Byla e2-1783-516/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių akcinės bendrovės „OLA Overseas Liner Agencies“ ir uždarosios akcinės bendrovės „OLA Overseas Liner Baltic“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 27 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. e2-437-460/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Overseas Baltic“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „OLA Overseas Liner Baltic“ ir akcinei bendrovei „OLA Overseas Liner Agencies“ dėl kompensacijos už žalą, padarytą nesąžiningos konkurencijos veiksmais, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ar užtikrinti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą pagrįstumo ir teisėtumo.
  2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Overseas Baltic“ 2014 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į teismą, prašydama uždrausti atsakovei UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ komercinę veiklą, solidariai iš atsakovių UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ ir AB „OLA Overseas Liner Agencies“ priteisti 406 526,88 Eur (1 403 656 Lt) žalos atlyginimą.
  3. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nutarta areštuoti atsakovėms Europos Sąjungos teritorijoje priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant, ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias jų sąskaitose ir kitą turtą, neperžengiant pareikšto reikalavimo ribų, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Iš areštuotų lėšų atsakovėms leista vykdyti operacijas, susijusias su darbo užmokesčio išmokėjimu bei privalomų mokesčių mokėjimu valstybei, taip pat leidžiama atsiskaityti su ieškove UAB „Overseas Baltic“.
  4. Ieškovė teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė uždrausti atsakovei UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ vykdyti komercinę veiklą, solidariai iš atsakovių priteisti 2 100 000 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
  5. 2016 m. birželio 23 d. atsakovės pateikė prašymą pakeisti šiuo metu taikomas laikinąsias apsaugos priemones ir vietoje jų areštuoti atsakovei AB „OLA Overseas Liner Agencies“ nuosavybės teise priklausančias 6 (šešias) UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ paprastąsias vardines akcijas, uždraudžiant areštuotas akcijas bei jų suteikiamas turtines ir neturtines teises parduoti, įkeisti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims; leisti skubiai vykdyti teismo priimtą nutartį, o tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad nėra pagrindo pakeisti priemones – įpareigoti ieškovę į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti atsakovių galimų 113 630 Eur nuostolių užtikrinimą arba pateikti šios sumos banko, veikiančio Lietuvos Respublikoje, garantiją. Atsakovės nurodė, kad atlikus šiuo metu areštuotų UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ akcijų individualų vertinimą paaiškėjo, jog faktiškai pritaikyto arešto suma gerokai viršija Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi nustatytą maksimalią areštuotino turto vertę, nes pagal nutartį galėjo būti areštuota turto ne daugiau kaip už 406 526,88 Eur, o faktiškai areštuota už 7 188 630,68 Eur. Be to, atsakovės pažymėjo ir tai, kad areštuotos piniginės lėšos, esant pakankamai kilnojamojo turto, ir taip pažeistas areštuotino turto eiliškumas, nustatytas nutartyje. Atsakovės taip pat nurodė, kad patiria nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes, siekiant stabiliai vykdyti komercinę veiklą, gavus kreditą, tektų mokėti palūkanas.
  6. Ieškovė 2016 m. liepos 5 d. atsiliepime nurodė mananti, kad atsakovų nurodomas akcijų įvertinimas neatspindi tikrosios atsakovės UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ akcijų vertės.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 27 d. nutartimi atsakovių prašymo netenkino.
  2. Teismas konstatavo, kad 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi buvo nutarta taikyti areštą abiem atsakovėms atskirai po 406 526,88 Eur, o vykdant minėtą nutartį atsakovių turtui taikytas arešto mastas iš viso sudaro 813 053,76 Eur, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo tenkinti atsakovių prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nes jas pakeitus, arešto mastas nuo abiem atsakovėms taikyto 813 053,76 Eur sumažės iki 407 100 Eur ir taip sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti, laikinosios apsaugos priemonės neužtikrintų jų taikymu siekiamų tikslų.
  3. Teismas taip pat pažymėjo, kad UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ akcijų vertė buvo nustatyta pajamų metodu diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdu, taigi ji priklauso ne tik nuo pačios įmonės įnašo ir veiklos rezultatų, sandorių vykdymo, tačiau ir nuo daugelio veiksnių (pvz. BVP pokyčiai), kurių įmonė neturėtų galimybių ateityje kontroliuoti, todėl akcijų vertė gali greitai pasikeisti. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad šiuo metu teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi taikomos priemonės yra stabilesnis garantas galbūt pagrįstam ieškovės reikalavimui užtikrinti, negu atsakovių prašyme pasiūlytos 6 vnt. vardinės paprastosios akcijos.
