Byla 2A-1748-413/2012

Dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „FT Broker“ ir Kauno miesto savivaldybė

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė) ir Gintauto Koriagino (pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1748-413/2012 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „FT Broker“ ir Kauno miesto savivaldybė.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas (toliau ir draudėjas) nurodė, kad 2010 m. kovo 3 d. sudarė su atsakovu UAB DK „PZU Lietuva“ (toliau atsakovas arba draudikas) transporto priemonių draudimo sutartį Nr. PZULT1158778, kuria vienerių metų laikotarpiui apdraudė KASKO draudimu jam priklausantį automobilį BMW, v. n. DOE 366, nuo autoavarijos, gamtinių jėgų, nelaimingų įvykių, trečiųjų asmenų tyčinės veikos ir plėšimų (draudimo suma 31 000 Lt). Atsakovas sutarties sudarymo dieną išdavė ieškovui draudimo liudijimą. Ieškovui 2010 m. birželio 3 d., apie 21.30 val., važiuojant automobiliu per Birželio 23-osios g. ir Taikos pr. sankryžą Kaune, esant smarkiam lietui ir intensyviam eismui, automobilio variklis užgeso ir daugiau nebeužsivedė (sugedo variklis). Laikydamas šį įvykį draudiminiu, ieškovas 2010 m. birželio 4 d. apie tai pranešė atsakovui. Atsakovas 2010 m. birželio 9 d. pranešimu informavo ieškovą, kad jam padaryta žala nebus atlyginta, nes pagal draudimo taisyklių (toliau ir Taisyklių) Nr. 049 13 skyriaus „Nedraudžiamieji įvykiai“ 13.1.9 punktą šis įvykis pripažįstamas nedraudiminiu, kadangi ieškovo vairuojama transporto priemonė važiavo keliu, kuris buvo apsemtas vandeniu. Ieškovo nuomone, atsakovo Taisyklių 13.1.9 punkte įtvirtinta sąlyga CK 6.186 straipsnio 1 dalies prasme laikytina siurprizine, kadangi yra tinkamai neapibrėžta ir dviprasmiška. Ieškovas, vadovaudamasis draudimo sutartyje (liudijime) nurodytais draudžiamaisiais įvykiais, pagrįstai tikėjosi, kad transporto priemonę draudžia ir nuo gamtinių jėgų poveikio padarytos žalos (nagrinėjamu atveju nuo vandens padarytos žalos esant smarkiai liūčiai). Be to, atsakovas nesilaikė savo paties sudarytų Taisyklių 6.1.2.1 punkto ir CK 6.992 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi nesupažindino ieškovo su Taisyklėmis ir neįteikė jų kopijos. Kadangi ieškovui dėl automobilio variklio gedimo buvo padaryta 20 885,70 Lt žala, su žalos nustatymu jis patyrė ir kitas išlaidas, o atsakovas žalą atlyginti atsisakė, ieškovas kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė:

51) pripažinti draudžiamuoju įvykiu 2010 m. birželio 3 d. įvykį Birželio 23- osios g. ir Taikos pr. sankryžoje dėl transporto priemonės BMW, v. n. DOE 366, sugadinimo;

62) pripažinti atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ draudimo taisyklių 13.1.9 punkto sąlygą siurprizine ir netikėta;

73) įpareigoti atsakovą UAB DK „PZU Lietuva“ vykdyti draudimo sutartį, kurią patvirtina 2010 m. kovo 3 d. draudimo liudijimas Nr. PZU LT 1158778, ir priteisti ieškovui iš atsakovo 21 790,49 Lt draudimo išmoką už autoįvykio metu sugadintą transporto priemonę BMW, v. n. DOE 366, 525,25 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą draudimo išmokos sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

84) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l. 56-63).

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovo 67,80 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 29 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (t. 3, b. l. 19-23). Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:

111. Dėl žalos atsiradimo priežasties ir draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką. Teismas pažymėjo, kad pagal draudimo sutarties sudarymo metu galiojusių UAB DK „PZU Lietuva“ transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049, 13 skyriaus „Nedraudžiamieji įvykiai“ 13.1.9 punktą, žalos padarymo atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokos, jei transporto priemonė važiavo keliu, kuris apsemtas vandeniu. Nei ieškovas, nei atsakovas neginčijo, kad ieškovo automobilio variklio gedimo priežastis – hidrosmūgis. Šią aplinkybę patvirtina kiti bylos įrodymai (UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūros“ 2010-06-23 vertinimo ataskaita; UAB „DK „PZU Lietuva“ Kauno žalų centro eksperto S. S. nustatyti faktai; UAB „Krasta Auto“ atlikta automobilio kompiuterinė diagnostika). Vadovaudamasis atsakovo pateikta ir viešai interneto tinklalapiuose paskelbta filmuota medžiaga dėl vandeniu apsemtos Taikos prospekto ir Birželio 23-iosios g. sankryžos bei ieškovo pateiktu įrodymu – Kauno miesto savivaldybės administracijos Ekstremalių situacijų komisijos 2010 m. birželio 8 d. posėdžio protokolo kopija, teismas sprendė, kad 2010 m. birželio 3 d. Kauno m. įvykusi liūtis yra viešai žinomas faktas. Vertindamas atsakovo pateiktas nuotraukas dėl apsemto Taikos prospekto ir Taikos prospekto - Birželio 23-iosios gatvių sankryžos, peržiūrėtą vaizdo medžiagą kartu su kitais byloje surinktais įrodymais teismas sprendė, kad šie įrodymai paneigia ieškovo argumentus, jog įvykio vieta (Taikos pr.- Birželio g. sankryža) nebuvo apsemta vandeniu, jog nuo lietaus gatvėje buvęs vanduo greitai susigėrė, kad gatvėje buvęs vanduo negalėjo būti pagrindine priežastimi, sukėlusia automobilio variklio hidraulinį smūgį. Teismo nuomone, šie įrodymai paneigia automobilio variklio hidraulinio smūgio tikimybę dėl smarkaus lietaus ir ieškovo nurodomą aplinkybę, kad toks gedimas galėjo įvykti dėl iš pravažiuojančių automobilių ratų besitaškančio vandens. Teismas nesutiko su ieškovo atstovės teiginiais, kad nuspręsdamas dėl įvykio pripažinimo nedraudiminiu, atsakovas nevykdė pareigos atlikti įvykio tyrimą ir pažymėjo, kad draudikui užteko duomenų įvykį pripažinti nedraudžiamuoju pagal Taisyklių 13.1.9 punktą. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas ir į tai, kad atsakovas, priimdamas 2010 m. birželio 9 d. sprendimą dėl įvykio pripažinimo nedraudiminiu, įvertino paties ieškovo nurodytą informaciją 2010 m. birželio 4 d. pranešime, kuriame jis teigė, jog „važiavo gatve, kurioje daug vandens, pakliuvo į balą ir užgeso“, draudiko darbuotojo - eksperto S. S. atliktą pirminę automobilio apžiūrą, UAB „Krasta Auto“ atliktą kompiuterinę automobilio diagnostiką. Be to, sprendimo priėmimo metu atsakovui buvo žinoma visuomenės informavimo priemonėse paskelbta informacija dėl įvykio dieną buvusios stiprios liūties įvykio. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai nusprendė įvykį pripažinti nedraudžiamuoju ir pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką (CK 6.987 straipsnio 1 dalis, Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalis).

