Byla 2A-1122-480/2012
Dėl draudimo išmokos

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkės), Albinos Rimdeikaitės (pranešėjos), Egidijaus Tamašausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atstovo advokato Martyno Stankevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-504-199/2012 pagal ieškovo I. R. ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, tretysis asmuo I. M. dėl draudimo išmokos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas ieškiniu (1 t., b.l. 2-4) prašė priteisti iš atsakovo 30545, 20 Lt neišmokėtą draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškinyje nurodė, kad jis 2009 m. spalio 1 d. apie 21 val. 45 min. Kaune, ( - ) gatvių sankryžoje nesuteikė pirmenybės (nedavė kelio) pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui VW Phaeton, valstybinis numeris ( - ) todėl eismo įvykio metu nepataisomai sugadino jam priklausantį automobilį VW Passat Variant 1.9 TDI, valstybinis numeris ( - ). Su GF Forsakringsaktiebolag (šiuo metu AAS „Gjensidige Baltic“) buvo sudaręs automobilio VW Passat Variant 1.9 TDI, valstybinis numeris ( - ), transporto priemonės (KASKO) draudimo sutartį, todėl po įvykio kreipėsi į draudiką, prašydamas atlyginti dėl įvykio padarytą žalą. 2009 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 3192 atsakovas pranešė, kad priimtas sprendimas dėl įvykio metu patirtos žalos draudimo išmokos nemokėti. Atsisakymo priežastimi nurodoma tai, kad „remiantis Transporto priemonių (KASKO) draudimo sąlygų skyriaus M. Bendrosios sąlygos dalimi Draudimo išmokos sumos mažinimo taisyklės, draudimo išmoka nebus išmokėta, jeigu draudėjas sąmoningai iššaukia arba apsunkina draudžiamojo įvykio aplinkybes“. Draudiko atsisakymas išmokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas ir neteisėtas. Įvykis įvyko eismo įvykio deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis. Eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeisti žmonės, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, todėl jie apytiksliai nubraižė eismo įvykio schemą, pagal savo supratimą aprašė eismo įvykio aplinkybes ir pasirašė deklaraciją. Draudikas nepagrįstai remiasi dr. V. M. įmonės „Impulsana“ 2009-11-16 specialisto išvada MV 2009-26, kadangi deklaracijoje pateikti duomenys yra apytiksliai, neišsamūs ir negali būti pagrindu darant kategoriškas išvadas. Be to, išvada vertintina kritiškai, kadangi parengta draudiko iniciatyva, jo pasirinkto specialisto.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 6 d. sprendimu (3 t., b.l. 18-31) ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškovo I. R. naudai 30350 Lt draudimo išmoką, 145,20 Lt už automobilio transportavimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-06-24 iki visiško sprendimo įvykdymo, 914,85 Lt žyminio mokesčio, 160 Lt už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje bei 59 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