  4. Atsakydamas į atsakovių prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teismas konstatavo, kad atsakovės nepateikė jokių objektyvaus pobūdžio įrodymų apie savo ketinimus pradėti derybas dėl kredito, reikalingo pakeisti laikinai įšaldytas lėšas, gavimo, nėra paaiškinta, kodėl nurodomas kreditas turi būti imamas 18 mėnesių laikotarpiui, o ne trumpesniam. Teismas atkreipė dėmesį, kad nuostolių skaičiavimo mechanizmas remiasi prielaida, jog atsakovėms taikomas 2 100 000 Eur arešto mastas ir joms būtinas tokio dydžio kreditas, tačiau arešto mastas nebuvo padidintas iki 2 100 000 Eur, taigi prielaida, kad atsakovėms būtinas 2 100 000 Eur kreditas, neįrodyta, ir todėl skaičiavimo mechanizmas (proporcingai skaičiuojant) minėto galbūt gautino kredito masto sąlygų kontekste negali būti vertinamas kaip pagrįstas nuostolių dydis. Teismas akcentavo ir tai, kad atsakovės remiasi vien tik „BDO auditas ir apskaita“ ataskaita, kurioje, teismo vertinimu, pateikti duomenys yra labiau bendro pobūdžio, nei realiai galimi patirti nuostoliai. Teismo įsitikinimu, atsakovės neįrodė galimų nuostolių atsiradimo galimybės ir preliminaraus dydžio.
  5. Teismas taip pat pažymėjo, kad dėl areštuojamo turto eiliškumo atsakovės turėjo galimybę savo interesus ginti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka (510, 512 straipsniai), tačiau ja nesinaudojo ir minėto klausimo apskundimo terminas yra pasibaigęs, taigi iš naujo kvestionuoti arešto eiliškumo ir jo pagrįstumo nėra pagrindo.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Atsakovės AB „OLA Overseas Liner Agencies“ ir UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartį ir atsakovių prašymą patenkinti – pakeisti laikinąsias apsaugos priemones arba įpareigoti ieškovę pateikti atsakovių nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Reikalavimo suma, kuriai užtikrinti 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo 406 526,88 Eur, bet ne 816 053,76 Eur. Teismo nutartimi galėjo būti areštuota atsakovių turto bendrai neviršijant 406 526,88 Eur sumos, bet ne neviršijant šios sumos kiekvienos iš atsakovių atžvilgiu. Priešingas šių priemonių taikymas būtų ne tik nesuderinamas su jų paskirtimi, suteiktų ieškovei nepagrįstą prioritetą, bet ir pažeistų teisingumo, ekonomiškumo bei proporcingumo principus. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad patenkinus atsakovių prašymą, arešto mastas nuo atsakovėms tariamai taikyto 813 053,76 Eur dydžio sumažės iki 407 100 Eur.
    2. Kai byloje yra skolininkų daugetas, laikinosios apsaugos priemonės taikomos neviršijant bendros ieškinio sumos apskritai, o ne visa reikalavimo apimtimi kiekvienam iš solidariųjų skolininkų. Be to, teismas, atsižvelgęs į tai, kad šiuo metu byloje yra areštuotos visos 100 vnt. akcijų, kurių vertė yra net 6 785 000 Eur, galėjo atsakovių pateiktą prašymą tenkinti iš dalies ir palikti areštą galioti ne 6 vnt. akcijų, bet 12 vnt., kurių vertė būtų buvusi 814 200 Eur, arba, jeigu teismas manė, jog įvertinus galimą akcijų vertės svyravimą, reikėtų areštuoti daugiau akcijų – teismas turėjo teisę palikti areštą galioti 20, 30, 50 ar net 100 vnt. akcijų, kad arešto mastas nesumažėtų. Šiuo metu yra areštuota atsakovių turto net už 7 188 630,68 Eur, taigi areštas nuo dalies šiuo metu areštuoto turto neabejotinai turėtų būti nuimtas, tuo labiau, kad piniginių lėšų arešto palikimas galioti nėra suderinamas su 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi, nes yra pažeidžiamas areštuotino turto eiliškumas.