122. Dėl draudimo sutarties sąlygų aiškinimo ir Taisyklių 13.1.9 sąlygos pripažinimo siurprizine ir nesąžininga. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, jog jis nebuvo tinkamai supažindintas su draudimo taisyklėmis. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, sudarydamas draudimo sutartį, savo parašu patvirtino, jog jis susipažino su draudimo taisyklėmis Nr. 049, jokių pastabų neturi, kad susipažino ir sutinka su draudimo sutarties sąlygomis. Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje pripažino, kad pasirašė draudimo sutartį jos neskaitęs. Atsižvelgdamas į ieškovo amžių (gim. 1961 m.), išsilavinimą ir darbo pobūdį (ortopedas traumatologas, medicinos mokslų daktaras), vairavimo stažą ir į tai, kad KASKO draudimu ieškovas draudžiasi ne pirmą kartą, teismas atmetė ieškovo argumentus, jog draudimo sutartį sudaręs draudiko atstovas UADBB „FT Broker“ jam neatskleidė Taisyklių turinio dėl jose apibrėžtų nedraudžiamųjų įvykių ir pripažino, kad duotu atveju ieškovas buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Teismas pažymėjo, kad draudimo sutarties sudarymo metu nebuvo privalomo reikalavimo pateikti atspausdintas draudimo taisykles, toks reikalavimas įsigaliojo nuo 2011 m. lapkričio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisijos 2011 m. vasario 22 d. nutarimui Nr. N-69 „Dėl Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. kovo 16 d. Nutarimo Nr. N-30 „Dėl informacijos, kurią privalo teikti draudimo tarpininkai klientams“ pakeitimo. Be to, teismo posėdyje ieškovas pripažino, kad draudimo tarpininkas draudimo sutarties sudarymo metu jam pateikė keletą pasiūlymų, paaiškino dėl draudžiamųjų įvykių ir nurodė, kad visas draudimo taisykles galima rasti interneto tinklalapiuose, kad draudiko pasirinkimą sutarties sudarymui galėjo nulemti įmokos dydis, frančizės dydis ir pan., kad jam priimtiniausios buvo atsakovo UABDK „PZU Lietuva“ sąlygos (3 t. b. l. 64). Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, jog Taisyklių 13.1.9 punkto sąlyga laikytina siurprizine, kadangi ši sąlyga Taisyklėse nurodoma kaip nedraudžiamasis įvykis. Teismas nurodė, kad vertinant šios sąlygos sąžiningumą, būtina vadovautis CK 6.188 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią nesąžiningomis laikytinos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą ir vartotojo teises ir interesus. Atsižvelgiant į transporto priemonių draudimo savanorišką pobūdį, šalys pagal CK 6.156 straipsnyje įtvirtintą sutarties laisvės principą gali savarankiškai nustatyti sąlygų, neprieštaraujančių imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, turinį. Vertindamas sistemiškai draudimo sutarties nuostatas, teismas sprendė, kad draudikas neprisiėmė rizikos dėl žalos atsiradimo dėl vandens poveikio, kai transporto priemonė yra eksploatuojama (Taisyklių 1.21 punktas). Taisyklių 13.1.9 punkto sąlyga papildo minėtą nuostatą, kartu ribodama draudiko atsakomybę, kai transporto priemonė eksploatuojama vandeniu apsemtu keliu. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti neaiškia, dviprasmiška ir nesąžininga CK 6.188 straipsnio 2 dalies prasme Taisyklių sąlygą, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas žalos atsiradimas dėl vandens, transporto priemone važiuojant apsemtu keliu ir pažymėjo, kad vadovaujantis protingumo kriterijais, kelias turėtų būti laikomas apsemtu tuomet, kai ant jo dangos esantis vanduo leistų protingam ir rūpestingam asmeniui numatyti neigiamas pasekmes, galinčias kilti eksploatuojant jo valdomą transporto priemonę. Vidutinis vairuotojas, būdamas apdairus, rūpestingas ir galėdamas numatyti neigiamas pasekmes, užsitikrindamas savo interesų apsaugą, neturėtų važiuoti vandeniu apsemtu keliu ar gatve. Priešingas elgesys, tikintis sėkmingai pravažiuoti kliūtį (vandeniu apsemtą kelią), sukelia variklio gedimo dėl hidraulinio smūgio riziką ir sudaro teisinį pagrindą draudimo bendrovei nemokėti draudiminės išmokos. Teismas kartu atsižvelgė ir į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2012 m. sausio 24 d. nutarimą Nr. 10-48 „Dėl UAB DK „PZU Lietuva“ transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049“, ginčijamos Taisyklių 13.1.9 punkto sąlygos išaiškinimo (t. 3, b. l. 111-113).

133. Dėl patirtos žalos dydžio. Teismas pažymėjo, kad ieškovas kreipėsi su pakartotine 2010 m. spalio 4 d. pretenzija į draudiką jau po to, kai automobilį buvo pardavęs, t. y. kai nebuvo realių galimybių įvertinti automobilio remonto išlaidas. Teismo posėdžių metu ieškovas teigė, kad remontas jam kainavo apie 15 000 Lt. Teismas pasiūlė ieškovui įrodymais pagrįsti jo nurodytą realiai patirtą variklio remonto išlaidų sumą, tačiau ieškovas tokių duomenų nepateikė ir nenurodė jokių aplinkybių dėl atlikto remonto. Teismas taip pat atmetė ieškovo atstovės argumentus, kad atsakovas nevykdė pareigos nustatyti žalos dydį. Draudikui užteko duomenų nuspręsti, kad įvykis yra nedraudžiamasis, todėl jam nekilo pareiga įvertinti žalos dydį. Teismas, pripažindamas teisėtu ir pagrįstu draudiko sprendimą dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl atlikto automobilio remonto ir realiai patirtų remonto išlaidų, padarė išvadą, kad šalių pateiktų variklio keitimo sąmatų vertinimas neturi teisinės reikšmės šioje byloje, todėl šių įrodymų nevertino ir dėl kainų pagrįstumo nepasisakė.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

15Apeliaciniu skundu (3 t. b. l. 143-150) ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

