Byla e2A-408-601/2017
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – notarė G. K. ir notarė V. B

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. Ž. ieškinį atsakovams R. D. ir D. D. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – notarė G. K. ir notarė V. B..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

51. Ieškovė N. Ž. kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama:

  • pripažinti negaliojančiu L. K., mirusios ( - ), 2012 m. spalio 18 d. testamentą, reg. Nr. ( - ), patvirtintą Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K.;
  • pripažinti galiojančiu ankstesnįjį 2006 m. vasario 23 d. L. K. testamentą reg. Nr. ( - ), patvirtintą Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarės V. B..

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 11 d. sprendimu (t. 3, b. l. 55-62):

  • ieškinį atmetė.
  • priteisė iš ieškovės N. Ž. 1 898,29 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovams R. D. ir D. D..
  • priteisė iš ieškovės N. Ž. 30,25 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Teismas nurodė, kad ( - ) mirė L. K., kuri buvo netekėjusi, vaikų neturėjo. L. K. buvo sudariusi du oficialiuosius testamentus: 1) 2006-02-23 testamentu visą savo turtą paliko ieškovei N. Ž.; 2) 2012-10-18 testamentu visą savo turtą paliko lygiomis dalimis atsakovams R. D. ir D. D.. Ieškovė ginčija palikėjos paskutinį 2012-10-18 testamentą, siekdama pripažinti galiojančiu ankstesnį 2006-02-23 testamentą. Ieškovės prašymu buvo atliktos dvi pomirtinės L. K. teismo psichiatrijos ekspertizės, kuriose duotos visiškai priešingos išvados. Pirmajame akte nurodyta, kad 2012-10-18 testamento sudarymo metu palikėjai konstatuotas psichikos sutrikimas – F 25.2 Šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, tačiau palikėja, sudarydama 2012-10-18 testamentą, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Antrajame akte nurodytas kitoks susirgimas – paranoidinė šizofrenija ir priešinga išvada, kad palikėja 2012-10-18 testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti. Teismas pažymėjo, jog neaišku, kuo pagrįsta išvada, kad 2012-10-18 testamento sudarymo dieną palikėja negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, kai byloje yra duomenys, kad palikėja iki pat mirties aktyviai dirbo teismo medicinos eksperte ( - ) Kauno skyriuje. Teismas darė išvadą, kad pirmosios ekspertizės išvada yra labiau patikima, nes paremta objektyviais duomenimis – įrašais medicininiuose dokumentuose. Antrosios ekspertizės akto išvada grindžiama subjektyviais liudytojų parodymais, ją paneigia ir kiti byloje surinkti įrodymai. Notarei nekilo abejonių, kad testamentą pasirašiusi L. K. gali būti apsvaigusi. Teismas vertino liudytojų parodymus, sprendė, kad L. K. alkoholį vartodavo vakarais, grįžusi iš darbo, o ryte važiuodavo į darbą blaivi. L. K. buvusios kolegės nurodė, kad nematydavo jos geriančios ar neblaivios. L. K. jos darbas buvo svarbus. Tai, kad Liucija skambindama klausdavo, ar iš balso nesijaučia, kad ji apsvaigusi, sudaro pagrindą spręsti, kad ji suvokė savo veiksmų esmę ir juos valdė. Teismas pažymėjo, kad iš ekspertės V. M. paaiškinimų 2016-09-15 teismo posėdyje galima spręsti, kad ekspertizės išvada, jog 2012-10-18 testamento sudarymo metu L. K. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, paremta subjektyvia ekspertės nuomone. Tokie ekspertės samprotavimai prieštarauja teismo posėdyje apklausto eksperto S. S. paaiškinimams. Byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad iš L. K. sąskaitos Šiaulių banke 2008-11-24 buvo pervesta 20 000 Eur paskola ieškovės N. Ž. IĮ „( - )“. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys taip pat patvirtina, kad L. K. iki pat mirties dalyvaudavo teismo posėdžiuose baudžiamosiose bylose, buvo apklausiama kaip specialistė, surašiusi specialisto išvadas, atsakinėdavo į teisėjų, prokuroro, gynėjų klausimus dėl jos atliktų apžiūrų ir surašytų išvadų. Teismas darė išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama patvirtinti faktui, jog testamento sudarymo dieną testatorė L. K. suprato savo veiksmų reikšmę, ginčijamame testamente išreikšta tikroji palikėjos valia.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovė N. Ž., atstovaujama advokatės K. R., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2814-886/2016 ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai (t. 3, b. l. 71-83).

10Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: teismas visiškai neįsigilino į ligos – šizofrenijos, kuria nuo jaunystės sirgo L. K., specifiką. Intelektiniai, asmens sergančio šizofrenija, sugebėjimai dažniausiai lieka nepažeisti, tačiau pasireiškia mąstymo ir valios sutrikimai. Vertinant valios sutrikimus pažymėtina, kad CK 1.89 straipsnio 1 dalis numato, kad šiuo pagrindu gali būti pripažintas negaliojančiu sandoris tokio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Pripažįstant sandorį negaliojančiu nurodytu pagrindu, pakanka vieno iš dviejų alternatyvių neveiksnumo kriterijų, t. y. asmuo turi arba nesuprasti savo veiksmų, arba negalėti jų valdyti; teismas, remdamasis pirminiu ekspertizės aktu, nevertino, kad L. K. pirmieji psichikos sutrikimai buvo diagnozuoti nuo 16 metų amžiaus. Dėl afektinių sutrikimų išsivystė ūmi psichozė, lydima klausos haliucinacijų, persekiojimo kliedėjimo idėjų. Nuo 1999 metų L. K. buvo konstatuoti psichikos sutrikimai: bloga nuotaika, suicidinės mintys, psichomotorinis sujaudinimas, nenuoseklus mąstymas, baimė, kliedėjimo idėjos, valios sferos, dėmesio sutrikimai, chaotiškas elgesys, sutrikęs asociacijų kėlimo procesas, negatyvi simptomatika bei darbinės adaptacijos sutrikimai; teismas nevertino aplinkybės, kad L. K. išdavė A. B. įgaliojimą tvarkyti ir valdyti jos turtą, ko pasekoje A. B. perleido visą L. K. priklausiusį turtą savo artimiesiems, ilgą laiką, nuo 1994 metų iki 1997 metų jis laikė L. K. per prievartą izoliuotą nuo žmonių, girdydamas ją vaistais ir alkoholiu; teismas nevertino, kad nuo pat 1997 metų ieškovė pradėjo rūpintis L. K.. 1997 m. sausio mėnesį L. K. neturėjo nei kur gyventi, nedirbo ir visiškai nebegalėjo savimi pasirūpinti. Ieškovė ja rūpinosi, vedė pas gydytojus, suteikė gyvenamąjį plotą, lėšų pragyvenimui, lankė, kai ji buvo gydoma stacionarinėse gydymo įstaigose. Tik su N. Ž. L. K. leido atostogas, didžiąsias šventes. Nuo 2008 m. L. K. pradėjo savarankiškai nutraukinėti gydymą, o nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. visai nebesilankė psichikos sveikatos centre. Nuo 2011 metų L. K. psichinė būsena pablogėjo, nes ji nuolat perdozuodavo vaistus, norėjo vaistų vartojimą sureguliuoti be gydytojo priežiūros; teismas neatsižvelgė į medicininius įrašus, esančius L. K. ( - ) medicininėje kortelėje, iš kurių matyti, kad laikotarpiu, kai L. K. sudarė ginčijamą testamentą, ji lankėsi pas psichiatrę, skųsdamasi įtampa, nerimu, jautėsi sugniuždyta, neturėjo nuotaikos dirbti; teismas sprendime tik nurodė, kad teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai, tačiau realiai jų parodymų nevertino arba juos vertino atskirai nuo viso parodymų konteksto. Liudytojos V. E. M., R. K., bendradarbės V. Š., L. J., kaimynės J. D. Š., N. M., S. Z. parodė, kad L. K. nuolat perdozuodavo vaistus ir juos vartojo su alkoholiu. Vien L. K. mirties faktas ir priežastis turėjo būti vertinama, kaip tik patvirtinanti aukščiau nurodytų liudytojų parodymus. L. K. mirė nuo ūmaus apsinuodijimo psichotropiniais medikamentais. Teismas visiškai nevertino liudytojų parodymų, kurie davė parodymus apie laikotarpį testamento sudarymo dieną. Nurodytą dieną L. K. buvo apsvaigusi, kas paneigia teismo išvadas, kad L. K. 2012-10-18 dieną dirbo; Teismas nukrypo nuo LAT praktikos (2012-10-31 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-453/2012). teismas netinkamai vertino 2016 m. vasario 25 d. ekspertizės aktą, nurodydamas, kad iš esmės teismui liko neaišku, kuo remiantis buvo padaryta išvada, kad 2012-10-18 testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Teismas visiškai nesuprato L. K. diagnozuotos ligos pobūdžio. Ekspertai, priešingai nei pirminės ekspertizės akte, atliko išsamų psichiatrinį tyrimą, o ne tik chronologine tvarka nurodė medicininius dokumentus; teismas nevertino liudytojų parodymų apie liguistą L. K. potraukį akmenukams, kuriuos ji pirko iš atsakovų, išleisdama visą savo atlyginimą. Nevertino parodymų apie tai, kokia apsileidusi, netvarkinga, nebegalinti visiškai pasirūpinti savimi buityje buvo L. K., toks elgesys būdingas šizofreninio tipo ligoniams; teismas nevertino ginčijamo testamento turinio. Atsakovai su L. K. bendravo tik jų parduotuvėje, t. y. santykiai apsiribojo akmenukų pirkimu, pas ją namuose jie nėra buvę. Atsakovams nekilo jokių abejonių dėl L. K. psichinės sveikatos, nežinojo apie jos naudojamus psichiką veikiančius vaistus, kas patvirtina, kad tarp atsakovų ir L. K. nebuvo jokių artimų santykių. Testamentu turtas paliktas svetimiems asmenims. Teismas rėmėsi išimtinai atsakovų parodymais apie tai, kad N. Ž. buvo valdinga, nesiskaitanti, grubi moteris. Tokių atsakovų parodymų nepatvirtino jokie kiti bylos įrodymai. Atsakovų įrodymai prieštarauja kitiems bylos duomenims; atsakovai nurodė, kad L. K. buvo paskolinusi ieškovei didelę pinigų sumą, dėl kurios grąžinimo ji bijojusi, kas lėmė testamento sudarymą atsakovų atžvilgiu. Ieškovė neigia, buvus paskolinus santykius. Ieškovė turi L. K. ranka rašytus lapus, patvirtinančius paskolos santykių nebuvimą. Tai tik atsakovų versija. Be to, ši aplinkybė nėra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku; pirminė psichiatrijos ekspertizė buvo atlikta pažeidžiant teisingumo ir išsamumo principą. Ekspertizės akte chronologine tvarka išdėstyti medicininės dokumentacijos duomenys apie testatorei nustatytus psichikos sutrikimus, tačiau visiškai neatlikta šių duomenų mokslinė analizė ir ekspertinis įvertinimas. Nesilaikyta Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo valstybinėje psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų reikalavimų. Ekspertai visiškai neanalizavo liudytojų parodymų, taip pat psichiatrų, gydžiusių testatorę, paaiškinimų. Liudytojų parodymai ekspertizei buvo pateikti garso įrašų forma yra nekorektiški ir iš esmės pažeidžia pagrindinius ekspertizės atlikimo principus; ekspertai, atlikę pirminę ekspertizę, rėmėsi tik dalimi L. K. medicininių dokumentų. Taip pat ekspertai visiškai nevertino svarbaus L. K. gyvenimo laikotarpio, t. y. nuo 2009-09-01 iki 2012-08-28, kurio metu L. K. nesigydė visiškai, vartojo gydytojo jai nepaskirtus vaistus. Ekspertų atsakymai į nutartyje užduotus 1, 2, 3, 5 klausimus yra neišsamūs. Ekspertizės akte visiškai neanalizuoti L. K. intelektinio ir valios testamentinio veiksnumo kriterijai. Nevertinti byloje esantys: 2005-05-05 nuosprendis byloje Nr. 1-00105-579 ir 2004 m. liepos 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1993/2004, patvirtinantys, kad testatorę analogiškomis aplinkybėmis buvo įmanoma įtakoti, paveikti jos valią sudarant sandorius; faktas, kad sirgdama šizofrenija, L. K. dirbo, niekaip nepatvirtina jos testamentinio veiksnumo testamento sudarymo dieną, kadangi šiai ligai būdinga tai, kad asmens intelektiniai sugebėjimai išlieka nepakitę. Teismas akcentavo tai, kad 2012-10-18 L. K. buvo pavesta vykdyti darbines funkcijas, tačiau 2012-10-18 ikiteisminio tyrimo pareigūnų užduočių nebuvo gauta, todėl L. K. gydymo įstaigose asmenų neapžiūrėjo. Teismas nurodė, kad būtent 2012-10-18 buvo surašytos dvi specialisto išvados, tačiau jos niekaip nepatvirtina fakto, kad išvados buvo rašomos būtent tą dieną, t. y. spalio 18 d.; su teismo išvadomis, kad notarė nurodė, jog L. K. į notarų biurą atvyko pati, kad ji aiškiai nurodė įpėdinių pavardes, nesutinka. Notarės parodymai yra visiškai neinformatyvūs, kadangi notarė sandorio sudarymo aplinkybių neprisiminė visiškai. Vien tas faktas, kad testamentas buvo patvirtintas notaro, nesuteikia jam didesnės įrodomosios galios. Notarė nėra psichiatrė, kuri turėtų kompetenciją nustatyti L. K. galėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Testamento sudarymo metu notarei nustatyti jos mąstymo, emocijų, bei valios sutrikimus buvo sunku; teismas nurodė, kad buvusių kolegų parodymus laiko labiau objektyviais, tačiau nei vienas iš L. K. buvusių kolegų su ja artimai nebendravo, bendravimas vyko tik darbiniais klausimais. Visi kolegos nurodė, kad jiems nebuvo žinoma, kad L. K. vartoja psichiką veikiančius vaistus, nors laikotarpiu nuo 1999-12-29 iki 2009-09-01 ji nuolat lankėsi pas psichiatrą. Tai patvirtina, kad L. K. savo vidinį ir asmeninį gyvenimą labai slėpė. Liudytojos (bendradarbės) V. Š. parodymų teismas visiškai nevertino; bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka ir turėjo išankstinį nusistatymą bylos baigtimi. Teisėja negali spausti šalies sudaryti taikos sutartį teismo koridoriuje. Teisėja nuolat nutraukdavo liudytojus ir ieškovės atstovę viduryje kalbos, replikuodama ir pasakydama išankstinį įrodymų vertinimą. Atsakovai R. D. ir D. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą civ. b. Nr. 2-2814-886/2016, apeliacinį skundą atmesti (t. 3, b. l. 87-93).

11Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

125.1. pagrįstai remtasi 2015 m. sausio 02-23 d. ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, jog L. K., mirusi ( - ), sudarydama testamentą 2012-10-18 galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Civilinėje byloje buvo pateiktos dvi ekspertų išvados, kurios prieštarauja viena kitai. 2016-02-25 – 2016-03-31 ekspertizės aktas yra nepagrįstas. Ekspertizės aktu nepagrįstai L. K. nustatytas naujas psichikos sutrikimas - paranoidinė šizofrenija, kai tai nebuvo diagnozuota nei vieno pacientę gydančio gydytojo. Ekspertai viršijo kompetenciją nustatydami byloje įrodinėtino fakto buvimą. Ekspertizės akte neišanalizuotas nustatytas psichikos sutrikimas. Ekspertizės akte nepagrįstai nurodyta, jog L. K. viršijo skiriamas medikamentų dozes ir vartojo alkoholį, kadangi byloje nėra jokių kitokių įrodymų. Teismo ekspertė V. M. nesugebėjo logiškai paaiškinti savo ekspertizės akto išvadų, pati suabejojo savo išvados pagrįstumu. Ekspertė, duodama paaiškinimus, pripažino faktą, jog L. K. galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti sudarydama ginčijamą testamentą. Ekspertė nei karto nenurodė, jog paranoidinė šizofrenija įtakotų asmens suvokimo formą. Ekspertė nepagrįstai nurodė tokius požymius kaip nesirūpinimas dėl ateities, negalėjimas prisiversti, ką nors daryti. Ekspertė V. M. nesugebėjo paaiškinti tikslių datų, nuo kada L. K. pradėjo vartoti alkoholį, kada vartojo padidintas medikamentų dozes ir nuo kada pasunkėjo jai diagnozuotos šizofrenijos forma. Ekspertizės aktu nevertinta aplinkybė, jog ginčijamo testamento sudarymo metu L. K. lankėsi pas gydytoją ir gydėsi. 1 mėnuo iki ginčijamo testamento sudarymo testatorės būsena buvo gera, jai buvo skiriama mažiau vaistų, orientacija ir mąstymas geras;

135.2. liudytojų parodymai buvo tinkamai ir visapusiškai įvertinti bei padaryta pagrįsta išvada, jog L. K., sudarydama ginčijamą sandorį, galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Nei vienas liudytojas nepatvirtino fakto, jog L. K. negalėjo suprasti savo veiksmų ir/ar jų valdyti. Liudytojai patvirtino, kad K. K. neturėjo mąstymo sutrikimų, buvo puikiai mąstanti, pas notarę atvyko pati, abejonių dėl valios ar mąstymo sutrikimų, apsvaigimo nekilo ir kt. Teismas tinkamai įvertino notarės G. K. parodymus;

145.3. nei iki ginčijamo sandorio sudarymo, nei po jo, įstatymų nustatyta tvarka L. K. nebuvo pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia. Nepagrįsti argumentai, jog L. K. buvo galima manipuliuoti, kadangi ji buvo užsispyrusi asmenybė. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog L. K. vartojo didesnes vaistų dozes, nei jai buvo paskyrę gydytojai bei, kad kartu su vaistais vartojo alkoholį. Skundžiamu sprendimu pagrįstai įvertinta bylai reikšminga faktinė aplinkybė, jog L. K. aktyviai dirbo iki pat mirties atsakingą darbą, kas patvirtina gebėjimą suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. L. K., kaip teismo ekspertės kvalifikacija, kas reiškia, kad ji turėjo teisinių žinių ir jai buvo žinoma testamento reikšmė bei jo sukeliamos teisinės pasekmės. Faktas, jog ginčijamo testamento sudarymo dieną L. K. dirbo, rodo, jog jos sveikatos būklė buvo gera;

155.4. ginčijamu testamentu palikimas paliktas ne svetimiems žmonėms, o daugiau nei 10 metų pažįstamiems artimiems draugams. Pati ieškovė nebuvo L. K. giminaitė, jas siejo santykiai, susiję su piniginių lėšų gavimu. Ieškovė, taip pat, kaip ir atsakovai, buvo L. K. draugė. Atsakovai, lygiai taip pat, kaip ir ieškovė, dažnai ir artimai bendravo su L. K., šventė metines šventes, kasdieną kalbėjo telefonu. Tai, kad ieškovė buvo artimesnė, yra subjektyvi jos nuomonė. Ieškovės santykiai su L. K. buvo šalti ir grubūs. L. K. buvo nurodžiusi atsakovams, jog bijo ieškovės. Ieškovė iš L. K. gavo didelę piniginių lėšų sumą bei nepagrįstai tuo pačiu kaltina atsakovus. Atsakovus ir L. K. siejo artimi santykiai bei atsakovai žinojo reikšmingą informaciją apie L. K. bei jos santykius su ieškove. Ieškovės pozicija, jog jos pagalba buityje sudarė pagrindą tikėtis, jos po L. K. mirties visas turtas atiteks ieškovei, yra nepagrįsta. Iš bylos duomenų matyti, jog už ieškovės pagalbą buityje jai buvo gausiai atlyginta suteikiant 20 000 ?ur paskolą;

    1. nesutinkame su apeliacinio skundo argumentu, jog skundžiamas sprendimas priimtas šališko teismo.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18

  1. Apeliacinis skundas atmestinas
  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

19Dėl šališko teismo

  1. Ieškovė (apeliantė) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas jos atžvilgiu, nes įsakmiai (koridoriuje) siūlė ieškovei sudaryti taikos sutartį, nutraukdavo liudytojus ir ieškovę vidury kalbos (replikuodama ir pasakydama išankstinį įrodymų vertinimą) bei ieškovės prašomą ekspertizę paskyrė tik po dviejų mėnesių po prašymo išnagrinėjimo, vilkino kitų klausimų sprendimą.
  1. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas ir nešališkumas kaip vienas civilinio proceso principų įtvirtintas ir CPK 21 straipsnyje. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK I dalies VI skyriaus normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 6566 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu.
  1. Nustatyta, kad apeliantė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, reiškė teisėjai nušalinimą aukščiau nurodytais pagrindais, tačiau 2015 m. balandžio 28 d. ir 2016 m. liepos 18 d. motyvuotomis teismo nutartimis atmesti prašymai dėl nušalinimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarčių motyvais dėl prašymo dėl nušalinimo atmetimo. Pažymėtina, kad apeliantės pateikiami teismo šališkumo argumentai, susiję su teismo procesinių sprendimų priėmimu (įrodymų rinkimu, įrodymų netinkamu vertinimu) yra tiesioginė teismo funkcija (procesinė teisėjo veikla vykdant teisingumą) ir tai, kad teismo procesiniai sprendimai neatitinka kurios nors iš šalių valios (norų), negali būti pagrindu kaltinti teismą šališkumu. Taip pat laikytinos nepagrįstomis apeliantės nurodomos aplinkybės dėl teisėjos elgesio su ieškove, liudytojais (jų pertraukinėjimo) ir išankstinio įrodymų vertinimo, nes išklausius garso įrašus, nenustatyta, jog savo elgesiu teisėja būtų netinkamai vedusi procesą, ar būtų šališka, kurios nors šalies naudai. Teisėjas turi imtis priemonių nustatyti esmines bylos aplinkybes, šalinti iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su nagrinėjama byla (CPK 159 str.), šalinti menamus ir kitokius klausimus, kurie neturi ryšio su byla, teisėjas turi teisę klausti bet kuriuo liudytojo apklausos momentu (CPK 192 str. 6 d.), t. y. būtent teisėjui tenka pareiga imtis priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas, išsamus ir sklandus bylos nagrinėjimas (pateikti patikslinančius klausimus, aiškintis esmines bylos aplinkybe). Taigi, apeliantės nurodomos aplinkybės dėl teismo šališkumo laikytinos nepagrįstomis. Tai, kad apeliantės atžvilgiu buvo priimtas nepalankus sprendimas, nėra pagrindas abejoti teismo nešališkumu.

20Dėl testamento nuginčijimo pagal CK 1.89 straipsnį

  1. Nustatyta, kad ( - ) mirė (59 metų amžiaus) L. K., kuri vaikų neturėjo. L. K. buvo sudariusi du oficialiuosius testamentus: 1) 2006 m. vasario 23 d. testamentu visą savo turtą paliko apeliantei (ieškovei) N. Ž.; 2) 2012 m. spalio 18 d. testamentu visą savo turtą paliko lygiomis dalimis atsakovams R. D. ir D. D.. Apeliantė ginčija palikėjos 2012 m. spalio 18 d. sudarytą testamentą, siekdama pripažinti galiojančiu ankstesnį 2006 m. vasario 23 d. sudarytą testamentą, kuriuo visas turtas paliktas jai. Ieškinys pareikštas CK 1.89 straipsnyje numatytu pagrindu, nes apeliantės teigimu, sudarant testamentą palikėja dėl ligos (šizofrenija), naudojamų psichotropinių vaistų ir alkoholio, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
  1. Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015).
  1. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės. Teismas, kiek leidžia jo žinios, turi įvertinti eksperto išvadą kartu su įžangine ir tiriamąja ekspertizės dalimis. Išvada, jog testatorius testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir padarinių, turi būti pagrįsta tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija. Pvz., kai pateikiama išvada, kad testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės dėl progresuojančios ligos, tiriamojoje ekspertizės akto dalyje turi būti aiškiai pagrindžiama, kad konkrečiu reikšmingu bylai momentu liga buvo pasiekusi tokią stadiją, dėl kurios testatorius prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus. Paprastai tokia asmens fizinė ir mentalinė būklė yra pastebima aplinkinių su juo bendraujančių asmenų, juolab artimųjų giminaičių, kurių moralinė pareiga rūpintis testatoriumi kai kuriais atvejais įgyja ir teisinę formą (pvz., CK 3.205 straipsnyje įtvirtinta vaikų pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis). Taigi teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad testatoriaus gebėjimai suprasti savo veiksmų reikšmę gali būti įrodinėjami ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pvz., liudytojų parodymais, testatoriaus asmeniniais raštais ir pan., todėl visi jose esantys duomenys privalo būti teismo ištirti ir įvertinti (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015).
  1. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. prieš Nyderlandų Karalystę, 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, p. 20, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (H. prieš Suomiją, 1997 m. gruodžio 19 d., p. 2930, par. 59–60). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-686/2016).
  1. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
  1. Apeliacinis skundas grindžiamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų netinkamu taikymu.
  1. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).
  1. Byloje nėra ginčo, kad testatorė L. K. nuo jaunystės sirgo šizofrenija (šizoafektinis sutrikimas) ir jos elgesys nebuvo visiškai įprastas (buvo uždara, netvarkinga ir pan.). Iki savo mirties (( - )) ji dirbo teismo medicinos eksperte ( - ) Kauno skyriuje.
  1. Kaip jau minėta, teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu. Todėl apeliantės argumentai, susiję su testatorės gyvenimo aplinkybėmis iki 2006 m. vasario 23 d. (pirmojo testamento sudarymo), laikytini nepagrįstais ir nereikšmingais, sprendžiant 2012 m. spalio 18 d. testamento galiojimo klausimą, juo labiau, kad apeliantė nurodo, jog sudarant pirmąjį testamentą testatorė galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Šie argumentai yra reikšmingi svarstant pirmojo testamento galiojimo klausimą.
  1. Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2015 m. (išvada – testatorė, sudarydama 2012 m. sausio 18 d. testamentą, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti), o ne 2016 m. (išvada – testatorė, sudarydama 2012 m. sausio 18 d. testamentą, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti) teismo psichiatrijos ekspertizės aktu (toliau – ekspertizės aktas). Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą, analizavo ir rėmėsi visų byloje esančių įrodymų visuma, o ne tik ekspertizės aktu. Kaip matyti, 2015 m. ekspertizės aktą teismas vertino tik kaip vieną įrodymą iš visų įrodymų visumos, o 2016 m. ekspertizės akto atžvilgiu jį laikė labiau patikimu įrodymu. Su tuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. 2015 m. ekspertizės aktas yra pakankamai motyvuotas, priešingai nei nurodo apeliantė. Vien tai, kad jame pateikta išvada nėra paremta liudytojų parodymais, nėra pagrindas juo nesivadovauti. Liudytojų parodymai yra viena iš įrodinėjimo priemonių (tokia pat kaip ir eksperto išvada), kurią turi įvertinti teismas priimdamas sprendimą, ką, šiuo atveju, ir padarė pirmosios instancijos teismas. O tai, kad 2016 m. ekspertizės akte išsamiau aprašyti testatorės medicininiai duomenys bei surašyti liudytojų parodymai, nėra pagrindas šį aktą laikyti labiau argumentuotu ir svaresniu, juo labiau, kad pačios išvados motyvacijos abiejuose ekspertizės aktuose (pašalinus aprašymą) iš esmės tiek pat. 2016 m. ekspertizės aktas, kaip pagrįstai nurodė teismas, iš esmės paremtas liudytojų parodymais, kurie tvirtina aplinkybes naudingas apeliantei, nors byloje yra ir kitų liudytojų, kurie nurodo priešingas aplinkybes. 2016 m. pateikiamoje išvadoje (ekspertizės akte), kad testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės dėl progresuojančios ligos, nėra aiškiai pagrįsta, kad konkrečiu reikšmingu bylai momentu liga buvo pasiekusi tokią stadiją, dėl kurios testatorė prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus, t. y. ekspertizės išvada nėra aiški ir pagrįsta. Teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės.
  1. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės tokios kaip: 1) nuo 2012 m. rugpjūčio 28 d. testatorė gydėsi ambulatoriškai ( - ), jei buvo paskirti vaistai, gydytoja psichiatrė nurodė, kad paskirtas dideles vaistų dozes (duomenų apie vaistų perdozavimą nėra) pacientė gerai toleravo, 2) 2012 m. rugsėjo 18 d., apsilankymo pas gydytoją psichiatrę metu, užfiksuota, kad testatorės mąstymas lėtas, atsako prasmingai, šiuo metu be psichikos reiškinių, 3) testatorė testamento surašymo metu ( 2012 m. spalio 18 d.) buvo darbinga ir dirbo iki savo mirties ( - ), t. y. dar metus ir 3 mėnesius po testamento surašymo, 4) 2012 m. spalio 18 d. (testamento surašymo dieną) testatorė surašė dvi specialisto išvadas (t. 3, b. l. 14, 15), 2012 m. spalio 19 d. atlikta asmens apžiūra ir surašyta specialisto išvada (t. 3, b. l. 27-28), 5) bendradarbiai testatorę apibūdino kaip atsakingą ir pareigingą darbuotoją, tinkamai atliekančią savo darbines funkcijas, 6) testamentą tvirtinusi notarė nurodė, kad testatorė pati atvyko į biurą ir tinkamai išreiškė savo valią, abejonių dėl jos veiksnumo nebuvo, apsvaigusi nebuvo, 7) liudytojas D. D., atvežęs testatorę pas notarę, nurodė, kad testatorė buvo normalios būsenos, 8) 2012 m. spalio 23 d. (5 dienos po testamento surašymo), apsilankymo pas psichiatrą metu, nustatyta, kad nuo paskutinio apsilankymo būsena iš esmės nepakitusi, - leidžia spręsti, kad testatorė testamento sudarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, ką patvirtina ir 2015 m. ekspertizės išvada, o daryti priešingą išvadą ir pritarti 2016 m. ekspertizės išvadai nėra pakankamo pagrindo.
  1. Pažymėtina, kad apeliantės nurodomi liudytojai (V. E. M., V. Š., L. J., J. D. Š., N. M., S. Z.) patvirtino tik testatorės neįprastus poelgius (liguistas potraukis akmenukams, netvarkinga, nekreipianti dėmesio į savo išvaizdą, nuvargusi, vangi, po darbo vartojo alkoholį ir pan.), kurie būdingi šizofrenija sergantiems asmenims, tačiau šių liudytojų parodymai negali patvirtinti (nepatvirtina), jog testatorė testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
  1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į liudytojo G. J. parodymus, kuris testamento surašymo dieną lankėsi pas testatorę du kartus (apie 8 val. ir apie 12 val.), nes tvarkė langų angokraščius jos bute ir, kuris patvirtino, kad tą dieną ji buvo namie apsvaigusi ir miegojo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šio liudytojo parodymai nevertinti pagrįstai, nes šis liudytojas atsirado ieškovės iniciatyva po nepalankaus jai 2015 m. ekspertizės akto bei jo parodymai akivaizdžiai prieštarauja bylos duomenims apie tą dieną testatorės buvimą darbe (surašytos dvi teismo išvados) ir pas notarę (sudarytas testamentas). Liudytojas D. D. nurodė, kad testatorę nuvežė pirmoje dienos pusėje pas notarę, tuo tarpu liudytojas G. J. teigia, kad pirmoje dienos pusėje testatorė buvo apsvaigusi ir miegojo (apie 8 val. ir apie 12 val. teigia matė). Taigi, liudytojo G. J. parodymai vertintini kritiškai, kaip negalintys paneigti ar patvirtinti reikšmingų bylai aplinkybių.
  1. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.), priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
  1. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

21

22Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Apeliacinį skundą atmetus iš apeliantės (ieškovės) atsakovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme už advokatės teisines paslaugas, kurias sudaro 800 Eur (CPK 98 str.).

23Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

24Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25Priteisti iš ieškovės N. Ž., a. k. ( - ) atsakovui D. D., a. k. ( - ) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

26Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ginčo esmė... 5. 1. Ieškovė N. Ž. kreipėsi į teismą, ieškiniu... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 11 d. sprendimu (t. 3, b. l.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovė N. Ž., atstovaujama... 10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: teismas visiškai... 11. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:... 12. 5.1. pagrįstai remtasi 2015 m. sausio 02-23 d. ekspertizės aktu, kuriame... 13. 5.2. liudytojų parodymai buvo tinkamai ir visapusiškai įvertinti bei... 14. 5.3. nei iki ginčijamo sandorio sudarymo, nei po jo, įstatymų nustatyta... 15. 5.4. ginčijamu testamentu palikimas paliktas ne svetimiems žmonėms, o... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 18.
  1. Apeliacinis skundas atmestinas
19. Dėl šališko teismo
  1. Ieškovė (apeliantė)... 20. Dėl testamento nuginčijimo pagal CK 1.89 straipsnį
      21. ... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų
      1. Apeliacinį skundą... 23. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 25. Priteisti iš ieškovės N. Ž., a. k. 26. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....