    3. Teismui nekvestionuojant akcijų vertinimo teisingumo ar vertintojos kompetencijos, nebuvo jokio teisinio pagrindo netenkinti prašymo, kai ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kuris leistų bent jau įtarti, kad teismui pateikta nepriklausomo turto vertintojo nustatyta akcijų vertė būtų nepagrįsta. Ieškovės prieštaravimai grindžiami niekuo nepagrįstomis prielaidomis ir spėlionėmis, bet ne kokiais nors įrodymais, specialistų ar ekspertų išvadomis. Tai, kad vienas ar kitas turtas laikytinas stabilesniu garantu ieškovės teisėms užtikrinti, nėra pakankamas pagrindas ignoruoti nustatytą areštuotino turto eiliškumą, taip nepagrįstai suvaržant atsakovių teises, nepagrįstai trikdant jų ūkinę komercinę veiklą. Teismų praktikoje pažymėta, kad būtent atsakovas gali nurodyti, kokį konkretų turtą areštuoti, jog pritaikytos priemonės nesukeltų arba sukeltų kuo mažesnius nuostolius. Siekdamas apsisaugoti nuo galimo akcijų vertės svyravimo, teismas turėjo teisę prašymą tenkinti iš dalies ir palikti areštą galioti didesniam akcijų skaičiui. Bet koks kilnojamasis turtas, atlikus neteisėtus veiksmus, gali būti paslėptas, išeikvotas, perleistas, tačiau tai nėra pagrindas atsisakyti tokį turtą areštuoti ir vietoje tokio turto areštuoti pinigines lėšas, kaip stabilesnį garantą.
    4. Teismas, spręsdamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, iš viso nevertino dalies atsakovių įrodymų. Atsakovės remiasi ne tik „BDO auditas ir apskaita“ ataskaita, bet ir atsakovių sudarytomis paskolos sutartimis, tarpusavio susirašinėjimu bei kredito suteikimą patvirtinančiais banko Nordea dokumentais. Taigi teismui buvo pateikti išsamūs įrodymai, kurie patvirtino tiek kredito, kuris buvo panaudotas laikinosioms apsaugos priemonėms įvykdyti, suteikimo faktą, tiek dėl tokio kredito suteikimo patiriamų nuostolių dydį (nuostolių dydis turėtų būti skaičiuojamas už 18 mėnesių, įvertinus vidutinę bylų nagrinėjimo trukmę pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose). Be to, lėšų areštas per se patvirtina, kad yra patiriama nuostolių, nes nepritaikius arešto lėšoms, jos galėtų būti naudojamos įmonės ūkinėje komercinėje veikloje, galėtų būti investuojamos ir pan. Minimalūs nuostoliai teismo galėjo būti apskaičiuoti, taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą palūkanų normą, tenkinant atsakovių prašymą iš dalies, jeigu teismas nesutiko su atsakovių pateiktu nuostolių apskaičiavimu. Taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimą teismui nebūtina turėti įrodymų, kad tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras. Turi būti užtikrinamas tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas.
    5. Priėmus ieškovei nepalankų teismo sprendimą, ji nebūtų pajėgi padengti atsakovių patirtų nuostolių. Ieškovės finansinė situacija, kaip nurodė pati ieškovė, prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nagrinėjamoje byloje, yra bloga, ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, o veiklos taip pat nevykdo. Sunkią ieškovės finansinę padėtį pagrindžia ir antstolio J. P. 2015 m. lapkričio 3 d. pažyma, kuria patvirtinama, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės turtui nėra įvykdyta, nes nerasta pakankamai ieškovei priklausančio turto.
  2. Ieškovė UAB „Overseas Baltic“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
    1. Areštavus atsakovės UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ akcijas, nebūtų galima pasiekti laikinųjų apsaugos priemonių tikslo, nes akcijų areštas negali tinkamai užtikrinti realaus teismo sprendimo įvykdymo, kadangi akcijų vertė yra hipotetinė sąvoka, teorinis skaičius. Būtent dėl to, kad akcijų vertė priklauso nuo daugybės veiksnių, akcijų vertė gali žaibiškai kisti. Aplinkybę, kad vien akcijų areštu negalima užtikrinti būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, patvirtina ir tai, jog UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ verslas išskirtinai priklauso nuo sutarties su keltų kompanija YangMing ir nutrūkus atstovavimo santykiams tarp YangMing bei atsakovės, atsakovės vykdomas verslas netektų prasmės, o tai lemtų stiprų akcijų vertės kritimą. Be to, panaikinus areštą kitam atsakovės turtui ir jai perleidus šį turtą bei lėšas, įmonė jokio turto nebeturėtų, o akcijų vertė nukristų iki minimalios ribos ir nėra jokio mechanizmo, kurio pagalba būtų galima kontroliuoti, kad akcijų vertė nepasikeistų.
    2. Atsakovių pateiktoje vertinimo ataskaitoje akcijų vertė apskaičiuota atsižvelgiant į busimąjį pelną per keletą metų, taigi nėra jokio pagrindo vadovautis šiuo vertinimu, nes jis neužtikrina, kad pelnas bus gautas. Pajamų gavimo metodas būtų tinkamas, kai vertinama įmonė nedalyvauja jokiuose konfliktuose, jai nėra pareikšta kokių nors didelių turtinių reikalavimų, įmonei nėra jokios priežasties imtis veiksmų kreditorių reikalavimams išvengti. Šiuo atveju pajamų gavimo metodas nėra tinkamas, nes įmonės savininkai jau dabar ieško būdų, kaip įmonės veiklą, kurią vertino vertintojas, perkelti kitai įmonei, lėšas pervesti tretiesiems asmenims. Įmonei pareikšti dideli finansiniai reikalavimai skatina savininkus ir vadovus ieškoti būdų paslėpti turtą, perkelti veiklą į kitą įmonę ir atlikti bet kokius kitus veiksmus, kad būtų išvengta pareigos įvykdyti nepalankius teismų sprendimus. Šie faktoriai tiesiogiai lemia, kad yra labai didelė grėsmė, jog UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ turimas lėšas perleis, paslėps, o veiklą perkels, todėl jokių prielaidų, jog ši įmonė gaus turto vertintojo prognozuojamus pelnus nebelieka.
    3. Vienintelis atsakovių pateiktas įrodymas, kurio pagrindu atsakovės prašo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, tai audito bendrovės „BDO auditas ir apskaita“ ataskaita – nuostolių, kuriuos atsakovės patirtų, jeigu būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės už 2 100 000 Eur sumą, įvertinimas. Ataskaitoje pateikti duomenys yra labiau bendro pobūdžio, nei realiai galimi patirti nuostoliai. Joje nurodoma, kad dėl taikytų priemonių atsakovės patirtų tiesioginius nuostolius, kuriuos sudarytų atsakovių 18 mėnesių laikotarpiui paimtas 2 100 000 Eur dydžio kreditas. Tačiau atsakovės nėra pateikusios jokių įrodymų, kad jos neturėtų apyvartinių lėšų ir dėl pritaikytų priemonių būtų priverstos imti kreditą. Taip pat atsakovės nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl nurodomas kreditas turi būti imamas 18 mėnesių laikotarpiui, o ne trumpesniam. Be to, atsakovės 2015 m. lapkričio 11 d. jau buvo pateikusios prašymą dėl nuostolių užtikrinimo ir rėmėsi ta pačia „BDO auditas ir apskaita“ ataskaita, tačiau Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs minėtą prašymą, civilinėje byloje Nr. e2-437-460/2016 jo netenkino.
    4. 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi teismas nutarė taikyti areštą abiem atsakovėms atskirai, po 406 526,88 Eur, o tai reiškia, kad atsakovių turtui taikytas arešto mastas iš viso sudaro 813 053,76 Eur. Šias aplinkybes patvirtina įsiteisėjusi 2015 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria ieškovės UAB „Overseas Baltic“ prašymas nebuvo tenkintas ir taikomo arešto mastas nebuvo padidintas iki 2 100 000 Eur, nutartyje teismui nurodžius, kad šiuo atveju teismas areštavo atsakovėms priklausantį 813 053,76 Eur turtą, todėl pripažintina, jog teismas jau taiko laikinąsias apsaugos priemones vadovaudamasis ekonomiškumo principu.

8Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
  2. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ar įpareigoti ieškovę pateikti atsakovių nuostolių, patiriamų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo
  1. Apeliančių teigimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimams užtikrinti be kita ko antstolės buvo areštuotos UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ akcijos (100 vnt.), kurių vertė pagal atsakovių pateiktą verslo vertinimo ataskaitą sudaro net 6 785 000 Eur, šiuo metu iš viso yra areštuota atsakovių turto už 7 188 630,68 Eur sumą, o ši suma kur kas viršija ieškovės pareikšto ieškinio, kurio įvykdymui užtikrinti 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemones, sumą, todėl, atsakovių įsitikinimu, yra pagrindas keisti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant areštuoti tik 6 vnt. pirmiau nurodytų akcijų.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, bei išnagrinėjęs bylos medžiagą, su atsakovių pozicija nesutinka.
  3. Visų pirma, pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas) atsakovėms buvo taikytos ir jų mastas nustatytas dar 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi, o ne šiuo metu skundžiama nutartimi, be to, aplinkybė, jog teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi taikė areštą abiem atsakovėms atskirai ir todėl iš viso arešto mastas sudaro 813 053,76 Eur sumą, buvo nurodyta ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartyje, kuria buvo atsisakyta padidinti taikyto arešto mastą iki 2 100 000 Eur (patikslinto ieškovės ieškinio sumos), todėl apeliančių atskirojo skundo argumentai, kad 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi buvo ir galėjo būti areštuota atsakovių turto bendrai tik už 406 526,88 Eur, o ne 813 053,76 Eur sumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susiję su jau įsiteisėjusių nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimu, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas negali pasisakyti. Atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog, kaip teigia atsakovės, 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi pritaikytų priemonių mastas sudaro tik 406 526,88 Eur, o ne 816 053,76 Eur sumą, ir apeliančių prašymo pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones į 6 vnt. akcijų (kurių vertė, pačių atsakovių nuomone, siektų 407 100 Eur) areštą tenkinimas nesumažintų atsakovėms taikytų priemonių masto.
  4. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į akcijų vertės nustatymo metodą, nurodytą atsakovių pateiktoje verslo vertinimo ataskaitoje, bei pačių akcijų specifiką, pirmosios instancijos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi ir atitinkamai antstolio, vykdžiusio nutartį, taikytos priemonės laikytinos stabilesniu garantu ieškovės galbūt pagrįstam reikalavimui užtikrinti nei vien akcijų areštas, o tai taip pat sudaro pagrindą netenkinti atsakovių prašymo.
  5. Kaip nustatyta iš apeliančų pateiktos verslo vertės nustatymo ataskaitos, atsakovės UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ verslo vertė buvo nustatyta pajamų metodu diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdu ir 2016 m. balandžio 30 d. sudarė 6 785 000 Eur. Pajamų metodas, kaip pažymėta pačioje ataskaitoje, tai metodas, pagal kurį vertė nustatoma konvertuojant būsimus pinigų srautus į esamą kapitalo vertę, o, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas bei kas matyti iš pačios ataskaitos turinio (be kita ko joje ekspertų padarytų išlygų ir nurodytų jų atlikto vertinimo prielaidų), akcijų vertė, nustatyta pajamų metodu diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdu, priklauso ne tik nuo pačios įmonės pastangų, bet ir nuo daugelio ekonominių ir kitokių veiksnių, kurių pati įmonė negali kontroliuoti. Taigi, kaip visiškai pagrįstai akcentavo ieškovė, tokia akcijų vertė iš esmės yra tik teorinis skaičius konkrečiai dienai, nes ji gali itin greitai pasikeisti, ką netiesiogiai patvirtina ir pačioje ataskaitoje nurodytas ekspertų pareiškimas, kad vertintojų nuomonė dėl vertinamo turto verslo vertės galioja tik įvertinimo datą, t. y. šiuo atveju 2016 m. balandžio 30 d. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas ir ieškovė, atsiliepdama į atsakovių atskirąjį skundą, verslo vertė nustatyta prognozuojant pinigų srautus keleriems metams ateityje (konkrečiai 4,67 metų laikotarpiui) su sąlyga, kad į verslą nėra nukreipti jokie trečiųjų asmenų reikalavimai ir jis nėra suvaržytas jokiomis ataskaitoje nepaminėtomis trečiųjų asmenų teisėmis, t. y. kad nebevyksta, neturi vykti ir negresia joks teisminis procesas, tyrimas ar aiškinimasis, tačiau vien šiuo metu nagrinėjamos bylos egzistavimas pats savaime paneigia atsakovės verslo atitikimą minėtai ataskaitoje iškeltai prielaidai.
  6. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas, nekvestionuodamas ataskaitoje nurodytos akcijų vertės apskaičiavimo teisingumo ataskaitoje nurodytų prielaidų ir duomenų kontekste, konstatuoja, kad minėta ataskaita ir joje nurodyta vertė šioje byloje nagrinėjimo klausimo aspektu negali būti laikoma pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu, jog areštuotų akcijų vertė šiuo metu iš tikrųjų sudaro 6 785 000 Eur sumą ir tuo labiau suponuojančiu būtinybę tenkinti atsakovių prašymą pakeisti jau pritaikytą turto areštą į 6 vnt. akcijų areštą.
  7. Nors atsakovės taip pat akcentuoja, kad akcijos negali būti išskirtos iš kitokio kilnojamojo turto ir vertinamos mažiau stabiliu sprendimo įvykdymo garantu nei kitas turtas, nes, atsakovių teigimu, bet kuris areštuotas kilnojamasis turtas, atlikus neteisėtus veiksmus, gali būti paslėptas, išeikvotas ar perleistas, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog už kito areštuoto kilnojamojo turto perleidimą ar kitokį teismo nutarčiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones prieštaraujantį turto apsunkinimą įstatymas numato turto saugotojo atsakomybę, tačiau už akcijų vertės nukritimą ir (ar) jų tapimą faktiškai bevertėmis, jei pačios areštuotos akcijos niekaip nėra apsunkinamos ar perleidžiamos, jų savininkas ir (ar) saugotojas neatsako. Taigi, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, akcijos dėl savo specifikos (inter alia mechanizmo kontroliuoti jų vertę, kol jos areštuotos, nebuvimo) negali patikimai garantuoti pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo ilgesnėje perspektyvoje ir vien tik jų areštu šiuo konkrečiu atveju nebūtų užtikrinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslai.
  8. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikyti, kad areštuotų akcijų vertė sudaro atsakovių nurodytą 6 785 000 Eur sumą, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantų lėšų areštas pažeidžia 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi nustatytą areštuotino turto eiliškumą.
Dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo
  1. Atsakovės taip pat prašė tuo atveju, jeigu teismas atsisakytų tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, įpareigojant ieškovę į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti atsakovių galimų 113 630 Eur nuostolių užtikrinimą arba pateikti šios sumos banko garantiją.
  2. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo būtina nustatyti dvi aplinkybes: pirma, teismas turi pripažinti, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba, jog nuostoliai jau yra atsiradę, ir, antra, teismas turi nustatyti, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galbūt ieškovui nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1301/2010; 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2401/2011; 2014 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-541/2014; 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-765-241/2015 ir kt.). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad atsakovas, siekdamas įrodyti, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje gali patirti nuostolių, turi pateikti teismui konkrečius duomenis apie tokių nuostolių atsiradimo galimumą bei jų preliminarų dydį. Taigi turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik šis įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-765-241/2015).
  3. Nors apeliantės, ginčydamos pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirajame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai neįvertino visų atsakovių į bylą pateiktų įrodymų, atsižvelgiant į kuriuos, apeliančių įsitikinimu, yra pakankamas pagrindas konstatuoti pirmosios nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo sąlygos buvimą, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovėmis, kad teismui pateikti įrodymai patvirtina kredito, kuris neva buvo paimtas dėl byloje pritaikyto lėšų arešto, suteikimo faktą, o taip pat dėl tokio kredito paėmimo atsakovių patiriamų nuostolių faktą bei dydį.
  4. Kaip matyti iš atsakovių kartu su papildomais rašytiniais paaiškinimais pateiktų dokumentų, byloje yra tik 2016 m. birželio 3 d. banko atsakymas atsakovei dėl paraiškos kreditui gauti ir kredito sutarties, kurioje nėra nei vienos iš atsakovių parašų, dalies kopija. Šie dokumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patys savaime nepatvirtina kredito sutarties sudarymo ir paties kredito gavimo fakto, o tik pagrindžia, kad atsakovė AB „OLA Overseas Liner Agencies“ kreipėsi į banką dėl galimybės gauti tokį kreditą. Be to, kaip matyti iš pirmiau nurodytų dokumentų, atsakovė AB „OLA Overseas Liner Agencies“ siekė gauti daugiau nei 1 000 000 Eur kreditą, nors bendra arešto, kuriuo apribotos ne tik lėšos, bet ir kitas turtas, suma, kaip minėta, sudaro tik 813 053,76 Eur, ir atsakovės nepateikė jokių pagrįstų paaiškinimų, įrodymų, kad dėl pritaikytų priemonių joms buvo būtina gauti būtent tokio dydžio kreditą.