161. Dėl teisės normų, reglamentuojančių draudiko (atsakovo) pareigą supažindinti draudėją (ieškovą) su draudimo taisyklėmis, aiškinimo ir taikymo. Ieškovo nuomone, teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovas, sudarydamas Transporto priemonės draudimo sutartį, tinkamai įgyvendino draudiko pareigą supažindinti draudėją su draudimo taisyklėmis, kurių 13.1.9 punkte numatyta, kad žala dėl vandens, jei transporto priemonė važiavo keliu, kuris yra apsemtas vandeniu, yra nedraudiminis įvykis. Sutarties sąlygos, kurias vienašališkai rengia viena sutarties šalis ir kurios naudojamos nevienkartiniam sutarčių sudarymui su neapibrėžtu asmenų skaičiumi, yra standartinės sutarties sąlygos, taigi sudarant draudimo sutartį, šalių derybos dėl tokių standartinių Taisyklėse numatytų sąlygų praktiškai nevyksta. Todėl draudėjas turi tik dvi alternatyvas - sudaryti arba nesudaryti draudimo sutartį pagal draudiko parengtas draudimo sutarties sąlygas. Draudimo sutartims būdinga tai, kad jos sudaromos prisijungimo būdu, t.y. skirtingai nei kitų sutarčių atvejais, kai šalys derasi dėl sutarties sąlygų, draudimo sutartyje daugumą sąlygų vienašališkai yra parengusi viena šalis - draudikas, o kita šalis draudėjas - neturi galybės dėl jų derėtis. Sudarant sutartį prisijungimo būdu, ypač svarbu tampa užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą ir sutarčių teisės bendrųjų principų laikymąsi. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, jog remiantis sutarties laisvės principu ir sutarties, kaip šalių susitarimo, samprata, sutarties šaliai gali būti privalomos tik tos sutarties sąlygos, su kuriomis ji sutiko, t.y. dėl kurių ji išreiškė savo valią. Sudarant sutartį prisijungimo būdu, standartinės sutarties sąlygos yra privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu standartines sutarties sąlygas parengusi šalis tinkamai jas atskleidė, t.y. sudarė protingą galimybę kitai šaliai susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis. Kad kitai šaliai buvo suteikta protinga galimybė susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis, gali būti pripažįstama tik tada, jeigu jos visos yra įtrauktos į rašytinės sutarties tekstą arba pateiktos kaip sutarties priedas atskirame dokumente, atsiųstos ar įteiktos kitai šaliai iki sutarties pasirašymo. Jeigu standartines sutarties sąlygas parengusi šalis to nepadarė, tai negalima pripažinti esant pakankamai įrodymų, kad kita šalis išreiškė savo valią dėl standartinių sutarties sąlygų. Tokiu atveju negalima pripažinti, kad šalys dėl jų susitarė, taigi negalima ir pripažinti, kad standartinės sąlygos, dėl kurių atskleidimo kitai sutarties šaliai sutarties sudarymo metu kyla abejonių, yra sudėtinė sutarties dalis. Dėl šios priežasties šalis, parengusi standartines sutarties sąlygas, negali jomis remtis, nes kitai šaliai negali būti privaloma tai, dėl ko nebuvo išreikšta jos valia. Aplinkybę, kad kita šalis buvo tinkamai supažindinta su standartinėmis sutarties sąlygomis, privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis. CK 6.992 straipsnio 2 dalis numato draudiko pareigą sudaryti sąlygas viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis ir, prieš sudarant draudimo sutartį, įteikti jų kopijas draudėjui. Tokiu reglamentavimu yra nustatomas specialus ir vienintelis tinkamas silpnesnės šalies supažindinimo su draudimo taisyklėmis (standartinėmis draudimo sutarties sąlygomis) būdas (kopijos įteikimas draudėjui prieš draudimo sutarties sudarymą). Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovui 2010 m. kovo 3 d. prieš pasirašant Transporto priemonių draudimo liudijimą Nr. PZULT1158778 buvo įteikta Transporto priemonių draudimo taikylių Nr. 049 kopija. Priešingai, byloje yra draudimo tarpininko UADBB „FT Broker“ 2011 m. gruodžio 6 d. atsakymas ieškovo atstovei, kuriame nurodoma, kad ieškovas buvo supažindintas su KASKO draudimo taisyklėmis žodžiu ir buvo informuotas, kad visas draudiko UAB DK „PZU Lietuva“ taisykles galima rasti internetiniame tinklapyje www.pzu.lt.

172. Dėl priežasties, kuri 2010 m. birželio 3 d. sukėlė transporto priemonės variklio gedimą. Teismas sprendė, kad 2010 m. birželio 3 d., apie 21.30 val., Birželio 23-osios g. ir Taikos pr. sankryžoje, Kaune, ieškovo vairuojamos transporto priemonės variklis patyrė hidraulinį smūgį ir sugedo ne dėl liūties ir iš pravažiuojančių automobilių ratų besitaškančio vandens, o dėl vandens kiekio ant gatvės per važiuojančio ieškovo automobilio oro paėmimo kanalus vandeniui patekus į automobilio variklį. Apelianto vertinimu, net jeigu apeliacinės instancijos teismas sutiktų su pirmosios instancijos teismo išvada, kad draudėjui galioja Draudimo taisyklės Nr.049, šioje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog automobilio gedimas įvyko dėl nedraudiminio įvykio - transporto priemonės važiavimo vandeniu apsemtu keliu (Taisyklių 13.1.9 punktas). Teismas, konstatuodamas aplinkybę, kad gatvės vieta, kurioje užgeso ir daugiau neužsikūrė ieškovo automobilis, buvo labai apsemta vandeniu, nepagrįstai atmetė ieškovo pateiktą 2010 m. birželio 8 d. UAB „Kauno vandenys‘ raštą, kuriame nurodoma, jog avarinės tarnybos registre nėra įrašų dėl lietaus surinkimo sistemos sutrikimų Taikos pr. ir Birželio 23-osios g. sankryžoje, o rėmėsi UAB „Kauno vandenys“ registro žurnalo duomenimis apie kitose Taikos prospekto vietose buvusius lietaus surinkimo sistemos gedimus. UAB „Kauno vandenys“ registro žurnalo duomenys apie avarinės tarnybos iškvietimus, kuriais rėmėsi teismas, konstatuodamas aplinkybę, kad gatvės vieta (Taikos pr. ir Birželio 23-osios g. sankryža), kurioje užgeso ieškovo automobilis, 2010 m. birželio 3 d. buvo labai apsemta vandeniu, jokiu būdu negali patvirtinti sankryžos apsėmimo fakto, nes šuliniai, kurių valyti buvo kviečiama avarinė tarnyba, yra adresu Taikos pr. 59, 73 ir 86C, Kaune, t. y. daugiau du kilometrai nuo vietos, kurioje užgeso ieškovo automobilis. Be to, byloje pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino esminių aplinkybių: koks vandens lygis buvo ant važiuojamosios gatvės dalies, kurioje sugedo ieškovo automobilis, ir kuriame aukštyje nuo kelio dangos yra apdraustos transporto priemonės oro paėmimo kanalai, per kuriuos į variklį pateko vanduo (to negalėjo pasakyti nei vienas pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas specialistas). Vien ta, aplinkybė, jog ieškovas pranešime draudikui apie įvykį nurodė, jog „21.30 val. liūties metu važiavau gatve, kurioje buvo daug vandens, automobilis užgeso ir daugiau neužsikūrė“, nežinant kokiame aukštyje nuo kelio dangos yra automobilio oro paėmimo kanalai, nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog vandens lygis gatvėje buvo toks, kad liūties metu ja nebuvo galima saugiai važiuoti. Teismas ignoravo tą aplinkybę, kad ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog po įvykio išlipus iš automobilio vanduo apsėmė batus. Įvertinus tai, jog įvykis įvyko vasaros metu, tai darytina pagrįsta išvada, kad ieškovas įvykio metu buvo su vasariniais batais, todėl vandens gylis ant kelio buvo apie 5 centimetrai. Kad vandens lygis įvykio vietoje buvo žemas patvirtina ir ta aplinkybė, jog atsakovo ekspertas, kitą dieną po įvykio apžiūrėjęs automobilį, Transporto priemonės techninės apžiūros-defektų akte nurodė, kad automobilio salonas ir kilimėliai sausi. Be to, byloje buvo pateiktas UAB „Kauno vandenys“ raštas, kad avarinės tarnybos registre nėra įrašų apie lietaus surinkimo sistemos sutrikimus 2010 m. birželio 3 d. Taikos pr. ir Birželio 23-osios g. sankryžoje. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad automobilis užgeso ir neužsikūrė liūties metu. Taigi, automobilio variklio gedimo priežastis galėjo būti ne vandens kiekis ant kelio dangos, o tiesioginis gamtinių jėgų poveikio (liūties) pasekmė ar besitaškančio vandens nuo pravažiuojančių automobilių (autoavarijos) pasekmė. Draudimo liudijime, kurį pasirašė ieškovas, aiškiai numatyta, kad draudiminiai įvykiai, kuriems taikoma draudiminė apsauga, yra autoavarija ir gamtinės jėgos. Jeigu ieškovo automobilis užgeso ir nebeužsikūrė dėl besitaškančio vandens nuo pravažiuojančių automobilių, tai atitinka autoavarijos sąvoką, numatytą Draudimo taisyklių 1.2 punkte, pagal kurį autoavarija - eismo įvykis, kuriame dalyvavo bent viena judanti transporto priemonė ir kuriame buvo sugadinta (sunaikinta) apdraustoji transporto priemonė, jos papildoma įranga.

183. Dėl draudėjui išmokėtinos draudimo išmokos. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad įvykis nedraudiminis, sprendė, jog draudikui (atsakovui) nekilo pareiga įvertinti ieškovo patirtos žalos dydį. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų apie realiai patirtas variklio remonto išlaidas, todėl teismas šalių pateiktų variklio keitimo sąmatų iš viso nevertino. Nors teismo išvada, jog draudikui įvykį pripažinus nedraudiminiu, jam nekilo pareiga įvertinti ieškovo patirtos žalos dydį, iš esmės yra teisinga, tačiau ji nėra teisiškai reikšminga šioje byloje, nes aukščiau išdėstytuose apeliacinio skundo motyvuose nurodyti argumentai kodėl automobilio gedimas laikytinas draudiminiu įvykiu. Kita pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie realiai patirtas variklio remonto išlaidas, todėl teismas šalių pateiktų variklio keitimo sąmatų iš viso nevertina, yra nepagrįsta. Pagal Draudimo įstatymo 102 straipsnį, reglamentuojantį draudimo išmoką turto draudimo atveju, draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų). Draudimo liudijime Nr. PZULTl 158778, kurį vienintelį pasirašė draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, nurodyta, jog transporto priemonė apdrausta rinkos verte įvykio dieną. Draudikas įsipareigojo draudėjui išmokėti draudimo išmoką, kurią sudaro pinigų suma lygi skirtumui tarp transporto priemonės rinkos vertės, buvusios iki įvykio ir transporto priemonės rinkos vertės iš karto po įvykio, taip pat draudimo išmokos dydžiui nustatyti būtinos išlaidos. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad draudėjas, prašydamas priteisti draudimo išmoką, turėjo pateikti teismui įrodymus apie realiai patirtas variklio remonto išlaidas. Teismas turi spręsti draudimo išmokos dydžio klausimą pagal byloje esančią ieškovo pateiktą 2010 m. birželio 23 d. Transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 1006A126, kurioje nepriklausomi ekspertai UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūra“ atliko nešališką transporto priemonės rinkos vertės iki įvykio vertinimą ir transporto vertės atkūrimo kaštų vertinimą, iš kurios matyti, kad ieškovo patirtas nuostolis dėl draudiminio įvykio yra 20 885,70 Lt. Be to, į draudimo išmoką įskaičiuotina sugadintos transporto priemonės vertinimo ataskaita - 400 Lt, sugadintos transporto priemonės transportavimo paslauga - 100 Lt, sugadintos transporto priemonės elektronikos techninė apžiūra - 179,47 Lt. Todėl visa priteistina draudimo išmokos suma sudaro 21 565,17 Lt, nuo kurios taip pat turi būti paskaičiuoti 532,66 Lt delspinigiai nuo draudiminio įvykio dienos iki ieškinio pareiškimo dienos pagal draudiko draudimo taisyklėse nustatytą 0,01 procento už kiekvieną uždelstą darbo dieną. Atsakovo pateiktos transporto priemonės variklio remonto sąmatos: 6 914,35 Lt su PVM pagal UAB „Autofortas“ skaičiavimus ir 6 672,75 Lt su PVM pagal UAB „Autidos servisas“ skaičiavimus, vertintinos kritiškai, nes jose numatytas sugedusio variklio pakeitimas naudotu ir neaišku kokio techninio stovio varikliu. Be to, šiose sąmatose iš viso nėra jokių duomenų apie variklį (pagaminimo metų, nuvažiuotų kilometrų, darbo valandų skaičiaus ir pan.), kuriuo bus pakeistas sugedęs variklis, taip pat informacijos, ar po variklio pakeitimo bus atkurta automobilio rinkos vertė, buvusi iki draudiminio įvykio. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo sąmatos negali būti įrodymu, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti draudimo išmokos dydį.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t., b. l. 154-159) atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti dėl šių motyvų:

201. Dėl teisės normų, reglamentuojančių draudiko (atsakovo) pareigą supažindinti draudėją (ieškovą) su draudimo taisyklėmis, aiškinimo ir taikymo. Teismas sprendime pagrįstai pripažino, kad atsakovas per draudimo brokerį sudarydamas transporto priemonės draudimo sutartį, tinkamai įgyvendino draudiko pareigą supažindinti draudėją su draudimo taisyklėmis, kurių 13.1.9. punkte numatyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu dėl padarytos žalos pripažįstama aplinkybė, kai transporto priemonė važiavo keliu, kuris apsemtas vandeniu. Nors draudimo taisyklės, kurių pagrindu buvo sudaryta šio ginčo transporto priemonės draudimo sutartis, ir yra laikomos standartinėmis sutarties sąlygomis, tačiau tai nepaneigia ieškovo galimybės ne tik individualiai susitarti dėl sudaromos draudimo sutarties sąlygų, draudimo taisyklių nuostatų koregavimo ar netaikymo, bet ir išsiaiškinti draudimo sutarties sudarymo metu draudimo taisyklių nuostatų prasmę bei jų taikymo apimtį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad draudimo sutarties sudarymo metu draudėjas nesidomėjo sudaromos draudimo sutarties sąlygomis, suteikiamos draudimo apsaugos apimtimi ir atvejais, kada draudimo išmoka nebus mokama. Priešingai, ieškovo apsisprendimą sudaryti sutartį lėmė mokėtinos draudimo įmokos ir taikytinos besąlyginės išskaitos (franšizės) dydis. Todėl, jei sudaryta draudimo sutartis ir neatitiko draudėjo lūkesčių dėl transporto priemonės draudimo apsaugos apimties, tai dėl to galimai atsirasiančios neigiamos pasekmės tenka pačiam draudėjui. Vien ta aplinkybė, kad draudimo sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, o šio ginčo nedraudžiamasis įvykis buvo numatytas standartinėse sutarties sąlygose (draudimo taisyklėse) bei tai, kad ieškovas dėl savo paties aplaidumo (nesidomėjimo) nepagrįstai manė tokio nedraudžiamojo įvykio nebūsiant draudimo sutartyje, nesudaro pagrindo nukrypti nuo paties apelianto minimos sutarties šalių interesų pusiausvyros ir sutarčių teisės bendrųjų principų laikymosi. Ieškovas draudimo sutarties sudarymo metu parašu patvirtino, kad yra supažindintas ir sutinka tiek su draudimo sutarties sąlygomis bei šio ginčo draudimo taisyklėmis. Draudimo įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje numatyta draudimo įmonės pareiga draudimo taisykles paskelbti draudimo įmonės puslapyje. Šio įstatymo 78 straipsnio 5 dalis konkrečiai numato, kokiais atvejais ir su kokiomis draudimo sutarties sąlygomis draudėjas sudarant draudimo sutartį turi būti individualiai supažindintas, šio ginčo aplinkybės neatitinka nurodyto reglamentavimo. Ginčo nedraudžiamasis įvykis (transporto priemonės eksploatavimas /važiavimas vandeniu apsemtu keliu) draudimo sutarčių sudarymo praktikos požiūriu yra visiškai suprantamas, kadangi žalos transporto priemonei važiuojant vandeniu apsemtu keliu padarymas yra akivaizdus ir turi būti suprantamas (numatomas) transporto priemonės valdytojui. Tokios rizikos apdraudimas paneigtų paties draudimo prasmę. Be to, apeliantas nutyli Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2012 m. sausio 24 d. nutarimą Nr. 10-48, kuriuo visiškai pagrįstai vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas. CK 6.193 straipsnio 1 dalis numato, kad sutarys turi būti aiškinamos sąžiningai. Šios įstatyminės normos pagrindu suformuluota teismų praktikos taisyklė, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo dėl vienos iš šalių. Atsakovas prašo atkreipti dėmesį, kad šio ginčo draudimo sutartis buvo sudaryta tarpininkaujant draudimo brokerių įmonei. Draudimo teisės doktrinoje (Kontautas, T., Draudimo sutarčių teisė, Justitia, Vilnius, 2007, P 150.) vyrauja nuomonė, kad tuo atveju, jeigu draudimo sutartis sudaryta tarpininkaujant draudimo brokerių įmonei (nepriklausomam tarpininkui, turinčiam profesinę pareigą veikti draudėjo interesais), ne draudikas, o draudimo brokerių įmonė privalo draudėjui tinkamai atskleisti draudimo apsaugos pobūdį, todėl dėl netinkamo draudimo sutarties sąlygų išaiškinimo, dėl kurio draudėjas patyrė žalą, atsiranda draudimo brokerių įmonės profesinė civilinė atsakomybė.

212. Dėl priežasties, kuri 2010 m. birželio 3 d. sukėlė transporto priemonės gedimą. Apeliantas neginčija teismo nustatytos automobilio variklio gedimo priežasties - hidrosmūgio. Variklio gedimo priežastis ir jos atsiradimo aplinkybės (t.y. automobilio važiavimas vandeniu apsemtu keliu) pirmosios instancijos teismo teisingai nustatyta ne tik byloje esančiais rašytiniais įrodymais, bet remiantis ir liudytojo S. S., turinčio atitinkamų techninių žinių, parodymais. Nors ieškovas ginčija variklio gedimo atsiradimo priežastį, tačiau byloje surinkti rašytiniai įrodymai paneigia jo argumentus. Apeliantas nepagrįstai siekia perkelti įrodinėjimo ir įrodymų rinkimo pareigą, kurią turi įvykdyti pats ieškovas, teismui. Todėl nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismas neišsiaiškino, koks vandens lygis buvo ant važiuojamosios gatvės dalies, kurioje sugedo automobilis, ir kuriame aukštyje nuo kelio dangos yra apdraustos transporto priemonės oro kanalai, per kuriuos į variklį pateko vanduo. Ieškovas tokių įrodymų nepateikė (jie nepateikti ir su apeliaciniu skundu), neatliko ir neprašė atlikti jokio ekspertinio vertinimo. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad po įvykio išlipus iš automobilio vanduo apsėmė batus, kas jo nuomone reiškia, kad vandens gylis ant kelio buvo apie 5 centimetrus, yra tik subjektyvūs ir niekuo nepatvirtinti suinteresuoto asmens paaiškinimai.

223. Dėl draudėjui išmokėtinos draudimo išmokos dydžio. Pagal su ieškovu sudarytą draudimo sutartį ir jos sąlygas, draudžiamojo įvykio atveju remonto darbai atliekami draudiko nurodytose autoremonto įmonėse. Nors draudėjas (ieškovas) turi teisę atlikti remontą savo pasirinktoje įmonėje, bet draudimo išmoka paskaičiuojama pagal draudiko rekomenduotos remonto įmonės įkainius (15.1.3.1.). Kadangi šio ginčo automobilis nebuvo sunaikintas, o atsiradusius sugadinimus galima ir buvo tikslinga remontuoti, apelianto argumentai dėl automobilio rinkos vertės neturi jokios teisinės reikšmės ir turi būti vadovaujamasi draudimo taisyklių 15.1.3.1. punktu. Apeliantas neįrodė, kad jis patyrė 21 790,49 Lt išlaidas. Pagal draudimo sutartį ir jos sąlygas, nėra atlyginamos nepriklausomo eksperto samdymo išlaidos, transporto priemonės transportavimas ir pan. Be to, apeliantas 2010 m. rugsėjo 17 d automobilį pardavė, dokumentų, patvirtinančių variklio pakeitimo aplinkybę, nepateikė, taigi neįrodė, kad jam pakeisti automobilio variklį kainavo tiek, kiek nurodyta nepriklausomo eksperto ataskaitoje. Teisėjų kolegija konstatuoja:

23IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

25Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2010 m. kovo 3 d. sudarė ieškovui priklausančio automobilio BMW, v. n. DOE 366, civilinės atsakomybės (KASKO) draudimo sutartį Nr. PZULT1158778 (t. 1, b.l. 14). 2010 m. birželio 3 d., apie 21.30 val., lyjant smarkiam lietui, ieškovui važiuojant automobiliu per apsemtą kelią, Kaune, Birželio 23-osios g. ir Taikos pr. sankryžoje, automobilis užgeso ir neužsivedė, kadangi sugedo automobilio variklis (t. 1, b.l. 15). Atsakovas 2010 m. birželio 9 d. pranešimu informavo ieškovą, kad jam padaryta žala nebus atlyginta remiantis Taisyklių 13.1.9. punktu ((t. 1, b.l. 16). Pagal atsakovo paruoštų Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 13 skyriaus „Nedraudžiamieji įvykiai“ 13.1.9 punktą įvykis pripažįstamas nedraudiminiu, jeigu transporto priemonei padaroma žala važiuojant keliu, kuris apsemtas vandeniu (t. 1, b.l. 118-125).

26Šioje byloje kilo ginčas dėl Taisyklių 13.1.9. punkto ir įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų, nustatant įvykį buvus draudiminiu/nedraudiminiu, aiškinimo ir taikymo.

27Dėl teisės normų, reglamentuojančių draudiko (atsakovo) pareigą supažindinti draudėją (ieškovą) su draudimo rūšies taisyklėmis, aiškinimo ir taikymo

28Sutarties sąlygos, kurias vienašališkai rengia viena sutarties šalis ir kurios naudojamos nevienkartiniam sutarčių sudarymui su neapibrėžtu asmenų skaičiumi, yra standartinės sutarties sąlygos (CK 6.185 str. 1 d.). Kaip teisingai nurodo apeliantas, skirtingai nei kitų sutarčių atvejais, kai šalys derasi dėl sutarties sąlygų, draudimo sutartyje daugumą sąlygų vienašališkai parengia viena sutarties šalis, t. y. draudikas, o kita šalis, t. y. draudėjas - neturi galybės dėl jų derėtis. Todėl draudėjas (šiuo atveju - ieškovas) turi tik dvi alternatyvas - sudaryti arba nesudaryti draudimo sutartį pagal draudiko parengtas draudimo sutarties sąlygas. Pažymėtina, kad sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti (CK 6.185 str. 2 d.).

29CK 6.992 straipsnio 2 dalyje numatyta draudiko pareiga sudaryti sąlygas viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis ir, prieš sudarant draudimo sutartį, įteikti jų kopijas draudėjui. Tokiu reglamentavimu yra nustatomas specialus ir vienintelis tinkamas draudėjo, kaip silpnesnės sutarties šalies, supažindinimo su draudimo taisyklėmis (standartinėmis draudimo sutarties sąlygomis) būdas. Analogiška nuostata įtvirtinta ir atsakovo Taisyklių 6.1.2.1. punkte, reglamentuojančiame draudiko pareigas. Šios atsakovo pareigos turinį dar daugiau detalizuoja atsakovo ir trečiojo asmens UADBB „FT Broker“ 2007 m. sausio 16 d. pasirašytos Bendradarbiavimo sutarties 4.1.6. punktas, pagal kurį draudėjas, prieš pasirašydamas draudimo liudijimą (polisą), su galiojančiomis draudimo taisyklėmis privalo būti supažindintas pasirašytinai (t. 3, b.l. 16-22). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog draudėjo sutikimą su standartinėmis sąlygomis galima konstatuoti tik tada, kai jos visos yra įtrauktos į rašytinės sutarties tekstą arba pateiktos kaip sutarties priedas atskiru dokumentu, arba pateiktos susipažinti pasirašytinai iki sutarties sudarymo ar sutarties pasirašymo metu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–581/2000). Taigi atsakovo argumentai, kad pagal Draudimo įstatymo 77 straipsnio 2 dalį draudėjas laikomas tinkamai informuotu apie draudimo Taisykles, kai jos paskelbtos draudiko interneto tinklapyje, grindžiamas ne tik netinkamu šios teisės normos aiškinimu, bet ir prieštarauja paminėto CK 6.992 straipsnio 2 dalies imperatyvui bei teismų praktikai.

30Aplinkybę, jog su standartinėmis sutarties sąlygomis kita sutarties šalis buvo tinkamai supažindinta turi įrodyti standartines sutarties sąlygas parengusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–486/2000). Bylos duomenimis, ieškovas nuo bylos nagrinėjimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad draudiko transporto priemonių draudimo taisyklės jam nebuvo įteiktos ir su Taisyklių turiniu jis pasirašytinai nebuvo supažindintas. Nurodytą aplinkybę patvirtina atsakovo atstovo (tarpininko) - trečiojo asmens UADBB „FT Broker“ 2011 m. gruodžio 6 d. raštas, kuriame nurodoma, kad ieškovas buvo supažindintas su KASKO draudimo taisyklėmis žodžiu ir informuotas, jog Taisykles galima rasti draudimo bendrovės PZU Lietuva internetiniame puslapyje (t. 2, b.l. 112). Nors vėliau trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo eigoje savo poziciją pakeitė, papildydamas atsakymą žodžiais, jog „ieškovui buvo įteikta Taisyklių kopija“, tačiau šios aplinkybės nenustatė nei bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tokių duomenų (jog ieškovas pasirašytinai supažindino su Taisyklėmis ir (ar) jam buvo įteikta taisyklių kopija) nepateikė ir atsakovas. Todėl tokiu įrodymu teisėjų kolegija neturi pagrindo vadovautis (CPK 185 str.).

31Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kuriais vadovaujantis būtų galima konstatuoti faktinę aplinkybę, jog ieškovas buvo tinkamai supažindintas su atsakovo parengtomis draudimo taisyklėmis. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas teigti, kad vien ta aplinkybė, jog draudimo liudijime (sutartyje) ieškovo parašu patvirtintas sutarties tekstas „susipažinau su draudimo rūšies taisyklėmis Nr. 049 (patvirtinta 2009 09 24 Valdybos posėdyje), jokių pastabų neturiu“, nėra pakankamas įrodymas konstatuoti faktui, jog ieškovas tikrai buvo supažindintas su atsakovo Taisyklėmis (CPK 3 str. 7 d., 185 str.).

32Iš Transporto priemonių draudimo liudijimo matyti, kad draudžiamaisiais įvykiais atsakovas yra nurodęs šiuo įvykius: autoavariją, gamtines jėgas, nelaimingus įvykius, trečiųjų asmenų tyčinę veiką, vagystę ir plėšimą (t. 1, b.l. 14). CK 6.1014 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios, <...>. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymas gali nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo dėl to, kad draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo ar naudos gavėjo didelio neatsargumo. Draudimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi sutarties sudarymo ir įvykio metu) 78 straipsnio 5 dalies ir 96 straipsnio 2 dalies sisteminė analizė leidžia teigti, jog įvykus draudimo sutartyje numatytam draudžiamajam įvykiui dėl draudėjo didelio neatsargumo, draudikas gali nemokėti draudimo išmokos tik tuo atveju, jeigu tokia sutarties sąlyga yra aptarta individualiai. Kaip jau minėta, ieškovas su draudimo taisyklėmis teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo supažindintas, draudimo sutartyje šalys nenumatė atvejų, kai draudimo išmoka, esant draudžiamajam įvykiui, draudėjui gali būti neišmokama. Šie argumentai yra pagrindas išvadai, kad ieškovas negalėjo protingai tikėtis, jog Taisyklių 13.1.9. punkto nuostatos gali būti taikomos draudimo sutartyje numatytiems nedraudžiamiesiems įvykiams, taigi tokia sąlyga, šios civilinės bylos atveju, pripažintina siurprizine ir yra negaliojanti (CK 6.186 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d.. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–454/2005). Byloje nustačius, kad ieškovas su Taisyklių 13.1.9. punkto sąlygomis nebuvo supažindintas, laikytina, kad jos draudėjui nėra privalomos (CK 6.185 str.).

33Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas draudiko pareigą supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyklėmis, netinkamai taikė šį teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas, dėl ko bylą išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir priimti byloje naują sprendimą (CPK 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.).

34Dėl įrodinėjimo taisyklių, nustatant įvykį buvus draudiminiu/nedraudiminiu, taikymo

35Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas atsisakė pripažinti įvykį draudžiamuoju ir išmokėti ieškovui draudimo išmoką remdamasis ieškovo paaiškinimu, jog jo automobilis sugedo važiuojant per liūtį vandens apsemtu keliu (t. 1, b.l. 15-16). Įvykio metu galiojusi Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalis numatė, jog draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Šios aplinkybės gali būti grindžiamos atsakovo parengtų draudimo taisyklių 16.1.2. ir 16.1.3. punktuose numatytais būdais ir priemonėmis. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenustatė ir tuo pačiu nepaneigė ieškovo aiškinimo, kad automobilio variklio pagrindine gedimo priežastimi galėjo būti ne vandens kiekis ant kelio dangos, o tiesioginio gamtinių jėgų poveikio (liūties) ar besitaškančio nuo pravažiuojančių automobilių vandens pasekmė. Atsakovo įtarimams apie nedraudžiamąjį įvykį patvirtinti draudiko darbuotojo - eksperto S. S. atliktos pirminės automobilio apžiūros ir UAB „Krasta Auto“ atliktos kompiuterinės automobilio diagnostikos duomenų neužteko, kadangi nei vienas iš nurodytų asmenų tiesioginės variklio gedimo priežasties nenustatinėjo. Šią aplinkybę patvirtina ir paties atsakovo veiksmai, iš kurių matyti, kad tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą, atsakovas ėmėsi priemonių šiai priežasčiai nustatyti (t. 2, b.l. 41, 42-43, 44). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės ir byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, jog atsakovas nesiėmė jokių draudimo taisyklių 16.1.2. ir 16.1.3. punktuose numatytų priemonių nedraudžiamajam įvykiui nustatyti, byloje surinkti įrodymai tiesioginio priežastinio ryšio tarp automobilio variklio gedimo ir Taisyklių 13.1.9. punkte numatytos sąlygos pažeidimo nepatvirtina, skirti šiuo metu byloje ekspertizę nurodytai aplinkybei išaiškinti nėra galimybių, kadangi automobilis yra parduotas, todėl laikytina, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo (CPK 178 str.).

36Dėl draudimo išmokos (žalos) dydžio

37Pripažinus draudimo Taisyklių 13.1.9 punkto sąlygą surprizine ir negaliojančia, atsakovui tenka pareiga išmokėti ieškovui draudimo išmoką pagal draudimo sutartį Nr. PZULT1158778. Taisyklių 17.1.1. punkte nustatyta, kad kai transporto priemonė, jos įranga sugadinta, draudikas atlygina dokumentais patvirtintas remonto išlaidas, <...>. Bylos duomenimis, pagal ieškovo 2010 m. birželio 23 d. užsakytą Transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 1006A126, kurią atliko UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūra“, jam padaryta žala įvertinta 20 885,70 Lt dydžiu (t. 1, b.l. 22). Be to, į draudimo išmoką ieškovas prašo įtraukti pinigines sumas, sumokėtas už transporto priemonės vertinimo ataskaitą - 400 Lt (t. 1, b.l. 37); transporto priemonės transportavimo paslaugas - 100 Lt (t. 1, b.l. 38); transporto priemonės elektronikos techninę apžiūrą - 179,47 Lt (t. 1, b.l. 39) ir atimti iš draudimo išmokos 300 Lt besąlyginę išskaitą, numatytą draudimo sutartyje (t. 1, b.l. 14). Ieškovo nuomone, visa priteistina draudimo išmokos suma sudarytų 21 265,17 Lt, nuo kurios pagal Taisyklių 20.5. punktą atsakovas privalėtų sumokėti 525,25 Lt dydžio delspinigius (21 265 Lt x 0,01 proc. delspinigiai x 247 pavėluotų atsiskaityti darbo dienų) ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

38Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas iš dalies. Visų pirma, ieškovo prašoma priteisti 400 Lt suma už transporto priemonės vertinimą (t. 1, b.l. 37) įtraukta į Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 1006A126 nurodytą 20 885,70 Lt žalos dydį (t. 1, b.l. 22), taigi du kartus negali būti priteista. Antra, remdamasi ieškovo teismo posėdyje duotais paaiškinimais, jog faktiškai jis patyrė 15 000 Lt remonto išlaidų (t. 2, b.l. 55), teisėjų kolegija sprendžia, kad draudėjo prašoma atlyginti 20 485 Lt remonto išlaidų suma pagal vertinimo ataskaitą Nr. 1006A126 turi būti mažinama 5 485 Lt ( 20485-15000), nes priešingu atveju ieškovui būtų sudarytos prielaidos praturtėti be pagrindo.

39Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, jog vadovaujantis draudimo Taisyklių 15.1.3.1. punktu draudimo išmoka gali būti apskaičiuojama ir išmokama tik pagal draudiko rekomenduotos įmonės įkainius, kas nagrinėjamu atveju sudarytų apie 6 800 Lt (t. 1, b.l. 131-138). Aptariamam kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui atsisakius išmokėti draudimo išmoką, ieškovas savo pažeistų teisių gynimo būdą pasirenka savarankiškai (CPK 5 str., 13 str.). Nepriklausomų ekspertų (specialistų) išvada yra viena iš leistinų civilinės bylos įrodinėjimo priemonių, kurią šalis gali pateikti ginčą nagrinėjančiam teismui (CPK 42 str. 1 d., 177 str. 2 d.). Pagal Taisyklių 15.1.4.1. punktą naudotos ir naujos neoriginalios detalės apmokamos pilnai, neviršijant naujų įgalioto atstovo originalių detalių kainos, sumažinant nusidėvėjimo dalimi. Iš ieškovo pateiktos transporto priemonės vertinimo pažymos (t. 1, b.l. 20-31) matyti, kad jam padaryta žala nustatyta nepažeidžiant Taisyklių 15.1.3.1. ir 15.1.4.1. punktų nuostatų. Be to, draudiko (atsakovo) rekomenduotos įmonės apskaičiuota draudimo išmoka, vertinant ją kartu su UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūros“ vertinimo ataskaita, yra neišsami ir neaiški (nenurodoma, ar remonto vertė paskaičiuota keičiant originalias ar neoriginalias detales, kaip tai numato Taisyklių 15.1.4.1. punktas; nenurodytas skaičiavimo metodas bei pagrindai, ir kt.). Teisiškai nepagrįsti atsakovo argumentai, jog pagal draudimo sutartį ir jos sąlygas negali būti atlyginamos nepriklausomo eksperto, transporto priemonės transportavimo ir panašios išlaidos. Visų pirma, dalį tokių išlaidų atlyginimo numato pati draudimo sutartis (III skyrius) ir Taisyklės (17.3.2. punktas), ir antra, šios išlaidos gali būti atlyginamos CPK nustatyta tvarka (CPK 88 str. 1 d. 1 ir 9 p.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstais nuostoliais (draudimo išmoka), kuriuos prašo priteisti ieškovas, pripažintini: 14 700 Lt automobilio remonto išlaidos (15 000 Lt faktinės išlaidos – 300 Lt draudimo išmokos besąlyginė išskaita), 400 Lt transporto priemonės vertinimo ataskaita, 100 Lt transporto priemonės transportavimo paslaugos ir 179,47 Lt transporto priemonės elektronikos techninė apžiūra (iš viso: 19 879,47 Lt). Be to, pagal Taisyklių 20.5. punktą ir CK 6.210 straipsnio 1 dalį, atsakovas privalėtų sumokėti 491,02 Lt dydžio delspinigius (19 879,47 x 0,01 x 247 : 100) ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 20 370,49 Lt sumą (19 879,47 + 491,02) nuo ieškinio padavimo (2011 06 08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

40Dėl bylinėjimosi išlaidų

41Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir priėmus byloje naują teismo sprendimą, perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovas, pirmosios instancijos teisme patyrė 664 Lt bylinėjimosi išlaidų (sumokėjo 664 Lt žyminį mokestį už ieškinį, t. 1, b.l. 12), turėjo 5 500 Lt atstovavimo išlaidų (2011 m. balandžio 29 d. sąskaita faktūra Nr. 2011/0024, t. 2, b. l. 113-114; 2011-05-03 mokėjimo nurodymas t. 3, b. l. 38; 2011 m. rugsėjo 21 d. sąskaita faktūra Nr. 2011/0049, t. 2, b. l. 115-116; 2011-10-04 mokėjimo nurodymas b. l. 39; 2012 m. sausio 13 d. sąskaita faktūra Nr. 2012/0074, t. 3, b. l. 43-44; 2012-01-19 mokėjimo nurodymas 3 t. b. l. 37). Ieškovo atstovė ruošė ieškinį (1 t. b. l.3-11), teikė rašytinius paaiškinimus (t. 3, b. l. 115-117), dalyvavo 2011 m. rugsėjo 21 d. parengiamajame teismo posėdyje (1.20 val. trukmės) (t. 1, b. l. 142-145), 2011 m. lapkričio 2 d. parengiamajame teismo posėdyje (2 val. 45 min. trukmės) (2 t. b. l. 46-56), 2011 m. gruodžio 8 d. parengiamajame teismo posėdyje (2 val. trukmės) (2 t. b. l. 132-139), 2012 m. sausio 23 d. teismo posėdyje (3 val. trukmės) (t. 3, b. l. 27-33), 2012 m. vasario 6-27 teismo posėdyje (2 val. trukmės, t. 3, b. l. 62-69), 2012 m. balandžio 16 d. – gegužės 7 d. teismo posėdyje (2.5 val. trukmės, 3 t. b. l. 120-122).

42Remiantis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių tvarkos (toliau Rekomendacijų) 2.1, 2.2, 2.7, 4, 8.2, 8.15 ir 8.18, 9 punktus, atsižvelgiant į teismo posėdžių trukmę (14 val.), maksimali priteistina atstovavimo išlaidų suma sudaro 4 760 Lt.

43Apeliacinėje instancijoje ieškovas sumokėjo 664 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 141) ir turėjo 1 300 Lt atstovavimo išlaidų (už apeliacinio skundo surašymą, t. 3, b.l. 142). Remiantis Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.7, 4, 8.9 punktais, maksimali atstovavimo išlaidų suma sudarytų 2 550 Lt, taigi prašoma priteisti suma už apeliacini skundo surašymą nustatytų dydžių neviršija.

44Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 93 proc. ieškinio sumos, ieškovui iš atsakovo priteistina 1235,04 Lt žyminio mokesčio ir 5 635,80 Lt atstovavimo išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 str. 5 d., 98 str.). Atitinkamai pakeičiamos ir teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei (29 Lt), priteisiant 26,97 Lt šių išlaidų iš atsakovo, o likusios išlaidų dalies neišieškant (CPK 96 str. 6 d.).

45Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

46panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

47Pripažinti atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 13.1.9. punkto sąlygą siurprizine ir netikėta.

48Priteisti ieškovui J. B., a.k. ( - ) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“, į.k.110057869, 19 879,47 Lt (devyniolika tūkstančių aštuonis šimtus septyniasdešimt devynis litus 47 ct) žalos atlyginimo, 491,02 Lt (keturis šimtus devyniasdešimt vieną litą 2 ct) delspinigių ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (20 370,49 Lt) nuo ieškinio padavimo (2011 06 08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

49Priteisti ieškovui J. B. iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ 1235,04 Lt (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt penkis litus 4 ct) žyminio mokesčio ir 5 635,80 Lt (penkis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt penkis litus 80 ct) atstovavimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose .

50Priteisti valstybei iš atsakovo akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ 26,97 Lt (dvidešimt šešis litus 97 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

51Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.