Byla 3K-3-575/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Egidijaus Laužiko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Laugina“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 15 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Valviktė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Laugina“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,JGB“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ginčas byloje kilo dėl generaliniam rangovui subrangovo atliktų darbų kokybės ir padarytų nuostolių šiais darbais atlyginimo.

6Ieškovas UAB ,,Valviktė“ (generalinis rangovas) ir UAB „JGB“ (užsakovas) sudarė 2003 m. liepos 7 d. rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo įsigyti lengvų metalo konstrukcijų statinį, demontuotą Vokietijoje, atgabenti jį į Kėdainius ir sumontuoti užsakovo nurodytame sklype. Ieškovas UAB ,,Valviktė“ 2003 m. liepos 21 d. su atsakovu UAB ,,Laugina“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. 03/10, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovui pastatyti statiniui gręžtinius pamatus. 2003 m. rugpjūčio 13 d. sutarties papildymu Nr. 2 šalys susitarė dėl kitų statybos darbų rangos ir padidino sutarties kainą iki 696 502 Lt. Šiuo papildymu sutartą grindų pagrindo paruošimą ir grindų įrengimą atsakovas, ieškovo teigimu, atliko netinkamai. Apie grindų statybos darbų defektus ieškovas pateikė atsakovui pretenzijas. Atsakovui tinkamai defektų nepašalinus, tai padarė ieškovas. Šalindamas defektus, ieškovas turėjo 171 022,75 Lt išlaidų, kurias pagrindžia betoninių grindų defektų taisymo lokalinė sąmata. Ieškovo teigimu, dėl atsakovo kaltės UAB „JGB“ 109 000 Lt suma sumažino generalinio rangovo (ieškovo) atlyginimą, todėl ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo iš viso 280 022,75 Lt žalos atlyginimo ir šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 15 d. sprendimu ieškovo BUAB ,,Valviktė“ ieškinys tenkintas iš dalies: priteista iš atsakovo UAB ,,Laugina“ 85 511,50 Lt nuostoliams atlyginti ir šešių procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat valstybei 2565 Lt žyminio mokesčio ir 17,85 Lt pašto išlaidų.

9Teismas nustatė, kad 2003 m. liepos 21 d. statybos rangos sutartimi atsakovas įsipareigojo ieškovui iki 2003 m. rugpjūčio 1 d. pastatyti gręžtinius pamatus medžio apdirbimo fabrikui. Pagal atliktų darbų aktus grindų paruošimo, betonavimo ir įrengimo darbai atlikti 2003 m. spalio – lapkričio mėnesiais. Darbų užsakovas nepriėmė ir už juos rangovui nesumokėjo. Betoninės grindys buvo įrengiamos esant nesandariam stogui, pro kurio skyles krituliai plovė betoninį grindų pagrindą, dėl to susidarė grindų defektai. Stogas buvo uždengtas 2003 m. lapkričio mėnesį. Teismas sprendimo išvadas motyvavo tuo, kad ieškovas įrodė, jog atsakovas 3888 kv. m grindų įrengimo darbus atliko netinkamai (CPK 178 straipsnis). Nekokybiškai atliktų darbų faktą patvirtino AB ,,Laboratorinių tyrimo centras“ išvadoje. Ieškovas reiškė pretenzijas atsakovui dėl atliktų darbų trūkumų ir prašė juos pašalinti iš karto po grindų įrengimo. Atsakovui nepašalinus trūkumų, juos likvidavo ieškovas. Teismas atmetė atsakovo argumentą apie ieškovo bankroto byloje įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 7 d. nutartimi konstatuotą ginčo darbų atlikimo tinkamumą, nes šia nutartimi teismas finansinį reikalavimą dėl grindų įrengimo išlaidų patvirtino motyvuodamas tuo, jog grindų kokybės trūkumai nesudaro pagrindo šiuos reikalavimus atmesti, taip pat nurodydamas, kad ieškovo įvardytus nuostolius jis gali išsiieškoti atskiroje byloje. Teismas sprendė, kad ieškovas pažeidė rangos sutarties 6 punktą, pagal kurį turėjo pateikti, bet nepateikė atsakovui suderinto su reikiamomis institucijomis statinio projekto. Teismas, remdamasis liudytojų parodymais, pagal statybos žurnalą nustatytu darbų eiliškumo faktu, kartu atliekant grindų įrengimo ir stogo uždengimo darbus, generalinio rangovo UAB ,,JGB“ pretenzijomis ieškovui dėl vėlavimo atlikti stogo uždengimo darbus, sprendė, jog dėl organizacinių pažeidimų, taip pat nulėmusių grindų defektus, yra kaltas ir ieškovas. Teismas nustatė abipusę sandorio šalių kaltę dėl netinkamos darbų kokybės, todėl per pusę (iki 85 511,50 Lt) sumažino prašomas priteisti defektų šalinimo išlaidas (171 023 Lt). Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė 109 000 Lt nuostolių atsiradimo fakto dėl generalinio rangovo UAB ,,JGB“ sumažinto atlyginimo ieškovui, nes šių asmenų susitarimas dėl atlyginimo nebuvo įformintas pagal buhalterinės apskaitos reikalavimus ir nepagrįstas mokestiniais dokumentais.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 14 d. nutartimi ieškovo BUAB ,,Valviktė“ apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir nutarta Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 15 d. sprendimu priteistus iš atsakovo UAB ,,Laugina“ nuostolius ieškovo BUAB ,,Valviktė“ naudai padidinti iki 171 023 Lt ir priteisti ieškovui BUAB ,,Valviktė“ 6 proc. metinių palūkanų nuo 171 023 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2006 m. gegužės 24 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteistą žyminį mokestį valstybės naudai padidinti iki 5130,69 Lt, kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nutartimi taip pat priteista: iš UAB ,,Laugina“ valstybės naudai 2 565 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 10 Lt pašto išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš UAB ,,Laugina“ BUAB ,,Valviktė“ naudai 1400 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, ir 1770 Lt išlaidų, patirtų apmokant už ekspertizės atlikimą.