9Sprendime nurodyta, kad nustatyta, jog nuo 2009-08-22 iki 2010-08-21 automobilis VW PASSAT VARIANT, 1.9 TDI v/n ( - ), nuosavybės teise priklausantis ieškovui I. R., buvo apdraustas KASKO draudimu Lansforsakringar International Forsakringsaktiebolag filiale Nordicia, šiuo metu AAS Gjensidige Baltic, sutarties liudijimo Nr. 119465-3 KASKO. Liudijime nurodytos transporto priemonės draudimo išskaitos po 350 Lt. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes bei ištirtus įrodymus, padarė išvadą, kad remtis vien tik specialisto V. M. išvada bei ekspertizės aktu, o taip pat teigti, kad 2009-10-01 apie 21.45 val. automobiliai VW Passat ir VW Phaeton ( - ) gatvių sankryžoje neturėjo pirminio kontakto, šio pirminio įvykio metu jie nebuvo sugadinti, nebuvo eismo įvykio bei draudiminių įvykių apskritai, negalima. Be to, negalima sutikti su atsakovo atstovu, kad neva buvo du eismo įvykiai, nes antras smūgis buvo priežastiniame ryšyje su pirmu automobilių VW Passat ir VW Phaeton kontaktu, t.y. I. M. bandant patraukti jos vairuotą automobilį VW Phaeton. Teismo vertinimu, eismo įvykio dalyviai draudimo bendrovei pranešė apie realiai įvykusį, o ne išgalvotą eismo įvykį, tačiau galimai netiksliai ir nekvalifikuotai nurodė eismo įvykio aplinkybes, transporto priemonių padėtį, galimai sudarė netikslią schemą, nes nei ieškovas I. R., nei tretysis asmuo I. M. nėra policijos pareigūnai ar kvalifikuoti specialistai, galintys tiksliai įforminti eismo įvykio deklaraciją, sudaryti schemą, be to, eismo įvykio metu ir po eismo įvykio jo dalyviai buvo šoko būsenoje, o kviesti policijos pareigūnai į eismo įvyko vietą neatvyko. Automobilis VW Passat po eismo įvykio negalėjo būti eksploatuojamas, jis tralu buvo nugabentas į aikštelę „Lampėdys“/ UAB „Arsaulitus“/. Be to, pirmasis smūgis buvo stipresnis, po kurio automobilis VW Passat , v/n ( - ), pats jau negalėjo važiuoti. Atsakovas aplinkybių, kad automobilis VW Passat, v/n ( - ), buvo atvežtas iš eismo įvykio vietos ( - ) gatvių sankryžos į aikštelę UAB „Arsaulitus“ ir 2009-10-07 buvo apžiūrėtas, nustatyti jo sugadinimai, dalyvaujant atsakovo atstovui, nenuginčijo. Iš šio automobilio remonto sąmatos akivaizdu, kad jį remontuoti buvo netikslinga, nes remonto kaina viršijo 75 procentus automobilio rinkos vertės. Be to, IĮ „ A. P. firma“ atliko automobilio VW Passat , v/n ( - ) vertinimą, atliko apžiūrą, nustatė jo sugadinimus, sudarė remonto sąmatą, remonto darbus, keistinas detales, pateikė pažymą, kurioje yra nustatyta automobilio VW Passat rinkos vertė prieš sugadinimą, likutinė vertė po sugadinimo, skirtumas tarp jų. Atsakovo pateiktoje sąmatoje nurodyta automobilio VW Passat remonto kaina yra mažesnė nei IĮ „A. P. firma“ sąmatoje remonto darbų kaina. Tačiau atsakovas nepateikė pažymos apie automobilio VW Passat rinkos vertę iki eismo įvykio, apie jo likutinę vertę po eismo įvykio, nenurodė visų reikalingų darbų automobiliui VW „Passat“ atstatyti į tą padėtį, kuri buvo iki eismo įvykio, nepateikė draudimo išmokos paskaičiavimo. Kaip matyti iš draudimo liudijimo išskaita yra ne 300 Lt, kaip prašo ieškovas, o 350 Lt. V. M. įmonės „Impulsana“ specialistas V. M. bei Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai M. R., V. M. eismo įvykio vietoje nebuvo, jos neapžiūrėjo, be to, neapžiūrėjo ir automobilių VW Passat, VW Phaeton, dalyvavusių 2009-10-01 21 45 val. eismo įvykyje ( - ) gatvių sankryžoje, Kaune. Be to, ekspertai neįvertino automobilio aukštį važiuojant, nevertino tų aplinkybių, kad eismo įvykio dalyviai, neatvykus policijai, patys pildė deklaraciją bei sudarė schemą, iš karto po eismo įvykio būdami šoko būsenoje, ir dėl šių priežasčių jų nurodytos aplinkybės galimai nesutapo su ekspertų bei specialisto V. M. išvadomis. Pagal pateiktus dokumentus automobiliai VW Passat ir VW Phaeton iki 2009-10-01 21.45 val. eismo įvykio ( - ) gatvių sankryžoje buvo techniškai tvarkingi, byloje nėra pateikta įrodymų, kad eismo įvykis būtų imituotas arba I. R. ir I. M. būtų pažįstami ir iš anksto suplanavę tokį eismo įvykį. Draudimo sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, šios sutarties sąlygos yra standartinės, šioje byloje stipresniajai šaliai – atsakovui draudimo veikla yra profesinė veikla, todėl jam keliami didesni reikalavimai, taikomi griežtesni sutartinės atsakomybės kriterijai, nei kitai draudimo sutarties šaliai. Teismas, atsižvelgęs į išnagrinėtas bylos aplinkybes bei ištirtus įrodymus, padarė išvadą, kad pripažinti šį eismo įvykį nedraudiminiu nėra pagrindo, atsakovas neįrodė imperatyviai suformuluotų taisyklių pažeidimo fakto, t.y. aplinkybių, suteikiančių atsakovui teisę nemokėti ieškovui draudimo išmokos. Taip pat atsakovas neįrodė, kad ieškovas sąmoningai iškraipė aplinkybes arba nutylėjo apie svarbias aplinkybes, kad neva sąmoningai iššaukė arba apsunkino draudžiamojo įvykio aplinkybes, o taip pat, kad 2009-10-01 21.45 val. ( - ) gatvių sankryžoje eismo įvykis įvyko bei ieškovui priklausantis automobilis VW Passat, v/n ( - ), buvo sugadintas dėl trečiojo asmens I. M. arba ieškovo tyčios arba didelio neatsargumo.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

