Byla 3K-3-269/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Birutės Janavičiūtės ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Nijolei Radevič, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Ingai Žemkauskienei ir atsakovo atstovui advokatui Henrikui Celencevičiui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 21 d. nutarties ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui E. U. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ginčas kilo dėl atsiskaitymo pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį.

6Šalys 2005 m. rugpjūčio 26 d. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ieškovas A. B. už 75 000 Lt pardavė atsakovui E. U. 75 000 UAB „Verslo sprendimai“ akcijų. Sutarties 4.1 punkte įtvirtinta, kad pirkėjas (atsakovas) įsipareigoja už perkamas akcijas sumokėti pardavėjui (ieškovui) grynaisiais sutarties pasirašymo momentu; 4.2 punkte – kad nuosavybės teisė į akcijas pereina pirkėjui nuo sutarties pasirašymo momento; 6.6 punkte – kad ši sutartis yra akcijų perdavimo pirkėjui aktas.

7Ieškovas A. B., nurodęs, kad atsakovas už įsigytas akcijas nesumokėjo, prašė priteisti iš jo 75 000 Lt, 13 302 Lt palūkanų, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas konstatavo, kad sutarties 4.1 ir 4.2 punktų nuostatos reiškia, jog šalys priešpriešines pareigas susitarė vykdyti tuo pačiu metu (CK 6.39 straipsnio 3 dalis). Šalims nesutariant dėl sutarties nuostatų, susijusių su akcijų kainos sumokėjimu, aiškinimo, teismas taikė sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 straipsnis) ir sprendė, kad sutartyje įtvirtinta taisyklė, jog šalys priešpriešines pareigas privalo įvykdyti tuo pačiu metu, reiškia, kad sutarties pasirašymas patvirtina ją pasirašiusios šalies prievolės įvykdymą ir kartu gavimą to, ką privalėjo įvykdyti priešinga šalis; analogiški šalims protingi asmenys privalėjo tai suprasti. Nustatęs, kad abiejų sutarties egzempliorių tekstai vienodi, abiejuose yra šalių parašai, teismas konstatavo, jog abi šalys įvykdė sutarties 4.1, 4.2 ir 6.6 punktuose numatytus veiksmus: atsakovas sumokėjo sutartyje nustatytą akcijų kainą, ieškovas perdavė atsakovui jo įsigytas akcijas. Teismas pažymėjo, kad sutartyje nenustatyta, jog šalys prievolių vienas kitam įvykdymą privalo patvirtinti pakvitavimais; pakvitavimas nėra vienintelis kainos sumokėjimo įrodymas; tai, kad ieškovas perdavė atsakovui akcijas, abi šalys turi jų pasirašytus vienodus sutarties egzempliorius, ieškovas nuo 2005 m. rugpjūčio iki 2009 m. vasario nepareikalavo atsakovo sumokėti didelės pinigų sumos, yra pakankamas pagrindas išvadai, jog abi šalys įvykdė savo prievoles. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje N. P. v. UAB „Moduva ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-112/2008, esančiais išaiškinimais, nes bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi: kasacinio teismo nagrinėtoje byloje aptartos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kuriose įsigytų akcijų kaina turėjo būti sumokėta ne sutarčių pasirašymo metu, o per tam tikrą laikotarpį, sutartimi parduotos akcijos nebuvo perduotos pirkėjams sutarties pasirašymo momentu, o buvo numatyta, kad nuosavybės teisės į akcijas pirkėjams pereis visiškai už šias atsiskaičius, t. y. šalys priešpriešines pareigas privalėjo įvykdyti ne tuo pačiu (sutarties pasirašymo) metu.

11Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. sausio 21 d. nutartimi netenkino ieškovo apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas laikėsi CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių ir nepažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

12III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo. Teismai, pažeisdami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles, klaidingai aiškino sutarties 4.1 punkto nuostatą kaip sutarties šalių patvirtinimą, kad pirkėjas sumokėjo akcijų kainą sutarties pasirašymo metu; taip buvo pažeistos sąžiningos sutarties šalies (kasatoriaus) teisės – jis ne tik negavo atlygio už parduotas akcijas, bet šis teismų nustatytas įvykusio atsiskaitymo faktas gali sukelti jam neigiamų teisinių padarinių (mokestinės prievolės už pajamas, gautas asmeniui perleidus vertybinius popierius, atsiradimas ir kt.). Sutartis negali būti aiškinama tik pagal vienos šalies paaiškinimus, toks aiškinimas prieštarauja teismų praktikoje suformuluotai taisyklei, kad sutarčių aiškinimo taisyklės taikomos kartu su sutarties teksto (sąlygų) lingvistinės analizės metodu ir paprastai negali paneigti vienareikšmių ir šalių aiškiai patvirtintų sąlygų buvimo ir jų privalomos galios šalims. Tai, kad sutarties sąlygų lingvistinė konstrukcija aiški, o sutarties šalies veiksmai neatitinka prievolių vykdymo būdo, dėl kurio buvo sutarta, yra pagrindas konstatuoti sutartinės prievolės netinkamą vykdymą, bet ne tuos veiksmus atitinkančią tikrąją šalių valią susitariant dėl ginčo sutarties sąlygos. Teismai pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą taisyklę, kad sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, o aiškios ir nedviprasmiškos sutarties sąlygų nuostatos net negali būti aiškinamos, teismas negali keisti šių nuostatų prasmės. Sutarties 4.1 punkte aiškiai įtvirtinta pirkėjo pareiga sumokėti už parduodamas akcijas sutarties sudarymo momentu, bet neišreikšta šalių valios (patvirtinimo) apie tinkamą tokio įsipareigojimo įvykdymą; teismai, aiškindami sutarties 4.1 punktą, pakeitė šios nuostatos prasmę. Teismai nesivadovavo sisteminio sutarčių aiškinimo principu, t. y. neanalizavo ir nevertino sutarties sąlygų viseto, nenustatė, kodėl priešpriešiniai sutarties šalių įsipareigojimai suformuluoti skirtingai (pardavėjas sutarties pasirašymo metu jau perduoda akcijas, o pirkėjas tik įsipareigoja sumokėti) bei kodėl šalys sutarties 6.6 punkte patvirtino pardavėjo pareigos perduoti akcijas tinkamą įvykdymą, tačiau analogiško patvirtinimo, kad pirkėjas įvykdė įsipareigojimą, nėra. Teismai nesiaiškino sutarties tikslų (CK 6.193 straipsnio 2 dalis), įprastinių sąlygų, nepagrįstai konstatavo, kad šalys buvo sutarusios, kad priešpriešinės pareigos turi būti vykdomos tuo pačiu metu, nepagrįstai sutapatino prievolės atsiradimo ir jos tinkamo įvykdymo momentus. Aiškinant sutarties sąlygas, buvo svarbu įvertinti ir šalių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Kasatorius pažymi, kad kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo nepraleidęs ieškinio senaties termino, praėjus tik daugiau kaip trejiems metams nuo sutarties sudarymo, todėl ši aplinkybė negali būti aiškinama kasatoriaus nenaudai. Apeliacinės instancijos teismas nevertino kasatoriaus pateiktos 2005 m. mokesčių deklaracijos, kuri aiškiai patvirtina, kad 2005 m. jis negavo pajamų už parduotus vertybinius popierius. Teismai neįvertino, kad atsakovas dirbo vadovaujamą darbą, buvo generalinis direktorius, turi nebaigtą aukštąjį ekonomikos išsilavinimą – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog tokiam asmeniui keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai, taigi jis turėjo suprasti, kad formuluotė „įsipareigoja sumokėti“ nereiškia, kad „pirkėjas sumokėjo“. Esant patvirtinimui, kad pardavėjas savo pareigą įvykdė, protingas ir atidus pirkėjas turėjo reikalauti, kad analogiškas patvirtinimas apie tinkamą pirkėjo prievolės sumokėti akcijų kainą įvykdymą būtų įrašytas sutarties tekste.