11Apeliacinės instancijos teismas nutartyje rėmėsi teismo ekspertizės 2008 m. balandžio 3 d. akto išvada, pagal kurią krituliai neturėjo įtakos įrengtų grindų dangos viršutinio sluoksnio sukibimui su betono pagrindu, ir nusprendė, kad tas kritulių kiekis, kuris galėjo patekti ant betoninių grindų per laikotarpį, kai pastato stogas buvo ne visiškai apdengtas ritinine danga (2003 m. spalio 21 - spalio 29 d.), nebuvo betoninių grindų defektų atsiradimo priežastis (CPK 185 straipsnis). Defektų atsiradimo priežastis, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, buvo ta, kad atsakovas nesilaikė grindų įrengimo technologinių reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje įvertino nepagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimu pusiau sumažintą ieškovo prašomą priteisti 171 022,55 Lt nuostolių, patirtų dėl nekokybiškai atliktų darbų, sumą. Rangovas yra atsakingas už atliktų darbų kokybę (CK 6.665 straipsnis). Aplinkybė, kad ieškovas darbų priėmimo aktuose nenurodė darbų defektų, neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės. Ieškovas netrukus po darbų priėmimo 2003 m. gruodžio 3 d. pranešė atsakovui, kad betoninės grindys pradėjo atsisluoksniuoti, viršutinis sluoksnis atšokinėti (T. 1, b. l. 7). Pagal statybos rangos sutarties sąlygas atsakovas garantavo penkerių metų darbų kokybę. Atsakovas atsako už betoninių grindų defektus, atsiradusius po darbų priėmimo, nes jų atsiradimo priežastis buvo ta, kad atsakovas nesilaikė betoninių grindų įrengimo technologinių reikalavimų, o ne ta, kad ieškovas netinkamai organizavo darbus (CK 6.697 straipsnio 3 dalis). Pagal 2003 m. liepos 10 d. rangos sutarties, sudarytos ieškovo ir trečiojo asmens UAB ,,JGB“, sąlygas dėl netinkamos atliktų darbų kokybės trečiasis asmuo UAB ,,JGB“ turi teisę ieškovui sumažinti už atliktus darbus atlyginimą, kurio dydis nustatomas šalių susitarimu. Kilus ginčui, jį nustato teismas. UAB ,,JGB“ 2006 m. rugsėjo 25 d. raštu pranešė BUAB ,,Valviktė“, kad už netinkamą betoninių grindų įrengimą sumažintas 109 000 Lt atlyginimas už lauko tinklų ir aikštelių įrengimo darbus (T. 1, b. l. 126). Šiuo pagrindu ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 109 000 Lt kaip negautas pajamas. Tačiau ieškovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kiek ir už kokią sumą jis atliko trečiajam asmeniui lauko tinklų ir aikštelių įrengimo darbų (darbų atlikimo-priėmimo aktų) ir mokėjimo dokumentų, kiek UAB ,,JGB“ ieškovui už atliktus darbus sumokėjo. Ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė reikalavimą priteisti iš atsakovo 109 000 Lt, todėl šį reikalavimą nėra pagrindo tenkinti (CPK 178 straipsnis).

