Byla 2A-186-544/2018

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „( - )“ ir V. B. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2017 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-724-758/2017 pagal ieškovės VšĮ „( - )“ ieškinį atsakovei V. B. dėl darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 13 d. sprendimo panaikinimo ir ieškovės V. B. ieškinį atsakovei VšĮ „( - )“ dėl darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 13 d. sprendimo dalies panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. ieškovė VšĮ „( - ) “ pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau ir – Darbo ginčų komisija) 2017 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. ( - ) (toliau ir – Sprendimas) ir palikti galioti 2016 m. gruodžio 27 d. VšĮ „( - )“ direktoriaus įsakymą Nr. ( - ) (toliau ir – Įsakymas), kuriuo gydytojai ( - ) V. B. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas bei priteisti patirtas atstovavimo išlaidas.
  2. Ieškinyje nurodė, kad, skiriant drausminę nuobaudą gydytojai V. B., priešingai nei konstatuota Darbo ginčų komisijos Sprendime, nebuvo padaryta drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų, drausminė nuobauda buvo skirta Lietuvos Respublikos Darbo kodekse (toliau ir – DK), kuris galiojo iki 2017 m. liepos 1 d., nustatytais terminais ir tvarka. Įstaigos vidaus tvarkos taisyklės neįtvirtino privalomo reikalavimo, jog darbuotojo padarytas pažeidimas, prieš skiriant drausminę nuobaudą, būtų apsvarstytas įstaigos Etikos komisijos posėdyje, o jame priimtas sprendimas yra tik rekomendacinio pobūdžio. Šio darbo drausmės pažeidimo ištyrimui sudarytoje komisijoje dalyvavo ir Etikos komisijos pirmininkė, o komisija dėl to, kad padarytas darbo drausmės pažeidimas, pasisakė vienbalsiai.
  3. Darbo ginčų komisija nepasisakė dėl drausminės atsakomybės pagrindų. Ieškovė tvirtino, jog iš faktinių bylos aplinkybių yra akivaizdu, kad gydytoja V. B. pacientės akivaizdoje atvirai konfliktavo su kolegomis, sudarė konfliktinę situaciją, taip užkirsdama kelią pacientei gauti pažymą, jos elgesys neatitiko gydytojui keliamų aukšto elgesio ir profesinės etikos laikymosi standarto, tokiu elgesiu būdu gydytoja pažeidė darbo drausmę, DK 234 straipsnį, ( - ) (toliau – ir ( - )) darbuotojų elgesio kodekso reikalavimus, Lietuvos gydytojų profesinės etikos kodekso 19 punktą. Todėl drausminė nuobauda jai skirta pagrįstai ir tinkamai parinkta įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes.
  4. Ieškovė V. B. pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu prašė panaikinti Darbo ginčų komisijos Sprendimo dalį dėl atsisakymo nagrinėti jos prašymą dėl 850 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje, nepriteisimo ir jas priteisti, taip pat prašė priteisti jos patirtą 1000 Eur neturtinę žalą, 128,71 Eur turtinę žalą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  5. Nurodė, kad Darbo ginčų komisija, nors panaikino jai skirtą drausminę nuobaudą, tačiau nepagrįstai, kaip nepriskirtą jos kompetencijai, atsisakė nagrinėti bylinėjimosi išlaidų, kurias ji patyrė nagrinėjant ginčą ikiteisminėje instancijoje, priteisimo klausimą. Pagal Darbo ginčų komisijos darbą reglamentuojančius teisės aktus ji savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (toliau ir – CPK), šiuo klausimu formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią darbo ginčų komisija turi nagrinėti ir spręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą, kai jis iškyla (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Ikiteisminėje ginčo sprendimo institucijoje patyrė 850,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios turi būti priteistos pilna apimtimi, nes jas pagrindė įrodymais, jos yra protingo dydžio ir atitiko rekomenduojamus dydžius.
  6. Ieškovės nuomone, Darbo ginčų komisija jai CK 6.250, DK 250 straipsnių pagrindu nepagrįstai nepriteisė 1000 Eur neturtinės ir 128,71 Eur turtinės žalos, nors tam buvo nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos. Dėl aiškiai neteisėtai ir nepagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos paskyrimo pablogėjo jos sveikata, patyrė stresą, galvos skausmus, bendrą silpnumą, baimės jausmą, ėmė blogai miegoti ir jaustis, atsirado fizinės sveikatos sutrikimų ir neigiamos pasekmės jos reputacijai. Dėl patirtų išgyvenimų po neteisėtai paskirtos nuobaudos paskyrimo teko gydytis, todėl patyrė 128,71 Eur žalos pirkdama medikamentus.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovės VšĮ „( - )“ ieškinį atmetė, Darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. ( - ) paliko nepakeistą, ieškovės V. B. ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė jai 1762,50 Eur (75 procentus) turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti teisme ir ikiteisminio tyrimo institucijoje, o ieškinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmetė. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas VšĮ „( - )“ iš V. B. priteisė 665 Eur (25 procentus) turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.
  2. Nurodė, kad drausminės nuobaudos skyrimo tvarka, be DK normų, VšĮ „( - )“ detaliai išdėstyta Vidaus darbo taisyklėse, kurios papildo DK nurodytą tvarką. Atsižvelgęs į Vidaus darbo taisyklių 19.3, 19.4, 19.10, 19.11, 19.15 punktų, ( - ) darbuotojų elgesio kodekso 30, 35 punktus, teismas sprendė, kad įstaigos direktorius turėjo teisę be išankstinio Etikos komisijos svarstymo ir išvados skirti drausmines nuobaudas ( - ) darbuotojams už tiesioginių savo darbo pareigų nevykdymas arba netinkamą jų vykdymą dėl darbuotojo kaltės, o už darbuotojų etikos (elgesio) darbe pažeidimus drausminė nuobauda galėjo būti paskirta tik prieš tai jų pažeidimą išnagrinėjus Etikos komisijoje ir gavus komisijos sprendimą.