  5. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors atsakovės pateikė jų tarpusavio sudarytas paskolų sutartis, kuriomis siekė pagrįsti aplinkybę, jog AB „OLA Overseas Liner Agencies“ teko skolinti lėšas kitai atsakovei, kad pastaroji galėtų toliau vykdyti veiklą, byloje nėra pakankamai duomenų, jog UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ iš tikrųjų gavo visas paskolų sutartyse įvardytas sumas, nes, kaip matyti iš pridėtų mokėjimų (sandorių) detalizavimų, daugeliu atvejų pinigų gavėju nurodyta Yang Ming Marine Transport Corp, o ne UAB „OLA Overseas Liner Baltic“, ir nėra galimybės tikėtinai konstatuoti, kad minėti mokėjimai buvo nulemti būtent laikinųjų apsaugos priemonių atsakovėms taikymo.
  6. Nors atsakovės teisios, teigdamos, kad jos neprivalo pateikti įrodymus, jog nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių jau atsirado ar tikrai atsiras, tai savaime nereiškia, kad atsakovės neturi tinkamai pagrįsti nuostolių atsiradimo tikėtinumą, o taip pat aiškiai nurodyti jų preliminarų dydį ir (ar) aiškų mechanizmą, pagal kurį šis dydis galėtų būti apskaičiuotas.
  7. Savo ruožtu nagrinėjamu atveju atsakovių prašoma užtikrinti suma (113 630 Eur) grindžiama ne pirmiau nurodytame banko atsakyme, kredito sutartyje ar atsakovių paskolų sutartyse įtvirtintomis palūkanomis, bet „BDO auditas ir apskaita“ ataskaitoje pateiktais skaičiavimais, kurie šioje byloje, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, negali būti taikomi, nes, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, minėta ataskaita ir joje esantys skaičiavimai paremti šiam atvejui netinkama prielaida – aplinkybe, kad atsakovėms taikomas net 2 100 000 Eur lėšų areštas ir būtent tokią sumą atsakovės skolintųsi iš banko. Kaip nurodyta ataskaitoje, apribojus 2 100 000 Eur lėšų naudojimą, bendrovių finansinė būklė taptų kritinė ir todėl bendrovės negalėtų vykdyti tolimesnes veiklos be papildomo kreditavimo. Tačiau ataskaitoje nėra domenų, ar kur kas mažesnės lėšų sumos apribojimas lemtų įmonių neišvengiamą poreikį skolintis pinigus iš banko veiklai palaikyti, kai, kaip matyti iš UAB „OLA Overseas Liner Baltic“ balanso už pirmą 2016 metų pusmetį, vien tik pinigai ir jų ekvivalentai sudarė net 944 866 Eur jos turto.
  8. Kita vertus, būtent atsižvelgus į įmonės likvidumo rodiklį areštavus konkrečiai 2 100 000 Eur įmonės lėšas, ataskaitoje konstatuota, jog bankai nebūtų sutikę skolinti pinigus atsakovėms ir joms tektų skolintis pas kitus juridinius ir (ar) fizinius asmenis, kurie nustatytų kur kas didesnes metines palūkanas, siekiančias 10-12 procentų. Tačiau ataskaitoje nėra įvertinta ir pasisakyta, kokie palūkanų dydžiai būtų tuo atveju, jei būtų areštuota kur kas mažesnė įmonių lėšų suma ir atitinkamai įmonės likvidumo rodiklis būtų geresnis. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovių prašyme nurodytos nuostolių sumos (113 630 Eur) skaičiavimo mechanizmas, paremtas pirmiau minėtos ataskaitos duomenimis ir prielaidomis, negali būti laikomas tinkamu preliminarių tikėtinų nuostolių dydžio įrodymu, o būtent atsakovėms, siekiančioms nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo, tenka pareiga įrodyti ne tik nuostolių atsiradimo tikimybę, bet ir jų preliminarų dydį, savo ruožtu teismas negali apskaičiuoti nuostolių dydį, remdamasis vien tik bendro pobūdžio atsakovių teiginiais apie neva visais atvejais, esant lėšų areštui, patiriamus nuostolius, nes tai ne tik paneigtų rungimosi ir šalių interesų pusiausvyros principus, bet ir teismų formuojamą, pirmiau šioje nutartyje nurodytą, nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo praktiką.
  9. Įvertinęs pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Kadangi kiti atsakovių skunde nurodyti argumentai nedaro esminės įtakos bylos teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais motyvais, dėl jų plačiau nepasisako.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai