Byla A-1695-756/2015
Dėl sprendimo panaikinimo ir pensijos nepriemokos priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. S. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir pensijos nepriemokos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas R. J. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3, 54), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. (6.5)I-932; 2) įpareigoti skundą priimti ir priteisti iš VSDFV Kauno skyriaus 20 472,71 Lt neišmokėtos senatvės pensijos dalį, susidariusią dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio taikymo.

5Paaiškino, kad po senatvės pensijos paskyrimo toliau dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų. Nuo 2010 m. sausio 1 d., jam buvo perskaičiuota ir sumažinta senatvės pensija pagal Laikinąjį įstatymą didesniu mastu, nei tiems pensininkams, kurie neturėjo draudžiamųjų pajamų. Pensijos dalis neteisėtai buvo neišmokėta dėl valstybės kaltės. Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 44 straipsnio 1 dalį pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu. Šiuo atveju veiksmingas pažeistų jo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimą.

6Atsakovas VSDFV Kauno skyrius su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 19–23) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

7Paaiškino, kad pareiškėjui paskirta senatvės pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo perskaičiuota Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsniuose nustatyta tvarka. Pareiškėjas pirmąją sumažintą senatvės pensiją gavo 2010 m. sausio mėnesį, todėl 3 metų apskundimo terminas yra skaičiuojamas nuo šios datos – 2010 m. sausio mėnesio. Pareiškėjas per nustatytą 3 metų terminą savo pažeistų teisių dėl senatvės pensijos sumažinimo ir nepriemokos išmokėjimo VSDFV neskundė, praleisto termino atnaujinti neprašė ir nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas turėtų būti atnaujintas. Atsižvelgiant į tai, VSDFV pagrįstai pareiškėjo skundą ta apimtimi, kuria pareiškėjas reikalauja VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyrių įpareigoti grąžinti jam minėtu laikotarpiu neišmokėtą pensijos dalį, atsisakė nagrinėti kaip paduotą praleidus 3 metų skundo padavimo terminą.

8Atsakovas VSDFV atsiliepime (b. l. 35–38) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

9Teigė, jog VSDFV, įvertinusi tai, kad teritorinis skyrius pirmąją sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją pareiškėjui išmokėjo 2010 metų sausio mėnesį, tad apie tai, kad jam mokama ne visa paskirta senatvės pensija, jis sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 metų sausio mėnesį (2010 m. sausio 27 d.), nustatė, kad kreipdamasis į VSDFV su 2013 m. gruodžio 27 d. skundu išmokėti jam nuo 2010 m. sausio 1 d. negautą senatvės pensijos dalį, pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą. Dėl šios priežasties VSDFV atsisakė nagrinėti R. J. S. 2013 m. gruodžio 27 d. skundo dalį, kuria buvo prašoma įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti jam sumažintos senatvės pensijos dalį, ir nurodė, kad pareiškėjas iki 2014 m. vasario 17 d. gali pateikti papildomus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, t. y. nurodyti svarbias aplinkybes, kodėl jis iki 2013 m. sausio 28 d. negalėjo apskųsti VSDFV teritorinio skyriaus 2010 m. sausio mėnesio sprendimo. Tokiu atveju skundo nagrinėjimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo. Tačiau pareiškėjas nepateikė VSDFV jokių įrodymų, jog yra pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu (b. l. 61–66) pareiškėjo R. J. S. skundą tenkino iš dalies: panaikino VSDFV 2014 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. (6.5)I-932 dalį, kuria atsisakyta pareiškėjui netaikyti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų; priteisė R. J. S. iš VSDFV Kauno skyriaus 20 472,71 Lt (5 929,31 Eur) valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.; kitoje dalyje skundą atmetė.

12Teismas nustatė, kad VSDFV Kauno skyrius 2009 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. (5.2)14K-1729 pareiškėjui nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki gyvos galvos paskyrė po 1 591,35 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją (b. l. 25), 2011 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. (5.2)14K-1211 nuo 2010 m. balandžio 1 d. paskirta 1 618,13 Lt pensija (b. l. 27), 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. (5.2)14K-1480 nuo 2011 m. balandžio 1 d. paskirta 1 644,73 Lt pensija (b. l. 28). VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyrius 2013 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. (10.1)S-82206 pateikė informaciją apie priskaičiuotas ir pagal Laikinąjį įstatymą sumažintas išmokėtas sumas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (b. l. 32–33). 2013 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyrių, prašydamas grąžinti neišmokėtą pensijos dalį (b. l. 34). VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyrius 2013 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. (10.1)S-87961 paaiškino pensijos perskaičiavimo tvarką ir nurodė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą dėl pensijos dalies išmokėjimo (b. l. 40–41). 2013 m. gruodžio 27 d. pareiškėjas pateikė skundą VSDFV, prašydamas įpareigoti VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyrių grąžinti jam neišmokėtą pensijos dalį (b. l. 39). VSDFV 2014 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. (6.5) I-932 įpareigojo VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyrių panaikinti 2013 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. (10.1) S-87961, nurodė, kad pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas sumažinta senatvės pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. sausio mėn., todėl laikė, kad kreipdamasis į VSDFV su 2013 m. gruodžio 12 d. skundu praleido iki 2011 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą, todėl skundą nagrinėti atsisakė. Jeigu iki 2014 m. vasario 17 d. pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo (b. l. 43–45).

13Teismas rėmėsi Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsniu, taip pat Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo nuostatomis, Pensijų įstatymo 45 straipsniu (redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d., Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (redakcija, galiojusi iki 2013 m. vasario 8 d.) 103 punktu, taip pat minėtas įstatymų nuostatas aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (2014 m. balandžio 22 d. nutartis adm. byloje Nr. A143-816/2014).

14Nagrinėjamu atveju VSDFV Kauno skyrius nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pareiškėjo valstybinę socialinio draudimo pensiją perskaičiavo remdamasis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi bei, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, pensiją Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu perskaičiavo dar kartą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nustatytą formulę (b. l. 32–33). Byloje nustatyta, šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjas, kad pirmoji dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo senatvės pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn., todėl nuo šios datos skaičiuotinas terminas kreiptis į VSDFV, kaip privalomą ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, dėl senatvės pensijos mokėjimo. Pareiškėjas skundą VSDFV pateikė 2013 m. gruodžio 27 d., t. y. praleidęs 3 metų skundo padavimo terminą. Pareiškėjas nepateikė VSDFV prašymo terminą atnaujinti ir praleidimo priežastis patvirtinančių įrodymų, tačiau tiesiogiai kreipėsi į teismą.

15Šiuo atveju VSDFV atsiliepime išreiškė aiškią poziciją ginčo klausimu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra tikslinga perduoti pareiškėjo skundo nagrinėti iš naujo. Siekdamas operatyvaus ginčo išsprendimo pats teismas įvertins, ar yra pagrindas termino atnaujinimui ir išspręs termino atnaujinimo klausimą. Teismui pateiktas medicininis dokumentų išrašas, pareiškėjo paaiškinimai įrodo, kad pareiškėjas turi sveikatos problemų – persirgtas miokardo infarktas, plaučių embolija, širdies nepakankamumas, netoksinis vienas skydliaukės mazgas, lėtinis inkstų nepakankamumas ir kt. Pareiškėjas 2011 m. buvo hospitalizuotas (b. l. 53), jo žmonos sveikatos būklė taip pat bloga, serga vėžiu. Teismo vertinimu, pareiškėjo prasta sveikatos būklė galėjo turėti įtakos termino praleidimui. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir įvertinęs tai, kad pareiškėjas rūpinosi savo pažeistomis teisėmis ir per protingą terminą kreipėsi į VSDFV, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas atnaujinti terminą pareiškėjui skundui VSDFV paduoti.

16Pareiškėjui senatvės pensija perskaičiuota pagal Konstitucijai prieštaraujantį Laikinojo įstatymo 8 straipsnį, todėl skundo dalis dėl senatvės pensijos dalies, neišmokėtos dėl draudžiamųjų pajamų gavimo, tenkinama. Iš VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyriaus 2013 m. lapkričio 29 d. rašto Nr. (10.1)S-82206 (b. l. 32–33) matyti, kad pareiškėjui už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį neišmokėta 20 472,71 Lt valstybinio socialinio draudimo pensijos. Pagal Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalį valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka VSDFV teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Be kita ko, LVAT 2012 m. sausio 16 d. sprendime Nr. A146-38-2012 yra pasisakęs, kad valstybinio socialinio draudimo pensijos yra priteisiamos iš VSDFV atitinkamo skyriaus. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjui neteisėtai neišmokėtą valstybinės socialinės draudimo pensijos dalį turi išmokėti VSDFV Kauno skyrius.

17Pareiškėjas ginčija VSDFV 2014 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. (6.5)I-932. Šio sprendimo atitinkama dalimi buvo atsisakyta netaikyti pareiškėjui Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, t. y. įstatymo normos, kuri pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo LVAT administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 išplėstinės teisėjų kolegijos suformuluotos nuostatos dėl institucijų sprendimų, kuriais atsisakyta netaikyti Laikinojo įstatymo nuostatų, kurios pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, pašalinimo iš teisės sistemos. LVAT 2014 m. liepos 14 d. nutartyje byloje Nr. A146-141/2014 pažymėjo, kad nors administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 buvo nagrinėjamas ginčas dėl kitos rūšies (valstybinių) pensijų, kurios buvo mažinamos asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, remiantis kita Laikinojo įstatymo norma, tačiau šių bylų aplinkybės yra analogiškos tuo aspektu, kad pareiškėjai ginčijo teisme pensijas mokančių institucijų sprendimus, kuriais atsisakyta išmokėti pensijų nepriemokas, susidariusias dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo normų, kuriomis buvo ribojamas paskirtų pensijų dydis pensijų gavėjams, kurie turi draudžiamųjų pajamų. Teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra Konstitucijai prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos. Šiuo atveju pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kilo dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl yra pagrindas panaikinti VSDFV 2014 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. (6.5)I-932 dalį, kuria atsisakyta pareiškėjui netaikyti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.

18III.

19Atsakovas VSDFV Kauno skyrius apeliaciniu skundu (b. l. 71–75) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir bylą nutraukti.

20Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nesivadovavo LVAT formuojama praktika šio pobūdžio bylose, neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes. Viešojoje teisėje galioja principas, kad institucijos ir pareigūnai veikia įstatymo apibrėžtose ribose. Todėl VSDFV Kauno skyriui, kaip viešojo administravimo subjektui, nesuteikta teisė plečiamai aiškinti teisės normas ir skirti bei mokėti pensijas kitaip nei numatyta teisės aktuose. Laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui paskirta senatvės pensija buvo mažinama vadovaujantis galiojančiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d.; šis nutarimas neturi atgalinio veikimo galios. Pareiškėjas į VSDFV kreipėsi praleidęs Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą, praleisto termino atnaujinti neprašė, svarbių priežasčių, dėl kurių galėjo būti praleistas terminas, nenurodė. Taigi jis nepasinaudojo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad įvertinus pareiškėjo sveikatos būklę yra pagrindas praleistą terminą atnaujinti.

21Pareiškėjas R. J. S. su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime (b. l. 82–83) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais.

22Atsakovas VSDFV atsiliepime į VSDFV Kauno skyriaus apeliacinį skundą (b. l. 85–88) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepimą atsakovas grindžia iš esmės tokiomis pat aplinkybėmis, kurias nurodė pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV.

25Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas R. J. S. siekia jam paskirtos ir, pritaikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios 2012 m. rugsėjo 21 d. oficialiai paskelbtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies, neišmokėtos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., priteisimo.

26Tokiu būdu sumažinta pensija pareiškėjui buvo pradėta mokėti nuo 2010 m. sausio mėnesio ir mokėta iki 2011 m. gruodžio 31 d. (b. l. 4). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad VSDFV Kauno skyriaus Jonavos skyrius 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. (10.1) S-87961, atsakydamas į pareiškėjo 2013 m. gruodžio 12 d. prašymą, atsisakė išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo negautą senatvės pensijos dalį (b. l. 6–7). VSDFV, atsakydama į 2013 m. gruodžio 27 d. pareiškėjo skundą, 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. (6.5) I-932 (kurį nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo panaikinti), vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 punktu, konstatavo, kad pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą kreipimosi terminą anksčiau minėtam teritorinio skyriaus sprendimui apskųsti, todėl atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013 m. gruodžio 27 d. skundą (b. l. 9–10).

27Sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą, pirmiausia išsiaiškintina, ar pareiškėjas, siekdamas atgauti pensijos nepriemoką, laikėsi tokio pobūdžio ginčams teisės aktų nustatytos išsprendimo tvarkos. Atsakydama į minėtą klausimą, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, yra suformavęs šiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

28Minėtos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuotos LVAT 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta: kad tokio pobūdžio ginčo (ginčo dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena 2010 m. sausio mėnesį, kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Be to, aptariamoje LVAT 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena.

29Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, iš esmės teisingai nustatė, jog 3 metų terminas, per kurį pareiškėjas turėjo paduoti skundą ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, t. y. VSDFV, skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėnesio, t. y. to mėnesio, kurį pareiškėjas gavo pirmą sumažintą (pritaikius Laikinąjį įstatymą) senatvės pensiją. Pareiškėjo kreipimosi į šią instituciją data Pensijų įstatymo 45 straipsnio prasme laikytina prašymo VSDFV teritoriniam skyriui padavimo data, t. y. 2013 m. gruodžio 12 d. (b. l. 6–7). Pažymėtina, kad nors apeliaciniu skundu skundžiamame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendime teismas nepagrįstai nurodė, kad kreipimosi į VSDFV data yra 2013 m. gruodžio 27 d., tačiau šis netikslumas nagrinėjamu atveju reikšmės neturi, kadangi skaičiuojant 3 metų terminą nuo 2010 m. sausio mėnesio, 2013 m. gruodžio 12 d. jis vis tiek bus laikomas praleistu. Taigi byloje iš esmės pagrįstai buvo nustatyta, kad pareiškėjas savo galimai pažeistos teisės gauti visą paskirto dydžio senatvės pensiją gynimo procedūrą privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka pradėjo praleidęs įstatymu nustatytą terminą.

30Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendime, įvertinęs pareiškėjo į bylą pateiktą išrašą iš medicininių dokumentų (b. l. 53), taip pat pareiškėjo paaiškinimus dėl jo turimų sveikatos problemų (pareiškėjas 2011 m. buvo hospitalizuotas, persirgtas miokardo infarktas, plaučių embolija, širdies nepakankamumas, netoksinis vienas skydliaukės mazgas, lėtinis inkstų nepakankamumas), nusprendė, jog jo prasta sveikatos būklė galėjo turėti įtakos termino praleidimui. Be to, teismas atsižvelgė ir į R. J. S. paaiškinimus apie tai, jog jo žmonos sveikatos būklė buvo bloga, ji sirgo vėžiu ir pareiškėjui teko ją slaugyti. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas atnaujino pareiškėjui praleistą terminą skundui VSDFV paduoti.

31Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nesutinka (ABTĮ 136 straipsnis).

32Apeliacinio teismo teisėjų kolegija neginčija to, kad pareiškėjas turi nurodytų sveikatos problemų, tačiau jo į bylą pateikti duomenys nėra pakankami spręsti, jog pareiškėjo sveikatos būklė ginčui aktualiu metu (t. y. nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2013 m. pradžios, t. y. visus 2012 metus) buvo tokia, kad jis negalėjo laiku kreiptis į atitinkamą instituciją dėl sumažintos pensijos dalies grąžinimo. Jau minėta, kad į VSDFV teritorinį skyrių pareiškėjas kreipėsi tik su 2013 m. gruodžio 12 d. prašymu, t. y. terminą praleidęs beveik metus. Į bylą pateikti duomenys nepagrindžia tokio pareiškėjo delsimo kreiptis į VSDFV dėl jo teisių gynimo (pareiškėjas buvo hospitalizuotas 2011 m. rugpjūčio 8 d. – 19 d.). O kitų asmenų slaugymas, LVAT praktikoje, taip pat nėra pripažįstamas aplinkybe, pateisinančia termino praleidimą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 7 d. nutartį adm. byloje Nr. A261-1041/2011). Taigi, pareiškėjas asmeniškai ar per įstatymų nustatyta tvarka įgaliotą atstovą iki įstatymu nustatyto termino galėjo kreiptis į VSDFV.

33Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog ginčijamame VSDFV 2014 m. sausio 30 d. sprendime Nr. (6.5)I-932 išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija Pensijų įstatymo 45 straipsnio taikymo prasme, savo pozicijos ir valios dėl nagrinėjamo ginčo esmės neišreiškė. Šiame sprendime VSDFV nurodė, kad pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą (todėl jo prašymą atsisakė nagrinėti pagal Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 31 punktą), taip pat nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. vasario 17 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti (tokiu atveju, pagal Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 20 punktą, VSDFV pareiškėjo prašymą būtų nagrinėjusi iš naujo). Pareiškėjas šiuo pasiūlymu nepasinaudojo, o, kaip jau konstatuota, teismui nurodytos individualaus pobūdžio aplinkybės šiuo atveju neturėjo įtakos šio termino praleidimo priežasčių svarbumui. Todėl kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, neįžvelgia tokioje situacijoje minėtų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 20 punkto bei taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimo ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje LVAT praktikoje, žr., pvz., LVAT administracines bylas Nr. A-735-143/2015, Nr. A-340-143/2015, Nr. A-583-143/2015 ir kt.), nuo kurios nukrypti teisėjų kolegija neturi pagrindo.

34Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl atsakovo VSDFV apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas priimant naują sprendimą ir atmetant pareiškėjo skundą.

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

36Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

37Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo R. J. S. skundą atmesti.

38Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas R. J. S. kreipėsi į teismą su skundu (b.... 5. Paaiškino, kad po senatvės pensijos paskyrimo toliau dirbo ir turėjo... 6. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 19–23)... 7. Paaiškino, kad pareiškėjui paskirta senatvės pensija nuo 2010 m. sausio 1... 8. Atsakovas VSDFV atsiliepime (b. l. 35–38) prašė pareiškėjo skundo... 9. Teigė, jog VSDFV, įvertinusi tai, kad teritorinis skyrius pirmąją... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu... 12. Teismas nustatė, kad VSDFV Kauno skyrius 2009 m. balandžio 15 d. sprendimu... 13. Teismas rėmėsi Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsniu, taip pat Konstitucinio... 14. Nagrinėjamu atveju VSDFV Kauno skyrius nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m.... 15. Šiuo atveju VSDFV atsiliepime išreiškė aiškią poziciją ginčo klausimu.... 16. Pareiškėjui senatvės pensija perskaičiuota pagal Konstitucijai... 17. Pareiškėjas ginčija VSDFV 2014 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. (6.5)I-932.... 18. III.... 19. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius apeliaciniu skundu (b. l. 71–75) prašo... 20. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė... 21. Pareiškėjas R. J. S. su apeliaciniu skundu nesutinka ir... 22. Atsakovas VSDFV atsiliepime į VSDFV Kauno skyriaus apeliacinį skundą (b. l.... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV.... 25. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas R. J.... 26. Tokiu būdu sumažinta pensija pareiškėjui buvo pradėta mokėti nuo 2010 m.... 27. Sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą, pirmiausia išsiaiškintina, ar... 28. Minėtos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuotos LVAT 2014 m.... 29. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje... 30. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendime,... 31. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo... 32. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija neginčija to, kad pareiškėjas turi... 33. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog ginčijamame VSDFV 2014 m. sausio... 34. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 36. Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos... 37. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio... 38. Sprendimas neskundžiamas....