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu atsakovas UAB ,,Laugina“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 15 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 14 d. nutartį, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

141. Apeliacinės instancijos teismas, nutartyje konstatuodamas vienašalę rangovo atsakomybę, netinkamai taikė CK 6.689 straipsnį, 6.697 straipsnio 3 dalį ir netinkamai aiškino užsakovo pareigą kontroliuoti statybos darbus bei juos organizuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-135/2006 išaiškinta, kad rangovo atsakomybė už darbų trūkumus turi būti mažinama, jei užsakovas, kuris tuo pačiu metu yra ir statybos techninis prižiūrėtojas, netinkamai vykdė savo pareigas prižiūrėti ir kontroliuoti statybos darbus. Užsakovas nevykdė statinio techniniam prižiūrėtojui priklausančių statybos priežiūros ir kokybės kontrolės pareigų pagal Statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį. Turėdamas tokias pareigas, ieškovas nepranešė atsakovui apie normatyvinių kokybės ir kitų reikalavimų nesilaikymą, dėl to neteko teisės jais remtis ateityje ir atsako už kilusius defektus (CK 6.689 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, pagal CK 6.697 straipsnio 3 dalį už defektus, atsiradusius per garantinį laikotarpį, kartu su rangovu atsako projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-334/2005 išaiškinta, kad, vertinant, ar subrangovui tenka atsakomybė už netinkamos kokybės statybos darbus, nustatytina tai, kaip šalys pasiskirstė įsipareigojimus dėl darbų kokybės, t. y. ar tuos darbus užsakęs generalinis rangovas turėjo sutartinę pareigą ir realią galimybę kontroliuoti (tikrinti) atliekamus darbus, ar darbų vykdymo procese generalinį rangovą tenkino darbų vykdymo eiga, terminai, taip pat ar jis neprieštaravo dėl tarpinių rezultatų kokybės.

152. Bendradarbiavimo pareigą pažeidusi šalis praranda teisę į nuostolių atlyginimą (CK 6.691 straipsnis). Ieškovas neatsižvelgė į atsakovo pastabas dėl darbų vykdymo eiliškumo ir nevykdė rangos sutartimi prisiimtų statybos techninės priežiūros funkcijų bei neperdavė reikiamos projektinės dokumentacijos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtose bylose yra konstatavęs, kad ieškovas pažeidė statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo principą, nes nepateikė atsakovui pretenzijų dėl atliekamų darbų, dėl to prarado teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-371/2005, 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-484/2007, 2007 m. lapkričio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-553/2007).

163. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje turėjo atsižvelgti, tačiau neatsižvelgė į tai, kad ieškovo, kaip ūkio subjekto, patirtų išlaidų faktas ir jų dydis turi būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais, nes tik jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą (CPK 177 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-62/2008 išaiškinta, kad vienas iš tiesioginių nuostolių (išlaidų) požymių yra jų realumas, reiškiantis, kad išlaidomis laikomos iš tikrųjų išleistos lėšos. Taigi ieškovo patirtų nuostolių dydis turėjo būti grindžiamas įstatymų nustatytais apskaitos dokumentais (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnis), tačiau tokių dokumentų nepateikta. Defektų šalinimas yra ūkinė operacija, fiksuojama ir apskaitoma pagal galiojančius apskaitos reikalavimus. Ieškovas turėjo įrodyti, bet neįrodė, ne galimas sąnaudas (kaštus), o iš tikrųjų sumokėtas lėšas. Lokalinė sąmata ir kiti ieškovo pateikti įrodymai patvirtina tik galimus defektų šalinimo kaštus, bet ne realiai patirtas išlaidas. Ne visos byloje ieškovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros atitinka lokalinę sąmatą ir dalis jose nurodytų mechanizmų ir medžiagų negalėjo būti naudojami grindų defektams taisyti. Dėl to teismas nevisapusiškai įvertino ieškovo nuostolių dydį (CPK 185 straipsnis).