11Atsakovo atstovas apeliaciniu skundu (3 t., b.l. 38-40) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su teismo išvadomis dėl specialisto ir eksperto išvadų. 2009-11-26 V. M. specialisto išvados MV 2009-26 2.7 punkte nurodyta, kad techniniu požiūriu neįmanoma, jog automobiliams susidūrus taip, kad vieno kontakto metu jų išilginės simetrijos ašys būtų tarpusavyje iš esmės statmenos (sprendžiant pagal būdingus automobilių sugadinimus ), šio susidūrimo pasėkoje įvyktų jų antrinis susidūrimas, kurio metu automobiliai vėl būtų išsidėstę statmenomis kryptimis. Deklaruoti eismo įvykio dalyvių parodymai dėl eismo įvykio mechanizmo yra nepagrįsti, nes jų nurodyti automobilių greičiai ir jų galutinės padėtys prieštarauja objektyviems duomenims - automobilių sugadinimų pobūdžiui ir automobilių dinamikos dėsniams. Be to, šios išvados 1 punkte nurodyta, kad sugadinimai sąlyginai suderinami - jie galėjo susidaryti dėl dviejų šių automobilių betarpiškų kontaktų, tačiau kitomis aplinkybėmis, nei tai nurodė įvykio dalyviai. 2011-04-21 ekspertizės akte Nr. 11-2748 (10) konstatuota, kad automobilis VW Phaeton priekine dalimi atsitrenkė į stovinčio automobilio VW Passat dešinį šoną. Prieš šį kontaktą automobilio VW Passat dešinės pusės galinės durelės jau buvo sugadintos. Ši išvada kategoriškai paneigė VW Passat vairuotojo I. R. prašyme atlyginti žalą nurodytą aplinkybę, kad jis važiavo apie 40 km/h greičiu. Be to, ekspertas nurodė, kad VW Passat priekinio dešinio sparno sritis, esanti už priekinio rato arkos, ir šalia jos esanti priekinių dešinės pusės durelių sritis nepatenka į automobilių kontaktų zoną, todėl šių automobilio VW Passat sugadinimų negalima paaiškinti kontaktu su automobiliu VW Phaeton. Minėtame ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad automobilio VW Passat dešinės pusės abiejų durelių ir galinio dešinio rato arkos priekinės dalies sugadinimai buvo padaryti ne eismo įvykio dalyvių nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis. Ieškovas teikė melagingus paaiškinimus dėl sugadinimų (tiek specialistas, tiek ekspertai nurodė visą eilę sugadinimų, kurie niekaip nesuderinami tarpusavyje ir negalėjo būti padaryti ieškovo nurodytomis aplinkybėmis). Byloje nėra įrodymų, ar buvo kviesti policijos pareigūnai. Nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad policija į eismo įvykio vietą nevyko, tačiau ši aplinkybė nėra teisiškai svarbi, nes ginčas vyksta kitais pagrindais. Specialisto ir ekspertų išvados patvirtina, kad ieškovas siekė apgaule gauti draudimo išmoką. Nagrinėjamu atveju draudėjas, teikdamas neteisingą informaciją, veikė tiesiogine tyčia, todėl jam negali būti mokama net dalinė draudimo išmoka. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CK 6.210 straipsnio nuostatas, kadangi ieškovas nėra verslininkas ir jam taikoma 6.210 straipsnio 1 dalis.

12Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo (3 t., b.l 47-48) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-06 sprendimą palikti nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šališka draudimo bendrovės samdyto eksperto V. M. 2009-11-26 specialisto išvada, ji yra niekinė, nes V. M. nėra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą ir neturi reikalingų žinių eismo įvykio metu apgadintų automobilių susidūrimo pobūdžiui ir aplinkybėms nustatyti. Atsakovas nepagrįstai siekia apkaltinti ieškovą, kad jis siekė apgaule gauti draudiminę išmoką.

13Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas (3 t., b.l. 49-50) prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas sąmoningai iššaukė ar apsunkino draudžiamo įvykio aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, jog eismo įvykis įvyko bei ieškovo ir trečiojo asmens I. M. automobiliai buvo apgadinti dėl ieškovo sąmoningų veiksmų ir/ar neveikimo (tyčios), ir kad atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką už eismo įvykio metu jam padarytą žalą. Tiek 2009-11-16 V. M. įmonės „Impulsana“ specialisto išvada MV 2009-26, tiek ekspertų M. R. ir V. M. 2011-04-21 ekspertizės išvada yra tikėtino lygmens, jos parengtos pagal eismo įvykio dalyvių nurodytus pirminius duomenis, kurie dėl jų nepatyrimo ir būsenos po eismo įvykio galėjo būti eismo įvykio dalyvių subjektyviai suvokti, todėl tik apytiksliai ir neišsamūs, išvados, nesant galimybės įvertinti apgadintų automobilių eismo įvykio vietoje, padarytos tik iš automobilio nuotraukų. Kita vertus, specialisto ir ekspertų išvados patvirtina, kad automobilių sugadinimai susidarė bent dėl dviejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių betarpiškų kontaktų, automobilių apgadinimai yra tarpusavyje sąlyginai suderinami.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

17Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo funkcija yra kompensuoti draudėjo patirtą žalą, nustačius, kad ji padaryta draudimo objektui. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis (2003-09-18 įstatymo Nr. IX-1737 redakcija)). Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudiminio įvykio atveju, draudiminiam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais įstatymo numatytais atvejais. Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyti draudiminiai įvykiai, taip pat gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudiminiais. Taigi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 straipsnis).

18Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais dėl 2009-11-26 V. M. specialisto išvados MV 2009-26 ir 2011-04-21 ekspertizės akto Nr. 11-2748(10) išvadų, kurios neva patvirtina, kad ieškovas siekė apgaule gauti draudimo išmoką, pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 218 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog eksperto išvada teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Kasacinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos CPK 212-214, 216, 217 straipsnius, ne kartą yra pasisakęs, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias, o kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje R. S. v. A. R. Ž. bylos Nr. 3K-3-8/2005; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Mano tikslas“ v. uždaroji akcinė bendrovė „ Armitana“, bylos Nr. 3K-3-453/2010; kt.). Toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo, t. y. rašytiniam įrodymui (CPK 197 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje BUAB ,, Valviktė“ v. UAB ,, Laugina“ bylos Nr. 3K-3-575/2008; kt.). Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas kartu su ieškiniu pateikė 2009-11-16 V. M. įmonės „Impulsana“ specialisto išvadą Nr. 2009-26, kuri šiuo atveju nelaikytina eksperto išvada, kadangi surašyta teismo nepaskirto ekspertu asmens ir savo turiniu neatitinka Lietuvos Respublikos CPK 216 straipsnio reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, aptarė visų įrodymų, tame tarpe ir 2009-11-16 specialisto išvados Nr. 2009-26 bei 2011-04-21 ekspertizės akto Nr. 11-2748(10), įrodomąją reikšmę, tuo tarpu apeliantas tiek 2009-11-16 specialisto išvadą Nr. 2009-26, tiek ir 2011-04-21 ekspertizės aktą Nr. 11-2748(10), nepagrįstai vertina atsietai nuo visų faktinių bylos aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų, cituoja išimtinai tik jam palankius šių išvadų punktus. Kaip teisingai konstatuota skundžiamame sprendime, remtis vien tik specialisto V. M. išvada bei ekspertizės aktu negalima.

19Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį (2003-09-18 įstatymo Nr. IX-1737 redakcija) draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 5 d. nutartis V. A. v. UAB draudimo kompanija ,,Lindra“ byloje Nr. 3K-3-250/2004; 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis I. J. v. UADB ,,Baltikums draudimas“ byloje Nr. 3K-3-516/2006).

20Teisėjų kolegija, sutikdama su skundžiamame sprendime išdėstytais motyvais ir jų detaliau neanalizuodama, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei ištirtų įrodymų visetą, pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti eismo įvykį nedraudiminiu, ir kad atsakovas neįrodė imperatyviai suformuluotų taisyklių pažeidimo fakto, tai yra aplinkybių, suteikiančių atsakovui teisę nemokėti ieškovui draudimo išmokos. Būtent, iš pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų bylos aplinkybių bei ištirtų įrodymų matyti, kad įvykio dalyviai draudimo bendrovei pranešė apie realiai įvykusį eismo įvykį, nurodė įvykio aplinkybes ir transporto priemonių padėtį, sudarė eismo įvykio schemą, automobilis VW „Passat“ po šio eismo įvykio dėl padarytų sugadinimų buvo nugabentas į aikštelę UAB „Arsaulitus“ ir 2009-10-07 dalyvaujant atsakovo atstovui buvo apžiūrėtas, nustatyti jo sugadinimai, surašytas apžiūros aktas, sudaryta remonto sąmata, draudimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta prisijungimo būdu, draudiminis įvykis įvyko galiojant šiai sutarčiai, išvadas davę ekspertai įvykio vietoje nebuvo, neapžiūrėjo ne tik įvykio vietos, bet ir eismo įvykyje dalyvavusių automobilių, tyrimui buvo pateiktos tik automobilių nuotraukos su matomais išoriniais sugadinimais. Tai suponavo pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, jog negalima sutikti su atsakovo argumentu, jog 2009-10-01 21.45 val. ( - ) gatvių sankryžoje, Kaune, eismo įvykio bei draudiminio įvykio, kurio metu buvo sugadinti ieškovui bei trečiajam asmeniui I. M. priklausantys automobiliai VW „Passat“ ir VW „Phaeton“, nebuvo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

21Ieškovas I. R. ieškiniu prašė priteisti 6 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.37 ir 6.210 straipsnių sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad tiek iš sutartinių santykių, tiek iš delikto kylančios piniginės prievolės nevykdymas sukuria pareigą skolininkui mokėti įstatymines palūkanas. Šių palūkanų dydis priklauso nuo civilinio santykio šalių teisinio statuso. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje nėra verslininkas, palūkanų norma nustatytina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostata, bet ne CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostata, kurią šiuo atveju taikė pirmosios instancijos teismas, dėl ko sprendimas šioje dalyje keistinas, priteisiant iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-06-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

22Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

23Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą pakeisti: priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančios per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, įmonės kodas 300633222, ieškovo I. R., asmens kodas ( - ) naudai 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

24Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas ieškiniu (1 t., b.l. 2-4) prašė priteisti iš atsakovo 30545, 20... 6. Ieškinyje nurodė, kad jis 2009 m. spalio 1 d. apie 21 val. 45 min. Kaune, ( -... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 6 d. sprendimu (3 t., b.l.... 9. Sprendime nurodyta, kad nustatyta, jog nuo 2009-08-22 iki 2010-08-21... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 11. Atsakovo atstovas apeliaciniu skundu (3 t., b.l. 38-40) prašo Kauno miesto... 12. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo (3 t., b.l 47-48) prašo... 13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas (3 t., b.l. 49-50) prašo... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus... 18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas iš esmės... 19. Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu... 20. Teisėjų kolegija, sutikdama su skundžiamame sprendime išdėstytais motyvais... 21. Ieškovas I. R. ieškiniu prašė priteisti 6 % metinių palūkanų už... 22. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 23. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą pakeisti:... 24. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą....