Byla e2S-1750-254/2017
Dėl iškeldinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-482-454/2017 pagal ieškovų R. A. ir G. A. ieškinį atsakovams D. U. ir J. U. dėl iškeldinimo.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu nusprendė iškeldinti atsakovus D. U. ir J. U. su visais jiems priklausančiais daiktais iš buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), įpareigojant atsakovus D. U. ir J. U. perduoti ieškovams R. A. ir G. A. buto, esančio ( - ), raktus. Teismas atidėjo sprendimo dėl atsakovų D. U. ir J. U. iškeldinimo vykdymą 1 mėnesio laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė solidariai iš atsakovų D. U. ir J. U. – 31,00 Eur žyminio mokesčio, 400,00 Eur už teisinę pagalbą ieškovų R. A. ir G. A. naudai ir 10,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Atsakovė D. U. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi nustatė atsakovei D. U. 14 dienų terminą nuo nutarties nuorašo gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti 31 Eur dydžio žyminį mokestį ir tai patvirtinantį dokumentą pateikti teismui, bei išaiškino, kad, nustatytu terminu nepašalinus nurodytų trūkumų apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 4 dalis numato, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Byloje už paduotą ieškinį buvo mokėtas 31 Eur dydžio žyminis mokestis. Tokio paties dydžio žyminį mokestį apeliantė turi sumokėti paduodama apeliacinį skundą. Teismas sprendė, kad atsakovės pateiktas apeliacinis skundas nėra apmokėtas įstatymo nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, todėl ji turi sumokėti 31 Eur dydžio žyminį mokestį ir tai patvirtinantį dokumentą pateikti teismui (CPK 306 straipsnio 3 dalis).

8Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Atskiruoju skundu atsakovė D. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atsakovė atskirąjį skundą grindžia argumentais, jog teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę mokėti žyminį mokestį. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šiuo atveju teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovės sunkią finansinę padėtį parodo jau vien tai, kad ji yra priverstinai iškeldinama iš vienintelio jai priklausančio būsto. Papildomų įrodymų tokioje situacijoje reikalauti yra visiškai nepagrįsta. Apie tai, kad atsakovės finansinė būklė yra kritinė liudija jau ir tai, kad atsakovė turi didelių, skolinių įsipareigojimų kreditoriams, kurių reikalavimų tenkinimui buvo iš varžytynių parduotas atsakovės butas ir šiai dienai iš buto siekiama atsakovę iškeldinti. Taigi, šiuo atveju teismas nepagrįstai nurodo atsakovei mokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Dėl nepagrįsto teismo nustatymo atsakovei, esančiai itin sunkioje finansinėje padėtyje, mokėti žyminį mokestį, teismui atsisakius priimti apeliacinį skundą, atsakovei tai sukels itin neigiamas pasekmes, kadangi sprendimas, dėl kurio buvo paduotas apeliacinis skundas, įsiteisės ir atsakovė bus iškeldinta iš vienintelio gyvenamojo būsto. Kauno apygardos teisme 2017 m. birželio 26 d. gautas ieškovų R. A. ir G. A. atstovo advokato R. M. prašymas paskirti atsakovei D. U. 3 000 Eur piniginę baudą, 50 procentų šios baudos skiriant abiem ieškovams lygiomis dalimis. Ieškovai nurodo, kad atsakovė D. U., turėdama tikslą, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimas dėl iškeldinimo kuo ilgiau neįsiteisėtų, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, padavė apeliacinį skundą, už kurį sąmoningai nesumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio, o teismui priėmus nutartį dėl įpareigojimo jį sumokėti, sąmoningai teismo nutartį apskundė atskiruoju skundu. Suvokdama, kad atskirojo skundo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme gali užtrukti, D. U. apeliacinio apskundimo teisę panaudojo kaip priemonę toliau vilkinti iškeldinimą iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio buto, todėl šis jos veiksmas taip pat turi būti vertinamas kaip akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Taigi, D. U. sąmoningai veikė ir veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

10Teismas

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo.

