Byla A-1433-520/2016
Dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. A. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja E. A. (toliau – ir pareiškėja) 2015 m. kovo 31 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) teismui pripažinus, kad pareiškėja yra praleidusi terminą skundui paduoti, jį atnaujinti; 2) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV, Valdyba) 2015 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. (6.5)I-1617 (toliau – ir Sprendimas); 3) priteisti iš atsakovo Valdybos Klaipėdos skyriaus nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 2 179,46 Eur (7 525,24 Lt), susidariusią dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) prieštaraujančių Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio nuostatų taikymo; 4) priteisti iš atsakovo Valdybos Klaipėdos skyriaus nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 613,14 Eur (2 117,06 Lt), susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatų taikymo.

5Pareiškėja nurodė, kad jai Valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimu nuo 2004 m. spalio 8 d. neterminuotai buvo paskirta valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, tačiau nuo 2010 m. sausio 1 d. paskirta pensija. buvo perskaičiuojama taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio taikymo 2010–2011 metais pareiškėjai buvo neišmokėta 613,14 Eur senatvės pensijos dalis, o dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo (kaip dirbančiai pensininkei) – 2 179,46 Eur senatvės pensijos dalis. Pareiškėja paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Valdybos Klaipėdos skyrių, prašydama išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką. Pareiškėjos teigimu, ji iš Valdybos Klaipėdos skyrius 2014 m. gruodžio 30 d. rašto Nr. (10.1)SI-71420, kuriame nurodyti pareiškėjai paskirtos pensijos mažinimo pagrindai ir pateikti sumažintos bei išmokėtos pensijos skaičiavimai, sužinojo, kad pensija buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kurios prieštaravo Konstitucijai ir konstituciniams principams.

6Pareiškėja pažymėjo, kad ji 2014 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į Valdybą dėl neteisėtai sumažintos pensijos dalies išmokėjimo, kuri 2015 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. (6.5)I-748 nurodė, jog pareiškėja praleido kreipimosi į Valdybą terminą ir pasiūlė pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad šį terminą pareiškėja praleido dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėja 2015 m. vasario 24 d. pakartotinai kreipėsi į Valdybą, nurodydama priežastis, dėl kurių ji su prašymu išmokėti pensijos nepriemoką nesikreipė anksčiau, tačiau Valdyba skundžiamu 2015 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. (6.5)I-1617 atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir nagrinėti pareiškėjos prašymus. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad ji nuo 2010 m. sausio mėnesio gavusi sumažintą pensiją nemanė, kad pažeidžiamos jos teisės, nes žinojo, jog buvo priimtas Laikinasis įstatymas, pagal kurio 6 straipsnį buvo sumažintos senatvės pensijos. Apie tai, kad pareiškėjai paskirta senatvės pensija mažinama pritaikius Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, ji iš viso nežinojo.

7Pareiškėja akcentavo, kad ji apie galimą teisių pažeidimą sužinojo tik Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. priėmus nutarimą, tačiau į Valdybą ir į teismą nesikreipė, nes tikėjosi, kad jai bus kompensuota neišmokėta senatvės pensijos dalis. Pareiškėja tikėjosi, kad bus nustatytas neišmokėtos pensijos dalies kompensavimo mechanizmas, nes tai 2012–2014 metais nuolat žadėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos Seimas. Apie tai, kad apskaičiuojant pareiškėjai paskirtą senatvės pensiją buvo taikomas Konstitucijai prieštaraujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnis, pareiškėja sužinojo iš Valdybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. gruodžio 30 d. rašto Nr. (10.1)SI-71420. Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad šiuo atveju nepraėjo treji metai nuo tos dienos, kurią ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie neteisėtai neišmokėtą senatvės pensijos dalį. Pareiškėja nurodė, kad ji, supratusi, jog susidariusi pensijos nepriemoka nebus išmokėta, kreipėsi į Valdybos Klaipėdos skyrių, iš kurio atsakymo paaiškėjo, jog pensija papildomai buvo mažinama ir pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį.

8Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad teismas, spręsdamas prašymą dėl termino atnaujinimo, turėtų vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, pateiktais jo praktikoje, t. y. tuo, jog teisė kreiptis į administracinius teismus yra suprantama plačiai, o teisė naudotis teisminiais gynybos būdais administraciniame teisme visų pirma grindžiama konstituciniu teisminės gynybos principu, įtvirtintu Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje; ne formali, o reali ir veiksminga teisių gynyba yra tiesiogiai susijusi ir su ginčo santykius reglamentuojančio teisinio reguliavimo išsamumu, aiškumu, todėl asmens suvokimas apie savo teisių pažeidimą, nors ir grindžiamas subjektyvia nuomone, iš esmės priklauso ir nuo teisinio reguliavimo ypatybių, keliamo ginčo sudėtingumo, ginčo santykių teisinio reglamentavimo.

9Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad ji, gavusi 2010 m. sausio mėnesį sumažintą senatvės pensiją, subjektyviai suvokė, jog yra pažeidžiamos jos teisės, tačiau žinojo, kad yra priimtas Laikinasis įstatymas, kuriame aiškiai buvo nurodyta, jog jo nuostatos bus taikomos tik vienerius metus dėl sunkios ekonominės būklės, todėl į Valdybą ir į teismą nesikreipė. Pareiškėjos teigimu, ji nusprendė kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių tik sužinojusi, kad neišmokėtų pensijų grąžinimo klausimas realiai nėra sprendžiamas, ir supratusi, kad neišmokėta senatvės pensijos dalis be teismo sprendimo nebus grąžinta. Pareiškėjos nuomone, teismas turi atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti jos skundą, nes kitų asmenų, gaunančių pensijas, skundai yra priimti nagrinėti, o pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių ji anksčiau nesikreipė į teismą, yra svarbios.

10Savo skundo reikalavimus pareiškėja grindė Konstitucinio Teismo išaiškinimais ir teigė, kad Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai riboja asmens konstitucinę teisę į nuosavybę. Pareiškėja nurodė, kad asmens įgyta teisė ir teisėtas lūkestis gauti pensiją yra sietinas su nuosavybės teisės, kurią gina ir tarptautiniai teisės aktai, apsauga. Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, pakeisdamas pensijų teisinį reguliavimą, privalo nustatyti teisingą susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą. Pareiškėja nurodė, kad šiuo atveju yra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti, nes dėl neteisėto teisinio reglamentavimo pareiškėja patyrė žalą, t. y. negavo dalies pajamų, kurias turėjo gauti. Pareiškėjos teigimu, jos teisę reikalauti priteisti neišmokėtą pensijos dalį patvirtina Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio nuostatos ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2013 m. balandžio 23 d. pažyma Nr. (12)-SN-03. Dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo susidariusios pensijos nepriemokos nepriteisimas diskriminuotų pareiškėją, nes analogiški skundai dėl to paties ginčo dalyko ir to paties laikotarpio yra tenkinti ir pensijos nepriemokos jau yra išmokėtos.

11Atsakovas VSDFV atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos reikalavimą dėl Valdybos 2015 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. (6.5)I-1617 panaikinimo atmesti, o kitą bylos dalį nutraukti.

12Atsakovas nurodė, kad pareiškėja apie tai, kad jai mokama ne visa paskirta senatvės pensija, sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 metų sausio mėnesį, tačiau į Valdybą dėl pagal Laikinąjį įstatymą neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo pareiškėja kreipėsi tik 2014 m. gruodžio 29 d., todėl Valdybos 2015 m. vasario 3 d. tarpiniu sprendimu Nr. (6.5)I-748 jai buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad nurodytą terminą pareiškėja praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą jį atnaujinti. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja 2015 m. vasario 24 d. pateikė Valdybai prašymą, tačiau jame nurodyti argumentai nesudarė pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Todėl Valdyba Sprendimu atsisakė atnaujinti praleistą terminą bei pareiškėjos 2014 m. gruodžio 29 d. ir 2015 m. vasario 24 d. prašymų nenagrinėjo. Atsakovas pažymėjo, kad vadovaujantis suformuota teismų praktika, trejų metų prašymo dėl neišmokėtos pensijos Valdybai padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo pirmos sumažintos pensijos pareiškėjai išmokėjimo dienos 2010 m. sausio mėnesį. Atsižvelgęs į tai, atsakovas pareiškėjos argumento, kad iki Valdybos teritorinio skyriaus 2014 m. gruodžio 30 d. rašto Nr. (10.1)SI-71420 gavimo dienos ji nežinojo apie savo teisių pažeidimą, nelaikė termino praleidimą pateisinančia priežastimi.

13Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja, prieš kreipdamasi į teismą, nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir ja nebegalima pasinaudoti, todėl jos reikalavimai priteisti iš Valdybos teritorinio skyriaus 2010–2011 metais dėl Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnių nuostatų taikymo negautą senatvės pensijos dalį teisme negali būti nagrinėjami iš esmės. Atsakovas nurodė, kad 2010 m. sausio mėnesį Valdybos teritorinis skyrius nuo 2010 m. sausio 1 d. pareiškėjai senatvės pensiją pagrįstai mokėjo vadovaudamasis tuo metu galiojusiu ir privalomu vykdyti Laikinuoju įstatymu, o po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo oficialaus paskelbimo Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatos pareiškėjai nebuvo taikomos. Valdybos teritorinio skyriaus 2010 m. sausio mėnesio sprendimas pradėti mokėti pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas sumažintą senatvės pensiją nėra teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nuginčytas, o dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio taikymo neišmokėta pensijos dalis pareiškėjai bus kompensuota nuo 2014 m. gegužės 22 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatyme (toliau – ir Kompensavimo įstatymas) nustatyta tvarka, dalis kompensuotinos sumos pareiškėjai jau yra išmokėta.

14Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti.

15Atsakovas nurodė, kad Valdybos Klaipėdos skyrius pareiškėjai nuo 2004 m. spalio 8 d. iki gyvos galvos paskyrė senatvės pensiją, kuri kiekvienais metais buvo perskaičiuojama, atsižvelgiant į gautas draudžiamąsias pajamas. Kadangi 2010–2011 metais pareiškėjos pensija viršijo Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą 650 Lt dydį, ji buvo perskaičiuojama Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį perskaičiuota senatvės pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsniu, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo dar kartą perskaičiuojama, atsižvelgiant į turėtas praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Atsakovas akcentavo, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis nebuvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, tačiau konstatuota, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis neatitiko Konstitucijos nuostatų.

16Kompensavimo įstatymu yra nustatyta senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1–4, 6 ir 7 dalių ir 7 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalių nuostatų taikymo, kompensavimo tvarka, dydžiai ir terminai, be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlyta parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui praradimų, atsiradusių dėl valstybinių pensijų ir (ar) senatvės pensijų sumažinimo taikant Laikinojo įstatymo 5 ir (ar) 8 straipsnių nuostatas, kompensavimą nustatančio įstatymo projektą. Atsakovas paaiškino, kad pagal suformuotą teismų praktiką apie tai, kad pareiškėjai yra mokama ne viso dydžio pensija, ji turėjo sužinoti 2010 m. sausio mėnesį, tačiau į Valdybą dėl 2010–2011 metais neišmokėtos pensijos dalies pareiškėja kreipėsi tik 2014 m. gruodžio 29 d., t. y. praleidusi trejų metų terminą tokiam prašymui pareikšti. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad Valdyba Sprendimu pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014 m. gruodžio 29 d. ir 2015 m. vasario 24 d. prašymus. Atsakovo teigimu, nors pareiškėja pradėjo išankstinę ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūrą, tačiau ja nebuvo pasinaudota.

17II.

18Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjos E. A. skundo reikalavimo priteisti pagal Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnius 2010–2011 metais neišmokėtą senatvės pensijos dalį, o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

19Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 3 dalimi, 25 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 suformuota praktika, kurioje konstatuota, jog ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; Valdybos teritorinių skyrių sprendimais nuo 2010 metų pagal Laikinojo įstatymo nuostatas mokėti sumažinto dydžio valstybines senatvės pensijas laikytini teritorinių skyrių faktiniai sumažintos pensijos mokėjimai, tiesiogiai taikant šio įstatymo nuostatas, o trejų metų termino eigos pradžia skaičiuotina nuo pirmos sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą).

20Teismas nustatė, kad pirma pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuota senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, todėl konstatavo, jog pareiškėja, 2014 m. gruodžio 29 d. kreipdamasi į Valdybą dėl pagal Laikinąjį įstatymą neišmokėtos senatvės pensijos skirtumo išmokėjimo, praleido įstatyme nustatytą trejų metų kreipimosi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją terminą. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja skunde prašo pagal ABTĮ 34 straipsnį atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, tačiau ji yra praleidusi Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą trejų metų terminą paduoti skundą Valdybai, kaip ikiteismine tvarka ginčus nagrinėjančiai institucijai, o ne procesinį terminą kreiptis į teismą, kuris gali būti atnaujintas ABTĮ 34 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas trejų metų terminas pagal savo pobūdį yra procedūrinis terminas atlikti tam tikrus veiksmus neteisminėje institucijoje – Valdyboje – ir šio termino atnaujinimas nėra priskirtinas teismo kompetencijai.

