Byla 2A-74/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Kazio Kailiūno (pranešėjas) ir Vinco Versecko, sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovei prokurorei Ilonai Čirgelienei, atsakovo likviduojamo Specialaus fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti likvidatoriaus VĮ Valstybės turto fondo atstovui Antanui Skarbauskui, atsakovo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovui Mariui Dagiui, atsakovo UAB „Nota aurorae“ atstovei advokatei Linai Darulienei, trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės atstovui Mantui Gindrėnui, viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos apeliacinį skundą ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-277-44/2006 pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams likviduojamam Specialiam fondui veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai, uždarajai akcinei bendrovei „Nota aurorae“, kur trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vilniaus m. savivaldybė, trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje yra uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“, dėl Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti nutarimo, turto priėmimo-perdavimo akto ir akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2004 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti (toliau - Fondo) tarybos 2004-06-07 posėdžio nutarimo 1 punktą (protokolo Nr. 128) dėl Fondo tarybos sprendimo perduoti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (toliau – LPS Konfederacijai) UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ 2 748 054 vienetus paprastųjų vardinių 1 lito nominalios vertės akcijų nuosavybės teise; 2) pripažinti negaliojančiu 2004-06-08 finansinio turto perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1, sudarytą tarp Fondo ir LPS Konfederacijos, remiantis Fondo tarybos 2004-06-07 nutarimu; 3) pripažinti negaliojančia LPS Konfederacijos nuosavybės teisių registraciją, atliktą UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ vertybinių popierių sąskaitose, į 2 748 054 UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ paprastąsias vardines akcijas; 4) pripažinti negaliojančia 2004-08-13 UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp LPS Konfederacijos ir UAB „Nota aurorae“, ir taikyti restituciją, įpareigojant LPS Konfederaciją grąžinti 500 000 Lt bendrovei „Nota aurorae“; 5) pripažinti negaliojančia UAB „Nota aurorae“ nuosavybės teisių registraciją, atliktą UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ vertybinių popierių sąskaitose, į 2 748 054 UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ paprastąsias vardines akcijas; 6) priteisti iš atsakovų žyminį mokestį ir kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, į valstybės biudžetą. Nurodė, kad 2004-06-07 Fondo taryba nutarė Fondui perduotą turtą paskirstyti 3 profesinių sąjungų centrams: Lietuvos darbo federacijai (toliau - LDF), Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ (toliau - LPSS) ir LPS Konfederacijai. LPS Konfederacijai buvo perduotos UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ 2 748 054 paprastosios vardinės 1 Lt nominalios vertės akcijos, kurias ji 2004-08-13 už 6 200 000 Lt pardavė UAB „Nota aurorae“. Atsakovų sudaryti sandoriai pripažintini niekiniais, kadangi Fondo tarybos veikla po 2001-07-01 buvo neteisėta, Fondo tarybos nutarimas priimtas pažeidžiant Fondo tarybos darbo organizavimo tvarką, prieštarauja Konstitucijai ir imperatyvioms įstatymų normoms, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis taip pat prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, o UAB „Nota aurorae“ yra nesąžiningas jų įgijėjas. Ieškovas neigia praleidęs ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą.

4Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies; pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybos 2004-06-07 posėdžio nutarimo 1 punktą (protokolas Nr. 128) ir 2004-06-08 finansinio turto perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1, sudarytą tarp Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, kuriais Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai yra neatlygintinai perduota nuosavybės teisė į UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ 2 748 054 vienetus paprastųjų vardinių 1 Lt nominalios vertės akcijų; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos nuosavybės teisių registraciją, atliktą UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ vertybinių popierių sąskaitose, į 2 748 054 vienetus UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ paprastųjų vardinių 1 Lt nominalios vertės akcijų; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2004 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos ir UAB „Nota aurorae“; įpareigoti atsakovą Lietuvos profesinių sąjungų konfederaciją grąžinti Lietuvos valstybei 500 000 Lt; įpareigoti atsakovą UAB „Nota aurorae“ sumokėti Lietuvos valstybei 5 700 000 Lt už 2 748 054 UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ paprastąsias vardines 1 Lt nominalios vertės akcijas; reikalavimą pripažinti negaliojančia uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ 2 748 054 paprastųjų vardinių akcijų registraciją atsakovo UAB „Nota aurorae“ vardu atmesti; priteisti iš atsakovų likviduojamo Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti, UAB „Nota aurorae“ ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos po 10 030,83 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą; grąžinti ieškovui Vilniaus apygardos vyriausiajam prokurorui jo į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą įmokėtus 500 Lt užstato bylinėjimosi išlaidoms padengti; sprendimą įvykdžius panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. sausio 27 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovui UAB „Nota aurorae“ disponuoti 2 748 054 vienetais UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ paprastųjų vardinių 1 Lt nominalios vertės akcijų.

5Teismas nurodė, kad Seimo 1993 m. liepos 8 dienos nutarimu Nr. I-207 „Dėl Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybos“ patvirtinta Fondo tarybos sudėtis. Fondas buvo įsteigtas 1995-08-04, jo tikslas ir uždaviniai - remti veikiančias ir besisteigiančias profesines sąjungas, inventorizuoti, perimti, paskirstyti ir perduoti profesinių sąjungų nuosavybėn LR Seimo 1993-06-01 nutarime Nr. I-166 nurodytą turtą. 2000-07-20 redakcijos Įstatymo „Dėl buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto 3 ir 6 straipsnių pakeitimo“ 1 straipsnio pagrindu Fondo veikla buvo pratęsta iki 2001 m. liepos 1 dienos. 2000-07-20 redakcijos Profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo 5 straipsnis numatė likviduoti Fondą, o Fondo tarybos įgaliojimus nuo 2001 m. liepos 1 dienos nutraukti. 2002-01-22 įstatymo „Dėl buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto 3 ir 6 straipsnių pakeitimo“ 1 straipsniu buvo pakeistas įstatymo „Dėl buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto“ 3 straipsnio 2 punktas, išbraukiant žodžius „kuris veikia iki 2001-07-01 dienos“. Konstitucinio Teismo 2003-09-30 nutarime konstatuota, jog panaikinus nuostatą, kad Fondas veikia iki 2001 m. liepos 1 dienos, „buvo sukurta tokia teisinė situacija esą nebuvo įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo, pagal kurį Fondas [...] buvo likviduotas ir sudarytos prielaidos laikyti, jog minėtas Fondas niekada nebuvo likviduotas [...]. Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino grįžtamojo galiojimo nuostatą, kuria buvo siekiama atgaline data atkurti jau įstatymu likviduotą Fondą ir legalizuoti jo de facto nenutrauktą veiklą“. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, Konstitucinis Teismas pripažino, kad 2002-01-22 įstatymo „Dėl buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto“ 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsnis ta apimtimi, kuria juo pakeistas LR įstatymo „Dėl buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto“ 3 straipsnio 2 punktas (2000-07-20 redakcija), šiame punkte išbraukti žodžiai „kuris veikia iki 2001-07-01“, [...] prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Po 2003-09-30 Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo 2002-01-22 įstatymo „Dėl buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto“ 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsnis de jure nustojo teisinės galios ir nuo tos dienos nebegalėjo būti taikomas (Konstitucinio teismo negatyvi įstatymų leidybos teisė įtvirtinta Konstitucijos 107 str.), nors LR Seimas de facto jį panaikino tik 2004-09-14 dieną, priimdamas LR įstatymą Nr. IX-2436 „Dėl buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto“ ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios. Nepaisant to, kad Konstitucinis Teismas 2003-09-30 nutarime expressis verbis pasisakė tik dėl Fondo veiklos, tačiau šios nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir Fondo tarybos atžvilgiu kaip sudedamajam juridinio asmens organui, kuris atskirai nuo paties Fondo funkcionuoti negalėtų.LR Vyriausybė 2005 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 98 „Dėl įgaliojimų atlikti Specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti likvidatoriaus funkcijų suteikimo“ įgaliojo VĮ Valstybės turto fondą (toliau - VTF) atlikti Fondo likvidatoriaus funkcijas. Vilniaus apygardos teismas, nurodė, kad susiklosčius tokiai situacijai, teigtina, jog tiek Fondo, tiek Fondo tarybos įgaliojimai pagal 2000-07-20 LR Profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo 5 straipsnį pasibaigė 2001 m. liepos 1 dieną, todėl Fondo ir Fondo tarybos veikla po minėtos datos laikytina neteisėta. Laikotarpiu nuo 2001-07-01 iki 2005-01-26 imtinai, kol VTF įgijo įgaliojimus veikti Fondo vardu iki jo likvidavimo, susiklostė kvazisutartiniai santykiai (kito asmens reikalų tvarkymas be pavedimo), pagal kuriuos de facto veikusi Fondo taryba galėjo veikti ne daugiau kaip paprastojo administratoriaus teisėmis (CK 6.229 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad reikalų tvarkytojo nuosavybės teisių įgyvendinimo turinys ribotas: jis, vadovaudamasis bonus pater familias elgesio standartu, savarankiškai gali realizuoti valdymo ir naudojimosi turtu teisę, bet disponuoti juo (pvz., neatlygintinai perduoti kitų asmenų nuosavybėn) leidžiama nebent turint teismo leidimą (CK 4.240 str. 4 d.). Toks teismo leidimas išduotas nebuvo. Aukščiausiosios Tarybos 1990-03-13 nutarimu „Dėl Lietuvos teritorijoje esančių sąjunginio ir sąjunginio-respublikinio pavaldumo įmonių, įstaigų ir organizacijų statuso“ nustatyta, kad visos šio nutarimo priėmimo dieną Lietuvos teritorijoje esančios sąjunginio ir sąjunginio-respublikinio pavaldumo valstybinės įmonės, įstaigos ir organizacijos pereina Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Konstitucinis Teismas 2003-09-30 dienos nutarime nurodė, kad iki Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo Lietuvoje veikusių valstybinių profesinių sąjungų valdytas turtas po nepriklausomybės atkūrimo yra Lietuvos valstybės nuosavybė. Todėl, teismo nuomone, Fondas ir LPS Konfederacija turėjo suvokti, kad Fondas niekada nebuvo ir negalėjo būti jam perduoto laikinai valdyti bei naudoti UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmų“ akcijų savininkas. Todėl teismas konstatavo, kad pripažintina, jog Fondo tarybos 2004-06-07 nutarimo 1 punktas perduoti LPS Konfederacijai UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ 2 748 054 paprastųjų vardinių 1 Lt nominalios vertės akcijų nuosavybės teisę ir 2004-06-08 finansinio turto perdavimo-priėmimo aktas Nr. 1, sudarytas tarp Fondo ir LPS Konfederacijos vadovaujantis Fondo tarybos 2004-06-07 nutarimu, pažeidė Konstituciją ir imperatyvią CK 4.48 str. 1 d. normą, todėl yra niekiniai ir negalioja nuo pat jų sudarymo momento (CK 1.80 str. 1 d.).

6Dėl ieškovo argumento, kad pirkimo-pardavimo sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, teismas nurodė, kad ginčo pirkimo-pardavimo sutarties 3.1.4. punktu pardavėja LPS Konfederacija patvirtino, kad ginčo akcijos nėra areštuotos. Teismo nuomone, ieškovas neįrodė, kad LPS Konfederacijos ir/ arba UAB „Nota aurorae“ atstovai, sudarydami ginčijamą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, iš kitų šaltinių būtų sužinoję apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Susiklosčius tokiai situacijai, teismo nuomone, kad ieškovas nepagrindė ir neįrodė pirkimo-pardavimo sutarties prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei pirkimo-pardavimo sutarties 3.1.4. punkto pažeidimo aspektu. Teismas nurodė, kad CK 1.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąvokų „viešoji tvarka“, „gera moralė“ turinys yra įvairialypis, t.y. sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tų veiksmų padariniais bei tikslais. Sprendžiant, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, būtina įvertinti, kokios pasekmės gali atsirasti ar atsirado ne tik visuomenei, valstybei, bet ir atskiriems asmenims. Teismas pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis nustato, kad įstatymas (jo dalis), ar kitas Seimo aktas (jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Teismas nurodė, kad bylos duomenys liudija, kad ginčo akcijų pardavėja LPS Konfederacija žinojo apie paskelbto Konstitucinio Teismo 2003-09-30 nutarime konstatuotas ir šiame sprendime aptartas nuostatas. Teismas pažymėjo, kad jų netinkamas suvokimas ir savitas interpretavimas neatleido šios profesinės sąjungos nuo pareigos susilaikyti nuo svetimo turto neatlygintinio priėmimo ir greito jo perleidimo kitam asmeniui atlygintinai (CK 1.6 str.). Tuo pripažintina, kad akcijų pardavėja LPS Konfederacija buvo nesąžininga, t.y. žinodama apie Konstitucinio Teismo nutarimą, konstatavusį, kad Fondo valdomas turtas nuosavybės teise priklauso valstybei, sudarė šio turto atlygintinio perleidimo sutartį, turint žinomai priešingą visuomenės interesams tikslą – gauti pajamas valstybės sąskaita, kuria pakertamas pasitikėjimas profesinėmis organizacijomis ir ignoruojamas teisingumas. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, konstatavo, kad ginčo pirkimo-pardavimo sandoris, pripažintinas prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento.

7Teismas nurodė, kad ieškiniu prašoma taikyti vienašalę restituciją – įpareigoti pardavėją LPS Konfederaciją grąžinti pirkėjai UAB „Nora aurorae“ gautus už akcijas 500 000 Lt, kuriais buvo iš dalies atsiskaityta pagal sandorį, o bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė pasisakė dėl abišalės restitucijos natūra taikymo. Teismas pažymėjo, kad įstatymu nustatytą sandorio šalies sąžiningumo prezumpciją turi paneigti jį ginčijanti šalis. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad ginčo akcijų pirkėja UAB „Nota aurorae“ buvo nesąžininga. Konstitucinio Teismo nutarimo privalomumas visiems nepaneigia šio atsakovo sąžiningumo, nes nutarimas tiesiogiai nelietė šio ūkio subjekto, o ginčo sandorio sudarymo metu valstybė nebuvo išsprendusi antikonstitucinių teisės aktų negaliojimo klausimo ir nebuvo pripažinti neteisėtais sprendimai, kuriais LPS Konfederacija įgijo nuosavybės teisę į ginčo akcijas. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo teigti, kad viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantį sandorį abi šalys sudarė tyčia. Todėl atsakovės UAB „Nora aurorae“ atžvilgiu teismas taikė CK 4.96 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą turto įgijėjo sąžiningumo prezumpciją. Teismas taikė vienašalę restituciją, įpareigodamas ginčo sandorio šalis už akcijas sumokėti Lietuvos valstybei jų kainą, atitinkamai 500 000 Lt ir 5 700 000 Lt, tuo pripažindamas, jog nurodytas piniginis prarasto turto ekvivalentas bus teisinga satisfakcija valstybei už įvykusį jos turto nuosavybės teisių perleidimą. Teismas nurodė, kad tokiu atveju ginčo akcijų nuosavybės teisė lieka pirkėjui UAB „Nota aurorae“, todėl naikinti vertybinių popierių sąskaitoje jų registraciją šio asmens vardu nėra pagrindo, tačiau atstatant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį panaikinama UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ vertybinių popierių sąskaitose LPS Konfederacijos vardu atlikta akcijų nuosavybės teisių registracija.

8Be to, teismas nurodė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškinio senatis nėra praleista. Byloje pareiškęs ieškinį viešąjį interesą ginantis prokuroras apie imperatyviems įstatymo reikalavimams prieštaraujantį Fondo nutarimą sužinojo 2004-08-26, kai į jį kreipėsi Vilniaus miesto savivaldybė dėl viešojo intereso gynimo. Ieškinys teismui buvo paduotas 2004-09-28, taigi CK 1.125 straipsnio 4 dalies numatyto trijų mėnesių ieškinio senaties termino ribose.

9Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė proporcingai pagal patenkintus ieškinio reikalavimus.

10Apeliaciniu skundu atsakovas LPS Konfederacija prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 24 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Konstitucinio Teismo nutarimai sukelia teisines pasekmes tik tiek, kiek tai nustato nutarimo rezoliucinė dalis, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi Konstitucinio Teismo nutarimo motyvacine dalimi.
2. Konstitucinis Teismas nutarime nepasisakė dėl UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ akcijų. Akcijų perleidimo metu galiojusių Fondo nuostatų IV skyriaus 1 punkto 8 papunktyje buvo nustatyta, kad UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ priskiriama Fondo turtui. Dėl to teismas nepagrįstai nesivadovavo Fondo nuostatais ir ėmė tirti teisės aktų konstitucingumą.
3. Teismas neteisingai taikė teisės analogiją.
4. Juridinio asmens valdymo organai praranda savo įgaliojimus tik nuo likvidatoriaus paskyrimo (CK 2.110 str. 1 d.). Juridinio asmens veiklos laikotarpio pasibaigimas savaime nereiškia juridinio asmens likvidavimo – tai objektyviai neįmanoma, nes taptų visiškai neaiškus to juridinio asmens teisių, pareigų ir turto statusas. Nagrinėjamu atveju įstatymas nebuvo įvykdytas ir Fondo likvidatorius nebuvo paskirtas, todėl Fondo taryba nebuvo praradusi įgaliojimų veikti. Fondo, kaip teisės subjekto, egzistavimą ir jo teisių apribojimo nebuvimą patvirtina VĮ Registrų centro duomenys.
5. Valstybė, tapusi LTSR profesinių sąjungų turto savininke, dalį šio turto perdavė Fondui teisėtai pagal tuo metu galiojančius įstatymus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ akcijos nuo 1994 m. buvo valstybės nuosavybe.

11Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį, kurioje reikalavimas pripažinti negaliojančia UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ 2 748 054 paprastųjų vardinių akcijų registraciją atsakovo UAB „Nota aurorae“ vardu yra atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančia UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ 2 748 054 paprastųjų vardinių akcijų registraciją atsakovo UAB „Nota aurorae“ vardu. Apeliantas nurodo, jog teismo sprendimo dalis nepagrįsta. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Nota aurorae“ UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmų“ akcijų įsigijimui atlikti naudojosi profesionalių teisininkų paslaugomis (sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokato padėjėju R. Balčikoniu) – atlikti teisinį situacijos įvertinimą ir vesti derybas dėl akcijų pardavimo. Šios aplinkybės neleidžia atsakovo UAB „Nota aurorae“ pripažinti sąžiningu akcijų įgijėju, sąžininga sutarties šalimi. Teismo argumentai, kad ginčo sandorio sudarymo metu valstybė dar nebuvo išsprendusi antikonstitucinių teisės aktų negaliojimo klausimo ir nebuvo pripažinti neteisėtais sprendimai, kuriais LPS Konfederacija įgijo nuosavybės teisę į ginčo akcijas, taip pat neleidžia atsakovo UAB „Nota aurorae“ pripažinti sąžininga šalimi, nes joks teisės aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkantis teisės aktas prieštarauja Konstitucijai. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 4.96 straipsnyje numatytą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją. Atsakovas UAB „Nota aurorae“ galėjo ir privalėjo žinoti apie tokio sandorio neteisėtumą.

12Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovas UAB „Nota aurorae“ prašo apeliacinės instancijos teismą trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies: panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimai yra patenkinti, bei sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ akcijų registraciją UAB „Nota aurorae“ vardu, palikti nepakeistą.

13Atsiliepimuose į apeliacinius skundus ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras ir atsakovo likviduojamo Specialaus fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti likvidatorius VĮ Valstybės turto fondas prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14Apeliaciniai skundai atmestini ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliacinio skundo ribas. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tiriant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Teismas negali savo iniciatyva išplėsti skundo argumentų ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).

16Byloje nustatyta, kad LPS Konfederacija buvo įkurta 2002 m. gegužės 1 d. Fondo taryba, 2004 m. birželio 7 d. posėdžio metu nutarė perduoti LPS Konfederacijos nuosavybėn 2 748 054 UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ paprastąsias vardines 1 lito nominalios vertės akcijas ir šis finansinis turtas realiai buvo perduotas LPS Konfederacijai 2004 m. birželio 8 d. 2004 m. birželio 14 d. LPS Konfederacijos valdyba nutarė parduoti ginčo akcijas už ne mažiau kaip 6 mln. Lt. LPS Konfederacija 2004 m. birželio 17 d. raštu Nr. 151 kreipėsi į UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ su prašymu pranešti akcininkams apie ketinimus parduoti akcijas, tačiau UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ administracijos vadovo V.Vasiliausko 2004 m. liepos 19 d. raštu Nr. 01-77 buvo informuota, kad nei vienas iš akcininkų nepareiškė noro pirkti minėtų akcijų. Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat atsisakė įsigyti akcijas už nurodytą 6 mln. Lt dydžio kainą. 2004 m. liepos 22 d. LPS Konfederacija gavo iš UAB „Nota aurorae“ pasiūlymą parduoti jai UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ paprastąsias vardines akcijas už siūlomą preliminarią 6,1 mln. Lt kainą. 2004 m. rugpjūčio 13 d. LPS Konfederacija su UAB „Nota aurorae“ sudarė 2 748 054 UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ paprastųjų vardinių 1 Lt nominalios vertės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį.

17CK 1.80 straipsnis reglamentuoja imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimą, o CK 1.81 straipsnis reglamentuoja viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimą. Pažymėtina, kad viešąją tvarką nustato imperatyvios konstitucinės, administracinės ir kitų teisės šakų normos. Sandoriai, kurie prieštarauja Konstitucijos nustatytiems principams negalioja, nes Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas ir ja remdamasis kiekvienas gali ginti savo teises. Visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą. Prieštaraujančiais viešajai tvarkai ir gerai moralei laikomi sandoriai, kuriuos sudaryti draudžia įstatymai, ir šie sandoriai pripažįstami negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnio nuostatas. Taip pat viešajai tvarkai prieštarauja ir sandoriai, kuriuos galima sudaryti tik esant tam tikroms sąlygoms (pvz., gavus atitinkamų valstybės institucijų leidimą). Galimi atvejai, kai galiojantys įstatymai įsakmiai nedraudžia atlikti tam tikrų veiksmų, bet jeigu tokie veiksmai pažeidžia viešąją tvarką ar gerą moralę, tai dėl tokių veiksmų sudaryti sandoriai pripažįstami negaliojančiais pagal CK 1.81 straipsnio nuostatas.

18Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atsakovo LPS Konfederacijos apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Konstitucinio Teismo nutarimo motyvacine (konstatuojamąja) dalimi, kadangi, apelianto nuomone, Konstitucinio Teismo nutarimai sukelia teisines pasekmes tik tiek, kiek tai nustato nutarimo rezoliucinė (nutariamoji) dalis. Konstitucinio Teismo nutarimas sudaro vieną visumą, yra vientisas aktas, jo nutariamoji dalis yra grindžiama konstatuojamosios dalies argumentais (Konstitucinio Teismo 2000 m. sausio 12 d. sprendimas „ Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimo išaiškinimo“), todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad imperatyvi yra tik Konstitucinio Teismo nutarimo nutariamoji (rezoliucinė) dalis. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimo konstatuojamąja, kaip vieną visumą sudarančio akto, dalimi.

19Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atsakovo LPS Konfederacijos apeliacinio skundo argumento, kad valstybė dalį buvusių LTSR profesinių sąjungų turto perdavė Fondui teisėtai pagal tuo metu galiojančius įstatymus. Pagal Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimo „Dėl teisės aktų, kuriais buvo sprendžiami iki Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo Lietuvoje veikusių valstybinių profesinių sąjungų valdyto turto klausimai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išaiškinimą, iki Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo Lietuvoje veikusių valstybinių profesinių sąjungų valdytas turtas yra pripažįstamas Lietuvos valstybės nuosavybe, o Lietuvos TSR buvusių valstybinių profesinių organizacijų sukauptas turtas negalėjo tapti kokio nors vieno profesinio susivienijimo nuosavybe. Fondui perduotas turtas inter alia traktuotinas valstybės nuosavybe, Fondo valdoma patikėjimo teise. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą nuspręsta perduoti arba jis perduodamas Fondui, kuris minėtą valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą perduota Lietuvos profesinių sąjungų nuosavybėn, pažeidžia Konstituciją bei konstitucinį teisinės valstybės principą. Be to, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 30 d. nutarimu buvo uždrausta buvusių profesinių sąjungų turtą bet kaip perleisti ar išnuomoti kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Toks turto perleidimas negalioja nuo sandorio sudarymo momento. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu nutarė, kad Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja nutarime nurodyti Seimo nutarimų ir įstatymų, priimtų 1993-2002 m., straipsniai, jų dalys arba atskiros nuostatos, įskaitant ir Seimo priimto įstatymo ,,Dėl buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto“, LR Profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo, Seimo nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turto“ įgyvendinimo“ nuostatas, kurių pagrindu ginčo turtas buvo perduotas Fondui ir kurių pagrindu Fondas buvo įpareigotas skirstyti šį turtą profesinėms sąjungoms. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei, arba pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų perduotas kitų subjektų nuosavybėn tam, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių, netarnauja tautos gerovei.

20Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas oficialiai buvo paskelbtas 2003 m. spalio 3 d., todėl nuo šios dienos, pripažinus, kad Konstitucijai prieštarauja valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas Fondui, nebuvo galimas ir tolesnis šio turto perdavimas Lietuvos profesinių sąjungų nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas įgijo teisinę galią 2003 m. spalio 3 d. ir nuo šios dienos tapo privalomas visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams, todėl Fondo taryba 2004 m. birželio 7 d. neturėjo teisinio pagrindo perduoti LPS Konfederacijos nuosavybėn 2 748 054 UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ paprastąsias vardines 1 lito nominalios vertės akcijas, o LPS Konfederacija neturėjo pagrindo parduoti ginčo akcijas UAB „Nota aurorae“.

21Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog Konstitucinis Teismas nutarime nepasisakė konkrečiai dėl UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ akcijų, reikšmės neturi, kadangi Konstitucinis Teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimu konstatavo, jog iki Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo Lietuvoje veikusių valstybinių profesinių sąjungų valdytas turtas (neišskiriant šio turto į atskiras kategorijas) yra pripažįstamas Lietuvos valstybės nuosavybe ir Lietuvos TSR buvusių valstybinių profesinių organizacijų sukauptas turtas negalėjo tapti kokio nors vieno profesinio susivienijimo nuosavybe. Taip pat pažymėtina, kad Konstitucijos 128 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas. Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Konstitucijai prieštarauja Seimo nutarimų ir įstatymų, priimtų 1993-2002 m., straipsniai, jų dalys arba atskiros nuostatos, ir nuo Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo dienos Fondui netekus teisės sudaryti su jam perduoto turto disponavimu susijusių sandorių, neliko nei vienos įstatymo galią turinčios normos, leidžiančios tokį perleidimą. Dėl to santykiai, atsirandantys valdant valstybinį turtą, juo naudojantis ir disponuojant, reguliuotini tik įstatymu ir Konstituciniam Teismui nebuvo būtina skelbti prieštaraujančiais Konstitucijai kiekvieną poįstatyminį Seimo ar Vyriausybės norminį teisės aktą, kad būtų užkirstas kelias Fondo neteisėtų sandorių sudarymui. Dėl nurodytų argumentų nėra pagrindo pripažinti pagrįstu atsakovo LPS Konfederacijos apeliacinio skundo argumento, kad Konstitucinis Teismas nutarime nepasisakė dėl UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ akcijų ir dėl to teismas privalėjo vadovautis akcijų perleidimo metu galiojusių Fondo nuostatų IV skyriaus 1 punkto 8 papunkčiu, kuriame buvo nustatyta, kad UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ priskiriama Fondo turtui.

22Teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta pagrįstu atsakovo LPS Konfederacijos apeliacinio skundo argumento, kad Fondo likvidatorius nebuvo paskirtas, todėl Fondo taryba nebuvo praradusi įgaliojimų veikti. Konstitucinis Teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. konstatavo, kad teisinė situacija, kai Specialusis fondas veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti, kuris buvo likviduotas įstatymu, toliau veikia ir neatkurtas, kai įstatymų leidėjas tam tikroms įstatymų nuostatoms suteikia grįžtamąją galią, pažeidžia konstitucinį principą lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal Konstituciją tokiu teisiniu reguliavimu Specialusis fondas veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti negalėjo būti atkurtas ir nėra atkurtas. Šios išvados pagrindu Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai visas įstatymines normas, kuriomis po 2001 m. liepos 1 d. buvo pratęsta Specialiojo fondo veikla. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad Fondo taryba po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo neturėjo įgalinimų skirstyti valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą ir apelianto argumentas dėl Fondo tarybos įgaliojimų nenutrūkimo atmestinas.

23Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį, kurioje reikalavimas pripažinti negaliojančia UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ 2 748 054 paprastųjų vardinių akcijų registraciją atsakovo UAB „Nota aurorae“ vardu yra atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančia UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ 2 748 054 paprastųjų vardinių akcijų registraciją atsakovo UAB „Nota aurorae“ vardu. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovą UAB „Nota aurorae“ sąžiningu akcijų įgijėju ir todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria reikalavimas pripažinti negaliojančia UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ 2 748 054 paprastųjų vardinių akcijų registraciją atsakovo UAB „Nota aurorae“ vardu yra atmestas, nepagrįsta. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo argumentai dėl atsakovo UAB „Nota aurorae“ sąžiningumo yra pagrįsti tinkamu teisės normų taikymu ir aiškinimu, todėl pripažinti atsakovą UAB „Nota aurorae“ nesąžiningu UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ akcijų įgijėju nėra pagrindo. Siekiant įvertinti ginčo dalyko įgijėjo sąžiningumą, vertintina tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, rūpestingas ir atsargus. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo UAB „Nota aurorae“ rūpestingumą ir atidumą sandorio sudarymo metu patvirtina tai, kad UAB „Nota aurorae“ prieš sudarant sandorį pareikalavo iš akcijų pardavėjo pateikti duomenis, patvirtinančius pardavėjo teisę disponuoti akcijomis. Nuosavybės teisė į parduodamas UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ akcijas vertybinių popierių sąskaitose buvo įregistruota LPS Konfederacijos vardu. Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas UAB „Nota aurorae“ pripažintinas sąžiningu įgijėju.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybė, būdama UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ akcininke, LPS Konfederacijai pasiūlius pirkti 2 748 054 UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ paprastąsias vardines 1 lito nominalios vertės akcijas, neinformavo pardavėjo apie akcijų pardavimo galimą prieštaravimą įstatymams.

25Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas neprašo apeliacinės instancijos teismo pakeisti pirmosios instancijos teismo taikytą restitucijos būdą, todėl dėl taikyto restitucijos būdo pagrįstumo teisėjų kolegija nepasisako, tačiau pastebi, kad pirmosios instancijos teismui pripažinus niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2004 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų LPS Konfederacijos ir UAB „Nota aurorae“, įpareigojant atsakovą LPS Konfederaciją grąžinti Lietuvos valstybei 500 000 Lt, o atsakovą UAB „Nota aurorae“ sumokėti Lietuvos valstybei 5 700 000 Lt už 2 748 054 UAB „Vilniaus koncertų ir sportų rūmai“ paprastąsias vardines akcijas, valstybės interesai nenukentėjo ir todėl viešasis interesas byloje yra apgintas. Tai patvirtina ir ieškovo procesinė pozicija byloje – ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 24 d. sprendimo nepateikė, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi ieškovo atstovė prokurorė I. Čirgelienė patvirtino, jog, ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimu viešasis interesas yra visiškai apgintas.

26Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybė byloje yra tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje, todėl, vadovaujantis CPK 47 straipsnio 4 dalimi, negali veikti prieš šalies, kurios pusėje dalyvauja, interesus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovo poziciją byloje, konstatuoja, kad tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu pareikšdama reikalavimą, kuris yra priešingas ieškovo pozicijai, veikia prieš šalies, kurios pusėje yra, interesus.

27Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad CPK 313 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teismui dėl apelianto priimti blogesnį, negu yra skundžiamas, sprendimą ar nutartį, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 24 d. sprendimą skundžia tik atsakovas LPS Konfederacija, todėl, tenkinus trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą, atsakovo LPS Konfederacijos atžvilgiu būtų priimtas blogesnis, negu yra skundžiamas, sprendimas, o tai yra draudžiama įstatymu.

28Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir sprendžia, kad apeliaciniai skundai yra nepagrįsti ir atmestini, o Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

29Pagal CPK 79, 88, 96 straipsnių reikalavimus priteistina iš atsakovo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos ir trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės valstybei po 19,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo, kadangi apeliaciniai skundai netenkinami.

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Priteisti iš atsakovo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (įmonės kodas 195752790) valstybei 19,50 Lt (devyniolika litų penkiasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

33Priteisti iš trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės valstybei 19,50 Lt (devyniolika litų penkiasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.