  3. Teismo nuomone, gydytojai ( - ) V. B. buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, tačiau Įsakyme nenurodyta, kokių konkrečiai pareigų ji nevykdė ar jas netinkamai vykdė, kuo pasireiškė jos kaltė ir kuo konkrečiai pasireiškė kiekvieno iš Įsakyme nurodytų punktų pažeidimai.
  4. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju gydytojai ( - ) V. B. drausminė nuobauda buvo paskirta už etikos (elgesio) darbe pažeidimą, tačiau prieš tai šis pažeidimas nebuvo išnagrinėtas Etikos komisijoje ir gautas komisijos sprendimas, nors jis pagal įstaigos Vidaus tvarkos taisykles buvo būtinas. Todėl buvo padaryta išvada, kad Darbo ginčų komisijos Sprendimu gydytojai V. B. Įsakymu paskirta drausminė nuobauda – papeikimas panaikinta pagrįstai.
  5. Pirmosios instancijos teismo nuomone, skiriant ginčijamą drausminę nuobaudą buvo padarytas ir DK 242 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas, kuris taip pat yra pagrindas naikinti ginčijamą nuobaudą. Prieš skiriant drausminę nuobaudą, VšĮ „( - )“ direktorė nepateikė gydytojai ( - ) V. B. tinkamo reikalavimo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, nes iš jo turinio negalima suprasti, ar yra pradėtas darbo drausmės pažeidimo tyrimas, ir jei taip, tai dėl kokio darbo drausmės pažeidimo jis pradėtas, Įsakyme nurodytos kitos faktinės aplinkybės, dėl kurių iš gydytojos V. B. pasiaiškinimo nereikalauta.
  6. Atmesdamas ieškinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad gydytoja V. B. pasinaudojo įstatymo nustatyta tvarka ir apgynė savo pažeistas teises, jai skirta drausminė nuobauda pripažinta neteisėta ir panaikinta, ir tai yra pakankamas patirtų nepatogumų, išgyvenimų kompensavimas. Kartu teismas atmetė ir reikalavimą priteisti 128,71 Eur turtinei žalai atlyginti, kadangi tai yra netiesioginiai nuostoliai (žala). Teismas pažymėjo, kad VšĮ „( - )“ veiksmai skiriant drausminę nuobaudą ieškovei nebuvo nukreipti į jos sveikatos sutrikdymą, o darbdavys negalėjo ir neprivalėjo numatyti, kad nuobaudos paskyrimas sutrikdys sveikatą.
  7. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai pirmosios instancijos teismas ieškovei V. B. iš VšĮ „( - )“ priteisė 75 procentus turėtų bylinėjimosi išlaidų teisme ir ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijoje, o VšĮ „( - )“ iš V. B. - 25 procentus turėtų bylinėjimosi išlaidų teisme.

6III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

7

  1. Apeliaciniu skundu VšĮ „( - )“ prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, jos ieškinį tenkinti visiškai, panaikinti Darbo ginčų komisijos Sprendimą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė VšĮ „( - )“ Vidaus darbo tvarkos taisyklių 19 dalies, Darbuotojų etikos kodekso 30, 35 punktų nuostatas, dėl ko nepagrįstai ir neteisėtai nustatė procedūrinius drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimus bei padarė nepagrįsta išvadą, jog lokaliniai teisės aktai ir kiti įstatymai nenumato, kad įstaigos vadovas turi teisę be išankstinio Etikos komisijos svarstymo ir išvados skirti drausmines nuobaudas darbuotojams, jei tik jų veikoje nėra etikos darbe pažeidimo. Teismas nenustatinėjo, ar atsakovė pažeidė DK 234 straipsnio reikalavimus, todėl išvada, jog jai drausminė nuobauda paskirta už etikos ir elgesio darbe pažeidimus, dėl ko buvo būtinas darbo drausmės pažeidimo svarstymas Etikos komisijoje, yra prieštaringa. Pabrėžė, kad Vidaus tvarkos taisyklių sisteminė nuostatų analizė patvirtina, jog darbo drausmės pažeidimo svarstymas Etikos komisijoje nėra privalomas ir tai darbuotojos gydytojos V. B. teisių ir interesų niekaip nepažeidė. Šiuo atveju visus DK 240 straipsnio keliamus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos reikalavimus VšĮ „( - )“ yra įvykdęs, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti, jog skiriant drausminę nuobaudą buvo pažeistos jos skyrimą reglamentuojančios nuostatos.
  3. Apeliantės nuomone, nors pirmosios instancijos teismas su darbo drausmės pažeidimo padarymu (nepadarymu) susijusias aplinkybes nagrinėjo ir nustatinėjo, tačiau skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pagrindo, dėl ko neatskleidė bylos esmės, o tai sudaro CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pagrindą panaikinti procesinį sprendimą.
  4. VšĮ „( - )“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog nebuvo laikytasi DK 240 straipsnio, Vidaus tvarkos taisyklių 19.4., 19.11. punktų, susijusių su darbdavio prašymu darbuotojui pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, reikalavimų. Teismas neįvertino, jog pati V. B. nedalyvavo drausminės nuobaudos skyrimo procedūroje ir savo reikalavimo dėl drausminės nuobaudos panaikino negrindė ta aplinkybe, jog jai darbdavio prašymo dėl paaiškinimo pateikimo turinys buvo neaiškus. Reikalavimo pasiaiškinti turinys atitiko reikalavimus, suformuotus pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Be to, V. B. atsisakius teikti paaiškinimą, prašymo turinys neturėjo jokios įtakos drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumui, o iš Įsakymo turinio matyti, jog drausminė nuobauda paskirta iš esmės už tuos pačius veiksmus, dėl ko jos buvo paprašyta pateikti paaiškinimą.
  5. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, numatytas CPK 93 straipsnyje. Ieškovė V. B. pareiškė du reikalavimus, iš kurių teismas nei vieno netenkino, nors jai priteisė 75 procentus bylinėjimosi išlaidų, patirtų Darbo ginčų komisijoje ir teisme. Neaišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas sprendė, kad atsakovė iš viso patyrė 2350 Eur bylinėjimosi išlaidų bei kodėl neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokatą ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius. Apeliantės vertinimu, vadovaujantis Rekomendacijų 8.1., 8.19. punktais, ieškovei V. B. galėjo būti atlygintos tik šios išlaidos: ieškinio parengimas darbo ginčo komisijai ir dalyvavimas Darbo ginčų komisijos 2017 m. vasario 13 d. ir 2017 m. kovo 13 d. posėdžiuose, neviršijant nustatytų maksimalių dydžių, o kitos ieškinyje nurodytos išlaidos nepagrįstos.
  6. Apeliaciniu skundu ieškovė V. B. prašo skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti jos reikalavimą dėl 1000 Eur neturtinės ir 128,71 Eur turtinės žalos priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, panaikinti ir ginčą išspręsti iš esmės – priteisti jai nurodytą turtinę ir neturtinę žalą, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, jai priteisiant 1350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  7. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nors lyg ir pripažino ( - ) civilinės atsakomybės egzistavimą, tačiau neanalizavo ir nenustatė, ar yra sąlygos civilinės teisinės atsakomybės taikymui. Teismo išvada, kad ( - ) veiksmų neteisėtumo konstatavimas yra pakankama kompensacija darbuotojui, nepagrįsta, nes teismas neatsižvelgė į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką ir nevertino aplinkybių, kad drausminė nuobauda buvo inicijuota nesant teisinio pagrindo, nepagrįstai iškreipiant įvykusią situaciją ir jos aplinkybes, kad ją po sistemingo persekiojimo, kelių drausminių nuobaudų skyrimo, kurios vėliau buvo pripažintos neteisėtomis, darbdavys visgi atleido iš darbo. Atsiradusius sveikatos sutrikimus patvirtina VšĮ „( - )“ 2017 m. sausio 15 d. pažyma, nustatytos diagnozės, medicininės dokumentacijos išrašai, pirktų vaistų kvitai bei sutuoktinio parodymai, iš kurių turėjo būti nustatyta, kad po nuobaudos skyrimo sutriko sveikata, patyrė depresiją, pažeminimą, nemiegojo naktimis, ėmė bijoti, kad neteks darbo ir pragyvenimo šaltinio (kas vėliau ir atsitikimo), tai paveikė jos psichinę ir nervinę sistemą. Nors vykdė gydytojo paskirtą gydymą, sveikatos sutrikimas truko ilgiau 3 mėnesius.
  8. Apeliantės vertinimu, net ir atmetant procedūrinius VšĮ „( - )“ drausminės nuobaudos skyrimo pažeidimus, bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu parodymus davę liudytojai (I. K., A. B., I. P., J. Z.) patvirtino, kad ji įvykio dieną elgėsi ramiai, bendravimo be pakelto tono, kas patvirtina, jog darbdavys kryptingai siekė sudaryti netinkamą jos įvaizdį.
  9. Kartu apeliantė vertina, jog konstatavus, kad drausminė nuobauda jai buvo paskirta netesėtai, patirta turtinė žala turi būti kompensuota. Tai, kad VšĮ „( - )“, anot pirmosios instancijos teismo, negalėjo ir neprivalėjo numatyti, kad nuobaudos paskyrimas sutrikdys darbuotojo sveikatą, nepašalina prievolės atlyginti apeliantei dėl neteisėtų veiksmų padarytą turtinę žalą. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 bei 6.253 straipsniuose nėra įtvirtinta galimybė atleisti asmenį nuo civilinės atsakomybės dėl to, kad jis neprivalėjo numatyti savo neteisėtų veiksmų padarinių.
  10. Atsiliepimu į V. B. pateiktą apeliacinį skundą VšĮ „( - )“ prašo jos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  11. Nurodo, kad yra pateikęs apeliacinį skundą ir mano, kad darbuotojai drausminė nuobauda yra paskirta pagrįstai, dėl ko jokia žala neturi būti atlyginama. Turtinė bei neturtinė žala apeliantei neturi būti atlyginama ir todėl, kad ji neįrodė priežastinio ryšio tarp jos patirtų išgyvenimų ir drausminės nuobaudos skyrimo fakto, žalos dydžio (kad patirtos išlaidos yra susijusios būtent su skirta nuobauda), Darbo ginčų komisijoje ji iš esmės nesutiko tik su paskirtos nuobaudos griežtumu ir dėl to, kad jai ir gydytojai J. Z. paskirtos nevienodos nuobaudos. Pateikti įrodymai nepatvirtina, kad apeliantės sveikatos būklė pablogėjo lyginant su anksčiau buvusia, nes ji eilę metų serga lėtinėmis ligomis, o taip pat kad pablogėjimas, jei jis buvo, buvo lemtas būtent drausminė nuobaudos skyrimo. Be to, kitoje civilinėje byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo V. B. taip pat reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kas leidžia įtarti, jog prašymas priteisti neturtinę žalą, jos atsiradimą siejant su atleidimo iš darbo faktu, yra aiškiai nesąžiningi ir nepagrįsti.
  12. Nurodė, kad nesutinka su tuo, jog V. B. turėtų būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos, dėl ko išsamiai pasisakė savo apeliacinio skundo 28-32 punktuose, argumentus palaiko ir jų nekartoja.
  13. Atsiliepimu V. B. prašo atmesti VšĮ „( - )“ apeliacinį skundą ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  14. Nurodo, kad byloje esantys duomenys paneigia bet kokį faktinį drausminės nuobaudos skyrimo pagrindą. Drausminės atsakomybės taikymą ir atleidimą iš darbo įtakojo jos ir įstaigos vadovės pašliję santykiai. Pacientė I. K. dėl jos veiksmų nesiskundė. Liudytojai patvirtino, kad ji darbe įvykio dieną elgėsi tinkamai ir etikai nenusižengė.
  15. Nepaisant to, jai skiriant nuobaudą VšĮ „( - )“ Vidaus tvarkos taisyklių 19.9., 19.15. punktų pažeidimai pirmosios instancijos teismo yra nustatyti visiškai pagrįstai.
  16. Nurodė, kad nagrinėdamas darbo bylas teismas yra aktyvus ir galėjo viršyti jos ieškinio ribas, todėl turėjo teisę ir pareigą konstatuoti, kad jai buvo pateiktas netinkamo turinio reikalavimas pasiaiškinti dėl galimo darbo drausmės pažeidimo, juo labiau, kad jo aplinkybės buvo išgalvotos tik siekiant jai skirti drausminę nuobaudą.

8Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliantės VšĮ „( - )“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o apeliantės V. B. apeliacinis skundas atmetamas. Skundžiamas Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2017 m. spalio 18 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės VšĮ „( - )“ ieškinys dėl Darbo ginčų komisijos Sprendimo panaikinimo ir Įsakymo, kuriuo V. B. paskirta drausminė nuobauda, palikimo galioti tenkinamas, o ieškovės V. B. ieškinys, kuriuo prašoma priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bei turtinę ir neturtinę žalą, atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatyta.
  3. Darbo ginčas nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. IX-926, įsigaliojusio 2003 m. sausio 1 d., normas (Lietuvos Respublikos Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-5603 6 straipsnio 7 punktas). Gydytojo ( - ) pareigas, darbo tvarką, drausminę atsakomybę VšĮ „( - )“ reglamentavo direktoriaus 2016 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. ( - ) patvirtintos Vidaus darbo tvarkos taisyklės, Gydytojo ( - ) pareigų instrukcija, direktoriaus 2014 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. ( - ) patvirtintas ( - ) elgesio kodeksas.
  4. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. B. nuo ( - ) dirbo VšĮ „( - )“ gydytojos – ( - ) pareigose (Darbo ginčų komisijos bylos Nr. ( - ) (toliau – DGK byla) 42 – 47 lapai). 2016 m. lapkričio 28 d. 15.50 val. įstaigos pacientė I. K. VšĮ „( - )“ pateikė skundą, jog 2016 m. lapkričio 28 d. jai atėjus į ( - ) dėl pažymos anketai apie ( - ) sveikatą bei kreipusis į atitinkamą kabinetą, jokia pažyma nebuvo išduota, nors pacientė laukė nuo 15.50 val. (DGK bylos 6 lapas). VšĮ „( - )“ direktorė 2016 m. gruodžio 16 d. raštu „Dėl paaiškinimo pateikimo“ kreipėsi į gydytoją V. B. ir iki 2016 m. gruodžio 21 d. prašė paaiškinti, kodėl 2016 m. lapkričio 28 d. ( - ) darbuotojai I. P. 15.50 val. neleido dirbti su darbo kompiuteriu ir pacientei I. K. išrašyti pažymą, dėl kurios ji kreipėsi į ( - ), o nukreipė pacientę į registratūrą rašyti skundo. Iš įrašo turinio ant šio rašto nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 16 d. V. B. atsisakė paimti reikalavimą pasiaiškinti motyvuodama tuo, kad ji nieko nerašys (DGK bylos 4 lapas). 2016 m. gruodžio 19 d. gydytoja V. B. VšĮ „( - )“ pateikė paaiškinimą, kuriame išdėstė 2016 m. lapkričio 28 d. įvykio su paciente I. K. aplinkybes ir savo vertinimą (DGK bylos 7 lapas). 2016 m. gruodžio 20 d. įstaigos direktorės įsakymu Nr. ( - ) buvo sudaryta komisija aplinkybėms dėl 2016 m. lapkričio 28 d. pacientei neišduotos pažymos nustatyti, aplinkybėms įvertinti ir išvadai dėl susidariusios situacijos pateikti (DGK bylos 50 lapas). Ši komisija 2016 m. gruodžio 22 d. posėdyje, apsvarsčiusi minėtus klausimus, vienbalsiai nutarė siūlyti įstaigos direktoriui gydytojoms ( - ) V. B. ir J. Z. pareikšti po pastabą ir pateikė išvadą, kad minėtos gydytojos padarė darbo drausmės pažeidimą, nes dėl savo pareigų netinkamo vykdymo, esant jų kaltei, nebuvo suteikta paslauga I. K., ko pasekoje įstaigoje buvo gautas pagrįstas nurodytos pilietės skundas, bei kad darbuotoja I. P., vadovaudamasi savo pareigine instrukcija, turėjo teisę pavaduoti ( - ) slaugytoją ir parengti medicininę pažymą pagal I. K. prašymą, pateiktiną gydytojai pasirašyti (DGK bylos 58-60 lapai). VšĮ „( - )“ direktoriaus 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. ( - ) gydytojai V. B. buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, už tai kad ji savo kalta veika (darbinių pareigų nevykdymu) pažeidė DK 234 straipsnį, ( - ) darbuotojų elgesio kodekso 5.10, 5.11, 6.4, 6.6, 7.1, 8.5, 9.5, 11.2, 11.8, 15.2, 18, 19.2, 21, 23, 19 punktus, Lietuvos Gydytojų profesinės etikos 19 punktą, t. y. nors 2016 m. lapkričio 28 d. pacientės I. K. kreipimosi dėl pažymos metu gydytojai buvo darbo laikas, dėl tarpusavio nesusiklabėjimo su kolegomis bei sudarymo konfliktinės situacijos, pacientei I. K. nebuvo išduota siekiama gauti pažyma, ko pasekoje buvo pažemintas įstaigos vardas visuomenės ir steigėjo akyse, padaryta neigiama įtaka metiniams įstaigos rezultatams (DGK bylos 8 lapas).