21Pagal Valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20 punktą pareiškėjas, praleidęs skundo Valdybai padavimo terminą, turi teisę pateikti Valdybai prašymą šį terminą atnaujinti. Taisyklių 31 punkte nustatyta, kad jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-384-143/2015, kurioje konstatuota, kad teismas, patikrindamas Taisyklių 20 punkto taikymo pagrįstumą, gali nesutikti su institucijos atsisakymu atnaujinti skundo padavimo terminą tik tais atvejais, kai toks atsisakymas akivaizdžiai neatitinka bendrųjų teisės taikymo protingumo ir (ar) teisingumo principų; priežastys, dėl kurių buvo praleistas Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas trejų metų terminas, gali būti pripažintos svarbiomis (ir nurodytas terminas gali būti atnaujintas), tačiau jos turi būti individualaus pobūdžio, objektyviai užkirtusios (apsunkinusios) kelią asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą.

22Teismas sprendė, kad šiuo atveju Valdyba įvykdė Taisyklių 20 punkto reikalavimą ir 2015 m. vasario 3 d. raštu Nr. (6.5)I-748 pareiškėjai suteikė galimybę nurodyti objektyvias termino praleidimo priežastis, tačiau pareiškėja nei 2015 m. vasario 24 d. prašyme, nei teismui pateiktame skunde jokių individualių, ekstraordinarių aplinkybių, sukliudžiusių per trejų metų terminą skųsti Valdybos teritorinio skyriaus sprendimą mokėti pagal Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnius sumažintą pensiją, nenurodė. Teismas sutiko su Valdybos Sprendime padarytomis išvadomis, kad pareiškėjos nurodyti argumentai yra abstraktūs ir būdingi daugeliui pensijų gavėjų, todėl negali pateisinti pernelyg ilgo pareiškėjos delsimo kreiptis į Valdybą dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies išmokėjimo. Teismo vertinimu, pareiškėjos subjektyvus skundo padavimo Valdybai termino pradžios skaičiavimas nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo dienos ar Valdybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. gruodžio 30 d. rašto gavimo dienos nesudaro pagrindo šiam terminui atnaujinti ir yra paneigtas suformuota teismų praktika. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Valdyba Sprendimu pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo Valdybai padavimo terminą ir nagrinėti pareiškėjos 2014 m. gruodžio 29 d. bei 2015 m. vasario 24 d. prašymus, nepažeidė Taisyklių 20, 31 punktų nuostatų, t. y. nepažeidė nustatytos skundų nagrinėjimo tvarkos. Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

23Teismas darė išvadą, kad tik Valdybai privaloma ikiteismine tvarka išnagrinėjus ginčą dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo iš esmės ir priėmus sprendimą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, administraciniam teismui gali būti reiškiamas reikalavimas dėl pensijos nepriemokos priteisimo. Teismas pažymėjo, kad ginčo iš esmės išsprendimu privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka teismų praktikoje pripažįstamas toks išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas jį išnagrinėjus patenkinamas visas ar iš dalies, arba atmetamas, t. y. kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija priima sprendimą pagal kompetenciją išnagrinėjusi skundą ir patikrinusi atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pagrįstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje. Nr. AS756-870/2014). Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju Valdyba Sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymus dėl sumažintos senatvės pensijos dalies grąžinimo, teismas nepripažino, jog pareiškėja ginčo klausimu pasinaudojo privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Teismo vertinimu, pareiškėjos skundo reikalavimas dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo yra paduotas nesilaikant nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir jau nebegalima šia tvarka pasinaudoti, o tai yra pagrindas šią bylos dalį nutraukti pagal ABTĮ 101 straipsnio 8 punktą.

24III.

25Pareiškėja E. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

26Pareiškėja pakartoja skunde išdėstytas aplinkybes ir argumentus bei nurodo, kad ji 2015 m. kovo 31 d. skundą teismui pateikė nepraleidusi trejų metų nuo sužinojimo apie padarytą pažeidimą senaties termino. Pareiškėja paaiškina, kad į pirmosios instancijos teismą kreipėsi dėl dviejų ginčo dalykų, t. y. dėl Valdybos sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo, kadangi analogiškos bylos tiek dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies, tiek dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo teismuose jau yra išnagrinėtos ir priimti sprendimai priteisti bent jau tą neišmokėtą pensijos dalį, kuri susidarė dėl Konstitucijai prieštaraujančių Laikinojo įstatymo 5 ir 8 straipsnių nuostatų taikymo.