152. Dėl netinkamo CK 6.65 straipsnio taikymo, įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo. Teismai nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, vienais įrodymais rėmėsi ir juos pripažino, o kitus atmetė, nenurodę atmetimo motyvų. Kasatorius pažymi, kad jis neprivalo įrodinėti, jog su juo nebuvo atsiskaityta, priešingai, atsakovas turėjo įrodyti, kad tinkamai įvykdė prievolę (CK 6.123 straipsnio 2 dalis, 6.75 straipsnis). CK 6.65 straipsnyje nustatytas pakvitavimo privalomumo principas, nebent šalys sutartyje aiškiai susitaria, kad pakvitavimas neišduodamas; tokio teisinio reguliavimo kontekste šalys neturėjo atskirai numatyti, kad prievolių įvykdymas bus patvirtinamas pakvitavimais; sutartyje neaptarus, kaip bus patvirtinamas tinkamas pirkėjo pareigos atsiskaityti už akcijas įvykdymas, taikytinos CK 6.65 straipsnio nuostatos. Skundžiamojoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad sutarties pasirašymo faktas patvirtina tinkamą atsakovo prievolės įvykdymą sutarties pasirašymo momentu ir apeliacinio skundo argumentai dėl pakvitavimo nebuvimo yra nepagrįsti. Sutarties įvykdymas yra sandoris, o pakvitavimas yra jo forma. Tai reiškia, kad atsakovas gali įrodyti atsiskaitymo su kasatoriumi faktą tik pateikdamas kasatoriaus pasirašyta pakvitavimą, neturi teisės remtis kitais įrodymais. Teismai nepagrįstai akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 punktą pripažino pakvitavimu, nes jame nėra nuorodų dėl akcijų kainos sumokėjimo ir pinigų gavimo. Be to, teismai nepagrįstai nurodė, kad civilinės bylos N. P. v. UAB „Moduva ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-112/2008, kurioje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis, ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo šios civilinės bylos aplinkybių.

163. Dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Apeliaciniame skunde kasatorius nurodė išsamius argumentus dėl pakvitavimo reikšmės, prievolių tinkamo įvykdymo patvirtinimo, dėl faktinių bylos aplinkybių, tačiau šių argumentų apeliacinės instancijos teismas nevertino, dėl jų nepasisakė, taip pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje civilinėje byloje UAB DK „Lindra“ v. V. Baltakio individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-169/2005, įtvirtintą teisės aiškinimo taisyklę.

17Atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikta.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Dėl šalių sudarytos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, susijusių su kainos sumokėjimu, aiškinimo

21Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutartimi taip pat vadinamas rašytinis dokumentas, kuriame išdėstytos sutarties sąlygos. Šiame dokumente šalys gali nustatyti ne tik jų santykius po sutarties sudarymo reguliuojančias sąlygas, bet ir patvirtinti iki sutarties sudarymo įvykusius faktus ar prievolių įvykdymą (pvz., sutarties kainos ar jos dalies sumokėjimą, daikto perdavimą ir pan.), susieti sutarties objekto teisinio statuso pasikeitimą vien su sutarties sudarymo faktu, nereikalaujant atlikti papildomų veiksmų nei iki, nei po jos sudarymo (pvz., nustatyti, kad nuosavybės teisė pirkėjui pereina nuo sutarties sudarymo momento, sutartis yra ir priėmimo–perdavimo aktas ir pan.). Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

22Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl jų sudarytos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 punkto, kuriame nustatyta: „Pirkėjas įsipareigoja Sutarties 2 straipsnyje nurodytą pinigų sumą (75 000 LTL) už perkamas akcijas sumokėti pardavėjui grynais sutarties pasirašymo momentą“ tikrosios reikšmės. Bylą nagrinėję teismai, taikę CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisyklės, padarė išvadą, kad sutartyje įtvirtinta taisyklė, jog šalys priešpriešines pareigas privalo įvykdyti tuo pačiu metu, reiškia, jog sutarties pasirašymas patvirtina ją pasirašiusios šalies prievolės įvykdymą ir kartu gavimą to, ką privalėjo įvykdyti priešinga šalis. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia bylą nagrinėjusių teismų išvada.

23Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje M. R. v. UAB „Būstuva“, bylos Nr. 3K-3-291/2008).

24Nagrinėjamos bylos atveju šalių sudarytos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 punkte aiškiai suformuluotas pirkėjo (atsakovas) įsipareigojimas sumokėti pardavėjui (kasatoriui) už perkamas akcijas grynaisiais sutarties pasirašymo momentu. Šios sutarties sąlygos lingvistinė konstrukcija yra aiški ir neleidžia įžvelgti galimo keleriopo jos turinio suvokimo. Skirtingai nei dėl parduodamų akcijų perleidimo, sutarties 4.1 ar kituose jos punktuose nenustatyta, kad pasirašydamos sutartį šalys patvirtina pirkėjo prievolės sumokėti perkamų akcijų kainą tinkamą įvykdymą – pinigų sumokėjimo faktą. Taigi ir sisteminė sutarties analizė neleidžia daryti išvados, kad sutarties pasirašymas patvirtino atsakovo prievolės įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sutarties 4.1 ir 4.2 punktų nuostatos reiškia, jog šalys priešpriešines pareigas susitarė vykdyti tuo pačiu metu (CK 6.39 straipsnio 3 dalis), tačiau teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka ir pažymi, kad CK 6.39 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad priešpriešines pareigas skolininkas ir kreditorius turi įvykdyti tuo pačiu metu, yra dispozityvioji norma, taikytina tuo atveju, jei įstatymai, sutartis ar prievolės esmė nenumato kitos prievolių vykdymo tvarkos; ši norma netaikytina aiškinant sutarties sąlygas ir nustatant iš jos kylančių prievolių įvykdymo faktą. Remiantis šalių sutarties 4.2, 6.6 punktais, parduodamos akcijos perėjo atsakovui sutarties pasirašymo momentu, taigi kasatoriaus, kaip pardavėjo, prievolės perduoti parduodamas akcijas įvykdymas nereikalavo iš jo papildomų aktyvių veiksmų po sutarties pasirašymo. Skirtingai nei kasatorius, atsakovas, vykdydamas savo kaip pirkėjo prievolę sumokėti perkamų akcijų kainą, turėjo atlikti aktyvius veiksmus, taigi vien šalių pasirašymas sutartyje, kurioje, minėta, nenustatyta, kad šalys patvirtina pirkėjo prievolės sumokėti perkamų akcijų kainą tinkamą įvykdymą, bet aiškiai išreikštas atsakovo įsipareigojimas šią kainą sumokėti sutarties pasirašymo momentu, negali lemti išvados, kad atsakovo prievolė buvo tinkamai įvykdyta.

25Dėl šių argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CPK 6.39 straipsnio 3 dalį, 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, todėl be pagrindo pripažino, kad sutarties pasirašymas patvirtino atsakovo prievolės įvykdymą.

26Dėl pirkėjo pareigos įrodyti prievolės sumokėti kainą įvykdymo faktą

27Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Nagrinėjamu atveju ieškovas (kasatorius), teigdamas, kad atsakovas neįvykdė savo sutartinės prievolės sumokėti už įsigytas akcijas, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius tokios prievolės atsiradimo pagrindą, tačiau neprivalėjo įrodinėti, kad su juo nebuvo atsiskaityta; tai, kad tinkamai įvykdė prievolę, turėjo įrodyti atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą. Atsižvelgiant į tokią atsakovui (skolininkui) tenkančią įrodinėjimo naštą, jis turi būti suinteresuotas tinkamai įforminti prievolės įvykdymo faktą, kad galėtų apsisaugoti nuo nesąžiningo kreditoriaus reikalavimo įvykdyti prievolę pakartotinai.

28Prievolės įvykdymo patvirtinimą reglamentuoja CK 6.65 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta priėmusio prievolės įvykdymą kreditoriaus pareiga duoti skolininkui pakvitavimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę reikalauti, kad kreditorius išduotų jam pakvitavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, todėl jis svarbus ir naudingas skolininkui visų pirma dėl savo įrodomosios reikšmės: leidžia sumažinti dvigubo prievolės įvykdymo riziką ir riboja nesąžiningo kreditoriaus galimybes nepagrįstai praturtėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Ž. M. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-594/2009). Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei nurodyta kasaciniame skunde, pakvitavimas nėra vienintelis leistinas skolininko sutartinės prievolės įvykdymo faktą galintis patvirtinti rašytinis įrodymas; siekdamas įrodyti prievolės įvykdymo faktą, skolininkas gali remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis.

29Byloje nustatyta, kad atsakovas neturi kasatoriaus išduoto rašytinio dokumento, patvirtinančio, jog jis tinkamai įvykdė prievolę pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. kad atsiskaitė už perkamas akcijas. Byloje esantys netiesioginiai įrodymai (atsakovo paskolos sutartis dėl 75 000 Lt ir liudytojos parodymai, kad jis skaičiavo pinigus, tačiau neprisimena, kurią dieną) negali būti pripažįstami pakankamais įrodymais atsakovo prievolės sumokėti už įsigytas akcijas įvykdymui patvirtinti, jie nepatvirtina, kad nurodyti pinigai buvo perduoti kasatoriui. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, kaip bendrovės vadovas ir akcininkas, turintis ilgametę patirtį, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo pasirūpinti tinkamais įrodymais, patvirtinančiais pinigų sumokėjimo kasatoriui faktą. Atsakovo aiškinimu, jis raštiško pakvitavimo apie prievolės įvykdymą nereikalavo, nes šalis siejo ilgalaikiai pasitikėjimu grįsti verslo santykiai. Taip atsakovas prisiėmė prievolės įvykdymo įrodinėjimo riziką. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, vadovaujantis CPK 185 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, atsakovo prievolės įvykdymo fakto byloje nenustatyta, bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl jų procesiniai sprendimai naikintini ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 4 dalis).

30Pagal CK 6.314 straipsnio 5 dalį, kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas. Kadangi šalių sutartyje palūkanų nenustatyta, tai kasatoriui priteistinos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytos 5 proc. palūkanos nuo laiku nesumokėtos sumos už laikotarpį nuo sutarties pasirašymo iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos, taip pat, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi – nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

32Nagrinėjamoje byloje kasatorius patyrė 7947,18 Lt išlaidų žyminiam mokesčiui už ieškinį, apeliacinį bei kasacinį skundus sumokėti. Patenkinus kasacinį skundą ir priėmus sprendimą tenkinti ieškinį, šios išlaidos priteistinos kasatoriui iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33Šioje byloje kasaciniame teisme patirta 41,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai), kurios, tenkinus kasacinį skundą, priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

35Panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

36Priteisti A. B. (duomenys neskelbtini) iš E. U. (duomenys neskelbtini) 75 000 Lt skolos, 13 302 Lt palūkanų ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. vasario 27 d.) iki kasacinio teismo nutarties visiško įvykdymo, 7947,18 Lt bylinėjimosi išlaidų.

37Priteisti iš E. U. (duomenys neskelbtini) 41,80 Lt (keturiasdešimt vieną litą 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

38Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ginčas kilo dėl atsiskaitymo pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį.... 6. Šalys 2005 m. rugpjūčio 26 d. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį,... 7. Ieškovas A. B., nurodęs, kad atsakovas už įsigytas akcijas nesumokėjo,... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas konstatavo, kad sutarties 4.1 ir 4.2 punktų nuostatos reiškia, jog... 11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m.... 12. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo... 14. 1. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo. Teismai, pažeisdami... 15. 2. Dėl netinkamo CK 6.65 straipsnio taikymo, įrodinėjimą... 16. 3. Dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Apeliaciniame skunde kasatorius... 17. Atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikta.... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Dėl šalių sudarytos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų,... 21. Pagal CK 6.154 straipsnio 1 dalį sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų... 22. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl jų sudarytos akcijų... 23. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių... 24. Nagrinėjamos bylos atveju šalių sudarytos akcijų pirkimo–pardavimo... 25. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję... 26. Dėl pirkėjo pareigos įrodyti prievolės sumokėti kainą įvykdymo faktą... 27. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi... 28. Prievolės įvykdymo patvirtinimą reglamentuoja CK 6.65 straipsnis, kurio 1... 29. Byloje nustatyta, kad atsakovas neturi kasatoriaus išduoto rašytinio... 30. Pagal CK 6.314 straipsnio 5 dalį, kai pirkėjas laiku nesumoka už jam... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 32. Nagrinėjamoje byloje kasatorius patyrė 7947,18 Lt išlaidų žyminiam... 33. Šioje byloje kasaciniame teisme patirta 41,80 Lt išlaidų, susijusių su... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimą... 36. Priteisti A. B. (duomenys neskelbtini) iš E. U. (duomenys neskelbtini) 75 000... 37. Priteisti iš E. U. (duomenys neskelbtini) 41,80 Lt (keturiasdešimt vieną... 38. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...