  5. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vertino, jog Įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo gydytojai V. B. nebuvo nurodyta, kokių konkrečiai pareigų ji nevykdė ar jas vykdė netinkamai, kuo pasireiškė jos kaltė ir kuo konkrečiai pasireiškė kiekvienas iš Įsakyme nurodytų punktų pažeidimų. Kadangi gydytojai ( - ) V. B. drausminė nuobauda paskirta už etikos (elgesio) darbe pažeidimą, tai, pagal įstaigos Vidaus tvarkos taisyklių 9.10. punktą, šis pažeidimas privalomai turėjo būti išnagrinėtas Etikos komisijoje ir gautas jos sprendimas, o to nepadarius buvo pažeista drausminių nuobaudų skyrimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad buvo pažeistos ir DK 240 straipsnio bei Vidaus tvarkos taisyklių 19.4. bei 19.11. punktų nuostatos, kadangi iš reikalavimo pasiaiškinti negalima suprasti, ar yra pradėtas darbo drausmės pažeidimo tyrimas, jei taip, dėl kokio darbo drausmės pažeidimo jis pradėtas, o Įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo nurodytos kitos faktinės aplinkybės.
  6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, šalių procesinius dokumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė DK 240 straipsnio 1 dalį, VšĮ „( - )“ Vidaus tvarkos taisyklių 19.11. punkte nurodytą darbdavio pareigą raštu pareikalauti darbuotojo paaiškinimo, taip pat Vidaus tvarkos taisyklių 19.10., 19.15. punktuose, ( - ) elgesio kodekso 30, 35 punktuose numatytų procedūrų, kai darbuotojų galimi etikos (elgesio) pažeidimai, prieš skiriant drausminę nuobaudą, svarstomi Etikos komisijoje ir gaunama jos išvada, privalomąjį pobūdį, dėl ko byla buvo išspręsta neteisingai (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
  7. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl drausminės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, nepakanka įvertinti tai, ar darbdavys laikėsi drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos. Teismas privalo atlikti išsamų faktinių aplinkybių tyrimą ir savarankiškai įvertinti drausmės pažeidimą sudarančių veiksmų turinį. Darbo drausmės pažeidimas, kaip drausminės atsakomybės pagrindas, yra pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234, 236 straipsniai). Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-178/2005). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju darbdavys įrodė darbuotojos neteisėtus veiksmus, sudarančius darbo drausmės pažeidimo turinį (CPK 178 straipsnis).
  8. VšĮ „( - )“ procesiniuose dokumentuose iš dalies teisingai nurodo, kad nei Darbo ginčų komisija, nei pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir drausminės atsakomybės skyrimo gydytojai V. B. pagrindų ir apsiribojo tik drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimų konstatavimu. Visgi iš teismo sprendimo turinio galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas gydytojos V. B. veiksmus vertino darbo drausmės pažeidimo požiūriu, tyrė ir vertino su tuo susijusius įrodymus, nes sprendime yra nurodytas teismo atliktas drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos vertinimas ir yra padaryta išvada, kad V. B. drausminė nuobauda skirta už etikos (elgesio) darbe pažeidimą. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės VšĮ „( - )“ teiginiu, kad byloje yra neatskleista jos esmė ir tai sudaro CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą teismo sprendimo panaikinimo pagrindą.
  9. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką tiems atvejams, kai darbdavio įsakymas dėl drausmės pažeidimo nėra konkretus ir informatyvus, išaiškindamas, kad darbdavys turi teisę bylos pasirengimo stadijoje nurodyti konkrečius darbo pareigų pažeidimus ir juos patvirtinančias aplinkybes, tai pat kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-314/2005; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2008). Nagrinėjamoje byloje VšĮ „( - )“ šia teise pasinaudojo, pateikė papildomus paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, taip pat papildomus įrodymus, taip sukonkretindamas drausminės nuobaudos skyrimo faktinius ir teisinius pagrindus.
  10. Iš VšĮ „( - )“ direktoriaus 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. ( - ) nustatyta, kad gydytojai V. B. buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, už tai kad ji savo kalta veika (darbinių pareigų nevykdymu) pažeidė DK 234 straipsnį, ( - ) darbuotojų elgesio kodekso 5.10., 5.11., 6.4., 6.6., 7.1., 8.5., 9.5., 11.2., 11.8., 15.2., 18, 19.2., 21, 23, 19 punktus, Lietuvos Gydytojų profesinės etikos 19 punkto reikalavimus: nors 2016 m. lapkričio 28 d. pacientės I. K. kreipimosi dėl pažymos metu gydytojai V. B. bei kitai gydytojai ( - ) buvo darbo laikas ir jos buvo darbe, dėl tarpusavio nesusiklabėjimo su kolegomis, sudarymo konfliktinės situacijos, sutrukdymo darbuotojai atlikti techninį darbą rengiant pažymą, pacientei I. K. nebuvo išduota siekiama gauti pažyma, ko pasekoje buvo pažemintas įstaigos vardas visuomenės ir steigėjo akyse, padaryta neigiama įtaka metiniams įstaigos rezultatams (DGK bylos 8 lapas). Taigi Įsakyme, nors ir lakoniškai, tačiau pakankamai konkrečiai ir aiškiai išdėstyta 2016 m. lapkričio 28 d. susiklosčiusi situacija su paciente I. K. bei nurodyta, kokia kalta veikla (darbinių pareigų nevykdymu) gydytoja V. B. pažeidė nurodytas teisės aktų nuostatas.
  11. Remiantis DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 234 straipsniu, 237 straipsnio 1 dalimi, 238 straipsniu, 240 straipsnio 3 dalimi, 250 straipsniu, darbuotojas privalo žinoti darbo pareigų turinį, jų įgyvendinimo tvarką, sąlygas, kurių pažeidimas yra pagrindas darbuotojo drausminei atsakomybei atsirasti; darbuotojas privalo laikytis ne tik darbo sutartyje ar vidaus tvarkos taisyklėse nustatytų reikalavimų, bet ir dirbti dorai, sąžiningai, laikytis įstatymų ir darbo drausmės, tausoti darbdavio turtą, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepažeisti darbdavio teisių ir interesų; gydytojas privalo gerbti pacientų teises, jų nepažeisti. Byloje esantys įrodymai patvirtina ir dėl to ginčo nėra, kad gydytoja V. B. buvo supažindinta pasirašytinai su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, ( - ) darbuotojų elgesio kodekso ir Lietuvos Gydytojų profesinės etikos kodekso reikalavimais, todėl jai neabejotinai buvo žinomos (turėjo būti žinomos) Įsakyme cituojamų punktų nuostatos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju kiekvieno iš padarytų pažeidimų nekonkretizavimas neužkirto kelio darbuotojai tinkamai suprasti, už ką yra skiriama drausminė nuobauda, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog drausminė nuobauda skirta už nekonkrečius veiksmus bei pažeidimus.
  12. Sutiktina su VšĮ „( - )“ apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, jog darbo drausmės reikalavimai, keliami gydytojui, yra neatsiejamai susiję su etikos (elgesio) darbe reikalavimais, todėl tarp jų nėra aiškios takoskyros. Šiuo atveju byloje esantys duomenys: pacientės I. K. skundas, pačios V. B. 2016 m. gruodžio 19 d. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad įvykio su paciente metu buvo darbo vietoje grįžusi iš vizitų į namus, duomenys apie gydytojos V. B. darbo laiką nuo 8 val. iki 13.30 val. bei vizitų į namus laiką nuo 13.30 val. iki 15.54 val., ( - ) pareigų instrukcija, iš kurios matyti, kad, esant reikalui, šis specialistas pavaduoja kitus ( - ) darbuotojus, dėl ko ji turėjo teisę atlikti V. B. uždraustus veiksmus ir rengti pažymą pacientei I. K., 2016 m. lapkričio 30 d. VŠĮ „( - )“ ( - ) darbuotojų tarnybinis pranešimas (DGK bylos 6, 7, 12, 13, 57, 124 – 125 lapai), komisijos aplinkybėms dėl 2016 m. lapkričio 28 d. pacientei neišduotos pažymos ištirti išvados siūlyti direktoriui gydytojoms ( - ) V. B. ir J. Z. pareikšti po pastabą, nes jos padarė darbo drausmės pažeidimą, kadangi dėl savo pareigų netinkamo vykdymo, esant jų kaltei, nebuvo suteikta paslauga I. K., ko pasekoje įstaigoje buvo gautas pagrįstas nurodytos pilietės skundas, bei kad darbuotoja I. P., vadovaudamasi savo pareigine instrukcija, turėjo teisę pavaduoti ( - ) slaugytoją ir parengti medicininę pažymą pagal I. K. prašymą, pateiktiną gydytojai pasirašyti (DGK bylos 58-60 lapai), - leidžia pagrįstai vertinti, kad byloje buvo nustatyta darbo drausmės pažeidimo sudėtis ir sąlygos taikyti drausminę atsakomybę gydytojai V. B..
  13. Vertinant Įsakymo, kuriuo V. B. skirta drausminė nuobauda, turinį taip pat matyti, kad VšĮ „( - )“ sprendė, jog V. B. savo veiksmais pažeidė ne tik VšĮ „( - )“ darbo elgesio kodekso bei Gydytojų profesinės etikos kodekso nuostatas, tačiau ir DK 234 straipsnyje įtvirtintas nuostatas (darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas), kas patvirtina, jog darbdavys drausminę nuobaudą skyrė ne tik remdamasis etikos (elgesio) darbe normų pažeidimu, tačiau ir darbo pareigų nevykdymu, netinkamu vykdymu, ką akivaizdžiai patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, jog pažymos pacientei I. K. neišdavimo laiku gydytoja V. B. buvo darbo vietoje ir jos darbo laikas dar nebuvo pasibaigęs.
  14. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojama teismų praktiką, gydytojas yra ne eilinis darbuotojas, o gydytojo profesijos atstovas. Kiekvienai profesijai, taigi ir gydytojo, būdinga tai, kad yra nustatytos tam tikros profesinio elgesio taisyklės, vadinamos profesine etika. Kiekvienas gydytojas, kur jis bedirbtų, yra saistomas gydytojo profesinės etikos normų. 1996 m. rugsėjo 25 d. Gydytojo medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad viena pagrindinių gydytojo pareigų yra pareiga laikytis gydytojo profesinės etikos principų. Taigi gydytojo profesinės etikos taisyklės (principai) yra sudėtinė gydytojo darbo santykius reglamentuojančių taisyklių dalis. Dėl šios priežasties gydytojas, pažeisdamas profesinę etiką, kartu pažeidžia ir darbo drausmę. Dėl to gydytojui drausminė atsakomybė gali būti taikoma vien už gydytojo profesinės etikos taisyklių pažeidimą. Pagrindinės gydytojų profesinės etikos taisyklės suformuluotos Hipokrato priesaikoje, kurioje nurodyta, kad pagrindinė gydytojo profesinė pareiga sąžiningai, garbingai ir nesavanaudiškai gydyti visus žmones be išimties. Tai reiškia, kad gydytojas savo profesinę pareigą suteikti medicinos pagalbą to prašančiam žmogui privalo atlikti bet kokiomis sąlygomis ir bet kokiu laiku, t. y. net ir pasibaigus jo darbo gydymo įstaigoje laikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-378/2004). Taigi ir pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai vertinti, kad V. B. veiksmai įvykio su paciente I. K. metu (pažymos pacientei neišdavimas, neleidimas kitam įstaigos darbuotojui išduoti pažymą pacientei bei pasiūlymas pacientei eiti į registratūrą rašyti skundą) negali būti vertinami kaip atitinkantys gydytojo profesinės etikos reikalavimus ar pripažinti tinkamu tiesioginių gydytojo pareigų atlikimu, nes jų pasekoje darbo vietoje esant dviem gydytojams ( - ), slaugytojai, socialinei darbuotojai pacientei nebuvo suteikta nei daug laiko, nei specialių žinių nereikalaujanti paslauga – neišduota pažyma.
  15. DK 240 straipsnyje (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad: prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo, o jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo (1 dalis); įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant drausminę nuobaudą reikia gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą (2 dalis); drausminė nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos įsakymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai pranešama pasirašytinai (3 dalis). VšĮ „( - )“ Vidaus tvarkos taisyklių 19.10 punkte papildomai įtvirtina, kad surinkta drausminio pažeidimo medžiaga perduodama svarstyti įstaigos Etikos komisijai.
  16. Kaip jau minėta pirmiau, skundžiamą sprendimą priėmęs teismas, atsižvelgdamas į minėtas Vidaus tvarkos taisyklių 19.10., 19.15. punktų nuostatas, VšĮ „( - )“ direktoriaus 2014 m. sausio 24 d. direktoriaus įsakymu Nr. ( - ) patvirtinto Elgesio kodekso 30 bei 35 punktų nuostatas, sprendė, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista drausminių nuobaudų skyrimo tvarka, nes V. B. drausminio pažeidimo, kuris susijęs su etikos (elgesio) darbe pažeidimu, medžiaga nebuvo perduota įstaigos Etikos komisijai ir nebuvo gauta jos rekomendacija. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka ir sprendžia, jog VšĮ „( - )“ Vidaus tvarkos taisyklių 19.10. punkto reikalavimas, kad surinkta drausminio pažeidimo byla perduodama svarstyti įstaigos Etikos komisijai, bei 19.15. punkto reikalavimas, kad skiriant nuobaudą turi būti atsižvelgta į Etikos komisijos rekomendacijas, jei pažeidimas komisijoje buvo svarstytas, iš esmės neprieštaravo DK XVI skyriuje, įskaitant ir DK 240 straipsnį, nurodytai imperatyviai įtvirtintai drausminių nuobaudų skyrimo tvarkai, todėl galėjo būti papildomai nustatyti vietiniuose (lokaliniuose) teisės aktuose. Tačiau tokie pertekliniai reikalavimai, kurie nėra numatyti kaip privalomi DK normose, reglamentuojančiose drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, negali būti vertinami kaip nustatantys privalomą darbo drausmės pažeidimo tyrimo tvarką, kurios nesilaikius skirtą drausminę nuobaudą būtų pagrindas pripažinti neteisėta dėl darbo drausmės pažeidimo tyrimo procedūros pažeidimo. Etikos komisija nėra įstatymų įgaliota spręsti darbdavio kompetencijai priskirtų drausminės atsakomybės taikymo klausimų ir nėra darbo ginčus nagrinėti įgaliota institucija.
  17. Pripažinus, kad darbdavys darbuotojui drausminę atsakomybę gali taikyti tik pažeidimą apsvarsčius Etikos komisijoje ir joje gavus atitinkamą rekomendaciją, būtų paneigta ir apribota darbdavio teisė vykdyti drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą, tinkamai organizuoti darbuotojų darbą, laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų, rūpintis darbuotojų poreikiais (DK 229 straipsnis). Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2016m. gruodžio 22 d. komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstomas 2016 m. gruodžio 28 d. susidariusios situacijos vertinimo klausimas, dalyvavo ir Etikos komisijos pirmininkė (DGK bylos 120 – 122 lapai). Tai leidžia spręsti, jog Etikos komisijos atstovo nuomonė bei susiklosčiusios situacijos vertinimas buvo pateikti. Didelės atsakomybės reikalaujančiose veiklos srityse, tokiose kaip sveikatos apsauga, veikiančių įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai privalo užtikrinti tinkamą darbuotojų pareigų atlikimą, todėl jų dispozicijos teisė yra savo nuožiūra už darbo drausmės pažeidimus skirti atitinkamas nuobaudas. Nereagavimas į daromus darbo drausmės pažeidimus ar nepakankamai griežtas jų vertinimas gali lemti neatsakingą požiūrį į darbą ir aplaidų darbo pareigų atlikimą, galintį sukelti sunkias pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-208/2004). Todėl teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais VšĮ „( - )“ apeliacinio skundo argumentus, kad Vidaus darbo tvarkos taisyklių 19.10. ir 19.15. punktų reikalavimai yra rekomendacinio pobūdžio ir yra darbdavio diskrecijos teisė.
  18. Kartu apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su skundžiamame sprendime išdėstytais argumentais, jog, skiriant ginčijamą nuobaudą, buvo pažeisti DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nes tinkama forma ir tvarka nebuvo pareikalauta pasiaiškinti dėl galimo darbo drausmės pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2003; 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1298/2002). Teismas, nustatęs, kad drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turi patikrinti bei įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui, nes įstatymuose nenustatyta, jog vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo, darbdaviui pažeidus reikalavimą raštu pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimų, paskirta drausminė nuobauda savaime būtų laikoma neteisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009).
  19. Pagal DK 240 straipsnio bei Vidaus darbo taisyklių 19.4., 19.11. punktų nuostatas, prieš skiriant drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo. Tačiau, priešingai nei dėstoma skundžiamame sprendime, byloje esantis VšĮ „( - )“ direktorės 2016 m. gruodžio 16 d. reikalavimas gydytojai ( - ) V. B. dėl paaiškinimo pateikimo, kuriuo reikalaujama pateikti atsakymą, kodėl 2016 m. lapkričio 28 d. ( - ) darbuotojai I. P. 15.50 val. neleido dirbti su darbo kompiuteriu ir pacientei I. K. išrašyti pažymos, dėl kurios ji kreipėsi į ( - ), o nukreipė į registratūrą rašyti skundo, yra pakankamai aiškus ir iš jo tikrai galima suprasti, dėl kokio įvykio reikalaujama pasiaiškinimo ir kad darbuotojų veiksmai bus vertinami darbo drausmės aspektu (DGK bylos 4 lapas). Faktą, kad gydytoja V. B. suprato, dėl kokio atvejo ir kokių veiksmų 2016 m. gruodžio 16 d. raštu reikalaujama pasiaiškinimo, patvirtina jos pačios darbdaviui 2016 m. gruodžio 19 d. pateiktas paaiškinimas, kuriame ji išdėstė 2016 m. lapkričio 28 d. įvykių ir kitų asmenų veiksmų vertinimą, o apie savo veiksmus iš esmės nenurodė nieko. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas DK 240 straipsnio 1 dalies pažeidimą nustatė nepagrįstai.
  20. Nagrinėdamas darbuotojo ieškinį dėl drausminės nuobaudos panaikinimo teismas, vadovaudamasis CPK bendrosiomis taisyklėmis bei CPK XX skyriuje įtvirtintomis darbo bylų nagrinėjimo taisyklėmis, turi patikrinti, ar drausminė nuobauda parinkta atsižvelgiant į DK 238 straipsnyje nurodytas aplinkybes, ar nėra pagrindo drausminę nuobaudą panaikinti atsižvelgiant į DK 242 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, jo padarymo aplinkybes, darbuotojo ankstesnį darbą ir elgesį, į tai, ar drausminė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-624/2004). Teisėjų kolegijos nuomone, drausminė nuobauda nagrinėjamu atveju buvo parinkta atsižvelgiant į DK 238, 242 straipsniuose nurodytas aplinkybes, t. y. į padaryto darbo drausmės pažeidimo pobūdį ir sunkumą, pasekmes, virš sprendime nurodytas jo padarymo aplinkybes, į darbuotojos nekritišką požiūrį į pažeidimą, ankstesnį darbą, taikytas nuobaudas. Byloje nesurinkta patikimų ir objektyvių įrodymų apie tai, kad drausminės nuobaudos parinkimą lėmė nesusijusios su darbo drausmės pažeidimu aplinkybės, darbdavio administracijos ir darbuotojo nesutarimai dėl darbo organizavimo, darbuotojo pareikštos kritikos. Nenustatyta ir aplinkybių, patvirtinančių darbdavio piktnaudžiavimą savo teisėmis ir kitų DK 35 straipsnio 1 dalies nuostatų, įpareigojančių darbdavius ir darbuotojus, įgyvendinančius savo teises ir vykdančius pareigas, laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, pažeidimų.
  21. Visų išdėstytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, jog drausminė nuobauda V. B. VšĮ „( - )“ direktorės Įsakymu skirta nepagrįstai, pažeidžiant drausminių nuobaudų skyrimo tvarką (DK 240 straipsnį, Vidaus tvarkos taisyklių 19.10., 19.11., 19.14. punktus), dėl ko skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo VšĮ „( - )“ ieškinys tenkinamas, o V. B. ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis). Padarius šias išvadas, teisėjų kolegija plačiau apeliantės V. B. apeliacinio skundo argumentų dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, dėl nepagrįstai skirtos drausminės nuobaudos, dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ikiteisminėje institucijoje ir pirmosios instancijos teisme nenagrinėja ir dėl jų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, plačiau nepasisako, o bylinėjimosi išlaidas paskirsto iš naujo.
  22. Atsižvelgiant į tai, kad VšĮ „( - )“ apeliacinis skundas tenkinamas, V. B. - atmetamas, o skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, VšĮ „( - )“ iš V. B. priteisiamos jos pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. VšĮ „( - )“ turėjo šias išlaidas: 41 Eur žyminio mokesčio už ieškinį pirmosios instancijos teismui, 2659,97 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 75 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 1211,72 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą - 371,70 Eur + 21 procentas PVM, už apeliacinio skundo surašymą – 629,72 Eur + 21 procentas PVM (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla sudėtinga, nagrinėta ikiteisminėje instancijoje, į ieškovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, procesinių dokumentų ir posėdžių skaičių, bylos apimtį, į tai, kad abiejų šalių išlaidų advokato teisinei pagalbai dydis esminiai nesiskiria, daro išvadą, kad ieškovės pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis, kuris neviršija Rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir jį mažinti pagrindo nenustatyta.

9Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Nutarė

10panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2017 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

11Ieškovės VšĮ „( - )“ ieškinį tenkinti visiškai.

12Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. ( - ) ir palikti galioti 2016 m. gruodžio 27 d. VšĮ „( - )“ direktoriaus įsakymą Nr. ( - ), kuriuo gydytojai ( - ) V. B. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas.

13Ieškovės V. B. ieškinį VšĮ „( - )“ atmesti.

14Priteisti ieškovei VŠĮ „( - )“, j. a. k. ( - ), iš V. B., a. k. ( - ) 2700,97 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 1286,72 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai