Byla 3K-3-453/2012
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja notarė A. Š

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. Ž.–D. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. G. ieškinį atsakovei I. Ž.–D. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja notarė A. Š.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl jau mirusios testatorės, sudariusios ginčijamą testamentą, būsenos – galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę – testamento sudarymo metu.

5Ieškovė nurodė, kad 2009 m. vasario 17 d. mirė ieškovės motina V. K. 2000 m. balandžio 4 d. sudarytu testamentu V. K. visą savo turtą po savo mirties paliko ieškovei – testatorės dukteriai. Ieškovė dažnai motiną aplankydavo, nuolat ja rūpinosi, teikė išlaikymą, apmokėjo gydymo išlaidas ir manė esanti vienintelė mirusiosios turto paveldėtoja pagal testamentą, nes motina nieko neminėjo apie naujai sudarytą testamentą. Po motinos mirties, priimdama palikimą, sužinojo, kad 2008 m. liepos 25 d. sudarytu testamentu, patvirtintu Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarės A. Š., penkis žemės sklypus, esančius Panevėžio rajone, Ėriškių kaime, ir vieną žemės sklypą Anykščių rajone, Kirmėlių kaime, testatorė paliko savo vaikaitei I. Ž.–D. (atsakovei). Ieškovės manymu, šis testamentas iš esmės prieštarauja mirusios tikrajai valiai, nes motina iki mirties sirgo onkologine liga, vartojo stiprius vaistus, turėjusius įtakos jos nuovokai, su ja sunku būdavo susikalbėti telefonu, ji nemokėdavo atsakyti į telefono skambučius, užmiršdavo, kad gaudavo pinigus. Keletą mėnesių iki 2008 m. liepos 25 d. ir vėliau motina jautėsi labai blogai – jai skaudėjo kojas, turėjo baimės jausmą ligai. Testatorės liga, vartojami vaistai turėjo įtakos jos 2008 m. liepos 25 d. testamento sudarymui, jo sudarymo metu testatorė buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

6Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu V. K. 2008 m. liepos 25 d. sudarytą testamentą, patvirtintą Panevėžio rajono 1–ajame notarų biure, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

7II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų esmė

8Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 2800 Lt atstovavimo išlaidų ir valstybei – 70,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

9Siekiant nustatyti, ar V. K., 2008 m. liepos 25 d. sudarydama testamentą, buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, šioje byloje buvo paskirta psichiatrinė ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno II teismo psichiatrijos ekspertų komisija 2010 m. balandžio 10 d. akte nurodė, kad medicininėje dokumentacijoje ir civilinėje byloje pateikti prieštaringi duomenys, todėl ji negali atsakyti, ar testatorė V. K. 2008 m. liepos 25 d. testamento sudarymo dieną suvokė savo veiksmų reikšmę ir padarinius bei galėjo juos valdyti. Komisija pateikė preliminarią išvadą – testatorė galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti, testamento pasirašymo metu V. K. sveikatos būklė savo esme ir turiniu galėjo gebėti suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius bei juos valdyti.

10Ieškovės atstovės prašymu paskyrus pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno I teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų komisija, 2010 m. lapkričio 12 d. akte atsakydama į teismo užduotus klausimus, nurodė, kad ji negali duoti kategoriško atsakymo į teismo klausimus ir gali pateikti tik prielaidomis grįstą išvadą, kad V. K. 2008 m. liepos 25 d. testamento sudarymo metu sirgo psichikos sutrikimu – nepatikslinta demencija, galėjo nesuprasti savo veiksmų reikšmės, jų valdyti, negalėjo numatyti testamento sudarymo padarinių; jos sveikatos būklė savo esme ir turiniu galėjo lemti negalėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius bei juos valdyti.

11Teismas abiejų ekspertizių aktus, kuriuose pateiktos prielaidomis grįstos išvados dėl testatorės būklės 2008 m. liepos 25 d. testamento sudarymo metu, laikė netiesioginiu įrodymu, kurio vertinimas yra tik teismo kompetencija.

12Teismas pažymėjo, kad byloje apklausta aštuoniolika liudytojų, kurie nepastebėjo jokių testatorės psichikos sutrikimų – keisto, neadekvataus jos elgesio. Pati ieškovė nenurodė konkrečių duomenų apie tai, kad testatorės poelgiai ar kalba pasižymėtų keistumu ar atitiktų neveiksnaus asmens elgesį. Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti liudytojų parodymais, ir laikėsi nuomonės, kad geriausiai ir objektyviausiai ieškovės motinos būklę apibūdino liudytojos – medikės A. B., B. K., D. S., kurios nėra susijusios su bylos šalimis jokiais giminystės ryšiais, be to, jos V. K. sveikatos būklę apibūdino kaip medikės, turinčios bendravimo su ligoniais praktikos, o liudytoja D. S. yra dirbusi slaugytoja onkologinėje ligoninėje. Teismas mano, kad šių liudytojų parodymai yra objektyvesni ir akivaizdžiai paneigia 2010 m. lapkričio 12 d. ekspertų išvadą, pagal kurią daroma prielaida, kad V. K. galėjo sirgti psichikos sutrikimu – nepatikslinta demencija. Be to, jų parodymai sutampa su 2010 m. balandžio 10 d. ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis, kad iki 2009 m. sausio 20 d. medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie testatorės psichinės būklės sutrikimus. Teismas nurodė, kad nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog testatorės ligos ar jos vartoti vaistai turėjo tiesioginę įtaką testatorės psichikos būklei testamento sudarymo metu; konstatavo, kad 2008 m. liepos 25 d. testamento surašymo metu testatorė pagal sveikatos būklę galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti bei suprasti sudaromo testamento padarinius.

13Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog surašant testamentą testatorei būtų dariusi įtaką atsakovė arba kiti asmenys, ar kad testatorė testamentą būtų sudariusi dėl suklydimo. Atsakovės buvimą kartu pas notarę teismas nelaikė įtakos darymu, nes notarė patvirtino, kad atsakovė pasiliko tik pačios testatorės nurodymu. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į tai, kad ginčijamu testamentu testatorė ne panaikino anksčiau sudarytą testamentą, bet sudarė naują dėl naujai atsiradusio turto, kurio pirmojo testamento metu nebuvo.

14Teismas išanalizavo ir įvertino tiek testatorės asmens būseną, jos sveikatą, psichikos būklę, tiek sudaryto testamento turinį jo pagrįstumo ir protingumo aspektais, todėl remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais padarė išvadą, kad 2008 m. liepos 25 d. testamento sudarymo metu testatorės valia buvo išreikšta tinkamai ir objektyviai.

15Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimą panaikino ir ieškinį patenkino visiškai, pripažino negaliojančiu V. K. 2008 m. liepos 25 d. sudarytą testamentą, patvirtintą Panevėžio rajono 1-ajame notarų biure, nuo jo sudarymo momento; priteisė iš atsakovės ieškovei 201 Lt žyminio mokesčio, 9000 Lt advokatų atstovavimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bei 1334,50 Lt ekspertizės išlaidų apeliacinės instancijos teisme; priteisė iš atsakovės 108 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

16Teisėjų kolegija konstatavo, kad 2010 m. balandžio 10 d. ekspertizės aktas yra ydingas, nes jo išvados kardinaliai priešingos, t. y. jei komisija pagal esamus duomenis negali atsakyti į pateiktus klausimus, tai logiška, kad ji negali duoti ir preliminarios išvados. Jei teismas nesirėmė gydytojo E. A. informacija, pateikta bylos nagrinėjimo metu, jis negalėjo sprendimo argumentuoti ir kitų byloje apklaustų liudytojų – medikių A. B., B. K., D. S. – informacija.

17Šalims sutikus, apeliacinės instancijos teismas 2011 m. birželio 14 d. paskyrė pakartotinę kompleksinę pomirtinę psichiatrinę ekspertizę. Pakartotinės ekspertizės 2011 m. rugsėjo 26 d.–lapkričio 8 d. akte Nr. 82TPK-20/2011 ekspertai, ištyrę visą jiems pateiktą informaciją apie testatorės V. K. ligas ir jų gydymą, padarė išvadą, kad V. K. 2008 m. liepos 25 d. sirgo psichikos sutrikimu – kraujagysline demencija, dėl kurios ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, jų valdyti ir numatyti padarinių. Pažinimo funkcijų sutrikimai dėl specifinių, organinių, neurodegeneracinių galvos smegenų pakenkimų lėmė tai, kad V. K. testamento sudarymo metu negalėjo visapusiškai suvokti sudaromo sandorio esmės, numatyti jo moralinių ir teisinių padarinių, adekvačiai įvertinti teisinio veiksmo tikslo, t. y. išreikšti savo tikrosios valios.

18Teisėjų kolegija konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti ekspertizės akto išvada, nes ekspertai labai išsamiai ir kruopščiai ištyrė ir įvertino V. K. ligas, jų eigą, gydymą, vaistų poveikį jos psichikai. Išvados yra logiškos, išplaukiančios iš visų tyrimo metu gautų duomenų ir gydytojo E. A. įrašams nesuteikiamas išskirtinis dėmesys, kaip teigia atsakovės atstovai. Išvados svarbios ir todėl, kad jas duoda teismo psichiatrijos ekspertai, turintys gana didelį darbo stažą.

19Teisėjų kolegija nesivadovavo liudytojų parodymais dėl testatorės psichinės būsenos, nes jų parodymai yra subjektyvūs ir gana prieštaringi. Visi teisme liudiję asmenys, taip pat proceso šalys neturi specialių psichologijos ir psichiatrijos žinių, todėl jiems sunku spręsti apie kito asmens psichinę būklę, atpažinti, ar šis asmuo turi kokių nors psichinės sveikatos sutrikimų ar ne.

20Teisėjų kolegija konstatavo nenustačiusi aplinkybių, kurios duotų pagrindą nesutikti su ekspertų išvada, padarė išvadą, kad ieškovės ieškinys pagrįstas ir tenkintinas (CK 1.89 straipsnis).

21III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

22Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

231. Dėl šalių procesinės padėties. Teismai, nagrinėję klausimą dėl testamento, patvirtinto valstybės pareigūno, pripažinimo negaliojančiu, privalėjo išspręsti klausimą dėl notaro teisinės procesinės padėties. Byloje nustatyta, kad kasatorė nedarė įtakos testatorei, nesiekė, kad jai testamentu būtų paliktas turtas, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Kasatorė nebuvo vienašalio sandorio šalis, todėl abejotina, ar šioje byloje turėjo būti nurodyta atsakove. Byloje svarstytina jos procesinė padėtis. Kasatorė šioje civilinėje byloje yra ne atsakovė, o trečiasis asmuo (CPK 47 straipsnis). Ieškovas privalo nurodyti tinkamą atsakovą. Kai atsakovas nurodytas netinkamai, ieškinys tam atsakovui atmestinas.

242. Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymus, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo ir suformuotos teismų praktikos laikymosi. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK XIII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą. Apeliacinės instancijos teisme paskyrus ekspertizę, dalis medicininių dokumentų iš viso nebuvo pridėta prie civilinės bylos medžiagos, o buvo iš įstaigų siunčiama tiesiogiai ekspertinei įstaigai, proceso šalims šie rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti ir teismo liko neapžiūrėti. 2012 m. sausio 10 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovai nurodė teismui, kad civilinėje byloje nėra visų mirusiosios ligos istorijų. Pagal CPK 200, 143, 324, 302 straipsnius visi įrodymai turi būti ištirti teisme. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, esminiai medicininiai dokumentai, kurių pagrindu buvo atlikta ekspertizė ir surašytas 2011 m. rugsėjo 26 d. – lapkričio 8 d. aktas Nr. 8TPK-20/2011, buvo sugrąžinti medicininėms įstaigoms ir šie pirminiai įrodymai nebuvo tiriami. Kasatorės atstovai pareiškė, kad ekspertizės akte yra duomenų apie tai, jog ekspertizės metu buvo vadovautasi Vilniaus universiteto Onkologijos instituto poliklinikos ligos istorija, kuri buvo persiųsta tiesiogiai ekspertams, tačiau prie civilinės bylos ši ligos istorija nebuvo pateikta, jos kopija pagal CPK 200 straipsnio 2 dalies nuostatas nepadaryta. Šią ligos istoriją kasatorės atstovai prašė pridėti prie bylos, ją išreikalauti, kad būtų galima apžiūrėti, tačiau teisėjų kolegija prašymo netenkino, nurodė, kad įrodymas šioje byloje yra tik ekspertizės aktas. Taip apeliacinės instancijos teismas tiesiogiai nurodė, kad medicininiai dokumentai nėra rašytiniai įrodymai. Medicininiai įrašai yra įrodymai, kuriuos būtina ištirti CPK nustatyta tvarka. Tai rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnis). Šioje civilinėje byloje buvo pažeista kasatorės teisė susipažinti su rašytiniais įrodymais, dėl to buvo sukliudyta pasisakyti dėl visų įrodymų.

25Teisėjų kolegija, ekspertizės aktą vertindama kaip oficialųjį rašytinį rodymą, netinkamai taikė šią proceso teisės normą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, pagal kurią ekspertizės išvada teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nėra privaloma ir vertinama laikantis bendrųjų įrodymų vertinimų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2009; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2009; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010).

26Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ekspertizės aktą, kitus įrodymus, nevertindamas liudytojų parodymų ir šiuos parodymus atmesdamas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010, suformuotos praktikos. Kad testatorė ginčijamo testamento sudarymo metu suprato aplink vykstančius reiškinius, patvirtino kasatorė, notarė, liudytojai, taip pat rašytiniai įrodymai – medicininiai įrašai ligos istorijoje. Šiuos įrodymus teismas turėjo vertinti ir atsižvelgti į ekspertizių išvadas. Liudytojų parodymų nevertinimas yra akivaizdus proceso pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad medicininiai dokumentai ir civilinės bylos medžiaga nebuvo pateikta A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro ekspertams, atlikusiems tyrimą, teismas turi pagrindą abejoti šio tyrimo objektyvumu ir nelaikyti neginčijamu įrodymu šioje byloje. Ekspertai, atlikę ekspertizę apeliacinės instancijos teismo nutarties pagrindu, negalėjo vadovautis gydytojo E. A. raštu, jo parodymais, nes tai nepateikta kaip dokumentuota medicininė informacija. Nė viename stacionaro išraše iki 2009 m. sausio 20 d. nėra duomenų apie testatorės būsenos sutrikimus. Apklausta aštuoniolika liudytojų, kurie nepastebėjo jokių testatorės psichikos sutrikimų, keisto, neadekvataus elgesio. Mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbiama, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra išsamus, argumentuotas, teisingas ir teisėtas, todėl turi būti paliktas galiojantis.

27IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

28Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

291. Teismas tinkamai nustatė šalių procesinę padėtį. Ieškovė pateikė materialinį teisinį reikalavimą pripažinti negaliojančiu V. K. 2008 m. liepos 25 d. sudarytą testamentą. Toks materialinis teisinis reikalavimas turi būti pateikiamas būtent kasatorei, o ne notarui, nes šio reikalavimo tenkinimas padarytų įtaką būtent kasatorės teisinei padėčiai. Jeigu ieškovė būtų norėjusi atsakove civilinėje byloje patraukti notarę, ji būtų suformulavusi visiškai kitokį notarei nukreiptą materialinį teisinį reikalavimą – remdamasi CK nuostatomis dėl žalos atlyginimo ir Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 16 straipsniu, būtų reikalavusi, kad notarė atlygintų ieškovei kaltais veiksmais padarytą žalą, padarytą patvirtinant savo veiksmų negalinčio suprasti asmens testamentą. Teismai tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai nustatė asmenų procesinę padėtį.

302. Teismai tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymus, įrodinėjimą ir įrodinėjimo procesą, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. Teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino atsakovės prašymo pridėti prie bylos testatorės ligos istoriją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 patvirtintoje Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalgoje nurodyta, kad CPK įtvirtinta ribota apeliacija, t. y. bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, neperžengiant CPK 320 straipsnyje ir apeliaciniame skunde nurodytų ribų. CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Apžvalgoje pabrėžiama, kad galimos tik dvi ribotos apeliacijos išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Šias išimtines sąlygas turi nurodyti ir privalo pagrįsti dalyvaujantys byloje asmenys. Atsakovė neįrodinėjo nė vienos šių aplinkybių: nei kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ligos istoriją kaip įrodymą, nei kad ligos istorijos kaip įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Atsakovė nepasinaudojo savo procesine teise dėl ribotos apeliacijos išimčių ir nebandė tinkamai pagrįsti, kodėl ligos istorija kaip rašytinis įrodymas turėtų būti pridėtas prie bylos. Teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą pridėti ligos istoriją prie bylos.

31Teismas tinkamai įvertino visus įrodymus, teisėtai ir pagrįstai nesirėmė liudytojų parodymais. Teismas vertino visus liudytojų parodymus, taip pat visus įrodymus, bet vieni jų pasirodė patikimesni, todėl jais remiantis ir buvo priimtas sprendimas. Nors bylose, kur reikia vertinti asmens veiksnumą ar neveiksnumą, arba jo gebėjimą suvokti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti, psichiatrinės ekspertizės išvados teismui nėra privalomos, tačiau, nesant tokios ekspertizės išvados, teismas neturi teisės priimti sprendimą pripažinti asmenį veiksniu ar neveiksniu arba pripažinti, kad asmuo nesuprato savo veiksmų reikšmės ar negalėjo jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2009). Nors apskritai eksperto išvada neturi viršenybės prieš liudytojų parodymus, tačiau atskirose bylų kategorijose, kur reikia vertinti asmens veiksnumą ar neveiksnumą, arba jo gebėjimą suvokti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti, tokios išvados reikšmė yra ypač didelė, nes teismas, remdamasis vien tik liudytojų parodymais, negalėtų motyvuoti savo sprendimo dėl asmens veiksnumo ar neveiksnumo. Teismas tinkamai motyvavo savo sprendimą, pagrįsdamas nesivadovavimą liudytojų parodymais, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006, suformuotos teismų praktikos.

32Teismas teisėtai ir tinkamai įvertino ekspertų išvadą, pateiktą ekspertizės akte Nr. 82TPK -20/2011. Teismas bylose, kur reikia vertinti asmens veiksnumą ar neveiksnumą, arba jo gebėjimą suvokti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti, ekspertizės išvadai suteikia ypatingą reikšmę. Tik ekspertas gali pagrįstai atsakyti, ar žmogus serga psichikos liga, ar sugeba suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Teismas, priimdamas sprendimą, vertino ir visas kitas dar pirmosios instancijos teisme pateiktas ekspertų išvadas. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika: įvertino ekspertizių duomenis, bet, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, ekspertizių prieštaravimus, abejodamas jų patikimumu, ekspertizių aktuose nurodytų išvadų nevertino kaip įrodymo, pagrindžiančio testatorės gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti antro testamento sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011). Vien tai, kad teismas rėmėsi ne ankstesnėmis ekspertizių išvadomis, nereiškia, kad teismas šių išvadų iš viso nevertino, o ypatingą reikšmę suteikė pakartotinei eksperto išvadai. Priešingai, tik išsamiai išanalizavęs visas ekspertų išvadas, teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti ekspertizės akto išvada. Teismas įvertino visus įrodymus, ir patvirtinančius, ir paneigiančius ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, atsižvelgė į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes.

333. Teismas nepažeidė rungimosi, dispozityvumo ir proceso šalių lygiateisiškumo principų. Atsakovei nuo bylos pradžios atstovavo advokatas, o apeliacinės instancijos teisme jai atstovavo net du advokatai. Aplinkybės, kad teismas nesirėmė atsakovės pateiktais įrodymais, neprilygintinos civilinio proceso principų pažeidimui.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

36Dėl įpėdinių ir notaro procesinės padėties ginčijant oficialųjį testamentą

37Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Mirus testatoriui atsiranda palikimas, kurį įstatyme nustatyta tvarka paveldi testamente nurodyti įpėdiniai. Tokiu būdu įstatyminiai įpėdiniai (išskyrus CK 5.20 straipsnyje numatytą teisės į privalomąją palikimo dalį atvejį) netenka paveldėjimo teisių, nes pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testatorius taip pat gali palikti savo turtą dalimis keliems įpėdiniams pagal testamentą. Pirmiau nurodyti tarp įpėdinių susiklostantys materialiniai teisiniai santykiai lemia ir jų procesinę padėtį, kai tarp įpėdinių kyla ginčas dėl palikimo, kuris teisme sprendžiamas ieškinio (ginčo) teisenos tvarka. Vienas tokių ginčų yra testamento pripažinimas negaliojančiu.

38Testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu, jeigu jis sudarytas neveiksnaus asmens, asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas (CK 5.16 straipsnio 1 dalis), taip pat kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis). Teisę pareikšti ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis turi kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis (CK 5.17 straipsnio 1 dalis). Negaliojančiu gali būti pripažintas tiek asmeninis, tiek ir oficialusis testamentas. Nors oficialųjį testamentą tvirtina notaras, tačiau jis, kitaip nei įpėdinis pagal testamentą, nėra testamento pagrindu susiklosčiusių paveldėjimo santykių subjektas ir neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl testamento galiojimo. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Notaro materialinis teisinis suinteresuotumas ginčijant testamentą yra dėl galimo žalos atlyginimo, susijęs tik su jo tinkamu funkcijų įgyvendinimu atliekant notarinį veiksmą (Notariato įstatymo 16 straipsnis), todėl bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu notaro procesinė padėtis yra trečiojo asmens. O įpėdinis pagal testamentą turi tiesioginį teisinį interesą testamentą išsaugoti, pagal prigimtį ginčas dėl testamento galiojimo yra ginčas tarp jį inicijavusio įpėdinio ir įpėdinio pagal testamentą. Tokia pastarojo padėtis materialiniuose teisiniuose santykiuose lemia ir įpėdinio pagal testamentą kaip atsakovo padėtį teismo procese.

39Dėl teismo paskirtai ekspertizei naudotų dokumentų prijungimo prie bylos

40Kasatorė teigia, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir šiam paskyrus teismo ekspertizę, esminiai medicininiai dokumentai, kurių pagrindu buvo atlikta ekspertizė ir surašytas 2011 m. rugsėjo 26 d.–lapkričio 8 d. aktas Nr. 82TPK-20/2011, būtent: Vilniaus universiteto Onkologijos instituto poliklinikos ligos istorija Nr. 93356/07, kuri buvo persiųsta tiesiogiai ekspertams, nėra prie civilinės bylos pridėta, bei nepadaryta jos kopija, kaip to reikalaujama pagal CPK 200 straipsnio 2 dalį. Dėl šios priežasties pirminiai įrodymai nebuvo tiriami, o atsakovės atstovų prašymas šią ligos istoriją pridėti prie bylos apeliacinės instancijos nebuvo patenkintas taip esmingai pažeidžiant atsakovės teisę susipažinti su rašytiniais įrodymais, kurių pagrindu duota eksperto išvada ir taip sukliudyta pasisakyti dėl visų aplinkybių. Su tokiais kasatorės argumentais teisėjų kolegija sutinka.

41CPK 179 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina esančius byloje įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Įvertinusi nurodytas įstatymo nuostatas, teisėjų kolegijos sprendžia, kad ekspertinio tyrimo objektas taip pat yra duomenys, kurie yra civilinėje byloje. Jeigu, atlikdamas ekspertizę, ekspertas vertina ir kitus duomenis, nesančius nagrinėjamoje byloje, tokie įrodymai turi būti pridėti prie bylos ir yra teismo vertinimo objektas pagal CPK 185 straipsnį. Pažymėtina, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovės atstovo prašymo pridėti prie bylos Vilniaus universiteto Onkologijos instituto poliklinikos testatorės ligos istoriją Nr. 93356/07 teismas netenkino motyvuodamas tuo, kad ligos istorijos nebuvo pridėtos prie bylos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismų metu ir buvo išreikalauti tik ekspertų prašymu ekspertizei atlikti. Tokių apeliacinės instancijos teismo argumentų negalima laikyti teisėtais, nes teismo ekspertizė, kurios metu buvo tiriami ir nurodytoje ligos istorijoje esantys duomenys apie kasatorės sveikatos būklę ir kuria savo sprendime rėmėsi teismas, buvo paskirta tik apeliacinės instancijos teisme, todėl laikytina, kad tokių įrodymų pateikimo būtinybė kilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Minėta, ekspertai, kaip specialių žinių turintys specialistai, pateikia savo išvadą dėl civilinėje byloje esančių duomenų vertinimo, todėl jų tirta ligos istorija turėjo būti pridėta prie bylos kaip rašytinis įrodymas. Teismui netenkinus atsakovės atstovų prašymo pridėti tokį įrodymą, buvo apribotos atsakovės galimybės naudotis CPK 42 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis taip pažeidžiant teisės į tinkamą teismo procesą principą.

42Dėl įrodymų vertinimo pripažįstant testamentą negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu

43Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

44CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Pasisakydamas dėl šios normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. A. K. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009; kt.).

45Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-443/2010).

46Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. V. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2010). Teisėjų kolegijos nuomone, analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės. Teismas, kiek tai leidžia jo žinios, turi įvertinti eksperto išvadą kartu su įžangine ir tiriamąja ekspertizės dalimis. Išvada, jog testatorius testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir padarinių, turi būti pagrįsta tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie per kelerius metus sirgtas ligas, vartotus vaistus ir pan. Pvz., kai pateikiama išvada, kad testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės dėl progresuojančios ligos, tiriamojoje ekspertizės akto dalyje turi būti aiškiai pagrindžiama, kad konkrečiu reikšmingu bylai momentu liga buvo pasiekusi tokią stadiją, dėl kurios testatorius prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus. Paprastai tokia asmens fizinė–mentalinė būklė yra pastebima aplinkinių su juo bendraujančių asmenų, juolab artimųjų giminaičių, kurių moralinė pareiga rūpintis testatoriumi kai kuriais atvejais įgyja ir teisinę formą (pvz., CK 3.205 straipsnyje įtvirtinta vaikų pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis). Taigi teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad testatoriaus gebėjimai suprasti savo veiksmų reikšmę gali būti įrodinėjami ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pvz., liudytojų parodymais, testatoriaus asmeniniais raštais ir pan., todėl visi jose esantys duomenys privalo būti teismo ištirti ir įvertinti (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas pirmiau išvardytų įrodymų vertinimo reikalavimų nesilaikė: būtent: nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją reikšmę ekspertizės aktui Nr. 82TPK-20/2011, liudytojų parodymus bei šalių paaiškinimus atmesdamas remdamasis vien tik tuo, kad jie neturi specialių psichologijos ir psichiatrijos žinių.

47Nurodyti apeliacinės instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai galėjo turėti esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui. Nurodyti pažeidimai negali būti pašalinti kasacinės instancijos teisme, nes šis teismas fakto klausimų nenagrinėja, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 4 dalis).

48Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme

49Kasacinis teismas turėjo 45,08 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. pažyma. Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje proceso stadijoje nėra galimybės. Kasacinis teismas taip pat negali priteisti šaliai jos turėtų išlaidų šiame teisme. Dėl jų priteisimo turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas.

50Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

51Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

52Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl jau mirusios testatorės, sudariusios ginčijamą... 5. Ieškovė nurodė, kad 2009 m. vasario 17 d. mirė ieškovės motina V. K. 2000... 6. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu V. K. 2008 m. liepos 25 d.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų... 8. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį... 9. Siekiant nustatyti, ar V. K., 2008 m. liepos 25 d. sudarydama testamentą, buvo... 10. Ieškovės atstovės prašymu paskyrus pakartotinę teismo psichiatrijos... 11. Teismas abiejų ekspertizių aktus, kuriuose pateiktos prielaidomis grįstos... 12. Teismas pažymėjo, kad byloje apklausta aštuoniolika liudytojų, kurie... 13. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog surašant testamentą... 14. Teismas išanalizavo ir įvertino tiek testatorės asmens būseną, jos... 15. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012... 16. Teisėjų kolegija konstatavo, kad 2010 m. balandžio 10 d. ekspertizės aktas... 17. Šalims sutikus, apeliacinės instancijos teismas 2011 m. birželio 14 d.... 18. Teisėjų kolegija konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti ekspertizės akto... 19. Teisėjų kolegija nesivadovavo liudytojų parodymais dėl testatorės... 20. Teisėjų kolegija konstatavo nenustačiusi aplinkybių, kurios duotų... 21. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 22. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo... 23. 1. Dėl šalių procesinės padėties. Teismai, nagrinėję klausimą dėl... 24. 2. Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymus, įrodinėjimą... 25. Teisėjų kolegija, ekspertizės aktą vertindama kaip oficialųjį rašytinį... 26. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ekspertizės aktą, kitus... 27. IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 28. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo Panevėžio apygardos teismo... 29. 1. Teismas tinkamai nustatė šalių procesinę padėtį. Ieškovė pateikė... 30. 2. Teismai tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias... 31. Teismas tinkamai įvertino visus įrodymus, teisėtai ir pagrįstai nesirėmė... 32. Teismas teisėtai ir tinkamai įvertino ekspertų išvadą, pateiktą... 33. 3. Teismas nepažeidė rungimosi, dispozityvumo ir proceso šalių... 34. Teisėjų kolegija... 35. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 36. Dėl įpėdinių ir notaro procesinės padėties ginčijant oficialųjį... 37. Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio... 38. Testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu, jeigu jis sudarytas... 39. Dėl teismo paskirtai ekspertizei naudotų dokumentų prijungimo prie bylos... 40. Kasatorė teigia, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir... 41. CPK 179 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo... 42. Dėl įrodymų vertinimo pripažįstant testamentą negaliojančiu CK 1.89... 43. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų... 44. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių... 45. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai,... 46. Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio... 47. Nurodyti apeliacinės instancijos teismo padaryti proceso teisės normų... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme ... 49. Kasacinis teismas turėjo 45,08 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 51. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 52. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...