13Dėl pareigos mokėti žyminį mokestį Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi atsakovei nustatė 14 dienų nuo nutarties gavimo terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, t. y. sumokėti 31 Eur dydžio žyminį mokestį ir tai patvirtinantį dokumentą pateikti teismui. Be to, minėtoje nutartyje atsakovei išaiškino, kad, nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų, skundas bus grąžintas jį padavusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad jos skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prie apeliacinio skundo turi būti pateikti duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad apeliantas atleistas nuo žyminio mokesčio, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 straipsnyje nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą pašalinti trūkumams. Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliacinio skundo neapmokėjo žyminiu mokesčiu, todėl teismas pagrįstai priėmė nutartį ir nustatė terminą šiam apeliacinio skundo trūkumui pašalinti (CPK 316 straipsnis). CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinio skundo padavimą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį, o turtiniuose ginčuose šis mokestis skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos. CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Apeliantė apeliacinio skundo visai neapmokėjo žyminiu mokesčiu, o pagal jau paminėtą teisinį reglamentavimą teismas gali apeliantą atleisti tik iš dalies nuo žyminio mokesčio. Pažymėtina, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies pagrindu asmenys, kuriems yra teikiama antrinė teisinė pagalba. Sprendimo dėl jai antrinės teisinės pagalbos teikimo apeliantė nepateikė, todėl jos nuostata nemokėti žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą yra nepagrįsta ir neteisėta. Paminėtina, kad CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar saugomų interesų gynimo. Todėl reikalavimas sumokėti įstatymuose įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip užkertantis kelią ginti pažeistas teises. Bylos duomenimis, atsakovė teismui nebuvo pateikusi motyvuoto prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio ar atidėti jo sumokėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pasisakyti šiuo aspektu. Taip pat byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės sunkią finansinę padėtį, o jos argumentai, kad yra keldinama iš buto, nėra pagrindžiantys jos turtinę padėtį – gaunamas pajamas, turimas pinigines lėšas, kitą turtą ir kt. aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl asmens turtinės padėties. Nagrinėjamu atveju svarbiausia yra tai, kad už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis nėra didelis ir sudaro tik 31 eurą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad apeliantė neturi galimybės jo sumokėti. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovei terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, tinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo aplinkybes ir pritaikė procesines teisės normas, todėl apskųstoji nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti.

14Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis Ieškovai prašo paskirti atsakovei D. U. piniginę baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad atsakovė, turėdama tikslą, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimas dėl iškeldinimo kuo ilgiau neįsiteisėtų, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, padavė apeliacinį skundą, už kurį sąmoningai nesumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio, o teismui priėmus nutartį dėl įpareigojimo jį sumokėti, sąmoningai teismo nutartį apskundė atskiruoju skundu. Atsakovė taip siekia vilkinti iškeldinimą iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio buto. Teismas pažymi, kad kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), yra neribota. CPK 95 straipsnyje apibrėžta, kokie šalių veiksmai laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, taip pat nustatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti aiškaus atsakovės piktnaudžiavimo procesine teise kreiptis į teismą teisminės gynybos. Byloje esamų duomenų nepakanka padaryti išvadai, kad atsakovė atskirąjį skundą pateikė siekdama kitų tikslų nei apginti savo teises, t. y. kad elgėsi nesąžiningai, o vienos sąlygos, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, nepakanka skirti baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl ieškovų prašymas skirti atsakovei baudą atmetamas.

15Dėl bylos baigties Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovės D. U. apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo trūkumus, tinkamai aiškino ir taikė žyminio mokesčio mokėjimą ir apeliacinio skundo trūkumų šalinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimo terminas pasibaigė, kol šis klausimas buvo nagrinėjamas apeliacine tvarka, vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, apeliantei nustatytinas naujas 14 dienų terminas nuo šios nutarties įteikimo dienos sumokėti 31 Eur žyminį mokestį bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus pirmos instancijos teismui (CPK 7 straipsnis, 78 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnio 2 dalis).

16Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

17Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

18Atsakovei D. U. nustatyti 14 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos sumokėti 31 Eur (trisdešimt vieno euro) žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei Kauno apylinkės teismui pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

19Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai