Byla 2A-1365/2014
Dėl skolos, turtinės žalos, palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų V. Ž. ir A. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-810-125/2014 pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovams V. Ž. ir A. Ž. dėl skolos, turtinės žalos, palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė J. N. 2013-11-15 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų V. Ž. ir A. Ž. turtinei žalai atlyginti 226 000 Lt sumą už turto pardavimą, kurią sudaro 70 000 Lt nesumokėta kaina už atsakovams atitekusį žemės sklypą ir 156 000 Lt sutartyje nurodytos ir rinkos kainos skirtumas, 4150 Lt sumą už teisinės pagalbos teikimą ikiteisminio tyrimo metu, 50 830 Lt palūkanų sumą, apskaičiuotą nuo reikalaujamos priteisti sumos už laikotarpį nuo 2009-05-19 iki 2013-11-15, iš viso 276 830 Lt, taip pat 5 procentų procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo iki sprendimo visiško įvykdymo. 2014-01-03 ieškovė pateikė patikslintu ieškiniu pavadintą procesinį dokumentą, teismo rezoliucija priimtą kaip dubliką, kuriame dar kartą išvardijo jos prašomos priteisti iš atsakovų V. Ž. ir A. Ž. solidariai 276 830 Lt žalos sudedamąsias dalis ir faktines tokio savo reikalavimo aplinkybes, papildydama ankstesnį ieškinį prašymu priteisti jai bylinėjimosi išlaidas bei atnaujinti senaties terminą ieškinio reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti.

5Nurodė, kad 2012-04-06 pagal testamentą paveldėjo savo motinos T. R., mirusios 2012-01-07, turtą, t. y. namų valdą, esančią ( - ), ir ½ dalį 0,20 ha žemės sklypo, esančio Palangos mieste, unikalus Nr. ( - ). Kita ½ dalis šio žemės sklypo, esančio Palangos mieste, palikimo atsiradimo metu nuosavybės teise buvo įregistruota atsakovų V. Ž. ir A. Ž. vardu, nes šią sklypo dalį V. Ž., veikdamas pagal 2009-04-27 motinos išduotą jam įgaliojimą, perleido savo paties ir sutuoktinės A. Ž. nuosavybėn pagal 2009-05-19 pirkimo-pardavimo sutartį už 70 000 Lt. Iš motinos žodžių žinojo, kad atsakovo V. Ž. ši buvo prašiusi tik sutvarkyti žemės sklypo dokumentus, kad jame būtų galima statyti gyvenamąjį namą. Ieškovės teigimu, atsakovai siekdami užvaldyti T. R. turtą, neteisėtai įgytą žemės sklypą įkeitė, o vykstant ikiteisminiam tyrimui – ir pardavė D. D. B., taip užkirsdami kelią neteisėtų sandorių panaikinimui ir restitucijos natūra taikymui. Kadangi ½ dalis žemės sklypo, esančio Palangoje, perleista atsakovų nuosavybėn pažeidžiant CK 2.134 straipsnio 1 dalies, 6.760 straipsnio 1 dalies nuostatas ir už mažesnę, nei rinkos, vertę, be to, atsakovai nėra sumokėję net ir 70 000 Lt sutartyje nurodytos sklypo dalies kainos, šias negautas pajamas laiko žala, kurią jai, kaip įpėdinei, solidariai turi atlyginti abu atsakovai. Atsižvelgiant į vykusio ikiteisminio tyrimo dėl tokių atsakovų veiksmų trukmę, terminas ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti turėtų būti atnaujintas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2014-03-17 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 70 000 Lt skolos, 15 553,42 Lt palūkanų, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 85 553,42 Lt sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat po 962,47 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės atsakovui V. Ž. 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

8Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal įstatymą (CK 2.134 str. 1 d.) sandorio dėl atstovaujamosios T. R. turto perleidimo sau ir savo sutuoktinei jos įgaliotinis V. Ž. negalėjo sudaryti, tačiau ieškovė neginčija 2009-04-27 įgaliojimo dalies dėl žemės sklypo pardavimo ar 2009-05-19 pirkimo-pardavimo sutarties. Vertindamas ieškinio reikalavimo dėl 70 000 Lt skolos už pirkimo-pardavimo sutartimi perleistą žemės sklypo dalį pagrįstumą, teismas atsižvelgė į liudytojų P. J., Z. Š. ir A. S. (A. Ž. tėvo) paaiškinimus, kad su T. R. nebuvo atsiskaityta, kad V. Ž. tik žadėjęs atsiskaityti, ir kad jo bei T. R. susitarimas dėl atlygio už perleidžiamą sklypo dalį buvęs pažadas pastatyti 100 000 Lt vertės namą T. R.. Taigi atsakovams nepateikus T. R. išduoto pakvitavimo, kad už žemę pinigai sumokėti, pirmosios instancijos teismas pagal CK 6.344 straipsnio 1 dalies nuostatas priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų, kaip perkamo daikto bendraturčių, 70 000 Lt (CK 6.344 str. 1 d.). Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 156 000 Lt kainų skirtumą pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad T. R. įgaliojime buvo numatyta V. Ž. teisė parduoti ½ dalį žemės sklypo už jam priimtiną kainą. Taigi nenuginčijus šio įgaliojimo, neatsiranda ir teisė reikalauti tokios žalos atlyginimo. Be to, teismo vertinimu, T. R. turėjo sužinoti apie žemės sklypo dalies perleidimą atsakovams pas notarę V. K. pasirašydama atsisakymą nuo pirmenybės teisės pirkti atsakovams priklausančią sklypo dalį. Taigi toks ieškovės reikalavimas pareikštas praleidus 3 metų ieškinio senatį. Ikiteisminio tyrimo inicijavimas ieškinio senaties eigos nenutraukia, o jo vykdymas pagrindo atnaujinti praleistą terminą nesudaro. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti kaip žalą 4 150 Lt su atstovavimu ikiteisminio tyrimo metu susijusias išlaidas, teismas nurodė, kad tokios išlaidos turėjo būti atlygintos BPK nustatyta tvarka. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, šios išlaidos, kaip nesusijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, ieškovei nepriteistinos.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovai V. Ž. ir A. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014-03-17 sprendimo dalį dėl 70 000 Lt skolos priteisimo ir ieškinį atmesti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo ar jį atidėti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Teismas, priteisdamas solidariai iš atsakovų 70 000 Lt už parduotą žemės sklypą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei netinkamai taikė materialinės teisės normas. Kadangi 2009-05-19 pirkimo-pardavimo sutartis nėra nuginčyta, laikytina, kad notariškai patvirtintos sutarties 1 punkte nurodytos aplinkybės apie A. Ž. tinkamą atsiskaitymą su pardavėjos įgaliotiniu, nepaneigtos. Vadinasi, A. Ž. pareiga sumokėti už įsigytą sklypą neatsiranda. Teisiniai santykiai dėl 70 000 Lt sumokėjimo susiklostė tik tarp V. Ž. ir T. R., remiantis CK 2.150 straipsnio pagrindu, tačiau reikalavimas dėl netinkamo įgaliojimo vykdymo ir pagal įgaliojimą gautų lėšų priteisimo byloje nebuvo teikiamas.

122. Teismas, vertindamas pinigų perdavimo T. R. faktą, nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais P. J., Z. Š. ir A. S. nurodė tas aplinkybes, kurias neva girdėjo iš mirusios T. R., t. y. tokie įrodymai laikytini netiesioginiais. Be to, P. J. ir Z. Š. yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes buvo pasikviesti ieškovės, o A. S., apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, konfliktuoja su atsakovais. Visų trijų liudytojų parodymai prieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams. Teismas, priteisdamas 70 000 Lt sumą vien remdamasis liudytojų parodymais, pažeidė CPK 185 straipsnio taisykles.

133. Teismas neįvertino faktinių aplinkybių, kad A. Ž. turėjo reikiamą sumą žemės sklypo daliai įsigyti, nes ikiteisminiame tyrime buvo pateikti vekseliai, kurių pagrindu iš V. K. ir R. K. buvo pasiskolinta suma. Notaro padėjėjas R. N., kuris buvo apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, taip pat patvirtino faktinę aplinkybę, kad matė laukiamajame sėdintį V. Ž. su žmona ir moteriškę, kuris teigė, kad nori atsiskaityti su moteriške pagal sutartį. Be to, T. R. nereiškė pretenzijų dėl nesumokėtų pinigų, kas vertintina kaip tinkamas atsiskaitymas.

144. Teismas pažeidė procesines teisės normas, išnagrinėdamas ieškovės reikalavimus pagal jos patikslintu ieškiniu pavadintą procesinį dokumentą, kurį teismas laikė dubliku. Patikslintas ieškinys ir dublikas yra du skirtingi procesiniai dokumentai, skirtingos jų priėmimo taisyklės bei nepateikimo pasekmės. Kadangi patikslintas ieškinys teisme nebuvo priimtas, o byla išnagrinėta pagal dublike pateiktus patikslintus reikalavimus, išeinant už pradinio ieškinio reikalavimo ribų, byla turi būti grąžintina nagrinėti teismo posėdyje iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).

155. Apeliantai sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą, o nuo likusios 2 467 Lt žyminio mokesčio dalies prašo atleisti arba jo sumokėjimą atidėti. Prašymą grindžia sunkia materialine padėtimi, kadangi gaunamos pajamos yra mažos, o šeimoje auga keturi nepilnamečiai vaikai.

16Ieškovė J. N. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2014-03-17 sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą į skundą grindžia argumentu, kad teismas tinkamai vertino įrodymus, pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, nesant byloje neginčijamo įrodymo – pakvitavimo dėl T. R. sumokėtos 70 000 Lt žemės sklypo dalies kainos.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

18Apeliacinis skundas atmestinas.

19Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas netinkamu įrodymų vertinimu pirmosios instancijos teisme, kas, apeliantų teigimu, lėmė nepagrįstas teismo išvadas dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, sumokant ir perduodant T. R. 70 000 Lt sumą už jai priklausiusio žemės sklypo dalies pardavimą. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovės reikalavimai buvo atmesti, teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka neginčijamas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl patenkintų ieškinio reikalavimų ir su tuo susijusių apeliacinio skundo argumentų (CPK 320 str. 1 d.).

20Iš elektroninės bylos duomenų nustatyta, kad 2009-04-27 tarp T. R. (įgaliotojos) ir apelianto (įgaliotinio) buvo pasirašytas ir notariškai patvirtintas įgaliojimas, kuriuo įgaliotinis buvo įgaliotas parduoti A. Ž. už įgaliotiniui priimtinas sąlygas ir kainą ½ dalį T. R. priklausančio žemės sklypo, esančio Palangos mieste. Šio įgaliojimo pagrindu 2009-05-19 tarp T. R. (pardavėjos), kurią atstovavo įgaliotinis (apeliantas), ir apeliantės (pirkėjos) buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią apeliantė įsipareigojo sumokėti 70 000 Lt už perkamą žemės sklypo dalį. Atitinkamai įgaliotinis (apeliantas), vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, įsipareigojo tinkamai atsiskaityti su atstovaujamąja T. R.. Byloje kilo ginčas dėl to, ar apeliantai yra tinkamai atsiskaitę su ieškovės 2012-01-07 mirusia motina T. R., kurios turtą ir turtines teises, kaip matyti iš 2012-04-06 paveldėjimo pagal testamentą liudijimo, paveldėjo ieškovė J. N. (CK 5.1 str.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumą, taip pat ir liudytojų parodymus, skundžiamu sprendimu nusprendė, kad ši suma pardavėjai bei įgaliotojai T. R. nebuvo sumokėta (neperduota), todėl T. R. turto paveldėtojos ir jos turtinių teisių perėmėjos ieškinį šioje ginčo dalyje patenkino. Pažymėtina, kad T. R. turėjo teisę reikalauti įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, t. y. reikalauti sumokėti jai sutarties kainą (CK 6.314 str., bei 6.760 str. 1 d.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad T. R. dar 2010 metų lapkričio mėn. kreipėsi teisinės pagalbos į advokatę, atšaukė apeliantui bei E. G. išduotus įgaliojimus tvarkyti turimos žemės atidalijimo dokumentus ir kt. Mirusios turto pardavėjos turto paveldėtoja, perėmusi palikėjos turtines teises, perėmė ir palikėjos teisę reikalauti šias teises ginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ir nagrinėjo ieškinį pareikštą T. R. įpėdinės – ieškovės.

21Dėl procesinių normų pažeidimo

22Kvestionuodami pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantai teigia, kad byla išnagrinėta išeinant už pradinio ieškinio reikalavimo ribų, pagal dublike pateiktus patikslintus reikalavimus, todėl byla turi būti grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d. ). Su tokiu procesinių dokumentų turinio vertinimu ir procesinių normų taikymo interpretavimu teisėjų kolegija nesutinka. Lyginant 2013-11-15 ieškinio ir 2014-01-03 procesinio dokumento, kurį ieškovė įvardijo kaip ieškinio patikslinimą, turinį, matyti, kad pateikus šį „patikslintu ieškiniu“ pavadintą procesinį dokumentą nei ieškovės ieškinio dalykas (materialiniai reikalavimai), nei pradinio ieškinio pagrindas (faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami materialiniai reikalavimai) nepakito (CPK 141 str.). Pirmosios instancijos teismas, gavęs tokį ieškovės patikslintu ieškiniu vadinamą procesinį dokumentą, pagrįstai nustatė, kad ieškovė pradinio ieškinio nepatikslino (t. y. nekeitė jo dalyko ar pagrindo), o tik detalizavo ieškinio dalyką (reikalavimus), juos išskaidydama pagal ieškinio sumą sudarančias sudedamąsias dalis, išsamiau aptarė ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, taigi CPK 141 straipsnio nuostatų pagrįstai netaikė ir, laikydamas jį paruošiamuoju dokumentu (CPK 112 str.), bei išnagrinėjęs iš esmės ieškovės jau pradiniame ieškinyje pareikštus reikalavimus dėl skolos, žalos ir palūkanų priteisimo, procesinių teisės normų nepažeidė. Įprastai teismas, klausimą, ar dalyvaujantys byloje asmenys tikslina pirminius reikalavimus (keičia ieškinio pagrindą bei dalyką), sprendžia ne pagal procesinio dokumento pavadinimą, o pagal jo turinį, o klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai (CPK 115 str. 4 d.). Aplinkybė, kad ieškovė, teikdama „patikslintu ieškiniu“ pavadintą procesinį dokumentą, nurodė papildomą teisinį pagrindą, prašydama priteisti 70 000 Lt skolą, nesuponuoja išvados, kad ieškinys buvo patikslintas, o byla išnagrinėta ne pagal ieškinio, o pagal dubliko reikalavimus, taip išeinant už ieškinio ribų. Ieškovas apskritai neprivalo nurodyti juridinio savo ieškinio pagrindo, t. y. konkrečių materialiosios teisės normų, kurios reguliuoja ginčijamą materialinį teisinį santykį, kadangi ginčo santykio teisingas kvalifikavimas yra teismo pareiga. Šaliai pakanka nurodyti tik faktines aplinkybes, iš kurių kildina savo reikalavimus, bei pateikti jas patvirtinančius įrodymus. Tokią savo pareigą ieškovė įgyvendino ir ieškinyje nurodė, kad reikalavimus kildina iš pirkimo-pardavimo sutarties bei joje nurodytos kainos nesumokėjimo. Nenustačius atsakovų (apeliantų) teisės tinkamai susipažinti su ieškovės reikalavimais pažeidimo ar jų teisės pateikti savo atsikirtimus (atsiliepimą, tripliką) bei įrodymus į abu ieškovės procesinius dokumentus nepagrįsto ribojimo, nėra teisinio grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

23Dėl apeliantų solidariosios atsakomybės

24CPK 185 straipsnyje numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 straipsnyje suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

25Apeliantai, ginčydami pirmosios instancijos teismo poziciją dėl apeliantams taikytinos solidariosios sutartinės atsakomybės, savo skunde argumentuoja, kad teisiniai santykiai už galimai netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą susiklostė tik tarp pardavėjos (įgaliotojos) T. R. bei įgaliotinio, apeliantei (pirkėjai) tinkamai įvykdžius savo sutartinę pareigą atsiskaityti už įgytą daiktą (CK 6.397 str. 1 d., 6.314 str.). Apeliantų teigimu, aplinkybę, kad su žemės sklypo pardavėja T. R. apeliantė (pirkėja) yra visiškai atsiskaičiusi, patvirtina šalių pasirašytos 2009-05-19 sutarties 1 punktas – pardavėjos įgaliotinis gavo 70 000 Lt iš pirkėjos prieš pasirašant sutartį.

26Teisėjų kolegija, vertindama tokių teiginių pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, kad vien 2009-05-19 pirkimo-pardavimo sutarties 1 punkto nuostata, kad pardavėjos įgaliotinis gavo iš pirkėjos 70 000 Lt prieš pasirašant sutartį, savaime nereiškia, jog tokios sutarties sąlygos pasirašymas patvirtina ją pasirašiusios šalies (pirkėjos) prievolės įvykdymą ir kartu įgaliotinio gavimą to, ką privalėjo įvykdyti priešinga šalis. CK 6.65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, turi skolininkui išduoti pakvitavimą. Sąvoka „pakvitavimas“ reiškia bet kokį rašytinį dokumentą, kuriame atsispindi kreditoriaus valia, kad jis priėmė prievolės įvykdymą, ir kiti duomenys apie prievolės įvykdymą. Tai, kad skolininkas turi pakvitavimą patvirtina, jog prievolė yra įvykdyta ir pasibaigusi, kol neįrodyta priešingai. Tačiau net ir pakvitavimas tam tikrais atvejais nėra vienintelis leistinas skolininko sutartinės prievolės įvykdymo faktą galintis patvirtinti įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-13 nutartis c. b. Nr. 3K-3-269/2011). Nagrinėjamos bylos atveju byloje nesama jokių objektyvių įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad pirkėja (apeliantė A. Ž.) perdavė įgaliotiniui (savo sutuoktiniui, apeliantui V. Ž.) ginčo sumą, išskyrus sutartyje įrašytą nuostatą, kuri, teisėjų kolegijos nuomone, šiame kontekste nevertintina kaip pakvitavimas. Ikiteisminio tyrimo metu duoti notarės J. N. parodymai, kad pirkėjos pinigų sumokėjimo faktas įgaliotiniui nebuvo tikrinamas (ikiteisminio tyrimo bylos fragmentiniai duomenys yra pateikti elektroninėje byloje), pagrįstai leidžia abejoti prievolės įvykdymo tinkamumu, juolab, esant pardavėjos įgaliotino ir pirkėjo sutapčiai (ginčo sklypas įgytas bendron sutuoktinių nuosavybėn). Tikimybę, kad apeliantė A. Ž. sumokėjo 70 000 Lt T. R. įgaliotiniui V. Ž., taip pat menkina ir pačios apeliantės paaiškinimai 2014-02-25 teismo posėdžio metu (teismo posėdžio garso įrašas), jog visus reikalus dėl žemės sklypo, esančio Palangoje, atidalijimo, įsigijimo ar namo jame statybos tvarkė būtent sutuoktinis, o ji neatsimenanti, kada ir kur atidavė jam pinigus.

27Abejonių dėl apeliantės, kaip pirkėjos, sutartinių pareigų tinkamo įvykdymo nepaneigia ir kiti apeliantų teikti į bylą įrodymai. Tokioje situacijoje vien 2009-04-10 dviejų vekselių pasirašymas 70 000 Lt sumai nepakankamas išvadai susiformuoti, kad apeliantės vardu galimai pasiskolinta suma buvo panaudota būtent šios prievolės T. R. įvykdymui, nes vekselių išdavimas nepatvirtina jų tikslinės paskirties, o tik apeliantės galimą disponavimą tokia piniginių lėšų suma. Kita vertus, apeliantės 2014-02-25 teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai, kad ji net nežino įsiskolinimo sumos likučio, kartu su vieno vekselio gavėjo V. K. ikiteisminio tyrimo metu teiktais paaiškinimais, kad jis neatsimena tikslios paskolintos sumos, taip pat leidžia pagrįstai abejoti realiu disponavimu minėtomis lėšomis. Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklausto notarės padėjėjo R. N. parodymai, kad jis matęs senyvo amžiaus moterį, taip pat nepatvirtina atsiskaitymo su pardavėja fakto, notarei J. N. paliudijus, kad atsiskaitymo faktas nebuvo tikrinamas. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad apeliantė nepateikė objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog prieš pasirašydama žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ji sumokėjo 70 000 Lt sutarties kainą, dėl ko jai sutartinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą neturėtų kilti.

28Apeliantams keliant jų abiejų sutartinės atsakomybės egzistavimo klausimą, kolegija aptaria ir įgaliotinio (apelianto) veiksmus sutartinių prievolių įvykdymo kontekste. CK 6.760 straipsnio 4 dalis įgaliotinį, įvykdžiusį pavedimą, įpareigoja apie tai tuoj pat pranešti įgaliotojui ir pateikti ataskaitą, prie kurios turi pridėti pateisinamuosius dokumentus, bei grąžinti įgaliojimą, jeigu sutarties nenustato ko kita. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, visa, ką gavo vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui. CK 2.150 straipsnyje taip pat nustatyta atstovo prievolė atsiskaityti atstovaujamajam. Prievolė atsiskaityti apima ir atsakovo pareigą atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą, kartu ir pareigą perduoti atstovaujamajam gautą turtą, įskaitant pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-594/2009).

29Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, ieškovė, teikdama, kad apeliantai neįvykdė savo sutartinių prievolių sumokėti už įsigytą sklypą, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius tokios prievolės atsiradimo pagrindą, tačiau neprivalėjo įrodinėti, kad su ja (ar pačia palikėja, kurios turtines teises paveldėjo ieškovė) nebuvo atsiskaityta; tai, kad tinkamai įvykdė prievolę atsiskaityti, turėjo įrodyti apeliantai ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-13 nutartis c. b. Nr. 3K-3-269/2011). Kaip jau anksčiau nurodyta, prievolės įvykdymo patvirtinimą reglamentuoja CK 6.65 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta priėmusio prievolės įvykdymą kreditoriaus pareiga duoti skolininkui pakvitavimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, todėl jis svarbus dėl savo įrodomosios reikšmės – leidžia sumažinti dvigubo prievolės įvykdymo riziką ir riboja nesąžiningo kreditoriaus galimybes nepagrįstai praturtėti. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, akcentuodamas pakvitavimo svarbą, įrodinėjant prievolės įvykdymo tinkamumą, nepažeidė įrodinėjimo instituto nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimo naštos paskirstymą. Byloje nustatyta, kad tiek apeliantė, veikdama kaip pirkėja, tiek apeliantas, veikdamas ir kaip pardavėjos įgaliotinis, ir kaip šio žemės sklypo pirkėjas, neturi žemės sklypo savininkės T. R. išduoto rašytinio dokumento, patvirtinančio, jog 2009 metais, sudarius pirkimo-pardavimo sandorį, ar vėliau su T. R. (ar jos turto paveldėtoja) už parduotą žemės sklypą buvo atsiskaityta. Pirmiau aptarti bylos netiesioginiai įrodymai (du vekseliai dėl 70 000 Lt sumos; liudytojo R. N. parodymai, kad notarės biure buvo senyvo amžiaus moteris) negali būti pripažįstami pakankamais įrodymais taip pat ir apelianto prievolės – gautų lėšų perdavimo įgaliotojui – įvykdymui patvirtinti. Pažymėtina, kad vertinant apelianto galimybę įvykdyti prievolę – perduoti galimai pirkėjos (jo sutuoktinės) jam sumokėtą 70 000 Lt, aktualūs tampa apelianto ikiteisminiame tyrime teikti paaiškinimai, kad jis, tvarkydamas T. R. priklausiusio žemės sklypo reikalus, buvo išleidęs 30 000 Lt kelio sklype tiesimui. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (Kretingos rajono apylinkės teisme nagrinėta c. b. Nr. 2-1221-325/2010) nustatyta, kad 2009-06-23 (t. y. po 2009-04-10 vekselių pasirašymo) apeliantai buvo paskolinę 27 000 Lt sumą K. ir R. R.. Tokie duomenys tik sustiprina apeliacinės instancijos teismo poziciją, kad apeliantai (sutuoktiniai) galimai pasiskolintas 20 000 EUR pinigines lėšas panaudojo ne atsiskaitymui su T. R., o savo būsimam gerbūviui tvarkyti bei asmeninių interesų tenkinimui.

30Teisėjų kolegijai pripažinus, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia labiau tikėti, nei netikėti, jog 70 000 Lt sumos žemės sklypo pirkėja (apeliantė) įgaliotiniui atsiskaityti už žemę neperdavė, o įgaliotinis neatsiskaitė su sklypo pardavėja T. R., ir šį žemės sklypą nuosavybėn įgijus abiems apeliantams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kyla solidarioji tiek pirkėjos, tiek įgaliotinio atsakomybė. Dar daugiau, abu apeliantai prisiėmė prievolės atsiskaityti su turto pardavėja neįvykdymo riziką, kadangi žemės sklypo dalis apeliantų buvo įgyta bendrai (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 3.109 str. 1 d. 5 p.).

31Dėl liudytojų parodymų vertinimo

32Apeliantų teigimu, teismas, priimdamas sprendimą nepagrįstai rėmėsi ieškovės iškviestų P. J. ir Z. Š. bei ikiteisminio tyrimo metu apklausto A. S. liudytojų parodymais, kadangi jie yra suinteresuoti, be to, jų parodymai laikytini netiesioginiais. Pažymėtina, kad šalys įrodinėjimo procese gali teikti įvairius įrodymus, tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai patvirtinančius dėstomas faktines aplinkybes. Sutiktina su apeliantų pozicija, kad liudytojų parodymai šiuo atveju yra netiesioginiai įrodymai, tačiau tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės reikalavimų pagrįstumą, įvertino byloje esančių įrodymų, taip pat ir liudytojų bei bylos dalyvių parodymų, visumą. Kaip jau aukščiau akcentuota, šioje byloje apeliantams teko pareiga įrodyti tinkamą sutartinių prievolių T. R. įvykdymą, nesant byloje objektyvių įrodymų – pakvitavimų. Tai, kad ieškovė, įrodinėdama prievolės turto palikėjai T. R. neįvykdymo faktą, rėmėsi ir liudytojų, pažinojusių ieškovės motiną, parodymais, nesuponuoja išvados, kad vien šių liudytojų duoti parodymai nulėmė ieškovės turtinės teisės pripažinimą. Vertinant ieškinio pagrįstumą, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai taip pat įvertino ir apeliantų nurodyto liudytojo R. N. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, vekselių pasirašymo faktą, tačiau apeliantų teikti įrodymai nepatvirtino faktinės aplinkybės, jog su T. R. yra atsiskaityta, tuo tinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, susijusios su liudytojų parodymų vertinimu, turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas būtų nukrypęs nuo aktualios teismų praktikos ar pažeidęs procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–179, 185, 189 str.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

33Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantų prievolių įvykdymo faktas byloje neįrodytas, o bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą ir priteisdamas iš apeliantų 70 000 Lt skolą solidariai, įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisė, materialinės teisės normų nepažeidė, todėl skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

34Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35Apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas. Apeliantų (atsakovų) apeliacinio skundo netenkinant, šios išlaidos jai priteistinos lygiomis dalimis iš apeliantų, vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 punktu ir CPK 93 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio pagrindu.

36Apeliantų skundą atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).

37Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliantų skundą, neišsprendė apeliantų prašymo dėl apeliantų atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies ar jo atidėjimo, bei priėmė apeliacinį skundą, apeliantams sumokėjus 100 Lt žyminį mokestį. Remiantis CPK 80 straipsnio 4 bei 7 dalimi, apeliantų mokėtinas už apeliacinį skundą žyminis mokestis – 1 575 Lt. Šį procesinį netikslumą gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas.

38Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėjimo iki bylos išnagrinėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Pažymėtina, kad tiek asmens turtinė padėtis, tiek ir galėjimas susimokėti žyminį mokestį yra vertinamasis dalykas ir būtent teismas privalo nuspręsti, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami atleisti nuo tam tikros dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo.

39Atsižvelgus į apeliantų pateiktus įrodymus, kad jie augina keturis nepilnamečius vaikus, apelianto gaunamos mėnesio pajamos sudaro 455 Lt, o apeliantė, remiantis 2014-04-17 pateiktais duomenimis, iki 2014 metų balandžio mėnesio pajamų, išskyrus socialines išmokas vaikui bei mokinio reikmėms įsigyti, negavo, nes augino vaiką iki trijų metų, atleidimas nuo likusios 1 475 Lt dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

40Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

41Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-25 nutartimi ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti yra taikytas apeliantams A. Ž. ir V. Ž. priklausančio nekilnojamojo, kilnojamojo turto bei turtinių teisių, o šio turto nesant ar jo nepakankant ir piniginių lėšų, esančių atsiskaitomosiose sąskaitose, pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, 276 830 Lt sumai areštas. Apeliacinės instancijos teismui palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, ieškinį patenkinus iš dalies, taikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal CPK 150 straipsnio 3 dalį lieka galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, tačiau sumažintina jų apimtis iki patenkinto reikalavimo sumos (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

42Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

43Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

44Priteisti iš atsakovų V. Ž., a.k. ( - ), ir A. Ž., a.k. ( - ), ieškovei J. N., a.k. ( - ), po 500 (penkis šimtus) litų bylinėjimosi išlaidų.

45Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi V. Ž., a. k. ( - ), ir A. Ž., a. k. ( - ), turtui, turtinėms teisėms bei piniginėms lėšoms taikyto arešto mastą sumažinti iki 85 553 (aštuoniasdešimt penkių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt trijų) litų 42 centų sumos.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė J. N. 2013-11-15 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su... 5. Nurodė, kad 2012-04-06 pagal testamentą paveldėjo savo motinos T. R.,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2014-03-17 sprendimu ieškinį patenkino iš... 8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal įstatymą (CK 2.134 str. 1... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atsakovai V. Ž. ir A. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos... 11. 1. Teismas, priteisdamas solidariai iš atsakovų 70 000 Lt už parduotą... 12. 2. Teismas, vertindamas pinigų perdavimo T. R. faktą, nepagrįstai rėmėsi... 13. 3. Teismas neįvertino faktinių aplinkybių, kad A. Ž. turėjo reikiamą... 14. 4. Teismas pažeidė procesines teisės normas, išnagrinėdamas ieškovės... 15. 5. Apeliantai sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą, o nuo... 16. Ieškovė J. N. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 18. Apeliacinis skundas atmestinas.... 19. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas netinkamu įrodymų vertinimu... 20. Iš elektroninės bylos duomenų nustatyta, kad 2009-04-27 tarp T. R.... 21. Dėl procesinių normų pažeidimo... 22. Kvestionuodami pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantai teigia, kad... 23. Dėl apeliantų solidariosios atsakomybės... 24. CPK 185 straipsnyje numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus... 25. Apeliantai, ginčydami pirmosios instancijos teismo poziciją dėl apeliantams... 26. Teisėjų kolegija, vertindama tokių teiginių pagrįstumą, pirmiausiai... 27. Abejonių dėl apeliantės, kaip pirkėjos, sutartinių pareigų tinkamo... 28. Apeliantams keliant jų abiejų sutartinės atsakomybės egzistavimo klausimą,... 29. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, ieškovė,... 30. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia... 31. Dėl liudytojų parodymų vertinimo... 32. Apeliantų teigimu, teismas, priimdamas sprendimą nepagrįstai rėmėsi... 33. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantų... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 35. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 1 000 Lt bylinėjimosi... 36. Apeliantų skundą atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos... 37. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliantų skundą, neišsprendė... 38. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvienu konkrečiu atveju,... 39. Atsižvelgus į apeliantų pateiktus įrodymus, kad jie augina keturis... 40. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo... 41. Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-25 nutartimi ieškinio reikalavimų... 42. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 44. Priteisti iš atsakovų V. Ž., a.k. ( - ), ir A. Ž., a.k. ( - ), ieškovei J.... 45. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi V. Ž., a. k. (...