174. Skundžiamos nutarties išvados dėl statybos defektų atsiradimo priežasčių padarytos atsisakius apklausti ekspertą, kurio ekspertizės aktu remtasi nutartyje, dėl to tokia teismo nutartis priimta pažeidžiant CPK 176 straipsnio 1 dalį, 185 straipsnį. Teismai nustatė statybos darbų trūkumų priežastis pagal AB ,,Laboratorinių tyrimų centras“ 2003 m. gruodžio 8 d. išvadą, tačiau neatsižvelgė į tai, kad ši įmonė neturi įstatymų nustatytų dokumentų, suteikiančių teisę atlikti statinio visišką ar dalinę ekspertizę. Taigi teismai, spręsdami dėl atsakovo atsakomybės, rėmėsi neleistinu įrodymu (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnis). Net jei šis įrodymas yra leistinas, apeliacinio teismo nutarties išvados priimtos tinkamai neįvertinus visų bylos faktinių aplinkybių ir nepagrįstai atmetus pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytus faktus. Pagal rangos sutarties 6 punktą užsakovas įsipareigojo pateikti rangovui reikiamą projektinę dokumentaciją. Pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino įrodymus ir pagrįstai nurodė, kad užsakovui taip pat tenka atsakomybė už statybos darbų trūkumus, nes šis nepateikė projektinės dokumentacijos, netinkamai organizavo darbų eiliškumą ir tinkamai nevykdė rangos sutartimi prisiimtų techninės priežiūros įsipareigojimų, todėl yra iš dalies atsakingas už defektų atsiradimo priežastis.

185. Nutartyje teismo nepasisakyta ir neįvertinta dėl visų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, dėl to pažeistos apeliacijos ribos (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje nurodyti tik ieškovo apeliacinio skundo argumentai, tačiau turėjo būti nurodyti ir atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai (CPK 331 straipsnio 3 dalies 3 punktas), teismas priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi vien ieškovo argumentais ir neįvertino atsakovo argumentų dėl CK 6.689, 6.649 ir 6.659 straipsnių taikymo bei nevertino faktinių aplinkybių dėl nuostolių dydžio pagrįstumo. Tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 3 d. nutarties byloje Nr. 3K-3-429/2006, 2007 m. vasario 26 d. nutarties byloje Nr. 3K-3-71/2007 išaiškinimams, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje turi apsvarstyti kiekvieną apeliacinio skundo faktinį ir teisinį argumentą. Be to, apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepateikta konkrečių motyvų, kuriais remdamasis teismas atmetė pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes dėl ieškovo kaltės ir jo atsakomybės, dėl to ši nutartis yra nemotyvuota pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies ir 331 straipsnio reikalavimus.

19Atsiliepimu į atsakovo UAB ,,Laugina“ kasacinį skundą ieškovas BUAB ,,Valviktė“ prašo nutraukti kasacinį procesą, jei procesas nebūtų nutrauktas – palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 14 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

201. Pagal CPK 347 straipsnio 3 dalį kasacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo (kasatorius) ir skundą surašęs advokatas. Atsakovas kasacinio skundo nepasirašė, jį pasirašė tik atsakovo advokatė. Kasatorius asmeniškai neprašo kasacine tvarka peržiūrėti skundžiamų teismų procesinių sprendimų, dėl to kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

212. Kasaciniu skundu prašoma kasacine tvarka peržiūrėti apeliacine tvarka neapskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 85 511,50 Lt statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidoms atlyginti. Pagal CPK 341 straipsnio 1 dalies 1 punktą kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių) neperžiūrėtų apeliacine tvarka. Nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis įsiteisėjo 2007 m. balandžio 16 d., t. y. suėjus apeliacinio apskundimo 30 dienų terminui, dėl to ši kasacinės bylos dalis nutrauktina pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą: teismas nutraukia bylą, jei yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

223. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, t. y. faktinius ir teisinius pagrindus, nustato apeliantas apeliaciniame skunde (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 318 straipsnio 1 dalį šalys privalo raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą, kuriuose išdėsto nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo. Ši teisės norma įpareigoja atsiliepimo argumentus sieti su apeliacinio skundo faktiniais ir teisiniais argumentais. Dėl to nesusiję su apeliaciniu skundu atsiliepimo argumentai nėra apeliacinio nagrinėjimo dalykas, nes tokie argumentai išeina už apeliacinio skundo ribų. Ieškovo apeliaciniame skunde buvo pateikti argumentai, dėl ko jis nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kuriais pripažinta ieškovo kaltė. Tuo tarpu atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė nesusijusius su apeliaciniu skundu argumentus, kuriais bandė paneigti savo kaltę ir atsakomybę už žalą. Tokie argumentai nėra apeliacinio nagrinėjimo dalykas, nes atsakovas apeliacinio proceso neinicijavo, dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl tokių argumentų.

234. Ieškovo teigimu, jis nebuvo statinio statybų techninis prižiūrėtojas. Pagal 2003 m. liepos 10 d. užsakovo UAB ,,JGB“ ir generalinio rangovo UAB ,,Valviktė“ rangos sutartį statinio statybos techninį prižiūrėtoją įsipareigojo skirti užsakovas. Jis techniniu prižiūrėtoju paskyrė V. Pagirską, su kuriuo nutraukė darbo sutartį 2004 m. spalio 29 d. Užsakovas nustatė darbų trūkumus, skyrė ekspertizę defektų priežastims nustatyti, pateikė pretenzijas ieškovui. Šios aplinkybės žinomos ir atsakovui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 22 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-135/2006 spręsdama techninio prižiūrėtojo ir rangovo atsakomybės santykį nurodė, kad nustačius statybos defektus rangovo ar statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybei atsirasti reikšminga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir jas sieti su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. AB ,,Laboratorinių tyrimų centras“ 2003 m. gruodžio 8 d. akte konstatuotas atsakovo įrengtų grindų viršutinio sukietinto sluoksnio per mažas sukibimas su betono plokšte. Šie defektai siejami su atsakovo atliktais veiksmais, o ne su statybos techninio prižiūrėtojo veiksmais, be to, trūkumai yra paslėpti, techninis prižiūrėtojas negalėjo daryti įtakos atliekamiems darbams ir būti atsakingas už atsakovo darbų trūkumus (CK 6.662 straipsnio 4 dalis).

245. Kasacinio skundo argumentai dėl ieškovo bendradarbiavimo pareigos (CK 6.691 straipsnis) nevykdymo prieštarauja bylos aplinkybėms ir įstatymų reikalavimams. Apeliaciniame skunde šis klausimas nebuvo keliamas, dėl to apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisės jo nagrinėti. Pagal Statybos įstatymo 15 straipsnio 3 dalies 2 punktą rangovas privalo pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai užsakovas pateikė statybos leidimą ir statinio projektą bei pagal aktą perdavė statybvietę. Atsakovas statybvietę priėmė, jis neįspėjo ieškovo (generalinio rangovo) ir nesustabdė darbų dėl to, kad gauti iš užsakovo dokumentai netinkami ar blogos kokybės, dėl to jis neteko teisės remtis šiomis aplinkybėmis ir turi atsakyti už darbų trūkumus (CK 6.659 straipsnio 1 ir 2 dalys).

256. Nepagrįstai kasaciniame skunde teigiama, kad ieškovas pažeidė CK 6.689 straipsnio 2 dalį, nepranešęs apie pastebėtus technologinius trūkumus, dėl to netenka teisės šiais trūkumais remtis ateityje. Ieškovo teigimu, grindų įrengimo trūkumai buvo paslėpti, atsakovui apie juos pranešta iš karto šiems paaiškėjus, kai ieškovas 2003 m. gruodžio 23 d. gavo pretenziją iš UAB ,,JGB“. Atsakovo informavimą apie darbų trūkumus patvirtino liudytojai parodymais ir ieškovo prierašas ant 2004 m. sausio 8 d. darbų pridavimo lapo (T. 1, b. l. 117), kuriame nurodyta, kad su šių aktų darbų kaina nesutinkama dėl darbų kokybės. Šis prierašas atitinka CK 6.662 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos trūkumai gali būti aptarti ne tik darbų priėmimo akte, bet ir kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28Dėl kasacinio proceso galimumo

29Byloje kasacinį skundą atsakovo UAB ,,Laugina“ vardu pateikė kasatoriaus atstovė advokatė. Pagal byloje pateiktą išrašą iš 2008 m. rugsėjo 15 d. sudarytos sutarties dėl teisinės pagalbos šioje sutartyje įvardyta advokatė įsipareigoja veikti kaip kliento, t. y. kasatoriaus, atstovė ir teisinė konsultantė atstovaujant klientui kasacinės instancijos teisme ir šioje byloje turi teisę kliento, t. y. kasatoriaus, vardu surašyti ir pasirašyti kasacinį skundą bei kitus procesinius dokumentus. CPK 51 straipsnio 1 dalyje ir 55 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta juridinio asmens teisė pavesti jam atstovauti byloje advokatui. Pagal CPK 57 straipsnio 3 dalį ir 59 straipsnio 2 dalį advokato teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytinėje su klientu sudarytoje sutartyje, kurioje atskirai aptariamos atstovo pagal pavedimą teisės. Kadangi sutarties dėl teisinės pagalbos nuostatos apėmė advokatės teisę surašyti ir pasirašyti kliento vardu paduodamą kasacinį skundą, tai atsakovo UAB ,,Laugina“ vardu pasirašiusi advokatė veikė pagal jai suteiktus įgaliojimus, jų neviršydama. Turinčio teisę atsakovo vardu pasirašyti teismui paduodamus procesinius dokumentus advokato parašo pakanka tam, kad tokio advokato pasirašytas kasacinis skundas būtų laikomas paduotu atsakovo vardu, ir nėra būtini kitų atsakovo įgaliotų asmenų parašai ar patvirtinimai.

30Kasacine tvarka apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, yra peržiūrėjimo kasacine tvarka objektas (CPK 340 straipsnio 1 dalis). Atsiliepimo į kasacinį skundą argumentą, kad kasacine tvarka gali būti peržiūrima tik ta apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstu, nes apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs apeliacine tvarka bylą pagal apeliacinio skundo argumentus pasisakė dėl pirmosios instancijos teismo viso sprendimo, o ne jo dalies, teisėtumo. Dėl byloje kilusio ginčo nusprendė žemesniųjų instancijų teismai, dėl to kasacinis teismas sprendžia dėl nurodytų žemesniųjų instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumo.

31Dėl nurodytų argumentų atmestini atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai dėl kasacinio proceso byloje negalimumo.

32Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo

33Kasacinio skundo argumentai dėl statybos defektų nustatymo ir ieškovo turėtų išlaidų defektams pašalinti yra faktinės aplinkybės, nustatomos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, kasacinis teismas yra saistomas nustatytų faktinių aplinkybių ir sprendžia teisės klausimus (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisės taikymo klausimai yra tie suformuluoti kasacinio skundo argumentai, kurie susiję su įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismams nustatant nurodytus faktus.

34Kasaciniame skunde teigiama, kad skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties išvados, kuriomis konstatuota rangovo kaltė dėl statybos defektų atsiradimo, padarytos neįvertinus liudytojų parodymų, atsisakius teismo posėdyje apklausti ekspertą, kurio ekspertizės aktu remtasi nutartyje, taip pat remtasi AB ,,Laboratorinių tyrimų centras“ išvada, nors ši įmonė neturi teisės atlikti ekspertizės, taip nesilaikyta CPK 176 straipsnio 1 dalies, 177, 185 straipsniuose nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

35Su nurodytu kasacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Skundžiamuose teismų sprendime ir nutartyje AB ,,Laboratorinių tyrimų centras“ išvada yra remiamasi ne kaip ekspertizės aktu, o kaip ieškovo byloje pateiktu rašytiniu įrodymu. Eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl iškeltoje civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo ekspertu paskirtas asmuo, pritaikęs specialiąsias žinias. Teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias. Tai turto įvertinimo, defektų nustatymo, įrengimų ir mechanizmų ištyrimo ar kitokie aktai, kurie yra surašyti atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų po ištyrimo. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymima, kad jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma rašytiniu įrodymu, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 73 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 9 d. nutartis J. V. v. UADB ,,Baltikums draudimas“ byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2002 m. spalio 9 d. nutartis R. M. v. O. R. byloje Nr. 3K-3-1174/2002; 2002 m. gruodžio 9 d. nutartis I. J., E. M. v. R. N. byloje Nr. 3K-3-1501/2002; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis V. K. v. V. J. byloje Nr. 3K-3-587/2004; 2005 m. vasario 7 d. nutartis R. S. v. A. R. Ž. byloje Nr. 3K-3-8/2005).

36Byloje teismai visiškai pagrįstai įvertino AB ,,Laboratorinių tyrimų centras“ išvadą kartu su kitais įrodymais (šalių susirašinėjimu, defektų šalinimo dokumentais ir kt.), iš kurių faktinių duomenų visumos teismai nustatė statybos defektų faktą. Dėl to nustatydami tokį faktą teismai vadovavosi CPK 176 straipsnio 1 dalies ir 185 straipsnio 1 dalies reikalavimu įvertinti byloje pateiktus įrodymus ir įsitikinti įrodinėjamų aplinkybių tikrumu.

37Dėl rangovo atsakomybės už atliktų statybos darbų trūkumus

38Dėl statybos darbų trūkumų atsako rangovas, kuris, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis (CK 6.689 straipsnio 4 dalis). Rangos sutartimi ieškovas įsipareigojo vykdyti techninę priežiūrą (T. 1, b. l. 32). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartyje TŪB ,,Vikensta“ v. UAB ,,Skala“ byloje Nr. 3K-3-135/2006 išaiškinta, kad nustačius statinio defektus, rangovo, projektuotojo ar techninio prižiūrėtojo atsakomybei reikšminga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti šias priežastis su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Byloje nustatyta, kad pastato betoninių grindų įrengimo darbus atsakovas atliko 2003 m. spalio-lapkričio mėnesiais, ieškovas nepasirašė darbų priėmimo aktų, o 2003 m. gruodžio 3 d. pretenzijoje nurodė išryškėjusius trūkumus ir pateikė reikalavimą juos pašalinti. Nustatęs darbų rezultato trūkumus, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų rangovui, vienas iš kurių yra atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Šia teise ieškovas pasinaudojo, pateikęs pretenzijas atsakovui, reikalaudamas pašalinti trūkumus. Šiam to nepadarius, ieškovas pašalino trūkumus savo sąskaita, dėl to apeliacinės instancijos teismas nutartyje pagrįstai priteisė ieškovui jo turėtas darbų trūkumų šalinimo išlaidas iš už šiuos trūkumus atsakingo atsakovo. Kasacinio skundo argumentai, kad generaliniam rangovui turi tekti dalis atsakomybės dėl patirtų nuostolių, yra nepagrįsti, nes byloje nustatyta nuostolių atsiradimo priežastis yra ta, kad subrangovas nesilaikė betoninių grindų įrengimo technologinių reikalavimų ir dėl to pažeidė sutartinius įsipareigojimus dėl darbų kokybės, ir, priešingai, ieškovo veiksmai organizuojant darbus neturėjo įtakos atliekamų darbų kokybei, dėl to nebuvo betoninių grindų defektų atsiradimo priežastis.

39Atsakydama į atsakovo kasacinio skundo argumentą, kad ieškovo nurodytos defektų šalinimo išlaidos, kurios priteistos apeliacinės instancijos teismo nutartimi, pagrindžia ieškovo per dideles sąnaudas (kaštus), o ne realiai patirtas išlaidas, teisėjų kolegija nurodo, kad šiuo argumentu atsakovas iš esmės neginčija ieškovo patirtų išlaidų fakto, taip sutinka su nuostolių faktu. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje priteisė iš atsakovo nuostolių atlyginimą, kurio dydį apskaičiavo pagal bylos įrodymus – ieškovo pateiktą lokalinę sąmatą, PVM sąskaitas-faktūras. Nurodytas argumentas iš esmės vertintinas kaip atsakovo teigimas, kad ieškovas turėjo mažesnėmis išlaidomis pašalinti defektus, tačiau pareiga likviduoti defektus teko už juos atsakingam subrangovui (CK 6.665 straipsnio 1, 2 dalys), kuris neįvykdęs šios pareigos negali įrodinėti galėjimu atlikti defektų trūkumų šalinimo darbus pigiau, nei už juos sumokėjo generalinis rangovas.

40Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu taip pat ir kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje neįvertino visų apeliacinio skundo ir atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų. Byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta pagal ieškovo apeliacinį skundą, dėl to bylos nevisapusišku išnagrinėjimu pagal apeliacinį skundą gali remtis tik ieškovas, o ne atsakovas kasaciniame skunde. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atsakovo atsakomybė dėl nekokybiškai įrengtų betoninių grindų buvo konstatuota pirmosios instancijos teismo sprendime ir nebuvo ginčijama apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teisme, dėl to šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo pasisakyti, priešingu atveju būtų išeita už bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

41Dėl išdėstytų motyvų konstatuotina, kad kasacinio skundo argumentais byloje priimtos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumas nenuginčytas. Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėta, dėl to paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia advokato atstovavimo išlaidas iš antrosios šalies, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovo bankrutuojančios UAB ,,Valviktė“ pateikti byloje dokumentai patvirtina 1500 Lt išlaidų turėjimą advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą, dėl to ši suma priteisiama iš atsakovo UAB ,,Laugina“.

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

44Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

45Priteisti ieškovo bankrutuojančios UAB ,,Valviktė“ naudai 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) iš atsakovo UAB ,,Laugina“.

46Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ginčas byloje kilo dėl generaliniam rangovui subrangovo atliktų darbų... 6. Ieškovas UAB ,,Valviktė“ (generalinis rangovas) ir UAB „JGB“... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 15 d. sprendimu ieškovo BUAB... 9. Teismas nustatė, kad 2003 m. liepos 21 d. statybos rangos sutartimi atsakovas... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008... 11. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje rėmėsi teismo ekspertizės 2008 m.... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu atsakovas UAB ,,Laugina“ prašo panaikinti Kauno apygardos... 14. 1. Apeliacinės instancijos teismas, nutartyje konstatuodamas vienašalę... 15. 2. Bendradarbiavimo pareigą pažeidusi šalis praranda teisę į nuostolių... 16. 3. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje turėjo atsižvelgti, tačiau... 17. 4. Skundžiamos nutarties išvados dėl statybos defektų atsiradimo... 18. 5. Nutartyje teismo nepasisakyta ir neįvertinta dėl visų apeliacinio skundo... 19. Atsiliepimu į atsakovo UAB ,,Laugina“ kasacinį skundą ieškovas BUAB... 20. 1. Pagal CPK 347 straipsnio 3 dalį kasacinį skundą pasirašo jį paduodantis... 21. 2. Kasaciniu skundu prašoma kasacine tvarka peržiūrėti apeliacine tvarka... 22. 3. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos... 23. 4. Ieškovo teigimu, jis nebuvo statinio statybų techninis prižiūrėtojas.... 24. 5. Kasacinio skundo argumentai dėl ieškovo bendradarbiavimo pareigos (CK... 25. 6. Nepagrįstai kasaciniame skunde teigiama, kad ieškovas pažeidė CK 6.689... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 28. Dėl kasacinio proceso galimumo ... 29. Byloje kasacinį skundą atsakovo UAB ,,Laugina“ vardu pateikė kasatoriaus... 30. Kasacine tvarka apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria... 31. Dėl nurodytų argumentų atmestini atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 32. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo ... 33. Kasacinio skundo argumentai dėl statybos defektų nustatymo ir ieškovo... 34. Kasaciniame skunde teigiama, kad skundžiamos apeliacinės instancijos teismo... 35. Su nurodytu kasacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.... 36. Byloje teismai visiškai pagrįstai įvertino AB ,,Laboratorinių tyrimų... 37. Dėl rangovo atsakomybės už atliktų statybos darbų trūkumus ... 38. Dėl statybos darbų trūkumų atsako rangovas, kuris, netinkamai vykdęs... 39. Atsakydama į atsakovo kasacinio skundo argumentą, kad ieškovo nurodytos... 40. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu taip pat ir kasacinio skundo... 41. Dėl išdėstytų motyvų konstatuotina, kad kasacinio skundo argumentais... 42. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia advokato... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008... 45. Priteisti ieškovo bankrutuojančios UAB ,,Valviktė“ naudai 1500 Lt (vieną... 46. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...