27Pareiškėja laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylos dalį, visiškai neatsižvelgė į tai, jog pareiškėja ne kartą kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių ir Valdybą dėl sumažintos senatvės pensijos, tačiau iš Valdybos gavo nepalankų Sprendimą. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nėra motyvų, kodėl teismas negali išnagrinėti bylos dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti neišmokėtą pensijos dalį, kuri susidarė dėl Konstitucijai prieštaraujančio Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo, nors analogiškos bylos jau yra išnagrinėtos ir priimti galutiniai neskundžiami sprendimai, kuriai remiantis jau yra priteistos ir išmokėtos valstybinių pensijų nepriemokos.

28Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą praktiką panašaus pobūdžio administracinėse bylose. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, skirtingai nei teigia apeliaciniame skunde, 2014 m. gruodžio 8 d. prašyme VSDFV Klaipėdos skyriaus prašė tik išduoti pažymą, tačiau neprašė išmokėti neišmokėtos senatvės pensijos dalies. Kadangi nagrinėjamu atveju pirma pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuota senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje suformuota praktika, pareiškėja, 2014 m. gruodžio 29 d. kreipdamasi į Valdybą dėl pagal Laikinąjį įstatymą neišmokėtos senatvės pensijos skirtumo išmokėjimo, praleido įstatyme nustatytą trejų metų kreipimosi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją terminą.

30Atsakovo teigimu, įstatymais nustatyti apskundimo terminai įpareigoja teisinės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-670/07; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-69/2010), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Valdyba, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo institucija), Sprendimu pagal sprendimo priėmimo metu pateiktus duomenis pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo Valdybai padavimo terminą bei nagrinėti pareiškėjos 2014 m. gruodžio 29 d. ir 2015 m. vasario 24 d. prašymus ir nepažeidė Taisyklių 20 punkte nustatytos skundų nagrinėjimo tvarkos ir Taisyklių 31 punkto nuostatų. Atsakovas pažymi, kad nepagrįstas pareiškėjos teiginys, jog nutartyje nėra motyvų, kodėl teismas negali išnagrinėti bylos dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neišmokėtos pensijos dalį, kuri susidarė dėl Konstitucijai prieštaraujančio Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo.

31Atsakovas nurodo, kad teisiškai nepagrįstas pareiškėjos teiginys, jog ji 2015 m. kovo 31 d. skundą teismui pateikė nepraleidusi trejų metų nuo sužinojimo apie padarytą pažeidimą senaties termino. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, 2015 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymu nustatė senatvės pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo, ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus.

32Teisėjų kolegija konstatuoja:

33IV.

34Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo, kuriuo nutraukta administracinės bylos dalis dėl pareiškėjos E. A. skundo reikalavimo priteisti pagal Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnius 2010–2011 metais neišmokėtą senatvės pensijos dalį, o kita pareiškėjos skundo dalis atmesta, teisėtumas bei pagrįstumas.

35Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylos dalį dėl skundo reikalavimo iš VSDFV Klaipėdos skyriaus priteisti pareiškėjai 2 792,60 Eur senatvės pensijos nepriemoką, nustatęs, kad pareiškėja nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti Sprendimą.

36Apeliaciniame skunde pareiškėja iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėja yra praleidusi šiuo atveju taikytiną trejų metų terminą, ir nemotyvuotai nutraukė bylos dalį bei nenagrinėjo iš esmės reikalavimo priteisti pensijos nepriemoką. Apeliacinį skundą pareiškėja grindžia argumentu, jog kitiems pensijų gavėjams (tiek valstybinių, tiek senatvės) pensijos nepriemokos yra priteistos ir išmokėtos, todėl šiuo atveju yra pagrindas priteisti bent jau tą neišmokėtą pensijos dalį, kuri susidarė dėl Konstitucijai prieštaraujančių Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo.

37Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu sutinka.

38Byloje nustatyta, kad Valdybos Klaipėdos skyriaus 2004 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1528 pareiškėjai nuo 2004 m. spalio 8 d. iki gyvos galvos buvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (b. l. 43). Pareiškėja kreipėsi į Valdybos Klaipėdos skyrių su 2014 m. gruodžio 8 d. prašymu, prašydama nurodyti 2010–2011 metais neišmokėtos senatvės pensijos dalies dydį (b. l. 79). Valdybos Klaipėdos skyrius 2014 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. (10.1)SI-71420 pareiškėjai nurodė, kad jai paskirta senatvės pensija ginčo laikotarpiu buvo mažinama dėl Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnių taikymo ir pateikė neišmokėtos dalies apskaičiavimą (b. l. 10–11). Valdyboje 2015 m. sausio 5 d. gautas pareiškėjos 2014 m. gruodžio 29 d. prašymas išmokėti jai paskirtos ir nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. pritaikius Laikinojo įstatymo nuostatas neišmokėtos senatvės pensijos dalį (b. l. 88–89). Išnagrinėjusi šį pareiškėjos prašymą, Valdyba 2015 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. (6.5)I-748 pareiškėjai išaiškino, kad ji yra praleidusi iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą trejų metų terminą tokiam prašymui paduoti, ir pasiūlė pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog terminą pareiškėja praleido dėl objektyvių priežasčių (b. l. 8–9). Valdyboje 2015 m. kovo 2 d. gautas pareiškėjos 2015 m. vasario 24 d. prašymas išmokėti jai visą dėl Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnių taikymo susidariusią senatvės pensijos nepriemoką (b. l. 91–94). Šiame prašyme pareiškėja nurodė, kad Valdybos teritorinis skyrius neinformavo jos apie pensijos mažinimą pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį, apie tai ji sužinojo iš Valdybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. gruodžio 30 d. atsakymo, apie savo teisių pažeidimą ji sužinojo Konstituciniam Teismui priėmus 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, tačiau į teismą nesikreipė, nes tikėjosi, kad išnykus teisiniam pagrindui, kuriuo galėtų būti grindžiamas pensijos mažinimas, neteisėtai sumažinta pensijos dalis jai bus išmokėta, pareiškėja, 2010 m. sausio mėnesį gavusi pirmą sumažintą senatvės pensiją, subjektyviai suvokė savo teisių pažeidimą, tačiau mažinimas buvo grindžiamas įstatymu, todėl pareiškėja į Valdybą nesikreipė. Valdyba skundžiamu 2015 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. (6.5)I-1617 pareiškėjos 2015 m. vasario 24 d. prašyme nurodytas aplinkybes vertino kaip subjektyvias, abstrakčias, būdingas daugeliui pensijų gavėjų ir atsisakė atnaujinti praleistą trejų metų terminą bei pareiškėjos 2014 m. gruodžio 29 d. ir 2015 m. vasario 24 d. prašymų dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo nenagrinėjo (b. l. 12–13).

39Pirmosios instancijos teisme išnagrinėto ginčo esmė – pareiškėjos nurodytu laikotarpiu galbūt pažeistos teisės į visą jai paskirtą pensiją gynimo būdo tinkamumas ta prasme, ar pareiškėja, siekdama atgauti pensijos nepriemoką, laikėsi tokio pobūdžio ginčams teisės aktų nustatytos išsprendimo tvarkos.

40Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

41Tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (dėl pagal Laikinąjį įstatymą neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas trejų metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmos sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena, kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jam priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą.

42Nors pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad ji 2015 m. kovo 31 d. skundą teismui pateikė nepraleidusi trejų metų nuo sužinojimo apie padarytą pažeidimą senaties termino, tačiau, kaip jau minėta, šiuo atveju trejų metų terminas nustatytas tam tikram veiksmui atlikti Valdyboje ir tai nėra kreipimosi į teismą terminas. Teisėjų kolegija, taikydama išvardytas teisės aiškinimo taisykles byloje nagrinėjamai situacijai, pažymi, kad pareiškėja pirmą kartą į Valdybą dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo kreipėsi su 2014 m. gruodžio 29 d. prašymu, kuris pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Paduodama nurodytą prašymą (skundą) dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą trejų metų terminą, kuris, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėnesio, kai pareiškėjai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) pagal Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnius sumažinta senatvės pensija.

43Pasisakydama dėl šio termino atnaujinimo galimybės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad aptariamas trejų metų terminas pagal savo pobūdį yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje. Todėl jo atnaujinimo (Taisyklių 20 p. taikymo prasme) klausimas yra VSDFV (išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos) diskrecija. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-384-143/2015 suformuotą praktiką, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, teismas, patikrindamas Taisyklių 20 punkto taikymo pagrįstumą, gali nesutikti su šios institucijos atsisakymu atnaujinti aptariamą terminą tik tais atvejais, kai toks atsisakymas akivaizdžiai neatitinka bendrųjų teisės taikymo protingumo ir (ar) teisingumo principų; priežastys, dėl kurių buvo praleistas Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas trejų metų terminas, gali būti pripažintos svarbiomis (ir nurodytas terminas gali būti atnaujintas), tačiau tai turi būti individualaus pobūdžio priežastys, kurios objektyviai užkirto (apsunkino) kelią asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą.

44Kaip minėta, nagrinėjamoje situacijoje aptariamo trejų metų termino eiga skaičiuotina nuo 2010 m. sausio mėnesio, kai pareiškėja pirmą kartą gavo dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo sumažintą senatvės pensiją. Pareiškėjos nurodytas nežinojimas apie jos teisių pažeidimą iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo (jo įsigaliojimo) ir apie Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymą iki Valdybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. gruodžio 30 d. rašto Nr. (10.1)SI-71420 gavimo praleisto termino atnaujinimo instituto taikymo požiūriu negali būti pripažintas (laikomas) termino praleidimą pateisinančia priežastimi.

45Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos atsakovui paduotame prašyme nurodytas termino praleidimo aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo nesutikti su atsakovo pozicija, kuriai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, jog pareiškėjos nurodytos priežastys nėra pakankamai svarbios, ekstraordinarios, objektyviai trukdžiusios anksčiau nei su 2014 m. gruodžio 29 d. prašymu kreiptis dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo. Tai leidžia daryti išvadą, kad VSDFV (išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucija) turėjo pagrindą palikti pareiškėjos paduotą skundą (2014 m. gruodžio 29 d. ir 2015 m. vasario 24 d. prašymus) nenagrinėtą, kaip tai yra nustatyta Taisyklių 20 ir 31 punktuose. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė skundo reikalavimą panaikinti Sprendimą.

46Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog ji ne kartą kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių ir Valdybą dėl sumažintos senatvės pensijos, reiškia, kad pareiškėja pradėjo išankstinę ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūrą. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde tvirtina, kad ji iš Valdybos gavo nepalankų Sprendimą, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi Valdybos 2015 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. (6.5)I-748 ir skundžiamo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. (6.5)I-1617 turinius, sprendžia, kad juose nėra išreikšta Valdybos pozicija dėl pareiškėjos prašymo grąžinti ginčo nepriemoką nepagrįstumo. Šiuo atveju ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijos priimtas Sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą reiškia tai, kad ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka nebuvo pasinaudota, nes institucija nėra išnagrinėjusi ginčo iš esmės ir nėra priėmusi sprendimo dėl ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-774/2014).

47Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nėra motyvų, kodėl teismas negali išnagrinėti bylos dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti neišmokėtą pensijos dalį, kuri susidarė dėl Konstitucijai prieštaraujančio Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo, yra nepagrįstas. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo turinio matyti, kad sprendimas nenagrinėti iš esmės pareiškėjos reikalavimų priteisti pensijos nepriemoką buvo priimtas dėl to, kad pareiškėja šiuo atveju nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pakankamai pagrindė poziciją nenagrinėti bylos dalies dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti neišmokėtą pensijos dalį, kuri susidarė dėl Konstitucijai prieštaraujančio Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo, iš esmės.

48Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjos kreipimaisi į atsakovus ir jų atsakymais, ir pagrįstai nusprendė, jog pareiškėja nepasinaudojo privaloma jos iškelto ginčo dėl pensijos nepriemokos priteisimo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl pagrįstai bei teisėtai nutraukė administracinės bylos dalį dėl reikalavimo priteisti senatvės pensijos dalį. Pažymėtina, kad byla (jos dalis) nutraukiama nepriimant teismo sprendimo dėl bylos ginčo (jo dalies) esmės. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad yra pagrindas nutraukti administracinės bylos dalį dėl pareiškėjos skundo reikalavimo priteisti pagal Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnius 2010–2011 metais neišmokėtą senatvės pensijos dalį, pagrįstai nesprendė klausimo dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo iš esmės.

49Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos argumentai dėl kitiems pensijų gavėjams priteistų pensijos nepriemokų ir jų išmokėjimo vadovaujantis teismo sprendimais nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju ir pareiškėjai turėjo būti priteista pensijos nepriemoka, nes nors daugelyje kitų administracinių bylų teismai tenkino pareiškėjų skundus priteisti pensijos nepriemoką, tačiau tai buvo daroma tose bylose, kuriose, be kita ko, buvo konstatuota, kad asmenys yra tinkamai pasinaudoję privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2415-756/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad VSDFV pagrįstai nusprendus neatnaujinti termino prašymui dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo, t. y. neišnagrinėjus ginčo išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, yra faktinis ir teisinis pagrindas netenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neišmokėtos pensijos dalį (žr., pvz., 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1695-756/2015; 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-543-822/2015; 2015 m. liepos 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-976-143/2015 ir kt.)

50Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos nurodytos bylos nėra analogiškos nagrinėjamai administracinei bylai, todėl nėra teisinio pagrindo vadovautis jose padarytomis išvadomis. Pavyzdžiui, pareiškėjos nurodomoje administracinėje byloje Nr. I-3590-142/2015 priimtas sprendimas, kuriuo Valdybos Mažeikių skyrius buvo įpareigotas išmokėti asmeniui senatvės pensijos nepriemoką, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu buvo panaikintas ir priimtas naujas sprendimas asmens skundą atmesti; administracinėje byloje Nr. I-7117-244/2015 priimtas sprendimas, kuriuo buvo priteista asmeniui iš Valdybos Mažeikių skyriaus valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo pakeistas ir panaikinta jo dalis, kuria buvo patenkintas asmens reikalavimas priteisti iš atsakovo neišmokėtą senatvės pensijos dalį, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo. Akcentuotina, kad daugumoje pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytų administracinių bylų spręstas klausimas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo (Nr. I-3963-189/2015; Nr. I-2299-189/2015 ir kt.).

51Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgus į tai, tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

52Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

53Pareiškėjos E. A. apeliacinį skundą atmesti.

54Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

55Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja E. A. (toliau – ir pareiškėja) 2015 m. kovo 31 d. kreipėsi į... 5. Pareiškėja nurodė, kad jai Valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimu nuo 2004... 6. Pareiškėja pažymėjo, kad ji 2014 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į Valdybą... 7. Pareiškėja akcentavo, kad ji apie galimą teisių pažeidimą sužinojo tik... 8. Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad teismas, spręsdamas prašymą dėl... 9. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad ji, gavusi 2010 m. sausio mėnesį... 10. Savo skundo reikalavimus pareiškėja grindė Konstitucinio Teismo... 11. Atsakovas VSDFV atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos reikalavimą dėl... 12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja apie tai, kad jai mokama ne visa paskirta... 13. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja, prieš kreipdamasi į teismą,... 14. Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos... 15. Atsakovas nurodė, kad Valdybos Klaipėdos skyrius pareiškėjai nuo 2004 m.... 16. Kompensavimo įstatymu yra nustatyta senatvės ir netekto darbingumo... 17. II.... 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu... 19. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 20. Teismas nustatė, kad pirma pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuota... 21. Pagal Valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų... 22. Teismas sprendė, kad šiuo atveju Valdyba įvykdė Taisyklių 20 punkto... 23. Teismas darė išvadą, kad tik Valdybai privaloma ikiteismine tvarka... 24. III.... 25. Pareiškėja E. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 26. Pareiškėja pakartoja skunde išdėstytas aplinkybes ir argumentus bei nurodo,... 27. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas... 28. Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 29. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas yra... 30. Atsakovo teigimu, įstatymais nustatyti apskundimo terminai įpareigoja... 31. Atsakovas nurodo, kad teisiškai nepagrįstas pareiškėjos teiginys, jog ji... 32. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 33. IV.... 34. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m.... 35. Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylos dalį dėl skundo reikalavimo iš... 36. Apeliaciniame skunde pareiškėja iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos... 37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136... 38. Byloje nustatyta, kad Valdybos Klaipėdos skyriaus 2004 m. lapkričio 23 d.... 39. Pirmosios instancijos teisme išnagrinėto ginčo esmė – pareiškėjos... 40. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas... 41. Tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos... 42. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad ji 2015 m. kovo 31 d.... 43. Pasisakydama dėl šio termino atnaujinimo galimybės, apeliacinės instancijos... 44. Kaip minėta, nagrinėjamoje situacijoje aptariamo trejų metų termino eiga... 45. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos atsakovui paduotame prašyme... 46. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde akcentuojama... 47. Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame... 48. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, teisėjų... 49. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos argumentai dėl kitiems... 50. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos nurodytos bylos nėra... 51. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų... 52. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 53. Pareiškėjos E. A. apeliacinį skundą atmesti.... 54. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą... 55. Nutartis neskundžiama....