitė netikrais pinigais ir siekiant susigrąžinti perduotą turtą, D. K., norėdamas išsaugoti pagrobtą 200 Lt vertės telefoną „Nokia 6030“, panaudojo šaunamąjį ginklą – pagrasino nukentėjusiesiems 8 mm kalibro dujiniu pistoletu „Perfecta“, taip atėmė jiems galimybę priešintis ir plėšimo būdu užvaldė nukentėjusiųjų turtą.

9Kasaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 23 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartį pakeisti: perkvalifikuoti nusikalstamas veikas iš BK 213 straipsnio 1 dalies į 213 straipsnio 3 dalį, iš BK 180 straipsnio 3 dalies į 180 straipsnio 2 dalį ir sumažinti jam bausmės laiką.

10Kasatorius skunde nurodo, kad netikrus pinigus jis gavo pardavęs telefonus Jonavos turguje, pats neteisėtai jų negamino, o tik atsiskaitė jais – šios versijos teismas, anot kasatoriaus, nepaneigė, kitų įrodymų, kad jis būtų galėjęs neteisėtai pagaminti pinigus ar juos neteisėtai įsigyti, teismas nepateikė, todėl jo veika turi būti kvalifikuojama ne pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 213 straipsnio 3 dalį.

11Nuteistasis D. Kasparavičius teigia, kad jam neteisėtai inkriminuotas šaunamojo ginklo panaudojimas plėšiant – tokią poziciją kasatorius grindžia, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1996 m. nutartimi (turėtų būti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1996 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 35 aprobuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1996 m. sausio 11 d. nutartimi), kurioje nurodyta, kad dujinis pistoletas nėra laikytinas šaunamuoju ginklu. Taip pat pabrėžia, kad pistolete, paimtame iš kasatoriaus, nebuvo nė vieno šovinio ir eksperto išvadoje nustatyta, kad iš jo nebuvo šaudyta. Šios aplinkybės, anot kasatoriaus, lemia jo nusikalstamos veikos kvalifikavimą ne pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, o pagal 180 straipsnio 2 dalį.

12Kasacinis skundas atmestinas.

13Dėl BK 180 straipsnio 3 dalies inkriminavimo

14Byloje teisingai nustatyta, kad nuteistasis D. K., siekdamas išlaikyti atsiskaitant netikrais pinigais įgytą A. T. telefoną „Nokia 6030“ bei pagrobti D. P. priklausantį telefoną „Nokia 6020“, grasino jiems šaunamuoju ginklu. Inkriminuodamas D. K. plėšimą kvalifikuojantį požymį – šaunamojo ginklo panaudojimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje surinktų įrodymų visuma: apie ginklo panaudojimą veikos padarymo metu nurodė teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. S., nukentėjusysis D. P.; D. K. asmens apžiūros protokole pažymėta, kad pas jį už kelnių diržo buvo rastas pistoletas „Perfecta“, kuris, atlikus tyrimą, specialisto išvadoje įvardytas kaip dujinis pistoletas, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą D kategorijos tinkamas šaudyti šaunamasis ginklas.

15Baudžiamajame kodekse šaunamojo ginklo sąvoka nepateikta, todėl sprendžiant, ar ginklas pripažintinas šaunamuoju, vadovaujamasi kitais teisės aktais. 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šaunamasis ginklas – įrenginys ar daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas kaip ginklas, iš kurio sprogimo, dujų ar oro slėgio ar kokia nors kita varomąja jėga gali būti paleistas sviedinys (kulka, šratas, strėlė ar kt.), arba kenksmingos, dirginančios medžiagos, skirti mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per nuotolį paveikti. Šaunamuoju ginklu laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys. Šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžiamas dujinis ginklas – tai ginklas, iš kurio gali būti paleistos kenksmingos, dirginančios medžiagos, ar jomis užtaisytas užtaisas; taip pat imperatyviai nurodoma, kad dujiniai pistoletai (revolveriai) priskiriami šaunamiesiems ginklams.

16Tam, kad būtų inkriminuojamas BK 180 straipsnio 3 dalies plėšimą kvalifikuojantis požymis – šaunamojo ginklo panaudojimas – būtinos dvi sąlygos: 1) nustatymas, kad panaudotas nusikaltimo įrankis yra priskiriamas šaunamųjų ginklų kategorijai ir jis tinkamas naudoti pagal paskirtį – paprastai tai įgyvendinama, remiantis specialisto ar eksperto išvada; 2) plėšimo metu šaunamasis ginklas panaudojamas kaip fizinio ar psichinio smurto priemonė. Šios abi sąlygos yra patenkintos – 2006 m. kovo 9 d. specialisto išvadoje Nr. 1874 numatyta, kad veikos padarymo metu panaudotas dujinis pistoletas „Perfecta“ yra skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą tai yra D kategorijos šaunamasis ginklas, jis yra tinkamas šaudyti. Šaunamojo ginklo panaudojimo metodas buvo ne šaunamojo ginklo kovinių savybių panaudojimas, o akivaizdus jo demonstravimas, žodžiu išreiškus grasinimą turimu ginklu. Tai, kad panaudotame ginkle nebuvo šovinių, ir tai, kad iš ginklo nebuvo šaudyta, reikšmės veikos kvalifikavimui neturi.

17Kasatoriaus skunde nurodomas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos nėra pagrindas kasaciniam skundui tenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1996 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 35 aprobuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1996 m. sausio 11 d. nutartyje iš tikrųjų nurodyta, kad dujinis pistoletas nėra šaunamasis ginklas, tačiau šiuo metu tokiu išaiškinimu teismai neturi vadovautis, nes šis išaiškinimas yra pasenęs, teismų praktika po 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įsigaliojimo yra pasikeitusi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K -172/2006, yra pabrėžta, kad viena iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo funkcijų yra vienodos teismų praktikos formavimas, tačiau tai nesuponuoja teismų aklo vadovavimosi kasacinėse nutartyse esančiais teisės aiškinimais – turi būti vertinami įstatymuose ar kituose teisės aktuose padaryti pakeitimai, visuomenės gyvenime įvykę pokyčiai ir kitos aplinkybės. Šaunamojo ginklo apibrėžimas pasikeitė dėl norminių teisės aktų pakeitimo. 1996 m. sausio 11 d. kasacinės nutarties priėmimo metu teisės norminiuose aktuose nebuvo šaunamojo ginklo apibrėžimo, dujinis pistoletas šaunamiesiems ginklams nebuvo priskiriamas iki 2002 m. sausio 15 d. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įsigaliojimo momento, t. y. iki 2003 m. liepos 1 d. Nusikaltimą D. K. padarė 2006 m. vasario mėnesį, t. y. galiojant 2002 m. sausio 15 d. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymui, kuriame imperatyviai nustatyta, kad dujinis pistoletas yra šaunamasis ginklas.

18Dėl BK 213 straipsnio 1 dalies inkriminavimo

19Teisinio pagrindo tenkinti kasatoriaus prašymą dėl veikos perkvalifikavimo iš BK 213 straipsnio 1 dalies į 213 straipsnio 3 dalį nėra. Kasatoriaus veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 213 straipsnio 1 dalį. D. K. skundo teiginiai apie tai, kad kasatorius netikrų pinigų negamino, nenagrinėtini, nes BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos objektyvusis požymis – netikrų pinigų pagaminimas – kasatoriui nebuvo inkriminuotas, jis dėl netikrų pinigų pagaminimo nebuvo kaltinamas ir nėra už tai nuteistas; pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. K. nuteistas už netikrų pinigų įgijimą, laikymą bei realizavimą, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes. Liudytojas S. S. teisme davė parodymus apie tai, kad nuteistasis dar prieš mobiliųjų telefonų pirkimo–pardavimo sandorių sudarymą žinojo, jog pinigai yra netikri („lievi“); tokius pačius parodymus šis liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo stadijoje tiek apklausos kaip liudytojo, tiek ir akistatos su nuteistuoju D. K. metu. 2006 m. kovo 2 d. specialisto išvadoje Nr. 1868 nurodyta, kad 6 vienetai 100 Lt banknotų yra atspausdinti ne pagal litų spausdinimo reikalavimus, t. y. jie netikri – banknotai pagaminti rašaliniu būdu. Nustatyta, jog nukentėjusysis A. T. tą, kad pinigai yra netikri, pastebėjo iš karto. Nurodyti duomenys pakankami išvadai pagrįsti, kad kasatorius suprato, jog yra įgijęs netikrus pinigus, tuos pinigus jis neteisėtai laikė ir realizavo. Darydami tokias išvadas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai BK ir BPK normas pritaikė tinkamai.

20Pagal BK 213 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas gavęs kaip tikrus realizavo nedidelį kiekį žinomai netikrų ar suklastotų Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančių pinigų ar vertybinių popierių. Šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis – veika – pasireiškia tik nedidelio kiekio netikrų pinigų ar vertybinių popierių realizavimu. Nagrinėjamoje byloje D. K. nusikalstama veika pasireiškė ne tik netikrų pinigų realizavimu, bet ir kitais BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais, be to, 600 Lt nelaikytini nedideliu kiekiu netikrų pinigų BK 213 straipsnio 3 dalies prasme.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

22Nuteistojo D. K. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant M. Čiučiulkai,... 3. dalyvaujant prokurorui S. Stulginskiui,... 4. gynėjui advokatui I. Brazlauskui,... 5. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 6. Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio... 8. D. K. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. vasarį iš nenustatyto asmens įgijo... 9. Kasaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo... 10. Kasatorius skunde nurodo, kad netikrus pinigus jis gavo pardavęs telefonus... 11. Nuteistasis D. Kasparavičius teigia, kad jam neteisėtai inkriminuotas... 12. Kasacinis skundas atmestinas.... 13. Dėl BK 180 straipsnio 3 dalies inkriminavimo... 14. Byloje teisingai nustatyta, kad nuteistasis D. K., siekdamas išlaikyti... 15. Baudžiamajame kodekse šaunamojo ginklo sąvoka nepateikta, todėl... 16. Tam, kad būtų inkriminuojamas BK 180 straipsnio 3 dalies plėšimą... 17. Kasatoriaus skunde nurodomas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 18. Dėl BK 213 straipsnio 1 dalies inkriminavimo... 19. Teisinio pagrindo tenkinti kasatoriaus prašymą dėl veikos perkvalifikavimo... 20. Pagal BK 213 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas gavęs kaip tikrus realizavo... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 22. Nuteistojo D. K. kasacinį skundą atmesti....